Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 117 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. kovo 1 d.) – 1500 Lt dydžio bauda;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2009 gegužės 15 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nuosprendis, paliekant galioti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis G. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 16 val. grįžo namo iš darbo. Namo kieme rado girtaujančią su draugais kaimynę D. G. ir nuėjo paprašyti nustoti girtauti. Paprašius buvo necenzūriniais žodžiais „pasiųstas“, todėl susinervino ir ranka sudavė kaimynei vieną smūgį į veidą. Žino, kad jai lūžo žandikaulis ir ji buvo operuojama. Kaimynė nukrito ir atsistojusi nubėgo į kambarį kviesti policiją. Jis nuėjo iš paskos atsiprašyti. Dėl įvykio gailisi ir atsiprašo nukentėjusiosios, sutinka tiek su pastarosios, tiek su Vilniaus teritorinės ligonių kasų ieškiniais ir juos padengs po Naujųjų metų.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Nukentėjusioji D. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 17 val. ji buvo savo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugais V. G. ir A. Ji sėdėjo ant kėdės kieme, kai apie 17 val. į kiemą atėjo kaimynas G. C., kuris pradėjo konfliktuoti su jos draugais. Ji paprašė jo apsiraminti, nes žino, koks jis būna agresyvus girtas. Ji sėdėjo lauko kėdėje, tada G. C. atsistojo priešais ją, įsikabino rankomis į kėdės atlošus, pasakęs rusiškai „što ty?“ trenkė rankos alkūne jai į dešinės pusės žandikaulį. Negali pasakyti kuria ranka sudavė, nes tuo metu jam žiūrėjo į veidą ir nesitikėjo, kad trenks. Nuo suduoto smūgio nukrito nuo kėdės, pajuto stiprų skausmą. G. C. ėjo link savo namų, ji tuo metu iš skausmo „pasiuntė jį ant trijų raidžių“. Pamačiusi, kad G. C. vėl grįžta link jos, įbėgo pas save namo, duris užsitrenkė ir paskambino pagalbos telefonu, labai verkė, buvo šoke, išsigandusi. G. C. stovėjo prie lango ir girdėjo, kaip ji kvietė policiją, todėl pradėjo atsiprašinėti, prašė, kad ji atšauktų policijos iškvietimą. Kai atvyko pareigūnai, G. C. nebuvo. Ji su savo draugais buvo išgėrę, kiek alkoholinių gėrimų išgėrė neatsimena, apie visą įvykį gali paliudyti jos aukščiau išvardinti draugai V. ir A. Kitą dieną, t. y. 2021 m. liepos 20 d. pajutus stiprius skausmus žandikaulio srityje nuvyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką ir jie davė siuntimą į Žalgirio klinikas apžiūrai. Nuo G. C. suduoto smūgio jai lūžo žandikaulis, dėl nesklandaus ir sunkaus gijimo buvo atliktos keturios žandikaulio operacijos, stacionariai gydėsi Žalgirio ligoninėje, nuo 2021 m. liepos 19 d. iki dabar turi nedarbingumą. Patyrė ne tik fizinę, bet ir turtinę žalą, kadangi jai nemoka nedarbingumo išmokos, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Dėl patirto sužalojimo, atliktų operacijų ir pooperacinio gydymosi turi pirkti medikamentus, gamintis specialų minkštą maistą, nes negali valgyti kieto maisto, o tam reikalingos papildomos išlaidos, finansiškai šiuo metu sunki padėtis, taip pat vis dar jaučia skausmą, todėl prašo dėl turtinės ir neturtinės žalos ją pripažinti ikiteisminiame tyrime civiliniu ieškovu 1000 eurų sumai (b. l. 16-18, 38). Teismo posėdyje nukentėjusioji patikslino ieškinį ir sumažino prašomą priteisti sumą iki 150 Eur bei papildomai nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes šešis mėnesius negalėjo valgyti kieto maisto, jautė didelį skausmą, patyrė keturias operacijas, buvo atleista iš darbo.

5. Liudytojas A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. liepos 19 d., apie 15.00 val. po darbo jis užėjo pas savo pažįstamą D. G., gyvenančią name adresu (duomenys neskelbtini). Norėjo išgerti, todėl paskambino pažįstamam V. G., kad nupirktų parduotuvėje alkoholio. Netrukus atėjo V., atnešė 0,5 l butelį degtinės, kurį jie išgėrė trise lauke prie namo sėdėdami ant kėdžių. Galimai apie 17.00 val. atėjo D. G. kaimynas G., gyvenantis tame pačiame name. G. buvo irgi girtas, kažko žodžiais kabinėjosi. D. G. savo kaimyną G. „pasiuntė ant trijų raidžių“, o šis sakė, kad jo niekas nesiuntinėja ir stovėdamas priešais D. G. sudavė jai vieną kartą savo dešine ranka į veidą. Negali pasakyti tiksliai, ar smūgis buvo kumščiu, delnu ar alkūne, bet tikrai stiprus, nes D. G. nukrito nuo kėdės. Jis sėdėjo prie D. G. ir ją nukritusią pakėlė bei pasodino. D. G. iš burnos pradėjo bėgti kraujas, jis pasiūlė kviesti greitąją pagalbą. G. kažkur nuėjo. Tada D. G. nuėjo į namą iškviesti policiją. Atvykusių policijos pareigūnų neprisimena. Vėliau sužinojo, kad nuo G. suduoto smūgio D. G. lūžo žandikaulis, jai buvo padarytos kelios operacijos (b. l. 47-49).

6. Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad 2021 m. liepos 19 d. 17.11 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje įregistruotas įvykis apie tai, kad pranešėjas, fizinis asmuo, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino susijaudinusi moteris, verkė, nurodė adresą ir, kad jai reikia policijos. Daugiau informacijos nesuteikė. Atskambinus atsiliepė, atsiprašė ir vėl padėjo ragelį. Atskambinus dar kartą atsiliepė, bet visiškai nekalbėjo. Pranešėjo skambučio data ir laikas: 2021 m. liepos 19 d. 17.05 val. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad nuvykus minėtu adresu name buvo D. G., kuri buvo visiškai neblaivi (kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas), nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių negalėjo, ant pranešėjos kūno akivaizdžių smurto žymių nesimatė, nuo GMP atsisakė. Patikrinus nustatytas 3.95 promilės girtumas. G. C. vietoje nebuvo, pabendrauti nepavyko. Pranešėjai paaiškinta, kad jei ji turi pretenzijų, turi kreiptis pareiškimu į PK. Filmuota Body 1381, Body 1320 (b. l. 3).

7. Iš 2021 m. liepos 29 d. nukentėjusiosios D. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji pranešė apie tai, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 17 val. adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas G. C. alkūne jai trenkė į veido sritį ir sulaužė žandikaulį (b. l. 6).

8. Iš 2021 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12).

9. Iš 2021 m. liepos 29 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. G. pateikė išrašą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų. Išraše konstatuota, kad nukentėjusiajai lūžęs žandikaulis (b. l. 24-26).

10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. G 2490/2021(01) matyti, kad D. G. nustatyta poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio lanko lūžiai 2 ir 3 dantų projekcijoje bei kairės šakos projekcijoje, apatinio dešinės pusių 3 danties netekimas, padaryti smakro dešiniąją pusę paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, tai yra iki 2021 m. liepos 21 d. dienos. Šie sužalojimai, dėl apatinio žandikaulio lūžių, kuriems esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34-36).

11. Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusiosios D. G. pareiškimo matyti, kad ji prašo pripažinti ją civiliniu ieškovu ir priteisti iš kalto asmens 1000 Eur jos patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 41).

12. Iš 2021 m. rugsėjo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. G. pateikė išrašą iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų. Išraše konstatuota, kad nukentėjusiajai lūžęs žandikaulis (b. l. 42-44).

13. Iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai 2021 m. liepos 19 d. atvyksta pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini). Įraše Nr. 1 užfiksuoti atvykę pareigūnai (duomenys neskelbtini), už tvoros esančio vyro (nesimato įraše) klausia, ar jokia moteris čia negyvena. Už tvoros esantis neblaivus vyras pasako, kad tuoj pakvies šeimininkę. Pareigūnas paklausia, gal jis žino, kas nutiko, kodėl šeimininkė verkdama skambina policijai. Vyras atsako, kad nežino, čia jos problemos. Pro vartelius išeina moteris, matosi neblaivi, kuri verkdama paaiškina, kad buvo išgėrusi, buvo savo kieme, išgėrinėjo, atėjo kaimynas ir jai trenkė į veidą. Kaimyno dabar nėra. Pakartoja, kad jai trenkė, net negali šnekėti. Pranešėja sako, kad prie namo už tvoros esantys asmenys nesusiję. Įrašo trukmė 01 min. 54 s. Įrašas Nr. 2 tyrimui nereikšmingas (b. l. 50-51).

14. Iš 2021 m. rugsėjo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios D. G. pranešimas apie įvykį (b. l. 51-53).

15. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2021 m. spalio 14 d. ieškiniu prašo priteisti iš kalto asmens 1176,51 Eur už nukentėjusiosios D. G. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 60-62).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

Dėl G. C. kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

16. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

17. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. C. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

18. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis G. C. 2021 m. liepos 19 d., apie 17.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilus konfliktui, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą ranka smogė D. G. į veido sritį. Šios faktinės aplinkybės apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis G. C., tai patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaltinamasis G. C. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad išties įvykio dieną, apytiksliai nurodytu laiku sudavė ranka nukentėjusiajai D. G. vieną smūgį į veidą, o nukentėjusioji nuo smūgio nukrito bei atsistojusi nubėgo kviesti policiją. Nukentėjusioji D. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad 2021 m. liepos 19 d., apie 17 val. ji buvo savo namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo draugais V. G. ir A. Ji sėdėjo ant kėdės kieme, kai apie 17 val. į kiemą atėjo kaimynas G. C., kuris pradėjo konfliktuoti su jos draugais, o po to rankos alkūne jai trenkė į veido sritį ir ji nukrito nuo kedės. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes patvirtino ir tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D., kurio teigimu, 2021 m. liepos 19 d., apie 15.00 val. po darbo jis užėjo pas savo pažįstamą D. G., gyvenančią name adresu (duomenys neskelbtini), ten kartu su nukentėjusiąja ir V. G. vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. atėjo D. G. kaimynas G., kuris buvo girtas ir kažko žodžiais kabinėjosi. D. G. savo kaimyną G. „pasiuntė ant trijų raidžių“, o šis sakė, kad jo niekas nesiuntinėja ir stovėdamas priešais D. G. sudavė jai vieną kartą savo dešine ranka į veidą. Taigi iš esmės visi proceso dalyviai aiškiai nurodė, kad nukentėjusiajai gana stiprų smūgį į veidą ranka sudavė būtent kaltinamasis. Tokias aplinkybes detalizuoja ir kiti bylos įrodymai, t. y. policijos registruojamų įvykių išklotinė (b. l. 3), policijos kūno kameromis užfiksuotas vaizdo įrašas (b. l. 50-51) ir kt.

19. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamojo G. C. veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. G 2490/2021(01) matyti, kad D. G. nustatyta poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje, apatinio žandikaulio lanko lūžiai 2 ir 3 dantų projekcijoje bei kairės šakos projekcijoje, apatinio dešinės pusių 3 danties netekimas, padaryti smakro dešiniąją pusę paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką, tai yra iki 2021 m. liepos 21 d. dienos. Šie sužalojimai, dėl apatinio žandikaulio lūžių, kuriems esant sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34-36). Pažymėtina, kad ir iš nukentėjusiosios D. G. pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nustatyti sužalojimai padaryti 2021 m. liepos 19 d., kai ir vyko byloje nagrinėjamas įvykis, kurio metu kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą.

20. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamojo G. C. ranka suduotas smūgis nukentėjusiajai D. G. į veidą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio smūgio nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. apatinio žandikaulio lūžiu 2 ir 3 dantų projekcijoje bei kairės šakos projekcijoje, apatinio dešinės pusės 3 danties netekimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

21. Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo G. C. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

22. Teismas, skirdamas bausmę G. C., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

23. Pažymėtina, kad BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

24. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. C., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta, spontaniška, nulemta staiga susiformavusio pykčio. Teismas nustato kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25. Teismas, nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajam G. C., taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, paties teigimu dirbantis pagal verslo liudijimą arba pagal situaciją neoficialiai ir gaunantis apie 2000 Eur pajamas per mėnesį, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis šeimą ir ją išlaikantis, t. y. saistomas socialiniais ryšiais, veiką padarė būdamas teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, neišnykus teistumui (bausmę atlikęs) (b. l. 91-94), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (b. l. 90). Pažymėtina, kad teismas kaltinamojo G. C. elgesio iki veikos padarymo iš esmės negali vertinti teigiamai, nes veika padaryta neišnykus teistumui, pasikartojančio elgesio modelio. Matyti, kad švelnesnė anksčiau skirta bausmė savo tikslo nepasiekė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį G. C. apibūdinančius duomenis, tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas viršijantis šios bausmės rūšies vidurkį.

26. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį G. C. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, arešto bausmė ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

27. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. C. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

28. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

29. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. C. (25 nuosprendžio punktas), tai, kad jis paties teigimu dirba ir gauna apie 2000 Eur pajamas, išlaiko šeimą, turi atlyginti priteistas sumas žalai atlyginti, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 7 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam nustatytina pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

30. Kaltinamajam G. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

IV. Dėl pareikštų civilinių ieškinių

31. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109-117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

32. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. C. atsakingas už nukentėjusios D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamajam kyla pareiga atlyginti kilusią tiek neturtinę, tiek turtinę žalą.

33. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1176,51 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos dėl D. G. gydymo buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Be to, civiliniame ieškinyje prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 60-62). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, nes yra pagrįstas bylos medžiagoje pridėtais dokumentais, su juo iš esmės sutiko ir kaltinamasis.

34. Nukentėjusioji D. G. pareiškė 1000 Eur ieškinį jos patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu savo ieškinį sumažino iki 150 Eur bei nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi pusę metų negalėjo valgyti visaverčio maisto, turėjo jį trinti, be to, įvykio metu jautė didelį skausmą, po to patyrė keturias operacijas. Ieškinys tenkinamas. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios D. G. teismo posėdžio metu patikslintas ieškinys dėl 150 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti pagrįstas, kadangi byloje pakanka duomenų, jog ji objektyviai dėl kaltinamojo G. C. padarytos veikos patyrė daug nepatogumų, jautė fizinį skausmą, patyrė keturias operacijas, turėjo keisti maitinimosi įpročius. Nukentėjusiosios prašoma priteisti suma nenukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas priteisiamų sumų dydžio, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

35. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, vokas su CD laikmena (b. l. 114) paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. C. paskirti galutinę 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, G. C. paskirtos 50 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. C. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo G. C. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 1176,51 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 51 centą) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo G. C. nukentėjusiajai D. G. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su CD laikmena palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.