Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

| Civilinė byla Nr. e2YT-19322-909/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10685-2026-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.6.1; 3.4.6.2; 3.4.6.19 (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 30 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,dalyvaujant pareiškėjui S. Š., jo atstovei advokatei Gitanai Kavaliauskienei,suinteresuoto asmens I. V. atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo arba praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.Teismasn u s t a t ė :Pareiškėjas S. Š. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo pagal testamentą, notarinio registro numeris JK-9483, įforminimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. Š. po motinos A. Š. mirties (mirusios 2025 m. rugsėjo 13 d.), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; teismui nusprendus netenkinti šio pareiškėjo prašymo, nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo pagal testamentą, notarinio registro numeris JK-9483, įforminimo tikslu, atnaujinti S. Š. dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti A. Š. (mirusios 2025 m. rugsėjo 13 d.), palikimą. Pareiškime nurodė, kad jis yra A. Š. (mirusios 2025 m. rugsėjo 13 d.) ir A. A. Š. (mirusio 2025 m. gegužės 23 d.) sūnus. Tėvai dar 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sudarę oficialų testamentą (notarinio registro Nr. JK-9483), patvirtintą Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarės J. K. (testamentų registro išrašo Nr. SR10-3404(26)). Šiuo testamentu visas turtas buvo paliktas abiem vaikams – S. Š. ir I. V.. Tėvai dar būdami gyvi pareiškėjui buvo aiškiai nurodę, kad sodo namas su sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), paliekamas asmeniškai jam, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), abiem vaikams atitenka po lygią dalį (po 1/2). Pareiškėjas nurodė, kad nors jis nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. oficialiai deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, jis kasmet grįždavo į Lietuvą, šiltuoju metų laiku nuolat gyvendavo sodo name, ten laikė savo drabužius bei asmeninius daiktus, buvo nupirkęs baldų, buitinės technikos bei sutvarkęs santechniką. Iškart po motinos laidotuvių 2025 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas apsistojo sodo name, suremontavo sugedusią elektros instaliaciją, tvarkė aplinką, kapus ir prisidėjo prie laidojimo išlaidų. 2026 m. kovo 14 d. jis vėl grįžo į Lietuvą ir visą savaitę gyveno sodo name bei tvarkė jo gerbūvį. Siekdamas išsaugoti paveldimą turtą, pareiškėjas iš asmeninių lėšų apdraudė sodo namą akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“: už būsto draudimą sumokėjo 153,86 Eur, o už jame esančio turto draudimą – 113,57 Eur. Kadangi pareiškėjas dirbo užsienyje, po motinos mirties jis su seserimi I. V. sudarė žodinį susitarimą, kad ji Lietuvoje sutvarkys visus abiejų tėvų paveldėjimo klausimus (nes motina po tėvo mirties nebuvo kreipusis į notarą) ir atstovaus jo interesus, o pareiškėjas padengs pusę išlaidų. Sesuo patikino, kad broliui reikės tik atvykti pasirašyti galutinių dokumentų. 2025 m. gruodžio 12 d. I. V. SMS žinute pareikalavo pinigų ir atsiuntė lapelio nuotrauką su išlaidomis: advokatui – 800 Eur ir 80 Eur, notarui – 195 Eur, už buto komunalinius mokesčius (spalis – 214,43 Eur, lapkritis – 238,05 Eur), iš viso – 766,89 Eur. Pareiškėjas pinigus pervedė, o sesuo 2025 m. gruodžio 15 d. žinute patvirtino juos gavusi. Taip pat 2026 m. sausio 16–17 d. pareiškėjas papildomai pervedė 260 Eur už komunalinius patarnavimus. Grįžęs į Lietuvą, 2026 m. kovo 14 d. S. Š. iš notarės A. P. sužinojo, kad įstatyminis 3 mėnesių terminas yra praleistas, o sesuo dar 2025 m. spalio 10 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo tik savo vienos vardu. Sesuo broliui pareiškė persigalvojusi ir nesutinkanti, kad jis paveldėtų turtą pagal testamentą. Pareiškėjas supratęs, kad yra apgautas, jau 2026 m. kovo 20 d. kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos. Suinteresuotas asmuo I. V. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Suinteresuotas asmuo I. V. atsiliepime paaiškino, kad paveldėjimo ginčo chronologija prasidėjo po tėvo A. A. Š. mirties 2025 m. gegužės 23 d. Nurodo, kad, priešingai nei teigia brolis, būtent ji viena nepraleisdama trijų mėnesių termino kreipėsi į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą. Tuo metu paaiškėjo, kad tėvai 2016 m. lapkričio 15 d. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį po vieno iš jų mirties visas turtas turėjo atitekti pergyvenusiam sutuoktiniui. Tačiau tam, kad šis testamentas teisiškai įsiteisėtų, motina A. Š. privalėjo asmeniškai priimti palikimą. Būtent I. V. viena prisiėmė visą naštą: suorganizavo tėvo laidotuves, tvarkė išmokas, mokėjo komunalinius mokesčius bei viena rūpinosi sunkiai sergančia motina, apmokėdama jos slaugą ligoninėje (duomenys neskelbtini). Motina A. Š. po sutuoktinio mirties objektyviai buvo neveiksni ir negalėjo išreikšti savo valios. Gydymo įstaigos duomenys fiksuoja dramatišką motinos būklės blogėjimą: dar 2022 m. jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovą – vėlyvoji (duomenys neskelbtini), o 2025 m. gegužės 29 d., praėjus vos kelioms dienoms po vyro mirties, kognityvinių funkcijų testas parodė tik 11 balų. 2025 m. birželio 2 d. konstatuotas sunkus kognityvinis pakenkimas (surinkti vos 7 balai), o medicininiame mirties liudijime įrašyta (duomenys neskelbtini). Šį faktinį motinos negalėjimą priimti palikimo teisiškai patvirtina ir 2025 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis (civilinės bylos Nr. e2YT-54039-465/2025), kurioje konstatuota, jog A. Š. neatliko jokių aktyvių veiksmų ir tėvo palikimo nepriėmė. Motinai mirus 2025 m. rugsėjo 13 d., I. V. vėl veikė operatyviai ir jau 2025 m. spalio 10 d. oficialiai priėmė jos palikimą, apie ką notarė A. P. išdavė liudijimą (notarinio registro Nr. 7-6440). Suinteresuotas asmuo I. V. griežtai atmeta brolio versiją apie jos atliktą apgaulę ir pateikia „WhatsApp“ susirašinėjimo įrodymus, iš kurių matyti, kad 2025 m. lapkričio 24 d. ji prašė brolio adreso notarui, o lapkričio 29 d. – likus net 20 dienų iki įstatyminio termino pabaigos – nusiuntė jam teisininko Romualdo Samaičio kontaktus, kad šis pasikonsultuotų dėl paveldėjimo. Taip pat pabrėžiama, kad S. Š. po tėvo mirties turėjo net 28 dienas atostogų Lietuvoje, o po motinos mirties čia praleido savaitę, todėl turėjo idealias sąlygas sutvarkyti formalumus, tačiau pasirinko visišką pasyvumą. Nurodė, kad brolio pasyvus elgesys turi būti kvalifikuojamas kaip savanoriškas palikimo nepriėmimas, sukeliantis tokias pačias pasekmes kaip ir atsisakymas. Pareiškėjo teiginiai apie sodo namo elektros remontą ar aplinkos tvarkymą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o jo praleista savaitė sodo name 2026 m. kovo 14 d. vyko jau po termino pabaigos, todėl jis ten apsistojo išimtinai kaip sesers – vienintelės teisėtos šio turto savininkės – svečias. Kadangi pareiškėjas neturėjo jokių objektyvių kliūčių (pavyzdžiui, sunkios ligos) ir galėjo pareiškimą notarui atsiųsti net registruotu paštu iš užsienio, jo prašymas atnaujinti terminą teisiškai yra visiškai nepagrįstas.Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad savo fizinį buvimą Lietuvoje ir nuolatinį paveldimo sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą jis pagrindžia gausiais skrydžių bilietais. Iš jų matyti, kad į gimtinę jis reguliariai grįždavo visais pagrindiniais etapais: 2025 m. balandį (slaugyti mamos), gegužę–birželį (tėvo laidotuvėms ir mamos slaugai), rugsėjį (motinos laidotuvėms), o vėliau – 2026 m. kovo, balandžio, gegužės bei birželio–liepos mėnesiais. Kartu teismui pateikia 2026 m. liepos 1 d. nuotraukas, kuriose užfiksuota visiškai sutvarkyta sodo aplinka, nupjauta žolė, apkirpta gyvatvorė ir pasodinti augalai, kas patvirtina nuolatinį jo atliekamą turto puoselėjimą. Nurodė, kad kategoriškai atmeta teiginius, esą buvo pasyvus ir nesirūpino savo motina A. Š.. Nurodė, kad 2025 m. pavasarį dvi savaites asmeniškai slaugė mamą jos bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, savo iniciatyva ieškojo jai slaugos įstaigos ir pats ją ten nuvežė. Kaip įrodymą pateikė savo telefono ekrano vaizdų kopijas, kurios fiksuoja jo skambučius įvairioms slaugos įstaigoms 2025 m. gegužės 31 d., birželio 2 d. bei rugpjūčio 5 ir 7 dienomis. Teismui pateikė banko išrašus, jog dar 2025 m. liepos 30 d. ir rugpjūčio 14 d. jis asmeniškai apmokėjo sodo namo draudimo įmokas (113,57 Eur ir 153,86 Eur). Rūpinimąsi turtu jis tęsė ir po motinos mirties – pateikė 2026 m. liepos 6 d. būsto draudimo liudijimą Nr. 1508903290, pagal kurį iš savo asmeninės „Revolut“ sąskaitos sumokėjo 160,04 Eur už buto (duomenys neskelbtini) draudimą naujam periodui iki 2027 metų vasaros.Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Š. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad iki tėvų mirties ir po jos su seserimi I. V. bendravo draugiškai. Tėvas A. A. Š. mirė 2025 m. gegužę, o motina A. Š. – 2025 m. rugsėjo 13 d. Motina prieš mirtį sunkiai sirgo, tėvų bei vaikų nebepažindavo, todėl jis atvykdavo iš Jungtinės Karalystės (kur dirba), ėmė atostogas, rūpinosi motinos slauga, paieškomis ir patalpinimu į slaugos įstaigą (duomenys neskelbtini), kur ji vėliau mirė. S. Š. paaiškino, kad žinojo apie 2016 m. tėvų sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo sodo namas su sklypu (duomenys neskelbtini) buvo paliktas jam, o butas (duomenys neskelbtini) gatvėje – padalintas pusiau jam ir seseriai. Sesuo buvo įpykusi ant tėvų dėl tokio padalijimo, nes manė, jog tai neteisinga, nors tėvai dar 1991–1992 m. jai jau buvo nupirkę atskirą dviejų kambarių butą. Pareiškėjas nurodė, jog su seserimi buvo žodinis susitarimas, kad ji, būdama Lietuvoje, sutvarkys visus reikiamus notaro bei paveldėjimo reikalus, o jis jai kompensuos pusę išlaidų. Jis seseriai padengė pusę notaro, advokato bei tėvų buto komunalinių mokesčių sumų. Tačiau 2026 m. kovą atvykęs į Lietuvą ir nuėjęs kartu su seserimi pas notarę, jis sužinojo, kad įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas yra praleistas, o sesuo notarų biure netikėtai pareiškė nesutinkanti, kad turtas būtų dalijamas pagal testamentą. Pareiškėjas pripažino, kad teisiškai nesiorientavo ir nežinojo įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino kreiptis į notarą. Manė, jog atvykęs per atostogas galės visus paveldėjimo klausimus užbaigti. Taip pat pabrėžė, kad tiek tėvams gyviems esant, tiek po motinos mirties rūpinosi sodo nameliu ir sklypu: pats įrengė ūkinį pastatą, gręžinį, vandentiekį, pjaudavo žolę, mokėjo už internetą, savo lėšomis apdraudė tiek tėvų butą, tiek sodo namą. Po motinos laidotuvių sodo name gyveno 3 dienas (kiek gavo apmokamų nedarbo dienų iš darbdavio). Dėl laidotuvių išlaidų S. Š. paaiškino, kad sesuo motinos laidotuves apmokėjo ne iš asmeninių lėšų, o iš tėvo banko kortelės, kurioje buvo likę apie 26 000 Eur, kortelę ji pasiėmė tėvui gulint ligoninėje. Atsakydamas į klausimus apie išsilavinimą, patvirtino 1986 m. yra baigęs (duomenys neskelbtini), dirbęs logistikoje.Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Gitana Kavaliauskienė paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškėjo tėvų sudarytas ir Vilniaus m. 45-ajame notarų biure patvirtintas sutuoktinių testamentas galioja. Šalių susitarimą, kad I. V. tvarkys paveldėjimo reikalus ir atstovaus brolio interesams, patvirtina byloje esantys įrodymai – 2025 m. gruodžio 12 d. SMS žinutė bei nufotografuotas lapelis su nurodytomis advokato (800 Eur), notaro (135 Eur) ir komunalinių paslaugų išlaidomis, kurių pusę S. Š. seseriai padengė. Apie tai, kad terminas praleistas, S. Š. sužinojo tik 2026 m. kovo 14 d. apsilankęs pas notarę. Supratęs, kad sesuo jį apgavo, jis iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos. Atstovė pabrėžė, kad S. Š. atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus: 1) rūpinosi turtu ir jį valdė – apdraudė būstą ir sodo namą, mokėjo už internetą, nuolat atvykdamas į Lietuvą tvarkė sodo gerbūvį (pjovė žolę, karpė gyvatvores, sodino gėles), tvarkė patalpas bei vidaus įrangą; 2) apsistojo ir naudojosi namu – po motinos laidotuvių S. Š. 3 dienas apsistojo sodo name. Vėlesni skrydžių bilietai patvirtina jo atvykimus ir gyvenimą sode 2026 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Dėl laikotarpio iki 2025 m. gruodžio 25 d. (3 mėnesiai po motinos mirties) advokatė ir pareiškėjas paaiškino, kad lėktuvo ar traukinio bilietų jis neišsaugojo, nes nesitikėjo teisminio ginčo, tačiau atvykimų būta.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens I. V. atstovas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis prašė pareiškimą atmesti. Atstovas paaiškino, kad S. Š. yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, naudojasi internetu bei elektroniniu paštu, todėl galėjo laiku nusiųsti prašymą notarui nuotoliniu būdu. Paaiškino, kad I. V. laiku atliko visus veiksmus – kreipėsi į notarą po tėvo mirties (2025 m. rugpjūtį) ir po motinos mirties (2025 m. spalį). Apie esantį testamentą ji teigė sužinojusi tik iš notarės ir iš karto informavusi brolį per „WhatsApp“ vaizdo skambučius bei žinutes. Broliui neatsiliepus ir neatvykus, ji priėmė palikimą viena. Atstovas neigė teisinio susitarimo tarp brolio ir sesers egzistavimą, teigdamas, kad atstovavimui reikalingas notarinis įgaliojimas. Dėl sodo namo Romualdas Samaitis nurodė, kad juo vasaromis iš tiesų naudojasi ir tvarko pati I. V. su savo šeima (įrengė terasą, pjauna žolę, dažo tvoras). Laidojimo išlaidas I. V. padengė iš asmeninių lėšų. Be to, atstovas palaikė argumentą, kad bendrasis sutuoktinių testamentas apskritai neįsiteisėjo, nes pergyvenusi sutuoktinė A. Š. dėl sveikatos būklės neatliko palikimo priėmimo veiksmų po savo sutuoktinio mirties.Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas pareiškėjo S. Š. ir suinteresuoto asmens I. V. pusbrolis P. K. Jis paliudijo, kad S. Š. grįžęs iš Anglijos visada apsistodavo tėvų sodo name, kurį dar vaikystėje padėjo statyti. S. Š. dalyvavo abiejų tėvų laidotuvėse, jais rūpinosi esant jiems gyviems. Liudytojas patvirtino, kad S. Š. investavo savo lėšas į sodo namo remontą, vidų, internetą, šiltinimą, kviesdavo meistrus ir prašydavo jo pagalbos dėl techninių problemų (pvz., dingus vandeniui iš gręžinio, sudegus siurbliui). Sodo namas yra prižiūrėtas, tinkamas gyventi. I. V. besidarbuojančios sode matyti neteko. P. K. pareiškė nesuprantantis ginčo, nes tėvai testamente aiškiai išreiškė savo valią, kuria neturėtų būti abejojama.Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas S. Š. mokslo draugas R. G. G.. Jis patvirtino pažįstantis šeimą nuo mokyklos laikų. Liudytojas paaiškino, kad S. Š. atvykęs į Lietuvą visada apsistoja sodo name. Jis matė, kaip S. Š. pjaudavo žolę, tvarkė aplinką, mokėjo už sodo komunalinius mokesčius, internetą, draudimą, tvarkė vandenį po žiemos. Po motinos mirties S. Š. prašė jo pagalbos atjungti vandenį prieš žiemą, kad neužšaltų siurblys. Sodo namo būklė gera, o matytos darbinės pirštinės rodė, kad vasaromis ten apsilanko ir sesuo.Pareiškėjas S. Š. baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad sesuo meluoja teigdama, jog apie testamentą sužinojo tik pas notarę, nes apie jį žinojo iš tėvų nuo 2016 m., supyko ir iš anksto suplanavo perimti palikimą viena.Advokatė Gitana Kavaliauskienė baigiamojoje kalboje prašė pareiškimą tenkinti alternatyviais pagrindais. Dėl termino atnaujinimo nurodė, kad S. Š. terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes pasitikėjo žodiniu susitarimu su seserimi, padengė jos nurodytas išlaidas (notaro, advokato, komunalinių), o sesuo jį apgavo, neinformavo apie termino pabaigą ir pas notarę pareiškė nesutinkanti su testamentu. S. Š., sužinojęs apgaulę, iš karto kreipėsi į advokatę. Dėl faktinio valdymo pabrėžė, kad S. Š. palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas nuo motinos mirties – po laidotuvių apsigyveno sodo name, apdraudė būstus, mokėjo interneto ir komunalinius mokesčius, prižiūrėjo gerbūvį, prašė kitų asmenų pagalbos sodo priežiūrai. Akcentavo būtinybę gerbti mirusiųjų tėvų valią. Rašytiniai įrodymai patvirtina mokesčių (spalio ir lapkričio mėn.) bei notaro/advokato išlaidų padengimą seseriai iš karto po motinos mirties, kas įrodo tiek faktinį valdymą, tiek susitarimą. Advokato padėjėjas Romaldas Samaitis baigiamojoje kalboje prašė pareiškimą atmesti abiem pagrindais. Jis argumentavo, kad S. Š. po motinos mirties tespėjo pabūti 3 dienas laidotuvėse ir per 3 mėnesius neatliko jokių faktinio valdymo veiksmų (nemokėjo žemės mokesčio, nemokėjo komunalinių mokesčių tiesioginiais pavedimais, nedarė remonto, neatvyko gyventi). Terminas praleistas dėl paties pareiškėjo aplaidumo, nes jis buvo informuojamas per „WhatsApp“ skambučius ir žinutes. Romualdas Samaitis replikavo, kad susirašinėjimai be bankinių pavedimų neįrodo faktinio sumokėjimo.Teismask o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas iš dalies.Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybėsPareiškėjas S. Š. ir suinteresuotas asmuo I. V. yra A. A. Š. (mirė 2025 m. gegužės 23 d.) ir A. Š. (mirė 2025 m. rugsėjo 13 d.) vaikai. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, S. Š. nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. yra išvykęs į Jungtinę Karalystę, o I. V. nuo 2002 m. vasario 7 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Testatoriai A. A. Š. ir A. Š. 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą (notarinio registro Nr. JK-9483), patvirtintą Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K., kuriuo sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), paliktas S. Š., o butas, esantis (duomenys neskelbtini) – abiem vaikams po 1/2 dalį. A. Š. medicininiame mirties liudijime įrašyta liga – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-54039-465/2025, kuria atsisakė priimti I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. Š. po sutuoktinio mirties negalėjo priimti palikimo dėl progresuojančios psichinės ligos. Byloje pateikti „Ryanair“ skrydžių bilietai fiksuoja S. Š. keliones maršrutais Londonas (Stanstedas)–Vilnius ir Vilnius–Londonas (Stanstedas) šiomis datomis: 2025 m. balandžio 12 d. ir balandžio 19 d., 2025 m. gegužės 24 d. ir birželio 7 d., 2025 m. rugsėjo 15 d. ir rugsėjo 18 d., 2026 m. kovo 14 d. ir kovo 21 d., 2026 m. balandžio 24 d., 2026 m. gegužės 24 d., taip pat 2026 m. birželio 6 d. ir liepos 4 d. Telefono ekrano vaizdų kopijos rodo S. Š. skambučius slaugos įstaigoms 2025 m. gegužės 31 d., birželio 2 d., rugpjūčio 5 d. ir rugpjūčio 7 d. Prie bylos pridėtos 2026 m. gegužės–liepos mėnesių „WhatsApp“ ir SMS žinutės dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio buto komunalinių mokesčių apmokėjimo, o 2026 m. liepos 1 d. foto nuotraukos fiksuoja sutvarkytą sodo aplinką adresu (duomenys neskelbtini). AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. liepos 29 d. būsto draudimo pasiūlyme/sąskaitoje Nr. 1257337878 A. Š. vardu (adresu (duomenys neskelbtini)) nurodyta 113,57 Eur įmoka, o 100 proc. naudos gavėju pastatams ir namų turtui įrašytas S. Š.. 2025 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitoje Nr. 1262763567 (adresu (duomenys neskelbtini)) nurodyta 153,86 Eur įmoka sodo namo draudimui, kur 100 proc. naudos gavėju taip pat įrašytas S. Š.. Revolut banko sąskaitos išrašas ir 2026 m. liepos 6 d. būsto draudimo liudijimas Nr. 1508903290 fiksuoja S. Š. atliktą 160,04 Eur mokėjimą už (duomenys neskelbtini)buto draudimą laikotarpiui nuo 2026 m. gruodžio iki 2027 m. liepos. 2025 m. gruodžio 12 d. I. V. per „WhatsApp“ programėlę nusiuntė S. Š. ranka rašyto lapelio nuotrauką su įrašais: „Advokatas 800, 86“, „Notaras 195“, „Butas: spalis 214,73, lapkritis 238,05“, „viso 1533,78 Eur“, „766,89 Eur“. 2025 m. gruodžio 15 d. žinutėje įrašyta: „Labas, pinigus gavau. Ačiū“. 2026 m. sausio 16 d. nusiųstoje lapelio nuotraukoje įrašyta: „Gruodis 240 - 120“, „Sausis 280 - 140“, „260 eur“. Šalia pateikta žinutė: „Uz buta Antakalnyje“, „Gavau“. 2026 m. vasario 25 d. nuotraukoje įrašyta: „Sausis 340 eur. - 170 eur“. Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė 2025 m. spalio 10 d. išdavė liudijimą (notarinio registro Nr. 7-6440), patvirtinantį, kad I. V. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą po motinos A. Š. mirties. Dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktąTeismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. Š. priėmė po savo motinos A. Š. mirties palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Suinteresuotas asmuo I. V. su pareiškėjo prašymu nesutinka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. Š. ir suinteresuotas asmuo I. V. yra testatorių A. A. Š. (mirė 2025 m. gegužės 23 d.) ir A. Š. (mirė 2025 m. rugsėjo 13 d.) vaikai. Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad pareiškėjo tėvai 2016 m. lapkričio 15 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą (notarinio registro Nr. JK-9483), kuriuo sodo namas (adresu (duomenys neskelbtini)) paliktas S. Š., o butas (adresu (duomenys neskelbtini)) – abiem vaikams po 1/2 dalį. Byloje tarp šalių yra kilęs teisinis ginčas dėl palikimo priėmimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas S. Š. nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. yra išvykęs ir nuolat gyvenamąją vietą deklaravęs Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties trumpam sugrįžęs į Lietuvą apsistojo sodo name, atliko jame smulkius elektros remonto darbus, „Revolut“ banko pavedimais apmokėjo būsto draudimo įmokas bei pervedė suinteresuotam asmeniui I. V. dalį piniginių lėšų (766,89 Eur ir 260 Eur) buto komunaliniams mokesčiams dengti. Pareiškėjo teigimu, šie veiksmai patvirtina, kad jis paveldimu turtu disponavo ir jį valdė kaip savo.Byloje esantys duomenys (Vilniaus m. 35-ojo notarų biuro notarės A. P. 2025 m. spalio 10 d. išduotas liudijimas Nr. 7-6440) patvirtina, kad po A. Š. mirties paveldėjimo bylą notarų biure įstatymo nustatytu terminu pradėjo suinteresuotas asmuo I. V. Byloje esantis šalių susirašinėjimas „WhatsApp“ programėle ir pateikti mokesčių lapeliai įrodo, kad būtent I. V. asmeniškai užsakė teisininkų bei notarų paslaugas, administravo tėvų nekilnojamąjį turtą ir viena rūpinosi abiejų tėvų laidotuvėmis bei motinos slauga ligoninėje iki jos mirties.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų kriterijų visumą, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius kaip savininkui. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar jo elgesys buvo pasyvus, ar atitiko tik laikinai turtu besinaudojančio asmens (svečio) statusą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po savo motinos A. Š. mirties pareiškėjas S. Š. nepersikėlė nuolat gyventi į Lietuvą, o jo atvykimai iš Jungtinės Karalystės pagal pateiktus skrydžių bilietus buvo trumpalaikiai ir epizodiniai. Pažymėtina, kad pareiškėjas ieškinyje kaip savo gyvenamosios vietos adresą nurodo būtent savo adresą Jungtinėje Karalystėje – (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo I. V. pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas sodo name apsistodavo tik kaip svečias, o piniginių lėšų pervedimas seseriai buvo atliekamas vykdant šalių žodinį susitarimą dėl būsimų tėvų turto tvarkymo išlaidų pasidalijimo, o ne pareiškėjui veikiant kaip savarankiškam viso turto savininkui. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po motinos mirties (iki 2025 m. gruodžio 13 d.) nei pats asmeniškai kreipėsi į notarą, nei atliko teisiškai reikšmingus nepertraukiamo turto valdymo veiksmus. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjas neturėjo valios valdyti visą palikėjos turtą kaip savo. Pareiškėjo grįžimai į Lietuvą buvo epizodiški, pareiškėjas nuolat gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjas su Lietuvoje esančiu turtu atlikdavo tik būtiniausius veiksmus, reikalingus išsaugoti turtą, o neturėjo valios jį valdyti, kaip savo. Teismas šiuo atveju kritiškai vertina teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, kadangi jie yra su pareiškėju giminystės ryšiais bei draugiškais ryšiais susiję asmenys. Be to, liudytojai negalėjo patvirtinti fakto, kad pareiškėjas po motinos laidotuvių trijų mėnesių laikotarpiu (t. y. iki 2025 m. gruodžio 13 d.) būtų dar kartą atvykęs į Lietuvą, gyvenęs sodo name bei juo rūpinęsis kaip savu. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad minėtu trijų mėnesių laikotarpiu buvo atvykęs į Lietuvą, tačiau jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė, apsiribodamas teiginiu, kad skrydžio bilietai neišliko, nes elektroniniais laiškai su skrydžių bilietais buvo ištrinti. Nurodytų aplinkybių visuma (pareiškėjo nuolatinis gyvenimas užsienyje, trumpalaikiai vizitai, pasyvus elgesys notariniame procese bei aktyvus suinteresuoto asmens I. V. vaidmuo priimant palikimą ir prižiūrint turtą) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos S. Š. faktiškai atliko aktyvius savininko teisių įgyvendinimo veiksmus. Pareiškėjo nurodytas epizodinis buvimas paveldimame sodo name ir finansinių išlaidų dalies kompensavimas seseriai vertintinas ne kaip faktinis palikimo priėmimas CK 5.51 straipsnio prasme, o kaip šalių tarpusavio santykių ir susitarimų pasekmė. Nustatyta, kad pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir laiku neišreiškė aktyvios valios veiksmais tapti paveldimo turto savininku.Nagrinėjamu atveju pareiškėjo S. Š. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos A. Š. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, yra nepagrįstas. Remdamasis nurodytais motyvais ir byloje esančių įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad pareiškimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra netenkinama ir atmetama.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą ypatingosios teisenos tvarka, negali spręsti šalių ginčo dėl pačios teisės į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kadangi tarp įpėdinių yra kilęs esminis ginčas dėl palikimo ir teisių į nekilnojamąjį turtą, o pareiškėjo nurodyti faktai neįrodo savalaikio ir aktyvaus turto perėmimo, reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo negali būti tenkinamas.Dėl prašymo atnaujinti terminą palikimui priimtiBylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Terminas palikimui priimti po palikėjos mirties baigėsi 2025 m. gruodžio 13 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas alternatyviu reikalavimus siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo I. V. su pareiškėjo prašymu atnaujinti palikimo priėmimo terminą nesutinka. Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis (palikėjos sūnus) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą ir savalaikiai nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kadangi jis suklydo dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjas klaidingai manė, kad paveldėjimo reikalus sutvarkys jo sesuo, tačiau pareiškimą notarui jo sesuo galėjo pateikti ir pateikė tik savo vardu. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo klaidingai įsitikinęs, kad jo sesuo pareiškimą notarui galėjo pateikti ir jo vardu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valios išraiška dėl palikimo priėmimo yra asmeninio pobūdžio veiksmas, todėl pareiškimą notarui kiekvienas įstatyminis ar testamentinis įpėdinis turi pateikti asmeniškai arba per tam specialiai įgaliotą atstovą, o ne pasikliaudamas kitų asmenų veiksmais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir nuolatos gyvena bei dirba užsienyje Jungtinėje Karalystėje. Gyvenimas ir nuolatinis darbas kitoje valstybėje (Jungtinėje Karalystėje) pats savaime apsunkina operatyvų fizinį dalyvavimą notariniuose procesuose Lietuvoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai pasitikėjo trečiuoju asmeniu (seserimi), todėl jis iš tikrųjų galėjo suklysti dėl pareiškimo pateikimo notarui aplinkybių ir suklydo būtent dėl objektyvių priežasčių. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad anksčiau jam nėra tekę susidurti su palikimo tvarkymo reikalais, buvo girdėjęs, kad terminas palikimui priimti yra ne trys, o šeši mėnesiai. Galvojo, kad grįžęs į Lietuvą pasirašys visus reikalingus dokumentus palikimui priimti. Svarbus kriterijus atnaujinant terminą yra tai, kiek laiko terminas buvo praleistas ir kaip greitai asmuo reagavo sužinojęs tiesą. Pažymėtina, kad pareiškėjas, supratęs, kad praleido terminą pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, iš karto nedelsdamas kreipėsi į advokatę teisinės pagalbos – sutartis su advokate sudaryta 2026 m. kovo 20 d., t. y. po 6 dienų, kai grįžo į Lietuvą ir pas notarę sužinojo apie praleistą terminą. Tai reiškia, kad pareiškėjas iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų tinkamai įgyvendinti savo teises po to, kai suprato suklydęs dėl termino palikimui priimti pareiškimo notarui pateikimo bei dėl konkrečių terminų. Toks operatyvumas įrodo, kad pareiškėjas nebuvo pasyvus. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjui atnaujintinas terminas palikimui po palikėjos mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidųCPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo priteisti iš suinteresuo asmens I. V. 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Pareiškėjas už pareiškimą sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjo bendros bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 4 057 Eur. Suinteresuotas asmuo I. V. prašo iš pareiškėjo priteisti 2 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir suinteresuo asmens prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi pareiškėjo pareiškimas yra patenkintas iš dalies (patenkintas 1 iš 2 pareiškėjo reikalavimų), tai pareiškėjas turi teisę į pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų – iš viso į 2 028,50 Eur sumą. Suinteresuotas asmuo I. V. taip pat turi teisę į pusę savo patirtų bylinėjimosi išlaidų – į 1 350 Eur sumą. Atlikus šalių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, pareiškėjo naudai iš suinteresuoto asmens priteisiama 678,50 Eur (2 028,50 Eur – 1 350 Eur) bylinėjimosi išlaidų.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444–448, 576–578 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :Pareiškimą tenkinti iš dalies. Atnaujinti pareiškėjui S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2025 m. rugsėjo 13 d.Atmesti pareiškėjo S. Š. pareiškimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Priteisti iš suinteresuoto asmens I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 678,50 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti pareiškėjui, kad jis dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.Teisėja Justa Raciūtė