Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-1839Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00247-2023-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko) ir Agnės Tikniūtės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 15 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osteda“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osteda“ ieškinį atsakovui E. J. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė.Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006, Nr. 3K-3-72/2007 ir Nr. 3K-3-497/2007, kurioje išaiškinta, kad pagal preliminariąją sutartį perduoti pinigai yra perduodami konkrečiam tikslui – pagrindinės sutarties sudarymui, todėl šio tikslo nepasiekus ir pagrindinės sutarties nesudarius, gautos lėšos laikytinos įgytomis be teisinio pagrindo bei grąžintinomis pagal CK 6.237 straipsnį. Teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio 1 dalį, CK 6.242 straipsnio 1 ir 3 dalis bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011, nepagrįstai konstatavę, kad atsakovo gautos lėšos negali būti vertinamos kaip nepagrįstas praturtėjimas vien dėl to, jog tarp šalių egzistavo preliminarioji sutartis. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl tikrųjų šalių ketinimų nustatymo, netinkamai aiškino CK 6.165 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, nepagrįstai preliminariosios sutarties 11.1 punktą aiškindami kaip suteikiantį atsakovui besąlyginę teisę pasilikti visas ieškovo sumokėtas lėšas kaip atlyginimą už tariamą naudojimąsi patalpomis. 3. Nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl preliminariosios sutarties aiškinimo ir prievolių vykdymo prieš terminą, teismai nepagrįstai pripažino, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai pakeisti šalių sutartą pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir reikalauti ją sudaryti dar 2012 m., nors pačioje preliminariojoje sutartyje buvo numatytas prievolių vykdymo laikotarpis iki 2016 m. gegužės 15 d., o ieškovui buvo suteikta teisė mokėti įmokas visą sutartą laikotarpį. 4. Teismai pažeidė CK 1.125 straipsnio 1 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio senaties pradžios momento nustatymo, nes objektyvųjį ir subjektyvųjį ieškinio senaties pradžios momentus sutapatino formaliai, nevertindami tarp šalių po 2012 m. vykusių tęstinių derybų, komunikacijos bei atsakovo elgesio, sudariusio pagrindą ieškovui pagrįstai manyti, kad sutartiniai santykiai tęsiami ir pagrindinė sutartis bus sudaryta. 5. Teismai pažeidė CPK 176, 178 straipsnius, 185 straipsnio 1 dalį ir CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, nes išvadas dėl tariamo naudojimosi patalpomis bei preliminariosios sutarties 11.1 punkto taikymo grindė prielaidomis ir tikėtinumais, o ne byloje esančių įrodymų visuma, taip pat padarė esminių proceso teisės pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 327, 263, 270, 320 straipsniai, 331 straipsnio 4 dalis).6. Nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013, teismai neteisingai perkėlė ieškovui pareigą paneigti bet kokį galimą atsakovo turto gavimo teisinį pagrindą. 7. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmių bei civilinės atsakomybės taikymo ikisutartiniuose santykiuose, suformuotos civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, nes nevertino atsakovo nesąžiningo elgesio visumos – atsakovas pasiliko tiek ginčo patalpas, tiek ieškovo sumokėtas lėšas, nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovui nebuvo perduotas joks turtas ar kompensacija.Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Prašymas stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą (įvardytas kaip prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones) nenagrinėtinas.