Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą.

2. Įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.

3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

4. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.

5. Šis įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymui užtikrinti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1711 (2003-07-04)

Žin., 2003, Nr. 74-3426 (2003-07-25)

Nr. X-564 (2006-04-20)

Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

2. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

3. Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

6. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

7. Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

9. Savininkas (savininkai) – įmonės dalyvis (dalyviai): akcininkas ar akcininkų grupė, kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, individualios įmonės savininkas, dalininkas (dalininkai), narys (nariai) ir valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d.

11. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

12. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

13. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomos įmonės bankroto procedūros, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

3 straipsnis. Įmonės kreditoriai

Įmonės kreditoriai (toliau – kreditoriai) – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų: 1) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti; 2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai); 3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija; 4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija; 5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją; 6) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas; 7) kiti kreditoriai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2538 (2004-11-04)

Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai

Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1463 (2003-04-03)

Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)

5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei

1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės administracijos vadovas.

2. Esant šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti teismui likviduojamos įmonės likvidatorius.

3. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Prie pareiškimo pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai.

6 straipsnis. Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija.

2. Kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį.

3. Jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 5 punkte, ir kreditorius (kreditoriai) ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos.

4. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei.

5. Pareiškimo teismui galima atsisakyti, iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

7 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei finansinės ataskaitos (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo dienos iki pareiškimo padavimo dienos, ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai.

2. Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus likvidatorius privalo pateikti įmonės savininkui (savininkams).

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

8 straipsnis. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

1. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.

3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis (jie) privalo pateikti įmonei.

4. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

9 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme

1.

Kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3

dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų

gavimo dienos pateikia teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus,

kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo

terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio

iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų

rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo

tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Jeigu įmonės vadovas be

pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų

dokumentų, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių

litų baudą.

2. Teismas, gavęs pareiškimą

iškelti bankroto bylą, gali:

1) įpareigoti

įmonės

vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką

(savininkus), vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio

padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus

dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą;

2) kviesti į

teismą įmonės

vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, savininką

(savininkus), įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios

įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį

(buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu

pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo

atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki

pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti

iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems

asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso

liudytojams nustatytos garantijos;

3) kviesti į

teismą įmonės kreditorius;

4) reikalauti iš įmonės

vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės

būklės duomenis;

5)

teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos

priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki

nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo;

6) nustatyti kitas

aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui.

3.

Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo

priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji

dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti

areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.

Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto

realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės

panaikinamos.

4. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar

atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti

pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną

mėnesį. Jei teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti

parengiamąjį teismo posėdį, tai jis gali būti tik vienas. Skirdamas

parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos

nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų.

Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas

iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar

nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol

bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad

yra bent viena iš šių sąlygų:

1) įmonė yra nemoki

arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą;

2) įmonė viešai

paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali

atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo

įsipareigojimų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

10 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme

1.

Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta

ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

2.

Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė,

apygardos teismas.

3.

Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:

1)

įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina

kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos

iškėlimo, reikalavimus;

2)

įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.

3)

pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai

pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse

numatytus atvejus.

4.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo:

1) paskirti įmonės

administratorių;

2)

uždėti įmonės nekilnojamajam turtui ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui

areštą, galiojantį iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos;

3) ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti apie

iškeltą bankroto bylą juridinių asmenų registrui, šio įstatymo 11 straipsnio 10

dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, įmonei (kai nutartis

priimta rašytinio proceso tvarka, – ir kreditoriams bei administratoriui),

Lietuvos bankui, jei bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal

Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose

įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisijai, jei bankroto byla iškelta draudimo įmonei ir

perdraudimo įmonei, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, jei

bankroto byla iškelta finansų maklerių įmonei, valdymo įmonei, investicinei

bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu

pagal Vertybinių popierių įstatymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinių asmenų registrui

ir per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:

kreditoriams, visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems

arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą, Finansų

ministerijai, jei įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba

paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, mokesčių, valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams,

kredito įstaigoms, finansų maklerio įmonėms ir draudimo įmonėms,

aptarnaujančioms šią įmonę, valstybės, savivaldybės bankrutuojančios įmonės

savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;

4) pranešti

kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti

turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto

bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų

nagrinėjimą. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams,

jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių

civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti

nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti

ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose

bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir proceso įstatymo

nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus. Pranešti antstolių

kontoroms, kurioms yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šios

įmonės ar dėl jos turto arešto;

5)

nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45

dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki

kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius

iki bankroto bylos iškėlimo dienos;

6) nustatyti laikotarpį, ne

ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo

dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui

įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;

7) pagal

administratoriaus pateiktą sąmatą patvirtinti lėšų sumą, kurią

administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo

išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins

administravimo išlaidų sąmatą. Administratorius šiame punkte nurodytą sąmatą

turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto

bylą įsiteisėjimo dienos.

5. Tais

atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus

civiliniai ieškiniai Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad

šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyti terminai dėl perduotų ieškinių

nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali

būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį,

iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės

pabaigos.

6.

Teismas arba teisėjas šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus

gali pavesti atlikti įmonės administratoriui.

7. Įsiteisėjus

teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:

1) įmonės valdymo organai

privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus

dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra

neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius

terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą,

įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį

teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus

dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas

arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą;

2)

įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius,

įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės

valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir

kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie

asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio

padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas

teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu

teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;

3) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles,

neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių

ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar

ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles,

tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas.

Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties

galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka;

4) jei per 30

dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos

administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų

sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp

jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla

bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl

šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35

straipsnyje nustatyta tvarka;

5)

įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto

patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su

šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos

atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų

objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais.

Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų

prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje

nustatyta tvarka;

6) teismas kreditorių

prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo

įmonės turtu, kurį be teismo leidimo draudžiama parduoti, išnuomoti, įkeisti,

juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį

perleisti (perduoti), apribojimus;

7)

įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą.

8)

teismas arba teisėjas turi raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti

juridinių asmenų registrui apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą ir

paskirto administratoriaus duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą

(juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę). Teismas arba teisėjas

šiuos veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui;

9) teismas arba

teisėjas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą nuorašą, jeigu

yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu

su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai,

įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų

ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui

dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie įmonei teismuose

iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus

įsipareigojimus kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui

nurodytus dokumentus registruotu laišku arba per kurjerius. Administratorius ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo

atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti

įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir

apsaugą. Jeigu administratorių, pateikusį įsiteisėjusios nutarties iškelti

įmonei bankroto bylą nuorašą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,

atsisakoma įleisti į įmonės buveinę ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise ir

(ar) kita teise priklausančias patalpas (teritorijas), administratorius

kviečia policijos pareigūną ir jo akivaizdoje atidaro nurodytas patalpas

(teritorijas). Administratoriaus pakviestas policijos pareigūnas privalo

atvykti. Teismas arba teisėjas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui atlikti

šiame punkte nurodytus veiksmus, gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą.

8. Atskirasis

skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, paskirti, laikinai pavaduoti arba

atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas

ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame

teisme dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7

darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo dalyvaujantiems byloje

asmenims dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria

atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos

apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

9. Teismas turi teisę priimti

kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5

punkte nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl

reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po

šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki

teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto

priėmimo dienos.

10. Kai teismas daro

pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam

pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip

per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę

sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali būti didesnė kaip dešimt

tūkstančių litų. Jeigu nurodytas asmuo teismo nustatytu laiku įmoka teismo

nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto

bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra

naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir

administravimo išlaidoms apmokėti.

11.

Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies nuostatas numatytą sumą,

turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės

vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia

nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės

vadovas, savininkas (savininkai) kreditoriui atsako solidariai.

12. Kai

kreditorius pareiškimą teikia dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo

santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno

sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo

darbe ir teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar

jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla keliama

ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas nustato teismo ir

administravimo išlaidų sumą, kuri negali būti didesnė negu šio straipsnio 10

dalyje nustatyta suma. Dėl šios sumos išieškojimo iš šio straipsnio 11 dalyje

nurodytų asmenų į teismą kreipiasi administratorius.

13. Nutartis

iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka,

įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.

14. Teismas gali apriboti

asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens

vadovo pareigas, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė

pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po nutarties iškelti bankroto bylą

įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto

procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. IX-1332 (2003-01-28)

Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

Nr. IX-1463 (2003-04-03)

Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)

Nr. IX-1600 (2003-06-05)

Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27)

Nr. IX-2129 (2004-04-15)

Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27)

Nr. IX-2538 (2004-11-04)

Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-564 (2006-04-20)

Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr. XI-1486 (2011-06-21)

Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

11 straipsnis. Įmonės administratorius

1.

Įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas

fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas

ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų

nustatyta tvarka.

Juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo

paslaugas, vadovas privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo

paslaugas. Administratorius, netekęs teisės teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas, negali atlikti įmonių bankroto procedūrų nuo

nurodytos teisės netekimo dienos.

2.

Asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei,

pasiūlo teismui administratoriaus kandidatūrą. Tuo atveju, kai

pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei teikia įmonės darbuotojai

ir jie nepasiūlo administratoriaus kandidatūros, administratoriaus kandidatūrą

Vyriausybės nustatyta tvarka turi pasiūlyti šio straipsnio 10 dalyje nurodyta

Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus kandidatūrą gali

pasiūlyti ir kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys. Teismas

gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių)

kandidatūrą (kandidatūras) ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus

kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka šio

įstatymo reikalavimų. Skiriamo administratoriaus kandidatūrą teismas

Vyriausybės nustatyta tvarka privalo suderinti su šio straipsnio 10 dalyje

nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Administratoriaus – fizinio asmens

mirties atveju kito skiriamo administratoriaus kandidatūrą ne vėliau kaip per 3

darbo dienas nuo sužinojimo apie administratoriaus mirtį dienos teismui pasiūlo

šio straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, kurios

atstovai ir įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas, jei jis išrinktas,

dalyvauja naujam paskirtam administratoriui perimant įmonės turtą ir

dokumentus. Šiuo atveju teismas priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos

pasiūlymo gavimo dienos ir ši teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

3.

Administratorius:

1)

teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registrui pateikia duomenų ir

dokumentų pakeitimus apie bankrutuojančią įmonę;

2)

perduoda šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai

duomenis apie įmonės bankroto procesą;

3)

šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir

juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

4)

užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

5) atidaro atskirą sąskaitą

banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais šio

įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas nurodytai sąskaitai atidaryti yra teismo

nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti

bankroto procesą ne teismo tvarka;

6)

vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai;

7)

sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties

pabaigos diena turi būti šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo diena;

8) patikrina

bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių

laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius teisme pagal

bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos

tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti

su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad

administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių

sudarymą gavimo dienos;

9) atstovauja

arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių

susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę

komercinę veiklą;

10)

pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos

dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau

kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę

pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių

susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas

administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą;

11) priima ir

atleidžia darbuotojus Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;

12)

pateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų

reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti;

13) per laikotarpį iki pirmojo

kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių

įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių,

reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia

ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties

iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims

apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar

nepasibaigė, arba jų nevykdys;

14) gina visų kreditorių,

taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka

būtinus bankroto proceso darbus;

15)

teikia

informaciją šio straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai

institucijai, Lietuvos statistikos departamentui (pagal šio nustatytas

ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka

kreditoriams, savininkui (savininkams);

16)

organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant

bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto

proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metines finansines

ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Tais atvejais, kai įmonė

nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo

suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentinius patikrinimus

ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar

kituose dokumentuose, nustatyti;

17)

šaukia kreditorių susirinkimus;

18)

praneša įmonės savininkui (savininkams), kai dėl taikos sutarties sudarymo yra

būtini jų nutarimai;

19) turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos,

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos

statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir

juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo

įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo

administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą

veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip

pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų

ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus. Tais atvejais, kai

įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, turi teisę neatlygintinai gauti

duomenis iš institucijų, kurios teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą

(vertybinius popierius), apie jos savininko (savininkų) vardu registruotą turtą

(vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių –

apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas;

20) vykdo kitus teismo ir

(ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;

21) pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl

nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos

atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, kai įstatymo numatytais

atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;

22)

pateikia Žemės ūkio ministerijai dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir

juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio

produkciją;

23) imasi priemonių

išieškoti skolas iš įmonės skolininkų;

24)

pateikia prašymą teismui (teismams) dėl jo atstatydinimo iš visų jo

administruojamų įmonių administratoriaus pareigų ne vėliau kaip kitą darbo

dieną po tos dienos, kai sužinojo apie teisės teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas netekimą. Tą pačią dieną šio prašymo kopiją pateikia

visiems jo administruojamų įmonių kreditorių susirinkimo pirmininkams.

4.

Administratoriumi negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla,

kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius

– juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris pagal įstatymus ar kitus

teisės aktus neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šios įmonės patronuojančios

arba dukterinės įmonės savininkas, jos valdymo organų narys, vadovas, jo

pavaduotojai (direktoriai), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės

apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, akcininkas, nuosavybės teise turintis

arba turėjęs per paskutiniuosius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo

daugiau kaip 10 procentų bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės arba šios

įmonės patronuojančios ar dukterinės įmonės akcijų. Šie apribojimai taikomi ir

šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo bankrutuojančioje ir

bankrutavusioje įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius

iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius negali turėti teisinio

suinteresuotumo bylos baigtimi. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti

bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams),

vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio

vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams taikomi

šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.

5.

Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu

sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį.

6.

Įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie

atsirado dėl jo kaltės.

7.

Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo laikino nedarbingumo ar

kitais atvejais, kai jis laikinai negali eiti savo pareigų, priima teismas administratoriaus

teikimu, kreditorių susirinkimo pirmininko pritarimu. Jeigu administratorius

dėl ligos negali kreiptis į teismą, nutartį dėl jo laikino pavadavimo laikino

nedarbingumo atveju priima teismas kreditorių susirinkimo pirmininko teikimu.

8.

Teismas administratorių iš pareigų gali atstatydinti šiais atvejais:

1)

kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo ar

atstatydinimo;

2)

kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas

(komitetas) kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo;

3)

kai teismas sužino, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas ir administratorius ir (arba) kreditoriai nesikreipė į

teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo. Šiuo atveju teismas ne vėliau

kaip per 15 dienų nuo sužinojimo dienos atstatydina šį administratorių iš visų

jo administruojamų įmonių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskiria kitą

(kitus) administratorių (administratorius).

9.

Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo

terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam

administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų

dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas administratorius be

pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir

dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba

teisėjas gali skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius –

juridinis asmuo, jo vadovui) iki 10 tūkstančių litų baudą.

10.

Administratoriaus veiklą kontroliuoja ir duomenis apie įmonės bankroto procesą

skelbti leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ teikia

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

11.

Administratorius (fizinis asmuo) privalo nuolat kelti kvalifikaciją

(administratorius (juridinis asmuo) privalo užtikrinti jo darbuotojų, turinčių

teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos

kėlimą), laikytis teisės aktų ir Bankroto administratorių elgesio kodekso

reikalavimų.

12.

Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir

bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims

padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.

13.

Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties

galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais

veiksmais, atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto

procedūras, padarytą žalą.

14.

Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu

administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai

(veikimas, neveikimas), atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių

bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei

atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas,

atlyginti žalą pateikimas.

15.

Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu

draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės

draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės

privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma

yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems

draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo

įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai

minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį

apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo

suma.

16.

Administratorius gali pats papildomai draustis administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės draudimu už vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių

įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą.

17. Draudikas, turintis

Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos išduotą draudimo veiklos

licenciją, suteikiančią teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės

atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės

civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu

prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių

profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

18.

Administratorius, siekdamas administruoti bankrutuojančią ar bankrutavusią

įmonę, privalo teismui, kreditorių susirinkimui, kai įmonės bankroto procedūros

vykdomos ne teismo tvarka, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai

Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją.

19.

Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų

neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto

procedūras padarytą žalą, viršijančią tūkstantį litų, atlygina draudikas,

išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo

išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina

faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-665 (2001-12-17)

Žin., 2001, Nr. 110-3991 (2001-12-29)

Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. IX-1272 (2002-12-10)

Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27)

Nr. IX-1332 (2003-01-28)

Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr. XI-1087,

2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6988 (2010-11-23)

Nr. XI-1486,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

12 straipsnis. Pasirengimas bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarka

1. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

2. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.

3. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.

4. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 4/5 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.

5. Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, jei pareiškimas teismui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po kreditorių susirinkimo.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

13 straipsnis. Bankroto procesas ne teismo tvarka

1.

Ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu.

Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių

susirinkimas.

2.

Administratorių, vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, skiria

kreditorių susirinkimas.

3.

Kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo

tvarka nustatoma laikantis šio įstatymo nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo

teisme tvarkos ir sąlygų.

4.

Administratorius per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame

kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos

raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15

darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą

darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

šioje dalyje nurodyto kreditorių susirinkimo dienos praneša teritorinei darbo

biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Atleistam

darbuotojui išmokama šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio

išeitinė išmoka, su juo atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta

tvarka.

5.

Kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda šio įstatymo 10

straipsnio

7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1332 (2003-01-28)

Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

Įstatymas papildomas

ketvirtuoju(1) skirsniu nuo 2003 m. sausio 1 d.

Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Ketvirtasis(1) SKIRSNIS

Supaprastintas BANKROTO PROCEsas

14 straipsnis. Disponavimas bankrutuojančios įmonės turtuPakeista šioje redakcijoje

1. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: 1) teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo; 2) asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis.

2. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.

3. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-2129 (2004-04-15)

Žin., 2004, Nr. 61-2185 (2004-04-27)

Nr. X-564 (2006-04-20)

Žin., 2006, Nr. 50-1799 (2006-05-06)

Nr. XI-1486,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

Ankstesnė redakcija

15 straipsnis. Ieškinių, pareikštų teismuose iki bankroto bylos iškėlimo, tenkinimasPakeista šioje redakcijoje

1. Apie iškeltas bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, bei baudžiamąsias bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas įmonės turtas, įmonės vadovas privalo per 5 dienas nuo dokumentų, nurodytų 6 straipsnio 4 dalyje, gavimo dienos pranešti teismui.

2. Visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

3. Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. XI-1486,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

Ankstesnė redakcija

16 straipsnis. Mokėjimo terminai

Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios, kai įsiteisėja teismo nutartis nutraukti bankroto bylą.

17 straipsnis. Bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų ir įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei vykdymas

1. Administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo.

2. Administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

18 straipsnis. Arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimas

1. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas arba teisėjas gali paskirti antstoliui iki 10 tūkstančių litų baudą.

2. Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui.

3. Klausimus, susijusius su šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Turto saugotojas iki turto arešto panaikinimo turi visas su šio turto apsauga susijusias teises ir pareigas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1463 (2003-04-03)

Žin., 2003, Nr. 38-1708 (2003-04-24)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

19 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas

1. Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams.

2. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

3. Su atleidžiamu darbuotoju atsiskaitoma šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1332 (2003-01-28)

Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

20 straipsnis. Tyčinis bankrotasPakeista šioje redakcijoje

Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Nr. XI-1486,

2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4132 (2011-07-13)

Ankstesnė redakcija

21 straipsnis. Kreditorių teisės bankroto byloje

1. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.

2. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus; 2) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą; 3) kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų.

3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktuose nurodytoms institucijoms bankroto bylose ir kreditorių susirinkimuose atstovauja jų įgalioti asmenys.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

22 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sušaukimas

1. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kol jis išrenkamas, kreditorių susirinkimui pirmininkauja administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų sumos. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma.

2. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius.

3. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.

4. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

5. Kreditorių susirinkimui administratorius pateikia teismo nutartį patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus.

6. Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės savininkas (savininkai) arba jo (jų) įgaliotas atstovas, administratorius, savivaldybės, kurios teritorijoje yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai.

Straipsnio

pakeitimai: Nr. IX-1272 (2002-12-10)

Žin., 2002, Nr. 124-5627 (2002-12-27)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

23 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės

Kreditorių susirinkimas turi

šias teises:

1)

rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius (kai

kreditorius – juridinis asmuo, jo įgaliotas atstovas). Kreditorių susirinkimo

(kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs

įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo

atleistas), savininkas ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai,

sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta

tvarka;

2)

spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti

jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių;

3)

nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų;

4)

reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas

tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos

nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas;

5)

tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo

išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo

kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas

(balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą);

6)

spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo,

apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus

dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų

disponuoti įmonės turtu nustatymo;

7)

nustatyti pagal pareigybes darbuotojų, kurie dirbs įmonės bankroto proceso

metu, skaičių;

8)

spręsti klausimą dėl įmonės kolektyvinės sutarties ribojimo;

9)

nustatyti administratoriui atlyginimą;

10) įgalioti kreditorių

susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių

susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis

į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu, jeigu

administratorius dėl ligos to negali padaryti pats;

11) nustatyti, kokia tvarka

kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus

informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;

12) priimti nutarimą dėl

taikos sutarties sudarymo;

13) kreiptis į teismą dėl

administratoriaus pakeitimo. Kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs šio

įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nurodytą administratoriaus teismui

pateikto prašymo dėl jo atstatydinimo kopiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas

nuo šios kopijos gavimo dienos teismui gali pasiūlyti kito administratoriaus

kandidatūrą. Teisės aktų nustatyta tvarka sužinojęs, kad administratorius

prarado teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir pagal šio

įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 24 punkto nuostatas nesikreipė į teismą dėl jo

atstatydinimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas šiame punkte nurodytu terminu

turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo ir pasiūlyti

kito administratoriaus kandidatūrą. Siūlomai kito administratoriaus

kandidatūrai turi pritarti kreditorių susirinkimas;

14) išrinkti asmenį

pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių

susirinkimo pirmininkas;

15)

siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditoriai gali priimti

sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime;

16)

priimti nutarimus, kuriuos bankroto proceso teisme nagrinėjimo atveju priimtų

teismas, jeigu įmonėje bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka;

17) spręsti kitus kreditorių

susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1332 (2003-01-28)

Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

Nr. X-1557 (2008-05-22)

Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

24 straipsnis. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka

1. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

2. Jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties.

3. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

4. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

5. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.

25 straipsnis. Kreditorių komitetas

1. Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

2. Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.

3. Kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas.

4. Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Tuo atveju, kai bankroto byla iškelta teisme, kreditorių komiteto pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos privalo kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopiją pateikti teismui.

26 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas

1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

2. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).

3. Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.

4. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

5. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

27 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas

1. Bankroto byla nutraukiama, kai: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus; 2) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; 3) pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina.

2. (Neteko galios nuo 2004 m. lapkričio 17 d.)

3. Nutraukus įmonės bankroto bylą, visi mokesčiai ir privalomosios įmokos, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo nutarties nutraukti šią bylą įsiteisėjimo dienos ir atnaujinamas ribojamos kolektyvinės sutarties galiojimas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1332 (2003-01-28)

Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

Nr. IX-2523 (2004-11-02)

Žin., 2004, Nr. 167-6102 (2004-11-17)

28 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai).

2. Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą.

3. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

29 straipsnis. Taikos sutarties turinys ir jos tvirtinimo tvarka

1. Taikos sutartyje turi būti nurodoma: 1) įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; 2) įmonės įsipareigojimai; 3) kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir terminai; 4) įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą.

2. Taikos sutartį tvirtina teismas. Jeigu bankroto byla iškelta akcinei ar uždarajai akcinei bendrovei, teismas nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą.

3. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymų saugomus interesus.

4. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai šią sutartį patvirtinti.

5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama.

6. Bankroto procesą nagrinėjant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

7. (Neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.)

8. Įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, administratorius per 5 darbo dienas apie tai raštu praneša šiai įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, valstybės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, juridinių asmenų registrui, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra gavusi paskolą iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba gavusi paskolą, kuriai suteikta valstybės garantija, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu taikos sutartis sudaroma su finansų maklerių įmone arba akcine bendrove, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. IX-2538 (2004-11-04)

Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

30 straipsnis. Įmonės pripažinimas bankrutavusia

1. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.

2. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.

3. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.

4. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

32 straipsnis. Bankrutavusios įmonės likvidavimas

1. Įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui, pranešti apie priimtą nutartį bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams), įmonei paslaugas teikiančioms kredito įstaigoms, mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams, Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja, darbo biržai, taip pat Vertybinių popierių komisijai, jeigu likviduojama finansų maklerių įmonė, valdymo įmonė, investicinė bendrovė arba akcinė bendrovė, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Vertybinių popierių įstatymą.

3. (Neteko galios nuo 2003 m. sausio 1 d.)

4. Po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

5. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos arba kreditorių susirinkimo sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės įregistravimo pažymėjimo ir steigimo dokumentų originalus, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus.

6. Juridinių asmenų registras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos ją išregistruoja ir apie tai praneša mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo administratoriams bei bankams ir kitoms kredito įstaigoms, aptarnavusioms įmonę, ir šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. IX-1332 (2003-01-28)

Žin., 2003, Nr. 17-708 (2003-02-19)

Nr. IX-1600 (2003-06-05)

Žin., 2003, Nr. 61-2757 (2003-06-27)

Nr. IX-2538 (2004-11-04)

Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

33 straipsnis. Turto pardavimo ir perdavimo tvarka

1. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės ir ši įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe, parduodamas: 1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas parduodamas suderinus su teismu arba kreditorių susirinkimu už kiek galima didesnę kainą; 2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka.

2. Neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams. Turto perdavimo aktą tvirtina administratorius.

3. Turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.

4. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių prekybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.

5. Įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo–pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą.

6. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.

7. Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai gali būti parduoti ar perduoti tik Radiacinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

34 straipsnis. Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimas

Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka

1. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.

3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų.

4. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

5. Pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis. Šis reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile. Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų ar kai priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už įmonę iš valstybės biudžeto lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją buvo tenkinami iš Žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo, valstybei atstovaujančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus ir Žemės ūkio ministerijos atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.

6. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Jeigu tenkinant pirmąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka iš Garantinio fondo ar Žemės ūkio ministerijos lėšų buvo neišlaikytas šioje dalyje nurodytas reikalavimų tenkinimo proporcingumo principas, tai tenkinant iš įmonės lėšų likusius nepatenkintus šių kreditorių reikalavimus turi būti išlyginami atsiradę proporcingumo neatitikimai.

7. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų, o fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją gali būti tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbuotojo ar fizinio ir juridinio asmens patvirtinti reikalavimai mažinami iš nurodytų fondų sumokėtos sumos dydžiu.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. IX-2538 (2004-11-04)

Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

36 straipsnis. Administravimo išlaidos

1. Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

3. Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.

4. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

5. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

Straipsnio pakeitimai: Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

37 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

2. Įmonių bankroto įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1500; 1998, Nr. 109-2996, Nr. 114-3189; 2000, Nr. 32-889) galioja ir reglamentuoja bankroto procedūrų vykdymą tik toms įmonėms, kurių bankroto bylos iškeltos arba bankroto procesas pradėtas ne teismo tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

3. Šio įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamos bankroto bylos ir tų įmonių, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo bankroto procesas vyko ne teismo tvarka, tačiau kurių bylos kreditorių susirinkimo nutarimu nuo 2001 m. liepos 1 d. perduodamos nagrinėti teismui.

4. Įmonėms, kurioms bankroto bylos iškeltos iki 2001 m. liepos 1 d., administravimo išlaidos gali būti patikslintos vadovaujantis šio įstatymo 36 straipsnio nuostatomis.

5. Įmonėms, įgijusioms likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą iki 2001 m. liepos 1 d., yra taikomos šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatos. Toje dalyje likvidavimo procedūrai nustatytas 24 mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2001 m. liepos 1 d. Šias įmones išregistruojant, taikomos šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalies nuostatos.

6. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato: 1) duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarką; 2) valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo atliekant bankroto procedūras tvarką; 3) bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarką; 4) teisės teikti bankroto administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarką, bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarką.

7. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 ir 7 dalių, 13(1) straipsnio 2 dalies, 29 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 2, 5, 6 dalių nuostatos, susijusios su juridinių asmenų registru, taikomos nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

8. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios: 1) teisės aktų nustatyti duomenų ir dokumentų pakeitimai pateikiami Įmonių rejestro tvarkytojui; 2) 32 straipsnio 5 dalyje numatytą prašymą administratorius pateikia Įmonių rejestro tvarkytojui; 3) 32 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus atlieka Įmonių rejestro tvarkytojas.

Straipsnio pakeitimai: Nr. IX-1200 (2002-11-19)

Žin., 2002, Nr. 116-5193 (2002-12-06)

Nr. X-1557,

2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2456 (2008-06-07)

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.