Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-1176-560/2026Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01112-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1.; 3.2.14.; 3.1.7.6. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 28 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.Teismasn u s t a t ė :I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 621 straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kuris šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo: nustatyti, kad atsakovas yra V.J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , tėvas, o V. J. yra atsakovo ATS1 dukra; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros V. J. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės, bet ne trumpiau nei ji mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą, kas mėnesį mokamas periodines 500 Eur dydžio išmokas, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei dukrai skiriamą išlaikymo sumą pervedant į ieškovės IES1 banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Luminor Bank AB banke, iki einamojo mėnesio 20 dienos;išlaikymo lėšų, skirtų nepilnametei dukrai, tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; nustatyti, jog atsakovui su dukra V. J. bendravimo laikas neribojamas; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus.Ieškovė nurodė, kad 2009 metais ji ir atsakovas užmezgė romantinius santykius, ieškovė pastojo, apie nėštumą sužinojęs atsakovas santykius su ieškove nutraukė. Ieškovė yra išsituokusi, o atsakovas turi šeimą, kurioje yra susilaukęs dviejų vaikų. (duomenys neskelbtini). ieškovei ir atsakovui gimė dukra V. J., vaiko gimimo liudijime tėvas neįrašytas. Atsakovas žino, kad turi dukrą ir niekada to neneigė, tačiau su dukra nebendrauja, nors finansiškai prie vaiko išlaikymo prisidėjo. Atsakovui buvo siūloma pripažinti tėvystę, kreipiantis į notaro biurą dėl tėvystės pripažinimo pareiškimu, tačiau atsakovas nurodytu laiku į notaro biurą neatvyko. Ieškovė visuomet viena rūpinosi kasdienine dukros priežiūra ir išlaikymu, vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina. Dukros poreikiams patenkinti šiuo metu reikia ne mažesnė kaip 1 043 Eur sumos. Ieškovė yra įsitikinusi, jog atsakovas gali teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą, jo turtinė padėtis yra gera - jis turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, taip pat turi santaupų, gauna kitų pajamų.Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl prašomo išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, kad jo manymu prašomas išlaikymo dydis - 500 Eur/mėn. yra nepagrįstai didelis, neatitinka atsakovo finansinių galimybių ir realių vaiko poreikių. Atsakovas teigė, kad susitarė su ieškove dėl 250 Eur išlaikymo sumos per mėnesį ir atsakovas visą laiką vykdė išlaikymo pareigą pagal šalių susitarimą. Iš banko išrašų matyti, kad ieškovė skiria lėšų savo pilnamečiams vaikams, todėl mano, kad jo mokamos išlaikymo lėšos yra nukreipiamos kitiems asmenims. Atsakovo galimybės teikti išlaikymą vaikui yra ribotos, jis yra senatvės pensininkas, jo pagrindinės ir nuolatinės pajamos yra senatvės pensijos išmoka, jis turi sveikatos problemų, nuolat vartoja vaistus, didesnio nei 250 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimas pablogintų atsakovo padėtį, neproporcingai apsunkintų atsakovą, pažeistų jo teisę į minimalias asmenines pragyvenimo lėšas ir neatitiktų teisingumo bei protingumo principų. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje palaikė ieškovės reikalavimus, nurodė, kad jie atitinka nepilnametės V.J. teises ir teisėtus interesus, ieškovė vaikui užtikrina saugią ir ramią aplinką, tinkančią vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi, ieškovės reikalavimai nenustatyti atsakovo ir vaiko tarpusavio bendravimo tvarkos, neprieštarauja V. J. interesams, nes vaikas tėvo nepažįsta, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis 500 eurų atitinka nepilnametės V. J. teises ir geriausius interesus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino ir:nustatė, kad atsakovas ATS1 yra V. J. tėvas, o V. J. yra atsakovo ATS1 dukra; priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros V. J. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės, kas mėnesį mokamas periodines 500 Eur dydžio išmokas, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametei dukrai skiriamą išlaikymo sumą pervedant į ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Luminor Bank AB banke, iki einamojo mėnesio 20 dienos. Nustatė, kad už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio mėnesio iki 2026 m. rugsėjo 1 d. atsakovas turi mokėti priteisto ir avansu sumokėto išlaikymo skirtumą - po 250 Eur per mėnesį, o nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. po 500 Eur per mėnesį;išlaikymo lėšų, skirtų nepilnametei dukrai V. J. tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną IES1 ;nustatė, jog atsakovui bendravimo laikas su dukra V. J. neribojamas;priteisė ieškovei iš atsakovo 6 213,61 Eur bylinėjimosi išlaidų;priteisė iš atsakovo 135 Eur žyminio mokesčio valstybei.Teismas nurodė, kad IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra V. J., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) , motina, tėvas gimimo liudijime neįrašytas. Ieškovė pagal 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 298 įsidarbino (duomenys neskelbtini)“ sargės-svėrėjos pareigose, darbo sutartis neterminuota, pagal 2024 m. kovo 1 d. sudarytą darbo sutarties pakeitimą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį + 0,05 Eur pagal faktiškai dirbtą laiką iki po ataskaitinio mėnesio, kito mėnesio 15 dienos. Ieškovei mokamas darbo užmokestis sudaro 599-749 Eur /mėn. Ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Ieškovė raštu (be datos) sutiko, kad atsakovas iki vaiko pilnametystės mokėtų kiekvieną mėnesį po 1 000 litų, nurodė, kad papildomų pretenzijų neturi. 2014 m. gruodžio 17 d. atsakovas sumokėjo ieškovei vaiko išlaikymo avansą - 24 000 litų. 2015 m. kovo 23 d. ieškovė raštu patvirtino gavusi iš atsakovo 700 Eur už dukros išlaikymą. 2016 m. liepos 12 d. ieškovė iš atsakovo gavo 1 000 Eur už dukros išlaikymą. Ieškovė raštu (be datos) patvirtino gavusi iš atsakovo už du mėnesius dukros išlaikymui 1 200 Eur (2016 metų rugpjūtis ir rugsėjis). Atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2023 m. birželio 27 d. teikė dukters V. išlaikymui po 600 eurų kiekvieną mėnesį. Į bylą pateiktas ieškovės ranka rašytas raštas, kuriuo patvirtinama, kad ieškovė 2023 m. liepos 1 d. yra gavusi iš atsakovo dukros išlaikymui 6 000 Eur, už du metus po 250 Eur, data, iki kurios sumokėtas išlaikymas, taip pat nurodoma 2023 m. liepos 1 d. 2024 m. gegužės 31 d. ieškovė iš atsakovo gavo avansu dukters išlaikymui 2 500 Eur ir 1 000 Eur papildomai išlaidų dukros dantų priežiūrai. Į bylą pateikti ieškovės ranka rašyti raštai be datos, patvirtinantys 3 000 Eur, 4 000 Eur, 600 Eur, ir 1 000 Eur gavimą.Atsakovas ATS1 nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. yra senatvės pensininkas, gauna 1 030,87 Eur dydžio pensiją. Pagal už 2024 metus atsakovo teiktą Pajamų mokesčio deklaraciją atsakovo mokėtina pajamų mokesčio suma už 2024 metus buvo 482,44 Eur. Atsakovas yra nutraukęs dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje bei įsigijęs pensijų anuitetą, jam kas mėnesį mokama 53,11 Eur per mėnesį anuiteto išmoka. Atsakovas turi savo vardu registruotą automobilį. Atsakovo arba atsakovo ir jo sutuoktinės vardu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypai, gamybinės patalpos, butai, namai. Atsakovas vienas arba kartu su sutuoktine asmeninės arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi 15 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butą Vilniuje, 2 ir 3 kambarių butus ir gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), 5 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 8 kambarių butą ir dalį sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi kelias sąskaitas bankuose, tarp jų ir 280 000 Eur terminuotą indėlį AB Artea banke. 2023 metais kandidatuodamas savivaldos rinkimuose atsakovas deklaravo turintis vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 36 590 Eur, apie šį ir kitą turtą (ar jo neturėjimą) atsakovas teismui taip ir nepateikė jokių duomenų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nors teismas atsakovui už teismo įpareigojimo neįvykdymą paskyrė 150 Eur baudą.Šioje byloje atsakovas nuo pat bylos inicijavimo teisme momento savo tėvystės neginčijo, sutiko, kad jis yra nepilnametės V. J. tėvas, tačiau ne teismo tvarka savo tėvystės nepripažino, ieškovės atstovei susitarus dėl vizito pas notarą, atsakovas nurodytu laiku tėvystės pripažinti neatvyko, todėl ieškovei neliko kitos išeities, kaip kreiptis į teismą, kad atsakovo tėvystė būtų pripažinta teismo tvarka. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimą nustatyti tėvystę tenkino, nustatė, kad atsakovas yra V. J. tėvas, o V. J. yra atsakovo dukra. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ir nėra ginčo dėl vaiko V. J. gyvenamosios vietos - vaikas nuo gimimo gyveno ir gyvena su savo motina IES1 , atsakovas dėl vaiko gyvenamosios vietos prieštaravimo nepareiškė.Ieškovė ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad atsakovui su dukra bendravimo laikas neribojamas. Kaip nustatyta byloje, atsakovas su vaiku niekada nebendravo, nebendrauja ir neišreiškė noro bendrauti ateityje. Ieškovė nurodė, kad jei atsakovas su dukra norėtų bendrauti, ji tam neprieštarautų, bendravimo laiko neribotų. Teismas sprendė, jog šioje byloje nėra tikslinga nustatyti konkrečią vaiko bendravimo tvarką su atskirai gyvenančiu tėvu, nes tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaiku, nesiekia ir neketina bendrauti.Tai, kad atsakovas nebedirba ir tapo senatvės pensininku savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai susiformavo per visą tą laiką, kai nuo vaiko gimimo iki 2023 metų vidurio atsakovas nuolat teikė išlaikymą po 600 Eur bei tenkino didesnius vienkartinius poreikius (dantų korekcija). Vaiko poreikiai yra susiformavę ir, teismo vertinimu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir tokiu pačiu lygiu, jeigu asmens, turinčio pareigą teikti išlaikymą - šiuo atveju - vaiko tėvo turtinė padėtis leidžia tai daryti. Vaiko išlaikymo iki 1/2 MMA, t. y. iki 388,50 Eur ieškovė įrodinėti neprivalo, visgi ieškovė pateikė į bylą duomenis apie dukrai skiriamas lėšas maistui, vaistams, vitaminams, aprangai ir avalynei, išlaidas pavėžėjimo paslaugoms, akiniams, odontologui ir pan. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad prašoma išlaikymo suma yra per didelė, o ieškovė neturi galimybės pati skirti vaiko išlaikymui tokios pat sumos, kokios reikalauja priteisti iš atsakovo. Teismas laikė svarbia aplinkybę, kad atsakovas iki 2023 m. liepos 1 d. vaiko poreikių nekvestionavo, t. y. teikė vaikui 600 Eur dydžio išlaikymą. Nors atsakovas nebedirba ir yra senatvės pensininkas, jo pajamos kas mėnesį sudaro 1 083,98 Eur. Atsakovas vienasmeniškai ir kartu su sutuoktine valdo daug nekilnojamojo turto, kurio preliminarią vertę ieškovė pateikia ieškinyje - 653 979,53 Eur. Tikėtina, kad ši vertė nėra galutinė, vertė gali būti daug didesnė, nei paskaičiuota ieškovės. Dalį nekilnojamojo turto atsakovas nuomoja ir taip pat gauna pajamų, be to, atsakovas turi gana didelį 280 000 Eur terminuotą indėlį. Atsakovas net po to, kai teismas skyrė jam baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą, nepateikė teismui duomenų apie turimus vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius, kuriuos deklaravo turintis, kai kandidatavo 2023 metų savivaldos rinkimuose už 36 590 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės - jis turi daug nekilnojamojo turto, santaupų, gauna gana didelę pensiją, turi vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gauna minimalų darbo užmokestį. Ieškovė ne tik užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, tenkina visus vaiko esminius poreikius, jai vienai tenka visi vaiko priežiūros, auginimo, lavinimo ir auklėjimo rūpesčiai, taip pat ir kasdieniai, tokie, kaip vaiko nuvežimas į mokyklą ar užsiėmimus, kasdienių poreikių tenkinimas, nuo kurių atsakovas yra visiškai nusišalinęs, nes su vaiku nebendrauja ir juo nesidomi. Teismo vertinimu atsakovas gali teikti vaikui ieškinyje prašomo dydžio išlaikymą ir nėra būtinybės priteistino vaikui išlaikymo dydį mažinti valstybės skiriama išmoka, taip perkeliant valstybei vaiko išlaikymo pareigą, kai vaiko tėvas turi galimybę pats šią pareigą vykdyti iš gaunamų pajamų ir sukaupto turto. Ieškovė gaunamą vaiko išmoką galės skirti papildomam vaiko ugdymui, gabumų lavinimui, taip iš dalies kompensuojant tai, kad tėvas nuo dalyvavimo vaiko gyvenime yra visiškai nusišalinęs. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti vaiko išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės, kas mėnesį mokamas periodines 500 Eur dydžio išmokas yra pagrįstas, todėl jį patenkino.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą: dalyje dėl išlaikymo priteisimo - priteisti iš atsakovo nepilnametės V. J. naudai išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme iki jos pilnametystės, kas mėnesį mokamas periodines 370 Eur dydžio išmokas, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet valstybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio mėnesio iki 2026 m. rugsėjo 1 d. atsakovas turi mokėti priteisto ir avansu sumokėto išlaikymo skirtumą - po 120 Eur per mėnesį, o nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. - po 370 Eur per mėnesį; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą iki 1 470 Eur ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai žyminį mokestį pagal ginčijamą reikalavimą.Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu. Teismo teiginys, jog tėvas yra „visiškai nusišalinęs“ nuo dalyvavimo vaiko gyvenime, yra nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai, kadangi atsakovas nuolat teikia vaiko išlaikymą, o tai paneigia visiško nusišalinimo faktą. Teismas nemotyvavo, kodėl iš atsakovo turi būti priteista 500 Eur, o ne 350-370 Eur, su kuria atsakovas sutiko. Byloje nebuvo nustatyta, kokią dalį vaiko poreikių dengė atsakovo mokama 600 Eur suma, todėl išvada apie išlaikymo sąlygų pablogėjimą yra deklaratyvi ir nepagrįsta faktais. Vaiko poreikiai nėra tapatinami su iki ginčo egzistavusiu išlaikymo dydžiu ar vieno iš tėvų gera valia teiktomis didesnėmis sumomis. Teismas neįvertino, kad iki 2023 m. vidurio apeliantas teikė didesnio dydžio išlaikymą būdamas darbingas ir gaudamas pajamas iš darbinės veiklos. Byloje nebuvo nustatyti realūs vaiko poreikiai pinigine išraiška, neanalizuota, kokia apimtimi prie šių poreikių tenkinimo turi prisidėti kiekvienas iš tėvų, taip pat nebuvo pagrįsta, kad atsakovo skiriama 250 Eur dydžio suma (ir valstybės skiriama parama) yra nepakankama. Atsakovas papildomai tenkina kitus vienkartinius ir nenumatytus vaiko poreikius, todėl faktiškai išlaikymo lygis užtikrina vaiko poreikius. Ieškovės skaičiavimai, pagal kuriuos per mėnesį vaikui reikia 1 043 Eur, neatitinka realių poreikių.Sprendime nustatyta, kad ieškinį patenkinus visiškai, visos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 6 213,61 Eur (333 Eur žyminis mokestis ir 5 880,61 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti) priteistinos ieškovei iš atsakovo. Nagrinėjama byla yra standartinė šeimos teisės byla dėl išlaikymo priteisimo, nepasižyminti faktiniu ar teisiniu sudėtingumu. Iš viso ginčo esmės nagrinėjimui faktiškai buvo skirtos 2 val. 52 min. Teismas neįvertino, kad dalis mokėjimų už teisines paslaugas buvo atlikta asmenims, kurie byloje nebuvo nurodyti kaip ieškovės atstovai. Kadangi byloje nenustatyta atsakovo kaltė ar netinkamas procesinis elgesys, nėra teisinio pagrindo priteisti neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo valstybei 135 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, toks žyminio mokesčio dydis yra nepagrįstas. Kadangi per 17 mėnesių atsakovas turi mokėti tik skirtumą po 250 Eur per mėnesį, o ne visą 500 Eur, žyminis mokestis nuo visos 500 Eur sumos buvo paskaičiuotas neteisingai. Sprendimas šioje dalyje turi būti keičiamas, priteisiant žyminį mokestį nuo faktiškai mokėtino skirtumo, kuris sudaro 68 Eur. Atsakovas proceso metu pareiškė nušalinimą, kilus objektyviai pagrįstoms abejonėms dėl teismo nešališkumo, nors nušalinimas nebuvo patenkintas, bylos nagrinėjimo eiga ir sprendimo motyvai leidžia konstatuoti, kad dalis esminių atsakovo argumentų liko neįvertintiIeškovė IES1 pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.Nurodė, kad kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, dar iki teisminio proceso atsakovas teikė didesnį, t. y. 600 Eur dydžio išlaikymą dukrai, kas reiškia, jog atsakovo turtinė padėtis tai leido. Civilinėje byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė netinkamai leistų vaikui skirtą išlaikymą. Buvo nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis vertintina daug kartų geresne negu ieškovės. Atsakovas iš viso nesirūpina nepilnamete dukra, su ja nebendrauja ir neišreiškė noro bendrauti, kas reiškia, jog atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos auginti dukrą ir ja rūpintis, o vienintelė pareiga, kurią jis vykdo, yra išlaikymo pareiga. Atsakovas net po to, kai teismas skyrė jam baudą už teismo įpareigojimo neįvykdymą, nepateikė teismui duomenų apie turimus vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius. Atsakovas turi visas galimybes teikti išlaikymą nepilnametei dukrai iš gaunamų nuomos pajamų, savo sukauptų didelių santaupų ar pardavęs turimą nemažos vertės nekilnojamąjį turtą, kurio nenuomoja. Atsakovas nepateikė jokių duomenų į civilinę bylą, kad turėtų kokių nors sveikatos problemų, galinčių turėti įtaką jo galimybėms užsidirbti papildomai, net ir sulaukus senatvės pensijos. Vien tai, kad atsakovas susilaukė vaiko brandžiame amžiuje, neatleidžia jo, kaip tėvo, nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 500 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai yra teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis vaiko interesų prioriteto principą. Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl to, jog esą tai dalis mokėjimų už teisines paslaugas buvo atlikta asmenims, kurie byloje nebuvo nurodyti kaip ieškovės atstovai, prieštarauja Advokatūros įstatymo normoms. Advokatūros įstatymas Lietuvoje veikiantiems advokatams galima veikti individualiai, partnerystės pagrindais bei advokatų profesinėse bendrijose. Teisinių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta tarp „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos ir ieškovės. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas 5 880,61 Eur bylinėjimosi išlaidas, remdamasis abstrakčiais protingumo ir proporcingumo kriterijais. Suma neviršija galiojančiose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo ją mažinti, o ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosApeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Dėl byloje nustatytų aplinkybiųBylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IES1 yra V. J. motina, tėvas gimimo liudijime neįrašytas. Ieškovė IES1 pagal 2023 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 298 įsidarbino (duomenys neskelbtini)sargės-svėrėjos pareigose, darbo sutartis neterminuota, pagal 2024 m. kovo 1 d. sudarytą darbo sutarties pakeitimą darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį + 0,05 Eur pagal faktiškai dirbtą laiką iki po ataskaitinio mėnesio, kito mėnesio 15 dienos. Ieškovei mokamas darbo užmokestis sudaro 599-749 Eur /mėn. Ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto.Atsakovas ATS1 nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. yra senatvės pensininkas, gauna 1 030,87 Eur dydžio pensiją. Atsakovas pateikė į bylą ambulatorinių apsilankymų pas gydytoją išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas vieną kartą konsultuotas 2021 m. rugpjūčio 24 d., po to 2023 m. balandžio 13 d., pakartotinai lankėsi 2023 m. balandžio 28 d., 2023 m. birželio 5 d., nuo to laiko į medikus nesikreipė, apie savo sveikatos būklę naujesnių duomenų į bylą nėra pateikęs. Pagal už 2024 metus atsakovo teiktą Pajamų mokesčio deklaraciją atsakovo mokėtina pajamų mokesčio suma už 2024 metus buvo 482,44 Eur. Atsakovas yra nutraukęs dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje bei įsigijęs pensijų anuitetą, jam kas mėnesį mokama 53,11 Eur per mėnesį anuiteto išmoka. Atsakovas turi savo vardu registruotą automobilį, jo paties ar jo sutuoktinės vardu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruoti nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypai, gamybinės patalpos, butai, namai. Atsakovas vienas arba kartu su sutuoktine asmeninės arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi 15 žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), 2 ir 3 kambarių butus ir gamybines patalpas (duomenys neskelbtini), 5 žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 8 kambarių butą ir dalį sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi kelias sąskaitas bankuose, tarp jų ir 280 000 Eur terminuotą indėlį AB Artea banke. 2023 metais kandidatuodamas savivaldos rinkimuose atsakovas deklaravo turintis vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 36 590 Eur.Dėl apeliacinio skundo argumentųApeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovo jo nepilnametės dukters naudai priteisė kas mėnesį mokamas periodines 500 Eur dydžio išmokas. Atsakovo teigimu, toks priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, jis sutiktų mokėti 370 Eur dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Apeliantas nesutinka su tuo, kad, minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė 500 Eur dydžio išlaikymą. Teigia, jog vaiko poreikiai nėra įrodyti. Ieškovė į bylą yra pateikusi mokėjimo kvitus, kurie patvirtina, jog ji mokėjo už dukters rūbus, vaistus, maistą, už komunalines paslaugas, elektrą, internetą, taip iš dalies pagrindė vaiko išlaikymui reikalingas sumas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog ieškovė neišlaidauja, dukrai rūbus ir avalynę perka iš pigesnes prekes parduodančių parduotuvių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nepilnamečio vaiko poreikius, jų pagrįstumą ir darė pagrįstą išvadą apie nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymo dydį. Apeliantas nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia įrodymų, pagrindžiančių kitokius, nei teismo nustatytus, nepilnamečio vaiko poreikius. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su jo nepilnamečio vaiko poreikiais ir teismo vertinimu, bei kitaip, nei teismas vertina bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Apeliantas nesutinka su tuo, kad išlaikymo dydis nebuvo sumažintas valstybės mokamos išmokos suma. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pastebėtina, kad aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams, todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi, valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio. Tokio išmokos vaikams vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020). Tokiu būdu šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė gaunamą vaiko išmoką galės skirti papildomam vaiko ugdymui, gabumų lavinimui, taip iš dalies kompensuojant tai, kad tėvas nuo dalyvavimo vaiko gyvenime yra nusišalinęs. Nors atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra visiškai nusišalinęs nuo dalyvavimo vaiko gyvenime, tačiau tiek bylos duomenys patvirtina, tiek pats atsakovas neneigia, jog vaiku jis nesirūpina, su juo nebendrauja ir neketina to daryti ateityje.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad iki 2023 m. vidurio apeliantas teikė didesnio dydžio išlaikymą būdamas darbingas ir gaudamas pajamas iš darbinės veiklos, o dabar jo pajamos yra sumažėjusios. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Apeliantas teigia, kad jo mėnesinės pajamos siekia 1 083,98 Eur kas mėnesį. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Byloje nustatyta, kad atsakovas yra senatvės pensininkas, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas vienasmeniškai ir kartu su sutuoktine valdo daug nekilnojamojo turto, kurio preliminarią vertę ieškovė pateikia ieškinyje - 653 979,53 Eur. Dalį nekilnojamojo turto atsakovas nuomoja ir taip gauna pajamų, be to, atsakovas turi gana didelį - 280 000 Eur terminuotą indėlį. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turimus vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius, kuriuos deklaravo turintis, kai kandidatavo 2023 metų savivaldos rinkimuose už 36 590 Eur. Taigi, visi šie duomenys patvirtina, kad atsakovo finansinė situacija yra gera ir jis turi galimybes teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė iš atsakovo jo nepilnametės dukros išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines 500 Eur dydžio išmokas ir apeliacinio skundo argumentais šios skundžiamo teismo sprendimo dalies keisti nėra pagrindo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 6 213,61 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 135 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 6 213,61 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad paduodama ieškinį ieškovė 2025 m. balandžio 3 d. sumokėjo 333 Eur žyminio mokesčio pagal mokėjimo nurodymą Nr. 5472, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad šioje patyrė 5 880,61 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Susipažinus su ieškovės pateiktais duomenimis matyti, kad patirtos advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, įtvirtintų dydžių. Apeliantas teigia, kad nagrinėjama byla yra standartinė šeimos teisės byla dėl išlaikymo priteisimo, nepasižyminti faktiniu ar teisiniu sudėtingumu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nors galima daryti išvadą, jog šis ginčas nėra sudėtingas, nėra sprendžiami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau tiek ieškinio, tiek dubliko ar kitų procesinių dokumentų parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Ieškovė ieškiniui parengti sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Ieškovė teisinių paslaugų teikimo sutartį sudarė su advokatų profesine bendrija, kas patvirtina, kodėl mokėjimai buvo atliekami tiesiogiai profesinei bendrijai. Įrodymų, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų nepagrįstos, į bylą pateikta nėra. Tokiu būdu netenkinus apelianto apeliacinio skundo prašymo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, netenkinamas ir prašymas dėl priteistino žyminio mokesčio dydžio pakeitimo. Kadangi ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 500 Eur dydžio išlaikymo priteisimo, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra paskaičiuotas teisingai.Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismeAtsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas iš atsakovo ATS1 priteisti ieškovės IES1 naudai 1 787,78 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismasn u t a r i a :Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti.Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei IES1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , a. k. (duomenys neskelbtini) , 1 787,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjas Dainius Rinkevičius