- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1081-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25469-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- E. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui D. S. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3201-897/2020 (toliau – ir 2020 m. Nutartis) patvirtinta taikos sutartimi (toliau – ir Taikos sutartis) nustatytą atsakovo bendravimo su sūnumi Ą. S. bendravimo tvarką bei sūnaus išlaikymo dydį, jį padidinant iki 259 Eur/mėn.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2024 m. sausio 19 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriuo ji prašė 2020 m. Nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, dalį dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi pakeisti, išdėstant ją ieškovės nurodyta tvarka: Iki 7 metų amžiaus, tėvas bendrauja su sūnumi nelyginiais metų šeštadieniais, pasiimdamas sūnų šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas sūnų iki 19 val., o liepos ir rugpjūčio mėnesiais grąžina sūnų iki 20:00 val. Motina praneša tėvui vaiko paėmimo ir parvežimo vietą ne vėliau nei prieš 12 valandų iki susitikimo. Tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir lyginių savaičių ketvirtadienį, paimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, arba nuo 16:00 val. paimdamas sūnų iš jo motinos ir parveža sūnų iki 19:00 val., o liepos ir rugpjūčio mėnesiais parveža sūnų iki 20:00 val. Motina praneša tėvui vaiko paėmimo ir parvežimo vietą iki einamosios dienos 10:00 val. Nuo 7 iki 18 metų amžiaus, tėvas bendrauja su sūnumi nelyginiais metų savaitgaliais, pasiimdamas sūnų šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas sūnų sekmadienį iki 18:00 val., o liepos ir rugpjūčio mėnesiais grąžina sūnų sekmadienį iki 20:00 val. Motina praneša tėvui vaiko paėmimo ir parvežimo vietą ne vėliau nei prieš 12 valandų iki susitikimo. Tėvas privalo informuoti motiną, apie nakvynės su sūnumi vietą. Jeigu vaiko popamokinė veikla (sporto užsiėmimai, ugdomoji veikla, būreliai, gydytojų vizitai ar pan.) sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas vaiką nuveža ir / ar parveža iš veiklos.Tėvas informuoja apie ateinančios savaitės savo planuojamas atvykti dienas iki sekmadienio 18 val. Sūnui sutikus, tėvas susiskambina su sūnumi telefonu sykį per savaitę vakare tarp 17:00 val. ir 19:00 val., suderinus skambučio laiką SMS žinute einamosios dienos rytą. Porinių metų Šv. Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną tėvas nuo 10:00?val. pasiima sūnų ir iki 20:00 val. parveža sūnų jo motinai; neporinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną tėvas nuo 10:00 val. pasiima sūnų ir iki 20:00 val. parveža sūnų jo motinai; neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 18:00 val. tėvas pasiima sūnų ir iki sausio 1 d. 12:00 val. parveža sūnų jo motinai; neporinių metų sausio 1 d. nuo 12:00 val. tėvas pasiima sūnų iš jo motinos ir iki 19:00 val. parveža sūnų jo motinai; porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną, o neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną tėvas nuo 10:00?val. pasiima sūnų iš jo motinos ir iki 20:00 val. pristato sūnų jo motinai; kai šventinės Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų dienos sutampa su savaitgaliu, kurį pagal bendravimo tvarką tėvas D. S. praleidžia su sūnumi Ą. S., yra taikoma mišri bendravimo tvarka – jeigu šventinė diena sutampa su savaitgalio, kurį tėvas leidžia su sūnumi šeštadieniu arba sekmadieniu, tokiu atveju tėvo bendravimas su sūnumi šeštadienį arba sekmadienį vyksta pagal numatytą bendravimo švenčių dienomis tvarką; motina ir tėvas savo gimtadienio šventę su sūnumi derina pagal Sutartyje nustatytą bendravimo tvarką. Per sūnaus Ą. S. gimtadienius motina sudarys sąlygas tėvui telefonu pasveikinti sūnų, ne vėliau kaip iš vakaro suderinus skambučio laiką. Jei sūnaus Ą. S. gimtadienis sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi laiku, D. S. sudarys sąlygas E. Ž. pasveikinti sūnų telefonu, ne vėliau kaip iš vakaro suderinus konkretų skambučio laiką; nuo 7 iki 18 metų tėvas bendrauja su sūnumi jo vasaros atostogų metu du kartus po 7 kalendorines dienas arba trumpesnėmis dalimis, paimdamas sūnų iš jo motinos pirmąją atostogų dieną 10:00 val. ir pristatydamas sūnų jo motinai paskutinę atostogų dieną iki 18:00 val. Tėvas informuoja motiną raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute) apie savo atostogų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Jeigu sutampa tėvo atostogų laikas su sūnaus reabilitacija, tėvas savaitę savo atostogų praleidžia su sūnumi reabilitacijoje; laikotarpiu tarp sūnaus 7 ir 18 metų amžiaus tėvas bendrauja su sūnumi mokslo metų žiemos ir rudens atostogų metu neporiniais metais, o poriniais metais mokslo metų pavasario atostogų metu, paimdamas sūnų iš jo motinos pirmąją atostogų dieną nuo 10:00 val. ir pristatydamas sūnų jo motinai paskutinę atostogų dieną iki 18:00 val.; šalys taip pat susitaria, kad tėvas bendravimo su sūnumi metu, jo motinos E. Ž. prašymu, išreikštu SMS žinute, el. paštu ar panašiu būdu, informuoja motiną apie sūnaus buvimo vietą bei sveikatos būklę; sūnui atostogaujant su tėvu, kartą per dieną vaiko motina arba jo brolis / sesuo gali susiskambinti su sūnumi / broliu Ą. S.; sūnaus nakvynė kemperyje (namelyje ant ratų), tipyje, palapinėje ar kitoje ribotai apšildytoje patalpoje, galima tik šiltuoju metų laiku birželio – rugpjūčio (imtinai) mėnesiais; sūnaus motina turi teisę neperkeliamai atostogauti su sūnumi 2 (dvi) savaites, ištisai ar dalimis per kalendorinius metus; tėvas, pranešdamas apie nakvynę su sūnumi, nurodo motinai adresą, kuriuo nakvos sūnus savo bendravimo su tėvu metu; sūnaus pasiėmimo (išskyrus atvejus, kai tėvas sūnų pasiima iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos) ir grąžinimo vieta yra (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Sūnų gali pristatyti ir pasiimti tiek motina, tiek jos sutuoktinis M. Ž.. Kai vaikas parvežamas į jo gyvenamąją vietą, jį priimti, iš anksto įspėjus, gali ir kitas suaugęs, tuo metu atsakingas, asmuo (močiutė, auklė); sūnui išvykus atostogauti ar dėl kitų objektyvių su sūnaus ugdymu (varžybos, koncertai, renginiai ar pan.) ar su sveikata susijusių priežasčių tėvui Sutartyje nustatyta tvarka laikinai negalint bendrauti su sūnumi, praleistas bendravimo laikas yra kompensuojamas pridedant papildomas valandas prie Sutartyje nurodyto bendravimo laiko arba suteikiant galimybę tėvui pasimatyti su sūnumi kitomis nei Sutartyje nurodytomis dienomis. Praleistas tėvo pasimatymas su sūnumi yra perkeliamas į kitą šalių sutartą dieną (dienas), tačiau ne ilgesniame kaip 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų laikotarpyje; jeigu tėvas daugiau kaip pusvalandį neatvyksta pasiimti sūnaus sutartu laiku ir neinformuoja apie savo neatvykimą, motina turi teisę praleisti tą dieną su sūnumi savo nuožiūra. Tokiu atveju tėvo ir sūnaus laikas nekompensuojamas ir pasimatymas neperkeliamas; sūnui bendravimo su tėvu metu susirgus (sukarščiavus, pradėjus vemti) ar susižeidus, apie tai nedelsiant yra informuojama motina, ir sūnus, nelaukiant bendravimo laiko pabaigos, yra pristatomas jo motinai; sūnaus Ą. S. ligos atveju, motina sudarys galimybę tėvui susiskambinti su sūnumi; Šalys visus klausimus, susijusius su sūnumi aptaria ir sprendžia tik raštu (SMS žinutėmis, el. paštu ar panašiu būdu) ir jokie su sūnumi susiję klausimai tarp šalių nėra sprendžiami telefoninių pokalbių metu. Keliaujant su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jo motina ar tėvas privalo informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute ar panašiu būdu) apie sūnaus išvykimo į užsienį laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Tėvo bendravimas su sūnumi gali vykti ir kita nei šioje Sutartyje nustatyta tvarka, abiem vaiko tėvams sutarus.Tėvai įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu užtikrinti, kad sūnus laikytųsi dienos režimo, mankštintųsi, dėvėtų pagalbines jam skirtas ortopedines priemones, visapusiškai lavintųsi, tęstų pradėtas ugdomąsias veiklas ir ligos atveju laikytųsi gydytojų rekomendacijų; sūnui ugdymo įstaigą, taip pat būrelius, parinks motina, šiais klausimais išklausiusi tėvo nuomonę bei atsižvelgdama į sūnaus interesus. Taip pat ieškovė prašo pakeisti 2020 m. Nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, dalį tėvo išlaikymo teikimo nepilnamečiui sūnui, išdėstant ją taip: „D. S. moka nepilnamečio sūnaus Ą. S. išlaikymui po 354 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jo pilnametystės, pinigus pervesdamas į E. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, iki kiekvieno mėnesio 20 dienos. Pasikeitus atsiskaitomosios sąskaitos numeriui, E. Ž. apie tai nedelsdama raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute ar panašiu būdu) privalo informuoti D. S. tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas išlaikymo sūnui Ą. S. mokėjimas. Likusius teismo nutarties punktus, patvirtinančius šalių pasirašytą taikos sutartį, ieškovė prašo palikti nepakeistus. Taip pat patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo susidariusį 1 752 Eur įsiskolinimą. Ieškovė paaiškino, jog Taikos sutarties pasirašymo dieną, šalių sūnui buvo beveik 1,5 metų. Šiuo metu vaikui 5 metai. Jis lanko darželį, jo poreikiai yra ženkliai išaugę, jis lanko būrelius ir pan. Jau po ieškinio padavimo berniukui diagnozuota paveldėtoji motorinė ir sensorinė neuropatija. Šiuo metu berniukui tvarkomi dokumentai dėl neįgalumo nustatymo. Sūnui būtinos nuolatinės reabilitacinės procedūros: mankštos, fizioterapija ir kt. Du kartus per metus jis privalo vykti į ilgalaikę 24 dienų reabilitaciją. Taip pat ieškovė nurodė, kad šiuo metu ji augina jau 3 nepilnamečius vaikus ir patiria tokias vaiko išlaikymo išlaidas per mėnesį: darželis – 112 Eur (mokykla bus apie 220 Eur); baseinas – 18 Eur; fortepijono pamokos – 80 Eur; individuali kineziterapija (1-2 kartai per savaitę) – 80-160 Eur; drabužiai, avalynė – apie 60 Eur; maistas – apie 100-120 Eur; vitaminai, vaistai – apie 25 Eur; pramogos (maistas ne namuose, išvykos, renginiai, žaidimų parkai ir pan.) – apie 60 Eur; komunalinių paslaugų dalis, priskirtina sūnui – apie 30 Eur; kuras – apie 50 Eur. Ieškovės mėnesinės pajamos yra 320 Eur nedarbingumo šalpa ir 390 Eur pašalpa už tris vaikus. Tuo tarpu atsakovas yra darbingas, neturi kitų išlaikytinių. Pažymėjo, kad nuo 2020 m. Nutarties priėmimo atsakovas neindeksavo mokėtino išlaikymo dydžio, todėl susidarė 1 752 Eur įsiskolinimas. Pasisakydama dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, ieškovė nurodo, jog Taikos sutartyje šalys buvo sutarusios dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi, tačiau atsakovas nesilaiko sutartos bendravimo tvarkos, nepranešdamas neatvyksta, nuolat prašo susitikimus atkelti. Taip pat iškilo nemažai kitų, susijusių su bendravimo vaiko su tėvu, klausimų, tokių kaip vaiko pristatymas į susitartą vietą, atsakovo elgesys bendraujant su vaiku, atsakovo, kaip tėvo pareigų vykdymu. Ieškovė paaiškino, jog 2022 m. sausio – liepos mėnesiais atsakovas turėjo susitikti su vaiku pagal šalių 2021 m. mediacijos metu sutartą laiką – trečiadienio vakarais nuo 16:30 iki 20.00 val. ir pakaitomis šeštadienį ar sekmadienį nuo 9:30 – 20:00 val., o nuo rugpjūčio mėnesio buvo taikoma sutartyje nurodyta tvarka – pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 16:30 val. iki 20:00 val. ir pakaitomis šeštadienį ar sekmadienį nuo 10:00 iki 19:00 val. Tačiau 2022 m. sausį atsakovas neatvyko 6 kartus, vasarį – 3 kartus (vasario 9 d. nepranešė ir nepakėlė ragelio, o vaikas laukė lauke), kovą – 4 kartus; balandį – 3 kartus; gegužę – 5 kartus, birželį – 5 kartus, liepą – 6 kartus, rugpjūtį – 10 kartų, rugsėjį – 10 kartų, spalį – 8 kartus, lapkritį – 5 kartus, apie dalį neatvykimų atsakovas neinformavo, dalį susitikimų prašė perkelti. 2023 m. sausį atsakovas neatvyko pasimatyti su sūnumi ir nenurodė neatvykimo priežasčių 5 kartus, vasarį – 7 kartus, kovą 7 kartus, balandį – 8 kartus, gegužę – 5 kartus; birželį – 9 kartus, liepą – 9 kartus, rugpjūtį – 7 kartus, rugsėjį – 3 kartus, spalį – 10 kartų, lapkritį – 4 kartus, gruodį – 6 kartus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovės reikalavimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3201-897/2020 patvirtintos Taikos sutarties dalies dėl tėvo D. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. S. (3-8 punktų) pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3201-897/2020 patvirtintos Taikos sutarties 3 – 8 punktus dėl tėvo D. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Ą. S., juos išdėstant taip: „3.1. Iki 7 (septynerių) metų amžiaus, tėvas bendrauja su sūnumi nelyginiais metų šeštadieniais, pasiimdamas sūnų šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas sūnų iki 19 val., o liepos ir rugpjūčio mėnesiais grąžina sūnų iki 20:00 val. Motina praneša tėvui vaiko paėmimo ir parvežimo vietą ne vėliau nei prieš 12 valandų iki susitikimo, tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės antradienį ir lyginių savaičių ketvirtadienį, paimdamas sūnų iš jo ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, arba nuo 16:00 val. paimdamas sūnų iš jo motinos ir parveža sūnų iki 19:00 val., o liepos ir rugpjūčio mėnesiais parveža sūnų iki 20:00 val.; motina praneša tėvui vaiko paėmimo ir parvežimo vietą iki einamosios dienos 10:00 val.; nuo 7 (septynerių) iki 18 (aštuoniolikos) metų amžiaus, tėvas bendrauja su sūnumi nelyginiais metų savaitgaliais, pasiimdamas sūnų penktadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, o jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko – iš sūnaus pasiėmimo vietos 17:00 val. ir grąžindamas sūnų sekmadienį iki 18:00 val., o liepos ir rugpjūčio mėnesiais grąžina sūnų sekmadienį iki 20:00 val. Motina praneša tėvui tikslią vaiko paėmimo ir parvežimo vietą ne vėliau nei prieš 12 valandų iki susitikimo. Tėvas privalo informuoti motiną, apie nakvynės su sūnumi vietą; jeigu vaiko popamokinė veikla (sporto užsiėmimai, ugdomoji veikla, būreliai, gydytojų vizitai ar pan.) sutampa su tėvo bendravimo laiku, tėvas vaiką nuveža ir / ar parveža iš veiklos; tėvas informuoja apie ateinančios savaitės savo planuojamas atvykti dienas iki sekmadienio 18 val.; sūnui sutikus, tėvas susiskambina su sūnumi telefonu sykį per dieną vakare tarp 17:00 val. ir 19:00 val., suderinus skambučio laiką su vaiko motina SMS žinute einamosios dienos rytą iki 12.00 val.; porinių metų Šv. Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną tėvas nuo 10:00?val. pasiima sūnų ir iki 20:00 val. parveža sūnų jo motinai; neporinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną tėvas nuo 10:00 val. pasiima sūnų ir iki 20:00 val. parveža sūnų jo motinai; neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 18:00 val. tėvas pasiima sūnų ir iki sausio 1 d. 12:00 val. parveža sūnų jo motinai; neporinių metų sausio 1 d. nuo 12:00 val. tėvas pasiima sūnų iš jo motinos ir iki 19:00 val. parveža sūnų jo motinai; porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną, o neporinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną tėvas nuo 10:00?val. pasiima sūnų iš jo motinos ir iki 20:00 val. pristato sūnų jo motinai; kai šventinės Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir Šv. Velykų dienos sutampa su savaitgaliu, kurį pagal bendravimo tvarką tėvas D. S. praleidžia su sūnumi Ą. S., yra taikoma mišri bendravimo tvarka – jeigu šventinė diena sutampa su savaitgalio, kurį tėvas leidžia su sūnumi diena, tokiu atveju tėvo bendravimas su sūnumi savaitgalį vyksta pagal numatytą bendravimo švenčių dienomis tvarką; motina ir tėvas savo gimtadienio šventę su sūnumi derina pagal Sutartyje nustatytą bendravimo tvarką. Per sūnaus Ą. S. gimtadienius motina sudarys sąlygas tėvui telefonu pasveikinti sūnų, ne vėliau kaip iš vakaro suderinus skambučio laiką. Jei sūnaus Ą. S. gimtadienis sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi laiku, D. S. sudarys sąlygas E. Ž. pasveikinti sūnų telefonu, ne vėliau kaip iš vakaro suderinus konkretų skambučio laiką; laikotarpiu tarp Ą. S. 5 (penkerių) ir 7 (septynerių) metų amžiaus tėvas D. S. bendrauja su sūnumi Ą. S. savo atostogų metu iki 14 dienų per kalendorinius metus, kuomet nepertraukiami laikotarpiai gali tęstis iki 7 (septynių) dienų; laikotarpiu nuo sūnaus Ą. S. 7 (septynerių) iki 18 (aštuoniolikos) metų tėvas bendrauja su sūnumi jo vasaros atostogų metu nepertraukiamai ar dalimis 35 (trisdešimt penkias) kalendorines dienas per kalendorinius metus, paimdamas sūnų iš jo motinos pirmąją atostogų dieną 10:00 val. ir pristatydamas sūnų jo motinai paskutinę atostogų dieną iki 18:00 val. Tėvas informuoja motiną raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute) apie savo atostogų laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki numatomos atostogų pradžios. Jeigu sutampa tėvo atostogų laikas su sūnaus reabilitacija, tėvas savaitę savo atostogų praleidžia su sūnumi reabilitacijoje; laikotarpiu tarp sūnaus 7 (septynerių) ir 18 (aštuoniolikos) metų amžiaus tėvas bendrauja su sūnumi mokslo metų rudens atostogų metu poriniais metais, o neporiniais metais mokslo metų pavasario ir žiemos atostogų metu, paimdamas sūnų iš jo motinos pirmąją atostogų dieną nuo 10:00 val. ir pristatydamas sūnų jo motinai paskutinę atostogų dieną iki 18:00 val.; šalys taip pat susitaria, kad tėvas bendravimo su sūnumi metu, jo motinos E. Ž. prašymu, išreikštu SMS žinute, el. paštu ar panašiu būdu, informuoja motiną apie sūnaus buvimo vietą bei sveikatos būklę; sūnui atostogaujant su tėvu, kartą per dieną vaiko motina arba jo brolis / sesuo gali susiskambinti su sūnumi / broliu Ą. S.; sūnaus nakvynė kemperyje (namelyje ant ratų), tipyje, palapinėje ar kitoje ribotai apšildytoje patalpoje, galima tik šiltuoju metų laiku birželio – rugpjūčio (imtinai) mėnesiais; sūnaus motina turi teisę neperkeliamai atostogauti su sūnumi 2 (dvi) savaites, ištisai ar dalimis per kalendorinius metus; tėvas, pranešdamas apie nakvynę su sūnumi, nurodo motinai adresą, kuriuo nakvos sūnus savo bendravimo su tėvu metu; sūnaus pasiėmimo (išskyrus atvejus, kai tėvas sūnų pasiima iš jo ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos) ir grąžinimo vieta yra (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės. Sūnų gali pristatyti ir pasiimti tiek motina, tiek jos sutuoktinis M. Ž.. Kai vaikas parvežamas į jo gyvenamąją vietą, jį priimti, iš anksto įspėjus, gali ir kitas suaugęs, tuo metu atsakingas, asmuo (močiutė, auklė); sūnui išvykus atostogauti ar dėl kitų objektyvių su sūnaus ugdymu (varžybos, koncertai, renginiai ar pan.) ar su sveikata susijusių priežasčių tėvui Sutartyje nustatyta tvarka laikinai negalint bendrauti su sūnumi, praleistas bendravimo laikas yra kompensuojamas pridedant papildomas valandas prie Sutartyje nurodyto bendravimo laiko arba suteikiant galimybę tėvui pasimatyti su sūnumi kitomis nei Sutartyje nurodytomis dienomis. Praleistas tėvo pasimatymas su sūnumi yra perkeliamas į kitą Šalių sutartą dieną (dienas), tačiau ne ilgesniame kaip 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų laikotarpyje; jeigu tėvas daugiau kaip pusvalandį neatvyksta pasiimti sūnaus sutartu laiku ir neinformuoja apie savo neatvykimą, motina turi teisę praleisti tą dieną su sūnumi savo nuožiūra. Tokiu atveju tėvo ir sūnaus laikas nekompensuojamas ir pasimatymas neperkeliamas; sūnui bendravimo su tėvu metu susirgus (sukarščiavus, pradėjus vemti) ar susižeidus, apie tai nedelsiant yra informuojama motina, ir sūnus, nelaukiant bendravimo laiko pabaigos, yra pristatomas jo motinai; sūnaus Ą. S. ligos atveju, motina sudarys galimybę tėvui susiskambinti su sūnumi. Šalys visus klausimus, susijusius su sūnumi aptaria ir sprendžia tik raštu (SMS žinutėmis, el. paštu ar panašiu būdu) ir jokie su sūnumi susiję klausimai tarp Šalių nėra sprendžiami telefoninių pokalbių metu. Keliaujant su sūnumi už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jo motina ar tėvas privalo informuoti vienas kitą raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute ar panašiu būdu) apie sūnaus išvykimo į užsienį laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Tėvo bendravimas su sūnumi gali vykti ir kita nei šioje Sutartyje nustatyta tvarka, abiem vaiko tėvams sutarus. Tėvai įsipareigoja bendravimo su sūnumi metu užtikrinti, kad sūnus laikytųsi dienos režimo, mankštintųsi, dėvėtų pagalbines jam skirtas ortopedines priemones, visapusiškai lavintųsi, tęstų pradėtas ugdomąsias veiklas ir ligos atveju laikytųsi gydytojų rekomendacijų; sūnui ugdymo įstaigą, taip pat būrelius, parinks motina, šiais klausimais išklausiusi tėvo nuomonę bei atsižvelgdama į sūnaus interesus“. Ieškovės reikalavimą dėl 2020 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3201-897/2020 patvirtintos Taikos sutarties dalies dėl tėvo D. S. išlaikymo teikimo nepilnamečiam sūnui Ą. S. (9 punktas) pakeitimo tenkinti iš dalies ir šį punktą išdėstyti taip: „9. Tėvas D. S. nuo ieškovės E. Ž. kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 18 d. ) moka nepilnamečio sūnaus Ą. S. išlaikymui po 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2024 m. sausio 19 d. iki sūnaus Ą. S. pilnametystės – po 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pinigus pervesdamas į E. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, iki kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos. Pasikeitus atsiskaitomosios sąskaitos numeriui, E. Ž. apie tai nedelsdama raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute ar panašiu būdu) privalo informuoti D. S. tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas išlaikymo sūnui Ą. S. mokėjimas“. Civilinę bylą Nr. e2-393-1157/2024 nutraukė dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Priteisė iš atsakovo ieškovei 858 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 23,12 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų. Grąžino ieškovei 53 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas itin dažnai naudojasi sutartyje numatyta galimybe perkelti susitikimus su vaiku, be to, dažnu atveju darbo dienomis su vaiku pasimatyti neatvyksta. Tai nėra suderinama su vaiko poreikiu jausti stabilumą, žinoti, kada susitiks su tėčiu. Be to, toks susitikimų nereguliarumas neleidžia sukurti vaikui pastovios rutinos. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir sumažinus atsakovo bendravimą vienu ketvirtadieniu per dvi savaites tėvo interesai nebus pažeisti, be to, tai leis bent tam tikra apimtimi užtikrinti stabilumą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad yra buvę atvejų, kai atsakovas apie savo atvykimą ar neatvykimą neinformuodavo ieškovės, yra reikšminga nustatyti ir atsakovui pareigą informuoti ieškovę apie savo atvykimą bendrauti su vaiku iš anksto. Tai svarbu ne tik vaikui, bet ir ieškovei, planuojantis savo laiką. Tuo pačiu laikytina proporcinga ieškovės siūloma priemonė atsakovui neatvykus daugiau kaip pusvalandį ir apie tai neinformavus ieškovės, leisti ieškovei praleisti laiką su vaiku savo nuožiūra ir nekompensuoti atsakovui tokiu būdu praleisto susitikimo.
3.2. Dėl valandos, kurią vaikas turėtų būti grąžintas motinai, teismo vertinimu, reikšmingais laikytini ieškovės argumentai, susiję tiek su vaiko negalia ir poreikiu vaikui pailsėti, tiek su jo dienos režimo užtikrinimu. Be to, savalaikis vaiko grąžinimas yra ypatingai svarbus prieš naujos savaitės pradžią, vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad vasaros laikotarpiu (kuomet ugdymo procesas nevyksta) numatomas vėlesnis grąžinimas, nei ugdymo proceso laikotarpiu, darytina išvada, jog toks pakeitimas labiau atitiktų šalių nepilnamečio vaiko interesus (prašomos nustatyti Tvarkos 1, 2, 3, 14, 15 punktai).
3.3. Atsižvelgiant į šalių teismo posėdyje išdėstytus argumentus, atsakovo paaiškinimus, jog jis taip pat norėtų turėti galimybę nuvežti vaiką į popamokines veiklas, tenkintinas ir ieškovės prašymas nustatyti įpareigojimą atsakovui jo bendravimo laiku nuvežti vaiką į tokias veiklas (prašomos nustatyti Tvarkos 4 punktas).
3.4. Įvertinus ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, matyti, jog joje neliko tėvui galimybės bendrauti porinių mėnesio sekmadienių laiku (galiojančios Tvarkos 3.6 punktas). Sutiktina su ieškove, jog palikus šiuos sekmadienius, ieškovei apskritai nelieka nė vieno savaitgalio, kurį ji neturėtų perduoti vaiko atsakovui (neporiniai šeštadieniai, poriniai sekmadieniai). Atsižvelgiant į tai, kad savaitgaliai iš esmės yra tas laikas, kuomet ilsimasi ir dažnu atveju planuojamos veiklos ne tik namuose, bet ir išvykstant, darytina išvada, jog kas antrą savaitgalį leidžiant vaikui būti išimtinai su motina, tėvo teisė matytis su vaiku nebūtų neproporcingai suvaržyta, be to, tai atitiktų ir motinos interesą su vaiku praleisti ne tik darbo dienas, bet ir turėti kokybišką poilsio laiką.
3.5. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu, žinodamas apie jo sveikatos būklę, būtinas mankštas, režimą, sąmoningai veiktų priešingai vaiko interesams ir neužtikrintų galimybės vaikui pailsėti penktadienio vakarą. Pažymėjo, jog vaikas yra svarbus abiem tėvams ir abu siekia juo rūpintis. Turint omenyje, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, o tėvas su vaiku bendrauja ženkliai mažiau, darytina išvada, jog bendravimo sutrumpinimas kas antrą savaitgalį viena diena, riboja tiek tėvo galimybes praleisti su vaiku daugiau laiko, tiek jų laiko turiningumą (pvz., nusprendus nuvykti prie jūros, turiningo laiko ženkliai sumažėtų). Todėl toks ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
3.6. Bendravimas šventiniais laikotarpiais ieškovės prašomoje nustatyti tvarkoje iš esmės nepakitęs nuo šiuo metu galiojančios tvarkos, be to, kai kurių švenčių laikotarpiu atsakovui netgi numatytos galimybės bendrauti su sūnumi daugiau ir ne ieškovės gyvenamojoje vietoje (pvz., prašomos nustatyti Tvarkos 9-10 punktai). Taip pat aptartas šventinių dienų santykis su įprasta bendravimo tvarka (12 punktas). Teismo vertinimu, tokie pakeitimai į Tvarką įtraukia daugiau aiškumo, be to, praplečia tėvo bendravimo galimybes, tuo pačiu leidžia geriau užtikrinti vaiko interesą bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu.
3.7. Teismo posėdžių metu konkrečių argumentų, dėl ko siekiama riboti atostogų trukmę, ieškovė nenurodė. Bendro pobūdžio teiginiai, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti vaiku, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nėra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais ir iš esmės laikytini subjektyviu ieškovės vertinimu. Taip pat nereikšmingais atostogų trukmės ženklaus trumpinimo aspektu laikytini ieškovės argumentai, susiję su tuo, jog sūnus iki šiol nėra niekur nakvojęs be jos. Nesuteikiant atsakovui galimybės praleisti su sūnumi atostogas, ypač kai dėl to šalys buvo susitarę anksčiau ir abiem tokia sąlyga tiko, būtų pažeista ne tik atsakovo teisė bendrauti su sūnumi atostogų laikotarpiu, bet tuo pačiu ir sūnaus teisė kurti tvirtą, pasitikėjimu grįstą ryšį su tėvu. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad vaikas su tėvu dar nėra nakvojęs, šalia nesant motinos, galiojanti bendravimo tvarka (3.15 punktas) tikslintina tuo aspektu, jog amžiaus laikotarpiu nuo 5-7 metų atostogų trukmė dalintina į laikotarpius iki 7 dienų. Laikotarpiu nuo 7-18 metų vasaros atostogų trukmė nekeistina, išskyrus sūnaus paėmimo ir grąžinimo laikus bei įspėjimo terminus.
3.8. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, jog atsakovas, būdamas sveikas, darbingo amžiaus asmuo, gali dirbti ir gauti pajamas, jo galimybės nėra niekaip apribotos, todėl jo turtinė padėtis negali būti vertinama kaip tokia, kuri neleistų teikti vaikui reikalingo dydžio išlaikymo. Atsakovo gaunamų pajamų dydis iš esmės yra nulemtas paties atsakovo pasirinkimo, o ne objektyvių aplinkybių.
3.9. Vertinant šalių sūnaus specialiuosius poreikius, reikšminga laikytina aplinkybė, jog pati valstybė, nustatydama neįgalumo išmokos dydį, iš esmės bent tam tikra dalimi siekia užtikrinti negalią turinčių asmenų specialiųjų poreikių patenkinimą, netekto darbingumo kompensavimą ar pan. Nagrinėjamoje byloje ieškovė patvirtino, jog ji gauna sūnui skirtą neįgalumo išmoką, kuri sudaro 197 Eur/mėn. Nors byloje pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai ne pilnai pagrindžia specialiųjų poreikių tenkinimui patiriamas tokio dydžio sumas, tačiau, teismo vertinimu, ne visuomet įmanoma numatyti, kokios išlaidos gali atsirasti, esant nustatytai negaliai. Be to, pačiai valstybei pripažinus, jog tokio dydžio suma reikalinga negalią turinčiam asmeniui, darytina išvada, jog tokio asmens specialiųjų poreikių tenkinimui būtina ne mažesnė suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą civ. byloje Nr. e2-393-1157-2024 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas teismingumo taisykles. Atsakovas paaiškino, kad Vilniuje jo gyvenamoji vieta registruota formaliai. Realiai gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, jog reali atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) civilinę bylą CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu privalėjo perduoti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas ginčo sprendimu keisdamas bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių. Ieškovė, teikdama teismui ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir išlaikymo padidinimo, nurodė, jog ji gyvenanti (duomenys neskelbtini). Realiai ieškovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą ir jai apsigyvenus(duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos, nustatytos taikos sutartimi, laikymasis pasidarė sunkiai įgyvendinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, neatskleidžiant aplinkybės, jog vaiko nuolatinė gyvenimo vieta ir tėvo nuolatinė gyvenimo vieta yra skirtinguose miestuose vertintinas kaip aiškiai neteisėtas ir neteisingas.
4.3. Įvykdyti teismo sprendime nustatytos tvarkos reikalavimus realiai yra neįmanoma. Vaiko naująją nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir apelianto gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skiria daugiau ne 30 km atstumas. Vaikas, paimtas iš savo namų ar ugdymo vietos 16.00 val., privalės ištverti 30 km atstumą, keliaudamas į tėvo namus, ir netrukus, pasisvečiavęs pas tėvą vos valandą laiko, vėl įveikti 30 km atstumą ir grįžti į savo namus. Vėlyvo rudens ir žiemos laikotarpiu tokios kelionės tiek apeliantui, tiek vaikui taps pražūtingomis. (duomenys neskelbtini) (kur įsikūrusi ieškovė) nėra jokių uždarų erdvių bendravimui su vaiku, tad tėvas, tamsiu paros laiku, atšalus ir lyjant, turės su vaiku sėdėti mašinoje ir tokiu būdu realizuoti teismo sprendime įtvirtintą bendravimo su vaiku teisę.
4.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą, nepaisė vaiko intereso, netyrė jokių aplinkybių, susijusių su apelianto gyvenimo būdu ir jo galimybėmis saugiai ir užtikrintai bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje . Teismas nepaisė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. sausio 19 d. išvadoje Nr. 3SD-578 ir 2023 m. sausio 23 d. preliminarioje išvadoje Nr. 3SD-660 pateiktų įžvalgų, kad atsakovui turi būti sudaryta galimybė su sūnumi bendrauti daugiau nei ieškiniu siūlo ieškovė.
4.5. Teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinant ieškovės reikalavimus įpareigoti D. S. nuo ieškovės E. Ž. kreipimosi į teismą dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2024 m. sausio 18 d. ) mokėti nepilnamečio sūnaus Ą. S. išlaikymui po 259 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nuo 2024 m. sausio 19 d. iki sūnaus Ą. S. pilnametystės – po 315 Eur, pinigus pervedant į E. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą. Pirmosios instancijos teismui pripažinus faktą, jog byloje pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai ne pilnai pagrindžia specialiųjų poreikių tenkinimui patiriamas tokio dydžio sumas darytina išvada, jog byloje priimtas sprendimas yra neteisėtas, jis nepagrįstais įrodymais. Teismas visiškai netyrė ir nevertino argumentų, kuriuos teismo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs apeliantas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teisės doktrinoje pasisakoma, kad šitaip siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų interesus palengvinant kreipimosi į teismą tvarką. Ši taisyklė taikoma pareiškiant ieškinius dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams, nesvarbu kas pareiškia ieškinį, dėl išlaikymo priteisimo tėvams ir kitų šeimos narių išlaikymo, taip pat dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Tokiu būdu atsakovo argumentas, jog ieškinys galimai buvo neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui yra nepagrįstas ir atmestinas.
5.2. Dabartinė ieškovės gyvenamoji vieta anaiptol yra daug arčiau atsakovo gyvenamosios vietos, tuo pačiu ir laiko sąnaudos nuvykti iki sūnaus gyvenamosios vietos yra ženkliai mažesnės, todėl nėra suprantamas apelianto argumentas, jog teismas neatskleidė, jog taikos sutartyje numatyta teise perkelti susitikimus su vaiku apeliantas naudojosi ne dėl savo aplaidumo ar lengvabūdiško požiūrio į teismo patvirtintą bendravimo su sūnumi tvarką, o dėl aplinkybių, kurias sukūrė pati ieškovė, pakeitus pastarajai savo gyvenamąją vietą. Esant aukščiau pateiktai informacijai iš socialinės paramos centrų nėra aišku, kurgi iš tiesų yra D. S. pastovi gyvenamoji vieta.
5.3. Vien važiavimas automobiliu į pasirinktą vietą kartu gali sukurti artimą ir glaudų ryšį tarp artimų žmonių, pasipasakojant apie nuveiktus darbus, gvildenant sūnui artimas temas, todėl atsakovo teiginys, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko ir jo tėvo interesų, galimai sudaranti prielaidas neįvykti vaiko ir tėvo kontaktui, yra nepagrįstas ir atmestinas.
5.4. VRSPC socialinė darbuotoja darbui su šeimomis pagalbos plane akcentavo, jog mama bendravimo tvarkos laikosi, sudaro sąlygas vaikui bendrauti su tėvu. Pastebi, kad vaikas yra visada prižiūrėtas, niekada apsilankymo metu vaikas nebuvo minėjęs, kad patiria smurtą ar kitaip skriaudžiamas, nes socialinė darbuotoja būtų pastebėjusi. Mama yra bendradarbiaujanti su specialistais, sudaro sąlygas socialinės darbuotojos apsilankymams, nuolat informuoja apie šeimoje vykstančius pokyčius. Specialistė pastebi, kad pastarųjų savaičių įvykiai su vaiko tėvu, mamą labai veikia, ji labai pergyvena. Įtaria, kad tėvas galimai nuteikinėja vaiką prieš mamą. Rekomenduoja mamai psichologo konsultacijas.
5.5. Apeliaciniame skunde atsakovas deklaruoja vaiko teises, vaiko ir tėvo galimybę kuo daugiau bendrauti, puoselėti artimą ryšį, tačiau nėra suprantamas atsakovo elgesys dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos, o ir esant jau bylai teisme, kad atsakovas nuolat neatvykdavo susitikti su sūnumi, Taikos sutartyje numatytu laiku, surasdamas visą eilę pateisinamų priežasčių.
5.6. Siekimas vaiko akyse sumenkinti motiną, įteigti vaikui, kad būtent motinos elgesys sąlygoja, kad vaikas negali būti su tėvu, negali su juo kalbėtis, akivaizdžiai suponuoja vaiko psichologinį nestabilumą, vaiko norą bet kokia kaina įtikti abiems tėvams, ko išdavoje yra meluojama ir fantazuojama.
5.7. Pažymi, kad vaikas jau nuo 2025 metų lapkričio galės kas antrą savaitgalį leisti su tėvu. Teismas pagrįstai įvertinęs vaiko amžių, vaiko ligą, glaudų ryšį su motina bei broliu ir sese, numatė tokį laikotarpį, kur niekaip negali pažeisti vaiko teisių bei interesų. Nuo to vaiko ir tėvo ryšys nebus nė kiek silpnesnis. Juk dabar vaikas nenakvodavo pas tėtį ir santykiai ir ryšys su tėvu yra pakankamai artimi, nes juos nuolat puoselėja ir pati ieškovė. Ji puikiai supranta, kad berniukui reikalingas tėtis, bendravimas su juo, bei išlaikomas artimas ryšys.
5.8. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad kartais tiesiog nėra galimybės pagrįsti rašytiniais įrodymais patiriamų visų išlaidų. Kita vertus, ieškovė neprašo priteisti padidinto išlaikymo specialių poreikių turinčiam sūnui. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas yra sveikas, jaunas žmogus, neturintis jokių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, neturintis kitų išlaikytinių. Tokiu būdu pilnai gali būti gebantis teikti teismo priteistą išlaikymo dydį savo vieninteliam nepilnamečiam sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantas ir ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto ir ieškovės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jų išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylos teismingumo
13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, pažeisdamas teismingumo taisykles. Apelianto argumentai atmestini.
14. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
15. Lietuvos Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatos numato, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).
16. Nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi ieškinys pagrįstai pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Įvertinus tai, kad atsakovo faktinės gyvenamosios vietos dažnai keičiasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi duomenimis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Pažymėtina ir tai, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Taigi proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 11 punktas). Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą).
Dėl bendravimo tvarkos
17. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų Ą. S., gimusį (duomenys neskelbtini) Atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka buvo detaliai nustatyta 2020 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3201-897/2020, kuriuo buvo patvirtinta ieškovės E. Ž. (buvusi pavardė J.) ir atsakovo D. S. sudaryta Taikos sutartis (Taikos sutarties 3-8 punktai). Taikos sutartyje numatytoje bendravimo tvarkoje atsakovo bendravimas su sūnumi detalizuotas, atsižvelgiant į sūnaus amžių.
18. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatskleidžiant aplinkybės, jog vaiko nuolatinė gyvenimo vieta ir tėvo nuolatinė gyvenimo vieta yra skirtinguose miestuose, vertintinas kaip aiškiai neteisėtas ir neteisingas. Apelianto argumentai atmestini.
19. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).
21. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius, koks atstumas yra nuo tos vietos, kur ieškovė gyveno su sūnumi, šalių Taikos sutarties pasirašymo metu - (duomenys neskelbtini), iki atsakovo nurodomos vietos, kur jis galimai gyvena, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Minėtą atstumą sudaro 60 km bei apie 53 min. automobiliu (su atsiliepimu pateikta atstumų schemą), tuo tarpu atstumas nuo šiuo metu ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), iki atsakovo nurodomos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), yra tik 36 km ir 29 min. važiavimo automobiliu. Darytina išvada, kad dabartinė ieškovės gyvenamoji vieta yra daug arčiau atsakovo gyvenamosios vietos, tuo pačiu ir laiko sąnaudos nuvykti iki sūnaus gyvenamosios vietos yra žymiai mažesnės, tikėtina, kad tiek atsakovui, tiek ieškovei gyvenant Vilniaus mieste atsižvelgiant į gyvenamąjį rajoną, laiko sąnaudos atvykti į susitikimą su vaiku gali būti ir didesnės. Taigi aplinkybė, kad vaiko nuolatinė gyvenimo vieta ir tėvo nuolatinė gyvenimo vieta yra skirtinguose miestuose nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.
22. Apeliantas nurodo, jog teismas, deklaruodamas, kad vaikas yra turi negalią ir jam reikalingas poilsis ir ramybė, nusprendžia tenkinti ieškovės reikalavimą, įpareigojantį apeliantą kiekvienos savaitės antradienį ir lyginių savaičių ketvirtadienį paimti sūnų iš jo ugdymo įstaigos ir parvežti sūnų iki 19.00 val. Įvykdyti teismo sprendime nustatytos tvarkos reikalavimus realiai yra neįmanoma. Apelianto argumentai atmestini.
23. Akivaizdu, kad 29 min važiavimas automobiliu nepilnamečiui vaikui ir atsakovui negali būti varginantis, be to, kaip minėta, tiek atsakovui, tiek ieškovei gyvenant Vilniaus mieste atsižvelgiant į gyvenamąjį rajoną, laiko sąnaudos atvykti į susitikimą su vaiku gali būti ir didesnės. Pažymėtina, kad bendravimas su vaiku gali būti vykdomas įvairiomis formomis, bendravimo vietą tėvas gali pasirinkti nebūtinai jo gyvenamojoje vietoje, todėl atmestini apelianto argumentai, kad įvykdyti teismo sprendime nustatytos tvarkos reikalavimus realiai yra neįmanoma.
24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčo sprendimą, nepaisė vaiko intereso, kuris byloje yra prioritetinis. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.
25. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas bendravimo su atsakovu tvarką nustatė vadovaudamasis vaiko interesais. Tai, kad atsakovui ši tvarka nėra patogi, nėra pagrindas daryti išvadą, kad ji neatitinka vaiko interesų. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia atsakovo interesus. Pažymėtina, kad atsakovas kritikuoja ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką, tačiau savo bendravimo tvarkos, atitinkančios nepilnamečio vaiko interesus bei abiejų ginčo šalių interesus nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pastangas bendrauti su vaiku ir kurti su juo saugų ir tvirtą emocinį ryšį, atsižvelgdamas į tai, kaip atsakovas laikėsi Taikos sutartimi šalių nustatytos bendravimo tvarkos, taip pat įvertinęs atsakovo gyvenimo sąlygas, pagrįstai nuo 5 iki 7 metų nustatė pereinamąjį laikotarpį atsakovo bendravimui su vaiku savaitgaliais su nakvyne.
26. Apeliantas teigia, kad teismas formaliai sprendė bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, nes teismas ginčo sprendimu išsprendė reikalavimus, kurie visiškai nebeaktualūs byloje, tai yra nustatė bendravimo su sūnumi tvarką laikotarpiu nuo Ą. S. 5 metų, tačiau Ą. S. gruodžio mėnesį sueis 6 metai. Apelianto argumentai atmestini.
27. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimo priėmimo dieną šalių nepilnamečiui sūnui buvo 5 metai, šešeri metai bus (duomenys neskelbtini), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių vaikui nuo 5 iki 7 metų būtinas pereinamasis laikotarpis, nėra pagrindo konstatuoti, kad klausimas dėl bendravimu su vaiku tvarkos spręstas formaliai.
Dėl išlaikymo
28. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai padidino nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį. Apelianto argumentai atmestini.
29. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
30. Iš bylos duomenų matyti, kad po šalių Taikos sutarties sudarymo 2020 m. vasario 26 d., ieškovei (duomenys neskelbtini)gimė sūnus U. Ž., (duomenys neskelbtini) ieškovė susilaukė dukters T. Ž., taigi akivaizdu, kad ieškovės galimybės teikti tokio paties dydžio išlaikymą sumažėjo.
31. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
32. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. minimali mėnesinė alga – 924 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 708,40 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. išmoka vaikui, kai šeima yra daugiavaikė, sudaro 152 Eur. Taigi, šiuo metu galiojantis orientacinis išlaikymo dydis yra 278 Eur/mėn. (vertinant vaiko, augančio daugiavaikėje šeimoje, pinigus) arba 354 Eur (nevertinant vaiko pinigų). 2023 metais minimali mėnesinė alga (praėjus keturioms dienoms nuo kreipimosi į teismą dienos), atskaičius mokėtinus mokesčius, buvo 633,20 Eur, išmoka vaikui – 85,75 Eur (tuo metu ieškovė turėjo 2 mažamečius vaikus), taigi orientacinis išlaikymo dydis sudarė 273 Eur/mėn. (vertinant vaiko pinigus) arba 317 Eur (nevertinant vaiko pinigų).
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
34. Taigi ieškovė neturėjo pareigos pagrįsti prašomo padidinti išlaikymo dydžio, nes atsižvelgiant į minimalios algos dydį, ieškovės prašoma iš tėvo priteisti išlaikymo suma nereikalauja pagrindimo, priešingai, atsakovas teigdamas, kad sūnaus poreikiai yra mažesni nei 708,40 Eur ir 315 Eur išlaikymo suma jam yra per didelė, turėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl nėra pagrindo teigti, kad yra nenustatyti nepilnamečio sūnaus poreikiai ir iš atsakovo priteista išlaikymo suma yra per didelė.
35. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, taigi apeliantas nesprendžia vaiko sveikatos, ugdymo/ugdymosi ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, kitų nepilnamečių vaikų neturi, taigi turi žymiai daugiau laisvo laiko ir galimybių susirasti pastovų, geriau apmokamą darbą, kad galėtų tinkamai užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesus. Darytina išvada, kad priteista išlaikymo suma nėra per didelė ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus, taip pat yra proporcinga ir nepažeidžianti atsakovo interesų.
37. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Dėl kitų argumentų
38. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
41. Atmetus apeliacinį skundą atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 050 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šios išlaidos jai priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei E. Ž. iš atsakovo D. S. 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų.