Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. 0239-ANR N-69707-2026 (ROIK: 26307273925) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresniosios specialistės I. J. 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 0239-ANR N-69707-2026 (ROIK: 26307273925) (toliau – ir Nutarimas) J. S. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens MB (duomenys neskelbtini) vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, o būtent – siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu, t. y. 2026 m. vasario 28 d., 14.32 val., pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) (greičio viršijimas), valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Minėtu Nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta 540 Eur dydžio bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas teismo posėdyje iš esmės patvirtino skunde nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad nežinojo apie pasikeitusią tvarką, pagal kurią privaloma nurodyti transporto priemonę vairavusį asmenį. Pranešimus jis gavo, tačiau į jų turinį neįsigilino, nes manė, kad galioja ankstesnė tvarka, pagal kurią pakako sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas nurodė, kad įmonėje dirba vienas, automobilis registruotas įmonės vardu ir juo naudojasi tik jis. Patvirtino, kad pažeidimo metu automobilį vairavo jis, KET pažeidimo fakto neginčija, o paskirtą baudą sumokėjo, laikydamas tai atsakomybės prisiėmimu. Jo teigimu, apie pasikeitusią tvarką įmonė nebuvo atskirai informuota, todėl jis nemanė, kad būtina papildomai nurodyti vairavusį asmenį. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir baudą panaikinti arba sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikęs šių duomenų, atsako ANK nustatyta tvarka.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas yra MB (duomenys neskelbtini), o JAR duomenimis nuo 2017 m. lapkričio 2 d. šios mažosios bendrijos vadovas yra J. S. Šių aplinkybių Pareiškėjas neginčija. Taigi byloje nustatyta, kad Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, buvo subjektas, kuriam teko pareiga, gavus teisėtą institucijos reikalavimą, per penkias darbo dienas pateikti ANK 611 straipsnyje nurodytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemone.

Vertinant, ar Pareiškėjui kilo pareiga vykdyti institucijos reikalavimą, būtina nustatyti, ar pranešimai dėl duomenų pateikimo buvo išsiųsti laikantis ANK 573 straipsnyje nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami ANK nustatyta tvarka, be kita ko, elektroniniu paštu, kai elektroninio pašto adresas nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Institucija 2026 m. kovo 7 d. kreipėsi pranešimu Nr. 00-ANR_PR-82823-2026 dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo į MB (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti duomenis, kas 2026 m. vasario 28 d., 14.32 val., Jonavoje, Žeimių g. ties pastatu Nr. 17, automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė KET pažeidimą – viršijo greitį. Šis pranešimas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris įmonės buvo deklaruotas ir nurodytas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre deklaruotu įmonės kontaktiniu adresu. Pakartotinai pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-40817-2026 dėl duomenų pateikimo juridiniam asmeniui buvo išsiųstas 2026 m. kovo 30 d. Trečiasis pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-63674-2026 buvo išsiųstas 2026 m. gegužės 19 d. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat ir registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) MB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, kad MB (duomenys neskelbtini) būtų sureagavusi į šiuos pranešimus ir pateikusi reikalaujamus duomenis. Pareiškėjas skunde neneigia, kad minėti duomenys Institucijai nebuvo pateikti. Pareiškėjas savo neveikimą aiškina tuo, kad bendrijoje dirba vienas asmuo, t. y. pats direktorius, kuris aštuonerius metus pats apmokėdavo baudas, nesigilindamas į jų turinį, ir nepateikdavo prašomos informacijos, nes ją laikė pertekline. Taigi Pareiškėjo pozicija nėra grindžiama tuo, kad jis neturėjo galimybės gauti institucijos pranešimų ar kad elektroninio pašto adresas buvo nenaudojamas. Jo pozicija grindžiama tuo, kad jis nesuprato arba neįvertino pranešimuose nurodytos pareigos reikšmės.

ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato tris procesinių dokumentų išsiuntimo būdus: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami: 1) per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), 2) elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba 3) registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Remiantis CK 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 4 punktą, bendrijos vadovas atsako už mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi Pareiškėjas turėjo pareigą rūpintis, kad Juridinių asmenų registre būtų registruoti aktualūs bendrijos kontaktiniai duomenys, tame tarpe ir bendrijos el. pašto adresas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Institucijos 2026 m. kovo 7 d., 2026 m. kovo 30 d. ir 2026 m. gegužės 16 d. pranešimai bendrovei buvo išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, laikoma kad Institucijos pirmasis pranešimas MB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2026 m. kovo 7 d., šeštadienį. Pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį jo įteikimo diena laikytina 2026 m. kovo 9 d., pirmadienis, t. y. po išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Penkių darbo dienų terminas baigėsi 2026 m. kovo 16 d. Antrasis pranešimas išsiųstas 2026 m. kovo 30 d., todėl jo įteikimo diena laikytina 2026 m. kovo 31 d. Penkių darbo dienų terminas baigėsi 2026 m. balandžio 7 d. Trečiasis pranešimas išsiųstas 2026 m. gegužės 19 d., todėl jo įteikimo diena laikytina 2026 m. gegužės 20 d. Penkių darbo dienų terminas baigėsi 2026 m. gegužės 26 d. MB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys privalėjo Institucijai per nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis, o to nepadarius – taikomos atitinkamos priemonės.

Pažymėtina, kad pranešimas dėl duomenų pateikimo siunčiamas juridinio asmens vadovui, o ne pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui, todėl Institucija jį pagrįstai siuntė Juridinių asmenų registre nurodytu kontaktiniu įmonės adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad minėtomis datomis išsiųsta siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, byloje nėra. Jei įmonės el. paštas būtų neveikiantis, dėžutė neaktyvi, apie tai e-pristatymo sistema būtų teikusi pranešimą, tačiau šiuo atveju toks pranešimas suformuotas nebuvo. Be kita ko, tą patį elektroninio pašto adresą Pareiškėjas nurodė ir savo teikiamame skunde kaip kontaktą. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti, jog 2026 m. kovo 7 d., 2026 m. kovo 30 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. pranešimai MB (duomenys neskelbtini) nebuvo gauti.

Pažymėtina, kad MB (duomenys neskelbtini), kaip Lietuvos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, ir J. S. kaip šios bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas el. paštas, o to nepadarius jiems pagrįstai kyla neigiami padariniai (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-232-468/2023, Nr. AN2-267-988/2023). Asmuo, viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo el. paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti el. paštą, kad pageidautini gauti el. laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ (SPAM) katalogą, taip pat rūpintis, kad el. pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko el. laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo el. pašto adresą, yra laisvas pasirinkti el. pašto paslaugos tiekėją. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už vadovaujamo juridinio asmenes duomenų teikimą Juridinių asmenų registrui, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-91-919/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-188-1053/2023). Pažymėtina, kad administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl įmonės vadovas privalo žinoti viešajame registre nurodytą jo vadovaujamos bendrovės elektroninio pašto adresą, tuo labiau, kad pats jį nurodė ir užtikrinti, kad jam būtų žinomi nurodytu elektroninio pašto adresu gaunami pranešimai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-384-908/2020, Nr. AN2-243-988/2020). Tokiu atveju J. S. kaip įmonės vadovas turi pareigą pasirūpinti, kad įmonei į viešai deklaruotą įmonės el. paštą siunčiama korespondencija būtų perskaitoma, atitinkamai į ją reaguojama, kaip numato įstatymas. Aplaidus procesinių pareigų vykdymas negali būti pateisinama priežastimi netraukti administracinėn atsakomybėn.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK numato pareigą institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo jam siųstus procesinius dokumentus ir su jais susipažino (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-182-908/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-908/2023). Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-885/2021, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Tokiu atveju, negavusi duomenų, kad dėžutė yra neegzistuojanti ar neaktyvi, Institucija neturėjo pareigos pareiškėjui siųsti pranešimą dar ir registruotu paštu.

Sistemiškai aiškinant ANK 431 straipsnio 2 dalies, 611 straipsnio 2 dalies ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, už pranešime nustatytų duomenų pateikimą atsakingas juridinio asmens vadovas ar kitas įgaliotas asmuo. Kadangi šios įstatymo nuostatos įpareigoja reikalaujamą informaciją apie transporto priemonės valdytoją pateikti juridinio asmens vadovą, pats J. S. nenurodė, kad be jo MB (duomenys neskelbtini) yra kitų atsakingų už duomenų pateikimą asmenų, todėl Institucija pagrįstai pripažino J. S. atsakingu už reikalaujamų duomenų apie transporto priemonę valdžiusį asmenį nepateikimą nusižengimą tiriančiai institucijai.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų spręsti, jog Institucijos pranešimai buvo siunčiami JAR nurodytu MB (duomenys neskelbtini) kontaktiniu elektroninio pašto adresu, o Pareiškėjas šį elektroninio pašto adresą faktiškai naudojo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nurodytas elektroninio pašto adresas būtų neegzistuojantis, neveikiantis ar kad institucijos siunčiami elektroniniai laiškai būtų grįžę dėl techninių priežasčių, todėl laikoma, kad pranešimai MB (duomenys neskelbtini) buvo įteikti tinkamai.

Pareiškėjo argumentas, kad jis prašomą informaciją laikė pertekline, nepašalina įstatyme nustatytos pareigos vykdymo. Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, negalėjo savo nuožiūra nuspręsti nevykdyti teisės aktuose nustatyto institucijos reikalavimo vien dėl to, kad, jo vertinimu, prašomi duomenys nebuvo reikalingi ar pertekliniai. Jeigu Pareiškėjas manė, kad institucijos reikalavimas yra nepagrįstas ar perteklinis, jis turėjo teisę savo poziciją pareikšti administracinio nusižengimo teisenoje, tačiau vien subjektyvus reikalavimo vertinimas nesuteikė teisės jo nevykdyti.

Pareiškėjo nurodoma ankstesnė praktika, kai jis aštuonerius metus apmokėdavo įmonei skirtas baudas, savaime taip pat nepanaikina įstatyme nustatytos pareigos. Ankstesnė praktika nesukuria teisėto pagrindo nevykdyti galiojančių SEAKĮ ir ANK reikalavimų.

Taip pat nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad įmonėje dirba tik vienas asmuo. Priešingai, byloje nustatyta, kad tas vienintelis darbuotojas yra pats Pareiškėjas, kuris kartu yra juridinio asmens vadovas ir asmuo, atsakingas už įmonės veiklos organizavimą bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą.

Pareiškėjo argumentas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie „pasikeitusias vidines taisykles“, taip pat nepaneigia jo atsakomybės. Pareiga pateikti duomenis kyla ne iš policijos institucijos vidinių taisyklių, o tiesiogiai iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies ir ANK 611 straipsnio 2 dalies. Todėl institucijos vidinių taisyklių ar ankstesnės administracinės praktikos pasikeitimas nėra būtina šios pareigos atsiradimo sąlyga.

Nustatant Pareiškėjo veikos objektyviąją pusę, reikšminga tai, kad jis per įstatyme nustatytą terminą nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2026 m. vasario 28 d. 14.32 val. naudojosi transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis neveikimas yra atskiras nuo pirminio KET pažeidimo. Pareiškėjas nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn už 2026 m. vasario 28 d. padarytą greičio viršijimą. Jo atsakomybės pagrindas yra įstatyme nustatytos pareigos pateikti informaciją apie transporto priemonę naudojusį asmenį nevykdymas. Šio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, objektyvioji pusė pasireiškia pareigos pateikti įstatyme nurodytus duomenis nevykdymu. Kadangi tai yra neveikimas, būtina nustatyti momentą, kada pasibaigė teisės aktuose nustatytas terminas duomenims pateikti. Kaip nustatyta šios nutarties 23–24 punktuose, pirmasis pranešimas buvo laikomas įteiktu 2026 m. kovo 9 d., todėl penkių darbo dienų terminas pasibaigė 2026 m. kovo 16 d. Duomenys iki šio termino pabaigos pateikti nebuvo. Antrasis ir trečiasis institucijos pranešimai papildomai patvirtina, kad institucija siekė gauti reikalingus duomenis ir Pareiškėjui buvo sudarytos papildomos galimybės įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą. Tačiau teisinę reikšmę administracinio nusižengimo sudėčiai turi tai, kad po tinkamai įteikto reikalavimo per įstatyme nustatytą terminą duomenys nebuvo pateikti. Pareiškėjas, būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėjo galimybę pateikti prašomus duomenis arba informuoti instituciją apie objektyvias priežastis, dėl kurių jų negali pateikti. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant Pareiškėjo kaltę, pažymėtina, kad jis pats pripažįsta, jog institucijos pranešimus gavo, su jais susipažino, tačiau neteisingai įvertinęs prašomų duomenų reikšmę ir savo pareigas, nusprendė jų nepateikti. Toks Pareiškėjo elgesys nepaneigia jo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Todėl byloje nustatyti ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai: Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, buvo atsakingas už įstatyme nustatytos pareigos vykdymą, jam buvo pateiktas reikalavimas pateikti ANK 611 straipsnyje nurodytus duomenis, šie duomenys per nustatytą terminą nebuvo pateikti, o Pareiškėjas savo neveikimą iš esmės pripažįsta, tik bando pateisinti neteisingų prašomų duomenų reikšmės įvertinimu.

Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad J. S. 2025 m. balandžio 25 d. nutarimu buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 520 Eur bauda. ANK 40 straipsnis nustato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. J. S. baudą už minėtą nusižengimą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį sumokėjo 2025 m. rugsėjo 9 d., nuo šios nuobaudos įvykdymo dienos nebuvo praėję metai, kai jis įvykdė nagrinėjamą nusižengimą, todėl jo veika (neveikimas) teisingai kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad už ankstesnį administracinį nusižengimą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį Pareiškėjui paskirta 520 Eur bauda buvo sumokėta 2025 m. rugsėjo 9 d. Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjo administracinio nusižengimo padarymas siejamas su reikalavimo per ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą pateikti duomenis apie transporto priemonę naudojusį asmenį neįvykdymu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas pranešimo įteikimo ir nustatyto termino pasibaigimo aplinkybes, nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas nepraėjus vieneriems metams nuo ankstesnės administracinės nuobaudos įvykdymo dienos. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad nagrinėjamas administracinis nusižengimas, kaip tame pačiame ANK straipsnyje numatytas nusižengimas, padarytas pakartotinai, kaip tai nustatyta ANK 40 straipsnyje. Todėl institucija pagrįstai Pareiškėjo veiką kvalifikavo pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį kaip pakartotinį administracinį nusižengimą.

Pareiškėjas skunde neginčija paskirtos 540 Eur baudos dydžio. Vis dėlto teismas, tikrindamas nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertina ir šią aplinkybę. ANK 34 straipsnyje nustatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas įstatyme nustatytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pareiškėjas jau buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, todėl nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Taip pat nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas skirti mažesnę baudą, negu paskirta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 540 Eur bauda nelaikytina neindividualizuota ar aiškiai neatitinkančia padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio.

Apibendrinant darytina išvada, kad skundžiamas 2026 m. rugsėjo 2 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-69707-2026 (ROIK 26307273925) yra pagrįstas ir teisėtas, o Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

netenkinti pareiškėjo J. S. skundo ir palikti nepakeistą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės I. J. 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 0239-ANR N-69707-2026 (ROIK: 26307273925)

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.