Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovui L. S., ieškovo L. S. atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, atsakovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atstovui A. Š., trečiajam asmeniui G. S.,

viešame teismo posėdyje (2026 m. spalio 12 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovui SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, trečiasis asmuo G. S..

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2026 m. spalio 12 d. 15:00 val.

1) pripažinti ieškovą L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuomininkės G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

2) įpareigoti atsakovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo motinos G. S. ir atsakovo „Vilniaus miesto būstas“ 2025 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią motinai buvo išnuomotas 2 kambarių 46,90 kv. m. ploto butas (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 26 d. motina kreipėsi į atsakovą prašydama leisti jai deklaruoti bute ieškovo gyvenamąją vietą. Atsakovas motinos prašymą tenkinti atsisakė motyvuodamas tuo, jog pagal sudarytosios nuomos sutarties 4 punkto sąlygas šiame bute gyventi turi teisę tik tie asmenys, kurie yra nurodyti šiame punkte. Atsakovas taip pat nurodė, kad siekiant išspręsti ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo bute klausimą, ieškovas turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir tik teismui pripažinus ieškovą buto nuomininkės (motinos) šeimos nariu, jos prašymas dėl gyvenamosios vietos deklaravimo galės būti svarstomas pakartotinai.

2.1. Atsakovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu (DOK-89220) į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašo siūlyti ieškovui pakeisti atsakovą, o šiam nesutikus, ieškinį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad nėra materialinio teisinio santykio subjektas. Vien tai, kad atsakovas administruoja trečiajam asmeniui nuomojamą butą nereiškia, jog atsakovas įgaliotas administruoti ieškovo ir trečiojo asmens šeimos (neturtinius) teisinius santykius. Atsakovas byloje siūlo arba pakeisti atsakovą, t. y. atsakove nurodyti G. S., o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – trečiuoju asmeniu, arba pereiti į ypatingąją teiseną. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 2 straipsnio 11 dalies nuostata yra specialioji norma, detalizuojanti šeimos sąvoką savivaldybės būsto nuomos santykių kontekste. Iš šios sąvokos spręstina, kad joje yra įtvirtinti konkretūs atvejai, kuomet įstatymo pagrindu asmenys laikomi šeima, bei galimybė tiesiogiai neįvardintu atveju kreiptis į teismą dėl pripažinimo šeimos nariu. Kadangi ieškovo ir trečiojo asmens faktinė situacija nepatenka į šioje normoje tiesiogiai įvardintus atvejus, todėl atsakovas pasiūlė ieškovui / trečiajam asmeniui kreiptis į teismą, jog PBĮIĮ nurodyta tvarka jie būtų pripažinti šeimos nariais. Kaip matyti iš pripažinimo šeimos narių reglamentavimo PBĮIĮ 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta šeimos sąvoka akivaizdžiai nėra siejama su nuomotojo valia, todėl atsakovas neturi įgaliojimų PBĮIĮ 2 straipsnio 11 dalies prasme pripažinti ieškovą ir trečiąjį asmenį šeimos nariais.

2.2. Ieškovas dubliku (DOK-108400) ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas pažymėjo, kad:

1) dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo bute, kreipėsi į atsakovą ieškovo motina, atsakovas jos prašymą tenkinti atsisakė motyvuodamas tuo, jog pagal sudarytosios sutarties 4 punktą savivaldybės išnuomotame bute turi teisę gyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra išvardinti šiame punkte. Taigi, iš čia matyti, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriuos galima būtų laikyti akceptu;

2) dėl atsakovo siūlymo pakeisti byloje atsakovą, juo nurodant ieškovo motiną G. S., ieškovas nesutinka. Atsakovu civiliniame procese yra asmuo, turintis priešingą, nei ieškovas, suinteresuotumą bylos baigtimi. Šios konkrečios bylos atveju situacija yra ta, kad G. S. jokių ieškovo teisių ir jo interesų pažeidimų nėra atlikusi. Priešingai, ji siekia, kad jos sūnus galėtų ne tik deklaruoti savo gyvenamąją vietą jos nuomojamame bute, bet ir tapti teisėtu šio buto nuomininku. G. S. suinteresuotumas bylos baigtimi yra identiškas ieškovo suinteresuotumui, dėl šios priežasties ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikšti jai šioje byloje kokius nors reikalavimus;

3) atsakovas netinkamai aiškina ir taiko PBĮIĮ 2 straipsnio 11 dalies teisės normą. Šeimos sąvokos nurodytos PBĮIĮ turinys yra aktualus itin ribotu aspektu, t. y. tik sprendžiant gyvenamojo būsto suteikimo pagal PBĮIĮ bei pagal jį skiriamo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui (šeimos nariui) normatyvo ir kt. panašaus pobūdžio klausimams. Tais atvejais, kuomet būstas turintiems teisę į jį pagal šį įstatymą asmenims jau yra suteiktas, tačiau naudojimosi juo eigoje šie asmenys siekia išspręsti kitus jiems aktualius, su šio teisės akto taikymu nesusijusius klausimus (t. y. nepatenkančius į jo reguliavimo sritį, pvz. pakeisti, papildyti sudarytosios nuomos sutarties sąlygas ir pan.). Tokio pobūdžio klausimų sprendimui, minėto teisės akto nuostatos dėl jų teisinio ribotumo netaikytinos – šiuo atveju asmens teisės įgyvendinamos remiantis bendrosiomis teisės normomis (t. y. civilinio kodekso normomis).

2.3. Atsakovas SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ pateikė tripliką (DOK-113006), kuriuo iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad trečiasis asmuo naudojasi PBĮIĮ 20 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta parama. Ši parama pasireiškia nuomos mokesčio nuolaida, kuri konkrečiu atveju sudaro 370,39 Eur per mėnesį (476,98 – 106,59 = 370,39). Pagrindinė šios paramos gavimo sąlyga yra asmens (šeimos) turimo turto bei gaunamų pajamų dydžio atitiktis PBĮIĮ nustatytiems dydžiams. Atsižvelgiant į tai, šiuose santykiuose yra itin svarbu tiksliai identifikuoti, kieno turtas ir pajamos turi būti vertinami. PBĮIĮ tiesiogiai įvardija, kad vertinami šeimos, kaip ją apibrėžia PBĮIĮ, turtas ir pajamos. Todėl asmenys, siekiantys naudotis šia paramos forma, kaip šeima, privalo atitikti šiame įstatyme apibrėžtą šeimos sąvoką. Priešingu atveju galimos „netikėtos“ pasekmės, kaip nuolaidos už būsto nuomą praradimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo įsitraukimas į nuomos teisinius santykius turi tiesioginę įtaką PBĮIĮ reglamentuotai nuolaidai, kuria naudojasi trečiasis asmuo, PBĮIĮ apibrėžta šeimos sąvoka nagrinėjamai bylai yra itin aktuali.

2.4. Atsakovas papildomai pranešė (DOK-114137), kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

2.5. Ieškovo atstovė advokatė Jolita Urbaitytė paprašė (DOK-122357) skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.6. Teisėjas 2026 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija ieškovės atstovės prašymą tenkino, bylą paskyrė nagrinėti 2026 m. spalio 12 d. 11:00 val. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

3.1. Ieškovas ir jo atstovė iš esmės palaikė savo reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus.

3.2. Atsakovo atstovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus.

3.3. Trečiasis asmuo G. S. paaiškino, kad sūnus L. S. gyvena su ja daugiau nei metai, kad tvarko namus, gamina maistą, kartu su juo tvarko gaunamas pajamas ir išlaidas.

1) ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir išsakytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas;

2) atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus.

3) trečiasis asmuo G. S. ieškinio reikalavimus palaikė.

4.1. 2003 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 9 pagrindu trečiajam asmeniui (nuomininkei) G. S. ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl to paties buto su trečiuoju asmeniu G. S. buvo sudaryta 2014 m. birželio 26 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šios nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, kad bute turi teisę gyventi šie nuomininko šeimos nariai: D. S., M. S., R. S. Trečiajam asmeniui sutikus, 2025 m. gegužės 19 d. su nuomininke sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuomininkei buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Šios nuomos sutarties 4 punkte nurodyta, kad bute turi teisę apsigyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti šiame punkte. Tačiau jokių konkrečių asmenų nėra nurodyta.

4.2. Trečiasis asmuo G. S. 2025 m. rugpjūčio 26 d. raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti deklaruoti gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sūnui L. S. Atsakovas, atsakydamas į trečiojo asmens prašymą, nurodė, kad sudarytos savivaldybės būsto nuomos sutarties 4 punktu šalys sutarė, kad bute turi teisę gyventi tik tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie išvardinti šiame punkte; kad bute gyvenamąją vietą bute deklaravo tik trečiasis asmuo; kad ieškovas turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad būtų pripažintas trečiojo asmens šeimos nariu, o vėliau gali pakartotinai kreiptis į atsakovą.

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovas laikytinas trečiojo asmens šeimos nariu, ar atsakovas įpareigotinas su ieškovu sudaryti buto nuomos sutartį. Teismas, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs, ar ieškovo ir (ar) atsakovo reikalavimai tenkintini, ar atmestini.

1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2002). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);

2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikinimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Teismo išvados ir jų motyvai.

6. Ieškovo reikalavimas – pripažinti jį G. S. šeimos nariu, tenkintinas.

6.1. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad jis yra G. S. šeimos narys, nes veda bendrą ūkį su G. S., kuri yra jo motina. Atsakovas iš esmės neginčijo šių aplinkybių, tačiau teigė, kad toks reikalavimas turi būti sprendžiamas ne ginčo teisenos, o ypatingosios teisenos proceso tvarka, kad atsakovas nėra tinkamu atsakovu, kad jis galėtų būti tik trečiuoju asmeniu.

6.2. Visų pirma, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog jis nėra tinkamas materialinio teisinio santykio subjektas ir, kad byloje turi būti pakeistas atsakovas, juo nurodant ieškovo motiną G. S., o atsakovą įtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju atsakovas civiliniame procese dalyvauja kaip asmuo, turintis priešingą, nei ieškovas, suinteresuotumą bylos baigtimi.

6.2.1. Nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas teismų praktikoje konstatuota, kad atsakovu byloje gali būti tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybė (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-539-933/2020, 28 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2256-936/2023, nuo 16 iki 24 punkto). Aktualu ir tai, kad ginčo teisena yra laikoma universalia teisena, o kadangi nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas, tai ieškovas savo teises ir įgyvendina būtent ginčo teisenos tvarka. Ypatingoji teisena pagrinde skirta teisiniams santykiams patvirtinti arba faktams nustatyti, kai dažniausiai nėra ginčo ir bylos šalių, turinčių priešingų interesų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

6.2.2. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo argumentu, jog ieškovo motinos suinteresuotumas bylos baigtimi yra identiškas ieškovo suinteresuotumui, nes ji siekia, kad jos sūnus galėtų ne tik deklaruoti savo gyvenamąją vietą jos nuomojamame bute, bet ir tapti teisėtu šio buto nuomininku, dėl šios priežasties ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo šioje byloje reikšti savo motinai kokius nors reikalavimus. Atsakovas nesutiko laikyti ieškovą G. S. šeimos nariu be teismo sprendimo, todėl ieškovas pagrįstai atsakovu byloje pasirinko atsakovą, o G. S. pagrįstai įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje.

6.3. Atsakovui iš esmės neginčijant ieškovo argumentų dėl to, kad jis su G. S. veda bendrą ūkį, spręstina, kad ieškovas yra G. S. šeimos narys.

6.3.1. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalies kontekste šeima gali būti asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiai vaikai <...> priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. CK 6.588 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai <...> kartu su nuomininku <...> išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais.

6.3.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2256-936/2023, 27 punktas).

1) iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, kad esminiai kriterijai siekiant asmenį pripažinti nuomininko šeimos nariu yra šeimyninių santykių pobūdis ir bendro ūkio vedimas. Aktualu ir tai, kad paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019, 34 punktas);

2) bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. S. yra trečiojo asmens G. S. sūnus. Kaip matyti iš 2014 m. birželio 26 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu butas (duomenys neskelbtini), o vėliau butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas ieškovo motinai, ieškovas į sutartis nebuvo įtrauktas kaip šeimos narys, kuris turi teisę gyventi jo motinai išnuomotuose butuose. Tačiau ieškovas paaiškino, kad kartu su savo motina bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2020 metų, kuomet pablogėjus mamos sveikatai, ji nebegalėjo gyventi viena ir jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Ieškovas rūpinasi motina, palaiko namuose švarą ir tvarką, moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas, atlieka kitus būtinus darbus, kiekvieno iš jų gaunamos pajamos yra naudojamos bendrų poreikių tenkinimui. Nuoseklūs ieškovo paaiškinimai ir kiti byloje esantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovas ginčo būste kartu su motina G. S. gyvena daugiau kaip vienerius metus, veda bendrą ūkį, tiek ieškovo, tiek jo motinos gaunamos lėšos naudojamos kaip bendri pinigai, ieškovas gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini), laiko savo nuolatine, o ne laikina gyvenamąja vieta. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme nustatytos sąlygos ieškovą L. S. pripažinti nuomininkės G. S. šeimos nariu CK 6.588 straipsnio 2 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatų pagrindu.

7. Ieškovo antrasis reikalavimas – įpareigoti atsakovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškovu buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, atmestinas.

7.1. Nagrinėjamu atveju atsakovas su G. S. yra sudaręs būsto nuomos sutartį Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų pagrindu. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nėra imperatyvių normų, kurios įpareigotų nuomotoją sudaryti nuomos sutartį su nuomininko šeimos nariais. G. S. ir atsakovo sudaryta 2025 m. gegužės 19 d. būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tokių pareigų atsakovui nenustato. Minėta sutartis tik suteikia teisę G. S. prašyti atsakovo leisti nuomojamame būste gyventi kartu jos šeimos nariams (sutarties 4 punktas), o ne sudaryti su jais būsto nuomos sutartis. Atitinkamai nėra pagrindo atsakovą įpareigoti su ieškovu sudaryti nuomos sutartį.

8. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

8.2. Kadangi pagal 2026 m. vasario 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovas 100 procentų yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir valstybės patirtas atstovavimo išlaidas. Vertinant atsakovo procesinį statusą (atstovauja savivaldybei) poziciją ir elgesį byloje, spręstina, kad atsakovas taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio išlaidų CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

8.3. Vadovaujantis teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo šio straipsnio CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis), atitinkamai spręstina, kad valstybės patirtos išlaidos ieškovo advokato pagalbai apmokėti, taip pat nėra priteistinos iš atsakovo. Atitinkamai nėra pagrindo iš atsakovo priteisti žyminio mokesčio ar valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovo advokatui apmokėti (žr. ir pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-692-524/2025).

9. Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje nepatirtos, todėl Lietuvos valstybei nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

10. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nuasmeninimo ir viešo paskelbimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsniu, Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarka, patvirtinta Teisėjų tarybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2E), Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų nuasmeninimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2025-09-05 įsakymu Nr. V-179-2025, šis sprendimas, jam įsiteisėjus, bus nuasmenintas ir paskelbtas viešai nustatyta tvarka, jeigu nebus panaikintas.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

1. Ieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti ieškovą L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) šeimos nariu.

1.1. Kitoje apimtyje ieškovo reikalavimus ir jo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo atmesti.

2. Įsiteisėjusį sprendimą nuasmeninti ir viešai paskelbti nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.