Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Atsakovas (skundą padavęs asmuo) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 21R-741(AG-653/07-2021) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mokumo valdymo sprendimai“ skundas buvo patenkintas ir panaikinti Tarnybos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. V4-173 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriui UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvados Nr. D4-1963 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) (1–3 dalys), ir pareiškėjo UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Tarnyba skunde nurodė, kad:

2.1. Tarnyba 2020 m. lapkričio 24 d. gavo bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) banko SNORAS 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. SL-3068 dėl pareiškėjo veiksmų. Tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-3106 paprašė pareiškėjo iki 2021 m. sausio 6 d. pateikti išsamius paaiškinimus į BAB banko SNORAS skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat, pareiškėjo nuomone, kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais. Tarnyba 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (10.4 E) D2-3107 informavo BAB banką SNORAS apie sprendimą atlikti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą dėl BAB banko SNORAS skunde keliamų klausimų. Tarnyba 2021 m. sausio 11 d. gavo pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. pranešimą Nr. 21/01/11/01 (toliau – ir Paaiškinimai 2). Gavus BAB banko SNORAS skundą, Tarnyboje buvo atliekamas tikslinis planinis pareiškėjo veiklos patikrinimas administruojant ir bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – ir BTŪB) „ENERGIJA“ (toliau – ir Įmonė) bankroto procesą (tikrintas pareigų, kurios buvo numatytos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341, 1 priedo 9 punkte „Turto realizavimas“, vykdymas). Atsižvelgiant į tai, kad neplaninio pareiškėjo veiklos patikrinimo pagal BAB banko SNORAS skunde nurodytas aplinkybes metu iš esmės vertintinas visas Įmonės turto realizavimo procesas (ne tik pareiškėjo veiksmai iki 2020 m. balandžio 1 d. (kaip buvo numatyta minėto planinio patikrinimo metu), su juo susiję klausimai, tikslinio planinio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu nuspręsta Įmonės turto realizavimo proceso šio patikrinimo metu atskirai netikrinti, jį patikrinant vieno, t. y. minėto neplaninio patikrinimo metu. Jo metu vertinti ir tikslinio planinio pareiškėjo veiklos patikrinimo metu, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. (registracijos Nr. D1-2685) gauti pareiškėjo paaiškinimai (2020 m. balandžio 30 d. pranešimas) (toliau – ir Paaiškinimai).

2.2. 2021 m. liepos 28 d. išvados projektas Nr. D4-1817 (toliau – ir Išvados projektas) pateiktas Tarnybos direktoriui. 2021 m. liepos 29 d. pareiškėjas el. paštu buvo supažindintas su Išvados projektu. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Tarnyba gavo pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. 21/08/09/01 dėl Išvados projekto (toliau – ir Nuomonė). 2021 m. rugpjūčio 13 d. išvada Nr. D4-1963 pateikta Tarnybos direktoriaus pavaduotojui. 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautas BAB banko SNORAS raštas dėl skundo atsisakymo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtas skundžiamas Įsakymas. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (10.4 Mr) D2-2198 Tarnyba informavo pareiškėją ir BAB banką SNORAS apie pareiškėjo neplaninio patikrinimo rezultatus. 2021 m. lapkričio 16 d. priimtas skundžiamas Komisijos Sprendimas.

2.3. Įvertinus Išvadoje nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą, gautą pareiškėjo Nuomonę bei 2021 m. rugpjūčio 16 d. gautą raštą BAB banko SNORAS ir UAB „JŪROS SMELTĖ“ atstovo, kuriuo pateikiama informacija apie tai, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. BAB banko SNORAS kreditorinis reikalavimas perleistas naujajam Įmonės kreditoriui UAB „JŪROS SMELTĖ“, dėl ko Išvadoje numatyto nurodymo skyrimas nėra tikslingas ir jis neskirtinas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą ir ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 31 straipsnio 1 punktą bei JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nuspręsta už pirmiau nurodytus pažeidimus, nustatytus atlikus pareiškėjo neplaninį veiklos patikrinimą, pareiškėjui, kaip Įmonės bankroto administratoriui, skirti poveikio priemonę – įspėjimą.

2.4. LAGK Sprendime klaidingai akcentuojama inventorizacija. Esamu atveju konstatuoto pažeidimo esmė – nepagrįstas pareiškėjo neveikimas bankroto proceso pradžioje ir dėl to užvilkintas klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimas, o ne Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (toliau – ir Inventorizacijos taisyklės), nuostatų nevykdymas (netinkamas vykdymas) ar kokie nors kitokie inventorizacijos, kaip teisės aktais reglamentuoto proceso, trūkumai. Tarnybos įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, atsižvelgiant į nurodytą pirmiau, kad Tarnyba, šiuo atveju konstatuodama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimą, privalėjo Išvadoje nurodyti teisės aktus, kurie reglamentuotų inventorizacijos trukmę, ir kurie buvo nagrinėjamu atveju pažeisti, kadangi Tarnyba iš esmės nenagrinėjo klausimo dėl inventorizacijos, kaip teisės aktais reglamentuoto proceso, trukmės, o nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo aktyvumo ir operatyvumo bankroto proceso pradžioje sprendžiant turto pardavimo klausimus. Be to, Tarnybos nuomone, jokiame teisės akte nėra įmanoma reglamentuoti visų įmanomų situacijų ir tas nėra tikslinga. Nei ĮBĮ, nei JANĮ nėra nurodoma inventorizacija, nereglamentuojama jos trukmė ar pan. Tarnyba sutinka, kad inventorizacija ir turto pardavimas yra skirtingi dalykai, tačiau jie bankroto procese yra vienas nuo kito neatsiejami.

2.5. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pažeidimas yra motyvuotas bei argumentuotas ir pagal nustatytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, taigi teigti priešingai (kad pareiškėjas tinkamai atliko privalomus bankroto proceso darbus ir užtikrino savalaikę klausimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo sprendimo pradžią) nėra jokio pagrindo: Įmonės bankroto proceso pradžia – 2017 m. birželio 8 d., o Įmonės likvidavimo procedūros – 2018 m. vasario 22 d., pareiškėjo teigimu, jis atlikinėjo inventorizaciją ir ją baigė tik 2018 metų pabaigoje, didžioji dalis turto – nekilnojamasis (registruotas) turtas ir tik po pareiškėjo nurodytos inventorizacijos pabaigos buvo inicijuotas šio turto vertinimas bei 2019 m. vasario 19 d. buvo surašytos konsultacinės pažymos dėl galimos Įmonės nekilnojamojo turto kainos rinkoje, nepaisant to, kad iki pat 2019 m. rugpjūčio 2 d., kai įvyko kreditorių komiteto posėdis, kuriame vieno iš kreditorių iniciatyva buvo patvirtina turto pardavimo tvarka ir kainos, pareiškėjas neinicijavo Įmonės turto pardavimo, t. y. nesiūlė kreditorių susirinkimui nustatyti turto pardavimo tvarkos ir kainos, ir tai buvo padaryta ne pareiškėjo, ir tik praėjus beveik pusantrų metų nuo likvidavimo pradžios, nors, kaip nurodyta ir Išvadoje, ĮBĮ numatė 2 metų maksimalų terminą nuo likvidavimo pradžios visam turtui parduoti ir iš esmės baigti likvidavimo procedūras (ĮBĮ 33 str. 7 d.), o JANĮ šis terminas – tik 1 (vieneri) metai (JANĮ 84 str. 3 d.).

2.6. LAGK Sprendime buvo konstatuota, jog „Butas, nors ir naudojamas nuomininkų, buvo išlaikomas, jo vertė buvo išsaugota. Administratoriaus perimtos Buto valdymo, naudojimo bei disponavimo teisės buvo apribotos dėl objektyvių priežasčių, o vykdomas Buto pardavimas įrodo, kad administratorius disponuoja Butu. Teisės aktai nenumato draudimo bankroto administratoriui vykdant kreditorių sprendimą, pasirinkti kitokią disponavimo turtu formą“, tačiau tokios LAGK padarytos išvados yra deklaratyvios ir klaidingos, t. y. skundžiamame LAGK Sprendime nepateikiama tikslių motyvų ir argumentų, kodėl Tarnybos sprendimo dalis dėl konstatuoto ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 1 punkto ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies punkto pažeidimo yra nepagrįsta.

2.7. Skundžiamu Įsakymu buvo konstatuotas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto, 31 straipsnio 1 punkto ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, kadangi pareiškėjas ilgą laiką faktiškai neperėmė dalies Įmonės turto (pvz., buto, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) (Tarnyba neturėjo informacijos, kad tas būtų padaryta ir Išvados surašymo dieną), kurį įmanoma ir privalu faktiškai perimti savo dispozicijoje, neužtikrindamas, jog šį turtą valdytų, naudotų ir juo disponuotų pareiškėjas (kaip Įmonės bankroto administratorius ir atsakingas asmuo).

2.8. Neaišku, kokiais objektyviais duomenimis remiantis LAGK Sprendime yra nurodoma, kad Butas buvo naudojamas nuomininkų, t. y. buvo nuomojamas. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pratęsęs ar sudaręs Buto nuomos sutartį (ĮBĮ 11 str. 5 d. 7 ir 13 p.), kad kreditorių susirinkimui būtų pateikęs spręsti klausimą dėl ūkinės komercinės veiklos (turto nuomos) (ĮBĮ 23 str. 6 p.), būtų atidaręs atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą Įmonės sąskaitą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.) ir Įmonė už Buto naudojimą į šią sąskaitą gavo pastovias įplaukas, kad būtų gavęs teismo leidimą nuomoti Butą Įmonės likvidavimo metu (nuo 2018 m. vasario 22 d.), kadangi nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir galėjo sudaryti tik susijusius su įmonės veiklos nutraukimu arba teismo nutartyje likviduoti įmonę numatytus sandorius (ĮBĮ 30 str. 3 d.), kt. Priešingai, Tarnybos įsitikinimu, duomenys rodo faktišką Buto neperėmimą ir atitinkamai sąlygų juo naudotis neatlygintinai sudarymą tretiesiems asmenims.

2.9. LAGK Sprendime nepaaiškinta, kodėl pareiškėjas objektyviai negalėjo faktiškai savo dispozicijoje perimti Buto, spręsti asmenų iškeldinimo (Butas Įmonės, net ne privataus asmens nuosavybė, kurioje jis gyventų kaip savo vieninteliame būste), Buto nuomos pagal teisės aktų nuostatas ar kitų klausimų, kurių sprendimas būtent ir yra nemokumo administratoriaus įgaliojimų (darbo) dalis. LAGK Sprendime minimas Buto pardavinėjimas ir pateikiama nuoroda į varžytynių skelbimą bei teigiama, kad „vykdomas Buto pardavimas įrodo, kad administratorius disponuoja Butu“, tačiau šis Buto pardavimas vykdytas jau po Tarnybos patikrinimo pabaigos ir nepatenka į patikrinimo apimtį bei savaime neįrodo tinkamo administratoriaus veikimo (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p., 31 str. 1 p. ir JANĮ 66 str. 1 d. 2 p. nuostatų tinkamo įgyvendinimo). Pareiškėjas LAGK Sprendime minimų varžytynių skelbime nurodė: „Nemokumo administratoriui turtas perduotas nebuvo ir nors nemokumo administratorius neturi duomenų apie parduodamo turto valdytojus ir/ar naudotojus, tačiau bankrutuojanti įmonė (pardavėjas) neįsipareigoja iki parduodamo turto nuosavybės perleidimo pirkėjui užtikrinti, jog parduodamu turtu nesinaudoja tretieji asmenys“.

2.10. Skundžiamu Įsakymu buvo konstatuotas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimas, kadangi pareiškėjas nepateikė asmeniui, pateikusiam skundą Tarnybai, JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos informacijos pagal minėto pareiškėjo 2020 m. birželio 15 d. raštą (3 p.). LAGK Sprendimo argumentais iš esmės nepagrįstai konstatuojama, kad juridinio asmens kreditorius šiuo metu neturi teisės privalomai gauti informacijos apie juridinio asmens turtą (turto sąrašo, balansinės vertės, pradinės pardavimo kainos, pardavimo datos, pardavimo būdo, gautų pinigų sumų už parduotą turtą, išieškotų ir gautinų pinigų sumų pagal juridinio asmens skolininkus, kitų gautų sumų) ir išlaidas (pagal JANĮ 73 str. 1 ir 2 d. nurodytą struktūrą) (JANĮ 32 str. 2 d. 4 ir 5 p.) bei šios teisės įgyvendinimas yra priklausomas nuo nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo savarankiškos valios. Tai kreditoriui svarbi ir vienareikšmiai privalomai teiktina informacija, kadangi būtent kreditoriai priima sprendimus dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (JANĮ 44 str. 8 p., 86 str. 2, 4, 5 d. ir kt.) bei bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo (JANĮ 75 str. 2 d. ir kt.) ir yra šiais klausimais tiesiogiai materialiai suinteresuoti. Be to, JANĮ 43 straipsnio 4 punktas tiesiogiai nustato, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus.