- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2-7518-465/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02671-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybė administracija ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl pripažinimo šeimos nariu, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė administracija ir savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė S. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. K. dėl jos pripažinimo atsakovo šeimos nare.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ji yra našlė ir šiuo metu gyvena su savo sūnaus – šios bylos atsakovo šeima būste (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei veda bendrą ūkį. Ieškinyje teigia, jog jos sūnus gyvena nuomojamame socialiniame būste, už kurio nuomą gauną kompensaciją, tačiau ieškovė jame negali gyventi teisėtai, nes atsakovas neturi teisinių garantijų, kad ieškovė gaus reikiamą pagalbą, kuri jai reikalinga dėl sveikatos priežiūros. Ieškovė nurodo, kad ji yra įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į būstui išsinuomoti Vilniaus mieste bendrąjį sąrašą ir jai gali būti pasiūlyta sudaryti socialinio būsto nuomą pagal šio sąrašo sulauktą eilę, tuo pačiu ieškovei nuomotis būstą netikslinga, nes jos gaunamos pajamos yra labai mažos. Ieškovė paaiškino, kad ji patirs neigiamas socialines ir teisines pasekmes, kadangi trečiojo asmens vertinimu ji nėra laikoma atsakovo šeimos nare, o pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas laikoma savarankišku asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į trečiąjį asmenį dėl socialinio būsto nuomos paramos. Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis, atsakovui gali pasiūlyti būstą, kurio gyvenamasis plotas apskaičiuotas atitinkamo kiekio asmenų šeimai, šiuo atveju, neįtraukiant ieškovės. Ieškiniu prašo ją pripažinti atsakovo šeimos nare, nes ji viena negali pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, su atsakovu ją sieja giminystės ryšiai, jie veda bendrą ūkį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog ieškinį palaiko pilnai. Nurodo, jog jo motina turi lėtinių sunkių ligų, kurios gali atsinaujinti, jam reikalinga turėti galimybę savalaikiai pasirūpinti mama. Ji pati be kitų asmenų pagalbos negali visavertiškai pasirūpinti socialinių poreikių tenkinimu. Patvirtina, jog jo motina, gaudama socialinę mėnesinę išmoką, kiek įmanoma prisideda prie nuomojamo būsto išlaikymo, o jis padeda motinai įsigyti vaistinius preparatus dėl sveikatos priežiūros. Ieškinį prašo tenkinti.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Pripažįsta, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra įrašyti į eilę į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą. Teigia, jog į bylą nėra pateikta informacijos, kad ieškovė ar atsakovas savarankiškai negali be artimųjų pagalbos pasirūpinti įvairių poreikių tenkinimu. Pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konstatuoti bendro ūkio vedimą galima nustačius, jog nuomininkas ir jo šeimos narys bendrai prižiūrėjo, tvarkė, remontavo butą, iš bendrų lėšų mitinosi, mokėjo mokesčius ir kt.
Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas atsiliepime nurodė, jog ieškovė ir atsakovo šeima yra pateikusios atskirus prašymus dėl įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, todėl įrašytos atskirais numeriais. Teigia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė negali savarankiškai pasirūpinti savo poreikių tenkinimui ar savarankiškai gyventi. Nurodo, kad pripažinti ieškovę atsakovo šeimos nare pagrindo nėra.
Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad šiuo metu ieškovei yra pablogėjusi sveikata, ji buvo gydoma stacionare. Patvirtino, jog ieškovė gauna tik 122 Eur socialinę išmoką, todėl be sūnaus paramos išsiversti negalėtų. Ieškinį palaikė pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas ieškinį laiko atmestinu, nes trūksta duomenų dėl ieškovės ir atsakovo bendro ūkio vedimo.
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. K. yra ieškovės sūnus (e. bylos. DOK - 36365 priedas ). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas yra įrašyti asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą (e. bylos DOK - 54425 priedas). Ieškovė yra našlė, gyvena su atsakovo šeima nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (e. bylos DOK -36365 priedas).
Dėl ieškovės pripažinimo atsakovės šeimos nare
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, jog šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis). Kaip išaiškinta kasacinio teismo, pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
Byloje medžiaga patvirtinta, jog ieškovė gyvena kartu su atsakovo šeima nuomojamame būste (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuomos sutartys su buto savininke įregistruotos nuo 2019 metų rugpjūčio 29 d., tačiau, kaip nurodo ieškovės atstovė, užtruko dokumentų tvarkymas, ieškovė su atsakovo šeima gyveno kartu ir iki nuomos sutarties įregistravimo. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė yra atsakovo motina, turinti neurologinių sveikatos sutrikimų. Svarbu pažymėti, jog abi šalys – ieškovė ir atsakovas – pripažįsta aplinkybes dėl bendro ūkio vedimo. Taigi tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės ir atsakovo gaunamos piniginės lėšos naudojamos bendrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė gauna labai mažas pajamas – 122 Eur dydžio socialinę pašalpą, todėl akivaizdu, kad jai reikalinga ir sūnaus materialinė parama bei dalinis išlaikymas. Be to, medicininiais išrašai patvirtina, jog ieškovei yra reikalinga ir šeimos narių pagalba sveikatos priežiūros srityje.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį – įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, ir kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis sprendžia, jog byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia manyti, jog ieškovė daugiau nei metus gyvena su savo sūnaus A. K. šeima, veda bendrą ūkį, todėl yra priskirtina prie jo šeimos narių. Pagal 6.589 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Duomenų, paneigiančių teismo nurodytas aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad įstatyme nurodytos sąlygos, reikalingos pripažinti ieškovę jos sūnaus šeimos nare, yra nustatytos, todėl ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas (CK 6.588 str. 2 d., Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 13 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamu atveju, ieškovei buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nare.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.