- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-527-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01040-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- M. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui G. P. dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį ieškovei M. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. A. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teisme pareiškė reikalavimus: 1) Leisti ieškovei išvežti vaiką M. P. (toliau – vaikas), gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę (Vokietiją) kartu su ieškove (pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą be vaiko tėvo sutikimo). 2) Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 2.1) Leisti G. P. (toliau – ir atsakovas) netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vokietijos laiku; 2.2) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio laikotarpiui. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Atsakovas apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu informuoja ieškovę raštu ne vėliau nei iki einamųjų metų kovo 1 dienos; 2.3) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, ar pasiimti jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečio vaiko žiemos atostogų metu. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu ieškovė turi būti informuojama raštu ne vėliau nei prieš mėnesį; 2.4) Nepilnamečio vaiko kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į atsakovo gyvenamąją vietą ir jam grįžtant į gyvenamąją vietą pas ieškovę apmoka atsakovas; 2.5) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku porinių metų Šv. Kalėdų metu (gruodžio 25-26 d.), apie vaiko paėmimą informuojant ieškovę iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 2.6) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku porinių metų katalikų Šv. Velykas, apie vaiko paėmimą informuojant ieškovę iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 2.7) Leisti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku neporiniais metais per jo gimimo dieną, apie vaiko paėmimą informuojant ieškovę iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 2.8) Atsakovas, bendraudamas su nepilnamečiu vaiku turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius; 2.9) Atsakovas įsipareigoja raštu informuoti ieškovę apie nepilnamečio vaiko išvežimą iš Vokietijos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti ieškovės galimybes susisiekti su atsakovu ar nepilnamečiu vaiku; 2.10) Ieškovė privalo per 7 kalendorines dienas pateikti atsakovui visus turimus nepilnamečio vaiko dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Vokietijos; 2.11) Atsakovui susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių - darbo grafikas, vaiko liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan., atsakovas su vaiku negali bendrauti. Jei nepilnametis vaikas serga, atsakovas negali paimti jo iš namų. Vaiko ligos atveju atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jų gyvenamojoje vietoje tokiu būdu, kuris netrukdo jų gydymo proceso; 2.12) Atsakovui pageidaujant, ieškovė informuoja jį apie vaiko auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaiką ir su jais bendrauti; 2.13) Sąvoka „raštu“ apima ieškovės ir atsakovo bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Teigė, kad atsakovas nesutiko leisti išvežti vaiką nuolat gyventi į Vokietija. Nurodė, kad nemato ateities Lietuvoje, nes ilgą laiką ji gyveno Vokietijoje, Lietuvoje ji neturi ir niekada neturėjo jokio turto, o pragyvenimo ir darbo galimybės ieškovei Vokietijoje yra geresnės. Ieškovės įsitikinimu, nepilnamečio vaiko išvežimas gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir iš esmės nepažeidžia atsakovo kaip skyrium gyvenančio tėvo interesų. Ieškovė su savo sutuoktiniu L. A. (toliau – ir sutuoktinis) yra sudariusi gyvenamojo būsto, kuriame gyventų kartu su vaiku, nuomos sutartį.
3. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, jog nepilnametis vaikas gyvena Lietuvos Respublikoje, kur yra visiškai patenkinami jo augimo, ugdymosi, sveikatos ir kiti poreikiai. Nepilnametis vaikas gali bendrauti su tėvu (atsakovu), kuris taip pat gyvena Lietuvoje, seneliais (tiek iš ieškovės, tiek atsakovo pusės). Jis yra Lietuvos pilietis, šioje šalyje gimė, didelę gyvenimo dalį čia augo. Atsakovo manymu, vaikui išvykus gyventi į kitą šalį, būtų pažeistos tėvo teisės lygiaverčiai būti vaiko gyvenime, jį auklėti, bendrauti, neabejotinai pradėtų silpti jų ryšys. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė siekia savo asmeniško tikslo išvykti gyventi pas naują draugą, visiškai neatsižvelgdama į vaiko poreikius ir interesus.
4. Atsakovas pateiktu patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1) Nustatyti atsakovo tokią bendravimo tvarką su sūnumi: 1.1) Atsakovas (Tėvas) nedelsiant elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoja ieškovę sužinojęs apie ateinančio mėnesio darbo grafiką ir bendru sutarimu nusprendžia dėl Tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ateinantį mėnesį. Tėvas per mėnesį su vaiku bendrauja su sūnumi 4 dienas, pasiimdamas vaiką su nakvyne ir 6 kartus dienos metu, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos. Konkretus laikas derinamas, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir mokymosi režimą bei tėvų darbo grafikus; 1.2) Tėvas bendrauja su vaiku 2 savaites savo kasmetinių atostogų metu, elektroniniu paštu arba SMS žinute suderindamas atostogų laiką su ieškove (Motina) ne vėliau kaip prieš 2 savaites; 1.3) Motina bendrauja su vaiku (Sūnumi) 2 savaites savo kasmetinių atostogų metu, elektroniniu paštu arba SMS žinute suderindama atostogų laiką su Tėvu ne vėliau kaip prieš 2 savaites; 1.4)Tėvas su Sūnumi bendrauja elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kt.) kiekvieną savaitę du kartus po vieną valandą, laiką ir dienas derinant, atsižvelgus į vaiko ugdymo ir mokymosi režimą bei tėvų darbo grafikus. Motina tokios formos bendravimui užtikrina technines priemones, Tėvo ir Sūnaus nevaržomą, konfidencialų bendravimą, nesikišant į Sūnaus ir Tėvo pokalbius. Sūnus turi nevaržomą teisę ir galimybę susisiekti su Tėvu; 1.5) Tėvas kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2022 m., su Sūnumi praleidžia Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. Tėvas pasiima Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina Sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val. Tėvas šeštadienį prieš Šv. Velykų sekmadienį pasiima Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina Sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią kalendorinę dieną iki 19 val. (praleisdamas su Sūnumi dvi dienas). Jeigu dėl objektyvių aplinkybių Tėvas negali pasiimti ar grąžinti Sūnaus laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja Motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute; 1.6) Tėvas kiekvienais poriniais metais praleidžia su Sūnumi Naujuosius metus tokia tvarka - gruodžio 31 d. Tėvas pasiima Sūnų iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžina Sūnų į jo gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.; 1.7) Tėvas su Sūnumi poriniais metais bendrauja vaiko gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini); 1.8) Tėvas kiekvienais metais bendrauja su Sūnumi tėvo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini); 1.9) Tėvas kiekvienais metais bendrauja su Sūnumi per Tėvo dieną, t. y. birželio 1 sekmadienį; 1.10) Tėvas turi teisę lankyti sergantį sūnų ligoninėje; 1.11) Jeigu Tėvo bendravimas su Sūnumi negalimas dėl vaiko arba tėvo ligos arba kitos svarbios priežasties (darbinio užimtumo), bendravimo laikas perkeliamas į kitą dieną bendru šalių sutarimu; 1.12) Tėvas ir Motina gali vykti atostogauti į užsienio šalį su Sūnumi ne ilgiau nei 1 savaitei. Norint užsienyje likti ilgiau, būtinas kito iš tėvų sutikimas; 1.13) Motina informuoja SMS žinute arba kitomis ryšio priemonėmis Tėvą apie Sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimus, vaiko sveikatos priežiūros, gydymo, ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus ir kitus svarbius įvykius; 1.14) Tėvui, pasiimant vaiką, Motina privalo būti parengusi visus būtinus vaiko daiktus, ir esant poreikiui – vaiko asmens dokumentą; 1.15) Tėvas ir Motina bendru susitarimu gali keisti šią bendravimo su Sūnumi tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, Sūnaus norą ir poreikius, taip pat savo galimybes, apie tai nedelsiant informuodami vienas kitą elektroniniu paštu ar telefonu, ne vėliau kaip prieš 1 dieną; 2) Įpareigoti ieškovę nedelsiant užregistruoti ir vesti nepilnametį vaiką į ugdymo įstaigą (darželį); 3) Įpareigoti ieškovę nepilnametį vaiką nedelsiant užregistruoti pas vaikų / šeimos gydytoja Lietuvos Respublikoje, ir nustatyti, kad pas užsienio šalies gydytojus galėtų būti registruojamas / gydomas tik gavus tėvo sutikimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad siekia lygiaverčiai su ieškove ir maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakovas siekdamas būti arčiau sūnaus ir turėti galimybę su juo dažniau bendrauti, kuo mažiau trikdant jo ugdymosi ir mokymosi laiką, turėjo galimybę pasirinkti darbo vietą būtent Klaipėdoje, kur gyvena vaikas.
6. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas per metus pakeitė tris gyvenamąsias vietas, keturias darbovietes, jis yra labai nepastovus ir labai tikėtina, kad ir esamoje darbovietėje ilgai neužsibus. Jeigu bendravimo su vaiku tvarka (-os) bus keičiamos kiekvieną kartą pakeitus darbą ar gyvenamąją vietą (nesant nuolatinio darbo / gyvenamosios vietos), tai akivaizdžiai reikš ne ką kitą, bet prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimą, nes vaikas negalės turėti jokio pastovaus dienos režimo, stabilios namų aplinkos ir kasdienės rutinos, tokiu atveju vieno iš tėvų interesai bus laikomi svarbesniais už nepilnamečio vaiko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino leido ieškovei išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į Vokietiją ir nustatė tokią atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: 1. Leisti G. P. neribotai bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis), išskyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku. 2. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. kiekvienų metų nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio laikotarpiui. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. G. P. apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu informuoja M. A. raštu ne vėliau kaip pieš du mėnesius iki planuojamų atostogų; 3. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P., ar pasiimti jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečio vaiko žiemos atostogų metu. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu M. A. turi būti informuojama raštu ne vėliau nei prieš mėnesį; 4. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų Šv. Kalėdų metu (gruodžio 25-26 d.), apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 5. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų katalikų Šv. Velykas, apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 6. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. neporiniais metais per sūnaus gimimo dieną, apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę; 7. G. P., bendraudamas su nepilnamečiu vaiku M. P. turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius; 8. G. P. raštu informuoja M. A. apie nepilnamečio vaiko M. P. išvežimą iš Vokietijos, pateikia duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), buvimo su sūnumi metu užtikrina M. A. galimybes susisiekti su G. P. ar nepilnamečiu vaiku M. P.; 9. M. A. privalo per 7 kalendorines dienas pateikti G. P. visus turimus nepilnamečio vaiko M. P. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Vokietijos; 10. G. P. turi teisę pasiimti sūnų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu (šalims suderinant, kad nebūtų pakenkta sūnaus ugdymo procesui) iki kiekvieno sūnaus pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui; 11. G. P. turi teisę praleisti su sūnumi G. P. gimimo dieną, t. y. spalio (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, t. y. birželio 1 sekmadienį, taip pat turi teisę lankyti sergantį sūnų (gydymo įstaigose). 12. M. A. įsipareigoja apmokėti 2 (dviejų) G. P. ir M. P. kelionių per kalendorinius metus išlaidas iš savo asmeninių lėšų, pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d., iki kol M. P. sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip. Kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 2 (du) mėnesiai prieš kelionės pradžią; 13. Kelionių išlaidos sudro: a) G. P. skrydžio bilietas iš Lietuvos į Vokietiją; b) G. P. ir M. P. skrydžio bilietai iš Vokietijos į Lietuvą; c) G. P. ir M. P. skrydžio bilietai iš Lietuvos į Vokietiją; d) G. P. skrydžio bilietas iš Vokietijos į Lietuvą. Viso vienos kelionės išlaidas sudarys 6 lėktuvo bilietai, iš kurių 4 lėktuvo bilietai yra skirti G. P. ir 2 lėktuvo bilietai yra skirti M. P.; 14. Kaip alternatyvą 13 punkte nurodytoms išlaidoms M. A. gali pasirinkti, kad pati asmeniškai (arba per M. A. parinktą lydintį asmenį) atskraidina G. P. į Lietuvos oro uostą ir iš jo sūnų asmeniškai arba per lydintį asmenį (kurį parenka M. A.) pasiima pasibaigus G. P. ir sūnaus bendravimo dienoms; 15. Jei dėl vaiko ligos G. P. su sūnumi negali bendrauti nustatyta tvarka, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas proporcingai tam laikui, kuris G. P. priklauso pagal nustatytą bendravimo tvarką. 16. G. P. pageidaujant, M. A. informuoja jį apie vaiko auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaiką ir su juo bendrauti; 17. Sąvoka „raštu“ apima M. A. ir G. P. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis. Priešieškinį atmetė ir paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo 2022-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, ir kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta, taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas vertindamas priežastis, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, nustatė, jog svarbios aplinkybės yra tos, kad berniuko ryšis su ieškove yra nuolatinis ir artimas. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta beveik dvejus metus yra su ieškove. Berniukas yra penkerių metų, tokio amžiaus vaikui mama yra labai svarbus asmuo. Šalių sūnus, bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone darbuotoja, pasakojo, kad su mama sutaria gerai, rodė specialistei fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jis, ieškovė ir ieškovės sutuoktinis, taip pat jis ir ieškovės sutuoktinis. Pasiteiravus vaiko, kaip jam sekasi sutarti su ieškovės sutuoktiniu, ar niekas vaiko neskriaudžia, berniukas nurodė, kad gerai, kad niekas jo neskriaudžia. Pokalbio metu berniukas nurodė, kad labiausiai jis norėtų vykti į Vokietiją. Pasak berniuko, jis nebijo skristi lėktuvu, skristi jam labai patinka ((duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, siekdama įrodyti, kad vaiko išvežimas gyventi į Vokietiją atitinka geriausius vaiko interesus, iš esmės rėmėsi ženkliai geresnėmis gyvenimo, ekonominėmis sąlygomis Vokietijoje, palankesne švietimo ir sveikatos sistema, socialiniais bei šeimyniniais ryšiais minėtoje valstybėje. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad nuo 2019-04-11 iki 2021-02-25 su vaiku registravo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Pateiktos gyvenamosios vietos registracija taip pat patvirtino tai, kad ieškovė 2020-08-25 gyvenamąją vietą registravo Dobeln mieste, Vokietijoje, kartu su atsakovu. Taip pat tarp šalių nebuvo ginčo, kad jų sūnus laikotarpyje nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį Dobeln mieste, Vokietijoje.
7.2. Teismo vertinimu aptarti įrodymai patvirtino tai, kad šalių vaikas Vokietijoje pradėjo gyventi būdamas jaunesnis nei vienerių metų. Iš šalių pateiktų susirašinėjimų, taip pat vaiko nuomonės išklausymo akto teismas nustatė, kad šalių sūnus ir po šalių santuokos nutraukimo bei prasidėjus teisminiam procesui vyksta į Vokietiją, todėl teismui buvo akivaizdu, kad vaikui aplinka Vokietijoje nėra svetima. Iš 2022-04-29 Jėzaus širdies katalikiškos vaikų dienos įstaigos ir šeimos centro patvirtinimo teismas nustatė, kad minėta įstaiga nuo 2022-08-01 įsipareigoja priimti šalių vaiką į darželį, 2022-08-04 sveikatos centro raštas patvirtino tai, kad berniukui atliekami sveikatos patikrinimai be kita ko ir Vokietijoje. Be to, ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad turi nuolatinį darbą Vokietijoje, dirba operatore-telefoniste. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad jos darbas susijęs su apgyvendinimo paslaugomis. Butų ir namų subnuomos sutartis patvirtino tai, kad ieškovė su sutuoktiniu nuo 2021-10-08 nuomojasi 75 kv. m. būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad būstas yra tvarkingas, šviesus, jaukus, su baldais ir buitine technika, vonios kambariu, vaikas turi atskirą jaukiai įrengtą kambarį su vaikiška lovele, staliuku, rašomuoju stalu, kompiuteriu, ant kambario durų užklijuotos raidės su berniuko vardu.
7.3. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovės išvykimo su vaiku gyventi į Vokietiją priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su L. A., kuris nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai ieškovės sutuoktinio su Lietuva nesieja, nes jau daug metų su artimaisiais gyvena Vokietijoje, su ieškove ir toliau ketina kartu gyventi ir kurti perbūvį Vokietijoje. Teisme apklaustas liudytoju ieškovės sutuoktinis paaiškino, kad savo vaikų neturi, labai myli sutuoktinės vaiką, taip pat supranta, kad vaikas turi tėvą, ir tarp jų būtina puoselėti ryšį. Gerus šalių sūnaus ir ieškovės sutuoktinio santykius patvirtina tiek vaiko paaiškinimai, tiek vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame fiksuoti bendros ieškovės, jos sutuoktinio ir berniuko nuotraukos.
7.4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo gyvenimo sąlygų Vokietijoje tinkamumo vaikui, tiesiog nurodė, kad vaikui gali būti užtikrinamos tinkamos sąlygos gyventi ir Lietuvoje, be to, jis baiminosi, kad leidžiant išvežti vaiką, bus apsunkintas jo ir sūnaus bendravimas, gali susilpnėti tarpusavio ryšys. Vis dėlto šiame kontekste teismas pažymėjo tai, kad teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Byloje nekvestionuojamas glaudus emocinis atsakovo ir sūnaus ryšys. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mieste / rajone darbuotoja stebėjo labai artimą ir stiprų vaiko ir tėvo emocinį ryšį ((duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šio pokalbio metu berniukas sakė, kad norėtų gyventi su tėčiu Lietuvoje). Teismas, vertindamas byloje prieštaringas vaiko nuomones, atsižvelgė į tai, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apklausė vaiką 2022-06-16 atsakovo tuometinėje gyvenamoje vietoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tarpu bendraujant su vaiku 2022-07-21 vaikas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone darbuotojai pasakojo, kad labiausiai jis norėtų vykti į Vokietiją. Vis dėl to teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių (pokalbio su specialistais metu buvo 4 metų), berniuko išsakytų teiginių dėl (ne)noro vykti gyvent į Vokietiją nevertintino, kaip aiškiai suvoktos vaiko nuomonės, kadangi teismo nuomone tokia vaiko pozicija tik atspindėjo tai, kad berniukas saugiai ir gerai jaučiasi su abiem tėvais ir abu tėvai jam yra svarbūs.
7.5. Teismas iš pateiktų į bylą duomenų nustatė, kad atsakovas teisminio proceso metu gyveno tėvų namuose Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini) įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (tolia – UAB) „Lanksmas” (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate eina vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas, dirba pagal pamaininį darbo grafiką. Iš (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutarties matyti, kad atsakovas išsinuomojo 47,43 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis terminuota, sudaryta iki 2023-10-07. (duomenys neskelbtini) šeimos aplinkos sąlygos tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovo namuose vaikas atskirto kambario neturi, svečiuojantis pas tėvą berniukas miega viename kambaryje su tėčiu. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiui vaikui. Vertindamas aukščiau aptartus duomenis, teismas pastebėjo, kad skirtingai, nei ieškovė, atsakovas dažniau linkęs keisti gyvenamąją vietą, miestą, darbą, o tai suponavo išvadą, kad atsakovo aplinka yra kintanti ir nepastovi, todėl vaikui svetima. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo buvimo su vaiku metu, berniukas verkia, prašo mamos, todėl akivaizdu, kad šalių sūnaus ryšys su ieškove yra pastovus ir glaudus. Teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė su sutuoktiniu Lietuvoje nebeturi ekonominių ir socialinių ryšių, todėl neleidžiant ieškovei su vaiku išvykti nuolat gyventi į Vokietiją, ieškovės šeima būtų priversta gyventi skyriumi, be to, ieškovei tektų sugrįžti į nestabilią (ekonomine, gerbūvio prasme) aplinką, kas neabejotinai pažeistų ir šalių vaiko interesus. Įvertinęs šio sprendimo 24-32 punkte aptartas aplinkybes teismas padarė išvadą, jog šioje situacijoje yra pagrindas teigti, kad leidimas ieškovei išvežti vaiką nuolat gyventi į Vokietiją atitinka geriausius berniuko interesus.
7.6. Teismas nustatė, kad atsakovo baimė, kad išvežus sūnų nuolat gyventi į Vokietiją bus apribotas atsakovo bendravimas su sūnumi, sumažės atsakovo galimybė auklėti sūnų nuolat betarpiškai bendraujant, nebus užtikrintas susiformavusio tampraus emocinio ryšio tarp atsakovo ir sūnaus išsaugojimas, nepagrįsta. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2022-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, yra nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad stengiasi laikytis teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, tačiau būna, kad abipusiu sutarimu koreguoja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad ieškovės buvimo su vaiku metu atsakovui nepagrįstai būtų trukdoma ar kitaip varžoma teisė bendrauti su sūnumi. Tiek Skyriaus specialistė, tiek ieškovė nurodė, kad, jeigu dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, vaiko ligos) atsakovas negali su vaiku nustatytu laiku susitikti (bendrauti), išnykus negalėjimo bendrauti priežastims, atsakovui tas laikas yra kompensuojamas. Teismas akcentavo, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų apibrėžta išskirtinai kilmės valstybe, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju pirmiausia turi būti tenkinami vaiko interesai.
7.7. Teismas nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų teismas nustatė, kad tiek šalys, tiek vaikas prie laikinai nustatytos bendravimo tvarkos priprato, jos stengiasi laikytis, todėl itin ją koreguoti teismo vertinimu nebuvo tikslinga. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas į numatytus susitikimus su sūnumi taip pat gali nuvykti į Vokietiją. Teismas nurodė, kad susisiekimas su Vokietija oro transportu yra tiesioginis, neilgai trunkantis, santykinai nebrangus, todėl skirtingai nei teigė atsakovas, pateikdamas preliminarias bilietų kainas ir skrydžio trukmę, iš anksto žinant darbo grafiką, t. y. prieš mėnesį, galima planuoti daug pigesnius vykimus į Vokietiją ir taip maksimaliai sutaupyti ir išnaudoti numatytus tiesioginius atsakovo ir sūnaus susitikimus. Tokiu būdu atsakovas turės realią galimybę auklėti ir ugdyti sūnų nuolat betarpiškai bendraujant, bus išsaugotas ir toliau puoselėjamas jau susiformavęs glaudus emocinis atsakovo ir sūnaus ryšys. Teismas pritarė atsakovui, kad tiesioginis bendravimas su sūnumi, šiam išvykus nuolat gyventi į Vokietiją, atsakovui taps brangesnis dėl kelionės išlaidų. Kadangi šalių sūnaus išvykimas nuolat gyventi į Vokietiją siejamas ir su pasikeitusia ieškovės šeimynine padėtimi bei su ieškovės apsisprendimu gyventi kartu su vyru Vokietijoje, teismo vertino, kad ieškovė turėtų daugiau finansiškai prisidėti prie padidėjusių atsakovo tiesioginio bendravimo su sūnumi išlaidų. Todėl teismas turėjo pagrindą nustatyti, kad ieškovė kompensuotų atsakovui dviejų atsakovo ir sūnaus kelionių per kalendorinius metus išlaidas, iki kol vaikas sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip. Teismas nurodė, kad kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 1 mėnuo prieš kelionės pradžią.
7.8. Teismas nurodė, kad ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka esamoje situacijoje sudaro galimybes bendrauti su sūnumi tiesiogiai, tačiau teismo vertinimu, sūnaus ir tėvo bendravimas kiekvienais metais per atostogas vasaros metu (iki keturių savaičių) ir lyginiais metais per didžiąsias šventes, atsižvelgiant į vaiko amžių, gali turėti įtakos tėvo ir sūnaus ryšio susilpnėjimui, todėl buvo pagrindas nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti sūnų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu (šalims suderinant, kad nebūtų pakenkta sūnaus ugdymo procesui) iki kiekvieno sūnaus pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui. Teismas pažymėjo tai, kad vienas ilgesnis atsakovo ir sūnaus susitikimas vasaros atostogų metu suteiktų galimybes labiau atsipalaiduoti, negalvojant apie greitą sūnaus grįžimą į Vokietiją, laisviau ir įvairiau planuoti šį laiką, praleisti atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir išvykti į užsienį, aplankyti Lietuvoje esančius šalių sūnaus giminaičius iš atsakovo pusės. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ilgesnių berniuko su atsakovu bendravimo metu, taip pat išvykus iš Vokietijos, ieškovei turėtų būti užtikrintos galimybės susisiekti su vaiku ir atsakovu visą jų bendravimo metu laiką. Teismas pritarė atsakovui, kad jis turėtų praleisti su sūnumi atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, t. y. birželio 1 sekmadienį, turi teisę lankyti sergantį sūnų (gydymo įstaigose, kaip kad nustatyta 2022-07-11 nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta). Be to, atsakovui turėtų būti kompensuojamas bendravimo su sūnumi laikas, jei dėl vaiko ligos bendravimas negalėtų įvykti. Teismas akcentavo, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis esamoje situacijoje yra alternatyva sumažėjusiam tiesioginiam atsakovo ir sūnaus bendravimui, todėl toks bendravimas neturi būti ribojamas, išskyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku. Šiame kontekste teismas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad ieškovė turėtų pateikti atsakovui sūnaus pamokų / vaiko užimtumo darželyje ir popamokinėje veikloje (būrelių) grafiką (tvarkaraštį).
7.9. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę patenkintas, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, sūnui gyvenant Lietuvoje, taip pat įpareigojimo užregistruoti šalių sūnų į ugdymo įstaigą Lietuvoje, įpareigojimo užregistruoti pas vaikų / šeimos gydytoją Lietuvos Respublikoje ir nustatymo, kad pas užsienio šalies gydytojus galėtų būti registruojamas / gydomas tik gavus tėvo sutikimą atmestini, kadangi atsakovo reikalavimai visiškai nėra pritaikyti, ir dėl to neįgyvendintini, vaikui gyvenant ne Lietuvoje.
III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atsakovas G. P. (toliau – ir apeliantas) pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 ir ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgė tik į ieškovės interesus ir jos vedamą gyvenimo būdą. Atsakovas sutinka, kad vaiko ryšys su mama yra artimas, tačiau nurodo, jog ryšys tarp tėvo ir vaiko yra taip pat artimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, jog 5 metų amžiaus vaikui svarbus ryšys su mama, tačiau apelianto nuomone ryšys tarp tėvo ir sūnaus taip pat yra labai svarbus, kadangi tėvo vaidmuo, kaip vyro berniukui (vaikui) yra kaip autoritetas, nes juos sieja panašūs pomėgiai. Apelianto teigimu, ieškovė siekia, kad sūnus tėvu laikytų jos naują sutuoktinį, o apeliantas būtų eliminuojamos iš jų gyvenimo. Teigia, kad remiamasi vaiko apklausa, kurios metu vaikas nurodė labiausiai norintis vykti į Vokietiją, nereiškia vaiko noro ten gyventi, kadangi tai gali reikšti ir pvz., atostogas, pramogas ir pan. Apelianto teigimu, sūnus buvo išreiškęs nuomonę, kad jam patinka būti su tėčiu, tačiau šis momentas pirmosios instancijos teismo liko neįvertintas (sūnus nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu Lietuvoje).
8.2. Apelianto nuomone, ieškovė neįrodė, kad vaiko išsivežimas į Vokietiją geriausiai atitinka jo interesus. Teigia, kad ieškovė, prasidėjus teisminiam procesui, skubiai sudarė santuoką ir tuo naudodamasi grindžia ieškinio reikalavimą, neva būtų pažeistos jos teisė į šeimyninį gyvenimą, tačiau tokiu atveju pažeidžiamos jo, kaip tėvo, teisės bendrauti su sūnumi. Atsakovas viso proceso metu pirmosios instancijos teismui teigė, jog išvykus ieškovei su sūnumi į Vokietiją, jis būtų eliminuojamas iš sūnaus gyvenimo ne tik todėl, kad dėl tolimo atstumo būtų sudėtinga dažniau susitikti, bet ir dėl ieškovės daromų kliūčių bendravimui. Teigia, kad ieškovės, kaip mamos, piktnaudžiavimas teisėmis tapo aiškus dar prieš civilinę bylą, kadangi ji išvyko gyventi į Vokietiją su nepilnamečiu vaiku negavusi apelianto sutikimo, o išvykusi neleido tėvui su vaiku nei susitikti, nei bendrauti telefonu. Nagrinėjant civilinę bylą, buvo nustatytos laikinosios priemonės, t. y. laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Apelianto teigimu, ieškovė jų nevykdo, todėl jis kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, šiuo metu jo teises padeda ginti Lietuvos institucijos, tačiau išvykus vaikui į Vokietiją, Lietuvos teismo sprendimas nebūtų vykdomas ir toliau, o atsakovas neturėtų kur kreiptis dėl pagalbos.
8.3. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas linkęs keisti gyvenamąją vietą, miestą, darbą, dėl ko atsakovo aplinka yra kintanti ir nepastovi yra nepagrįsta, kadangi jis keitė gyvenamąją vietą panašiai kaip ir ieškovė. Apelianto teigimu, ieškovė iš Vokietijos grįžo gyventi į Lietuvą, vėliau, neturėdama atsakovo sutikimo, išvyko į Vokietiją, po pusmečio grįžo į Lietuvą ir nagrinėjant byla teisme, kas porą savaičių skraidydavo. Apelianto nuomone, būtent tokia aplinka yra nepastovi vaikui. Apeliantas grįžo į Lietuvą, nieko neturėdamas, su tikslu gyventi šalia vaiko, tikslingai siekė susirasti geriau apmokamą darbą, baigė kursus ir pasirinko darbą Klaipėdos mieste, kur gyvena sūnus. Teigia, kad vaikui išlaikymą teikia tinkamai ir į visus susitikimus su vaiku atvyksta. Apelianto teigimu, skundžiamame sprendime paviršutiniškai aptariama, kaip šalys stengiasi laikytis teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir abipusiu sutarimu kartais koreguoja. Teigia, kad ieškovė savo nuožiūra koreguoja nustatytą teismo nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, dėl laiko kompensavimo, tuo atveju, kai dėl jos kaltės tėvas negali bendrauti su sūnumi sprendžia ji pati.
8.4. Apelianto teigimu, patenkinus ieškinį būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai bei jo, kaip tėvo teisė ir pareiga, lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime. Apelianto teigimu, jis siekia lygiaverčiai ir maksimaliai su ieškove dalyvauti vaiko gyvenime, todėl jis priešieškiniu prašė nustatyti konkrečią bendravimo su sūnumi tvarką. Apeliantas sutiktų, jei bendravimo tvarkoje būtų nustatytas ir papildomas laikas, kada galėtų būti su vaiku.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo G. P. apeliacinį skundą ieškovė M. A. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovės nuomone, atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovė neva tai neįrodė, kad vaiko išsivežimas į Vokietiją geriausiai atitinka vaiko interesus, kad neva tai pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė tik į ieškovės interesus ir jos vedamą gyvenimo būdą. Tačiau ieškovės teigimu, šie apelianto teiginiai nepagrįsti, nes priešingai negu nurodoma atsakovo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs ne tik vaiko apklausą, kurios metu vaikas nurodė labiausiai norintis gyventi Vokietijoje, bet ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir visų įrodymų kontekste pagrįstai jos ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė. Ieškovės teigimu, byloje nebuvo kvestionuojamas glaudus emocinis atsakovo ir sūnaus ryšys, priešingai negu nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino prieštaringas nepilnamečio vaiko nuomones.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės teigimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai neva tai ji skubiai sudarė santuoką prasidėjus teisminiam procesui yra niekuo nepagrįsti, nes atsakovui buvo žinoma, kad jos ir L. A. santykiai yra rimti. Akcentuoja, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jos santuoka būtų fiktyvi. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta ir atitinkamai įvertina tai, kad sūnus laikotarpyje nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį Dobeln mieste, Vokietijoje. Teigia, kad vaikas Vokietijoje pradėjo gyventi būdamas jaunesnis nei vienerių metų ir jis šalių santuokos nutraukimo bei prasidėjus teisminiam procesui vyksta į Vokietiją, todėl tuo remiantis pagrįstai daryta išvada, kad vaikui aplinka Vokietijoje nėra svetima. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį tai, kad atsakovas neginčijo gyvenimo sąlygų Vokietijoje tinkamumo vaikui, teigia, kad apeliaciniame skunde taip pat nenurodytos jokios su tuo susijusios aplinkybės. Ieškovės manymu, nėra jokio pagrindo abejoti, kad vaiko išvežimas į užsienio valstybę visiškai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus ir jiems neprieštarauja, o priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Tuo labiau, kad ir išvadą teikianti institucija palaikė jos ieškinį.
9.3. Ieškovės teigimu, apeliaciniame skunde atsakovas plačiai pasisako dėl neva tai jos nevykdomos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau jokių įrodymų leidžiančių spręsti, kad būtų iš esmės pažeistos skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) teisės, nepateikė. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į Vokietiją kaip nors pažeistų vaiko teises ar atsakovo interesus, nes nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku niekaip nepažeidžia atsakovo teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti nepilnamečio vaiko gyvenime. Kita vertus, atsakovo interesai neturi būti vertinami kaip svarbesni nei vaiko teisės turėti geresnes augimo ir vystymosi sąlygas. Tai, kad vaiko tėvas gyvena Lietuvoje savaime neleidžia spręsti, kad jo interesai yra pažeidžiami ir jie yra pažeidžiami iš esmės, kaip to reikalauja suformuota teismų praktika. Ieškovės teigimu, atsakovo, kaip vaiko tėvo teisės bendrauti su vaiku niekaip nėra pažeidžiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Nagrinėjamoje byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo tenkintas, o priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: I) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; II) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; III) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; IV) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
15. Apeliantas 2023 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, t. y. antstolės B. T. 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo laikytis bendravimo tvarkos su vaikais.
16. Ieškovė su pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, prašydama juos prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos, t. y. Vaiko situacijos vertinimo (duomenys neskelbtini) pažyma (anketa) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teikta informacija, elektroniniai laiškai, telefoniniai pranešimai, foto nuotraukos.
17. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas. Susipažinus su pateiktų naujų įrodymų turiniu, matyti, kad jie yra susiję su šios apeliacijos objektu. Taigi pirmiau nurodyti nauji įrodymai šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo reikalavimą, todėl apelianto ir ieškovės pateikti pirmiau paminėti nauji įrodymai priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3680-1071/2021 bendru sutikimu nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taip pat nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su L. A. (toliau – ir sutuoktinis) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad nuo 2019-04-11 iki 2021-02-25 ieškovė su vaiku registravo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Pateiktos gyvenamosios vietos registracija taip pat patvirtina, kad ieškovė 2020-08-25 gyvenamąją vietą registravo Dobeln mieste, Vokietijoje, kartu su atsakovu. Butų ir namų subnuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu nuo 2021-10-08 nuomojasi 75 kv. m. būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisminio proceso metu apeliantas gyveno tėvų namuose Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „Lanksmas“ (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate eina vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas, dirba pagal pamaininį darbo grafiką. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas išsinuomojo 47,43 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta.
Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę ir bendravimo tvarkos nustatymo
19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl leidimo pakeisti mažamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Apeliantas tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek patikslintame priešieškinyje nurodo jog nesusitinka, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta Vokietijoje, taip pat nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nereiškia, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė yra neapibrėžta ir priklauso tik nuo tėvo (motinos) judėjimo, todėl, tėvams nesusitariant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, ginčą sprendžia teismas. Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę įvertino byloje esančius duomenis, t. y. tai, kad nuo 2019-04-11 iki 2021-02-25 ieškovė su vaiku registravo gyvenamąją vietą Vokietijoje, kad ieškovė 2020-08-25 gyvenamąją vietą registravo Dobeln mieste, kad nepilnametis vaikas laikotarpyje nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį Dobeln mieste, kad Jėzaus širdies katalikiškos vaikų dienos įstaigos ir šeimos centras patvirtino tai, jog nuo 2022-08-01 įsipareigoja priimti šalių vaiką į darželį, kad berniukui atliekami sveikatos patikrinimai ir Vokietijoje (2022-08-04 sveikatos centro raštas), kad ieškovė su sutuoktiniu nuo 2021-10-08 nuomojasi 75 kv. m. būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kad ieškovė turi nuolatinį darbą Vokietijoje, įvertino ir tai, kad ieškovės išvykimo su vaiku gyventi į Vokietiją priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su L. A., kuris nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai ieškovės sutuoktinio su Lietuva nesieja, su ieškove ir toliau ketina kartu gyventi ir kurti gerbūvį Vokietijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad atsakovas teisminio proceso metu gyveno tėvų namuose Akmenės mieste, (duomenys neskelbtini) įsidarbino UAB „Lanksmas” (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate eina vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas, dirba pagal pamaininį darbo grafiką, kad (duomenys neskelbtini) išsinuomojo 47,43 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir šalių nepilnamečio vaiko nuomonę.
23. CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
24. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą vertino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbti) ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vaiko nuomonės išklausymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtuose aktuose vaiko nuomonės išsiskyrė. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į vaiko amžių (pokalbio su specialistais metu vaikui buvo 4 metai), berniuko išsakyti teiginiai dėl (ne)noro vykti gyvent į Vokietiją nevertintini kaip aiškiai suvokta vaiko nuomonė, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokia vaiko pozicija tik atspindi, kad berniukas saugiai ir gerai jaučiasi su abiem tėvais ir abu tėvai jam yra svarbūs.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad ieškovė ne va tai neįrodė, jog vaiko išsivežimas į Vokietiją geriausiai atitinka jo interesus, priešingai byloje pakankamai duomenų spręsti tai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visų pirmą atsižvelgė į vaiko interesų tenkinimą, į vaiko amžių ir kitas aplinkybės, kurios tik patvirtino tai, kad leidimas ieškovei išvežti vaiką nuolat gyventi į Vokietiją atitinka geriausius berniuko interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išklausiusi šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, vertindama apelianto apeliacinio skundo argumentus pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovo baimė, jog išvežus sūnų nuolat gyventi į Vokietiją bus apribotas atsakovo bendravimas su sūnumi, sumažės atsakovo galimybė auklėti sūnų nuolat betarpiškai bendraujant, nebus užtikrintas susiformavusio tampraus emocinio ryšio tarp atsakovo ir sūnaus išsaugojimas yra nepagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovės buvimo su vaiku metu atsakovui nepagrįstai būtų trukdoma ar kitaip varžoma teisė bendrauti su sūnumi nenustatyta. Tai, kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai, t. y. Vaiko situacijos vertinimo (duomenys neskelbtini) pažyma (anketa) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai teikta informacija, elektroniniai laiškai, telefoniniai pranešimai, foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovė bendradarbiauja su atsakovu, atsako į jo užduodamus klausimus, teikia jo prašomą informaciją apie vaiką. Apelianto į bylą pateiktas antstolės B. T. 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo laikytis bendravimo tvarkos su vaikais niekaip neįrodo fakto, kad ieškovė netinkamai laikytųsi civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta, priešingai pirmiau įvertinti ieškovės pateikti duomenys tai paneigia. Be to papildomai pasisakytina, kad ieškovės ir apelianto pateikti papildomi įrodymai patvirtina tai, kad apeliantas reiškia nepasitenkinimą tuo, jog vaikas gyvena su mama Vokietijoje, todėl akivaizdu nevaldo savo emocijų, tai patvirtina užfiksuotų telefoninių pokalbių tarp šalių foto nuotraukos, kurias pateikė ieškovė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo atsižvelgė į tai, kad šalių sūnaus išvykimas nuolat gyventi į Vokietiją siejamas ir su pasikeitusia ieškovės šeimine padėtimi, ir su ieškovės apsisprendimu gyventi kartu su sutuoktiniu Vokietijoje, todėl ieškovė turėtų daugiau finansiškai prisidėti prie padidėjusių atsakovo tiesioginio bendravimo su sūnumi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tai, kad ieškovė kompensuoja atsakovui dviejų atsakovo ir sūnaus kelionių per kalendorinius metus išlaidas, iki kol vaikas sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip, kas iš esmės tikrai palengvino apelianto ir jo sūnaus pasimatymus, t. y. tiesioginius susitikimus apeliantui atvykus į Vokietiją.
26. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, atsižvelgė tik į ieškovės interesus ir jos vedamą gyvenimo būdą, be to jo manymu, patenkinus ieškinį būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai bei jo, kaip tėvo teisė ir pareiga, lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
27. Taigi tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
28. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
29. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pirmiau paminėtus atsakovo argumentus, dėl to, kad ne va tai pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, atsižvelgė tik į ieškovės interesus ir jos vedamą gyvenimo būdą, atmeta kaip absoliučiai nepagrįstus ir deklaratyvius. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kuriuos įvertinęs priėjo išvados, kad tiek šalys, tiek vaikas prie laikinai nustatytos bendravimo tvarkos (civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta) priprato, jos stengiasi laikytis, todėl itin ją koreguoti netikslinga.
31. Antra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo nustatymo tvarkos, priešingai nei teigia apeliantas, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nežymiai koreguodamas laikinai nustatytą bendravimo tvarką iš esmės tik pagerino apelianto ir jo sūnaus bendravimo tvarką, t. y. nustatė ieškovei kompensuoti dviejų atsakovo ir sūnaus kelionių iš/į Vokietiją per kalendorinius metus išlaidas, nustatė, kad atsakovas turi teisę pasiimti sūnų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, be kita ko pažymėdamas, kad vienas ilgesnis atsakovo ir sūnaus susitikimas vasaros atostogų metu suteiktų galimybes labiau atsipalaiduoti, negalvojant apie greitą sūnaus grįžimą į Vokietiją, laisviau ir įvairiau planuoti šį laiką, praleisti atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir išvykti į užsienį, aplankyti Lietuvoje esančius šalių sūnaus giminaičius iš atsakovo pusės. O taip pat pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovui, kad šis turėtų praleisti su sūnumi atsakovo gimimo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną, t. y. birželio 1 sekmadienį, turi teisę lankyti sergantį sūnų (gydymo įstaigose, kaip kad nustatyta civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, kuri Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo papildyta). Be to pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė ir tai, kad atsakovui turėtų būti kompensuojamas bendravimo su sūnumi laikas, jei dėl vaiko ligos bendravimas negalėtų įvykti. O taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis esamoje situacijoje yra alternatyva sumažėjusiam tiesioginiam atsakovo ir sūnaus bendravimui, nustatė, kad toks bendravimas neturi būti ribojamas, išskyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku.
32. Trečia, aptartos situacijos kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir interesai ir apelianto, kaip tėvo teisė ir pareiga, lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį ir nustatydamas bendravimo tvarką su vaiku, bei nežymiai ją koreguodamas atsakovo naudai, atsižvelgė ne tik į vaiko interesus, bet ir į apelianto, kaip vaiko tėvo teisę ir pareigą, lygiaverčiai su motina dalyvauti vaiko gyvenime.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
36. Ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Su minėtu prašymu pateikė tai patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. gegužės 2 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas; Swedbank mokėjimo nurodymus 2023-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini); 2023-05-04; 2023-05-05. Ieškovė nurodo, kad patyrė 3 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti iš atsakovo.
37. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
38. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 470,39 Eur (1,3 × 1 900,30 Eur). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog 3 000,00 Eur priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų, todėl yra mažintinas iki maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. y. iki 2 470,39 Eur, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 2 470,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų 39 centus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.