Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 29 d. paduotu ieškovės UAB „Kirtimų Logistikos Centras“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės UAB „Kirtimų Logistikos Centras“ paduotas kasacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kirtimų Logistikos Centras“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo sutvarkyti pavojingas chemines atliekas arba įpareigojimo užtikrinti žalos atlyginimą.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178 straipsniai, 185 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai), nes teismas priėmė, bet neįvertino ieškovės naujai pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ir AB „Baltic Chemicals International“ (šiuo metu bendrovė likviduota dėl bankroto ir išregistruota) nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai sąlygojo bendrovės, turinčios pavojingų cheminių atliekų, neteisėtą pripažinimą pasibaigusia ir išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio (toliau – ĮBĮ) 5 dalies ir 32 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų įrodymų visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Šių įrodymų nevertinimas lėmė tai, jog byloje nebuvo nustatyta esminė teisingam bylos išsprendimui aplinkybė – kas yra atsakingas dėl neteisėto AB „Baltic Chemicals International“, turinčios nesutvarkytų pavojingų cheminių atliekų, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir kam tenka pareiga sutvarkyti neteisėtai, pažeidžiant ĮBĮ nuostatas, išregistruotos įmonės likusias nesutvarkytas atliekas.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta išvada, kad ieškovė, įsigijusi iš AB „Baltic Chemicals International“ pastatus, kuriuose buvo paslėptos pavojingos cheminės atliekos, yra šių atliekų turėtoja, prieštarauja ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalies, 32 straipsnio 4 dalies nuostatoms ir teismų praktikai, pagal kurią už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankrutavusios įmonės bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1006-798/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-607-556/2019, 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-647-520/2019).

3. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo neteisingai aiškinamas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-534-343/2022 patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutarties turinys bei neteisėtai išplėsta ir interpretuota taikos sutartyje šalių sudaryto susitarimo esmė, konstatuojant, neva ieškovė, sudariusi taikos sutartį, prisiėmė riziką dėl AB „Baltic Chemicals International“ priklausančių atliekų sutvarkymo savo kaštais.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 25 straipsnį, kuriame nustatyta savivaldybės pareiga organizuoti šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymą, bei ATĮ 20 straipsnį, kuriame nustatyta Aplinkos ministerijos pareiga koordinuoti kitų valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje netinkamai taikytas ATĮ 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas principas „teršėjas moka“, kartu nukrypstant nuo šiuo klausimu suformuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos, pagal kurią niekas neturi būtų įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimas Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton und Business srl prieš Comune di Casoria, C-254/08). Netinkamas ATĮ 20, 25 straipsnių ir 32 straipsnio 1 dalies taikymas ir aiškinimas bei ESTT suformuotos praktikos nesilaikymas sąlygojo neteisėtą atsakovių atleidimą nuo joms dėl netinkamo pareigų vykdymo kylančios atsakomybės bei nepagrįstą dėl atsakovių neteisėtų veiksmų kilusios žalos perkėlimą ieškovei.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, nes konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu neišnagrinėjo vieno iš ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų (alternatyvus reikalavimas, kuriuo buvo prašoma pirminio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakoves sutvarkyti atliekas netenkinimo atveju įpareigoti atsakoves užtikrinti žalos atlyginimą), privalėjo, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, konstatuoti absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą ir atitinkamoje dalyje grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nutaręs palikti nepakeistą absoliutų negaliojimo pagrindą turintį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė neteisėtą ir CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktui prieštaraujančią nutartį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Kirtimų Logistikos Centras“ (j. a. k. 226224790) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 28 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 26971, kodas ZN95852.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.