- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-19
- Bylos Nr.
- e2-2957-918/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33372-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Z. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei Z. M. dėl pripažinimo šeimos nariu, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. M. ieškiniu prašo pripažinti ieškovę atsakovės Z. M. šeimos nare. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovės Z. M. dukra. Ieškovės tvirtinimu, atsakovei sunku vienai gyventi, nes yra ligota ir priešpensinio amžiaus, neturi gyvenamosios vietos, gaunamos pajamos yra mažos, be to, atsakovė viena negali be artimųjų pagalbos pasirūpinti ar savarankiškai gyventi. Ieškovė su atsakove gyvena nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gauna būsto nuomos kompensacijas (vidutiniškai po 93,00 Eur). Nurodo, kad ieškovė yra įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste Bendrąjį sąrašą ir su nepilnamečiais vaikais laukia, kol jai bus pasiūlyta sudaryti socialinio būsto nuoma pagal sąrašo eilę. Atsakovė nuo 2005 m. sausio 7 d. yra įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste Bendrąjį sąrašą ir jai gali būti pasiūlyta sudaryti socialinio būsto nuomą pagal sąrašo eilę, tačiau dėl priešpensinio statuso ir lėtinių ligų atsakovė negalės gyventi viena, nes pagal sveikatos ir socialines galimybes jai tikslinga gyventi su kitu šeimos nariu. Ieškovė, nepripažinus jos atsakovės šeimos nare, negalėtų teisėtai gyventi ir gauti socialines garantijas su atsakove jai paskirtame socialiniame būste. Ieškovė nėra laikoma atsakovės šeimos nare ir negali kartu su motina apsigyventi socialiniame būste, nes pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatas laikoma savarankišku asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į trečiąjį asmenį SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl socialinio būsto nuomos paramos. Ieškovė prašo ją pripažinti atsakovės šeimos nare, nes atsakovė viena negali pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, o ieškovę su atsakove sieja artimi giminystės ryšiai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti ir pripažinti M. M. atsakovės šeimos nare. Nurodo, kad atsakovė kartu su ieškove gyvena nuomojamame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą gauna Vilniaus miesto savivaldybės paskirtą kompensaciją, ji yra įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, ir jai kaip vienišam asmeniui gali būti suteiktas socialinis būstas, tačiau ji jame viena negali gyventi dėl amžiaus ir priešpensinio amžiaus padėties. Atsakovė nurodė, kad su ieškove veda bendrą ūkį, bet to ieškovė atsakovei padeda prisidėdama prie vaistinių preparatų įsigijimo. Atsakovės manymu, gyvendama kartu su ieškove atsakovė jaučiasi saugiai, bet atsakovė yra sunerimusi, kad ieškovė negali efektyviai ir teisėtai naudotis socialinėmis teisėmis dėl būsto gavimo, realizuoti savo teisių į socialinį būstą.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo pripažįsta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė yra įrašytos į eilę į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą. Atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad nuo 2017 m. liepos 8 d. ieškovė ir atsakovė kartu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius apie bendro ūkio vedimą kartu su mama, byloje nėra pateikta.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį r prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė yra pateikusios prašymus dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, todėl įrašytos atskirais numeriais. Teigia, jog byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė negali savarankiškai apsirūpinti savo poreikių tenkinimu ar savarankiškai, gyventi.
Šalies argumentai
Ieškovė CPK 235 str. 6 d. pagrindu pateikė prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka
2021 m. vasario 2 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. vasario 25 d. Nustačius aplinkybę, kad atsakovei adresuoti procesiniai dokumentai neįteikti, teismo posėdis atidėtas 2021 m. kovo 19 d.
Dalyvaujantys byloje asmenys apie 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdį informuoti tinkamai. Prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė M. M. yra atsakovės Z. M. dukra. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra įrašytos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašą.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 13 dalis nustato, jog šeima – sutuoktiniai ir, jeigu turi, jų vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai), taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likęs (likę) gyventi jų vaikas (įvaikis (vaikai (įvaikiai) arba vienas iš tėvų ir jo vaikas (įvaikis) (vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys ir savarankiškos veiklos nevykdantys nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ir kitose formaliojo švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas (studentai), taip pat bendrojo ugdymo mokyklas baigę pilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, arba asmenys, teismo pripažinti neveiksniais ir likę gyventi su savo tėvais, jeigu jiems nustatyta globa. Šeimos nariais gali būti laikomi sutuoktinių ar asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai sutinka (CK 6.588 straipsnio 5 dalis). Kaip išaiškinta kasacinio teismo, pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir atsakovė gyvena kartu nuomojamame būste (duomenys neskelbtini) (kambariai su bendro naudojimo patalpomis) nuo 2017 m. liepos mėnesio. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Z. M. turi įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikimų.
Ieškovė ir atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad veda bendrą ūkį, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės ir atsakovės gaunamos piniginės lėšos naudojamos bendrai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė gauna nedideles pajamas : ieškovė, auginanti nepilnamečius vaikus, - 450 Eur pajamų iš darbo teisinių santykių, o atsakovė - 120,00 Eur dydžio socialinę pašalpą, todėl akivaizdu, kad joms abiems reikalinga viena kitos pagalba. Ieškovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad šalys kartu tvarko namų ūkio reikalus, perka maistą, taigi gyvena kaip šeimos nariai. Ieškovei 2020 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 30-2365/20, o atsakovei 2020 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-2171/20 yra skirta būsto nuomos mokesčio kompensacija. Tiek ieškovė, tiek atsakovė (kiekviena atskirai) yra įrašytos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, bendrąjį sąrašą, tačiau būstas dar nesuteiktas.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, ir kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis sprendžia, jog byloje esančių rašytinių įrodymų visuma leidžia manyti, jog ieškove su šeima kartu gyvena su atsakove, veda bendrą ūkį, todėl yra priskirtina prie jos šeimos narių. Pagal 6.589 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Duomenų, paneigiančių teismo nurodytas aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad įstatyme nurodytos sąlygos, reikalingos pripažinti ieškove jos motinos šeimos nare, yra nustatytos, todėl ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas (CK 6.588 str. 2 d., Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 13 d.).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Teismas šioje byloje patyrė 7,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo atsakovei išlaidų. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 259-274 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovę M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini), šeimos nare.
Priteisti iš atsakovės Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 7,37 Eur (septyni eurai trisdešimt septyni centai) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.