Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1T-509-1020/2026 Teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.8 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su nuteistojo V. G. prašymu dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1S-675-634/2026 (teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0) perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,n u s t a t ė :Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo V. G. prašymas su vėlesniais papildymais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 229 straipsnio 1 dalimi, perduoti baudžiamąją bylą, kurioje nagrinėjamas nuteistojo V. G. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nagrinėti kitam apygardos teismui. Nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teisme iki 2026 m. pradžios skundus dėl lygtinio paleidimo teisėjai nagrinėjo vienasmeniškai, kaip ir nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio 5 dalyje. Nuo 2026 m. minėtus skundus pradėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, nors nutartyse nenurodomas to pagrindas. Be kita ko, toks pagrindas neįtvirtintas ir nuo 2026 m. birželio 1 d. įsigaliojusiose Kauno apygardos teismo Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei Kauno apygardos teisme, šios kategorijos bylos šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos vienasmeniškai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo teigimu, apygardos teisme nagrinėjant šią ir kitas tokios kategorijos baudžiamąsias bylas trijų teisėjų kolegija sudaroma neteisėtai, nes tam nėra teisinio pagrindo nei BPK, nei Taisyklėse. Taigi, išdėstytos aplinkybės nuteistajam kelia pagrįstų abejonių dėl Kauno apygardos teismo nešališkumo nagrinėjant jo bylą, o šių abejonių nepašalintų ir vieno ar kelių teisėjų nušalinimas, kadangi kvestionuojama pati teismo bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarka.Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui paliekamas nenagrinėtas.BPK 229 straipsnyje nustatyta galimybė perduoti baudžiamąją bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam teismui. Tačiau minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui tik ypatingais atvejais, t. y. siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Kaip matyti, nuteistasis prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui iš esmės grindžia visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumu, jį argumentuojant bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo tvarkos pažeidimais.Visais atvejais teisingumo interesai reikalauja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog proceso dalyviai teise pareikšti nušalinimą teisėjui ar teisėjams turi naudotis įstatymuose nustatyta tvarka. Nuteistojo pateikto prašymo kontekste, pastebėtina, kad pagrindinė baudžiamojo proceso dalyvių priemonė, įgyvendinant savo konstitucinę teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, yra Baudžiamojo proceso kodekso III skyriaus ketvirtajame skirsnyje įtvirtintas nušalinimo institutas. BPK 58 straipsnyje nustatyti nušalinimo pagrindai, o BPK 59 straipsnyje reglamentuojama nušalinimo pareiškimo ir pareikšto nušalinimo išsprendimo teisme tvarka. Visais atvejais nušalinimas yra reiškiamas bylą nagrinėjančiam teismui. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir dėl to, teismas prieš priimdamas procesinį sprendimą turi išklausyti visų proceso dalyvių nuomones. Toks teisinis reguliavimas nustatytas BPK 253 straipsnio 1 dalyje (nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis (rašytine ar protokoline), prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones). Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, kiekvienu konkrečiu atveju nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai ir bylą nagrinėjantis teisėjas, kolegijos nariai ar visa teisėjų kolegija (priklausomai nuo to kam pareikštas nušalinimas) turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti tokį prašymą.Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų, nuteistasis V. G. 2026 m. rugsėjo 29 d. taip pat pateikė prašymą Kauno apygardos teismui, kuriame reiškiamas nušalinimas Kauno apygardos teismo teisėjui Giedriui Endriukaičiui, kuriam paskirta nagrinėti minėta byla bei prašymas dėl bylos perdavimo teismo pirmininkui, kad būtų išspręstas klausimas dėl bylos perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2026 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo nuteistąjį, kad jo skundas paskirtas nagrinėti teisėjų kolegijai susidedančiai iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės bei prašoma nuteistojo patikslinti, ar jis nereiškia nušalinimo ir kitiems teisėjų kolegijos nariams. Po ko, nuteistasis pateikė prašymą dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga, be kita ko, ir dokumentais susijusiais su bylos paskyrimo nagrinėti teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme atidėtas iki kol bus išspręstas pareikšto nušalinimo klausimas. Aptartų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad BPK 229 straipsnio nuostatos nesukuria asmens teisės apeiti BPK numatytą nušalinimo tvarką ir kreiptis tiesiogiai į teismų vadovus, reiškiant nušalinimą teisėjui ar bylą nagrinėjančiam teismui bei taip apeiti įstatyme numatytą nušalinimo pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką. Esant tokiai situacijai, t. y. šiuo atveju nesant teisinio pagrindo nagrinėti nuteistojo V. G. prašymo, nevertinami ir prašyme dėstomi argumentai dėl bylos paskyrimo ir teisėjų kolegijos sudarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje panašiose situacijose, kai iš esmės nereiškiant nušalinimo konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjams arba pareikšto nušalinimo neišsprendus iš esmės, o Lietuvos apeliacinio teismo prašoma bylą perduoti nagrinėti kitam teismui, jau buvo išaiškinti nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui institutų skirtumai bei jų taikymas ir priimti sprendimai tokius asmenų prašymus palikti nenagrinėtus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1T-40-449/2022, Nr. 1T-143-1020/2023, Nr. 1T-11-1020/2026).Atsižvelgiant į visa tai, nuteistojo V. G. prašymas baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui paliekamas nenagrinėtas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,n u t a r i a :Palikti nenagrinėtą nuteistojo V. G. prašymą baudžiamąją bylą Nr. 1S-675-634/2026 (teisminio proceso Nr. 1-02-7-00010-2016-0), kuri teisminga Kauno apygardos teismui, perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.