- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- e2-1361-994/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Trečiasis asmuo
- L. A.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, trečiasis asmuo L. A., atstovaujamas mamos ir globėjos O. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su 2024-08-26 ieškiniu Vilniaus miesto savivaldybei, kuriuo prašė pripažinti L. A. jos šeimos nariu bei įpareigoti atsakovę išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, atitinkantį jos ir globotinio šeimos nario poreikius.
2. 2024-10-01 nutartimi bylos dalis dėl socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo ne eilės tvarka buvo perduota pagal rūšinį teismingumą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams. Minėtame teisme administracinė byla užbaiga, palikus skundą nenagrinėtu, nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.
Šalies argumentai
3. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimus, 2024-10-04 pateikė patikslintą ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ Vilniaus miesto būstas prašant pripažinti L. A. ieškovės O. A. šeimos nariu.
4. Ieškinyje nurodo, kad ieškovės O. A. sūnus L. A., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2181-937/2024 buvo pripažintas neveiksniu (tapęs pilnamečiu) visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas tokį sprendimą priėmė remdamasis VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje atsakant į teismo pateiktus klausimus, nurodyta, jog L. A. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ((duomenys neskelbtini)). Teigiama, jog dėl psichikos sveikatos būklės L. A. negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų, įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, o dėl buitinės ir socialinės dezadaptacijos jam būtina kito asmens priežiūra ir globa. Pažymėtina, kad ieškovė O. A., būdama jau pilnamečio sūnaus kreipėsi suteikti paramą būstui išsinuomoti ne eilės tvarka. SĮ „ Vilniaus miesto būstas “ 2022 m. gruodžio mėnesį raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei atsakymą, kad : < Jūsų 2022-10-04 prašymas suteikti paramą būstui išsinuomoti ne eilės tvarka yra patenkintas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Jūs esate įtrauktas į sąrašą asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka. Tačiau dėl nepaaiškintų ieškovei priežasčių, 2024 metais iš minėto sąrašo būstui gauti, ieškovė buvo išbraukta ir jai pasiūlyta pakartotinai kreiptis į SĮ „ Vilniaus miesto būstas“ bei prašyti, kad kartu su pilnamečiu neįgaliu sūnumi jai būtų suteiktas socialinis būstas ne eilės tvarka. Ieškovei tokį prašymą patiekus, 2024 m. liepos pabaigoje buvo gautas SĮ„ Vilniaus miesto būstas“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini)/Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė informuojama, kad ji nuo (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo bendrąją grupę (aktualus eilės numeris sąraše yra (duomenys neskelbtini)). Taip pat rašte pažymima, kad: < socialinis būstas Jums kartu su sūnumi galėtų būti suteiktas tik eilės tvarka, įvertinus Jūsų buvimo Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąraše laikotarpį, ir tik tuo atveju, jei Jūsų sūnus teismo sprendimu būtų pripažintas šeimos nariu. > Taigi, ieškovė O. A., neturėdama kitų būdų ir galimybių apginti savo neįgalaus sūnaus teises bei teisėtus interesus, priversta kreiptis į teismą dėl sūnaus L. A. pripažinimo šeimos nariu, su kuriuo kartu gyvena ir kurį globoja nuo pat vaikystės. Taip pat, vadovaujantis „Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo “ 7 straipsnio nuostatomis bei CK 6.588 straipsnio nuostatomis ieškovė, būdama neįgalaus sūnaus globėja daugiau nei vienerius metus ( nuo pat sūnaus vaikystės) ir nuolat gyvendama su juo, turi teisę kreiptis į teismą dėl dabar jau pilnamečio sūnaus pripažinimo šeimos nariu. L. A. pripažinus šeimos nariu, sutinkamai su CK 6.589 str. 1 dalimi, kuria reglamentuojama, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, ieškovė O. A. prašys teismo atsižvelgiant į jos globojamo šeimos nario sveikatos būklę, įpareigoti SĮ „ Vilniaus miesto būstas “ išnuomoti socialinį būstą O. A. ne eilės tvarka atitinkantį jos ir jos globotinio sūnaus poreikius, į sutartį įrašant šeimos nariu jos sūnų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - PBĮĮĮ) PBĮĮĮ 2 str. 11 d. Šeima - <...> asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. <...> jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Atsakovo vertinimu, iš Ieškovės ir Trečiojo asmens teiktų prašymų išnuomoti socialinį būstą, matosi, kad jie siekia gauti bendrą socialinį būstą ne eilės tvarka, t. y. tokį būstą, kuris pagal kvadratūrą yra didesnis, negu būstas, kuris skirtas 1 asmeniui. Atsakovas savo poziciją šiuo klausimu išdėstė tiek 2024 m. liepos 22 d. Rašte, tiek 2024 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimo 21 -25 p. Atsakovas pažymi, kad PBĮĮĮ 16 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kada būstas išnuomojamas šeimoms, o kada - asmenims. Atsakovas paaiškina, kad minėtu Raštu tik atkreipė dėmesį, kad jeigu Ieškovė ir Trečiasis asmuo pageidauja gauti būstą kaip šeima, tai jie teisine prasme ir turi būti laikomi šeima, nes PBĮĮĮ 16 str. 8 d. nenumato kitos galimybės. Tačiau, konkrečiu atveju tai yra tik papildoma ne esminė kliūtis. Kaip ir nurodyta 2024 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimo 21-25 p., Atsakovo vertinimu, Ieškovė ir Trečiasis asmuo neatitinka PBĮĮĮ 16 str. 8 d., kad dviese gautų socialinį būstą ne eilės tvarka. Jeigu Ieškovė ir Trečiasis asmuo sutinka su Atsakovo pozicija, kad jiems įgyvendinant PBĮĮĮ 16 str. 8 d., reikalingas pripažintas šeimos nario statusas, reiškia kad tarp jų nėra ginčo. Jeigu nesutinka - šis klausimas bus išspręstas bylos dalyje, kuri perduota administraciniam teismui. Tačiau akivaizdu, kad tokiu atveju ginčas kils perduotos bylos dalyje. Vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 1 p., teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Vadovaujantis CPK 443 str. 3 d., suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadovaujantis PBĮĮĮ 7 str. 1 d., asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju - vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, - į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Atsakovas pažymi, kad vien klausimo dėl Trečiojo asmens pripažinimo Ieškovės šeimos nariu išsprendimas neturės jokios įtakos Atsakovo teisėms ir pareigoms. Kaip ir nurodyta PBĮĮĮ, parama teikiama tik esant atitinkamam prašymui. Trečiojo asmens šeimos statuso pripažinimas/pasikeitimas savaime nekeičia Atsakovo teisių ar pareigų. Priešingas aiškinimas reikštų, kad Atsakovai privalėtų dalyvauti praktiškai visose asmenų, laukiančių socialinės būsto nuomos, šeimos bylose. Be to kaip minėta, vien Ieškovės ir Trečiojo asmens šeimos statuso pripažinimas, nepakeis Atsakovo sprendimo nesuteikti jiems bendro socialinio būsto ne eilės tvarka. Todėl, Atsakovo nuomonė, nagrinėjamoje bylos dalyje Atsakovas neturi suinteresuotumo. Be to nagrinėjamos bylos dalyje, kaip minėta, nėra ginčo. Atsakovas nei ginčija, nei gali pripažinti Ieškovę ir Trečiąjį asmenį šeimos nariais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Ieškovė minėtame 2024 m. spalio 7 d. prašyme taip pat aiškiai išreiškė valią šios bylos dalį nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, netraukiant į bylos nagrinėjimą Atsakovus. Todėl akivaizdu, kad tarp bylos šalių nėra ir dėl teisenos, kuria turi būti nagrinėjama šios bylos dalis. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad, jo vertinimu, 2024 m. spalio 10 d. nutartyje cituojama teismų praktika netaikoma konkrečiu atveju, nes skiriasi esminės faktinės aplinkybės. Pirma, konkrečiu atveju nėra nuomos teisinių santykių. Antra, nagrinėjamos bylos dalyje klausimas dėl šeimos nario pripažinimo yra vienintelis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Atsakovo nuomone, šios bylos dalis turi būti nagrinėjama ypatingąja teisena, o tai reiškia, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė.
7. Teisminio nagrinėjimo metu kiekviena ginčo šalis palaikė savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus.
8. Ieškovė nesutiko keisti atsakovų kitu asmeniu, t. y. L. A., kaip siūlė atsakovės atstovas teismo posėdžio metu, todėl byla nagrinėjama pagal pareikštą ieškinį, nukreiptą į atsakovus Vilniaus miesto savivaldybę ir savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ (CPK 45 str. 3 d.).
9. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo nuotolinį teismo posėdį nesijungė, išsiuntus teismo procesinius dokumentus per EPP sistemą (CPK 247 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
10. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl asmens pripažinimo šeimos nariu. Kitų reikalavimų šioje byloje nėra reiškiama, bylos reikalavimų dalį išskyrus ir perdavus į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus (buvo užvesta administracinė byla Nr. eI2-17065-1029/2024, kuri šiai dienai užbaigta).
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. A. yra L. A. mama bei globėja, pilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinus neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei jo globėja ir turto administratore paskyrus ieškovę – jo motiną (Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas byloje Nr. 2YT-2181-937/2024).
12. Kaip matyti iš kartu su pradiniu ieškiniu pateiktų duomenų bei atsakovės SĮ Vilniaus miesto būstas atsiliepime dėstytų paaiškinimų bei atsiliepimo į pradinį ieškinį priedų (DOK – 137203), 2022 m. spalio 10 d. trečiasis asmuo L. A. pateikė prašymą jam išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka. Kaip ir nurodyta ieškinio prieduose, atstovas šį prašymą tenkino ir trečiąjį asmenį įtraukė į sąrašą asmenų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarką (toliau – Pirmas prašymas). 2023 m. rugpjūčio 4 d. atstovas informavo trečiąjį asmenį apie išbraukimą iš minėto sąrašo, nes trečiasis asmuo iki 2023 m. gegužės 1 d. nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2022 m. 2023 m. rugpjūčio 16 d. trečiasis asmuo pateikė analogišką prašymą jam išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka (toliau – Antras prašymas). Atstovas šį prašymą taip pat tenkino ir trečiąjį asmenį pakartotinai įtraukė į sąrašą asmenų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka. Šiuo prašymu pagrindu atstovas Trečiajam asmeniui teikė pasiūlymus išnuomoti socialinį būstą. 2024 m. kovo 21 d. trečiasis asmuo pateikė dar vieną prašymą išnuomoti socialinį būstą ne eilės tvarka, prašyme nurodydamas ieškovę mamą O. A., kaip šeimos narę (toliau – Trečias prašymas). 2024 m. kovo 22 d. atstovas informavo Trečiąjį asmenį, kad jis yra įtrauktas į asmenų ir šeimų, pageidaujančių gauti būstą ne eilės tvarka sąrašą. 2024 m. balandžio 19 d. Ieškovė O. A. pateikė prašymą įrašyti ją į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą (toliau – Ketvirtas prašymas). 2024 m. balandžio 19 d. atstovas tenkino Ketvirtą prašymą ir įrašė Ieškovę į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą. Ieškovė 2024 m. liepos 17 d. pateikė prašymą suteikti būstą jai ir Trečiajam asmeniui (Toliau – Penktas prašymas). Atstovas 2024 m. liepos 22 d. reaguodamas į Penktą prašymą, nurodė, kad bendrą būstą ieškovei ir trečiajam asmeniui gali suteikti tik eilės tvarka, tuo tarpu ne eilės tvarka būstą gali gauti tik trečiasis asmuo, o ieškovė tokios teisės neturi.
13. Kaip matyti iš 2024 m. liepos 22 d. atstovo atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei, paminėdamas, kad socialinis būstas ne eilės tvarka ieškovei kartu su neveiksniu sūnumi negalėtų būti suteiktas, taip pat pažymėjo, kad eilės tvarka ieškovei kartu su sūnumi socialinis būstas galėtų būti išnuomojamas, įvertinus buvimą Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąraše laikotarpį bei esant teismo sprendimui sūnų pripažįstant šeimos nariu.
14. Tad toks SĮ Vilniaus miesto būstas atsakymas, ieškovės vertinimu, suponuoja išvadą, kad atsakovė nepripažįsta trečiojo asmens ieškovės šeimos nariu, dėl ko reikalaujamas teismo sprendimas.
15. Kaip nurodė pati ieškovė teismo posėdyje, SĮ Vilniaus miesto būstas darbuotojai jai ir žodžiu paaiškino, kad būtinas teismo sprendimas, pripažįstant sūnų ieškovės šeimos nariu tam, kad socialinis būstas būtų išnuomojamas kaip šeimai, gaunant didesnio ploto būstą.
Dėl atsakovų tinkamumo
16. Atsakovė SĮ Vilniaus miesto būstas tiek atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jie patraukti atsakovais į bylą netinkamai, todėl ieškinys turėtų būti atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui, o atsakovu turėtų būti trečiasis asmuo L. A. Teismas tokiai argumentacijai nepritaria.
17. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014). Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
18. CK 6.577 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. CK 6.579 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu.
19. Pagal CK 4.109 straipsnio 1 dalį valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis numato, kad savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka.
20. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų, įtrauktų į savivaldybės tarybos patvirtintus savivaldybės būsto fondo ir savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus, nuomos sąlygas ir tvarką nustato 2022-10-26 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1636 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašas. Remiantis šio aprašo nuostatomis (6 p., 25 p., 36 p.) socialinis būstas išnuomojamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus arba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, įsakymu, esant atstovo pritarimui. Tad SĮ Vilniaus miesto būstas neturi kompetencijos vienasmeniškai sudaryti socialinio būsto nuomos sutarties su ieškove ir trečiuoju asmeniu.
21. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apraše nurodoma kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų administratorė (Aprašo 4.4 punktas). Aprašo 44 punkte numatyta, kad savivaldybės būstas išnuomojamas Aprašo 6 punkte nurodyto asmens įsakymu pritarus administratoriui. Aprašo 43.2, 43.3, 43.8 papunkčiuose nurodytais atvejais Savivaldybės būstas išnuomojamas Tarybos sprendimu. Tais atvejais, kai Savivaldybės būsto nuomos sutartis yra sudaroma ar keičiama įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties pagrindu, Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymas arba Tarybos sprendimas nėra rengiami.
22. Nagrinėjamu atveju SĮ Vilniaus miesto būstas savo 2024-07-22 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos būstui išsinuomoti aiškiai nurodė reikalavimą, norint išsinuomoti socialinį būstą kaip šeimai, įvertinus buvimo laiką eilėje, ieškovei teismo tvarka pripažinti sūnų jos šeimos nariu, šeimos nariais nepripažinus mamos ir jos globojamo pilnamečio neveiksnaus sūnaus.
23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą į tai, kad ieškovė kartu su savo neveiksniu globojamu sūnumi pretenduoja į socialinio būsto nuomą, teismas sprendžia, kad teismo sprendimas tiesioginę įtaką turės tiek Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (būtinas savivaldybės tarybos sprendimas ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas išnuomoti savivaldybės būstą), tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip administratorius nagrinėja klausimus, susijusius su savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuoma; sudaro (keičia) savivaldybės būsto nuomos sutartį), teisėms ir pareigoms. Todėl šioje byloje pagal ieškovės ieškinio dalyką (prašoma pripažinti jos sūnų šeimos nariu) ir ieškinio faktinį pagrindą tinkamais atsakovais laikytini du subjektai, t. y. tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (CPK 45 straipsnis). Tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų instancijų teismų praktikoje (kaip pvz. Vilniaus apygardos teismo 2023-12-12 nutartis Nr. e2A-2256-936/2023).
24. Atsakovės atstovo pozicija, kad reiškiant tokio pobūdžio reikalavimą atsakovu turėtų būti patrauktas ieškovės neveiksnus sūnus laikytinas teisiškai nepagrįstas, kadangi kitose atstovo paminėtose civilinėse bylose (kaip pvz. e2-7518-465/2020) atsakovai buvo ne institucijas, o fiziniai asmenys, nes buvo susiklosčiusi kitokia faktinė situacija, t. y. fizinis asmuo norėjo būti pripažintas socialinio būsto nuomos sutartį sudariusio asmens šeimos nariu. Šiuo gi konkrečiu atveju ieškovė prašo jos pačios sūnų pripažinti šeimos nariu, kaip nurodyta SĮ Vilniaus miesto būstas 2024-07-22 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), esant tokiai būtinybei, ieškovei su sūnumi pretenduojant į socialinį būstą kaip šeimai, kadangi vienas neveiksnus pilnametis sūnus negali objektyviai naudotis teise į socialinio būsto nuomą, kad ir turint teisę gauti būstą be eilės.
Dėl trečiojo asmens pripažinimo ieškovės šeimos naru
25. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalis nustato, jog šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
26. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis). Kaip išaiškinta kasacinio teismo, pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį.
27. Byloje medžiaga patvirtinta, jog ieškovė yra pilnamečio, neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažinto asmens mama ir globėja bei turto administratorė ir gyvena kartu su savo neveiksniu ir neįgaliu sūnumi nuomojamame būste (duomenys neskelbtini). Vien tas faktas, kad trečiasis asmuo yra neveiksnus turtinių ir neturtinių santykių srityse, akivaizdžiai patvirtina, kad trečiajam asmeniui reikalinga priežiūra, materialinė parama, šeimos narių pagalba visose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir pats vienas trečiasis asmuo neturi galimybių vest savo atskirą ūkį, rūpintis buitimi ir pan.
28. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžia, jog byloje esančių rašytinių įrodymų visuma neleidžia abejoti, jog trečiasis asmuo L. A. yra priskirtinas prie ieškovės šeimos narių. Duomenų, paneigiančių teismo nurodytas aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Dar daugiau ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme apibrėžta šeimos sąvoka taip pat aiškiai pažymi, kad į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų; neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad įstatyme nurodytos sąlygos, reikalingos pripažinti L. A. ieškovės O. A. šeimos nariu, yra nustatytos, todėl ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas (CK 6.588 str. 2 d., Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 11 d.).
Dėl pareikšto reikalavimo sprendimo būdo ir formos
30. Atsakovė šioje byloje nurodė, kad šioje byloje faktiškai nėra ginčo elemento, nes ieškovė iš esmės yra pareiškusi reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tačiau ieškovė teismo įpareigojimu pasirinko bylos nagrinėjimą ginčo teisena, įrodinėdama būtent CK 6.588 straipsnio nuostatoje įtvirtintų sąlygų buvimą, kurias atsakovė, kaip seka iš jos pateiktų procesinių dokumentų turinio, t. y. 2024-07-22 sprendimo „Dėl paramos būstui išsinuomoti“ nebuvo linkusi pripažinti ir laikyti įrodytomis, įpareigojant ieškovę teismo sprendimu pripažinti sūnų ieškovės šeimos nariu, siekiant įgyti teisę į socialinio būsto nuomą kaip šeimai.
31. Todėl, teismo giliu įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad tokia ieškovės pasirinkta nagrinėjamo ginčo specifika, nepaisant to, kad jokie išvestiniai reikalavimai dėl nuomos santykių sudarymo ar jų tęstinumo nėra nagrinėjami toje pačioje byloje, nėra galima. Be to, gausi teismų praktika rodo, kad analogiško turinio reikalavimai svarstytini ir juos nagrinėjant ginčo teisena. Kompetentingos institucijos veikimas, kai 2024-07-22 savo atsakyme-sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas) ieškovei pažymimas aiškus reikalavimas teismine tvarka pripažinti neveiksnų sūnų mamos (globėjos) šeimos nariu, teismo vertinimu, negali būti traktuojamas kaip kitaip, o tik nesutikimas šiuos du asmenis laikyti šeima, šeimos nariais, siekiant pretenduoti į socialinį būstą kaip šeimai, o ne asmenims individualiai, siūlant tai išspręsti tik teismine tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
32. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Į bylą yra pateikti įrodymai apie patirtas 483,33 Eur bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto advokato pagalbą ieškovei (DOK – 12383). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, iš atsakovių lygiomis dalimis valstybei priteistina 483,33 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis).
34. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, 110,00 Eur žyminis mokestis taip pat priteistinas lygiomis dalimis iš atsakovių valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
35. Iš atsakovių valstybei pašto išlaidos nepriteistinos, joms byloje nesusidarius (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268, 270, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti trečiąjį asmenį L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės savivaldybės įmonės ,,Vilniaus miesto būstas“, kodas 124568293, ir Vilniaus miesto savivaldybės, kodas 111109232, lygiomis dalimis 593,33 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 297,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus). Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630). Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.