Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, trečiasis asmuo L. A., atstovaujamas mamos ir globėjos O. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.4. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies..

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

4. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovėms dėl asmens pripažinimo šeimos nariu.

5. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad byloje atsakovais nurodyti netinkami asmenys, t. y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, apeliantės nuomone, jie byloje turėtų būti nurodyti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Be to, ieškovė ir trečiasis asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų, kurių pagrindu ieškovė ir trečiasis asmuo (kaip šeima) turėtų teisę išsinuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, todėl, nepriklausomai nuo trečiojo asmens pripažinimo ieškovės šeimos nariu, šis vertinimas nagrinėjamu atveju nepasikeis. Pažymima ir tai, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl paminėtų atsakovės nurodomų apeliacinio skundo motyvų.

Faktinės bylos aplinkybės

7. Ieškovė O. A. yra trečiojo asmens L. A. mama bei globėja, pilnametį L. A. 2024 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2YT-2181-937/2024 pripažinus neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir jo globėja ir turto administratore paskyrus ieškovę – jo motiną O. A.

8. 2022 m. spalio 10 d. trečiasis asmuo L. A. pateikė prašymą jam išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka (toliau – pirmasis prašymas). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ šį prašymą tenkino ir trečiąjį asmenį įtraukė į Asmenų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka, sąrašą.

9. 2023 m. rugpjūčio 4 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo trečiąjį asmenį apie išbraukimą iš minėto sąrašo, nes trečiasis asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2022 m.

12. 2024 m. balandžio 19 d. ieškovė O. A. pateikė prašymą įrašyti ją į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (toliau – ketvirtasis prašymas). 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė tenkino ketvirtąjį prašymą ir įrašė ieškovę į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant susiklosčiusią situaciją formaliai, sutiktina su atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pozicija, jog panašaus pobūdžio bylose tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Tačiau svarbu paminėti tai, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, trečiasis asmuo L. A. (ieškovės O. A. sūnus) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2181-937/2024 yra pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatyta globa, globėja paskirta O. A., kuri šioje byloje yra ieškovė. Tenkindama trečiojo asmens prašymą, 2024 m. kovo 22 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo trečiąjį asmenį, kad jis yra įtrauktas į Asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka, sąrašą. 2024 m. balandžio 19 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tenkino ir ieškovės prašymą, įrašydama ieškovę į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, 2024 m. liepos 22 d. reaguodama į ieškovės prašymą suteikti būstą jai ir trečiajam asmeniui, raštu Nr. 1.35-24/8921 nurodė, kad socialinis būstas ne eilės tvarka ieškovei kartu su neveiksniu sūnumi negalėtų būti suteiktas, taip pat pažymėjo, kad eilės tvarka ieškovei kartu su sūnumi socialinis būstas galėtų būti išnuomojamas, įvertinus buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį ir esant teismo sprendimui L. A. pripažinti ieškovės O. A. šeimos nariu.

16. Taigi, ieškovė O. A., susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, kartu su savo neveiksniu globojamu sūnumi pretenduodama į socialinio būsto nuomą, turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – kreipimąsi į bendrosios kompetencijos teismą ginčo teisena. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio dalyką (prašoma pripažinti ieškovės sūnų, kurio globėja paskirta pati ieškovė, šeimos nariu) ir ieškinio faktinį pagrindą, pagrįstai konstatavo, kad teismo sprendimas tiesioginę įtaką turės tiek Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (būtinas savivaldybės tarybos sprendimas ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas išnuomoti savivaldybės būstą), tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip administratorė nagrinėja klausimus, susijusius su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma; sudaro (keičia) savivaldybės būsto nuomos sutartį) teisėms ir pareigoms, todėl tinkamais atsakovais laikytini du subjektai, t. y. tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Svarbu paminėti ir tai, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pagal susiklosčiusias aplinkybes (O. A. siekiant jos globojamą neįgalų sūnų L. A. pripažinti šeimos nariu) būtų itin formalu, teisiškai neracionalu, neproporcinga ir neteisinga ieškovei nurodyti iš naujo kreiptis į teismą ir pasirinkti savo teises ginti kitu būdu ar atsakovu nurodyti savo globotinį – sūnų L. A. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą ir aktualumą gali būti priskirtini viešojo intereso sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010).

17. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018).

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtinta, jog ieškovė yra pilnamečio, neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažinto asmens mama ir globėja bei turto administratorė ir gyvena kartu su savo neveiksniu ir neįgaliu sūnumi nuomojamame būste (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vien tas faktas, jog trečiasis asmuo yra neveiksnus turtinių ir neturtinių santykių srityse, akivaizdžiai patvirtina, jog trečiajam asmeniui reikalinga priežiūra, materialinė parama, šeimos narių pagalba visose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir pats vienas trečiasis asmuo neturi galimybių vesti savo atskirą ūkį, rūpintis buitimi ir pan.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, turi pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog ieškovė daugiau nei vienerius metus gyvena su trečiuoju asmeniu, veda bendrą ūkį, taigi, egzistuoja sąlygos, reikalingos trečiąjį asmenį L. A. pripažinti ieškovės O. A. šeimos nariu (CK 6.588 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės išlaidų už advokato pagalbą pagrįstumo klausimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovių lygiomis dalimis priteisė visas bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto advokato pagalbą ieškovei.

23. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, tenkinęs ieškinį, iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei priteisė 593,33 Eur bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarius situacijai, kai atsakovėmis byloje nurodytos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, kurios iš esmės neginčija fakto ir neprieštarauja, kad trečiasis asmuo L. A. būtų pripažintas ieškovės O. A. šeimos nariu, įvertinus ieškinio dalyką (prašoma šeimos nariu pripažinti ieškovės sūnų, kurio globėja paskirta pati ieškovė) ir ieškinio faktinį pagrindą, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ieškinio šioje byloje pareiškimas iš esmės priklausė nuo įstatymų dėl socialinio būsto nuomos reguliavimo), vadovaujantis teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principais, yra pagrindas nukrypti nuo šio straipsnio CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis), ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokant iš valstybės biudžeto lėšų.

24. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų detaliau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, tačiau sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeistina, nurodant ieškovės patirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

27. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių įrodymų, todėl, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo atsakovei nespręstinas.

28. Ieškovės atstovė pateikė prašymą priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 312,50 Eur. Atsižvelgiant į šios nutarties 33 punkte nurodytus motyvus, į tai, kad pati ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo yra atleista, nes jai buvo teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir ieškovės prašomas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant 593,33 Eur (penki šimtai devyniasdešimt trys eurai 33 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo 312,50 Eur (trys šimtai dvylika eurų 50 centų išlaidas) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.