Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-242-1182/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: e2-242-1182/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01040-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūratė Volčkova
Ieškovas: M. A.
Atsakovas: G. P.
Advokatai: Juta Kareivė, Gediminas Žlioba

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-242-1182/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01040-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.4.3; 2.3.5; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jūratė Volčkova,sekretoriaujant Karolinai Butkienei,dalyvaujant ieškovei M. A., jos atstovui advokatui Gediminui Žliobai,atsakovui G. P., jo atstovei advokatei Jutai Kareivei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Kornelijai Jomantienei, Daivai Lukauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui G. P. dėl leidimo pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, ir atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį ieškovei M. A. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė pateiktu ir 2022-06-03 priimtu ieškiniu teisme pareiškė reikalavimus:

1) Leisti ieškovei išvežti vaiką M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolat gyventi į užsienio valstybę (Vokietiją) kartu su ieškove (pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą be vaiko tėvo sutikimo);

2) Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

2.1) Leisti G. P. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). G. P. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Vokietijos laiku;

2.2) Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. kiekvienų metų nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio laikotarpiui. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. G. P. apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu informuoja M. A. raštu ne vėliau nei iki einamųjų metų kovo 1 dienos;

2.3) Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P., ar pasiimti jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečio vaiko žiemos atostogų metu. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu M. A. turi būti informuojama raštu ne vėliau nei prieš mėnesį;

2.4) Nepilnamečio vaiko M. P. kelionės išlaidas vasaros ir žiemos atostogų metu keliaujant į G. P. gyvenamąją vietą ir jam grįžtant į gyvenamąją vietą pas M. A. apmoka G. P.;

2.5) Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų Šv. Kalėdų metu (gruodžio 25-26 d.), apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę;

2.6) Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų katalikų Šv. Velykas, apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę;

2.7) Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. neporiniais metais per jo gimimo dieną, apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę;

2.8) G. P., bendraudamas su nepilnamečiu vaiku M. P. turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius;

2.9) G. P. įsipareigoja raštu informuoti M. A. apie nepilnamečio vaiko M. P. išvežimą iš Vokietijos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti M. A. galimybes susisiekti su G. P. ar nepilnamečiu vaiku M. P.;

2.10) M. A. privalo per 7 kalendorines dienas pateikti G. P. visus turimus nepilnamečio vaiko M. P. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Vokietijos;

2.11) G. P. susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių - darbo grafikas, vaiko liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan., G. P. su vaiku negali bendrauti. Jei nepilnametis vaikas serga, G. P. negali paimti jo iš namų. Vaiko ligos atveju G. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku jų gyvenamojoje vietoje tokiu būdu, kuris netrukdo jų gydymo proceso.

2.12) G. P. pageidaujant, M. A. informuoja jį apie vaiko auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaiką ir su jais bendrauti;

2.13) Sąvoka „raštu“ apima M. A. ir G. P. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis.

3) Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ieškovei ir atsakovui santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. P.. Ieškovė su atsakovu nusprendė ilgesniam laikui persikelti į Vokietiją numatant, kad pirmiausia išvykti turėtų atsakovas, o ieškovė atvyktų vėliau, kai atsakovas Vokietijoje užsidirbs pakankamai pinigų, kad galėtų išsinuomoti butą. 2019 m. sausio mėn. pabaigoje atsakovas išvyko į Vokietiją, 2019-04-06 į Vokietiją išvyko ir ieškovė su nepilnamečiu sūnumi M. P.. Santykiams ištikus krizei, ieškovė su atsakovu išsiskyrė. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Minėtu sprendimu, be kita ko, buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo 2021-02-21 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria ieškovė su atsakovu susitarė, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina M. A. (ieškove). Bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta, nes buvo sutarta, kad visi su tuo susiję klausimai bus derinami šalių gera valia vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Po santuokos nutraukimo ieškovė su nepilnamečiu vaiku M. P. laikinai gyveno pas savo tėvus šalia Klaipėdos, tačiau kadangi prieš tai ilgą laiką gyveno Vokietijoje, turėjo ketinimų ten grįžti dirbti ir gyventi kartu su vaiku. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos – rugsėjo pradžios ieškovė ieškojo darbo Vokietijoje, kurį rado 2021 m. rugsėjo mėn. Ieškovė informavo atsakovą, kad ši nori išvykti su nepilnamečiu vaiku gyventi atgal į Vokietiją, kur tuo metu gyveno atsakovas, kad šis galėtų dažniau bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas kategoriškai tam prieštaravo. Dėl to šalys atliko dvi mediacijas, kuriomis jokio susitarimo pasiekti nepavyko. Ieškovei gavus konkretų darbo pasiūlymą Vokietijoje, ieškovė trumpam išvyko su nepilnamečiu vaiku M. P. į Vokietiją. Dėl to Lietuvoje ji nedeklaravo išvykimo, taip pat buvo išsaugojusi vietą darželyje. 2021 m. gruodžio mėn. atsakovas iš Vokietijos persikėlė gyventi į Lietuvą ir kreipėsi į teismą dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą pagal Hagos konvenciją, nes ieškovė su nepilnamečiu vaiku į Vokietiją buvo išvykusi be rašytinio atsakovo sutikimo. Hamos apylinkės teismo Šeimos bylų teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota iki 2022-05-08 grąžinti M. P. į Lietuvos Respubliką. Dėl to ieškovė nedelsiant su vaiku grįžo į Lietuvą ir šiai dienai gyvena Lietuvoje. Kadangi ieškovės su Lietuvos valstybe praktiškai niekas nesieja ir dar iki santuokos iširimo ji su vaiku gyveno Vokietijoje (nuo 2019 m.), ketindama išvykti į Vokietiją nuolat gyventi, 2022-05-12 atsakovui išsiuntė raštą dėl sutikimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę (Vokietiją), kuriuo buvo prašoma per ne vėliau kaip tris darbo dienas nuo prašymo įteikimo dienos duoti rašytinį sutikimą išvežti nepilnametį vaiką M. P. nuolat gyventi į užsienio valstybę (Vokietiją). Tačiau atsakovas rašytinio sutikimo ieškovei nedavė. M. P. Dobeln mieste, Vokietijoje laikotarpiu nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį. Ieškovė nemato ateities Lietuvoje, nes ilgą laiką ji gyveno Vokietijoje, Lietuvoje ji neturi ir niekada neturėjo jokio turto, o pragyvenimo ir darbo galimybės ieškovei Vokietijoje yra geresnės. Ieškovės įsitikinimu, nepilnamečio vaiko M. P. išvežimas gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir iš esmės nepažeidžia atsakovo kaip skyrium gyvenančio tėvo interesų. Ieškovė pažymi, kad su nepilnamečiu vaiku M. P. gyventų kartu su sugyventiniu L. A. Vokietijoje išsinuomotame bute, kadangi jie jau nuo 2021-12-06 iki 2022-05-08 gyveno kartu Vokietijoje. Ieškovė su savo sugyventiniu L. A. yra sudariusi gyvenamojo būsto, kuriame gyventų kartu su vaiku, nuomos sutartį.

3. Teisme 2022-07-11 buvo priimtas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, jog nepilnametis vaikas M. P. gyvena Lietuvos Respublikoje, kur yra visiškai patenkinami jo augimo, ugdymosi, sveikatos ir kiti poreikiai. Nepilnametis vaikas gali bendrauti su tėvu, kuris taip pat gyvena Lietuvoje, seneliais (tiek iš ieškovės, tiek atsakovo pusės). Jis yra Lietuvos pilietis, šioje šalyje gimė, didelę gyvenimo dalį čia augo. Atsakovo manymu, vaikui išvykus gyventi į kitą šalį, būtų pažeistos tėvo teisės lygiaverčiai būti vaiko gyvenime, jį auklėti, bendrauti, neabejotinai pradėtų silpti jų ryšys. Iki 2021 m. liepos mėnesio atsakovo su ieškove bendravimas buvo geras, jie bendru sutarimu spręsdavo visus klausimus dėl vaiko, bendravimo su juo, pati ieškovė atveždavo vaiką atsakovo tėvams pabendrauti. Liepos mėnesį ieškovė papasakojo atsakovui, jog susirado naują draugą internetu ir po to jos bendravimas pasikeitė. Ieškovė pradėjo daryti kliūtis bendrauti su vaiku. Atsakovas nuolat stebėdavo sūnaus M. darželio programėlę, kur buvo keliama visada informacija realiu laiku, rudenį pastebėjo, kad sūnaus vis nėra darželyje, vėliau paaiškėjo, jog vaikas jau gyvena Vokietijoje. Ieškovės teiginiai, jog ji išvažiavo į Vokietiją tik laikinai ir pradėjo santykius su kitu vyru tik 2022 m. yra melagingi, apie šį asmenį atsakovas žinojo jau 2021 m. vasarą, o visi veiksmai siekiant gauti leidimą išsivežti vaiką į užsienį rodo iš anksto susiformavusį norą išvažiuoti. Atsakovas labai myli savo vaiką, juos sieja artimi santykiai, nuolat siekia aktyvaus ir nuolatinio bendravimo, su vaiku nuolat bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, ieškovei leidus pasiima vaiką pas save kelėtai dienų. Prasidėjus teisminiam procesui atsakovas pastebėjo, jog ieškovė ėmė vaiką nuteikinėti prieš atsakovą – mažametis sūnus pradėjo sakyti, kad mama paduos dokumentus ir atsakovas sės į kalėjimą. Atsakovas pažymi, kad ieškovė siekia savo asmeniško tikslo išvykti gyventi pas naują draugą, visiškai neatsižvelgdama į vaiko poreikius ir interesus.

4. Teisme 2022-11-09 gautas atsakovo patikslintas priešieškinis, kuriuo prašo:

1) Nustatyti atsakovo G. P. tokia bendravimo tvarką su sūnumi:

1.1) G. P. (toliau - Tėvas) nedelsiant elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoja M. A. sužinojęs apie ateinančio mėnesio darbo grafiką ir bendru sutarimu nusprendžia dėl Tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ateinantį mėnesį. Tėvas per mėnesį su vaiku bendrauja su sūnumi 4 dienas, pasiimdamas vaiką su nakvyne ir 6 kartus dienos metu, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos. Konkretus laikas derinamas, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir mokymosi režimą bei tėvų darbo grafikus;

1.2) Tėvas bendrauja su Sūnumi 2 savaites savo kasmetinių atostogų metu, elektroniniu paštu arba SMS žinute suderindamas atostogų laiką su Motina ne vėliau kaip prieš 2 savaites;

1.3) Motina bendrauja su Sūnumi 2 savaites savo kasmetinių atostogų metu, elektroniniu paštu arba SMS žinute suderindama atostogų laiką su Tėvu ne vėliau kaip prieš 2 savaites;

1.4)Tėvas su Sūnumi bendrauja elektroninių ryšių pokalbių ir vaizdo priemonėmis („Skype“, „Messenger“, „Viber“ ar kt.) kiekvieną savaitę du kartus po vieną valandą, laiką ir dienas derinant, atsižvelgus į vaiko ugdymo ir mokymosi režimą bei tėvų darbo grafikus. Motina tokios formos bendravimui užtikrina technines priemones, Tėvo ir Sūnaus nevaržomą, konfidencialų bendravimą, nesikišant į Sūnaus ir Tėvo pokalbius. Sūnus turi nevaržomą teisę ir galimybę susisiekti su Tėvu;

1.5) Tėvas kiekvienais neporiniais metais, pradedant nuo 2022 m., su Sūnumi praleidžia Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. Tėvas pasiima Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina Sūnų į jo gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val. Tėvas šeštadienį prieš Šv. Velykų sekmadienį pasiima Sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina Sūnų į jo gyvenamąją vietą sekančią kalendorinę dieną iki 19 val. (praleisdamas su Sūnumi dvi dienas). Jeigu dėl objektyvių aplinkybių Tėvas negali pasiimti ar grąžinti Sūnaus laiku, jis nedelsiant apie tai informuoja Motiną elektroniniu paštu arba SMS žinute;

1.6) Tėvas kiekvienais poriniais metais praleidžia su Sūnumi Naujuosius metus tokia tvarka - gruodžio 31 d. Tėvas pasiima Sūnų iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžina Sūnų į jo gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.;

1.7) Tėvas su Sūnumi poriniais metais bendrauja vaiko gimimo dieną, t.y. gegužės 25 d.;

1.8) Tėvas kiekvienais metais bendrauja su Sūnumi tėvo gimimo dieną, t.y. spalio 24 d.;

1.9) Tėvas kiekvienais metais bendrauja su Sūnumi per Tėvo dieną, t.y. birželio 1 sekmadienį;

1.10) Tėvas turi teisę lankyti sergantį sūnų ligoninėje;

1.11) Jeigu Tėvo bendravimas su Sūnumi negalimas dėl vaiko arba tėvo ligos arba kitos svarbios priežasties (darbinio užimtumo), bendravimo laikas perkeliamas į kitą dieną bendru šalių sutarimu;

1.12) Tėvas ir Motina gali vykti atostogauti į užsienio šalį su Sūnumi ne ilgiau nei 1 savaitei. Norint užsienyje likti ilgiau, būtinas kito iš tėvų sutikimas;

1.13) Motina informuoja SMS žinute arba kitomis ryšio priemonėmis Tėvą apie Sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimus, vaiko sveikatos priežiūros, gydymo, ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi įstaigas bei jų pasikeitimus, vaiko ligas, negalavimus ir kitus svarbius įvykius;

1.14) Tėvui, pasiimant vaiką, Motina privalo būti parengusi visus būtinus vaiko daiktus, ir esant poreikiui – vaiko asmens dokumentą;

1.15) Tėvas ir Motina bendru susitarimu gali keisti šią bendravimo su Sūnumi tvarką, atsižvelgdami į objektyvias aplinkybes, Sūnaus norą ir poreikius, taip pat savo galimybes, apie tai nedelsiant informuodami vienas kitą elektroniniu paštu ar telefonu, ne vėliau kaip prieš 1 dieną;

2) Įpareigoti ieškovę M. A. nedelsiant užregistruoti ir vesti nepilnametį M. P. į ugdymo įstaigą (darželį);

3) Įpareigoti ieškovę M. A. nepilnametį M. P. nedelsiant užregistruoti pas vaikų/šeimos gydytoja Lietuvos Respublikoje, ir nustatyti, kad pas užsienio šalies gydytojus galėtų būti registruojamas/gydomas tik gavus tėvo sutikimą;

4) Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Atsiliepimas

5. Atsakovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad siekia lygiaverčiai su ieškove ir maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime. Atsakovas siekdamas būti arčiau sūnaus ir turėti galimybę su juo dažniau bendrauti, kuo mažiau trikdant jo ugdymosi ir mokymosi laiką, turėjo galimybę pasirinkti darbo vietą būtent Klaipėdoje, kur gyvena vaikas.

6. Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad atsakovas per metus pakeitė tris gyvenamąsias vietas, keturias darbovietes, jis yra labai nepastovus ir labai tikėtina, kad ir esamoje darbovietėje ilgai neužsibus. Jeigu bendravimo su vaiku tvarka (-os) bus keičiamos kiekvieną kartą pakeitus darbą ar gyvenamąją vietą (nesant nuolatinio darbo/ gyvenamosios vietos), tai akivaizdžiai reikš ne ką kitą, bet prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo pažeidimą, nes vaikas negalės turėti jokio pastovaus dienos režimo, stabilios namų aplinkos ir kasdienės rutinos, tokiu atveju vieno iš tėvų interesai bus laikomi svarbesniais už nepilnamečio vaiko interesus.

7. 2023-02-02 teismo posėdžio metu pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone (toliau – Skyrius, išvadą byloje teikianti institucija) išvada, kad šeima iki 2018m. birželio 30 d. nebuvo įtraukti į Klaipėdos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar Klaipėdos rajono socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nėra žinoma. Vaiko nuomonės išklausymo akte 2022-07-21 Nr. 5VAIK-221 Skyrius pažymėjo, jog nepilnametis vaikas M. P. išreiškė norą grįžti į Vokietiją. Skyrius neprieštarautų, kad būtų suteiktas leidimas išvežti vaiką į užsienio valstybę (Vokietiją).

Šalies argumentai

8. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu atsakovo santykiai su jų bendru nepilnamečiu vaiku yra ganėtinai geri, niekada nebuvo nutrauktas bendravimas. Tais atvejais, kai ieškovė yra išvykusi su vaiku į Vokietiją dėl jos sveikatos problemų ir atsakovas negali bendrauti su vaiku, ieškovė stengiasi kiek įmanoma kompensuoti tą laiką. Visada stengiasi užtikrinti nuotolinį nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimą telefonu. Vaikas džiaugiasi būdamas Vokietijoje, ten turi savo aplinką, lanko dienos centrą, turi vietą darželyje, į Lietuvą grįžta žinodamas, kad grįžta atostogoms. Su seneliais, kai vaikas yra Vokietijoje, bendrauja nuotoliniu būdu. Ieškovė stengėsi teisminės mediacijos metu išspręsti ginčą taikiai, siūlė atsakovui tokias nuolaidas kaip porą metų nemokėti alimentų tam, kad būtų iš dalies padengtas atsakovo atvykimas į Vokietiją susitikti su nepilnamečiu vaiku ar parsivežimui nepilnamečio vaiko į Lietuvą kažkuriam laikui. Atsakovas su ieškove nebando ieškoti jokio kompromiso. Ieškovė grįsdama vaiko poreikį gyventi Vokietijoje nurodo, kad vaikas praktiškai nuo gimimo gyveno Vokietijoje su ja ir atsakovu, šioje šalyje yra nemokamas gydymas (įskaitant bet kokius vaistus, papildus) tiek jai, tiek nepilnamečiui vaikui, ieškovei šiuo metu dėl sveikatos problemų reikalingas gydymas, kuris Vokietijoje yra geresnis ir nemokamas, turi sukūrusi naują šeimą, be to, vaikas, lankydamas dienos centrą susirado draugų, pramoko kalbėti vokiškai. Taip pat pažymėjo, kad Vokietijoje yra aukštesnis pragyvenimo lygis, nemokamas mokslas, ženkliai didesni vaiko pinigai. Ieškovė Vokietijoje turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, daug giminių, jos sutuoktinis apskritai jokių ryšių su Lietuva neturi, o ir ieškovę su Lietuvą sieja tik tėvai. Atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku lanksčiai, bendru sutarimu, nebūtinai pagal teismo nustatytą grafiką.

9. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o patikslintą priešieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsakovas nurodo, kad nemato galimybės suderinti bendravimo tvarkos, jeigu vaikas gyventų užsienyje, nori, kad nepilnametis vaikas gyventų Lietuvoje ir su juo galėtų bendrauti bet kada. Su nepilnamečiu vaiku nuo pat gimimo sutaria gerai. Nurodo, kad dėl susitikimų su nepilnamečiu vaiku laiko visada turi derintis su ieškove ir sutikti su jos siūlomais susitikimo laikais. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos šiuo metu yra Klaipėdoje. Su ieškovės siūlomais kompromisais dėl atsakovo atvykimo į Vokietiją pabendrauti su vaiku nesutinka, nes vien tik atvykimas ir išvykimas atimtų daug laiko. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė išsivežtų nepilnametį vaiką į užsienį, nes bijo, kad nebus sudarytos galimybės atsakovui nevaržomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku, atsakovas nepasitiki ieškove.

10. Liudytojas L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ieškovės M. A. vyras. Savo vaikų neturi, nepilnamečiu vaiku M. P. rūpinasi kaip savo vaiku, jį myli, sutaria gerai, mano, kad tarp jo ir vaiko yra šiltas ryšys. Kartais nugirsta nepilnamečio vaiko ir jo biologinio tėvo (atsakovo) pokalbius, pasitaikydavo, kad pokalbių metu nepilnametis vaikas susinervindavo, pradėdavo šaukti. Po pokalbių ar laiko praleidimo su atsakovu vaikui dažnai prireikia daugiau laiko, kad sugrįžtų į savo ramybės būseną. Pažymi, kad visada skatino ir toliau skatins atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą.

11. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu, apklaustas vaizdo konferencijos būdu, paaiškino, kad jis yra atsakovo ir ieškovės draugas. Daugiausiai su nepilnamečiu vaiku santuokos metu būdavo ieškovė, tarp ieškovės ir atsakovo kildavo pykčiai dėl vaiko priežiūros, nes atsakovas daugiau laiko leisdavo žaisdamas kompiuterinius žaidimus, o ne su nepilnamečiu vaiku. Atsakovui labiau rūpėjo jo paties interesai, bet ne šeimos. Atsakovas liudytojui yra minėjęs, kad planuoja pasilikti Vokietijoje, bet po to, kai sužinojo, kad ieškovė turi naują širdies draugą, greitai persigalvojo dėl savo plano pasilikti Vokietijoje, pradėjo išpardavinėti savo daiktus tam, kad galėtų grįžti į Lietuvą. Atsimena atvejį, kai ieškovė gulėjo ligoninėje dėl prastos sveikatos būklės, o atsakovas liepė ieškovei išeiti iš ligoninės motyvuodamas tuo, kad nėra kam būti su nepilnamečiu vaiku.

12. Liudytoja K. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovės mama. Kai dukra susituokė su atsakovu, jų šeima pradžioje gyveno kartu su jos (liudytojos) šeima, todėl ji labai gerai matė dukros ir žento santykius. Atsakovas visada kalbėdavo, kad savo nepilnamečio vaiko ateitį mato tik užsienyje – jis (atsakovas) buvo išvykimo į Vokietiją iniciatorius. Po ieškovės ir atsakovo skyrybų, ieškovės mama palaikė ryšius su atsakovu, stengėsi bendrauti, bet kai atsakovas sužinojo, kad ieškovė turi naują širdies draugą, draugiškas bendravimas nutrūko. Atsakovas kiekvieną kartą paskambinęs nepilnamečiui vaikui stengėsi ne su vaiku bendrauti, bet šantažuoti ir įžeidinėti ieškovę. Liudytoja yra ne kartą mačiusi kaip atsakovas nemandagiai ir akiplėšiškai vaiko akivaizdoje bendrauja su ieškovės esamu sutuoktiniu. Nurodo, kad jeigu ieškovei tektų pasilikti Lietuvoje, jai (ieškovei) būtų labai sunku, nes viską čia turėtų kurti iš naujo, kai Vokietijoje ji jau susikūrė sau gerbūvį. Ieškovė niekada nenorėjo apriboti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku, kaip tik skatino tėvo ir vaiko bendravimą, nori išsaugoti jų ryšį.

13. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo mama. Liudytoja su anūku sutaria labai gerai, bendrauja tik tada, kai anūką pasiima atsakovas. Paskutinį kartą su anūku matėsi rudenį. Liudytoja pažymėjo, kad ieškovė su atsakovu į Vokietiją išvažiavo tam, kad atsistoti ant kojų ir užsidirbti pinigų. Po skyrybų atsakovas nebeplanavo ilgai gyventi Vokietijoje, tikslas buvo dar šiek tiek užsidirbti. Atsakovo neramino, kad yra toli nuo nepilnamečio vaiko, kuris tuo metu jau buvo Lietuvoje, bet guodė tai, kad nepilnametis vaikas matosi su seneliais. Liudytoja nesutinka, kad anūkas M. išvyktų gyventi su mama į Vokietiją, nes bijo prarasti ryšį su vieninteliu anūku ir mano, kad anūkui bus geriau gyventi Lietuvoje.

14. Liudytojas B. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo tėvas. Anūkas Majus yra minėjęs jam (liudytojui), kad patinka Lietuvoje ir nori čia būti. Liudytojas pora kartų buvo Vokietijoje, pirmą kartą padėjo pervežti baldus atsakovui ir ieškovei, kai jie dar gyveno santuokoje, o antrą kartą buvo, kai vyko teismai Vokietijoje, tuo metu ieškovė liudytojui neleido praleisti daugiau laiko su anūku nurodydama, kad su nepilnamečiu vaiku gali būti tik atsakovas. Su ieškovė liudytojas nebendrauja, nes ji nekelia ragelio ir neleidžia pabendrauti su anūku. Liudytojas nedirba, esant poreikiui galėtų atvykti padėti sūnui.

15. Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės mamos kaimynė. Kiek liudytojai yra tekę matyti ir girdėti, nepilnametis vaikas M. kartais nenori kalbėti su atsakovu, o ieškovė visada skatina nepilnametį vaiką bendrauti su tėvu. Liudytoja girdėjo, kad pokalbio metu atsakovas ne tiek su vaiku norėjo bendrauti, o paauklėti ieškovę kaip reikia gyventi ir, kad vaikui nereikia duoti vaistų, kai šis serga. Dar ieškovei gyvenant Lietuvoje santuokoje su atsakovu, dažniausiai matydavo kaip ieškovė rūpinasi nepilnamečiu vaiku, bet ne atsakovas. Ieškovė dažnai ateidavo pas liudytoją ir paprašydavo, kad ji pažiūrėtų nepilnametį vaiką, kol ieškovė tvarkydavosi savo reikalus, nors atsakovas ir būdavo namuose.

16. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Kornelija Jomantienė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad Skyriui nėra žinoma ieškovės ir atsakovo šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Skyrius laikosi pozicijos dėl laisvo asmenų judėjimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė gerai atlieka mamos pareigas, rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir nori sukurti jam dar geresnes gyvenimo sąlygas. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametis vaikas M. P. su mama M. A. vyktų nuolatiniam gyvenimui į Vokietiją, tačiau tėvui G. P. turėtų būti užtikrintos visos sąlygos bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Tėvai turi daugiausia dėmesio skirti bendravimo su nepilnamečiu vaiku turiniui, o ne grafikui kada ir kaip bus bendraujama su vaiku. Skyrius per visą teisminio proceso laiką grubių pažeidimų dėl bendravimo tvarkos nenustatė – jei atsakovas dėl tam tikrų priežasčių teismo nustatytu laiku su vaiku pasimatyti negalėjo, ieškovė atsakovui tuos susitikimus kompensavo.

Atsiliepimas

17. Ieškovės atstovas advokatas Gediminas Žlioba teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį palaikė ir prašė ji tenkinti ieškinyje, atsiliepime į patikslintą priešieškinį ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais ir motyvais, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmesti. Akcentavo, jog šioje byloje be nepilnamečio vaiko ir jo tėvų teisių, sprendžiasi ir ieškovės, ir jos sutuoktinio tolimesnis gyvenimas, nes žmogus turi teisę į privatų ir asmeninį šeimyninį gyvenimą. Hagos konvencija, kuri buvo pritaikyta anksčiau sprendžiant nepilnamečio vaiko sugrąžinimą iš Vokietijos į Lietuvą, įprastai taikoma nepilnamečio vaiko pagrobimo atveju, o kaip matyti iš bylos nagrinėjimo nepilnametis vaikas niekada nebuvo pagrobtas, nes atsakovas visada žinojo, kur yra nepilnametis vaikas ir su juo bendravo. Byloje labai daug kalbama ir diskutuojama apie tai, kaip nepažeisti atsakovo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir tuo pačiu pamirštama apie ieškovės interesus. Visos abejonės, kurias nurodo ir įgarsina atsakovas, dėl ko nesutinka, kad nepilnametis vaikas su ieškove išvyktų gyventi į Vokietiją, jog vaikas nemoka kalbos, bus kultūrinis šokas, neaiški aplinka, nežinomos ieškovės esamo sutuoktinio moralinės vertybės, bylos nagrinėjime teismo metu buvo paneigtos. Ieškovė prašo teismo ne tik leidimo išvykti su vaiku gyventi į Vokietija, bet taip pat ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kuri nepažeis atsakovo teisės bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečio vaiko gyvenime. Ieškovė sutinka koreguoti bendravimo tvarką teismo nuožiūra.

18. Atsakovo atstovė advokatė Juta Kareivė teismo posėdžio metu atstovo patikslintą priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškovės ieškinį atmesti, atsiliepime į ieškinį, patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžių metu nurodytais argumentais ir motyvais. Atstovė pažymi, jog tenkinus patikslintą priešieškinį bus labiausiai atsižvelgta į geriausius vaiko interesus. Atstovas, pasirinkdamas gyvenamąją ir darbo vietas Klaipėdos mieste, siekė būti kuo arčiau nepilnamečio vaiko tam, kad galėtų nenutrūkstamai bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Nepilnamečiui vaikui išvykus gyventi su ieškove į Vokietiją, nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimas gali pasunkėti. Atsakovo atstovė pažymi, kad ieškovės argumentai dėl geresnės nepilnamečio vaiko gyvenimo kokybės Vokietijoje yra deklaratyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3680-1071/2021 bendru sutikimu nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.1 punktu šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Sutarties 1.2 punktu šalys susitarė, kad abi yra vienodai atsakingos už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad jų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams ir gerbdami vaiko teises bei pareigas, tinkamai prižiūrės ir auklės savo vaiką, rūpinsis Vaiko sveikata, vystymusi, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, nedarys kliūčių vienas kitam tokiu būdu bendrauti ir auklėti vaiką, nepiktnaudžiaus savo teisėmis. Sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad bendravimo su vaiku sąlygos nenustatomos, nes neribojamos kiekvienos iš šalių pasimatymo su vaiku teisės. Visi su tuo susiję klausimai bus derinami tarp šalių gera valia, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymą po 220 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko mama M. P.. Taip pat nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini)Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su L. A. (duomenys neskelbtini). Po naujos santuokos sudarymo ieškovės pavardė „A.“.

Dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę.

20. Iš į bylą pateikto 2022-05-12 prašymo matyti, kad ieškovės atstovas išsiuntė atsakovui prašymą dėl rašytinio sutikimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę (Vokietiją). 2022-05-23 atsakovas elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą, kad nesutinka, jog vaikas būtų išvežtas gyventi į užsienį.

21. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnyje ir 3.159 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

22. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jei antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą išsprendžia teismas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svariausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiuoju suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-377/2019).

24. Vertinant priežastis, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę, svarbios aplinkybės yra tos, kad berniuko ryšis su ieškove yra nuolatinis ir artimas. Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta beveik dvejus metus yra su ieškove. Berniukas yra penkerių metų, tokio amžiaus vaikui mama yra labai svarbus asmuo. Šalių sūnus M., bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone darbuotoja, pasakojo, kad su mama sutaria gerai, rodė specialistei fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas M., ieškovė ir L. (ieškovės sutuoktinis), taip pat M. ir L. (ieškovės sutuoktinis). Pasiteiravus vaiko, kaip jam sekasi sutarti su L. (ieškovės sutuoktinis), ar niekas vaiko neskriaudžia, berniukas nurodė, kad gerai, kad niekas jo neskriaudžia. Pokalbio metu berniukas nurodė, kad labiausiai jis norėtų vykti į Vokietiją. Pasak berniuko, jis nebijo skristi lėktuvu, skristi jam labai patinka (2022 m. liepos 21 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 5VAIK-221)

25. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad vaiko išvežimas gyventi į Vokietiją atitinka geriausius vaiko interesus, iš esmės rėmėsi ženkliai geresnėmis gyvenimo, ekonominėmis sąlygomis Vokietijoje, palankesne švietimo ir sveikatos sistema, socialiniais bei šeimyniniais ryšiais minėtoje valstybėje. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad nuo 2019-04-11 iki 2021-02-25 su vaiku registravo gyvenamąją vietą Vokietijoje. Pateiktos gyvenamosios vietos registracija taip pat patvirtina, kad ieškovė 2020-08-25 gyvenamąją vietą registravo (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, kartu su atsakovu. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad jų sūnus laikotarpyje nuo 2020-09-15 iki 2021-03-01 lankė darželį Dobeln mieste, Vokietijoje. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad šalių vaikas Vokietijoje pradėjo gyventi būdamas jaunesnis nei vienerių metų. Iš šalių pateiktų susirašinėjimų, taip pat vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių sūnus ir po šalių santuokos nutraukimo bei prasidėjus teisminiam procesui vyksta į Vokietiją, todėl akivaizdu, kad vaikui aplinka Vokietijoje nėra svetima. Iš 2022-04-29 Jėzaus širdies katalikiškos vaikų dienos įstaigos ir šeimos centro patvirtinimo matyti, kad minėta įstaiga nuo 2022-08-01 įsipareigoja priimti šalių vaiką į darželį, 2022-08-04 sveikatos centro raštas patvirtina, kad berniukui atliekami sveikatos patikrinimai be kita ko ir Vokietijoje. Be to, ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad turi nuolatinį darbą Vokietijoje, dirba operatore-telefoniste. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad jos darbas susijęs su apgyvendinimo paslaugomis. Butų ir namų subnuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė su L. A. nuo 2021-10-08 nuomojasi 75 kv.m. būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad būstas yra tvarkingas, šviesus, jaukus, su baldais ir buitine technika, vonios kambariu, vaikas turi atskirą jaukiai įrengtą kambarį su vaikiška lovele, staliuku, rašomuoju stalu, kompiuteriu, ant kambario durų užklijuotos raidės su berniuko vardu.

26. Ieškovės išvykimo su vaiku gyventi į Vokietiją priežastis yra svarbi – (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė santuoką su L. A., kuris nuolat gyvena ir dirba Vokietijoje, jokie socialiniai ir ekonominiai ryšiai ieškovės sutuoktinio su Lietuva nesieja, nes jau daug metų su artimaisiais gyvena Vokietijoje, su ieškove ir toliau ketina kartu gyventi ir kurti gerbūvį Vokietijoje. Teisme apklaustas liudytoju L. A. paaiškino, kad savo vaikų neturi, labai myli sutuoktinės vaiką, taip pat supranta, kad vaikas turi tėvą, ir tarp jų būtina puoselėti ryšį. Gerus šalių sūnaus ir ieškovės sutuoktinio santykius patvirtina tiek vaiko paaiškinimai, tiek vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame fiksuoti bendros ieškovės, jos sutuoktinio ir berniuko nuotraukos.

27. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo gyvenimo sąlygų Vokietijoje tinkamumo vaikui, tiesiog nurodė, kad vaikui gali būti užtikrinamos tinkamos sąlygos gyventi ir Lietuvoje, be to, baiminasi, kad leidžiant išvežti vaiką, bus apsunkintas jo ir sūnaus bendravimas, gali susilpnėti tarpusavio ryšys. Vis dėlto šiame kontekste pažymėtina tai, kad teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

28. Byloje nekvestionuojamas glaudus emocinis atsakovo ir sūnaus ryšys. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mieste/rajone darbuotoja stebėjo labai artimą ir stiprų vaiko ir tėvo emocinį ryšį (2022-06-16 vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 6 TSD-1000). Šio pokalbio metu berniukas sakė, kad norėtų gyventi su tėčiu Lietuvoje).

29. Teismas, vertindamas byloje prieštaringas vaiko nuomones, atsižvelgia į tai, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai apklausė vaiką 2022-06-16 atsakovo tuometinėje gyvenamoje vietoje sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo tarpu bendraujant su vaiku 2022-07-21 vaikas Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone darbuotojai pasakojo, kad labiausiai jis norėtų vykti į Vokietiją. Vis dėl to atsižvelgiant į vaiko amžių (pokalbio su specialistais metu buvo 4 metų), berniuko išsakyti teiginiai dėl (ne)noro vykti gyvent į Vokietiją nevertintini kaip aiškiai suvokta vaiko nuomonė. Tokia vaiko pozicija tik atspindi, kad berniukas saugiai ir gerai jaučiasi su abiem tėvais ir abu tėvai jam yra svarbūs.

30. Kaip ir buvo minėta, spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę.

31. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, teisminio proceso metu jis gyveno tėvų namuose Akmenės mieste, 2022-06-27 įsidarbino (duomenys neskelbtini), nuo 2022-10-19 (duomenys neskelbtini) pareigas, dirba pagal pamaininį drbo grafiką. Iš 2022-10-07 patalpų nuomos sutarties matyti, kad atsakovas išsinuomavo 47,43 kv.m. butą, esantį H(duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis terminuota, sudaryta iki 2023-10-07. 2022-11-21 šeimos aplinkos sąlygos tyrimo akte Nr. 5ŠTA-342 nurodyta, kad atsakovo namuose M. atskirto kambario neturi, svečiuojantis pas tėvą berniukas miega viename kambaryje su tėčiu. Gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos nepilnamečiui vaikui. Vertindamas aukščiau aptartus duomenis, teismas pastebi, kad skirtingai, nei ieškovė, atsakovas dažniau linkęs keisti gyvenamąją vietą, miestą, darbą, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovo aplinka yra kintanti ir nepastovi, todėl vaikui svetima.

32. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad jo buvimo su vaiku metu, berniukas verkia, prašo mamos, todėl akivaizdu, kad šalių sūnaus ryšys su ieškove yra pastovus ir glaudus. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė su sutuoktiniu Lietuvoje nebeturi ekonominių ir socialinių ryšių, todėl neleidžiant ieškovei su vaiku išvykti nuolat gyventi į Vokietiją, ieškovės šeima būtų priversta gyventi skyriumi, be to, ieškovei tektų sugrįžti į nestabilią (ekonomine, gerbūvio prasme) aplinką, kas neabejotinai pažeistų ir šalių vaiko interesus.

33. Įvertinus šio sprendimo 24-32 punkte aptartas aplikybes, šioje situacijoje yra pagrindas teigti, kad leidimas ieškovei išvežti vaiką nuolat gyventi į Vokietiją atitinka geriausius berniuko interesus.

34. Atsakovo baimė, kad išvežus sūnų nuolat gyventi į Vokietiją bus apribotas atsakovo bendravimas su sūnumi, sumažės atsakovo galimybė auklėti sūnų nuolat betarpiškai bendraujant, nebus užtikrintas susiformavusio tampraus emocinio ryšio tarp atsakovo ir sūnaus išsaugojimas, nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2022-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, yra nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad stengiasi laikytis teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, tačiau būna, kad abipusiu sutarimu koreguoja. Duomenų, kad ieškovės buvimo su vaiku metu atsakovui nepagrįstai būtų trukdoma ar kitaip varžoma teisė bendrauti su sūnumi, nėra. Tiek Skyriaus specialistė, tiek ieškovė nurodė, kad, jei dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, vaiko ligos) atsakovas negali su vaiku nustatytu laiku susitikti (bendrauti), išnykus negalėjimo bendrauti priežastims, atsakovui tas laikas yra kompensuojamas. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų apibrėžta išskirtinai kilmės valstybe, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju pirmiausia turi būti tenkinami vaiko interesai.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

35. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina ir tai, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016).

36. Kaip ir buvo minėta sprendimo 34 punkte, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad tiek šalys, tiek vaikas prie laikinai nustatytos bendravimo tvarkos priprato, jos stengiasi laikytis, todėl itin ją koreguoti nėra tikslinga. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas į numatytus susitikimus su sūnumi taip pat gali nuvykti į Vokietiją. Susisiekimas su Vokietija oro transportu yra tiesioginis, neilgai trunkantis, santykinai nebrangus (žr. https://skrendu.lt/lt/cheap-flights/ow/Vilnius-VNO/Dortmundas-DTM/2023-02-25/2024-02-25/1/31; https://skrendu.lt/lt/cheap-flights/rt/Vilnius-VNO/Dortmundas-DTM), todėl skirtingai nei nurodo atsakovas, pateikdamas preliminarias bilietų kainas ir skrydžio trukmę, iš anksto žinant darbo grafiką, t. y. prieš mėnesį, galima planuoti daug pigesnius vykimus į Vokietiją ir taip maksimaliai sutaupyti ir išnaudoti numatytus tiesioginius atsakovo ir sūnaus susitikimus. Tokiu būdu atsakovas turės realią galimybę auklėti ir ugdyti sūnų nuolat betarpiškai bendraujant, bus išsaugotas ir toliau puoselėjamas jau susiformavęs glaudus emocinis atsakovo ir sūnaus ryšys.

37. Vis dėlto, pritartina atsakovui, kad tiesioginis bendravimas su sūnumi, šiam išvykus nuolat gyventi į Vokietiją, atsakovui tampa brangesnis dėl kelionės išlaidų. Kadangi šalių sūnaus išvykimas nuolat gyventi į Vokietiją siejamas ir su pasikeitusia ieškovės šeimynine padėtimi bei su ieškovės apsisprendimu gyventi kartu su vyru Vokietijoje, ieškovė turėtų daugiau finansiškai prisidėti prie padidėjusių atsakovo tiesioginio bendravimo su sūnumi išlaidų. Todėl yra pagrindas nustatyti, kad ieškovė kompensuoja atsakovui dviejų atsakovo ir sūnaus kelionių per kalendorinius metus išlaidas, iki kol M. P. sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip. Kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 1 mėnuo prieš kelionės pradžią.

38. Ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka esamoje situacijoje sudaro galimybes bendrauti su sūnumi tiesiogiai: atsakovas kiekvienais metais praleidžia su sūnumi dalį sūnaus vasaros atostogų (ne daugiau kaip keturios savaites) ir papildomai ne ilgiau kaip savaitę porinių metų žiemos atostogas, lyginiais metais praleidžia su sūnumi Šv. Kalėdas, Naujuosius Metus, ir Šv.Velykas (2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi papildomai buvo nustatyta atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Šv. Velykų švenčių metu lyginiais metais), taip pat neporiniais metais bendrauja per vaiko gimimo dieną, ieškovė įsipareigoja teikti informaciją apie vaiko auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaiką ir su juo bendrauti. Vis dėlto, sūnaus ir tėvo bendravimas kiekvienais metais per atostogas vasaros metu (iki keturių savaičių) ir lyginiais metais per didžiąsias šventes, atsižvelgiant į vaiko amžių, gali turėti įtakos tėvo ir sūnaus ryšio susilpnėjimui, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti sūnų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu (šalims suderinant, kad nebūtų pakenkta sūnaus ugdymo procesui) iki kiekvieno sūnaus pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui. Pažymėtina, kad vienas ilgesnis atsakovo ir sūnaus susitikimas vasaros atostogų metu suteiktų galimybes labiau atsipalaiduoti, negalvojant apie greitą sūnaus grįžimą į Vokietiją, laisviau ir įvairiau planuoti šį laiką, praleisti atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir išvykti į užsienį, aplankyti Lietuvoje esančius šalių sūnaus giminaičius iš atsakovo pusės. Atsižvelgiant į vaiko amžių, ilgesnių berniuko su atsakovu bendravimo metu, taip pat išvykus iš Vokietijos, ieškovei turėtų būti užtikrintos galimybės susisiekti su vaiku ir atsakovu visą jų bendravimo metu laiką.

39. Pritartina atsakovui, kad atsakovas turėtų praleisti su sūnumi atsakovo gimimo dieną, t. y. spalio 24 d., Tėvo dieną, t. y. birželio 1 sekmadienį, turi teisę lankyti sergantį sūnų (gydymo įstaigose, kaip kad nustatyta 2022-07-11 nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta). Be to, atsakovui turėtų būti kompensuojamas bendravimo su sūnumi laikas, jei dėl vaiko ligos bendravimas negalėtų įvykti.

40. Pabrėžtina, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis esamoje situacijoje yra alternatyva sumažėjusiam tiesioginiam atsakovo ir sūnaus bendravimui, todėl toks bendravimas neturi būti ribojamas, išskyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku. Šiame kontekste atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ieškovė turėtų pateikti atsakovui sūnaus pamokų / vaiko užimtumo darželyje ir popamokinėje veikloje (būrelių) grafiką (tvarkaraštį).

Dėl priešieškinio

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę patenkintas, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, sūnui gyvenant Lietuvoje, taip pat įpareigojimo užregistruoti šalių sūnų į ugdymo įstaigą Lietuvoje, įpareigojimo užregistruoti pas vaikų / šeimos gydytoją Lietuvos Respublikoje ir nustatymo, kad pas užsienio šalies gydytojus galėtų būti registruojamas / gydomas tik gavus tėvo sutikimą atmestini, kadangi atsakovo reikalavimai visiškai nėra pritaikyti, ir dėl to neįgyvendintini, vaikui gyvenant ne Lietuvoje.

Kiti klausimai

42. 2022-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, yra nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka, kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta, todėl siekiant užtikrinti šalių ir jų vaiko santykių stabilumą, iki sprendimo įsiteisėjimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 93) straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 188 Eur žyminį mokestį, turėjo 830 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovui šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 proc. apmokama), taip pat atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio. Atsakovo atstovė pateikė duomenis, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų suma – 914,87 Eur. Ieškovės reikalavimas dėl leidimo išvežti vaiką patenkintas, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo - tenkintinas iš dalies, bet iš esmės pagrįstas. Šeimos bylose teismas yra aktyvus ir gali atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus. Aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007). Taigi, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, teismas ex officio vertina ir nustato tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismo vertinimu, nors ieškovės reikalavimas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nėra visiškai patenkintas, tačiau iš esmės pagrįstas, todėl darytina išvada, kad šioje byloje ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį tenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, valstybei iš atsakovo suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, tačiau iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1018 Eur sumoje.

44. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šioje byloje susidarė 20,08 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išvežti sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į Vokietiją.

Nustatyti tokią atsakovo G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. P. bendravimo tvarką:

1. Leisti G. P. neribotai bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis), išskyrus pamokų / vaiko lankymosi darželyje metu ir nakties metu nuo 22-06 val. Vokietijos laiku.

2. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. kiekvienų metų nepilnamečio vaiko vasaros atostogų metu, pasiimant jį nepertraukiamam ne ilgesniam nei 4 (keturių) savaičių ilgio laikotarpiui. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. G. P. apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu informuoja M. A. raštu ne vėliau kaip pieš du mėnesius iki planuojamų atostogų;

3. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P., ar pasiimti jį ne ilgesniam nei 1 (vienos) savaitės laikotarpiui porinių metų nepilnamečio vaiko žiemos atostogų metu. G. P. turi teisę bendrauti su vaiku nepertraukiamai tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Apie numatomą atostogų laiką ir vaiko paėmimą jų metu M. A. turi būti informuojama raštu ne vėliau nei prieš mėnesį;

4. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų Šv. Kalėdų metu (gruodžio 25-26 d.), apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę;

5. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. porinių metų katalikų Šv. Velykas, apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę;

6. Leisti G. P. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. P. neporiniais metais per sūnaus gimimo dieną, apie vaiko paėmimą informuojant M. A. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę;

7. G. P., bendraudamas su nepilnamečiu vaiku M. P. turi teisę vaiką pasiimti bendrauti pas savo tėvus, t. y. pas vaiko senelius, kitus artimuosius giminaičius;

8. G. P. raštu informuoja M. A. apie nepilnamečio vaiko M. P. išvežimą iš Vokietijos, pateikia duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), buvimo su sūnumi metu užtikrina M. A. galimybes susisiekti su G. P. ar nepilnamečiu vaiku M. P.;

9. M. A. privalo per 7 kalendorines dienas pateikti G. P. visus turimus nepilnamečio vaiko M. P. dokumentus, kurie būtini vaiko išvykimui iš Vokietijos;

10. G. P. turi teisę pasiimti sūnų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po 3 (tris) kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu (šalims suderinant, kad nebūtų pakenkta sūnaus ugdymo procesui) iki kiekvieno sūnaus pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 1 (vienam) mėnesiui;

11. G. P. turi teisę praleisti su sūnumi G. P. gimimo dieną, t. y. spalio 24 d., Tėvo dieną, t. y. birželio 1 sekmadienį, taip pat turi teisę lankyti sergantį sūnų (gydymo įstaigose).

12. M. A. įsipareigoja apmokėti 2 (dviejų) G. P. ir M. P. kelionių per kalendorinius metus išlaidas iš savo asmeninių lėšų, pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d., iki kol M. P. sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip. Kelionės yra derinamos ne vėliau kaip 2 (du) mėnesiai prieš kelionės pradžią;

13. Kelionių išlaidos sudro: a) G. P. skrydžio bilietas iš Lietuvos į Vokietiją; b) G. P. ir M. P. skrydžio bilietai iš Vokietijos į Lietuvą; c) G. P. ir M. P. skrydžio bilietai iš Lietuvos į Vokietiją; d) G. P. skrydžio bilietas iš Vokietijos į Lietuvą. Viso vienos kelionės išlaidas sudarys 6 lėktuvo bilietai, iš kurių 4 lėktuvo bilietai yra skirti G. P. ir 2 lėktuvo bilietai yra skirti M. P.;

14. Kaip alternatyvą 13 punkte nurodytoms išlaidoms M. A. gali pasirinkti, kad pati asmeniškai (arba per M. A. parinktą lydintį asmenį) atskraidina G. P. į Lietuvos oro uostą ir iš jo sūnų asmeniškai arba per lydintį asmenį (kurį parenka M. A.) pasiima pasibaigus G. P. ir sūnaus bendravimo dienoms;

15. Jei dėl vaiko ligos G. P. su sūnumi negali bendrauti nustatyta tvarka, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas proporcingai tam laikui, kuris G. P. priklauso pagal nustatytą bendravimo tvarką.

16. G. P. pageidaujant, M. A. informuoja jį apie vaiko auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančio ar besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaiką ir su juo bendrauti;

17. Sąvoka „raštu“ apima M. A. ir G. P. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis.

Priešieškinį atmesti.

Palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo 2022-07-11 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022-08-25 nutartimi, ir kuri 2022-12-20 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo papildyta, taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo G. P. ieškovei M. A. 1018 Eur (vieną tūkstantį aštuoniolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. P. valstybei 20,08 Eur (dvidešimt eurų ir 8 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, nurodytu įmokų mokėjimo kodu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jūratė Volčkova