Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. LK-N-316 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnį 3 dalį, pagal 226 straipsnio 4 dalį išteisintas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendis ir nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 226 straipsnio 3 dalį (2 veikos), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė numatyta 681 straipsnyje – atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 metams.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi perkvalifikuotos veikos iš BK 225 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 4 dalies (dėl 12100 Eur kyšio kaip nuolaidos (duomenys neskelbtini) reklamai) ir BK 225 straipsnio 3 dalies, 226 straipsnio 4 dalies (dėl kyšio kaip 15000 Eur paramos (duomenys neskelbtini)) į BK 225 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 24 d. Anksčiau teistas.Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. gegužės 4 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-316 nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad nors nuteistasis yra antrą kartą teistas, o paskutinis teistumas susijęs su sunkiu korupciniu nusikaltimu, nuteistasis šiuo metu atitinka įstatyme nustatytus lygtinio paleidimo kriterijus. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis atlieka pirmąją realią laisvės atėmimo bausmę, nuo 2024 m. gruodžio 20 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema. Taip pat nenustatyta didelės žalos ar grėsmės kitiems asmenims rizika. Nors nuteistasis ir toliau neigia padaręs nusikalstamą veiką, o jo nusikalstamas elgesys siejamas su tam tikromis mąstymo ir elgesio nuostatomis, Komisija vertino ne vien požiūrį į nusikalstamą veiką, bet ir realų elgesį bausmės atlikimo metu. Nustatyta, kad jis dirbo ir vykdė individualią veiklą, nuosekliai mokėsi, baigė dirbtinio intelekto mokymo programą, savanoriavo Krizių įveikimo centre, už atsakingą veiklą sulaukė teigiamo įvertinimo. Taip pat nėra duomenų apie ryšius su kriminaline subkultūra ar nusikalstamo gyvenimo būdo palaikymą. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius, palaiko santykius su šeima ir nepilnamečiais vaikais, laikosi nustatytų sąlygų trumpalaikių išvykų metu, yra motyvuotas vykdyti individualų resocializacijos planą, dalyvauja psichologinėse konsultacijose, geba atpažinti rizikos veiksnius ir planuoti jų valdymą. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis nebuvo baustas drausmine tvarka, vieną kartą buvo skatintas. Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, jo resocializacijos procesas vyksta sėkmingai, todėl yra pagrindas manyti, kad tolesnis bausmės atlikimas prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybai būtų veiksmingesnis nei laikymas izoliuotoje aplinkoje.Kauno apylinkės teisme 2026 m. gegužės 8 d. patvirtinimui gautas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.Taip pat Kauno apylinkės teisme 2026 m. gegužės 12 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo (skundžiamoje nutartyje teismo pavadintas atsiliepimu). Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakyti patvirtinti Komisijos 2026 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. LK-N-316 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas nurodė, jog teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo netvirtinti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.Nuteistasis V. G. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Komisijos 2026 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. LK-N-316 patvirtinimo klausimą ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2026 m. gegužės 12 d. skundą Nr. 3S-1233 perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.Skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarta Komisijos nutarimą priimti ir klausimą dėl jo tvirtinimo perduoti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. birželio 11 d. Šioje nutartyje apie teisme jau gautą prokuroro skundą neužsiminta, nuteistajam apie jį nepranešta, terminas atsiliepimui pateikti nenustatytas. Apie tai, kad prokuratūra apskundė Komisijos nutarimą, sužinojo tik iš viešų žiniasklaidos pranešimų. Dėl to 2026 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą su prašymu išaiškinti teisę susipažinti su prokuroro skundu, sudaryti galimybę su juo susipažinti ir leisti pateikti savo poziciją nustatytais terminais. Joks procesinis sprendimas dėl šio prašymo iki bylos išnagrinėjimo priimtas nebuvo arba jam nebuvo įteiktas, terminas pozicijai pateikti jam nebuvo nustatytas.Skunde teigia, kad tik po minėto kreipimosi prokuroro skundo nuorašas buvo išsiųstas įteikimui. Lietuvos kalėjimų tarnyboje jis gautas 2026 m. birželio 9 d., o nuteistajam įteiktas 2026 m. birželio 10 d. 19:22 val., t. y. pasibaigus darbo valandoms. įteikiant skundą joks terminas atsiliepimui pateikti nenustatytas. Byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta kitos dienos, t. y. 2026 m. birželio 11 d., rytą 8:10 val. Nuo prokuroro skundo įteikimo iki bylos išnagrinėjimo praėjo mažiau nei trylika valandų, kurių didžioji dalis - nakties metas. Per šį laiką objektyviai neturėjo jokios realios galimybės išanalizuoti skundo argumentus, parengti ir pateikti teismui savo atsiliepimo.Skunde pažymi, jog 2026 m. birželio 11 d. nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Nutarties 3 punkte teisme gautas prokuroro skundas įvardytas kaip atsiliepimas dėl Komisijos nutarimo. Jokio procesinio sprendimo dėl prokuroro skundo nutarties rezoliucinėje dalyje nepriimta. Teismas privalėjo bylą nagrinėti pagal skundo nagrinėjimo taisykles ir patvirtinimo klausimą išspręsti kartu su skundu. Teismo atliktas faktinis prokuroro skundo nagrinėjimas patvirtinimo procedūros forma nėra vien formalus trūkumas. Kai paduodamas skundas, įstatymų leidėjas sąmoningai įtvirtino kitokią - rungtynišką - procedūrą su pranešimu apie skundą ir keturiolikos dienų terminu atsiliepimui pateikti. Teismas, gavęs skundą, tačiau bylą išnagrinėjęs pagal patvirtinimo procedūrą, iš nuteistojo atėmė visas įstatyme garantuotas procesines teises, kurias įstatymų leidėjas nustatė būtent tokiai situacijai.Skunde atkreipia dėmesį, jog rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje, kurioje proceso dalyviai į posėdį nešaukiami, atsiliepimas į skundą yra vienintelė procesinė forma, kuria nuteistasis apskritai gali būti išklausytas dėl jo padėtį bloginančio skundo argumentų. Iš nuteistojo atėmus šią galimybę, teismo procesas tapo vienpusis, teismui buvo žinoma ir nutartyje iš esmės perimta prokuroro pozicija, tuo tarpu nuteistojo pozicija dėl skundo argumentų teismui apskritai nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Tokiu būdu pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą procesą, rungimosi principas ir proceso šalių lygiateisiškumo reikalavimas.Atsiliepimu į nuteistojo skundą, prokuroras prašo skundą atmesti, nurodo, jog nuteistasis skunde teisingai pastebi, kad dėl Komisijos 2026 m. gegužės 4 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą prokuroras apylinkės teismui pateikė skundą, apie kurį nuteistasis nebuvo informuotas, jam nebuvo išaiškinta teisė pateikti atsiliepimą į šį skundą, taip pat šis skundas Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 11d. nutartyje įvardintas atsiliepimu, vis tik, prokuroro vertinimu, šis pažeidimas nėra toks, kuris esmingai suvaržė nuteistojo galimybę gintis, nes savo argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pagrįstumo ir nutarties netvirtinti Komisijos nutarimo nepagrįstumo jis galėjo išdėstyti pateikdamas skundą aukštesnės instancijos teismui. Nuteistojo V. G. elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotu.Teismask o n s t a t u o j a : nuteistojo V. G. skundas tenkintinas.Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo V. G. skunde nurodytais argumentais, skundžiamu procesiniu sprendimu bei skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas tik klausimą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, bet nenagrinėdamas prokuroro skundo dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei nuteistajam neišsiųsdamas minėto skundo atsiliepimams pateikti padarė esminius BPK pažeidimus.Taigi lygtinio paleidimo (ir jo taikymo patvirtinimo, skundo dėl jo taikymo) iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarką reglamentuoja BPK 360 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Jei dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo gautas skundas, šį klausimą teismas išnagrinėja ir išsprendžia kartu su skundu. Kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui (BPK 360 straipsnio 3 dalis).Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teisme 2026 m. gegužės 8 d. patvirtinimui gautas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taip pat Kauno apylinkės teisme 2026 m. gegužės 12 d. gautas Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo (skundžiamoje nutartyje teismo pavadintas atsiliepimu). Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi nutarta Komisijos nutarimą priimti ir klausimą dėl jo tvirtinimo perduoti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. birželio 11 d. Nuteistasis 2026 m. gegužės 29 d. raštu kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti teisę susipažinti su prokuroro skundu, sudaryti galimybę su juo susipažinti ir leisti pateikti savo poziciją nustatytais terminais. Byloje nėra duomenų, jog nuteistajam į šį raštą būtų buvę atsakyta ir suteikta galimybė realizuoti savo teises.Apygardos teismas sutinka su skundo argumentais, kad prokuroro skundo nuorašas nuteistajam buvo įteiktas tik 2026 m. birželio 10 d. 19:22 val. Todėl, kaip minėta, baudžiamojo proceso įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas nesilaikė BPK 360 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto imperatyvo, pažeisdamas nuteistojo procesines teises, teises į teisingą teismą ir gynybą, bei nuteistojo ne tik per tris darbo dienas nuo skundo gavimo dienos neinformavo apie gautą prokuroro skundą, o šį skundą savo nutartyje, kurioje atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dar ir pavadino atsiliepimu, nesurengė šio klausimo (prokuroro skundo) nagrinėjimo, nors pagal prokuroro skundą turėjo būti sprendžiamas klausimas nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais. Tuo pačiu apylinkės teismas neužtikrino ir galimybės, t. y. iš esmės apribojo nuteistojo teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą į prokuroro skundą. Apygardos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo klausimas gali būti išnagrinėjamas ir išsprendžiamas kartu su skundu dėl to paties Komisijos nutarimo (BPK 360 straipsnio 2 dalis), tai nepaneigia teismo pareigos laikytis imperatyvių BPK reikalavimų. Kartu pažymėtina ir tai, kad iš nutarties matyti, jog apylinkės teismas nagrinėjamu atveju sprendė klausimą tik dėl Komisijos nutarimo, o dėl prokuroro skundo jokio procesinio sprendimo nepriėmė (jo neišnagrinėjo), ji pavadindamas tik atsiliepimu. Taip pat, pats nuteistasis tik dieną prieš posėdį (rašytinio proceso tvarka) apie tokį prokuroro skundą buvo informuotas, nesuteikiant jam teisės teikti atsiliepimą, be kita ko, net laiko prasme nesant tokios galimybės. Pažymėtina ir tai, kad BPK 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo pareiga užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais ginti savo interesus ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti nuteistojo asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. Įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra priimta pažeidžiant nuteistojo V. G. teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą, todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimas ir prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo perduotini nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Kadangi žemesniojo teismo nutartis naikinama dėl esminio BPK pažeidimo padarymo ir perduodama nagrinėti iš naujo, aukštesnysis teismas nepasisako dėl kitų skundo prašymų ir su tuo susijusių argumentų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,