- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-838-1092/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01040-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- G. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir atsakovo G. P. priešieškinį ieškovei M. P. dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama leisti ieškovei išvežti vaiką M. P., gimusį (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę (Vokietiją) kartu su ieškove (pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą be vaiko tėvo sutikimo) ir nustatyti ieškinyje nurodomą atsakovo G. P. (toliau – ir atsakovas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovo G. P. bendravimo su vaiku tvarką:
2.1. Atsakovas G. P. su nepilnamečiu vaiku M. P. kiekvieną dieną nuo 17.00 val. iki 18.00 val. bendrauja visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa Skype, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis).
2.2. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. P. darbo dienomis kiekvieną antradienį ir trečiadienį bendrauja su vaiku pasiėmęs jį iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ryto ir pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val. Bendravimas su vaiku turi būti iš anksto suderintas su ieškove M. P. raštu prieš vieną dieną (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).
2.3. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. P. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį (šeštadieniais–sekmadieniais), pasiėmęs vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ryte ir parveža sekmadienį iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Visi derinimai atliekami raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki susitikimo.
2.4. Atsakovo susitikimai kompensuojami, jei dėl vaiko ligos atsakovas su vaiku negali bendrauti. Susitikimai kompensuojami analogišku susitikimu po vaiko pasveikimo – į kitą savaitės dieną tokios pačios trukmės susitikimu, pasiimant ir grąžinant vaiką tokia pačia tvarka ir laiku. Tokiu atveju atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai, kad jo susitikimas būtų kompensuotas ne vėliau kaip prieš 1 dieną. Visi derinimai atliekami raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis).
2.5. Atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo metu atsakovas užtikrina ieškovės galimybes telefonu susisiekti su atsakovu ar nepilnamečiu vaiku M. P., pateikia informaciją apie vaiko buvimo vietą.
2.6. Atsakovui pageidaujant, ieškovė informuoja jį apie vaiko auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, teikia informaciją apie vaiko ligas ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti atsakovui pasiimti vaiką ir su juo bendrauti.
2.7. Bendravimo tvarkos nustatymo metu šalių kontaktiniai duomenys <...>.
2.8. Ieškovės atostogų užsienyje metu laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. liepos 20 d. (imtinai) nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką:
2.8.1. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku M. P. kiekvieną dieną nuo 16.00 val. iki 18.00 val. (Lietuvos laiku) bendrauja visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa Skype, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis).
3. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santykiai yra įtempti, atsakovas manipuliuoja ieškove per vaiką ir vien dėl to, kad nėra nustatyta jokia bendravimo su vaiku tvarka, tuo naudojasi, o ieškovė dėl to patiria papildomus nepatogumus. Šią dieną vaiko tėvas ieškovei būnant Lietuvoje vaiką pasiima kada tik nori, o ieškovė turi taikytis prie atsakovo. Nesant nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, atsakovas nejaučia įsipareigojimo užtikrinti vaiko grąžinimą ieškovei, dėl to neretai susiduriama su įvairiais incidentais, kai ieškovė vaiko grįžimu namo turi pasirūpinti pati, nors ji transporto priemonės neturi ir atsakovas tai žino. Ieškovės įsitikinimu, laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padės vaikui jaustis saugiai ir užtikrintai savo aplinkoje, kurioje šiuo metu jis gyvena. Vaikas galės žinoti, ko iš jo tikimasi, nes rutina padarys jo aplinką labiau nuspėjamą, taip pat padės išspręsti pasitikėjimo, nerimo problemas (vaikas neretai jaučiasi pasimetęs ir nesupranta, kas vyksta, kai jis paimamas atsakovo, bet vėliau negrąžinamas ar jam tenka būti jam nepažįstamoje aplinkoje Mažeikiuose pas atsakovo draugę ir pan.), kurios kyla, kai nėra nuoseklumo ir nuspėjamumo. Mano, kad nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką bus sumažinta įtampa tarp ieškovės ir atsakovo, dėl to atitinkamai mažiau kentės vaikas, kuris viską mato ir dėl to kenčia.
Atsiliepimas
4. Atsakovas G. P. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį ir priešieškinį, kuriais atsakovas prašė ieškovės ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nustatyti priešieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką tokiomis sąlygomis:
4.1. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. P. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį. Antrą mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima nepilnametį vaiką iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Ketvirtą mėnesio savaitgalį ieškovė atveža nepilnametį vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvoje šeštadienį 10.00 val. ir pasiima sekmadienį 17.00 val.
4.2. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku 2 savaites vasaros atostogų ir 1 savaitę mokslo metų atostogų metu, suderindamas atostogų laiką su ieškove ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Ieškovė įsipareigoja iš anksto informuoti apie nepilnamečio vaiko atostogas.
4.3. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kt.) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., atsižvelgdamas ir įvertindamas vaiko formalaus ir neformalaus ugdymo užimtumą ir dienos režimą. Ieškovė nedelsiant informuoja vaiko tėvą apie priežastis, dėl kurių atsakovas negali bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotoliniu būdu. Ieškovė tokios formos bendravimui užtikrina technines priemones, atsakovo ir nepilnamečio vaiko nevaržomą, konfidencialų bendravimą, nesikišant į vaiko ir atsakovo pokalbius. Nepilnametis vaikas turi nevaržomą teisę ir galimybę susisiekti su tėvu.
4.4. Atsakovas kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2022 m., su nepilnamečiu vaiku praleidžia šv. Kalėdas ir šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. atsakovas pasiima nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val. Atsakovas šeštadienį prieš šv. Velykų sekmadienį pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina nepilnametį vaiką į jo gyvenamąją vietą kitą kalendorinę dieną iki 19 val. (praleisdamas su nepilnamečiu vaiku dvi dienas). Jeigu dėl objektyvių aplinkybių atsakovas negali pasiimti ar grąžinti nepilnamečio vaiko laiku, jis nedelsdamas apie tai informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute.
4.5. Atsakovas kiekvienais poriniais metais praleidžia su nepilnamečiu vaiku Naujuosius metus tokia tvarka – gruodžio 31 d. atsakovas pasiima vaiką iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val. Jeigu dėl objektyvių aplinkybių atsakovas negali pasiimti ar grąžinti vaiko laiku, jis nedelsdamas apie tai informuoja ieškovę elektroniniu paštu arba SMS žinute.
4.6. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku poriniais metais bendrauja vaiko gimimo dieną, t. y. gegužės 25 d.
4.7. Atsakovas kiekvienais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku atsakovo gimimo dieną, t. y. spalio 24 d.
4.8. Atsakovas kiekvienais metais bendrauja su nepilnamečiu vaiku per Tėvo dieną, t. y. birželio 1 sekmadienį.
4.9. Atsakovas turi teisę lankyti sergantį nepilnametį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, apie savo atvykimo laiką telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis suderinęs su ieškove. Sergančio vaiko lankymas ir slaugymas trunka ne trumpiau nei 2 valandas.
4.10. Jeigu atsakovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku negalimas dėl vaiko ligos arba kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas perkeliamas į kitą pirmą savaitgalį.
4.11. Atsakovas ir ieškovė gali vykti atostogauti į užsienio šalį su nepilnamečiu vaiku ne ilgiau nei 1 savaitei.
4.12. Ieškovė informuoja SMS žinute arba kitomis ryšio priemonėmis atsakovą apie nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimus, vaiko sveikatos priežiūros, gydymo, ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus ir kitus svarbius įvykius.
4.13. Atsakovas ir ieškovė bendru susitarimu gali keisti šią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, nepilnamečio vaiko norą ir poreikius, taip pat savo galimybes, apie tai nedelsiant informuodami vienas kitą elektroniniu paštu ar telefonu ne vėliau kaip prieš 1 dieną.
Šalies argumentai
5. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog nustačius bendravimo tvarką būtų išvengiama konfliktų ir nesutarimų, tačiau atsakovas prašo nustatyti laikiną bendravimo tvarką analogiškai kaip ir priešieškiniu prašoma nustatyti nuolatinė bendravimo tvarka. Nurodo, kad atsakovė nederino vaiko išvykimo į Vokietiją atostogoms 3 savaitėms, būtent tokiu būdu vaikui sukuriamas nestabilumas, apie kurį pati rašo prašyme. Dėl šios priežasties mano, kad būtina įtraukti nuostatą, jog kelionė į užsienį su vaiku negali trukti ilgiau nei savaitę. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi dar nėra nustatyta bendravimo tvarka, ir daro kuo daugiau kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną antradienį ir trečiadienį, tačiau atsakovas to negalėtų vykdyti, kadangi dirba, ir laisvi yra tik savaitgaliai. Po darbo vykti į Klaipėdą 2 val. būtų neįmanoma. Atsakovas sutinka informuoti ieškovę apie vaiko buvimo vietą ir galimybę susisiekti su nepilnamečiu vaiku telefonu.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyrius jau yra pateikęs ankstesnę išvadą, kurioje yra vaiko nuomonė bei atsakovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas. Skyriaus vertinimu, tikslinga nustatyti laikinąją atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas yra ketverių metų ir iki šiol berniukas gyvena su ieškove, vertinant ir vaiko nuomonę, kad jam patinka būti su tėčiu, tarp vaiko ir atsakovo yra ryšys, pasisako, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka geriausių vaiko interesų užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi M. P. tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį; antrą mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 09.00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 19.00 val.; ketvirtą mėnesio savaitgalį ieškovė atveža vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą šeštadienį 09.00 val. ir pasiima sekmadienį 19.00 val.; ieškovė sudaro galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.00 val. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa Skype, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis); jeigu tėvo bendravimas negalimas dėl vaiko ligos ar kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį; vaiko ligos atveju atsakovas lanko sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje, atvykimo laiką suderinęs su ieškove; ieškovė telekomunikacijų priemonėmis informuoja atsakovą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimus, vaiko sveikatos priežiūros, gydymo, ugdymo, ikimokyklinio ugdymo įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus, kitus svarbius įvykius; atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo metu atsakovas užtikrina ieškovės galimybes telefonu susisiekti su sūnumi, pateikia informaciją apie vaiko buvimo vietą; apie vaiko (ne)paėmimą šalys informuoja viena kita raštu prieš vieną darbo dieną. Ieškovės atostogų užsienyje metu teismas nustatė tokią laikiną bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas su nepilnamečiu vaiku kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (Lietuvos laiku) bendrauja visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa Skype, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Ieškovė sudaro galimybę atsakovui nurodytu laikotarpiu susisiekti ir bendrauti su vaiku.
8. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
8.1. Teismas nustatė, kad atsakovui bendrauti su sūnumi nėra draudžiama, tačiau šalys nesutaria dėl aiškios ir stabilios bendravimo su vaiku tvarkos, kuri būtų tinkamiausia, atsižvelgiant į vaiko amžių, vaiko interesus, stabilų vaiko gyvenimo ritmą, periodiškumą, įprastą vaiko aplinką. Todėl teismas pripažino, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra tikslingas, siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą.
8.2. Teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, atsižvelgdamas į laikinosioms apsaugos priemonėms keliamus tikslus – laikinai sureguliuoti ginčo situaciją šiuo metu, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, į atsakovo darbo grafiką pagal pateiktą 2022 m. birželio 27 d. darbo sutartį, taip pat vadovaudamasis protingumo, proporcingumo principais.
8.3. Teismas nutarė nespręsti šalių prašymų dalių dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos atsakovo gimtadienio, žiemos ir pavasario švenčių, atostogų ir kitų reikšmingų įvykių, kurie bus tik žiemos, pavasario ir vėlesniu metu, nes, teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje spręsti netikslinga, kadangi ginčas iki to momento, tikėtina, bus išspręstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė M. P. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria teismas nustatė, kad: „atsakovas bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį; antrą mėnesio savaitgalį atsakovas pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 09:00 val. ir grąžina vaiką sekmadienį 19:00 val.; ketvirtą mėnesio savaitgalį ieškovė atveža vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą šeštadienį 09:00 val. ir pasiima sekmadienį 19:00 val.“, ir nustatyti, kad: ,,atsakovas bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 09:00 val. ir grąžindamas vaiką sekmadienį 19:00 val.“; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria teismas nustatė, kad „vaiko ligos atveju atsakovas lanko sūnų vaiko gyvenamojoje vietoje, atvykimo laiką suderinęs su ieškove“, ir nustatyti, kad vaiko ligos atveju atsakovas lanko sūnų gydymo įstaigoje, atvykimo laiką suderinęs su ieškove. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
9.1. Teismas neįvertino arba aplaidžiai vertino aplinkybę, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti, o ieškovė transporto priemonės neturi, todėl ji neturi galimybės atvežti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą ir jį pasiimti nutartyje nurodytu laiku. Nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka suteikia atsakovui nepagrįsto pranašumo, nepagrįstai suvaržo ir apsunkina ieškovę daugiau negu būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti.
9.2. Atsakovas slepia savo tikrąją gyvenamąją vietą, jis faktiškai gyvena ne Akmenėje kartu su savo tėvais, bet Mažeikiuose, kur gyvena jo nauja gyvenimo draugė. Prieš ieškovės grįžimą į Lietuvą atsakovas gyveno Klaipėdoje, todėl ieškovė tikėjosi, kad jai grįžus vaikas bus arčiau tėvo. Tačiau vos tik ieškovė grįžo į Lietuvą, atsakovas gyvenamąją vietą pakeitė. Atsakovas gyvenamąją vietą keičia kada tik panorėjęs, dėl šios priežasties nustačius tokią sąlygą laikinoje bendravimo su vaiku tvarkoje, ieškovė turėtų kiekvieną kartą ne tik pasirūpinti transporto priemone, bet ir vežti (pasiimti) vaiką į / iš atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą, kuri kiekvieną kartą gali būti vis kitame mieste. Ieškovė šiuo metu nedirba, ji neturi pakankamai piniginių lėšų transporto priemonei įsigyti vien dėl vaiko nuvežimo atsakovui. Kuro išlaidos ieškovei taip pat yra per didelė finansinė našta. Taigi akivaizdu, kad bendravimo tvarkos su vaiku sąlyga, kad ketvirtą mėnesio savaitgalį ieškovė turi nuvežti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą ir jį pasiimti, visiškai prieštarauja ne tik bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, bet ir ekonomiškumo principams.
9.3. Skundžiamoje nutartyje nurodytos valandos ieškovei pristatyti ir pasiimti vaiką ketvirtą mėnesio savaitgalį pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovei norint nuvežti vaiką pas atsakovą tektų vaiką pažadinti 6 val. ryto tam, kad vaikas atsakovui būtų pristatytas jau 9 val. ryte. Vaikas sekmadienį namo grįžtų tik apie 21.30 val. vakare. Nuo tokių kelionių vaikas labai pervargtų. Manytina, kad faktiškai susiklosčiusių aplinkybių kontekste teisingiau būtų, jei atsakovas ketvirtą mėnesio savaitgalį vaiką pasiimtų ir grąžintų pats, nes tokiu atveju vaikas galėtų išsimiegoti ir ramiai papusryčiauti namuose prieš išvažiuodamas pas tėvą, taip pat vaikas tiek nepervargtų, nes jau 19 val. būtų namuose.
9.4. Teismas neįvertino to, kad ieškovei dėl įtemptų santykių su atsakovu gali būti visiškai nepriimtina tai, kad atsakovas vaiko ligos atveju jį lankytų vaiko gyvenamoje vietoje, nes tai tik dar labiau gali paaštrinti ieškovės ir atsakovo santykius. Dėl tarpusavio ieškovės ir atsakovo nesutarimų atsakovas nėra pageidaujamas ieškovės tėvų namuose.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas G. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, o ieškovės atskirasis skundas atmestinas, tačiau atsakovas sutiktų su tam tikrais laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimais. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
10.1. Ieškovės argumentas dėl transporto priemonės neturėjimo yra formalus, siekiant ieškoti bet kokių priežasčių ir priemonių vaiko ir tėvo bendravimui apsunkinti. Ieškovė daro dirbtines kliūtis ir piktnaudžiauja savo, kaip mamos, pas kurią nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, teises. Nepraėjus net mėnesiui nuo laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo, ieškovė jau dabar jų nevykdo ir bando vaiko bei tėvo bendravimą padaryti tokį, koks patogus tik jai, t. y. kad bendravimas būtų kuo retesnis, turint tikslą silpninti jų ryšį, stiprinti ryšį su Vokietija ir dėl to gauti teismo leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį.
10.2. Atsakovui nėra žinomos ieškovės finansinės galimybės, tačiau vien bylos medžiaga leidžia daryti išvadas, kad jos nėra blogos. Ieškovė nesiekia įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje, tačiau planuoja kiekvieną mėnesį vykti atostogauti į Vokietiją po 2–3 savaites. Ieškovė visiškai nesideri, nebando rasti visiems geriausio situacijos sprendimo, tačiau nurodo savo sąlygas ir iš pykčio pradeda perdėtai formaliai vykdyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.3. Šalys turi vienodas teises ir pareigas, todėl reikalavimas, kad ieškovė kartą per mėnesį atvežtų nepilnametį vaiką tėvui, yra pagrįstas ir atitinkantis teisingumo principą. Atsakovas šiuo atveju turi pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, vykti pasiimti jį iš kito miesto, pasiėmus jį išlaikyti, sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, apipirkti būtinomis priemonėmis, todėl atsakovui kliūna didesnė finansinė našta. Atsakovas sutiktų vaiką parsivežti pats, jei būtų jam kompensuojamos kelionės išlaidos (100 Eur kelionė pirmyn ir atgal) arba atitinkamai mažinamas išlaikymo dydis.
10.4. Atsakovas neprieštarautų, jei vaiko atvežimo laikas būtų valanda vėliau, o pasiėmimas valanda anksčiau. Vis dėlto ieškovės argumentai dėl vaiko interesų yra deklaratyvūs.
10.5. Atsakovas sutinka, kad nelankytų vaiko ieškovės namuose. Tačiau atsakovui su ieškove nepavyksta nieko suderinti dėl jos piktnaudžiavimo, todėl tokia sąlyga dėl laiko derinimo su ieškove negali būti įtraukta. Nepilnamečiam vaikui gydantis ligoninėje, atsakovas turi turėti teisę ir pareigą lankyti vaiką, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę bei nustatytą ligoninės režimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovės atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones (laikinąją atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką), teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo su ieškove ekrano nuotraukas. Vis dėlto atsakovas nepateikė prašymo priimti teikiamų naujų įrodymų, nenurodė jokių motyvų, kodėl šie įrodymai turėtų būti priimami apeliacinės instancijos teisme (ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ar pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti), kokią reikšmę jie turi sprendžiant dėl ieškovės atskirojo skundo pagrįstumo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo teikiamas susirašinėjimo su ieškove ekrano nuotraukas ir jų nevertina.
Dėl laikinosios bendravimo tvarkos
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
16. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos dalimi, kuria teismas įpareigojo ieškovę ketvirtą mėnesio savaitgalį atvežti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą šeštadienį 9.00 val. ir pasiimti sekmadienį 19.00 val. Ieškovė nurodo, kad teismas neįvertino arba aplaidžiai vertino aplinkybę, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra įtempti, o ieškovė šiuo metu yra nedirbanti ir transporto priemonės neturi, todėl ji neturi galimybės atvežti vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą ir jį pasiimti nutartyje nurodytu laiku. Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais, teigdamas, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka yra pagrįsta ir atitinka teisingumo principą. Atsakovas sutiktų vaiką parsivežti pats, jei būtų jam kompensuojamos kelionės išlaidos (100 Eur kelionė pirmyn ir atgal) arba atitinkamai mažinamas išlaikymo dydis.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat įvertinęs šalių argumentus, daro išvadą, jog ieškovės prašoma nustatyti laikinoji atsakovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu vaiku, kai pats atsakovas paima vaiką iš ugdymo įstaigos arba iš ieškovės gyvenamosios vietos ir jį pats grąžina, yra aiškesnė ir realiau įgyvendinama. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro dėl kelių priežasčių. Pirma, ieškovė šiuo metu nėra dirbanti ir neturi asmeninės transporto priemonės. Todėl gali pasitaikyti situacijų, kai ieškovė neturės galimybės pasiskolinti transporto priemonės iš kito asmens ar ją išsinuomoti, kad galėtų nepilnametį vaiką atvežti atsakovui ir (arba) jį pasiimti. Taigi liktų neužtikrintas atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku laikas. Be to, tokia situacija galėtų sukelti papildomus šalių konfliktus, galinčius padaryti neigiamą poveikį geriausiems vaiko interesams.
19. Antra, stengiantis užtikrinti didesnį šalių nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimą, kelionės su atsakovu metu šalių nepilnametis vaikas turėtų galimybę ilgiau pabendrauti su atsakovu. Tokia tvarka, apeliacinio teismo vertinimu, labiau užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus.
20. Nors atsakovas nurodė, kad sutiktų su tokia laikinąja bendravimo tvarka, jei jam būtų kompensuojamos kelionės išlaidos, tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl atsakovo kelionės išlaidų kompensacijos, nes tai nėra šio (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) proceso dalykas. Taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – nustatyti subalansuotą ir užtikrintą laikinąją vaiko bendravimo su atsakovu tvarką. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas gali bandyti geruoju tartis su ieškove dėl dalies patirtų kelionės išlaidų kompensavimo, atsižvelgiant į tėvų lygiateisiškumo principą. Nepavykus susitarti, atsakovas, manydamas, kad tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, galėtų įstatymų nustatyta tvarka ginti tikrai ar tariamai pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus (pvz., teismo tvarka prašyti, kad dalis patirtų išlaidų būtų įskaitytos į jo teikiamą išlaikymą).
21. Ieškovė taip pat nesutinka, kad susirgus šalių nepilnamečiam vaikui atsakovas lankytųsi jos namuose. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovei dėl įtemptų santykių su atsakovu gali būti visiškai nepriimtina tai, kad atsakovas vaiko ligos atveju jį lankytų vaiko gyvenamoje vietoje, nes tai tik dar labiau gali paaštrinti ieškovės ir atsakovo santykius. Dėl tarpusavio ieškovės ir atsakovo nesutarimų atsakovas nėra pageidaujamas ieškovės tėvų namuose. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą neprieštarauja, kad nelankytų vaiko ieškovės namuose.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pozicijas šiuo klausimu, daro išvadą, jog šiuo atveju atsakovui turėtų būti nustatyta teisė lankyti šalių nepilnametį vaiką gydymo įstaigoje, ne mažiau kaip prieš 4 valandas informuojant ieškovę apie savo atvykimą.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka iš dalies yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir (arba) neatitinka geriausių šalių ir šalių nepilnamečio vaiko interesų, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, patikslinant nustatytą laikiną bendravimo tvarką (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismo manymu, į esminius šalių argumentus atsakyta, todėl dėl kitų jų argumentų teismas plačiau nepasisakys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip:
„Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatyti laikiną atsakovo G. P. bendravimo su sūnumi M. P. tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su sūnumi antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, pasiėmęs sūnų iš ugdymo įstaigos arba ieškovės gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val., ir grąžina vaiką sekmadienį 19.00 val.; ieškovė sudaro galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.00 val. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, programa Skype, mobiliuoju telefonu pokalbiais ir žinutėmis); jeigu tėvo bendravimas negalimas dėl vaiko ligos ar kitos svarbios priežasties, bendravimo laikas perkeliamas į kitą artimiausią savaitgalį; vaiko ligos atveju atsakovas lanko sūnų vaiko gydymo įstaigoje, apie savo atvykimą informuodamas ieškovę ne mažiau kaip prieš 4 valandas; ieškovė telekomunikacijų priemonėmis informuoja atsakovą apie sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimus, vaiko sveikatos priežiūros, gydymo, ugdymo, ikimokyklinio ugdymo įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus, kitus svarbius įvykius; atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo metu atsakovas užtikrina ieškovės galimybes telefonu susisiekti su sūnumi, pateikia informaciją apie vaiko buvimo vietą; apie vaiko (ne)paėmimą šalys informuoja viena kitą raštu prieš vieną darbo dieną.“
Atsisakyti priimti atsakovo G. P. kartu su atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.