Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-539-933/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-12
Bylos Nr.: e2A-539-933/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08719-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
Ieškovas: I. P.
Atsakovas: savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“

Kategorijos

2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis

Civilinė byla Nr. e2A-539-933/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08719-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.11.2; 3.1.3.3(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14096-862/2019 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų pirminio nuomininko šeimos nario pripažinimo nuomininku. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ją buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke kaip šio buto pirminio nuomininko šeimos narį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės tėvui A. P. 1989-10-19 Gyvenamosios patalpos orderiu Nr. 009864 buvo išskirtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio adresas tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir į šį butą įsikėlė neturėdama trejų metų – (duomenys neskelbtini) metais kartu su tėvais ir tebegyvena jame. Ieškovės tėvas 1992 metais išvyko iš Lietuvos. Bute liko gyventi ieškovė su motina E. P. Ieškovės tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) metais. Ieškovės motina iš buto išsikėlė 2003 metais. Nuo 2003 metų bute gyvena ieškovė ir vykdo nuomininko pareigas. A. P., kuris tebėra buto nuomininkas, gyvena (duomenys neskelbtini), nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir į buto nuomą nepretenduoja. Kadangi A. P. tik formaliai nurodomas buto nuomininku sąskaitose, o jas apmoka ieškovė savo vardu ir mokėjimus atsakovė bei kiti paslaugų tiekėjai priima, ieškovė naudojasi butu. Ieškovė 2018-10-19 prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti pagrindinį nuomininką A. P. jo šeimos nare ir sudaryti su ieškove nuomos sutartį. Rašytinė nuomos sutartis su nuomininku A. P. nebuvo sudaryta. Atsakovė 2019-02-25 sprendimu ieškovės prašymo netenkino ir nenutraukusi faktinės neterminuotos nuomos sutarties su pirminiu nuomininku A. P. pareikalavo ieškovę išsikelti iš buto iki 2019-03-31. Nuomininko šeimos nariu ieškovė buvo iki pilnametystės ir, vykdydama nuomininko pareigas, tapusi pilnamete, išliko nuomininko šeimos nariu. Ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), todėl, kad jos gyvenamoji vieta buvo deklaruota esant 16 metų ir tai padarė jos močiutė. Tam, kad ieškovė deklaruotų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), būtinas savininko sutikimas. Ieškovė nesutinka keisti byloje atsakovės, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.18 ir 9.31 punktuose nurodyta, kad atsakovė, atstovaudama savivaldybės interesus, sudaro savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininkais, jas registruoja viešajame registre, administruoja bei priima sprendimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimu. Įstatų 9.15 punktas numato, kad atsakovė atstovauja savivaldybę teismuose bylose, kurios tiesiogiai susijusios su įmonės veiklos sritimis, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kadangi atsakovė pagal savo kompetenciją negali pripažinti ieškovės pagrindine būsto nuomininke bei su ieškove sudaryti ginčo būsto nuomos sutarties, nesant savivaldybės institucijos sprendimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė atsakovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Byloje nėra pateikta duomenų apie pagrindinio buto nuomininko sutikimą, kad ieškovė taptų pagrindine buto nuomininke. Ieškovė nepateikė duomenų, kad orderyje Nr. 009864 nurodytas asmuo A. V. P. yra tas asmuo, kuris ieškovės gimimo liudijime nurodytas kaip A. P. Byloje nėra įrodymų kad ginčo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), buvęs adresas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovė nėra deklaravusi gyvenamosios vietos ginčo būste, o gyvenamąją vietą nuo 2001-10-30 registruoja adresu (duomenys neskelbtini).

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Patvirtino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. A. P. yra pagrindinis ginčo buto nuomininkas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos turimais duomenimis A. P. Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas arba leidimas nuolat/laikinai gyventi Lietuvoje nėra išduotas. VĮ Registrų centro duomenimis, informacijos apie A. P. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Trečiasis asmuo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, siekiant maksimalios naudos visuomenei, sandorius sudarant tik teisės aktų nustatyta tvarka. Tam, kad ieškovę pripažinti šeimos nariu, ji privalo atitikti reikalavimus: būti su nuomininku susijusi giminystės ryšiu, gyventi kartu su nuomininku, vesti su nuomininku bendrą ūkį. Nors ieškovė iki 2003 metų ir gyveno ginčo bute, o nuo 2003 metų vykdė nuomininko pareigas, tačiau tai nėra aplinkybės leidžiančios teigti, kad tai bendri ieškovės ir būto nuomininko veiksmai, kurie patvirtintų bendrą ieškovės ir buto nuomininko ūkio vedimą, atsižvelgiant į pačios ieškovės argumentus, kad buto nuomininkas nuo 1992 metų yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-14 sprendimu ieškovės I. P. ieškinį dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų pirminio nuomininko šeimos nario pripažinimo nuomininku, pareikštą atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

4.1. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybei priklauso nuosavybės teise, jog šis butas naudojamas ir juo disponuojama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, jog atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 šis butas buvo perduotas valdyti patikėjimo teise, jog šis butas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.109 straipsniu, naudojamas, juo disponuojama valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

4.2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Minimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka. Byloje kilęs ginčas dėl nurodyto buto nuomos santykių, ieškovei siekiant, kaip buto nuomininko A. P. dukrai, įgyvendinti teisę, įtvirtintą CK 6.602 straipsnyje, t. y. pakeisti gyvenamosios patalpos nuomininką ja, kaip nuomininko šeimos narį.

4.3. Byloje esantis ieškovės 2018-10-19 prašymas patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradinį nuomininką ir sudaryti šio buto nuomos sutartį su ja. Atsakovės 2019-02-25 raštas dėl komisijos nutarimo Nr. 1.35-19/807 patvirtina, kad atsakovė informavo ieškovę apie priimtą nuomos komisijos sprendimą ieškovės prašymo netenkinti. Atsakovės raštas taip pat patvirtina, kad ieškovei rašte buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. Ieškovė patvirtino, jog šio rašto neskundė nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nei kitiems šiame rašte nurodytiems subjektams. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, ieškovė nematė poreikio skųsti minimo atsakovės rašto jame nurodyta tvarka, kadangi ji turi teisę pareikšti ieškinį dėl pripažinimo ginčo buto nuomininku kaip šio buto pirminio nuomininko šeimos narys. Taip pat paaiškino, jog į bylą atsakovu įtraukė ne Vilniaus miesto savivaldybę, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nes ieškovės prašymą atmetė būtent šis asmuo, kuris pagal byloje esančius atsakovės įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-19 įsakymu Nr. 30-130, 9.18 ir 9.31 punktus turi teisę sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininkais ir priimti sprendimus, susijusius su nuomos sutarčių nutraukimu, o vadovaujantis šių įstatų 9.15 punktu atstovauti savivaldybę teismuose.

Atsiliepimas

4.4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017-02-01 sprendimu Nr. 1-809 nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 31 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktais ir 16 straipsnio 11 dalimi, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašą (toliau – aprašas). Šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašas nustato Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų, įtrauktų į Savivaldybės tarybos patvirtintus Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus, nuomos sąlygas ir tvarką. Aprašo 4.4 papunktyje nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija yra SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, veikianti pagal įmonės direktoriaus patvirtintus nuostatus, nagrinėjanti klausimus, susijusius su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma. Aprašo 4.5 papunktyje nustatyta, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apraše yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administratorė. Kaip matyti iš nurodyto atsakovės rašto, juo atsakovė informavo ieškovę apie aprašo 4.4 papunktyje nurodytos komisijos priimtą sprendimą – nepritarti ieškovės prašymui dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo ir nuomos sutarties sudarymui su ieškove. Aprašo 42 punkte nustatyti atvejai, kuriems esant yra nuomojamas savivaldybės būstas, nesantis socialiniu būstu. Aprašo 43 ir 44 punktuose nustatyta, kad savivaldybės būstas išnuomojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pritarus komisijai, o 42.2–42.4, 42.6 punktuose numatytais atvejais savivaldybės būstas išnuomojamas Savivaldybės tarybos sprendimu pritarus komisijai. Aprašo 62 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos formos savivaldybės būsto nuomos sutartį su savivaldybės būsto nuomininkais, kurie savivaldybės būstą nuomojasi ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, esant savivaldybės tarybos sprendimui ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, sudaro administratorius. Šie atvejai įtvirtinti aprašo 63 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas sprendė, kad nurodytos normos reiškia, jog asmuo, priimantis sprendimus dėl nuomos sutarčių sudarymo, yra ne atsakovė, o trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovė pagal nurodytą reguliavimą yra tik asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikta kompetencija įforminti trečiojo asmens priimtą sprendimą dėl būsto nuomos ir pareiga sudaryti komisiją, kuriai priskirta kompetencija patarti Vilniaus miesto savivaldybei, priimant sprendimus dėl nuomos sutarčių sudarymo. Nurodytą reguliavimą atitinkančios nuostatos, nustatančios atsakovės kompetenciją sukuriant nuomos santykius, yra įtvirtintos ir atsakovės įstatų 9.14, 9.18 papunkčiuose, tačiau ieškovė jas aiškino atsietai bei plečiamai, todėl ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Ieškovei buvo siūloma netinkamą atsakovą keisti tinkamu atsakovu, tačiau ji nesutiko. Nustačius, kad ieškinys yra pareikštas netinkam atsakovui ieškinys atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė (apeliantė) I. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, t. y.: pripažinti ieškovę I. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke kaip šio buto pirminio nuomininko šeimos narį; priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovės (apeliantės) I. P. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais motyvais:

5.1. Atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.18 ir 9.31 punktai numato, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atstovaujant savivaldybės interesams, sudaro savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su nuomininkais, jas registruoja viešajame registre, administruoja, bei priima sprendimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimu. Įstatų 9.15 punktas numato, kad atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovauja savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimis, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 9.18, 9.31 ir 9.15 punktais SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra tinkamas atsakovas byloje dėl ieškovės I. P. pripažinimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, valdomo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise, ir esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku kaip šio buto pirminio nuomininko (tėvo) šeimos nariu.

Atsiliepimas

5.2. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį taip ir nepripažino savęs kaip tinkamo atsakovo ir panašios nuomos sutarčių sudarymo tvarkos nedetalizavo, to nepadarė ir atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, todėl teismo nuožiūra pateikta savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo tvarka nėra patvirtinta nei atsakovės, nei trečiojo asmens šioje byloje, nei iki šiol suformuota teismų praktika tokio tipo civilinėse bylose. Teismas formaliais pagrindais atmetė ieškinį ir neatskleidė bylos esmės, nors ir nurodo sprendime, kad „<...> savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos formos savivaldybės būsto nuomos sutartį su savivaldybės būsto nuomininkais, kurie savivaldybės būstą nuomojasi ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, esant savivaldybės tarybos sprendimui ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, sudaro administratorius <...>“. Taigi, nuomos sutartį su apeliante (ieškove) turi sudaryti atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, ir jos bei Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu apeliantė (ieškovė) turėjo būti pripažinta ginčo būsto nuomininke.

5.3. Ieškinio dalykas nėra įpareigojimas sudaryti su ieškove nuomos sutartį, o pripažinti ją ginčo būsto nuomininke. Teismo sprendimas, kuriuo apeliantė (ieškovė) būtų pripažinta ginčo būsto nuomininke, sukeltų teisines pasekmes tiek atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek Vilniaus miesto savivaldybei, ir tik tada apeliantė (ieškovė) kreiptųsi dėl nuomos sutarties įforminimo į SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

5.4. Teismas neįsigilino į ginčo esmę ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, jo nemotyvuojant, kodėl ieškovė I. P. negali būti pripažinta ginčo būsto nuomininke. Šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų, o teismas sprendime nagrinėjo savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo tvarką, kuomet tai buvo antraeilis ginčo aspektas. Dėl nurodyto kartoja ieškinio motyvus, nes nė į vieną iš jų teismas taip ir neatsakė skundžiamu teismo sprendimu.

6. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra netinkama atsakovė byloje, kadangi ji pagal savo kompetenciją negali pripažinti ieškovės pagrindine būsto nuomininke bei su ieškove sudaryti ginčo būsto nuomos sutartį nesant savivaldybės institucijos sprendimo.

6.2. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-16 įsakymu Nr. 30-130, 9.14 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – turto savininko funkcijas; įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, dėl to yra netinkama atsakovė.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą išnagrinėti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Siekiant pripažinti ieškovę I. P. šeimos nariu ji privalo atitikti tam tikrus reikalavimus, t. y. ieškovę ir buto nuomininką turi sieti CK 6.588 straipsnio nuostatoje nurodyti giminystės ryšiai, ieškovė turi būti kartu gyvenusi su nuomininku, vedusi bendrą ūkį. Tik nustačius visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

7.2. Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais. Įstatų 9.16 punktas numato, kad SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ viena iš funkcijų yra asmenų prašymų, skundų priėmimas, nagrinėjimas ir atsakymų rengimas pagal kompetenciją bei pareiškėjų pretenzijų nagrinėjimas (piniginio ir neturtinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimas), šių pretenzijų pagrįstumo vertinimas, sprendimų dėl šių pretenzijų tenkinimo/atmetimo priėmimas ir kitų ikiteismine tvarka kylančių klausimų, susijusių su patalpomis ir jų naudojimu, vertinimas ir sprendimų priėmimas (9.17 p.). Įstatų 9.18 punkte numatyta, kad socialinio būsto, Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas, įregistravimas viešajame registre, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių administravimas taip pat yra SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ funkcija.

7.3. Vilniaus miesto savivaldybė turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais, kurie reiškia, kad sprendimai, susiję su valstybės ar savivaldybės turto valdymu, naudojimu, disponavimu turi siekti maksimalios naudos visuomenei, turtas turi būti racionaliai naudojamas, ir sandoriai su tokiu turtu gali būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ar savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys pripažinti ieškovę buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke kaip šio buto pirminio nuomininko šeimos narį. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, kaip pareikštą netinkamai atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

11. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliaciniu procesu siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese neturėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo, t. y. byla apeliacinės instancijos teisme neturėtų būti nagrinėjama iš naujo (lot. de novo) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-10-31 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-499-790/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-767/2014). CPK 12, 178 straipsniai numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

12. Netinkama šalis (netinkamas atsakovas) civiliniame procese gali būti suprantama kaip asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

13. Kaip nustatyta bylos medžiaga butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje) (e. b. 1 t. 163 b. l.). Į bylą teiktas gyvenamosios patalpos orderis Nr. 009864 išduotas A. V. P. dėl gyvenamojo ploto (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 14-15 b. l.). Ieškovė kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašydama pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradinį nuomininką ir sudaryti šio buto nuomos sutartį su ja (e. b. 1 t. 9-10 b. l.). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-02-25 rašte dėl komisijos nutarimo Nr. 1.35-19/807 nutarė prašymo netenkinti (e. b. 1 t. 11 b. l.). Rašte buvo nurodyta speciali jo apskundimo tvarka, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad ja buvo naudojamasi skundžiant minėtą raštą.

14. CK 6.577 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. CK 6.579 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu.

15. CK 6.598 straipsnis numato, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 straipsniuose numatytais atvejais (1 dalis). Pakeitus gyvenamosios patalpos rašytinę nuomos sutartį, sudaroma nauja rašytinė sutartis, kurioje nurodomi senosios sutarties pakeitimai (3 dalis). Nuomotojas apie numatomą nuomos sutarties sąlygų pakeitimą privalo raštu pranešti nuomininkui šio kodekso 6.607 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais ir tvarka (4 dalis).

16. CK 6.602 straipsnis numato, kad nuomininko ir jo šeimos narių susitarimu pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu. Nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ginčai, kylantys dėl šeimos nario pripažinimo nuomininku, sprendžiami teismo tvarka. CK 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018, 28 punktas; kt.). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu.

17. Pagal CK 4.109 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

18. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dali numato, kad savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.

19. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnis numato, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas; 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; kiti juridiniai asmenys – šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (1 dalis). Subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais (2 dalis).

20. Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančių būstų, įtrauktų į Savivaldybės tarybos patvirtintus Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus, nuomos sąlygas ir tvarką nustato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašas (TAR, 2017-02-09, Nr. 2017-02365) (1 punktas). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisija – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, veikianti pagal Įmonės direktoriaus patvirtintus nuostatus, nagrinėjanti klausimus, susijusius su Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma (toliau – Komisija) (4.4 punktas). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Apraše nurodoma kaip Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administratorė (toliau – Administratorius) (4.5 punktas). Aprašo 26 punkte numatytais atvejais socialinis būstas išnuomojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pritarus Komisijai (31 punktas). Socialinis būstas Savivaldybės tarybos sprendimu nuomojamas kitais Įstatyme neįvardytais atvejais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir kitais teisės aktais, vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (32 punktas). Savivaldybės būstas išnuomojamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pritarus Komisijai (43 punktas). Šio Aprašo 42.2–42.4, 42.6 punktuose numatytais atvejais Savivaldybės būstas išnuomojamas Savivaldybės tarybos sprendimu pritarus Komisijai (44 punktas). Nuomininko prašymu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl Savivaldybės būsto su bendrojo naudojimo patalpomis gali būti pratęsiama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas sutarties pratęsimo terminas, išskyrus Aprašo 51 punkte numatytus atvejus (57 punktas). Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama, nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais (59 punktas). Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos formos Savivaldybės būsto nuomos sutartį su Savivaldybės būsto nuomininkais, kurie Savivaldybės būstą nuomojasi ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, esant Savivaldybės tarybos sprendimui ar Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, sudaro Administratorius (62 punktas). Asmenims, iki 2002 m. gruodžio 31 d. įgijusiems teisę nuomotis Savivaldybės gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos nuomojamos pagal patvirtintą Savivaldybės būsto nuomos sutarties formą, laikantis šių nuostatų: asmenims ar šeimoms, kurie teisę nuomotis Savivaldybės gyvenamąsias patalpas įgijo iki 2002 m. gruodžio 31 d. orderio, sprendimo, garantinio rašto ar kitu teisėtu pagrindu, tačiau nuomos sutartys su šiais asmenimis nesudarytos (63.1 punktas); asmenims ar šeimoms, kurie neturi galiojančios rašytinės nuomos sutarties, tačiau pagal teismo sprendimus buvo pripažinti teisėtais Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkais ir kuriems teisė nuomotis Savivaldybės gyvenamąsias patalpas atsirado iki 2002 m. gruodžio 31 d. (63.2 punktas); asmenims ar šeimoms, kurių nuomos sutartys keičiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.602 straipsnyje nustatyta tvarka ir kuriems teisė nuomotis Savivaldybės gyvenamąsias patalpas atsirado iki 2002 m. gruodžio 31 d. (63.4 punktas).

21. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-19 įsakymu Nr. 30-130, nuostatos numato, kad: įmonė nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise (2 punktas); įmonės veikla, laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant savivaldybės interesams, kai turimi tam būtini įgaliojimai yra, ši: savivaldybės perduoto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, išskyrus nuosavybės teisių perleidimą kitiems asmenims, jo įkeitimą ar kitą daiktinių teisių suvaržymą, taip pat garantavimas, laidavimas ar kitu būdu savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymo užtikrinimas minimu turtu, suteikimas panaudos pagrindais ar perdavimas jo kitiems asmenims naudoti kitu būdu. Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimais ir(ar) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais (9.14 punktas); atstovavimas savivaldybės interesams visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms ar jų dalims (toliau – patalpos) pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius; reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams; reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų; reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovavimas kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (9.15 punktas); socialinio būsto, Savivaldybės būsto ir kitų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių su nuomininkais sudarymas, įregistravimas viešajame registre, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių administravimas (9.18 punktas) (e. b. 1 t. 167-176 b. l.).

22. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė pagal ieškinį pareiškė reikalavimą atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra tinkama atsakovė byloje. Pirmosios instancijos teismas 2019-04-15 nutartyje, skirdamas pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu, pasiūlė ieškovei pateikti teismui savo poziciją dėl tinkamo atsakovo byloje (CPK 45 straipsnis) (e. b. 1 t. 179-180 b. l.). Ieškovė dublike pažymėjo, kad nurodytą atsakovę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ laiko tinkama atsakove byloje, pasiūlė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylos nagrinėjimą įtraukti Vilniaus miesto savivaldybę (e. b. 1 t. 184-190 b. l.). Klausimas dėl tinkamo atsakovo byloje taip pat buvo spręstas ir teismo posėdžio metu (e. b. 2 t. 96 b. l.), tačiau ieškovė neišreiškė sutikimo dėl atsakovo pakeitimo byloje (CPK 45 straipsnis).

23. Atsakovas – materialinio teisinio santykio šalis, tariamai pažeidusi ieškovo materialiąsias teises ar interesus, kviečiama į teismą atsakyti į ieškovo pareikštą reikalavimą. Byloje priimamas sprendimas turi tiesioginę įtaką atsakovo (atsakovų) teisėms ir pareigoms. Pasisakant dėl (ne)tinkamo(-ų) atsakovo(-ų) byloje visų pirma būtina įvertinti ieškovės reikalavimą (ieškinio dalyką) bei faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys (faktinį pagrindą):

23.1. Ieškinio reikalavimas – ieškovė prašo ją pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininke kaip šio buto pirminio nuomininko šeimos narį;

23.2. Ieškinio pagrindas:

23.2.1. ieškovė, siekdama tinkamai įforminti Buto nuomos sutartį su atsakove (SĮ „Vilniaus miesto būstas“), pateikė atsakovei 2018-10-19 Prašymą dėl pagrindinio buto nuomininko keitimo, kuriuo prašė pakeisti buto, adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinį nuomininką A. P. ir nuomos sutartį sudaryti su ieškove kaip pagrindinio nuomininko dukra (šeimos nariu) <...>;

23.2.2. <...> ieškovė teismo keliu pripažintina Buto nuomininke, nes to neteisėtai ir nepagrįstai nepripažįsta atsakovė (SĮ „Vilniaus miesto būstas“), kai tik nuo atsakovės valios priklauso Buto nuomos sutarties pakeitimas CK 6.602 straipsnio pagrindu ir šia diskrecijos teise atsakovė akivaizdžiai piktnaudžiauja;

23.2.3. <...> ieškovė kaip Buto formalaus pirminio nuomininko A. P. šeimos narys – dukra – turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš Buto nuomos sutarties, kaip ir pagrindinis Buto nuomininkas <...>;

23.2.4. <...> iš Buto išvykus ir E. P., toliau teisė naudotis Butu išliko ieškovei I. P. ir šia teise ieškovė teisėtai naudojasi iki šiol, siekia Buto nuomos sutarties pakeitimo CK 6.602 straipsnio pagrindu, jos pripažinimo Buto nuomininke vietoj pirminio Buto nuomininko kaip jo šeimos narės;

23.2.5. <...> ieškovė siekia Buto nuomininke oficialiai tapti, todėl laikytina, kad yra pasiektas CK 6.602 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimas tarp pirminio Buto nuomininko A. P. ir jo šeimos nario (dukros) ieškovės I. P. dėl pirminio Buto Nuomininko pakeitimo iš A. P. į jo šeimos narį I. P. <...> į tai atsakovė visiškai neatsižvelgė ir neteisėtai bei nepagrįstai Buto nuomos sutarties CK 6.602 straipsnio 1 dalies ir Prašymo pagrindu nepakeitė;

23.2.6. <...> nes atsakovas, kaip Buto savininkas/jo atstovas, neteisėtai ir nepagrįstai nesutinka pripažinti ieškovės Buto nuomininke ir pakeisti Buto formalųjį (pirminį) nuomininką A. P. į ieškovę I. P. kaip pirminio nuomininko šeimos narę (dukrą), todėl šis ginčas spręstinas teismo tvarka teismui pateikiant reikalavimą pripažinti ieškovę Buto nuomininke CK 6.602 straipsnio pagrindu.

24. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas. Kaip matyti iš bylos medžiagos gyvenamosios patalpos buvo suteiktos naudotis pagal orderį, tačiau nėra duomenų, kad tuo metu buvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau dabartinis teisinis reguliavimas numato būtent rašytinės nuomos sutarties sudarymą (CK 6.577 straipsnio 1 dalis, 6.579 straipsnio 1 dalis, Aprašo 63.1 punktas).

25. Asmens pripažinimas nuomininko šeimos nariu reiškia, kad į nuomos teisinius santykius įstoja naujas dalyvis (nuomininko pusėje). Jį pripažinus nuomininko šeimos nariu, jis įgyja nuomininko teises ir pareigas. Tokiu ginčo sprendimu teisme modifikuojami jau egzistuojantys nuomos teisiniai santykiai, kurie savo esme vertintini kaip nuomos sutarties pakeitimas (CK 6.598, 6.602 straipsniai). Nuomos sutarties pakeitimui taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir sudarymui.

26. Pačiame apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas tenkinus ieškovės reikalavimą sukeltų teisines pasekmes tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek Vilniaus miesto savivaldybei.

27. Nurodytas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą teigti, kad teisme sprendžiant ginčą dėl nuomos sutarties pakeitimo pagal CK 6.602 straipsnį, atsižvelgiant į šioje byloje pareikštą reikalavimą ir šio reikalavimo faktinį pagrindą, teismo sprendimas tiesioginę įtaką turėtų tiek Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (būtinas savivaldybės tarybos sprendimas ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas išnuomoti savivaldybės būstą), tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu sudaryta komisija nagrinėja klausimus, susijusius su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma; sudaro (keičia) savivaldybės būsto nuomos sutartį), teisėms ir pareigoms. Todėl šioje byloje pagal ieškovės ieškinio dalyką (prašoma pripažinti nuomininke kaip pirminio nuomininko šeimos narį) ir ieškinio faktinį pagrindą tinkamais atsakovais laikytini du subjektai, t. y. tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (CPK 45 straipsnis).

28. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas padarė nevisiškai teisingą išvadą, tinkama atsakove byloje laikydamas tik Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Kaip nurodyta aukščiau, pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą tinkamais atsakovais byloje laikytini tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Pirmosios instancijos teismas sprendęs, kad ieškinys yra pareikštas netinkamai atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš esmės neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės dėstomų argumentų, kuriais ji grindė ieškinio reikalavimą. Nors apeliaciniu skundu ir prašoma panaikinti teismo sprendimą bei ieškinį tenkinti, tačiau įvertintina tai, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo atmestas tik dėl netinkamo atsakovo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo reikšmingų faktinių aplinkybių, o padarytų klaidų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

29. Skundžiamą apylinkės teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręstis pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Irmantas ŠulcasLiuda UckienėTomas Venckus