- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2444-1149/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00177-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis G. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, kuriuo prašo įpareigoti antstolį iš naujo spręsti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. vykdomojo rašto Nr. 1-93-729/2024 priėmimo klausimą.
2. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2024 m. gruodžio 13 d. prašymu vykdymui pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-93-729/2024 dėl 121 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. P.. Pareiškėjas prašė antstolio, vykdysiančio išieškojimą, atleisti pareiškėją nuo vykdymo išlaidų, pagal pateiktą vykdomąjį raštą, mokėjimo. Kadangi antstolis jau vykdo išieškojimą iš skolininko M. P., pareiškėjo pateiktas vykdomasis raštas, užtikrinant principo, jog visos vieno skolininko vykdomosios bylos būtų vykdomos vieno antstolio, pateko pas antstolį G. J.. Antstolis 2024 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-24-91-46975 ,,Atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“ atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžino jį pareiškėjui. Antstolio sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėją iš viso ar iš dalies atleidus nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėjus, vykdymo išlaidų neišieškojimo iš skolininko atveju tokia rizika būtų perkelta antstoliui, antstoliui nesutikus su tokios rizikos perkėlimu, nustatytos akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pareiškėjas mano, jog antstolio patvarkymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Šiuo atveju antstolis akivaizdžias kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti iš esmės sieja su tuo, jog nesutinka pareiškėjo iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti, t. y. nesutinka prisiimti vykdymo išlaidų neišieškojimo rizikos. Pažymėjo, jog yra nusistovėjusi praktika, jog antstoliai taiko Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 142.4. papunkčio nuostatą – biudžetines įstaigas, kuomet jos pateikia vykdyti vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo, atleidžia nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Šiuo atveju antstolis veikia išimtinai savo pelno interesais ir visiškai neatsižvelgia į policijos institucijos – biudžetinės įstaigos, interesą pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui, kad būtų pradėtas skolos išieškojimas. Be to, antstolis nesinaudoja jam suteikta diskrecijos teise iš viso ar iš dalies atleisti biudžetinę įstaigą nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Tokiu būdu antstolis nepagrįstai savo interesams suteikia neproporcingą reikšmę, lyginant su išieškotojo interesu. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad biudžetinės įstaigos atleidimas iš viso ar iš dalies nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimo atidėjimas nėra laikytina akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Papildomai nurodoma, jog žinomi Lietuvos antstolių rūmų ir biudžetinių įstaigų susitarimai dėl pastarųjų atleidimo nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Pagal tokius susitarimus antstoliai atleidžia biudžetines įstaigas nuo visų bylos vykdymo išlaidų apmokėjimo, o šios išieškomos iš skolininkų. Pažymėta, jog antstolis iki skundžiamo patvarkymo priėmimo priimdavo pareiškėjo pateiktus vykdomuosius dokumentus, atleidžiant pareiškėją nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Dėl šios priežasties pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad ir kiti vykdomieji dokumentai bus priimami vykdyti nereikalaujant administravimo išlaidų apmokėjimo. Be to, kai vykdomąjį dokumentą atsisakoma priimti vykdyti nesant tam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nustatytų pagrindų yra pažeidžiamas antstolio veiklos teisėtumo principas, tokia situacija taip pat reiškia išieškotojo teisės į teismą pažeidimą, kadangi antstoliui atsisakius priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, įsiteisėjusius teismo sprendimu patvirtintos išieškotojo teisės negali būti realiai įgyvendintos.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2025 m. sausio 9 d. patvarkymu Nr. S-25-91-1165 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė teismui.
4. Patvarkyme nurodoma, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punktas numato, jog jei išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus atvejus. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 papunktį biudžetinę įstaigą antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Taigi antstoliui suteikta teisė, bet ne pareiga biudžetinę įstaigą iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba šių apmokėjimą atidėti. Antstolis nesutinka, jog jam būtų perkelta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko rizika ir dėl šios priežasties nesutinka išieškotojui atidėti ar atleisti nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 13 d. prašymu ,,Dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo“ pareiškėjas pateikė vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-93-729/2024 dėl 121 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. P.. Pareiškėjas, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 papunkčiu, prašė antstolio, vykdysiančio išieškojimą, atleisti Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nuo vykdymo išlaidų, pagal pateiktą vykdomąjį raštą, mokėjimo. Antstolis G. J. 2024 m. gruodžio 18 d. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-91-46975, kuriuo nurodė nesutinkantis, kad jam (antstoliui) būtų perkelta vykdymo išlaidų neišieškojimo iš skolininko rizika ir dėl šios priežasties nesutinka išieškotojui atidėti ar atleisti nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo, todėl yra akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, patvarkė atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti pareiškėjui. Patvarkymą 2024 m. gruodžio 18 d. kartu su vykdomuoju dokumentu išsiuntė pareiškėjui.
6. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo nesutinka su antstolio veiksmais. Skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog biudžetinės įstaigos (ne)atleidimas nuo vykdymo išlaidų mokėjimo ar jų mokėjimo (ne)atidėjimas nėra akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas mano, kad antstolis nepagrįstai savo interesams suteikia neproporcingą reikšmę, lyginant su išieškotojo interesu, pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog pareiškėjo pateiktus vykdomuosius dokumentus antstolis priims vykdyti, pareiškėją atleidžiant nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo, kadangi iki skundžiamo patvarkymo priėmimo antstolis pareiškėjo pateiktus vykdomuosius dokumentus priimdavo, nereikalaujant administravimo išlaidų apmokėjimo.
7. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, yra vykdytini dokumentai, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.
8. Vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti terminus, sąlygas ir tvarką reglamentuoja CPK 651 straipsnio nuostatos. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies nuostatas, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, - ar atsirado teisių perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Tačiau akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas, ar vykdymo išlaidų neapmokėjimas yra laikytinas akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
10. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalies nuostatas, vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. CPK 610 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais atvejais išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas bei atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog išimtis dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo gali nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcija.
11. Sprendimų vykdymo instrukcijos 141 punktas numato, jog išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui administravimo išlaidas, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punktą, jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą, išskyrus šiame punkte numatytus atvejus. Pagal 142.4 papunktį biudžetinę įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiančią vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo, ar išieškotoją, jei išieškotojas yra ne vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikianti biudžetinė įstaiga, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti. Vykdymo išlaidų apmokėjimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip iki vykdomosios bylos užbaigimo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 143 punktas). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 150 punktą, antstoliui pareikalavus, išieškotojas Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka privalo apmokėti visas vykdymo išlaidas.
12. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas, nustatantis vykdymo išlaidų apmokėjimo bendrąsias taisykles, įtvirtina išieškotojo pareigą pateikiant vykdomąjį dokumentą sumokėti vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Minėta, šių nuostatų išimtis yra įtvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punkte. Šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjas, t. y. išieškotojas, yra biudžetinė įstaiga, todėl remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 papunkčiu, antstolis pareiškėją galėjo iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų mokėjimą atidėti. Tačiau pažymėtina, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 papunktyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi, todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti, ar atidėti vykdymo išlaidų mokėjimą arba atleisti nuo jų mokėjimo, ar ne.
13. Šiuo atveju teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo spręsti, kad atsisakydamas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos nuostatos numato, kad išieškotojui neapmokėjus vykdymo išlaidų vykdomąjį dokumentą atsisakoma priimti vykdyti ir jis grąžinamas išieškotojui, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punkte numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju antstolis, kuriam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, įgyvendino jam teisės aktuose suteiktą diskrecijos teisę ir nesutiko pareiškėją atleisti nuo visų ar dalies vykdymo išlaidų mokėjimo. Taigi pareiškėjo prašymą išsprendė, jo netenkino (išimties netaikė), todėl pagrįstai rėmėsi bendrosiomis vykdymo išlaidų apmokėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis.
14. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodoma, kad kitomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti aplinkybės, kai nebuvo suėjęs terminas geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009), nebuvo suėjęs vykdomajame rašte nurodytas terminas prievolei įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007), skolininkas yra įvykdęs prievolę iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-10-381/2017). Minėta, akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Šiuo atveju vykdymo išlaidų neapmokėjimas gali būti laikomas CPK 651 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, įvertinus vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 141, 142 punktai, CPK 610 straipsnio 1 dalis) bei tai, kad šioms aplinkybėms nustatyti nėra būtina atlikti papildomus veiksmus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
15. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, jog antstolis nesinaudoja jam suteikta diskrecijos teise iš viso ar iš dalies atleisti biudžetinę įstaigą nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolis, priešingai nei teigia pareiškėjas, šią teisę įgyvendino netenkindamas pareiškėjo prašymo atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo.
16. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime yra konstatavęs, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-313/2017).
17. Įvertinus įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, nurodytą nutarties 16 punkte, nėra pagrindo spręsti, jog teisėti antstolio lūkesčiai, įvertinus Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 papunktyje įtvirtintos teisės normos dispozityvumą, turėtų būti paneigti vien pareiškėjo teisinio statuso ypatumais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio patvarkymu, jokių objektyvių duomenų, jog negali (neturi galimybių) apmokėti Sprendimų vykdymo instrukcijos 141 punkte, CPK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų vykdymo išlaidų, ar šių išlaidų apmokėjimas iš esmės pablogintų pareiškėjo padėtį, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
18. Pareiškėjas nesutikimą su antstolio patvarkymu, be kita ko, grindžia aplinkybe, jog yra žinomi Lietuvos antstolių rūmų ir biudžetinių įstaigų susitarimai dėl pastarųjų atleidimo nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo, pagal kuriuos antstoliai atleidžia biudžetines įstaigas nuo visų bylos vykdymo išlaidų apmokėjimo, o šios išieškomos iš skolininkų, remiasi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1727-275/2022.
19. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog teismų praktikoje yra žinomi atvejai, kai Lietuvos antstolių rūmai ir biudžetinės įstaigos sudaro susitarimus, kurių pagrindu biudžetinės įstaigos yra atleidžiamos nuo vykdymo išlaidų ir šios yra išieškomos iš skolininkų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju byloje duomenų, jog tokį susitarimą Lietuvos antstolių rūmai būtų sudarę su policijos įstaigomis, nėra pateikta. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjo nurodomoje civilinėje byloje Nr. e2S-1727-275/2022, kurioje priimta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, antstolio veiksmai, kuriais atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti biudžetinei įstaigai nesumokėjus vykdymo išlaidų, pripažinti neteisėtais, teismui nustačius, jog Lietuvos antstolių rūmai ir Valstybinė ligonių kasa buvo sudariusi susitarimą, kuriuo Lietuvos antstolių rūmai Valstybinę ligonių kasą atleido nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo, šias išieškant iš skolininkų CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta tvarka, ir nustačius, jog toks susitarimas yra privalomas ir įpareigojantis visų antstolių, kurie yra Lietuvos antstolių rūmų nariai, atžvilgiu (nutarties 31, 34, 36 punktai). Nurodytos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
21. Šiuo atveju, įvertinus byloje pateiktus duomenis, nenustatyta, jog atsisakydamas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir (ar) viršijo jam suteiktus įgaliojimus (veikė ultra vires), todėl turėtų būti įpareigotas iš naujo spręsti pareiškėjo pateikto vykdomojo rašto priėmimo klausimą. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).
22. Kiti pareiškėjo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teismas detaliau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.