Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-964-904/2025 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vėtra“ patikslintą ieškinį atsakovėms N. D. ir A. D.-G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio dalies reikalavimo, ir byla šioje dalyje nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

11. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2544-1180/2024 priteisė iš apeliantės (atsakovės) ieškovei 8 080 Eur žalos atlyginimą ir išvestinius reikalavimus. Teismas nustatė, kad apeliantė (atsakovė), kaip buvusi ieškovės vadovė, neperdavė ieškovės nemokumo administratorei transporto priemonės, kurios vertė 7 100 Eur, ir transporto priemonės Nissan Micra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 980 Eur. Todėl teismas, nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas apeliantės (atsakovės) atsakomybei kilti, ieškovės ieškinį tenkino. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. balandžio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Pirmosios instancijos teisme 2024 m. liepos 18 d. gautas ieškovės ieškinys apeliantės (atsakovės) atžvilgiu, kuriuo vienu iš reikalavimų ieškovė prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį (žr. šios nutarties 3 punktą), taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovei transporto priemonę nuosavybėn.

13. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad nenurodyta kaip turėtų būti vykdoma restitucija, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, kad automobilis neišlikęs, t. y. utilizuotas ar perleistas trečiajam asmeniui. O jeigu automobilis perleistas, tai naujas savininkas turėtų būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

14. Pirmosios instancijos teismui ieškovė 2024 m. rugpjūčio 23 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. rezoliucija priėmė. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti apeliantės (atsakovės) dukrai (taip pat atsakovei) disponuoti transporto priemone; 2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2022 m. birželio 4 d. ir 2024 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis; 3) taikyti restituciją natūra ir priteisti ieškovei nuosavybėn transporto priemonę, o jeigu restitucija natūra negalima – priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių piniginę kompensaciją, t. y. transporto priemonės rinkos vertę.

15. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apeliantės (atsakovės) dukrai iki įsiteisės teismo sprendimas uždrausta disponuoti transporto priemone.

16. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 12 d. posėdžio metu ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo, t. y. dėl kompensacijos priteisimo, ir teismas protokoline nutartimi atsisakymą priėmė, o bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškovė paaiškino, kad teismas yra priėmęs sprendimą ir iš apeliantės (atsakovės) priteisęs žalą už transporto priemonę (žr. šios nutarties 12 punktą). Ieškovė žinodama sunkią apeliantės (atsakovės) finansinę padėtį vykdomojo dokumento vykdymui neteikė nedidindama administravimo išlaidų ieškovės bankroto byloje. Ji pasirinko kitą teisių gynimo būdą – perimti turtą natūra. Perėmus turtą natūra, ji kreipsis į vykdomąjį dokumentą išdavusį teismą ir informuos apie prievolės įvykdymą perdavus transporto priemonę natūra.

Dėl ginčo esmės

18. Apeliantė (atsakovė) ginčija aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti atsisakymo nuo alternatyvaus reikalavimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

19. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kuris leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 24 punktas).

20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

21. Nustatyta, kad ieškovė tiek pagrindiniu, tiek alternatyviu reikalavimu siekia to paties tikslo – apginti savo teisių pažeidimą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, patenkinęs vieną reikalavimą, išsprendžia ginčą ir užkerta kelią kito tenkinimui, nes patenkintu reikalavimu pasiekiamas ieškovės tikslas. Kiekvienas alternatyvus reikalavimas laikomas savarankišku ieškovės pasirenkamu teisių gynimo būdu tam pačiam interesui apginti, todėl priešingai nei teigia apeliantė (atsakovė), ieškovė turi procesinę teisę atsisakyti nuo vieno iš jų, palikdama kitą, o teismas neturi teisės atmesti tinkamai pateikto ir teisės normoms neprieštaraujančio atsisakymo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę pasinaudoti jai CPK 140 straipsnio 1 dalyje suteikta teise atsisakyti viso ar dalies ieškinio, įskaitant ir alternatyvų reikalavimą. Savo ruožtu teismas turi pareigą tokį atsisakymą įvertinti, ar jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms, ir nenustačius kliūčių, privalo atsisakymą priimti ir nutraukti bylos nagrinėjimą toje dalyje (CPK 293 straipsnio 4 dalis).

23. Be to, apeliantė (atsakovė) nurodo, kad teismas neįvertino restitucijos natūra galimumo.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas).

25. Ieškinio ar jo dalies atsisakymas yra ieškovo teisė, nustatyta CPK 140 straipsnio 1 dalyje. Priešingai nei teigia apeliantė (atsakovė), teismas tokiu atveju nebeturi pagrindo šio klausimo nagrinėti ar vertinti jo pagrįstumo. Apeliantės (atsakovės) argumentas faktiškai reiškia siūlymą nagrinėti aplinkybes, ar ieškovė gali pasinaudoti savo teise. Sutikus su apeliantės (atsakovės) argumentu, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kai ieškovė negalėtų pasinaudoti savo teise atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų (CPK 13 straipsnis). Tokia padėtis prieštarautų dispozityvumo principui, nes teismas turėtų nagrinėti ir vertinti reikalavimą, kurio nagrinėjimo ieškovė atsisakė.

26. Be kita ko, pažymėtina, kad transporto priemonė priklauso ne apeliantei (atsakovei), o apeliantės (atsakovės) dukrai, kuri byloje taip pat yra atsakovė, ir kurios atžvilgiu 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. uždrausta apeliantės (atsakovės) dukrai disponuoti transporto priemone, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Apeliantės (atsakovės) argumentai, kad teismas nepateikė vertinimo ar transporto priemonė egzistuoja, ji tebėra pas apeliantę (atsakovę), yra reali galimybė ją grąžinti ieškovei, yra nepagrįsti, o tik deklaratyvaus pobūdžio, nes ginčo objektas laikinai sureguliuotas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Apeliantė (atsakovė), be kita ko, nepateikė ir šį argumentą pagrindžiančių įrodymų.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, priimdamas ieškinio ar jo dalies atsisakymą, nevertina toje dalyje ginčo iš esmės.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. gegužės 13 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.