Vilniaus apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-2449-1014/2026Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00270-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;2.3.2.10(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Kazlauskienės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Svetlanos Paninos,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegijanustatė:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.I. Ginčo esmėIeškovė IES1 (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1), dėl sutuoktinio ATS1 (toliau – ir atsakovas) kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes; padalinti santuokos metu įgytą turtą natūra ir priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS1 (toliau – ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, registruotą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų, kuriems būtų reikalinga nustatyti gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ar išlaikymą, neturi. Ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, šalys gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės: atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3-ojoje knygoje. Todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl santuokos nutraukimo CK 3.60 str. pagrindu. Sudarydama santuoką ieškovė tikėjo, jog ši santuoka bus darni, pagrįsta abipuse pagarba bei supratimu. Ieškovė visada stengėsi dėl šeimos, puoselėjo sutuoktinių santykius ir tikėjo šviesia šeimyninio gyvenimo ateitimi, nuolat ir nuoširdžiai rūpinosi savo sutuoktiniu, vaikais, ko šie buvo nepilnamečiai, dėjo visas pastangas, siekdama užtikrinti harmoningą buitį, emocinę darną šeimoje. Atsakovas elgėsi priešingai – prioritetiniais laikė ir kėlė savo asmeninius interesus, menkai prisidėdavo prie šeimos finansinės padėties gausinimo ir vaikų priežiūros. Atsakovas nesiekė šeimyninės gerovės, negerbė savo sutuoktinės, elgėsi neleistinai ir netinkamai jos atžvilgiu, Atsakovas dažnai keldavo konfliktus, dėl atsakovo elgesio ieškovė buvo priversta nuolatos gyventi emocinėje įtampoje. Galiausiai po daugybės santuokinio gyvenimo metų susirado meilužę, dėl ko išmetė ieškovę iš bendrų namų be jokių daiktų, ieškovė priversta glaustis pas vaikus. Taip atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.). Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-233/2011). Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise santuokoje įgijo turtą, iš viso santuokoje įgyto dalintino turto vertė sudaro 54 378,14 Eur. Santuokos metu galiojančių nei asmeninių, nei bendrų įsipareigojimų kreditoriams ieškovė neturi .Vadovaujantis santuokoje įgyto turto lygių dalių principu, kiekvienai iš šalių turėtų tekti turto už 27 189,07 Eur. Ieškovės vertinimu santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas dalintinas tokia tvarka: Atsakovui tenka šio ieškinio 15.11. - 15.14., 15.16. - 15.17. p. nurodytos transporto priemonės ir žemės ūkio technika, kurių bendra vertė yra 11 100 Eur; Ieškovei tenka šio ieškinio 15.10., 15.15., 15.18., p. nurodytos transporto priemonės ir žemės ūkio technika, kurių bendra vertė yra 5 800 Eur; pastatai ir žemės sklypai dalijami tarp sutuoktinių natūra po ½; gyvulių pardavimo sumos ½ dalis lygi 2 819,42 Eur priteistina ieškovei; ES paramos išmokų sumos ½ dalis lygi 6 470,65 Eur priteistina ieškovei. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, atsakovas įpareigojamas sumokėti ieškovei kompensaciją lygią 11 940,07 Eur, kurią sudaro dalis už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ((11 100 – 5 800) : 2 = 2 650 Eur) ir gyvulių pardavimo sumos ½ dalis (2 819,42 Eur), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ES paramos išmokų ½ dalis (6 470,65 Eur). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas taip pat yra darbingas, todėl teisės į išlaikymą neturi. Po santuokos nutraukimo ieškovė pasilieka santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini) (po santuokos nutraukimo vadinama „ IES1 “). Atsakovui paliekama turima pavardė. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė prašo ieškovės ieškinio netenkinus santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, taip pat pripažinti, kad ieškovės prašomas padalinti turtas yra asmeninė jo nuosavybė, t. y. pripažinti, kad jis asmeninės nuosavybės teise valdo ir jam asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Pastatą - Gyvenamąjį namą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , adresas (duomenys neskelbtini); Pastatą - Ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Pastatą - Ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Pastatą – Garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį adresu (duomenys neskelbtini); Transporto priemonę Volkswagen Passat, pirmosios registracijos data 2010-011-23, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); Transporto priemonę Volkswagen Passat, pirmosios registracijos data 2012-11-21, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); Krautuvą, Kolomija PEA-1,0, tapatumo Nr. 13495, v/n (duomenys neskelbtini); Ratinį traktorių, MTZ Belarus-82, tapatumo Nr. 183981, v/n (duomenys neskelbtini); Ratinį traktorių, Vladimirec T25A, tapatumo Nr. 385526, v/n (duomenys neskelbtini); Traktoriaus priekabą, 2PTS-4, tapatumo Nr. 464424, v/n (duomenys neskelbtini). Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės nurodytais santuokos iširimo pagrindais ir laiko, kad būtent ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas. Jo teigimu, jis vienas išlaikė šeimą, dirbo, rūpinosi namais, o ieškovė atsisakė dirbti, neprisidėjo prie šeimos gerovės, nekėlė namų ūkio, nesirūpino juo net jam tapus neįgaliu ir pati kėlė konfliktus. Atsakovas neigia turėjęs meilužę ir nurodo, kad ieškovė pati paliko bendrus namus, todėl prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Kreditorių šalis neturi. Ieškovės nurodytas turtas, nors ir įgytas santuokos metu, atsakovo vertinimu yra jo asmeninė nuosavybė, nes turtą jis įsigijo savo lėšomis ir pastangomis. Dvi transporto priemonės yra išregistruotos ir negali būti dalijamos; taip pat neaišku, kodėl ieškinyje minėta šienapjovė. Atsakovas nesutinka su reikalavimais dėl žemės ūkio technikos ir kompensacijos už gyvulius, nes ūkinę veiklą vykdė tik jis, technika ir gyvuliai yra jo asmeninis turtas pagal Civilinio kodekso ( toliau CK) 3.89 straipsnį, dalis gyvulių parduota iki išsiskyrimo, o ieškovės nurodyta 7 000 Eur suma nepagrįsta. Ieškovė net neturi teisės valdyti žemės ūkio technikos, todėl jos reikalavimai, atsakovo nuomone, skirti tik jam trukdyti. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovė prašo dalinti pastatus, tačiau žemę priteisti tik jai, kas būtų nelogiška ir apsunkintų turto naudojimą. Atsakovas prašo pripažinti visą turtą jo asmenine nuosavybe, nes jis vienas dirbo ir finansavo turto įsigijimą, ūkinę veiklą vykdė dar iki santuokos, o 2012 m. ieškovė notariškai patvirtino, kad įgytam turtui pretenzijų neturi ir neturės. Turtas visada buvo registruojamas tik atsakovo vardu, be įrašų apie bendrąją jungtinę nuosavybę, o šalių susitarimas dėl tokio turto režimo tęsėsi daugiau nei dešimtmetį. Todėl ieškovės reikalavimai, atsakovo nuomone, atmestini, o priešieškinis tenkintinas. Atsakovas laiko, kad visas šis turtas yra asmeninė jo nuosavybė ir prašo priešieškinio reikalavimais pripažinti, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise: Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 227 Eur; Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 534 Eur; Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 168 Eur; Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 110 Eur; Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 740 Eur; Pastatas - Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4 926 Eur; Pastatas - Ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio vertė 368 Eur; Pastatas - Ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio vertė 480 Eur; Pastatas - Garažas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio vertė 345 Eur; Transporto priemonė Volkswagen Passat, pirmosios registracijos data 2010-011-23, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu vertė 1 000 Eur; Transporto priemonė Volkswagen Passat, pirmosios registracijos data 2012-11-21, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu vertė 1 100 Eur; Krautuvas, Kolomija PEA-1,0, tapatumo Nr. 13495, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu vertė 1 000 Eur; Ratinis traktorius, MTZ Belarus-82, tapatumo Nr. 183981, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu vertė 800 Eur; Ratinis traktorius, Vladimirec T25A, tapatumo Nr. 385526, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu vertė 1 000 Eur; Traktoriaus priekaba, 2PTS-4, tapatumo Nr. 464424, v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo vertinimu vertė 1 000 Eur. Atsakovas nesutiko, kad šis prašomas priteisti turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti laikomas dalintinu nutraukiant santuoką. Atsakovas laiko, kad šis turtas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise. Vadovaujantis CK 3.62 str. 3 d. ir mutatis mutandis taikomą CK 3.59 str., teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. 2012 m. sausio 17 d. ieškovė yra notarine tvarka įforminusi pareiškimą, kad santuokos metu su atsakovu įgytam turtam materialinių pretenzijų ji neturi ir ateityje neturės. Šis pareiškimas leido ir leidžia manyti, kad visas turtas, įgytas santuokos laikotarpiu, buvo įgytas asmeninėn ieškovo nuosavybėn. Be to, kaip matyti, ir iš pridėtų VĮ „Registrų centras“ pažymų yra matyti, kad visas turtas registruotas tik atsakovo vardu, įrašų apie santuokinę nuosavybę nėra. Pats atsakovas visados siekė įgyti ir laikė, kad visą turtą įgyja būtent asmeninės nuosavybės teise.Ieškovė IES1 pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį ieškovei atmesti kaip nepagrįstą, ieškinį atsakovui ATS1 tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsakovo teiginiai apie tai, kad jis sutuoktinio pareigas vykdė tinkamai ir atsidavęs, jog neturi kitos moters neatitinka tikrovės. Šiuos atsakovo teiginius galima nesunkiai paneigti liudytojų parodymais, teiginiai, jog ieškovė savo, kaip sutuoktinės pareigas ignoravo arba jų nevykdė, „nebuvo gera šeimininkė“, neva atsisakė ir per visą santuokos laikotarpį nedirbo, kad savo nuožiūra išsikraustė iš bendrų namų taip pat neatitinka tikrovės. Šias melagingas, atsakovo nurodytas aplinkybes taip pat galės paneigti liudytojai. Pažymėjo, jog nors ieškovė nedirbo samdomo darbo, tačiau visą santuokos laikotarpį su atsakovu kartu dirbo ūkyje, gyveno iš ūkio veiklos. Atsakovas, būdamas itin valdingas ūkyje abiejų sutuoktinių sugeneruotas pajamas laikė savo žinioje, vienas pats sprendė kur leisti santuokoje bendrai uždirbtas lėšas. Tai įrodo ir aplinkybės, jog visas santuokoje įgytas turtas yra registruotas atsakovo vardu. Taigi su ieškovės nuomone nesiskaitė, o priešieškiniu atsakovas atvirai samprotauja neva absoliučiai visas santuokoje užgyventas sutuoktinių turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Taigi su atsakovo prašymu pripažinti, kad santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl ieškovės kaltės, ieškovė visiškai nesutinka. Palaiko savo ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.Nurodė, kad iš atsakovo pateiktų pažymų apie transporto priemonių išregistravimą aiškiai matyti, jog jos išregistruotos 2025-03-29, t. y. nedelsiant po ieškinio pateikimo datos 2025-03-13. Be to ieškovei yra žinoma ir tai galės patvirtinti liudytojai, jog abi išregistruotos transporto priemonės tebestovi sutuoktinių ūkio kieme. Taigi pateiktos pažymos patvirtina ne dalintino turto nebuvimą, o tai, kad atsakovas yra nesąžiningas ir sąmoningai, tyčia bando sumažinti bendro santuokinio turto masę. Tai, jog atsakovas nesąžiningumo vedinas transporto priemones išregistravo, nereiškia, jog šis turtas neįtrauktinas į bendro santuokinio turto balansą. Ieškovės vertinimu, tuo atveju jei transporto priemonės išregistruotos, jai priteistina ½ išregistruotų transporto priemonių vertės dydžio kompensacija. Nurodė, kad šienapjovė yra bendras santuokoje įgytas turtas, kurį kurį atsakovas laiko paslėpęs, tokiu būdu ir toliau mažindamas bendro santuokinio turto masę. Kadangi šis turtas įgytas santuokoje šeimos interesams jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, jog pridėtas 2012-01-17 Pareiškimas Registro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra vedybinė (povedybinė) sutartis nei turinio (CK 3.104 str. ) nei formos (CK 3.103 str.) prasme. Apie tai leidžia spręsti dokumento pavadinimas „Pareiškimas“, o ne „sutartis“, dokumentas yra vienašališkas, o sutarčiai sudaryti reikalinga dviejų šalių valia, Pareiškimo turinys abstraktaus pobūdžio, niekinis, kaip tai imperatyviai numatyta CK 3.103 str. 2 d. Pareiškime įtvirtintas atsisakymas ateityje reikšti pretenzijas priešingas bendram teisės principui, pagal kurį atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CK 5 str. 2 d.). Be to, jeigu Pareiškimą hipotetiškai laikyti vedybų sutartimi, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka, jis, remiantis CK 3.105 str. nuostatomis laikytinas negaliojančiu. Atsakovas laiko, kad žemės ūkio technika ir gyvuliai yra savaime laikytinas asmeniniu turtu ir nedalintinas nutraukiant santuoką remiantis CK 3.89 str. 1 d. 3 p., 5 p. Tokia atsakovo nuomonė nėra pagrįsta ir teisinga. Dėl šių atsakovo pasisakymų, pažymėta, jog atsakovas norėdamas įrodyti turto priklausymą jam asmeninės nuosavybės teise, turėtų pateikti rašytinius įrodymus, o ne dėstyti savo subjektyvią nuomonę. Tarp sutuoktinių nesant sudarytai vedybų sutarčiai ir vieno iš sutuoktinių vardu esant įregistruotam ūkininko ūkiui, kito sutuoktinio partnerystė (nepaisant to, yra jis ar nėra Ūkininkų ūkių registre nurodytas kaip partneris) yra grindžiama ir kildinama iš šeimos teisinių santykių reglamentavimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad Su ieškiniu pateiktos VĮ „Registrų centras“ pažymos yra dvejopos, skiriasi tuo, jog dalyje jų atsakovas įvardijamas kaip asmeninės nuosavybės turėtojas, prie kitų tokio prierašo nėra, todėl taikant aukščiau nurodytą prezumpciją šiam turtu taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Apibendrindama atsikirtimus į atsakovo priešieškinį ieškovė nurodė, kad nėra abejonių, jog atsakovo priešieškinis grįstas atsakovo nuomone, kuri yra priešinga teisės normoms bei dokumentu, kuris taip pat prieštarauja imperatyvioms teisės normos, todėl yra niekinis ir negaliojantis.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėUtenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nutraukti IES1 ir ATS1 santuoką, sudarytą ir įregistruotą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje 1992-01-03 (įrašo Nr. 1), dėl ATS1 kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti esamas pavardes. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė po santuokos nutraukimo natūra priteisti ATS1 , bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą: Transporto priemonę Chrysler Voyager, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); Transporto priemonę Volkswagen Passat, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); Transporto priemonę Volkswagen Passat, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); Krautuvą, Kolomija PEA-1,0, tapatumo Nr. 13495, v/n (duomenys neskelbtini); Ratinį traktorių, Vladimirec T25A, tapatumo Nr. 385526, v/n (duomenys neskelbtini); Traktoriaus priekabą, 2PTS-4, tapatumo Nr. 464424, v/n (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).; ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato - Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato - Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato - Garažo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė po santuokos nutraukimo natūra priteisti IES1 , bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą: Transporto priemonę Volkswagen Touran, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini); Ratinį traktorių, MTZ Belarus-82, tapatumo Nr. 183981, v/n (duomenys neskelbtini); Šienapjovę; ½ Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato - Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato - Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); ½ Pastato - Garažo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu nusprendė priteisti iš ATS1 , IES1 naudai piniginę 2 650,0 Eur kompensaciją už tenkančia mažesnę turto dalį, 3 688, 38 Eur už parduotus gyvulius, 6470,65 Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų, viso 12 809,03 Eur.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Pažymėjo, kas būtent atsakovas sistemingai ir esmingai pažeidinėjo savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose. Nurodė, kas liudytojų nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys parodymai, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, patvirtina ilgus metus trukusį atsakovo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ieškovę ir vaikus, nuolatinį girtavimą, grasinimus, įskaitant šūvius iš šautuvo, šeimos narių žeminimą bei konfliktų provokavimą. Toks elgesys yra tiesioginis lojalumo, pagarbos, abipusės pagalbos ir rūpinimosi pareigų pažeidimas, kuris teisės doktrinoje vertinamas kaip esminis sutuoktinio įsipareigojimų laužymas. Vertino, kad byloje įrodyta, kad būtent atsakovas 2024 m. rugpjūčio mėnesį, būdamas neblaivus, jėga ir įžeidinėjimais išvarė ieškovę iš bendrų namų, taip visiškai paneigdamas šeimos santykių tęstinumo galimybę ir ieškovės teisėtus lūkesčius. Pašalinus ieškovę iš bendros gyvenamosios vietos ir palikus ją be jokių asmeninių daiktų, atsakovas galutinai nutraukė sutuoktinių bendro gyvenimo pagrindus. Tokie veiksmai teismų praktikoje pripažįstami kaip vieni iš akivaizdžiausių kaltės dėl santuokos iširimo požymių. Nustatė, kad ieškovė dešimtmečius dirbo ūkio darbus, melžė karves, rūpinosi gyvuliais ir vaikais, šeimos ūkis iš esmės laikėsi ant ieškovės ir vaikų darbo. Atsakovas tuo metu girtavo ir ne tik neprisidėjo prie ūkio darbų, bet ir nuolat juos trikdydavo, o pinigus iš ūkinės veiklos valdė tik jis vienas. Vertino, kad liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė beveik negaudavo jokių lėšų savo poreikiams ir buvo ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo, kas laikytina sutuoktinio materialinės paramos pareigos pažeidimu (CK 3.28, 3.30 straipsnis). Svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad atsakovas jau prasidėjus skyrybų procesui paslėpė techniką, ūkio turtą, pardavė karves, nors pats teigė, kad ieškovė „nieko negaus“. Toks elgesys rodo ne tik atsakovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą, bet ir visišką bendros šeimos gerovės nepaisymą. Šios aplinkybės atskleidžia, kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo ne tik sunkus, bet visiškai neįmanomas, nes atsakovas ne tik nevykdė savo pareigų, bet ir aktyviai ardė šeimos pagrindus. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė įstatyme įtvirtintų sutuoktinio pareigų – lojalumo, pagarbos, rūpinimosi šeima, materialinės ir moralinės paramos teikimo – ir elgėsi taip, jog ieškovė buvo priversta palikti bendrus namus bei gyventi emocinėje ir fizinėje įtampoje. Atsakovo ilgalaikis girtavimas, smurtas, grasinimai, šeimos žeminimas, ekonominis kontroliavimas ir galutinis ieškovės išvarymas iš namų teismo vertinimu sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad santuoka faktiškai iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Todėl, vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad šalims būnant santuokoje įgytas nekilnojamas turtas: 1.Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 6227 Eur vertės; 2.Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 534 Eur vertės; 3.Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 168 Eur vertės; 4.Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 31104 Eur vertės 5.Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2740 Eur vertės 6. Pastatas – Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 4 926 Eur vertės; 7.Pastatas - Ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 368 Eur vertės; 8. Pastatas - Ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 480 Eur vertės; 9. Pastatas - Garažas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 345 Eur vertės; Taip pat buvo įgytos transporto priemonės ir žemės ūkio technika: 10. Automobilis Volkswagen Touran, pirmosios registracijos data 2022-09-22, identifikavimo numeris WVGZZZ1TZBW070529, v/n duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės; 11. Automobilis Chrysler Voyager, pirmosios registracijos data 2009-08-17, identifikavimo numeris 1C4GYN3M5YU518547, v/n duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės; 12. Automobilis Volkswagen Passat, pirmosios registracijos data 2010-011-23, identifikavimo numeris duomenys neskelbtini), v/n duomenys neskelbtini), 1 200 Eur vertės; 13. Automobilis Volkswagen Passat, pirmosios registracijos data 2012-11-21, identifikavimo numeris duomenys neskelbtini), v/n duomenys neskelbtini), 1 400 Eur vertės; 14. Krautuvas, Kolomija PEA-1,0, tapatumo Nr. 13495, v/n duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;15. Ratinis traktorius, MTZ Belarus-82, tapatumo Nr. 183981, v/n duomenys neskelbtini), 800 Eur vertės;16. Ratinis traktorius, Vladimirec T25A, tapatumo Nr. 385526, v/n duomenys neskelbtini), 1 500 Eur vertės;17. Traktoriaus priekaba, 2PTS-4, tapatumo Nr. 464424, v/n duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;18. Šienapjovė (neregistruota) 1 000 Eur vertės. Taigi šalims gyvenant santuokoje viso įgyta turto kurio vertė 35 798 Eur. Teismas nustatė, kad iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos į ATS1 banko sąskaitą, esančią Luminor Bank AS, 2014-10-16 pagal tvarumo didinimo programą už 10 ha žemės sumokėjo 1 854,34 EUR, bazinės tiesioginės išmokos, 1 680,08 Eur, 996,40 Eur pagal programą „Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių“, pagal kompleksinę pievų ir šlapynių priežiūros schemos programą 4 043,38 Eur. Papildomai pagal minėtas programas atsakovas 2024-12-02 ir 2024-12-11 gavo dar 3776,98 Eur išmokų, 2025-03-04-143,09 Eur. Taigi viso iš Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakovas už 2024 m. gavo 12 941,3 Eur. Teismas papildomai pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas už 2024-09-12-23 parduotas 4 karves ir vieną telyčią iš UAB „Biovela Utenos mėsa“ gavo 5 638,84 Eur. 2024-08-30 už parduotus tris gyvulius UAB „Agaras“ gavo 1 737,92 Eur. Viso už ūkyje laikytus ir po ieškovės išvarymo iš namų parduotus gyvulius atsakovas gavo 7 376,76 Eur. Teismas nustatė, kad visas ieškovės prašomas padalyti turtas įgytas po santuokos sudarymo. Atsakovo argumentus, kad visas turtas ir pajamos yra jo asmeninės nuosavybės vien dėl to, kad ūkis ir išmokos registruotos jo vardu, vertino kaip teisiškai nepagrįstus. Pažymėjo ir tai, kad atsakovo ūkininko ūkis registruotas jau po santuokos sudarymo 1998-10-26. Nustatė, kad visas prašomas dalinti turtas turėjo tarnauti šalių šeimai, ne tik atsakovui. Atsakovo į bylą pateiktą notariškai patvirtintą ieškovės 2012-01-17 atsisakymą reikšti turtines pretenzijas vertino kaip dokumentą, kuris nėra pagrindas visą santuokos metu įgytą turtą pripažinti atsakovo asmeniniu turtu : nors ieškovė ir atsisakė pretenzijų į turtą toks atsisakymas nėra povedybinė šalių sutartis, be to, toks ieškovės atsisakymas prieštarauja įstatymui ( CK 5 straipsnio 2 dalis). Remiantis liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ūkyje nuolat dirbo ir ieškovė ir šalių vaikai, o pats ūkis buvo vienintelis šeimos pragyvenimo ir pajamų šaltinis. Visa šeima, o ne vien atsakovas, savo darbu ir pastangomis kūrė ir palaikė ūkį, prižiūrėjo gyvulius, dirbo žemę, vykdė ūkio veiklą ir užtikrino jo tęstinumą. Toks aplinkybių visetas teisės prasme reiškia, kad ieškovė realiai prisidėjo tiek prie ūkinės veiklos pajamų generavimo, tiek prie turto sukūrimo, todėl negalima pripažinti, kad santuokoje įgytas turtas būtų įgytas vien tik atsakovo pastangomis. Liudytojų parodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ūkyje dirbo ir ieškovė, ir šalių vaikai, ūkis buvo vienintelis ieškovės ir visos šeimos pragyvenimo šaltinis. Ieškovės deklaruota ir gyvenamoji vieta nuo 1991-01-30 iki jos išvarymo buvo ūkio vietoje. Ieškovė 2015 m. mokėsi Zarasų profesinėje mokykloje pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Tai liudija, kad ieškovė pragyvenimui uždirbdavo dirbdama ūkyje, jį kurdama ir gausindama savo darbu ir žiniomis. Tą patį darė ir šalių vaikai. Teismų praktika aiškiai konstatuoja, kad jeigu ūkis buvo šeimos ūkis ir juo naudojosi bei jį kūrė abu sutuoktiniai, ūkio pajamos ir turtas laikomi bendru turtu, net jeigu ūkis formaliai registruotas vieno sutuoktinio vardu. Kasacinis teismas nuolat pabrėžia, kad sutuoktinių indėlis į bendrą turtą vertinamas ne pagal formalias registracijas, o pagal realų ekonominį, fizinį ir organizacinį indėlį į turtą ir pajamų gavimą. Kai visa šeima dirbo ūkyje, o ūkio pajamos buvo naudojamos ar turėjo būti naudojamos ne išimtinai atsakovo poreikių tenkinimui, nėra jokio teisinio pagrindo šias pajamas bei turtą pripažinti atsakovo asmeniniu turtu. Priešingai – veikia bendro turto prezumpcija, kuri gali būti paneigta tik išsamiais, neginčijamais įrodymais, kad turtas buvo įgytas tik asmeninėmis atsakovo lėšomis ar asmeninių teisių pagrindu, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių santuokos metu įgytas turtas registruotas atsakovo vardu, tačiau, santuokos metu įgyto turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių.Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, ūkinės veiklos pobūdį, faktinį šeimos indėlį vertino, kad tiek pajamos, tiek turtas, įgyti ūkininkavimo metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsakovo reikalavimai pripažinti šį turtą asmeniniu atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės priešieškinį atmetė.Teismas vertino, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai į dalintino turto apyrašą įtraukė automobilius Volkswagen Touran, v/n (duomenys neskelbtini) ir Chrysler Voyager, v/n (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad iš atsakovo pateiktų pažymų apie transporto priemonių išregistravimą aiškiai matyti, jog jos išregistruotos 2025-03-29, t. y. nedelsiant po ieškinio pateikimo datos 2025-03-13 ir po to, kai jam 2025-03-22 buvo įteikti procesiniai dokumentai. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas yra nesąžiningas ir sąmoningai, tyčia bando sumažinti bendro santuokinio turto masę. Tai, jog atsakovas nesąžiningumo vedinas transporto priemones išregistravo, nereiškia, jog šis turtas neįtrauktinas į bendro santuokinio turto balansą. Kita vertus bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė tiek liudytojai patvirtino, kad transporto priemonės pas atsakovą yra, jos saugomos ūkiniuose pastatuose. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti vaizdo įrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad išregistruotos transporto priemonės saugomos šalių nekilnojamojo turto buvimo vietoje.Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė ateityje ketina vystyti žemės ūkio veiklą dirbti ir užsidirbti pragyvenimui iš ūkininkavimo, auginant gyvulius, todėl tam, kad ieškovė galėtų savarankiškai vystyti veiklą, privalo turėti realiai lygiavertį materialų pagrindą. Teismas vertino, kad MTZ traktorius su šienapjove, būtini jų kompleksiškai funkcijai gyvulininkystės ūkiui. Ši technika yra ne tik mažesnės vertės, bet ir žymiai labiau susieta su tuo, ką ieškovė realiai ketina tęsti – žemės ūkio darbais, susijusiais su šienavimu, pašarų ruošimu, ir kitais procesais, kuriems reikalingas ne krautuvas, o būtent šienapjovė ir galingesnis MTZ traktorius. Būtent ieškovės ketinimus tęsti ūkininkavimo veiklą teismas vertino realistiškesniais nei atsakovo, kuris pats atsisakė gyvulininkystės ūkio parduodamas visą bandą. Todėl, teismo manymu, atsakovei kurti realų produktą, o ne gauti vien išmokas iš žemės naudmenų, prašoma priteisti technika natūra jai yra objektyviai reikalingesnė. Šiuo atveju vertės skirtumas tarp šalių gaunamo turto yra 2 650 Eurų ( ( 11100 – 5 800) : 2 = 2 650), ir būtent tokios vertės kompensacija yra būtina tam, kad abiejų šalių turto dalys būtų iš esmės lygios (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Remiantis šiais motyvais teismas mano, kad ieškovei priteistina prašoma technika ir 2 650 Eur kompensacija iš atsakovo už jam tenkančią didesnę turto dalį.Dėl ieškovės reikalavimo natūra padalinti nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks turto padalijimo natūra būdas yra racionalus, nes tiek ieškovei, kuri ketina savarankiškai ūkininkauti, tiek atsakovui žemės plotai reikalingi tolesnei ūkininkavimo veiklai vystyti, gyventi savo ūkyje. Be to teismas įvertino, kad būtent taip nekilnojamąjį turtą prašo padalinti ieškovė, o dalinti kitaip (CK 3.117 straipsnio 1,2 dalys 3.123 straipsnio 1 dalis) teismas neturi pagrindo. Konstatavus, kad atsakovui išmokėtos išmokos už 2024 m. ir piniginės lėšos gautos už parduotus gyvulius yra dalintinas sutuoktinių turtas, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovei priteistina pusė šių lėšų 10 159,03 Eur (20 318,06 : 2 = 10 159,03).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi įgijusi jokio nekilnojamojo ar kito registruotino turto; Žemės sklypai (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) esantys duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo ir toks nepriteistinas nesant tam pagrindo (CK 3.72 straipsnis).Teismas sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ATS1 apie teismo posėdį informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla, vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 246 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtsakovas ATS1 (toliau – ir Apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025-m. gruodžio 4 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais nesutikimo motyvais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės Apeliantui (atsakovui), teikti įrodymus, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės IES1 netinkamo elgesio, nes ji pati nesirūpino šeima, paliko šeimą ir persikėlė gyventi atskirai. Apeliantas (atsakovas) ATS1 nurodo, kad jį atstovavo advokatas Algirdas Misevičius, kuris neinformavo apie paskirtą teismo posėdį 2025 m. lapkričio 19 d. 10:00 val., o vėliau tik atsitiktinai sužinojo, kad jį atstovaujanti advokatas Algirdas Misevičius yra sustabdęs advokato veiklą nes duomenys neskelbtini). Kadangi Apeliantas negalėjo susisiekti su savo atstovu, o prisijungti prie bylos neturi galimybių, dėl elektroninio raštingumo neišprusimo (neturi nei elektroninio parašo, nei kitų prisijungimo duomenų), todėl nurodytą dieną neatvyko į paskirtą teismo posėdį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Teismo šaukimas adresuotas ATS1 buvo išsiųstas neteisingu adresu (duomenys neskelbtini), nors Apeliantas (atsakovas) tiek priešieškinyje, tiek kituose dokumentuose nurodo, kad jo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta: duomenys neskelbtini). Be to, Apeliantas atkreipia Teismo dėmesį, kad jo dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu, o bylą vedė per advokatą su kuriuo buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Apeliantas įsitikinęs, kad šalims įrodinėjant vienas kito kaltę, privalėjo išklausyti ir patį atsakovą (apeliantą). Apeliantas (atsakovas) ATS1 priešieškinyje yra nurodęs, kad niekada nėra smurtavęs prieš ieškovę, nėra naudojęs psichologinio smurto ar pastoviai vartojęs alkoholį. Pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Apelianto (atsakovo) priešieškinyje nurodytų argumentų dėl ieškovės kaltės, nors atsakovas priešieškinyje nurodė daug aplinkybių. Apelianto (atsakovo) įsitikinimu yra pakankamas pagrindas nutraukti santuoką tik dėl ieškovės kaltės, nes ji pirma paliko šeimą ir buvo neištikima atsakovui (nes ji dingdavo iš namų kelioms paroms), tačiau teismas nesuteikė Apeliantui (atsakovui) įstatymo numatytų teisių būti išklausytam teisme ir nesuteikė galimybės šias aplinkybes įrodyti liudytojų parodymais ar kitais rašytiniais įrodymais. Teismas, nepakankamai įvertinęs turto įsigijimo aplinkybes, asmeninių lėšų panaudojimą bei šalių tarpusavio santykių pobūdį, netinkamai parinko nekilnojamojo turto padalijimo būdą ir dėl to netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas neargumentavo, kodėl ginčo nekilnojamasis turtas priskirtinas šalims lygiomis dalimis ir padalijamas natūra ir kodėl nebuvo įvertintos aplinkybės dėl asmeninių atsakovo lėšų ir asmeninio turto panaudojimo. Teismas visiškai nesiaiškino kokiomis lėšomis buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, nors atsakovas su pareikštu priešieškini prašė šį turtą pripažinti asmenine nuosavybe. Teismas privalėjo vertinti ieškovės asmeninio turto panaudojimą įgyjant bendrą ginčo turtą. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamas namas su statiniais buvo įsigytas 1992-02-19 atsakovo vardu, o santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) , atsakovo vardu įgyti ir sklypai, kurių VĮ Registrų centro išrašuose nurodyta „įsiskolinimas už įsigytą turtą“. Apeliantas nurodo, kad transporto priemonė „Volkswagen Passat“, identifikavimo numeris duomenys neskelbtini), v/n duomenys neskelbtini), dar iki bylos iškėlimo teisme buvo nurašyta. Ieškovė IES1 atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pateikti įrodymų dėl tariamos ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo yra visiškai nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui buvo sudarytos visos procesinės galimybės naudojantis jam CPK suteikiamomis procesinėmis teisėmis teikti jo procesinę poziciją dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės pagrindžiančius įrodymus bei dalyvauti bylos nagrinėjime juos tiriant. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje ar būti papildomai išklausytam, savaime nepatvirtina esminio procesinės teisės normų pažeidimo ir nesudaro pagrindo išvadai, jog dalyje dėl santuokos iširimo priežasčių galėjo būti priimtas kitoks sprendimas.Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra visiškai nenuoseklūs ir tarpusavyje netgi prieštaringi. Viena vertus, atsakovas remiasi CPK 376 straipsnyje įtvirtintu aktyviu teismo vaidmeniu šeimos bylose, teigdamas, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus bei peržengti pareikštų reikalavimų ribas taikydamas alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Kita vertus, atsakovas laikosi pozicijos, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia išimtinai šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktinis pagrindas ir dalykas. Dėl CPK 376 straipsnio 3 dalies taikymo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; 2014-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir jo būdo, nebuvo sprendžiama dėl šalių nepilnamečio (-ių) vaiko (-ų) teisių ir interesų gynimo ar kito sutuoktinio išlaikymo, abi šalys procese dalyvavo lygiomis teisėmis, turėjo savo atstovus, vadovavosi rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą dėl šalių reikalavimų, susijusių su nekilnojamojo turto padalijimu, šalių interesais veikti aktyviai ir viršyti jų reikalavimus.Nepagrįstais laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, esant atsakovo pareikštam reikalavimui pripažinti ginčo turtą atsakovo asmenine nuosavybe, turėjo savo iniciatyva vertinti ir nustatyti, kokia ieškovės asmeninio turto dalis galėjo būti panaudota įgyjant ginčo turtą. Visų pirma, būtent atsakovui teko pareiga tinkamai suformuluoti savo reikalavimų dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe faktinį pagrindą bei pateikti šiuos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus (CPK 12–13 straipsniai, 178 straipsnis). Šias teises ir pareigas teismas buvo šalims išaiškinęs gana aiškiai dėl ko net buvo atidėtas teismo posėdis. Kita vertus, esant nenuginčytai faktinei aplinkybei, kad ginčo turtas įgytas santuokos metu, nei ieškovė, nei teismas neturėjo pareigos įrodinėti ieškovės asmeninių lėšų indėlio įgyjant turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Antra, atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra tarpusavyje nesuderinami ir teisiškai nenuoseklūs. Nors atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčo turtas buvo įgytas išimtinai jo asmeninėmis lėšomis, todėl turi būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, tačiau kartu teigia, kad teismas privalėjo vertinti ieškovės asmeninio turto panaudojimą įgyjant bendrą ginčo turtą. Tokia argumentacija savaime patvirtina, kad atsakovas ginčo turto nelaiko išimtinai savo asmenine nuosavybe ir iš esmės pripažįsta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo egzistavimą. Dėl to tokie atsakovo argumentai pagrįstai vertintini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovo nurodytas santuokos metu įgytas turtas ir pajamos laikytini išimtine atsakovo asmenine nuosavybe vien dėl to, kad ūkininko ūkis, žemė ar išmokos buvo registruoti atsakovo vardu. Teismas teisingai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią santuokos metu iš ūkinės veiklos gautos pajamos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno vardu registruotas ūkis ar su juo susijęs turtas. Atsakovo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodyti argumentai dėl santuokoje įgyto turto registracijos atsakovo vardu, asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant bendrą turtą, savaime nepaneigia įstatyme įtvirtintos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos ir nesudaro teisėto pagrindo ginčo turto teisiniam režimui pakeisti. Vien formalūs atsakovo teiginiai apie tariamą asmeninių lėšų investavimą į santuokoje įgytą turtą ar ūkio technikos registracijos panaikinimą taip pat nepatvirtina, kad ginčo turtas netarnavo šeimos interesams. Todėl šios atsakovo nurodytos aplinkybės pagrįstai buvo vertinamos kaip nepakankamos paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl transporto priemonių įtraukimo į dalintino santuokoje įgyto turto sudėtį taip pat yra teisėtos ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma. Atsakovo pateiktos pažymos apie transporto priemonių išregistravimą savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ginčo transporto priemonės nepriskirtinos bendram santuokoje įgytam turtui, juolab kad jos buvo išregistruotos jau po ieškinio pateikimo ir atsakovui įteikus procesinius dokumentus.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių tenkinti, o atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe atmesti. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų.Dėl apeliacinio skundų argumentųCPK 246 straipsnio, reglamentuojančio neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes; kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. CPK 246 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 246 straipsnio aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad šis straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).Apeliantas, apeliaciniame skunde kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė procesinį sprendimą po to, kai apeliantas neatvyko į paskirtą teismo posėdį. Nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką, apie kurį apelianto neinformavo jo advokatas. Be to, teismas turėjo sudaryti atsakovui sąlygas būti išklausytam.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apelianto nurodomų argumentų prieštaringumą. Viena vertus, jis teigia, kad neatvyko į teismo posėdį, nes jame turėjo dalyvauti jo advokatas, kuris neinformavo apelianto apie tai, jog, anot apelianto, negalės dalyvauti 2025 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje. Kita vertus, anot apelianto, teismas privalėjo apklausti apeliantą teismo posėdyje, siekiant teisingai išnagrinėti bylą. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai šalis bylą veda per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami atstovui, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atstovo pareiga, gavus atitinkamus dokumentus, nedelsiant apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę su jais susipažinti. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnyje įtvirtinta advokato pareiga sąžiningai atlikti profesines pareigas ir laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso. Nors apeliantas teigia, kad advokatas neinformavo jo apie teismo posėdžio datą ir laiką, apeliantas nepateikia jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Antra, pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, duoti paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje vyko 2025 m. balandžio 29 d., 2025 m. gegužės 22 d., 2025 m. rugpjūčio 28 d. parengiamieji teismo posėdžiai ir 2025 m. spalio 7 d. teismo posėdis. Minėtuose teismo posėdžiuose dalyvavo atsakovas ir (ar) jo atstovas advokatas. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo procesinę galimybę nurodyti su bylos nagrinėjimu susijusias svarbias aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, prašyti liudytojais apklausti asmenis, o jo teisė būti išklausytam buvo tinkamai užtikrinta. Papildomai pažymėtina, kad išklausius 2025 m. spalio 7 d. teismo posėdžio įrašą nustatyta, kad šio posėdžio metu buvo paskirta kito posėdžio data 2025 m. lapkričio 19 d. 10.00 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei apeliantas ir nebūtų buvęs informuotas atstovo advokato apie kito teismo posėdžio datą, turėjo pakankamai laiko tuo pasidomėti. Pažymėtina, kad apeliantas, kaip teismo proceso šalis, turi pareigą domėtis teismo proceso eiga, rūpintis greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, teikiant teismui įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas apie teismo posėdžio datą buvo informuotas netinkamai, nes bylos duomenimis apeliantui šaukimas į 2025 m. lapkričio 19 d. 10.00 val. paskirtą teismo posėdį ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 7 d. nutartis dėl baudos atsakovui skyrimo buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2025 m. spalio 7 d., ir iš siuntos įteikimo patvirtinimo matyti, kad įteikti pasirašytinai 2025 m. spalio 10 d. Atsižvelgus į nurodytą ir nenustačius proceso teisės normų, numatančių informavimo apie teismo posėdžio datą ir laiką, pažeidimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių teisės normų, sprendęs išnagrinėti bylą atsakovui neatvykus į teismo posėdį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovo priešieškinio argumentų, susijusių su ieškovės sutuoktinio pareigų nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismas šiems apeliacinio skundo argumentams nepritaria.Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).Įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog šalių santuoka faktiškai iširo būtent dėl atsakovo kaltės grindė byloje esančiu įrodymų visetu. Tiek ieškovė, tiek ir byloje apklausti liudytojai nuosekliai ir detaliai nurodė ir paaiškino aplinkybes, susijusias su atsakovo nepagarbiu ir žeminančiu elgesiu, smurtu, alkoholio vartojimu, grasinimu, ekonominiu ir emociniu spaudimu bei galiausiai – ieškovės išvarymu iš bendrų sutuoktinių namų. Ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina ne tik sutuoktinio lojalumo, pagarbos, rūpinimosi šeima, materialinės ir moralinės paramos teikimo pareigų nevykdymą, bet ir tai, kad atsakovo elgesys nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.Nors atsakovas apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės sutuoktinio pareigų nevykdymo, jis nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas teigia, jog jis pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės įrodinėti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tai būtų daręs liudytojų parodymais ir kitais rašytiniais įrodymais. Tačiau apeliantas nenurodė ir nepaaiškino, kokias byloje sprendžiamiems klausimams reikšmingas aplinkybes minimi asmenys būtų galėję patvirtinti, kokius jo nurodomus argumentus pagrindžiančius įrodymus jis būtų teikęs pirmosios instancijos teismui, kodėl to nepadarė, kai turėjo procesinę galimybę ir rengiantis nagrinėti bylą, atstovaujamas advokato, nereiškė atitinkamų prašymų. Prašymo apklausti liudytojus ar priimti įrodymus apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.Nepagrįstais pripažintini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą padalinti šalių turtą lygiomis dalimis ir natūra ir nepagrįstai netenkino apelianto priešieškinio reikalavimo santuokos metu įgytą turtą ir pajamas laikytini atsakovo asmenine nuosavybe.Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi ieškovui teigiant, kad santuokoje įgytas turtas priklauso jam nuosavybės teise, teko procesinė pareiga paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją.Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1992 m. sausio 3 d., o visas šalių įsigytas ir byloje prašomas padalinti turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, įskaitant ir laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2025 m. kovo 4 d. atsakovui Nacionalinės mokėjimo agentūros už ūkinę veiklą pervestą 12 941,30 Eur sumą ir už parduotus gyvulius laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 23 d. gautą 7 376,76 Eur sumą. Kasacinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti, gautos vykdyti veiklą vieno sutuoktinio vardu įregistruotame ūkininkų ūkyje, nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos(2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, po santuokos sudarymo įgytas turtas yra laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir, priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad turtas buvo registruotas atsakovo vardu nepaneigia bendrosios sutuoktinių turto teisinio režimo prezumpcijos. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo ieškovės IES1 2012 m. sausio 17 d. pareiškimo pateiktam teisiniam vertinimui, vienašalis pareiškimas atsisakyti reikšti pretenzijas dėl turto ateityje prieštarauja įstatymui (CK 5 straipsnio 2 dalis), ir pažymi, kad Apelianto deklaratyvūs teiginiai apie asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant šeimos turtą, byloje nesant pagrindo konstatuoti esant ieškovės valią santuokinio gyvenimo metu įgyjamą turtą laikyti apelianto asmenine nuosavybe, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti minėtą turtą įgytu jo asmeninėn nuosavybėn. Be to, po santuokos įgytas turtas buvo naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Priešingų duomenų ir įrodymų byloje nėra, tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir apeliantas. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju tiek pajamos, tiek turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį santuokoje įgytas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).Kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nemotyvavo sprendimo dalies dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra ir lygiomis dalimis. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai parinko turto padalijimo būdą. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, detaliai ir išsamiai įvertino turto paskirtį, tarpusavio ryšį, šalių poreikius ir dalinamo turto vertę ir paskirtį. Teismas, priteisdamas ieškovei gyvulininkystės veiklai vykdyti reikalingą techniką, atsižvelgė į tai, kad ieškovė ketina tęsti žemės ūkio veiklą ir iš jos užsidirbti pragyvenimui. Teismas įvertino, kad atsakovui priteisiama technika yra tarpusavyje funkciškai susijusi ir sudaro didesnes galimybes vykdyti ūkinę veiklą. Atsižvelgdamas į tai, į aplinkybę, kad atsakovė lieka materialiai nepalankesnėje situacijoje, į dalintino turto vertę bei tai, jog teismas priteisė ieškovei 2 650 Eur kompensaciją. Byloje netenkinus reikalavimo pripažinti ginčo turto atsakovo asmenine nuosavybe ir nenustačius kitų CK 3.123 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pagrįstai bendrą turtą padalijo lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.118 straipsnio 4 dalis).Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teismeApeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nurodytus nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė santuokos nutraukimą ir sutuoktinių bendro turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į kiekvienos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju aktualus 2025 metų IV ketvirčio paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra – 2 526,80 Eur. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali atlygintina suma yra 3 284,84 Eur (2 526,80 x 1,3) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai).Ieškovė nurodė, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijų 8.11 papunkčio pagrindu apskaičiuoto rekomenduojamo priteisti maksimalaus už tokio pobūdžio teisines paslaugas užmokesčio dydžio, todėl yra priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys).Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Atsakovo ATS1 apeliacinį skundą atmesti.Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.Priteisti ieškovei IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.Teisėjos Rūta KazlauskienėIeva Navickaitė-SakalauskienėSvetlana Panina