- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-469-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01645-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Tomas Romeika, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- N. D., A. D.-G.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Vėtra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-964-904/2025 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Naujoji Vėtra“, atstovaujamos mažosios bendrijos ,,Fasis“, ieškinį atsakovams N. D., A. D.-G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Naujoji Vėtra“, atstovaujama mažosios bendrijos ,,Fasis“ (toliau - ieškovė), patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 4 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės N. D. dėl transporto priemonės Mazda 6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo; 2024 m. sausio 16 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės N. D. ir atsakovės A. D.-G. dėl transporto priemonės Mazda 6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo; 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į transporto priemonę Mazda 6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovių N. D. ir A. D.- G. ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas įsiteisėjusia 2023 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-390-513/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „Naujoji vėtra“, nemokumo administratoriumi paskyrė MB „Fasis“. Ieškovė 2022 m. birželio 4 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei priklausančią transporto priemonę Mazda 6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 Eur atsakovei N. D., kuri sandorio metu buvo ieškovės vadovė. Ieškovė itin ilgą laiką nesugebėjo atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, iš kurių didelė dalis kreditorinių reikalavimų buvo susidarę dar 2021 metais, kas patvirtina ieškovės faktinį nemokumą sudarant ginčo sandorį. 2024 m. sausio 16 d. atsakovės N. D. ir A. D.–G., kuri yra N. D. dukra, sudarė transporto priemonės Mazda 6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė A. D.–G. įsigijo transporto priemonę už 1000 Eur. Ieškovės atstovas, įvertinęs atsakovių sandorių nesąžiningumą, atsižvelgdamas į tai, kad turtą galima grąžinti natūra, kurį bus galima parduoti bei patenkinti ieškovės kreditorių reikalavimų dalį, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. D. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilį „Mazda-6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė UAB „Naujoji vėtra“ pardavė 2022 m. birželio 4 d. fiziniam asmeniui, kuris visiškai atsiskaitė su įmone. Pardavimo momentu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, jokių apribojimų įmonei nebuvo taikoma. Už automobilį 2021 m. gruodžio 20 d. buvo sumokėtas avansas 3000 Eur. Kasos pajamų orderis serija NV Nr. 0003615, vizuotas vyr. buhalterės V. R.. Buhalterinė pažyma 2022 m. birželio 4 d. užskaita atsakingo asmens į pirkėjo skolą už automobilį sumoje 5808 Eur (vizuotas vyr. buhalterės V. R.). Automobilis „Mazda-6“ pardavimo momentu buvo techniškai netvarkingas (įlenktos dvi durys), jam buvo reikalingas remontas, o tai yra nemažos investicijos, kurių įmonė neturėjo, todėl įmonės vadovo sprendimu automobilis buvo parduotas. Gautos finansinės lėšos buvo gyvybiškai reikalingos pandemijos metu. Įmonės finansinė padėtis pablogėjo ne dėl įmonės vadovės neapdairumo ar kompetencijos stokos, priežastis buvo „COVID-19“ pandemija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB ,,Naujoji vėtra“. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 26 d. Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. liepos 18 d., tai yra daugiau nei po vienerių metų ir penkių mėnesių. Nemokumo administratorė nurodė, kad buvusi įmonės vadovė N. D. iki šiol nėra perdavusi įmonės turto ir dokumentų. Apie 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas ieškovei priklausantis automobilis, nemokumo administratorė sužinojo tik 2024 m. sausio 18 d., kada kreipėsi į AB „Regitra“. Argumentavo, kad vienerių metų senaties terminas sueina 2025 m. sausio 18 d. ir ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
6. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08176-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) bei 178 straipsnio 1 dalį (automobilio vagystė). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-08176-24 nustatyta, kad 2024 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gauti du 2024 m. vasario 6 d. UAB „Naujoji vėtra“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Fasis“, pareiškimai, kuriais buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Viename jų nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d. AB „Regitra” duomenimis UAB „Naujoji vėtra“ buvo registruotas automobilis ,,Mazda 6“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. birželio 20 d. buvo išregistruotas dėl neatnaujintų SDK duomenų. Vykdant bankroto bylą su administratoriumi susisiekė įmonės vadovė N. D. reikalaudama, kad administratorė nuimtų areštą nuo automobilio ,,Mazda“, nes ji nori jį parduoti. Nemokumo administratorė policijos pareigūnams paaiškino, kad minėta transporto priemonė AB „Regitra“ duomenimis priklauso įmonei, o vadovė negali pardavinėti bankrutuojančios įmonės turto. N. D. galimai nuvyko į AB „Regitra“ ir pateikė atgaline data sudarytą 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Naujoji vėtra“ jai už 3000 eurų pardavė automobilį ,,Mazda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), numatant, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Administratorė 2024 m. sausio 18 d. kreipėsi į AB „Regitra“ ir sužinojo, kad transporto priemonė jau perrašyta N. D. šios pateiktų dokumentų pagrindu, nors realiai pinigai sumokėti nebuvo, o sutartis sudaryta apgaule, savo naudai siekiant įgyti svetimą turtą. Antrame pareiškime buvo nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d. AB „Regitra“ duomenimis UAB „Naujoji vėtra“ turi automobilį ,,Nissan Micra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam taikyti apribojimai ir draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme. Transporto priemonė yra įmonės nuosavybė, ko pasėkoje buvo laikoma UAB ,,Naujoji vėtra“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini) esančiame kieme, tačiau šiai dienai yra dingusi. Susisiekus su buvusia vadove iš pokalbio tapo aišku, kad buvusi vadovė transporto priemonę pasisavino, dėl turto vagystės nemokumo administratorė prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
7. Teismas nustatė, kad 2024 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo nutrauktas, konstatavus, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, tai yra nesant nusikaltimo požymių. Prokuroras nutarime argumentavo, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti su MB „Fasis“ teiginiais, kad N. D. nuvyko į AB „Regitra“ ir pateikė atgaline data sudarytą 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Naujoji vėtra“ jai už 3000 eurų pardavė automobilį ,,Mazda“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), numatant, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais, nors realiai pinigai sumokėti nebuvo, o sutartis sudaryta apgaule, savo naudai siekiant įgyti svetimą turtą. Prokuroras pažymėjo, kad šiuos teiginius paneigia AB ,,Regitra“ transporto priemonės įgijimo deklaracija Nr. 167026418, kuri pagrindžia, kad automobilį ,,Mazda 6“ N. D. iš UAB ,,Naujoji vėtra“ nusipirko 2022 m. birželio 4 d., o šį faktą AB ,,Regitra“ skaitmeninių paslaugų portale (t. y. ne nuvykusi į AB ,,Regitra“) deklaravo dar 2022 m. birželio 4 d., kas paneigia bet kokią pareiškėjo minimą atgalinę datą. Prokuroras nutarime pažymėjo, kad tikėtina, kad pareiškėją klaidina tyrimui pateiktas 2022 m. gruodžio 1 d. suformuotas AB ,,Regitra“ išrašas, tačiau šio registro tvarkytojas paaiškino, kad jei su įgyta transporto priemone gavus savininko deklaracijos kodą dalyvauti viešajame eisme neketinama, ji neprivalo būti registruojama, o užregistruoti transporto priemonę privalu prieš pradedant ją eksploatuoti viešajame eisme. Tad nuo 2022 m. birželio 4 d. iki 2024 m. sausio 16 d. „Mazda 6“, VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas buvo N. D..
8. Teismas, įvertinęs nustatytas faktinės aplinkybes, jog nuo 2022 m. birželio 4 d. automobilio „Mazda 6“, VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas buvo atsakovė N. D., teismo nutartis iškelti UAB ,,Naujoji vėtra“ bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. sausio 26 d., konstatavo, jog ginčijamas sandoris buvo atliktas dar iki kreditoriui kreipiantis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Ir šios faktinės aplinkybės turėjo būti gerai žinomos ieškovės atstovui, ką patvirtina AB ,,Regitra“ duomenys.
9. Ieškovės atstovo argumentus, jog apie 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas ieškovei priklausantis automobilis nemokumo administratorė sužinojo tik 2024 m. sausio 18 d. kreipusi į AB „Regitra“ ir nuo šios datos vienerių metų senaties terminas sueitų 2025 m. sausio 18 d., teismas atmetė. Teismas pažymėjo, jog apie UAB ,,Naujoji vėtra“ nuosavybės teise turimus automobilius ieškovės atstovui turėjo būti žinoma iš AB ,,Regitra“ duomenų bazės. Teismas konstatavo, jog nemokumo administratorė ieškinį actio Pauliana pagrindais ginčijant sandorius dėl automobilio Mazda galėjo pateikti nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 26 d. Ieškinys šioje byloje teismui pateiktas 2024 m. liepos 18 d. Terminas ieškiniui pateikti praleistas daugiau kaip penkerius mėnesius. Teismas neturi pagrindo ieškinio terminą atnaujinti.
Šalies argumentai
10. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovas, 2024 m. sausio 31 d. kreipdamasis su ieškiniu į teismą ir prašydamas priteisti žalą, reikalavo iš atsakovės N. D. už automobilio Mazda neišsaugojimą priteisti 7100 Eur žalą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės teismas nustatė, jog priimtas sprendimas už akių nebuvo perduotas vykdyti priverstine tvarka. Ieškovės atstovas, atstovaudamas kreditorių interesus, iki šiol nesikreipė į antstolius dėl skolos išieškojimo. Teismo vertinimu, priėmus teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo kreditoriams yra priteista žala, nesant duomenų, jog teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas, teismas neturi pagrindo manyti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi įpareigojo ieškovės atstovą pateikti UAB ,,Naujoji vėtra“ bankinių sąskaitų išrašus nuo 2021 m. sausio 1 d., ieškovės atstovas teismui pateikė bankinių sąskaitų išrašus tik nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, jog ieškovės atstovo su patikslintu ieškiniu 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateiktas bankinis sąskaitos išrašas patvirtina apie atliktus UAB ,,Naujoji vėtra“ sąskaitų papildymus laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. liepos 20 d. 5808 Eur sumai. Kasos pajamų orderis, išrašytas 2021 m. gruodžio 20 d., patvirtina apie N. D. 3000 Eur sumos sumokėjimą į įmonės kasą. Šis kasos pajamų orderis patvirtintas buhalterės V. R.. 2022 m. birželio 4 d. surašyta buhalterinė pažyma patvirtina 5808 Eur skolos užskaitymą už įsigyjamą automobilį. Buhalterinė pažyma taip pat pasirašyta buhalterės V. R.. Teismo vertinimu, įmonei buvo perleista 13000 Eur. Atsakovė N. D. ir buvusi įmonės buhalterė V. R. teismui patvirtino, jog šios piniginės lėšos buvo sumokėtos už įsigyjamą automobilį Mazda. Byloje pateikti atsakovės argumentai, jog už automobilį Mazda buvo atlikti mokėjimai 13000 Eur sumai, nebuvo paneigti ieškovės atstovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Naujoji Vėtra“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Fasis“, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-964-904/2025 ir ieškovės ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai įvertino CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys vėliausiai turėjo būti pateiktas iki 2024 m. sausio 26 d. Bankroto byla UAB „Naujoji vėtra“ Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškelta 2023 m. sausio 13 d., nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 26 d. Po bankroto bylos iškėlimo atsakovė N. D. iki šiol nėra perdavusi įmonės turto ir dokumentų, dėl ko Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jai buvo paskirta 200 Eur bauda. Atsakovei N. D. nevykdant jai nustatytų pareigų ir neperduodant įmonės dokumentų, nemokumo administratorė rėmėsi bankroto byloje esančiais dokumentais, tarp jų ir kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kartu su pareiškimu pateikta AB „Regitra“ 2022 m. gruodžio 1 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio Mazda valdytojas-savininkas yra UAB „Naujoji Vėtra“. Tai, kad automobilis Mazda yra UAB „Naujoji Vėtra“ nuosavybė, nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 13 d. nutartyje iškelti bankroto bylą. Apie 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria automobilis buvo parduotas atsakovei N. D., šiai neperdavus jokių įmonės dokumentų, nemokumo administratorei žinoma nebuvo. Ieškovės atstovas apie 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį sužinojo tik 2024 m. sausio 18 d. nuvykęs į AB „Regitra“ išsiimti automobilio Mazda techninio paso kopiją, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios datos ir praleistas nebuvo.
12.2. 2024 m. sausio 8 d. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti 8080 Eur skolos sumą už neperduotą įmonės turtą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. sausio 11 d. teismo įsakymu c. b. Nr. eL2-736-339/2024 nutarė išieškoti iš atsakovės N. D. 8080 Eur skolą. Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. kovo 20 d. sprendimu už akių c. b. Nr. e2-2544-1180/2024 tenkino ir iš atsakovės N. D. priteisė 8080 Eur žalos atlyginimą. Automobilio Mazda nuosavybės teisės faktas buvo patvirtintas tiek bankroto bylą iškėlusio Klaipėdos apygardos teismo, tiek Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų, tiek Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų. Teismo sprendimai yra įsiteisėję ir nenuginčyti. Teismas nepagrįstai paneigia kitų teismų nutartyse ir sprendimuose užfiksuotus ir nenuginčytus faktus, teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja kitų teismų priimtiems sprendimams ir nutartims.
12.3. Ieškovės atstovas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė N. D. savo vardu neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistos žalos atlyginimą, nusprendė nesikreipti dėl vykdomojo rašto išdavimo bei nesikreipti į antstolį, kadangi būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimas tik didintų bankroto proceso išlaidas. Vietoje to, ieškovės atstovas nusprendė kreiptis į teismą dėl sandorių ginčijimo ir restitucijos taikymo bei turto atgavimo natūra. Ieškovės pasirinktas kreditorių teisių gynimo būdas ginčijant atsakovių sudarytus sandorius geriau apsaugotų kreditorių teises ir jų interesus.
12.4. Automobilis Mazda buvo parduotas UAB „Naujoji Vėtra“ esant faktiškai nemokiai ir už ženkliai mažesnę kainą nei jo rinkos vertė. Tai nuostolingas sandoris, kuriuo sumažinta įmonės turto vertė, nes pardavus likvidų turtą negauta jo rinkos vertę atitinkanti pinigų suma. Tuo sutrukdyta ieškovės kreditoriams galimybė gauti bent dalinį kreditorinių reikalavimų patenkinimą.
12.5. Ieškovės atstovui neturint jokių įmonės veiklos dokumentų bylos nagrinėjimo metu jis negalėjo ir šiuo metu negali pateikti teismui jokių objektyvių buhalterinės veiklos tyrimo išvadų ar specialistų paaiškinimų, neturi jokios realios galimybės paneigti atsakovės ir liudytojos į bylą teiktų dokumentų ir jų paaiškinimų. Teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir atsakovės bei liudytojos pateiktus įrodymus ir paaiškinimus vertinti kritiškai, tačiau to nepadarė. Vien pavienių buhalterinių dokumentų pateikimas negali būti laikomas tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais atsiskaitymą. Buhalterinė apskaita, avansinė apyskaita yra vedama iš visumos įmonės dokumentų, todėl nėra aišku ar tokie atsakovės ir liudytojos nurodyti užskaitymai, įskaitymai iš vis buvo galimi. Nesant visų įmonės apskaitos dokumentų, nėra galimybės daryti išvados, nei, kad už transporto priemonę atsiskaityta pilnai ir tinkamai, nei už kokią kainą įvyko faktinis turto pardavimas. Net jei teismas ir sprendė, kad atsakovė N. D. įmokėjo į įmonės sąskaitą lėšas, nežinant jos įsipareigojimų įmonei, skolų likučių, įmonės kasos lėšų likučių, bei nenurodžius tikslinės įmokamų lėšų paskirties, negali būti nuspręsta, jog vienos ar kitos įnešamos lėšos yra skirtos atsiskaitymui už konkrečią ūkinę operaciją, todėl nėra aišku ne tik tai ar už automobilį Mazda buvo sumokėta 13000 Eur, nėra net aišku ar bent dalinai buvo sumokėta 3000 Eur suma, nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje.
12.6. Teismas, padarydamas išvadą, jog už automobilį Mazda buvo sumokėta 13000 Eur, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi rėmėsi vien tik atsakovės N. D. ir liudytojos V. R. paaiškinimais bei pateiktas įrodymais, visiškai neatsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovė negali pateikti jokių pagrįstų atsikirtimų į šiuos paaiškinimus ir dokumentus būtent dėl atsakovės N. D. kaltės ir neveikimo šiai piktybiškai vengiant perduoti ieškovei įmonės dokumentus. Teismas nepagrįstai netaikė Contra spoliatorem taisyklės ir žinodamas neperduodamų dokumentų faktą, padarė nepagrįstas išvadas, remdamasis vien tik atsakovės N. D. ir liudytojos pateiktais įrodymais ir paaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė N. D. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti 500 Eur rengiant atsiliepimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.7. Automobilį „Mazda-6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Naujoji Vėtra“ pardavė 2022 m. birželio 4 d. fiziniam asmeniui, kuris visiškai atsiskaitė su įmone. Pardavimo momentu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, jokių apribojimų įmonei nebuvo. Automobilis „Mazda-6“ parduotas prieš pusę metų iki bankroto bylos paskelbimo, o užstatas sumokėtas prieš metus.
12.8. Įmonės finansinė padėtis pablogėjo dėl pandemijos „COVID-19“.
12.9. Gautos lėšos buvo skirtos pačioms būtiniausioms įmonės reikmėms (patalpų nuoma, elektra, vanduo, dujos, produktai, darbuotojų atlyginimai ir t.t.) išsaugant verslą.
12.10. Pardavus automobilį įmonė gavo pajamų 13000 Eur.
12.11. Nemokumo administratorė nuo bankroto bylos iškėlimo žinojo, kad automobilis „Mazda-6“ yra išregistruotas ir nepriklauso įmonei.
12.12. Praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti.
Atsiliepimas
12.13. Į teismo posėdį buvo pakviesta pagal sutartį įmonėje dirbusi buhalterė V. R., kuri patvirtino visus pardavimo dokumentus ir kurie laiku buvo pristatyti į VMI.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės actio Pauliana ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė trimis pagrindais – praleidus ieškinio senaties terminą, nustačius, kad sandoris nepažeidžia bankrutuojančios įmonės interesų, nes bankroto administratorius kreditorių interesus yra įgyvendinęs kitu teisių gynimo būdu, ir nustatęs, kad atsakovė pilnai sumokėjo pagal sandorį. Visus šiuos teismo nustatytus pagrindus ieškovė skundžia apeliaciniu skundu. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl visų šių pagrindų pasisakys.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-390-513/2023 UAB „Naujoji vėtra“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto administratore paskirta MB „Fasis“. Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad bankrutuojanti UAB „Naujoji vėtra“ turi automobilį „Mazda -6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 7-9).
Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-390-513/2023 UAB „Naujoji vėtra“ buvusiai vadovei N. D. už pareigos perduoti įmonės dokumentus bankroto administratorei neįvykdymą skyrė 200 Eur baudą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 12-14).
AB Regitra 2022 m. gruodžio 1 d. duomenimis UAB „Naujoji vėtra“ registruota transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 19).
2022 m. birželio 4 d. N. D. iš UAB „Naujoji vėtra“ už 3000 Eur nusipirko transporto priemonę Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 27-28).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Naujoji vėtra“ 2021 m. gruodžio 20 d. Kasos pajamų orderiu patvirtinta, kad iš N. D. gautas 3000 Eur avansas už automobilį (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 133).
UAB „Naujoji vėtra“ 2022 m. birželio 4 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta 5808 Eur užskaita atsakingo asmens į pirkėjo skolą už automobilį (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 160).
Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2544-1180/2024 iš atsakovės N. D. ieškovei BUAB „Naujoji vėtra“ priteisė 8080 Eur žalą. Į priteistos žalos sumą įskaičiuota 7100 Eur automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto, kaina (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 170-172).
UAB „Naujoji vėtra“ 2022 m. birželio 4 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad UAB „Naujoji vėtra“ parduoda N. D. automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 13000 Eur (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 179).
Dėl ieškinio senaties
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. sausio 13 d. nutartyje, kuria UAB „Naujoji vėtra“ iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius, buvo nurodyta, kad įmonė turi ginčo automobilį Mazda. Tuo tarpu administratorius į teismą su ieškiniu dėl sandorių nuginčijimo kreipėsi 2024 m. liepos 18 d. Atsakovė, nurodydama, kad administratorius jau 2023 m. sausio mėn. žinojo apie įmonės vardu registruotą automobilį, prašo taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad terminas ieškiniui pateikti praleistas daugiau kaip penkerius mėnesius ir teismas neturi pagrindo ieškinio terminą atnaujinti.
CK 6.66 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (lot. actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.
Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, ieškinio senaties terminui aktualios ir tam tikros Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ; šiuo metu – JANĮ) nuostatos. Akivaizdu, kad bankrutuojančios įmonės administratorius nėra ir negali būti dalyvavęs įmonei sudarant sandorius, dėl kurių teisėtumo patikrinimo administratorius ir kreipiasi į teismą, taigi ir apie šių sandorių sudarymą iki jam tampant administratoriumi informacijos neturi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte (dabar – JANĮ 64 straipsnio 1 dalis) administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas ir nekeičia ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Todėl nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta pareiga per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškovės sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 42 punktas; 2025 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-1120/2025, 61 punktas).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė bankroto administratoriui iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 18 d.) įmonės dokumentų nebuvo perdavusi, dėl tokio neveikimo teismo yra bausta bauda. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administratorius 2024 m. sausio 18 d. kreipėsi į AB „Regitra“ ir sužinojo apie 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas ieškovei priklausantis automobilis, t. y. apie ginčo sandorį. Jokių duomenų apie tai, kad administratorius anksčiau žinojo apie ginčo sandorį, byloje nėra. Viena ta aplinkybė, kad administratorius praleido įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą patikrinti įmonės sudarytus sandorius, kaip jau minėta, nėra sietina su ieškinio senaties termino pradžia. Todėl spręstina, atsakovei neperdavus įmonės dokumentų administratoriui, o pastarajam 2024 m. sausio 18 d. kreipusis į AB „Regitra“ ir sužinojus apie 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas ieškovei priklausantis automobilis, laikytina, kad ieškinio senaties pradžia, nuo kurios skaičiuotina ieškinio senatis, yra 2024 m. sausio 18 d. Taigi, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimą, inter alia (be kita ko), lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius erga omnes (dėl visų, visiems); įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas įmonės nemokumo faktas sukelia teisinių padarinių ir įgyja prejudicinę galią net ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Kadangi užbaigus bankroto bylą skolininkė yra paprastai likviduojama, bankroto bylos iškėlimas neišvengiamai daro įtaką visų įmonės kreditorių, taip pat visuomenės bei valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Viešojo intereso egzistavimas šios kategorijos bylose daro įtaką ir tiems teisminiams procesams, kuriuose bankroto administratorius veikia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais ginčydamas jos skolininko sudarytus sandorius, kuriais pažeidžiamos kreditorių teisės. Tokiu būdu gali būti sudarytos galimybės bent iš dalies atsiskaityti su bankrutavusios įmonės kreditoriais. Viešojo intereso požiūriu būtų nepateisinama, jei prioritetas būtų suteiktas tik teisinių santykių stabilumui, iš esmės ignoruojant didelės grupės kreditorių interesus gauti bent dalį jų reikalavimų patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023). Atsižvelgdama į tokius kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija daro išvadą, kad net ir tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas būtų praleistas, jį būtų pagrindas atnaujinti.
Dėl kreditorių teisių esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl žalos atlyginimo
Apeliacinės instancijos teismas visų pirma sprendžia dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 4 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės N. D. dėl transporto priemonės Mazda 6, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2544-1180/2024 iš atsakovės N. D. ieškovei BUAB „Naujoji vėtra“ priteisė 8080 Eur žalą. Į priteistos žalos sumą įskaičiuota 7100 Eur automobilio Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto, kaina (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 170-172).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), todėl tuo pagrindu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog kitoje byloje iš atsakovės, kaip iš įmonės vadovės, jau yra priteista žala už ginčo automobilio neperdavimą, leidžia spręsti, jog kreditorių interesas jau patenkintas.
CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pati pasirinko savo teisių gynimo būdą, kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš bankrutuojančios įmonės buvusio vadovo, o žalą apskaičiavo pagal neperduoto turto vertę, į kurią pateko ir ginčo automobilis. Taigi, teismui patenkinus ieškinį ir žalą priteisus, ieškovės, o kartu ir įmonės, kreditorių interesas jau yra patenkintas. Ta aplinkybė, ar ieškovė priteistą žalą turi galimybę išsiieškoti, neturi teisinės reikšmės. Patenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje, panaikinus sandorį ir pritaikius restituciją bei ginčo automobilį grąžinus bankrutuojančiai įmonei, ieškovė nepagrįstai praturtėtų, nes bankroto procese turėtų galimybę ir išsiieškoti priteistą žalą arba parduoti reikalavimo teisę, ir realizuoti įmonės turtą (ginčo automobilį). Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu iš tų pačių teisinių santykių kilusių pareigų jai atsirastų dvi prievolės – sumokėti ieškovės nuostolius už neperduotą automobilį ir tą automobilį perduoti ieškovei. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
Be to, kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2544-1180/2024, teismas konstatavo, kad „Žala - bendrovė prarado turto....“ Minėto prarasto bendrovės turto sudėtyje yra ir ginčo automobilis.
Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad jau yra priteista žala už ginčo automobilį, kurio pardavimo sandorį actio Pauliana ieškiniu ieškovė prašo panaikinti, nereiškia, jog ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovės kreditorių teisių CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme. Kitaip tariant, teismas, konstatuodamas ieškovės kreditorių teisių pažeidimą CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme, turėjo analizuoti jo įtaką kreditorių teisėms sandorio sudarymo metu ir nustatyti įmonės finansinę būseną, sandorio kainos atitiktį rinkos kainai ir kitus kriterijus, kurie nustatytini tiriant sandorio negaliojimo pagrindus pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sandoris kreditorių teisių nepažeidė, nes šio ginčo nagrinėjimo metu jau yra priteista žala už ginčo automobilį, kurio pardavimo sandorį actio Pauliana ieškiniu ieškovė prašo panaikinti. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetęs ieškovei neįrodžius, jog ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), neteisingai kvalifikavo ieškinio atmetimo teisinį pagrindą.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę padėtį sugrąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).
Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad kreditorius savo teises jau yra įgyvendinęs kitu būdu ir, realizavęs savo pasirinktą teisių gynimo būdą, turi galimybę atkurti savo turtinę padėtį, buvusią iki ginčo sandorio, darytina išvada, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į skolininką, nes tokią teisę jau yra realizavusi.
Dėl pateiktų įrodymų vertinimo
Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog įmonei buvo perleista 13000 Eur už įsigyjamą automobilį Mazda, padarė netinkamą išvadą dėl byloje esančių įrodymų.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovė N. D. turėjo pareigą paskirtam bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą bei dokumentus. Atsakovė šios pareigos nevykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-390-513/2023 UAB „Naujoji Vėtra“ buvusiai vadovei N. D. už pareigos perduoti įmonės dokumentus bankroto administratorei neįvykdymą skyrė 200 Eur baudą (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 12-14). Nėra jokių duomenų, kad įmonės dokumentai bankroto administratorei būtų parduoti ir šiuo metu. Tačiau buvusi vadovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, į bylą pateikė tam tikrus įmonės finansinius dokumentus – sąskaitos išrašą už 2022–2023 m. (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 102-118), kasos pajamų orderį (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 133), sąskaitas faktūras su lentele (e. bylos apyrašas, t. 1, b. l. 178-179, 182), duomenis iš išrašomų sąskaitų faktūrų registro (e. bylos apyrašas, t. 2, b. l. 1-2).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės ir atsakovės galimybės įrodinėti savo nurodomas aplinkybes nebuvo lygiateisės. Pažymėtina, kad bankroto administratorė neturi jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie atsakovės nurodomas aplinkybes, tuo tarpu atsakovė, naudodamasi savo padėtimi, kad neteisėtai valdo dokumentus, juo, galimai, teikia pasirinktinai ir tik sau naudingai. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad iš neteisės negali kilti teisė, todėl atsakovė negali naudotis tokia padėtimi, kai tik ji viena, neteisėtai neperdavusi dokumentų ir jais disponuodama, gali pasirinkti, kuriuos iš šių dokumentų ji nori teikti teismui. Be to, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo bankroto administratorė, buhalterinė apskaita, avansinė apyskaita yra vedama iš visumos įmonės dokumentų. Todėl nėra galimybės visų įmonės buhalterinių dokumentų kontekste nustatyti mokėjimų tikslus, jų įskaitymo pagrindus ir pan.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010).
Atsakovė pasirinko neteikti įrodymų visumos, todėl ieškovė pagrįstai prašė taikyti Contra spoliatorem taisyklę, o teismas turėjo vertinti, jog šalies, turinčios pareigą pateikti teismui įrodymus, tačiau to nepadariusios atžvilgiu preziumuoti tokiai šaliai maksimaliai nenaudingas aplinkybes bei, remiantis šia prezumpcija, daryti prielaidą dėl reikšmingų faktinių aplinkybių egzistavimo nepateikusios įrodymų šalies nenaudai.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojos V. R. paaiškinimų, atsakovė neįrodė, jog už ginčo sandoriu perleistą transporto priemonę ji atsiskaitė.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė ieškinio senatį, neteisingai kvalifikavo ieškinio atmetimo teisinį pagrindą bei nepagrįstai vertino, jog atsakovė įrodė sumokėjusi už transporto priemonę, tačiau, atmesdamas ieškinį, priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.