Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1727-275/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-04
Bylos Nr.
e2S-1727-275/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08518-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Pareiškėjas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1727-275/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08518-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., Asociacija Lietuvos antstolių rūmai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolio A. N. (toliau – ir antstolis) veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2022 m. kovo 29 d. patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-157-8377 ir atnaujinti skolos išieškojimo procesą. Nurodė, kad antstolis A. N. priėmė patvarkymą Nr. S-22-157-8377, kuriuo atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 1-3330-957/2021, nes būtinosios bylos vykdymo išlaidos nebuvo apmokėtos. Pareiškėja su minėtu patvarkymu nesutinka, nes pagal 2016 m. spalio 28 d. jos ir Lietuvos antstolių rūmų 2016 m. spalio 28 d. susitarimo Nr. 1SUT-299 „Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo“ (toliau – 2016 m. spalio 28 d. susitarimas) 11 punktą antstolis atleidžia pareiškėją nuo visų bylos vykdymo išlaidų apmokėjimo, o šios išlaidos išieškomos iš skolininko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 610 ir 611 straipsniuose nustatyta tvarka. Esant būtinybei pareiškėja apmoka turto vertės nustatymo ekspertizės, jos saugojimo ir pervežimo išlaidas, o šių išlaidų dydis ir apmokėjimas nustatomas individualiai, atskiru susitarimu su antstoliu.

2. Antstolis A. N. 2022 m. balandžio 7 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomąjį dokumentą atsisakė priimti, nes nebuvo apmokėtos administravimo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 142 punktas). Biudžetinę įstaigą antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti (SVI 142.4 punktas). Pažymėjo, kad galiojančios SVI normos antstoliui pareigos atleisti išieškotoją nuo bylos administravimo mokesčio nenumato. Teigė, kad pareiškėjos pateiktas susitarimas pasirašytas ne su antstoliu, o su Asociacija Lietuvos antstolių rūmai (toliau – Asociacija); be to, susitarimas neturi viršenybės prieš galiojančius teisės aktus.

3. Pareiškėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad Asociacija, kaip visų Lietuvos Respublikos antstolių savivaldos institucija, vykdo Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) nustatytas funkcijas, užtikrindama antstolio profesijos sutelktumą, vienodus profesinės veiklos standartus ir antstolių veiklos kontrolę, t. y. viešąsias funkcijas. Lietuvoje pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Taigi 2016 m. spalio 28 d. susitarimas yra privalomas ir įpareigojantis antstolių atžvilgiu. Pažymėjo, kad nuostata, numatanti, jog antstoliai atleidžia ją nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo, numatyta ir 2021 m. kovo 17 d. įsigaliojusiame susitarime „Dėl 2016 m. spalio 28 d. susitarimo dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo Nr. 1SUT-299 pakeitimo“ (toliau – 2021 m. kovo 17 d. susitarimas), kuris buvo priimtas peržiūrėjus ankstesnį susitarimą. Paaiškino, kad ji, kaip biudžetinė įstaiga, teisės aktų nustatyta tvarka pateikianti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių sumų išieškojimo, ir Asociacija, įgyvendinanti antstolių savivaldą Lietuvos Respublikoje, nepažeisdami įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos tvarkos imperatyviųjų normų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, pasinaudojo minėta išimtimi, kuri numatyta SVI 142.4 punkte, ir sudarė 2016 m. spalio 28 d. susitarimą. Minėtu susitarimu Asociacija įpareigojo antstolį, vykdantį šio susitarimo nustatyta tvarka pareiškėjos pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus, atleisti pareiškėją nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Asociacija Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tarp pareiškėjos ir Asociacijos 2016 m. spalio 28 d. buvo sudarytas susitarimas, kurio 11 punkte numatytas pareiškėjos atleidimas nuo vykdymo išlaidų. 2021 m. kovo 17 d. įsigaliojo naujas susitarimas (pakeistas ankstesnis), tačiau nuostata dėl atleidimo nuo vykdomųjų išlaidų apmokėjimo išliko. Pažymėjo, jog kadangi nuo 2021 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reguliavimas ir CPK 650 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema, bei į tai, kad 2016 m. spalio 28 d. susitarimas iš esmės buvo sudarytas dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo ir paskirstymo antstoliams, suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis 2016 m. spalio 28 d. susitarimo 17 punktu, 2022 m. balandžio 21 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tai, jog vadovaujantis Asociacijos prezidiumo 2022 m. balandžio 21 d. posėdyje priimtu sprendimu 2016 m. spalio 28 d. susitarimas su visais jo pakeitimais ir papildymais yra nutraukiamas, suėjus 30 dienų terminui nuo pranešimo gavimo dienos. Pažymėjo, kad sutarčių dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo tarp Asociacijos ir kitų valstybės institucijų sudarymas yra įprasta praktika, leidžianti centralizuotai organizuoti darbą. Paaiškino, kad tarp Asociacijos ir antstolių susiklosto tam tikri teisiniai santykiai, sukuriantys abipuses teises ir pareigas, kurias nustato įstatymai bei teisės aktai. Prieštaravimų nepateikimas 2016 m. spalio 28 d. susitarimo nuostatoms leidžia teigti, kad 2016 m. spalio 28 d. susitarimas yra taikomas pilna apimtimi, t. y. visiems antstoliams. Nurodė, kad antstolis iki skundžiamo patvarkymo priėmimo priimdavo vykdyti pareiškėjos pateiktus vykdomuosius dokumentus, atleidžiant pareiškėją nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo (pavyzdžiui, vykdomosios bylos Nr. 0157/20/01252, Nr. 0157/21/01248, Nr. 0157/21/01724, Nr. 0157/22/00237, Nr. 0157/22/00247, Nr. 0157/22/00519, Nr. 0157/22/00529). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolis neprieštaravo 2016 m. spalio 28 d. susitarimo 11 punktui ir nereikalavo iš pareiškėjos administravimo išlaidų apmokėjimo, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį manyti, jog ir kiti vykdomieji dokumentai bus priimami vykdyti nereikalaujant administravimo išlaidų apmokėjimo. Nurodė, kad antstolio A. N. kontoroje 2021 m. birželio 25 d. buvo užvesta vykdomoji byla skolininko G. C. atžvilgiu. Ši aplinkybė reiškia, kad antstolis A. N. jau yra paskirtas vykdyti šio skolininko vykdomąsias bylas. Atsižvelgiant į tai, Antstolių informacinė sistema minėto skolininko atžvilgiu pareiškėjos pateiktą vykdomąjį dokumentą priskyrė būtent antstoliui A. N., siekiant užtikrint CPK 650 straipsnio 3 dalies tinkamą įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, antstolis, jau vykdydamas išieškojimą to paties skolininko atžvilgiu, sukuria galimybę pažeisti principo, jog visos vieno skolininko vykdomosios bylos būtų vykdomos vieno antstolio, įgyvendinimą, taip sukuriant papildomus nuostolius skolininkui, jeigu jo atžvilgiu išduotas vykdomasis dokumentas būtų priskirtas kitam antstoliui.

5. Antstolis A. N. pateikė paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad galiojančioje SVI redakcijoje nėra numatyta galimybė išieškotoją atleisti nuo būtinųjų vykdymo išlaidų remiantis pasirašytais susitarimais su Asociacija. Asociacija nesprendžia vykdomųjų dokumentų priėmimo ir apmokėjimo klausimų. Pažymėjo, kad tiek CPK, tiek SVI nurodyta, jog antstolis sprendžia dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir apmokėjimo, o ne kitos institucijos ar asmenys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Panaikino antstolio A. N. 2022 m. kovo 29 d. patvarkymą Nr. S-22-157-8377 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Įpareigojo antstolį iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. vykdomojo rašto Nr. 1-3330-957/2021 dėl 1 176,51 Eur skolos išieškojimo iš G. C. išieškotojos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priėmimo klausimą.

Šalies argumentai

7. Nustatė, kad 2022 m. kovo 24 d. antstoliui A. N. per Antstolių informacinę sistemą buvo pateiktas prašymas Nr. G-22-157-2698 dėl išieškojimo iš G. C. išieškotojos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-3330-957/2021 dėl 1 176,51 Eur skolos išieškojimo. Antstolis 2022 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-22-157-8377 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja neapmokėjo administravimo išlaidų pagal pateiktą 2022 m. kovo 24 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 0157/22/D. Taip pat nustatė, kad Asociacija Lietuvos antstolių rūmai ir Valstybinė ligonių kasa 2016 m. spalio 28 d. sudarė susitarimą Nr. 1SUT-299 „Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo“, kuris iš dalies pakeistas 2021 m. kovo 17 d. susitarimu „Dėl 2016 m. spalio 28 d. susitarimo dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo Nr. 1SUT-299 pakeitimo“.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas sprendė, kad nors 2016 m. spalio 28 d. susitarimas nebuvo tiesiogiai pasirašytas su antstoliu, tačiau jis buvo pasirašytas per antstolius vienijančią ir atstovaujančią instituciją – Asociaciją, todėl 2016 m. spalio 28 d. susitarimas yra/buvo privalomas ir įpareigojantis visų antstolių (tame tarpe ir antstolio A. N.) atžvilgiu.

9. Nurodė, kad pareiškėja, kaip biudžetinė įstaiga, teisės aktų nustatyta tvarka pateikianti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių sumų išieškojimo, ir Asociacija, įgyvendinanti antstolių savivaldą Lietuvos Respublikoje, nepažeisdamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos tvarkos imperatyviųjų normų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, pasinaudojo išimtimi, numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 punkte, ir sudarė 2016 m. spalio 28 d. susitarimą (su vėlesniais jo pakeitimais).

10. Nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. susitarimo 11 punkte buvo numatyta, kad antstolis atleidžia pareiškėją nuo visų bylos vykdymo išlaidų apmokėjimo, o šios išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta tvarka. Nuostata, numatanti, jog antstoliai atleidžia pareiškėją nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo, numatyta buvo ir 2021 m. kovo 17 d. įsigaliojusiame susitarime „Dėl 2016 m. spalio 28 d. susitarimo dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo Nr. 1SUT-299 pakeitimo“.

11. Nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. susitarimas (su vėlesniais jo pakeitimais) nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, buvo galiojantis tuo metu (2022 m. kovo 24 d.), kai buvo pateiktas antstoliui A. N. per Antstolių informacinę sistemą prašymas Nr. G-22-157-2698 dėl išieškojimo iš G. C. išieškotojos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai. Asociacija ir antstolis A. N., kuris priklauso Lietuvos antstolių rūmams (yra jų narys), turi laikytis šio susitarimo vadovaujantis bendruoju teisės principu (pacta sunt servanda).

12. Atkreipė dėmesį, kad antstolis iki skundžiamo patvarkymo priėmimo priimdavo vykdyti pareiškėjos pateiktus vykdomuosius dokumentus, atleidžiant pareiškėją nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo (pavyzdžiui, vykdomosios bylos Nr. 0157/20/01252, Nr. 0157/21/01248, Nr. 0157/21/01724, Nr. 0157/22/00237, Nr. 0157/22/00247, Nr. 0157/22/00519, Nr. 0157/22/00529). Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad antstolis neprieštaravo 2016 m. spalio 28 d. susitarimo (su vėlesniais jo pakeitimais) 11 punktui ir nereikalavo iš pareiškėjos administravimo išlaidų apmokėjimo kitose vykdomosiose bylose.

13. Pažymėjo, kad antstolis A. N. jau vykdo skolos išieškojimą iš skolininko G. C., todėl siekiant užtikrinti principo, jog visos vieno skolininko vykdomosios bylos būtų vykdomos vieno antstolio, tinkamą įgyvendinimą (CPK 650 straipsnio 3 dalis), tikslinga pareiškėjos skundą tenkinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu antstolis A. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą: netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.

15. Nurodė, kad galiojančios SVI normos nenumato antstoliui pareigos atleisti išieškotoją nuo bylos administravimo mokesčio.

16. Pažymėjo, kad galiojančioje SVI redakcijoje nėra numatyta galimybė išieškotoją atleisti nuo būtinųjų vykdymo išlaidų remiantis pasirašytais susitarimais su Lietuvos antstolių asociacija „Antstolių rūmai“.

17. Nurodė, kad CPK ir SVI nurodyta, kad antstolis sprendžia dėl vykdomojo dokumento priėmimo ir apmokėjimo, o ne kitos institucijos ar asmenys. Taigi Asociacija nesprendžia vykdomųjų dokumentų priėmimo ir apmokėjimo klausimų. Pažymėjo, kad CPK norma dėl vykdomojo rašto priėmimo yra specialioji teisės norma, todėl turi būti taikomos CPK ir SVI normos dėl vykdomojo dokumento priėmimo, o ne šalių pasirašytas susitarimas.

18. Paaiškino, kad skolininko atžvilgiu vykdomos 5 bylos. Keturias iš jų vykdo antstolė I. B. ir vieną antstolis A. N.. Antstolės I. B. vykdomoji byla 0011/21/00076 yra pradėta vykdyti po 2021 m. sausio 1 d., t. y. po įvykdytos reformos dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo, kas rodo, kad sistema neveikia taip, kad bylos būtų skirstomos vienam antstoliui neveikia, o bylos skirstomos keliems antstoliams.

19. Nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimo tvarka yra imperatyviai reglamentuota teisės normomis su galimomis išimtimis. Teismas priimtoje nutartyje akcentavo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai vykdomas teisės normų, tačiau teismo argumentai dėl skundo tenkinimo buvo paremti ne imperatyviomis normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, tačiau bendromis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, Lietuvos antstolių rūmų ir Valstybinių ligonių kasų pasirašytų susitarimu, trečiųjų šalių pateiktais paaiškinimais apie antstolių sistemą kuri skirsto bylas vienam antstoliui ir t.t. Teismo pateikti argumentai yra tik šalutiniai argumentai prieštaraujantys esminiam vykdymo proceso reglamentavimui t.y. antstolis pagal galiojančias teisės normas prieš priimant vykdomąjį dokumentą išrašė sąskaitą už vykdymo veiksmus, išieškotojas apmokėti atsisakė, vykdomasis dokumentas grąžintas be vykdymo. Visi šie veiksmai atitinka galiojantį reglamentavimą CPK ir sprendimų vykdymo instrukcijos normomis.

Atsiliepimas

20. Pareiškėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą.

21. Nurodė, kad nors susitarimas nebuvo tiesiogiai pasirašytas su antstoliu, tačiau jis buvo pasirašytas per antstolius vienijančią ir atstovaujančią instituciją – Lietuvos antstolių rūmus, todėl yra įpareigojantis visų antstolių (tarp jų ir antstolio A. N.) atžvilgiu.

22. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 28 d. sudarytu susitarimu buvo siekiama nustatyti vykdomųjų dokumentų dėl žalos išieškojimo pareiškėjos naudai pateikimo Lietuvos antstolių rūmams tvarką bei įgalioti Lietuvos antstolių rūmus šiuos dokumentus pateikti (paskirstyti) antstoliams. Remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, Susitarimo 16 punkte nurodyta, kad jame įtvirtintos nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms teisės normos. Vadovaujantis minėta teismų praktika ir sprendžiant, ar CPK 651 straipsnio nuostatos dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti yra imperatyvios, darytina išvada, kad nei vienos dalies norma nedraudžia atlikti veiksmų, numatytų susitarime. Susitarimo tikslas nenukrypo nuo CPK ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bylos vykdymo išlaidų išieškojimo taisyklių, tačiau priešingai – apibrėžė bylos vykdymo eigą ir šalių pareigas, siekiant centralizuotai organizuoti darbą.

23. Suinteresuotas asmuo Asociacija Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimu prašė dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

24. Nurodė, kad sutarčių dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo tarp Asociacijos ir kitų valstybės institucijų sudarymas yra įprasta praktika, leidžianti centralizuotai organizuoti darbą. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, jog susitarimas sudaromas tarp pareiškėjos ir Asociacijos, nesudaro pagrindo teigti, kad susitarimas neturi teisinės galios antstoliams. AĮ 45 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys (AĮ 45 straipsnio 3 dalis). Tarp Asociacijos ir antstolių susiklosto tarp tikri teisiniai santykiai, sukuriantys abipuses teises ir pareigas, kurias nustato įstatymai bei teisės aktai. Prieštaravimų nepateikimas susitarimo nuostatoms leidžia teigti, kad susitarimas yra taikomas pilna apimtimi, t. y., visiems antstoliams. Nepaisant to, antstolis vėliau nepraranda teisės išreikšti nesutikimą susitarimo sąlygoms.

25. Pažymėjo, kad antstolis iki skundžiamo patvarkymo priėmimo priimdavo vykdyti pareiškėjos pateiktus vykdomuosius dokumentus, atleidžiant pareiškėją nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Antstolis neprieštaravo Susitarimo 11 punktui ir nereikalavo iš pareškėjo administravimo išlaidų apmokėjimo. Dėl šios priežasties, pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį manyti, kad ir kiti vykdomieji dokumentai bus priimami vykdyti nereikalaujant administravimo išlaidų apmokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

27. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui A. N. per Antstolių informacinę sistemą buvo pateiktas prašymas Nr. G-22-157-2698 dėl išieškojimo iš skolininko G. C. išieškotojos pareiškėjos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-3330-957/2021 dėl 1 176,51 Eur skolos išieškojimo. Antstolis 2022 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. S-22-157-8377 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi pareiškėja neapmokėjo administravimo išlaidų pagal 2022 m. kovo 24 d. pateiktą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 0157/22/D.

29. SVI 142.4 punkte numatyta, kad jeigu išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, administravimo išlaidų neapmoka, antstolis atsisako priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išskyrus biudžetinę įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiančią vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo, ar išieškotoją, jeigu išieškotojas yra ne vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikianti biudžetinė įstaiga, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra biudžetinė įstaiga. Taigi remiantis SVI 142.4 punktu, antstolis pareiškėją galėjo iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti, taip pat galėjo įpareigoti apmokėti administravimo išlaidas. Nurodyta norma antstoliui yra dispozityvi. Dėl nurodytos aplinkybės tarp šalių ginčo nėra.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir Asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2016 m. spalio 28 d. sudarė susitarimą Nr. 1SUT-299 „Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo“, kuris iš dalies pakeistas 2021 m. kovo 17 d. susitarimu „Dėl 2016 m. spalio 28 d. susitarimo dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo Nr. 1SUT-299 pakeitimo“. Susitarimo 11 punkte nustatyta, jog antstolis, vykdydamas susitarimo nustatyta tvarka Valstybinės ligonių kasos pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus, atleidžia Valstybinę ligonių kasą nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta tvarka. Esant būtinumui apmokėti turto vertės nustatymo ekspertizės, turto saugojimo ir pervežimo išlaidas, jų dydis ir apmokėjimas nustatomas individualiai atskiru susitarimu su antstoliu. Taigi Asociacija pasinaudojo išimtimi, numatyta SVI 142.4 punkte, ir atleido pareiškėją nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo.

32. AĮ 45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Vadovaujantis AĮ 46 straipsniu Lietuvos antstolių rūmų funkcijos, be kita ko, yra koordinuoti antstolių veiklą, atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę.

Žemesnės instancijos teismas

34. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nors 2016 m. spalio 28 d. susitarimas nebuvo tiesiogiai pasirašytas su antstoliu, tačiau jis buvo pasirašytas per antstolius vienijančią ir atstovaujančią instituciją – Asociaciją, todėl 2016 m. spalio 28 d. susitarimas yra privalomas ir įpareigojantis visų antstolių (tame tarpe ir antstolio A. N.), kurie yra Asociacijos nariai, atžvilgiu.

35. Papildomai pažymėtina, kad nėra duomenų, kad antstolis kokiu nors būdu prieštaravo nurodyto susitarimo sudarymui, siekė pripažinti jį negaliojančiu. Priešingai, suinteresuotas asmuo Asociacija nurodė, kad antstolis iki skundžiamo patvarkymo priėmimo priimdavo vykdyti pareiškėjos pateiktus vykdomuosius dokumentus, atleidžiant pareiškėją nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo, pavyzdžiui: 2020-05-19 užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/20/01252, 2021-08-27 užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/21/01248, 2021-11-24 užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/21/01724, 2022-02-10 užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/00237, 2022-02-14 užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/00247, 2022-03-25 užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/00519, 2022-03-29 užvesta vykdomoji byla Nr. 0157/22/00529. Taigi antstolis neprieštaravo Susitarimo 11 punktui ir nereikalavo iš pareiškėjos administravimo išlaidų apmokėjimo iki skundžiamo patvarkymo priėmimo.

36. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis, būdamas Asociacijos nariu, turi laikytis Asociacijos pasirašyto susitarimo, t. y. nereikalauti iš pareiškėjos administravimo išlaidų apmokėjimo, ką pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas.

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to antstolio atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė