Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui G. P. dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį ieškovei M. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2023 m. kovo 8 d. teisme gautas ieškovės atstovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, atstovas prašė priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-242-1182/2023 ir priteisti ieškovei iš atsakovo 3 977 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad, ieškovei nepateikus visų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas iki galo neišsprendė klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat nepriteistas visas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kadangi apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, kiek pagrįsti apeliantės argumentai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėlesnėje nutarties dalyje (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patenkinti jos prašymą priimti papildomą sprendimą byloje, – priteisti iš atsakovo papildomai 3 977 Eur. Papildomai prašomą priteisti sumą, pasak ieškovės, sudaro 47 Eur nepriteista žyminio mokesčio dalis ir 3 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo – advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo – netenkino, motyvuodamas tuo, jog advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos; pasisakydamas dėl prašomos priteisti 47 Eur žyminio mokesčio dalies, teismas nurodė, jog ši reikalavimo dalis yra nepagrįsta, nes teismas 2022 m. birželio 3 d. nutartimi priimdamas ieškovės ieškinį nustatė, kad šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 188 Eur; kadangi ieškovė buvo sumokėjusi 235 Eur žyminį mokestį, teismo nutartimi ieškovei buvo grąžinta 47 Eur žyminio mokesčio permoka. Ieškovė atskirajame skunde nekvestionuoja teismo nutarties dalies dėl žyminio mokesčio dalies nepriteisimo argumentų, tačiau nesutinka su nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Taip pat pabrėžtina, jog ieškovė neginčija, kad prašomas papildomai priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti po bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos – jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą byloje.

8. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai tokias išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikiami po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme.

9. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, jo 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).

11. Papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).

12. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016).

13. Turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės nenurodo jokių argumentų dėl to, kodėl teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, kokios priežastys sutrukdė dokumentus pateikti laiku, laikantis įstatymo reikalavimų; iš esmės ieškovė atskirajame skunde apeliuoja į teisingumo principą, t. y., jog būtų neteisinga nepriteisti asmeniui, patyrusiam bylinėjimosi išlaidų, jų atlyginimo dėl formalių reikalavimų laikymosi. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog operatyviam ir ekonomiškam procesui yra svarbus procesinių veiksmų atlikimas įstatymo nustatytais terminais; nesilaikydamas įstatymo reikalavimų asmuo bendrąja prasme netenka teisės į jam priklausančių teisių įgyvendinimą, taigi turi prisiimti neigiamas procesinių veiksmų neatlikimo laiku pasekmes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, neigiamos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikimo laiku pasekmės jų nepriteisimo forma gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, ieškovė jų neįrodinėja. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, ieškovės atstovui buvo žinoma, jog 2023 m. vasario 9 d. posėdžio metu bylos nagrinėjimas iš esmės bus baigtas ir bus sakomos baigiamosios kalbos, 2022 m. vasario 9 d. vykusio teismo posėdžio metu atstovas pateikė įrodymus tik dėl 340 Eur bylinėjimosi išlaidų (ši suma įskaičiuota į pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą), tačiau ieškovės atstovas neinformavo teismo, kad, be byloje jau esančių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo patirta papildomų advokato teisinės pagalbos išlaidų, dėl kurių įrodymai bus pateikti vėliau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovės atstovo prašoma priteisti papildomų bylinėjimosi išlaidų suma – 3 950 Eur – buvo patirta dar 2022 m. gegužės–liepos mėnesiais: sąskaitos dėl šios sumos, kuri apskaičiuota už pirminio procesinio dokumento – ieškinio – parengimą, išrašytos 2022 m. gegužės–liepos mėnesiais, jos apmokėtos to paties laikotarpio atitinkamų datų pavedimais. Ieškovės atstovas nenurodo, kokios reikšmingos aplinkybės sutrukdė pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus įstatymo nustatytu terminu, ypač turint omenyje tą faktą, jog nuo sąskaitų išrašymo ir jų apmokėjimo iki paskutinio teismo posėdžio praėjo ilgas laiko tarpas, be to, byla buvo vedama kaip elektroninė, taigi procesinius dokumentus byloje buvo galima pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat akivaizdu, jog advokato sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuoti įeinantys mokėjimai pagal konkrečią teisinių paslaugų sutartį, yra laisvai sąskaitos turėtojui prieinamas elektroninio turinio dokumentas, kuris gali būti sugeneruotas bet kuriuo metu, taip pat ir pakartotinai. Apibendrinus konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, taigi dokumentai laiku nepateikti dėl šalies neatidumo ir nerūpestingumo, o tai, kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką lemia prašymo priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės elgesys per CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą nepateikus patirtas atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų neatitinka civiliniame procese taikomų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos (bendradarbiavimo) su teismu principų reikalavimų. Nesavalaikis procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimas negali būti pripažįstamas nuo ieškovės (ieškovės atstovo) valios nepriklausančia aplinkybe, suteikiančia ieškovei galimybę pasinaudoti teise, kurią ieškovė (ieškovės atstovas) prarado dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo.

16. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, pripažintina, kad ieškovė (ieškovės atstovas), nesant reikšmingų neveikimą pateisinančių priežasčių, dėl savo nerūpestingumo ir neatidumo praleido CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Konstatavus, kad ieškovė (ieškovės atstovas) dėl savo neveikimo praleido nurodytą terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja teisinis pagrindas priimti papildomą sprendimą.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.