- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2-486-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00537-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pran.)
- Ieškovas
- "GATAS"
- Atsakovas
- „VIA Lietuva“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gatas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl sprendimo viešajame pirkime panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gatas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Via Lietuva“ dėl sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, prašydama: 1) panaikinti atsakovės 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą viešajame pirkime „Nr. 6184. Valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai“ (pirkimo ID 5760964); 2) pripažinti, kad UAB „Kelio vizija“ netenkina pirkimo Bendrųjų sąlygų 7.2 papunkčio reikalavimų, neturi teisės vykdyti pirkimo sutarčių ir jos pasiūlymai turi būti atmesti; 3) pripažinti, kad UAB „Kelio vizija“ nėra pajėgi bei realiai neturi resursų vykdyti pirkimo sutartis ir jos pasiūlymai turi būti atmesti; 4) pripažinti, kad UAB „Kelio vizija“ atitinka pirkimo Specialiųjų sąlygų priedo Nr. 3 2.1, 2.6 papunkčių, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 45 straipsnio 2¹ dalies 1, 6 punktuose įtvirtintus kriterijus, todėl privalėjo būti pašalinta iš viešojo pirkimo; 5) pripažinti, kad UAB „Kelio vizija“ atitinka pirkimo sąlygų 2 priede „Tiekėjų pašalinimo pagrindai“ 7 punkte įtvirtintą pagrindą, todėl turėjo būti pašalinta iš viešojo pirkimo; 6) pašalinti UAB „Kelio vizija“ iš pirkimo; 7) pripažinti UAB „Gatas“ pirkimo I dalies ir V dalies laimėtoja; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės UAB „Gatas“ ieškinį priimti atsisakė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas nustatė, kad atsakovė AB „Via Lietuva“ vykdo viešąjį pirkimą „Nr. 6184. Valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai“ (pirkimo ID 5760964), kurio objektas – Valstybinės reikšmės kelių horizontaliojo ženklinimo darbai. Pirkimo objektas išskaidytas į 6 dalis. Ieškovė dalyvavo ir pasiūlymus teikė visose pirkimo dalyse. Atsakovė (perkančioji organizacija) 2026 m. vasario 3 d. priėmė sprendimus, kuriais pirkimo I dalies, II dalies, III dalies ir V dalies laimėtoja pripažinta UAB „Kelio vizija“; IV dalies laimėtoja pripažinta UAB „Biseris“; VI dalies laimėtoja pripažinta ieškovė. Pirkimo I dalyje bei V dalyje ieškovė užėmė 2-ąją vietą.
Teismas nustatė, kad ieškovė 2026 m. vasario 13 d. pateikė pretenziją dėl atsakovės 2026 m. vasario 3 d. sprendimų pirkime, kuriais pirkimo I dalies ir V dalies laimėtoja pripažinta UAB „Kelio vizija“, panaikinimo. 2026 m. vasario 25 d. ieškovė pateikė papildomą pretenziją dėl sprendimų, kuriais UAB „Kelio vizija“ pripažinta pirkimo I dalies ir V dalies laimėtoja, panaikinimo. Atsakovė 2026 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovės pretenzijas tenkinti iš dalies – panaikinti sprendimus dėl pirkimo I dalies, II dalies, III dalies bei V dalies laimėtojo nustatymo ir grįžti į pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją, atliekant papildomą UAB „Kelio vizija“ pasiūlymų I daliai, II daliai, III daliai ir V daliai kainų vertinimą; pateikti ieškovei susipažinti UAB „Kelio vizija“ pirkimui pasiūlytų specialistų gyvenimo aprašymus (CV), nuasmeninant juose esančią konfidencialią informaciją; kitus pretenzijų motyvus, argumentus ir reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Teismas, įvertinęs pateikiamo ieškinio turinį, nustatė, kad ieškovė pažymi, jog jos pretenzijos buvo tenkintos ir sprendimai nurodytose pirkimo dalyse buvo panaikinti iš esmės tik pretenzijose nurodytų motyvų dėl UAB „Kelio vizija“ nepagrįstai bei neįprastai mažos kainos pagrindu bei apimtyje, likusius argumentus atmetant kaip nepagrįstus. Ieškovė nesutinka su atsakovės 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu ir reiškia ieškinį, nes visi likę atsakovės nurodyti ieškovės pretenzijų atmetimo argumentai, kuriais buvo atmesti ieškovės motyvai ir reikalavimai, ieškovės vertinimu, yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir neteisėti.
Teismas nurodė, kad perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų neįeina į teismų peržiūros procedūros objektą, nes šie nėra savarankiški jų sprendimai, tiesiogiai ūkio subjektams sukeliantys teisinius padarinius. Tai reiškia, jog ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos tenkinimo iš dalies (atsakovės 2026 m. balandžio 28 d. sprendimas viešajame pirkime) negali būti savarankišku reikalavimu, kaip negalintis sukelti ieškovei teisinių padarinių, nes ginčijamu perkančiosios organizacijos 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu pirkimas I dalyje, II dalyje, III dalyje ir V dalyje panaikintas dėl laimėtojo nustatymo ir grąžintas į pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją. Teismo teigimu, toks reikalavimas ir iš jo išplaukiantys (su juo susiję) kiti ieškovės šio ieškinio reikalavimai, susiję su kito tiekėjo atitikimu kvalifikaciniams reikalavimas ir ieškovės pripažinimu pirkimo laimėtoja, priklausantys išimtinai nuo atsakovės kaip perkančiosios organizacijos diskrecijos pirkime, kuris šiuo metu yra vykdomas toliau, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka.
Atsižvelgdamas į 2026 m. balandžio 28 d. atsakovės sprendimą, teismas konstatavo, kad ieškovės pareikšti ieškinio reikalavimai negali sukurti jai materialiųjų teisinių padarinių, todėl ieškinį priimti atsisakė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Gatas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškinio patenkinimas negalėtų sukelti ieškovei teisinių padarinių. Ieškinyje ieškovė pateikė išsamius argumentus, kurie pagrindžia, jog, atsižvelgiant į pretenzijose išdėstytus motyvus, atsakovė privalėjo ne grįžti į pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją pirkimo I, II, III ir V dalyse, papildomam išimtinai tik UAB „Kelio vizija“ pasiūlymų kainų vertinimui, o atmesti UAB „Kelio vizija“ pasiūlymus ir (arba) pašalinti UAB „Kelio vizija“ iš pirkimo. Pripažinus, kad egzistavo (egzistuoja) pagrindas atmesti UAB „Kelio vizija“ pasiūlymus pirkime ir (ar) egzistavo (egzistuoja) pagrindas ją pašalinti iš pirkimo, tenkinant ieškinio reikalavimus, teismo sprendimas sukeltų materialines pasekmes ieškovei, nes ji, kaip tiekėja, užėmusi 2-ąją vietą pirkimo I ir V dalyse, būtų pripažinta šių pirkimo dalių laimėtoja. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės pretenzijų tenkinimo rezultatas realiai pasireiškė tik pakartotiniu UAB „Kelio vizija“ pirkimo I, II, III, V dalių pasiūlymų vertinimu išimtinai kainos pagrįstumo apimtimi, todėl tai, kad atsakovė nurodė tenkinanti pretenzijas iš dalies, neleidžia konstatuoti ieškovei palankaus sprendimo priėmimo fakto. Pretenzijos bei jų reikalavimai buvo iš esmės atmestos. Perkančioji organizacija, net ir nesutikdama su pretenzijose nurodomais argumentais, tiekėjos reikalavimais, pripažinusi juos nepagrįstais ir atmesdama, panaikino savo sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo pirkimo dalyse ir grįžo į pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją šiose dalyse, papildomam UAB ,,Kelio vizija“ pasiūlymų kainų vertinimui. Ieškovė ieškinyje nurodė išsamius argumentus, kurie pagrindžia atsakovės neteisėtus veiksmus ir sprendimų nepagrįstumą; atsižvelgiant į pretenzijose išdėstytus motyvus, atsakovė privalėjo atmesti UAB ,,Kelio vizija“ pasiūlymus ir (arba) pašalinti šią tiekėją ir pirkimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Teismas neįvertino išskirtinės bei neįprastos ginčo situacijos, kad neteikiant ieškinio ieškovė netektų galimybės pretenzijose nurodytų argumentų naudoti vėliau, atsakovei iš naujo priėmus sprendimą dėl pirkimo I, II, III, V dalių rezultatų, nes šie argumentai būtų laikomi jau išnagrinėtais ir pakartotiniais, dėl ko tolesnės ieškovės pretenzijos dėl šių motyvų nebūtų priimamos bei nagrinėjamos. Tai lemtų, kad dėl šių motyvų ieškovė netektų teisės ateityje teikti ieškinio teisme. Ieškovės pozicijos pagrįstumą pagrindžia teismų nagrinėtos bylos situacijose, kai perkančiosios organizacijos iš dalies tenkina pretenzijas, o likusią dalį pretenzijų motyvų atmeta, o tiekėjai ginčija tokius perkančiųjų organizacijų veiksmus, pretenzijų atmestose dalyse pateiktus motyvus bei rezultatą (pvz., Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1959-340/2017 ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-627-302/2017; Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2016-340/2021 ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2A-988-798/2021). Skirtingai nei nusprendė teismas skundžiamoje nutartyje, teismai tokius ieškinius priima ir nagrinėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „Gatas“ ieškinį atsakovei AB „Via Lietuva“ dėl sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, konstatavęs, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, nes nesukeltų ieškovei materialiųjų teisinių padarinių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieškovė 2026 m. vasario 13 d. pateikė atsakovei pretenziją ir 2026 m. vasario 25 d. papildomą pretenziją dėl atsakovės 2026 m. vasario 3 d. sprendimų, kuriais pirkimo I ir V dalių laimėtoja pripažinta UAB „Kelio vizija“, panaikinimo. Atsakovė 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovės pretenzijas patenkino iš dalies – nusprendė panaikinti sprendimus dėl pirkimo I, II, III ir V dalių laimėtojo nustatymo ir grįžti į pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją, atliekant papildomą UAB „Kelio vizija“ pasiūlymų I, II, III ir V dalims kainų vertinimą; kitus pretenzijose nurodytus motyvus, argumentus ir reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu dėl jos pretenzijų, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės sprendimo viešajame pirkime panaikinimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos pretenzijos buvo tenkintos ir sprendimai nurodytose pirkimo dalyse buvo panaikinti iš esmės tik pretenzijose nurodytų motyvų dėl UAB „Kelio vizija“ nepagrįstai bei neįprastai mažos kainos pagrindu bei apimtyje, likusius argumentus atmetant kaip nepagrįstus. Teikdama ieškinį teismui, ieškovė argumentavo nesutinkanti su tokiu atsakovės 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu, nes, ieškovės teigimu, visi atsakovės atmesti argumentai ir reikalavimai, priešingai nei nusprendė atsakovė, yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovei 2026 m. balandžio 28 d. priėmus sprendimą grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, ieškovės ieškinio reikalavimai negalėtų būti patenkinti ir, atitinkamai, sukelti jai teisinių padarinių.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, taigi, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiame straipsnyje nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 49 punktas).
Teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su procesinio teisinio, tiek su materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (procesinio teisinio ar materialiojo teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-381/2025, 12 punktas). Jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialiojo teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30 punktas).
Kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Viešųjų pirkimų ginčų kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama tiekėjo (ieškovo) teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas. Kasacinis teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, visų pirma, turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 22–23 punktai).
Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (lot. ratione personae), ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų (įskaitant pirkimo sąlygų neteisėtumą) ar veiksmų (lot. ratione materiae). Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos, pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimas (veiksmai), atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).
Antrasis tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti atitinkamus perkančiosios organizacijos veiksmus elementas (ratione materiae) siejamas su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje pasisakant dėl tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ne kartą nurodyta, kad peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą, nepaisant galimybės gauti nuostolių atlyginimą (ESTT 2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Komisija prieš Austriją, C-212/02), nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisinius padarinius (ESTT 2005 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Stadt Halle, C-26/03) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2025).
Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė situacija, kai ieškovė (tiekėja), nesutikdama su atsakovės (perkančiosios organizacijos) 2026 m. vasario 3 d. sprendimais dėl pirkimo rezultatų – nustatytos konkursų atitinkamose pirkimo dalyse nugalėtojų eilės, kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzijomis (2026 m. vasario 13, 25 d.), kuriomis prašė: 1) panaikinti atsakovės 2026 m. vasario 3 d. sprendimo dalis, kuriomis UAB „Kelio vizija“ pripažinta I ir V pirkimo dalių laimėtoja; 2) pripažinti ieškovę pirkimo I ir V dalių laimėtoja; 3) pašalinti UAB „Kelio vizija“ iš pirkimo ir (arba) atmesti UAB „Kelio vizija“ pasiūlymus. Išnagrinėjusi ieškovės pretenzijas, atsakovė 2026 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovės pretenzijas tenkinti iš dalies – panaikinti sprendimus dėl pirkimo I, II, III ir V dalių laimėtojo nustatymo ir grįžti į pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją, atliekant papildomą UAB „Kelio vizija“ pasiūlymų I, II, III ir V dalims kainų vertinimą; kitus pretenzijų motyvus, argumentus ir reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, tiekėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti atitinkamą perkančiosios organizacijos sprendimą ar veiksmą antrasis elementas yra galimas būtent tiekėjo teisių ir (ar) interesų pažeidimas, o peržiūros procedūra turi būti prieinama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą, nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisinius padarinius. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė gali turėti teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės 2026 m. vasario 3 d. sprendimus dėl laimėtojų konkurse eilės nustatymo tiek, kiek ji atitinkamose konkurso dalyse, jos vertinimu, nepagrįstai nebuvo pripažinta nugalėtoja. Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pasiūlymų įvertinimo ir eilės sudarymo laikytinas jos išreikšta valia, galinčia sukelti tiekėjams teisinius padarinius.
Atsakovė 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino 2026 m. vasario 3 d. sprendimus dėl pirkimo I, II, III ir V dalių laimėtojo nustatymo ir nusprendė grįžti į pirkimo pasiūlymų vertinimo stadiją. Įstatymuose, be kita ko – VPĮ, nėra įtvirtinta galimybė perkančiajai organizacijai grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją „iš dalies“, t. y. taip, kad jos panaikintu sprendimu atliktas įvertinimas kitais klausimais liktų galioti. Taigi, atsakovė, grįžusi į pasiūlymų vertinimų stadiją, šiuo klausimu priims naują sprendimą. Tai reiškia, kad ginčo objektas – atsakovės 2026 m. vasario 3 d. sprendimai, kuriais nustatytas pasiūlymų atitinkamose ieškovei aktualiose pirkimo dalyse laimėtojas – išnyko. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų nagrinėjimas nėra galimas išnykus ginčo objektui, nes pretenzijos argumentų pagrįstumo įvertinimas teisme ieškovei materialiųjų teisinių padarinių sukelti negalėtų – perkančiosios organizacijos sprendimas, kuriuo išreikšta jos valia ir kuris gali sukelti tiekėjams teisinius padarinius, atitinkamai, dėl kurio teikta ieškovės pretenzija, jau yra panaikintas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji netenka galimybės pretenzijose nurodytų motyvų naudoti vėliau, atsakovei iš naujo priėmus sprendimus dėl pirkimo I, II, III, V dalių rezultatų. VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija, be kita ko, nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir taip pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl tokių perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka VPĮ reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo (VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal VPĮ 101 straipsnio 3 dalį, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties, įskaitant atvejus, kai ji sudaroma pagal preliminariąją sutartį, ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo. Pakartotinė pretenzija suprantama kaip tokia, kuri teikiama arba dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo ir tuo pačiu pagrindu (pavyzdžiui, dėl sprendimo nustatyti laimėjusį pasiūlymą kaip ekonomiškai naudingiausią pagal pirkimo sąlygas), arba dėl to paties atlikto veiksmo. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbi perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų turinio atskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015). Taigi, kaip pakartotinė ir neprivaloma nagrinėti pretenzija vertinama tokia pretenzija, kuri teikiama dėl to paties perkančiosios organizacijos sprendimo ar veiksmo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė panaikino savo 2026 m. vasario 3 d. sprendimus ir grįžo į pasiūlymų vertinimo stadiją. Atsakovei pasinaikinus savo sprendimus dėl konkurso laimėtojų eilės nustatymo, atsakovės argumentai į ieškovės pretenzijas dėl nurodyto sprendimo tapo teisiškai nereikšmingi. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkančiųjų organizacijų veiksmai dėl tiekėjų pretenzijų, taip pat ir argumentai dėl jų (ne)pagrįstumo, patys savaime nėra teismų peržiūros procedūros objektas, nes teisinius padarinius ūkio subjektams sukelia ir, atitinkamai, teisminio nagrinėjimo objektas gali būti perkančiosios organizacijos sprendimas, su kuriuo nesutikdami pastarieji turi teisę teikti pretenzijas, įgyvendinami ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą, nustatytą VPĮ 101, 103 straipsniuose. Atitinkamai, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovei priėmus naują sprendimą dėl pasiūlymų įvertinimo, dėl jo galės būti teikiamos pretenzijos VPĮ nustatyta tvarka.
Nurodytų išvadų nepaneigia ieškovės atskirajame skunde nurodyta teismų praktika, nes faktinės aplinkybėse nurodytose bylose neatitinka nagrinėjamos bylos faktinės situacijos – jose, kitaip nei nagrinėjamu atveju, perkančioji organizacija, priėmusi ginčijamą sprendimą, tuo pačiu sprendimu nenusprendė grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją, atitinkamai, nebuvo prielaidų konstatuoti, jog ginčo nagrinėjimas teisme nesukels tiekėjams materialiųjų teisinių padarinių.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškinio pareiškimo prielaidų nebuvimą ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.