Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-9924-1171/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-09-21
Bylos Nr.: e2-9924-1171/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03900-2026-1
Bylos rūšis: Civilinė byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Vilma Brazinskienė
Ieškovas: N. S.
Atsakovas: UAB „Sonic Trading“

Kategorijos

2.2.1.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-9924-1171/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03900-2026-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.9.4; 3.1.7; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei, Viktorijai Beduchai,vertėja L. D.,dalyvaujant ieškovui N. S.,atsakovės atstovei advokato padėjėjai Kamilei Tamošaitytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sonic Trading“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas N. S. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sonic Trading“ (toliau – atsakovė), kuriame prašo; 1) pripažinti neatitinkančiais tikrovės atsakovės paskleistus teiginius: „Mes vykdome vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių veiklos pažeidimų, tokių kaip: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“ ir įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, informuojant el. laiško gavėjus, kuriems buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad „2025 m. rugsėjo 25 d. 23:21 val. įmonės atstovo N. K. el. laiške nurodyti teiginiai: „Mes vykdome vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių veiklos pažeidimų, tokių kaip: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“ neatitinka tikrovės ir įmonė atsiprašo N. S. dėl apie jį paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo.“; 2) priteisti ieškovo N. S. naudai iš atsakovės UAB „Sonic Trading“ neturtinę žalą 20 000 Eur sumai už tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimą; 3) priteisti ieškovui N. S. iš atsakovės UAB „Sonic Trading“ sumokėtą žyminį mokestį ir visas su šia civiline byla susijusias ieškovo patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog 2024 m. spalio 9 d. N. S. sudarė darbo sutartį su Lietuvoje registruota įmone - UAB „Sonic Trading“. Ieškovas buvo priimtas dirbti verslo padalinio vadovo pareigose, t. y. pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigoms. Tokio darbuotojo (pareigūno) pagrindinė funkcija – atsakyti už bendrovės pinigų plovimo prevencijos ir kovos su terorizmo finansavimu procesus, užtikrinant atitiktį teisės aktams ir vykdant reikiamus ataskaitų teikimo darbus. Tam, kad ieškovas galėtų pretenduoti į tokią poziciją, ieškovas įgijo universitetinį išsilavinimą tarptautinių ryšių srityje, gavo magistro laipsnį Sargodha (Pakistanas) universitete. Be to, ieškovas nuolatos gilinosi konkrečios specialybės – pinigų plovimo prevencijos pareigūno – žinias ir jas įgijo, pabaigdamas visą eilę papildomų mokymų ir gaudamas atitinkamus sertifikatus. Visa tai įrodo, kad minėtoms pareigoms eiti (tapti pinigų plovimo prevencijos pareigūnu) yra reikalingos specifinės žinios, įgyjamos ne per vienerius metus. Ne mažiau svarbu dirbant šioje srityje yra ir patirtis bei profesinė reputacija. Net ir nedidelė klaida šiame darbe gali profesinę reputaciją visiškai sugriauti, kadangi finansų rinkoje, ypač tarptautiniu mastu šie specialistai yra gerai žinomi ir labai vertinami, tad bet kokia jautri informacija apie klaidas jų darbe labai greitai pasklinda. Ieškovas minėtose pareigose dirbo iki 2025 m. rugsėjo 24 d., nutraukęs darbo santykius nuo minėtos dienos. Pagrindinė to priežastis – pasikeitus bendrovės savininkui, su naujuoju savininku p. N. K. abipusiai naudingo ir vertingo bendradarbiavimo užmegzti nepavyko, todėl buvo priimtas nutraukti darbo santykius su bendrove, atsistatydinti iš užimamų pareigų, o apie pasikeitusį pinigų plovimo prevencijos pareigūno statusą (apie šio pareigūno nebuvimą bendrovėje) buvo informuota tik bendrovės priežiūrą vykdanti LR finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tiek ir pagrindinis bendrovės veiklos partneris – tarptautinė mokėjimų kompanija BCB Group, kuri yra pirmaujanti Europoje kriptovaliutoms skirtų mokėjimo paslaugų teikėja, aptarnaujanti kai kuriuos didžiausius pramonės klientus, įskaitant „Bitstamp“, „Coinbase“, „Galaxy“, „Gemini“, „Huobi“ ir „Kraken“. Ši kompanija yra vienas iš pagrindinių atsakovės veiklos partnerių, turinčių didžiulę įtaką ir reikšmę tarptautinių kriptovaliutoms skirtų mokėjimų paslaugų rinkoje. Pažymėjo, kad visą savo darbo pas atsakovę laikotarpį ieškovas visiškai tinkamai ir kvalifikuotai vykdė savo įsipareigojimus, tinkamai ėjo bendrovės pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas. Nutraukus darbo santykius su bendrove, bendrovė, atstovaujama savo naujojo savininko (UBO) N. K. nedelsdama, tos pačios dienos 23:21 val. el. laišku informavo savo pagrindinį verslo partnerį BCB Group apie tai, kad: bendrovė paskyrė p. K. K. naujuoju pinigų plovimo prevencijos pareigūnu ir šis asmuo pradės eiti pareigas nuo 2025 m. spalio 1 d.; prašo pateikti informaciją apie tai, kokius dokumentus turi pateikti bendrovė apie bendrovės savininko ir pinigų plovimo prevencijos pareigūno pasikeitimus; „Mes (t.y. bendrovė) vykdome vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių veiklos pažeidimų, tokių kaip: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“. Kadangi ieškovui buvo siųsta šio bendrovės el. laiško kopija, jis nedelsiant, tos pačios dienos 23:31 val. informavo BCB Group apie tai, kad aukščiau nurodyti teiginiai apie ieškovą yra neatitinkantys tikrovės, melagingi, šmeižikiški ir visiškai nepagrįsti BCB Group į ieškovo paaiškinimus dėl melagingų teiginių, paskleistų apie ieškovą, nesureagavo (to ir neprivalėjo daryti), tačiau šmeižikiško pobūdžio laišką išsiuntusi bendrovė taip pat neparodė jokios reakcijos, - nepaneigė savo melagingų teiginių, neatsiprašė ieškovo už šmeižikiškus, tikrovės neatitinkančius teiginius, paskleistus apie ieškovą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui neliko nieko kita, kaip tik 2025 m. spalio 6 d. pateikti bendrovei oficialią pretenziją dėl tikrovės neatitinkančių, melagingų bendrovės teiginių paneigimo, neturtinės žalos sumokėjimo bei priminti bendrovės pareigą atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas. Jokios oficialios (dokumentuotos) reakcijos iš bendrovės ieškovas iki šios dienos nėra gavęs, jo pretenzijoje nurodyti reikalavimai iki šiol nėra patenkinti. Tokiu būdu, ieškovas be jokio pagrindo buvo apšmeižtas, apie jį išplatinta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl šie bendrovės veiksmai privalo būti įvertinti teismine tvarka, idant ieškovas galėtų teisinėmis priemonėmis apginti savo suterštą orumą, garbę ir dalykinę reputaciją. Ieškovo įsitikinimu 2025 m. rugsėjo 25 d. 22:31 val. el. laišką p. N. K. išsiuntė bendrovės vardu, t. y. atstovaudamas bendrovę, kaip jos savininkas ir galutinis naudos gavėjas, kaip jis ir pats nurodo. Aukščiau minėtame el. laiške visur rašoma „mes“, „mums“, „mūsų“, kas suponuoja išvadą, jog aptariama laiškas buvo siunčiamas ne fizinio asmens, o bendrovės, kuri kreipiasi į savo verslo partnerį. Būtent bendrovė nurodo, kad ji nusprendė atsisakyti ieškovo paslaugų, ieškovo darbo sutartis buvo pasirašyta būtent su bendrove, o ne su p. N. K. ar kokiais kitais asmenimis. 2025 m. rugsėjo 25 d. 22:31 val. el. laiške bendrovės melagingi teiginiai buvo paskleisti ne tik tiems patiems laiško gavėjams kuriuos savo pirminiame laiške nurodė ieškovas - (p. Z. Y. (Z.) W., įmonės veiklos partneriui BCB Group (duomenys neskelbtini), bendrovės atitikties komandai, bet ir kitiems asmenims, kuriems laiškas buvo kopijuojamas (S. (duomenys neskelbtini), S. (duomenys neskelbtini), J. (duomenys neskelbtini)), taigi tikrovės neatitinkantys teiginiai buvo paskleisti plačiam asmenų ratui. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė ieškovui niekada nėra siuntusi jokio pranešimo apie tyrimą, nepateikė įrodymų ir netgi neinformavo apie šiuos tariamus „pažeidimus“, ieškovo atlyginimas buvo deklaruojamas skaidriai ir laikantis visų teisės aktų reikalavimų ir ieškovas kategoriškai neigia bet kokį „nepakankamų ataskaitų“ teikimą vyriausybės pareigūnams, ieškovo darbo laikotarpiu bendrovėje metu atitikties įsipareigojimai buvo vykdomi su deramu apdairumu (nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų manyti kitaip), o taip pat į CK 2.24 str. 1 d. nurodytą teisinę prezumpciją, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, ieškovas laiko, kad bendrovės apie jį paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir paneigtini teismo tvarka, už tai sumokant ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą atsakinga būtent bendrovė, kadangi: ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 20 000 Eur suma ir prašo šią žalą jam atlyginti, priteisiant ją iš atsakovės. Dėl žalos dydžio paaiškino, kad ieškovas darbo santykių kontekste yra labai jaunas asmuo, jam šiuo metu yra 30 metų. Jo profesinė karjera tęsis dar mažiausiai 30-40 metų. Dėl šios priežasties ieškovui nepaprastai svarbu, kad jo profesinė reputacija, garbė būtų nesuterštos, o visa profesinė informacija apie jį būtų tiksli, visapusiška, ir, kas svarbiausia, atitinkanti tikrovę. Atsakovė sąmoningai savo tyčiniais veiksmais išplatino visiškai tikrovės neatitinkančią, melagingą informaciją apie ieškovą, jo profesines savybes ir gebėjimus. Tai buvo padaryta ieškovui ypač skaudžiu būdu – išplatinant melagingą informaciją tiek ieškovo kolegoms bendrovėje (UAB „Sonic Trading“/Coinclan), tiek ir didžiausiam bendrovės verslo partneriui – kompanijai BCB Group. Kaip minėta, ši kompanija yra pasaulinio masto verslo subjektas, vien 2024 m. vykdžiusi 200 mlrd. JAV dolerių vertės mokėjimus, turinti verslo ryšius su kitomis pasaulinėmis korporacijomis, tokiomis kaip „Barclays“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, „L. C. Bank“ ir kt. Išplatinus melagingus teiginius apie ieškovą, apšmeižus jį kaip savo srities profesionalą, ši žinutė jau dabar nuskambėjo plačiai ir verslo kontaktų, tolesnio informacijos dalinimosi būdu plis ir toliau bei ilgą laiką. Prekybos kriptovaliutomis verslas nors ir yra didelės finansinės apimties, tačiau bendruomenės prasme yra gana kompaktiškas, todėl informacija apie vertingą specialistą ar negatyvią verslo patirtį su asmeniu išplinta gana operatyviai, plačiai ir po kurio laiko daugelis šia veikla užsiimančių verslų jau bus susidarę nuomonę apie šias aplinkybes, o šiuo konkrečiu atveju – apie susidarys niekuo nepagrįstą, tiksliau – melagingų teiginių pagrindu suformuotą negatyvią nuomonę apie ieškovą, kaip apie nepareigingą, apsileidusį darbuotoją, kuris nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, vėluoja su terminais, slepia ar klastoja informaciją. Šie melagingi teiginiai, ieškovo įsitikinimu, kenks jam dar neribotą laiko kiekį, daugelį metų į priekį, - ieškovui bus sudėtinga surasti jo kvalifikaciją ir įgūdžius atitinkantį darbą, prašyti adekvataus atlyginimo už jo patirtį bei kvalifikacijas atitinkantį darbą, pagaliau ieškovas ateityje nuolat turės kažkam įrodinėti, teisintis ir aiškintis, kad bendrovės apie jį išplatinti teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės ir yra tik fantazijos bei keršto vaisius. Be to, išplatinus apie ieškovą tikrovės neatitinkančias, šmeižikiškas žinias, ieškovas labai išgyveno, stresavo, buvo pasimetęs ir negalėjo suprasti kaip jam nuo tokių dalykų apsiginti, kaip atstatyti savo garbę bei profesinę reputaciją. Šie išgyvenimai, nors dėl jų į medicinos įstaigas kreiptasi nebuvo, sukėlė ieškovui nerimą, ieškovui sutriko miegas, dingo apetitas, ieškovas jautėsi nepaprastai įžeistas ir nuliūdęs dėl atsakovės neadekvačių bei neteisėtų veiksmų. Dėl šių priežasčių ieškovas buvo priverstas ieškoti psichologinės pagalbos, kad su specialisto/psichologo pagalba galėtų išspręsti atsakovo neteisėtai veiksmais sukeltas psichologines problemas. Reikalaujama žalos suma sudarytų maždaug 6 mėn. atlyginimą, kas yra visiškai adekvati ir logiška suma.

Teismo posėdyje ieškovas N. S. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl jo darbo darbdavys niekuomet nereiškė susirūpinimo ir neatliko tyrimo. Iš darbo jis pats atsistatydino likus savaitei iki el. laiško. Į darbą jis buvo priimtas ne pilnai darbo dienai, pradžioje jam nemokėjo atlyginimo, kai suprato kad nemokės atsistatydino. Iš darbo išėjo savo noru. Paaiškino, jog N. K., veikdamas atsakovės vardu, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko jo gali nepriimti į darbą ir niekas nepaaiškins kodėl. Charakteristika yra labai svarbi. Dėl to jis patyrė nerimą, prarado apetitą. Dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Tvirtino, jog FNTT jis reguliariai teikdavo ataskaitas. Kai nustatoma įtartina veikla ar operacijos dydis, per savaitę FNTT reikia išsiųsti pranešimą. Niekuomet nepraleisdavo atitikties terminų, vykdė visus reikalavimus. Tokia paskleista informacija, kad jis nevykdo atitikties terminų, gali pakenkti visai karjerai. Šiuo metu tą patį darbą dirba Kipre. Gali būti, kad jau pakenkta jo karjerai, tačiau to jis nežino. Dirbti jis pradėjo 2024 m. rugsėjo mėn., todėl pajamas deklaravo 2025 m. gegužės mėn. N. K. sakė, kad veikia įmonės vardu, naudojo įmonės el. pašto adresą, siuntė jį atitikties departamentui. K. N. K. veikė įmonės vardu patvirtina jo el. pašto adresas, tai, jog jis įmonės galutinis naudos gavėjas, kad priėmė pinigų prevencijos pareigūną, tai patvirtina, kad jis kontroliavo įmonę. Jei neturėtų įgaliojimų, negalėtų skirti pareigūno. Perdavimą vykdė per N. K. ir personalo vadovę. Naujas darbdavys nėra susijęs su atsakove.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti visa apimtimi. Nurodė, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2025 m. rugsėjo 24 d. Apie tai ieškovas savo iniciatyva nutarė informuoti trečiuosius asmenis, ne tik atsakovo veiklą prižiūrinčią valstybės instituciją –FNTT, bet ir atsakovės vykdomos veiklos partnerį – tarptautinę mokėjimų bendrovę BCB Group, nors tam nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Mano, kad tokiais ieškovo veiksmais buvo siekiama sąmoningai daryti neigiamą įtaką bendrovės vykdomai veiklai ir kartu sukurti neigiamą nuomonę apie bendrovę kaip verslo partnerį. Pažymėtina, kad į komunikaciją elektroniniu paštu su atsakovės verslo partneriu BCB Group ieškovas įtraukė ir galutinį atsakovės, kaip juridinio asmens, naudos gavėją, Indijos Respublikos pilietį N. R. K.. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateikto susirašinėjimo, ieškovas trečiąjį asmenį (t. y. atsakovės veiklos partnerį BCB Group) informavo ne tik apie savo darbo santykių pabaigą atsakovės įmonėje, bet taip pat nurodė, kad atsakovė tariamai „veikia nesilaikydama reikalavimų“ ir atsižvelgus į tai buvo prašoma BCB Group nedelsiant sustabdyti veiklą su Sonic Trading. Vertinant tokios paskleistos informacijos turinį ir kategorišką pobūdį, kuris neigiamai charakterizuoja atsakovę ir daro akivaizdžią žalą atsakovės dalykinei reputacijai, į tokius ieškovo nepagrįstus teiginius sureagavo ir ieškovo į komunikaciją elektroninėmis ryšių priemonėmis (el. paštu) įtrauktas bendrovės galutinis naudos gavėjas. Reaguodamas į paties ieškovo nurodytas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, naudos gavėjas pabrėžė, kad neilgai trukus, t. y. nuo 2025 m. spalio 1 d., bendrovėje naujojo pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas užims K. K.. Kartu nurodė, kad darbo santykiai su ieškovu pasibaigė ne ieškovo iniciatyva, pažymint, jog dėl ieškovo nekompetencijos ir pareigų netinkamo atlikimo bei atliktų daugybinių veiklos pažeidimų (kaip kad, pvz., sumažinto atlyginimo deklaravimo valdžios institucijoms bei praleistų atitikties terminų) yra vykdomas vidinis tyrimas. Taigi, bendrovės galutinis naudos gavėjas atsakovės verslo partneriui BCB Group iš esmės išsiuntė tik informacinio pobūdžio pranešimą, kuriuo patvirtino informaciją apie įvykusius tam tikrus pokyčius bendrovės darbuotojų struktūroje ir to priežastis. Bendrovės verslo partneris BCB Group buvo informuotas apie priimtą sprendimą pakeisti ieškovą, užėmusį pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas, o taip pat buvo paaiškinta, dėl ko buvo nuspręsta atlikti tokius pakeitimus bendrovės struktūros viduje. Kaip matyti iš naudos gavėjo el. laiško, tokiu el. laišku, kuris buvo persiųstas ankstesniems el. laiško gavėjams, bendrovės galutinis naudos gavėjas pateikė tik informaciją apie vykstantį vidinį tyrimą ir nurodė tokio atliekamo tyrimo priežastis ir patį tyrimo pobūdį (apimtį), kartu suteikdamas informaciją apie naują specialistą, užimsiantį pinigų plovimo prevencijos pareigūno pareigas bendrovėje, kad būtų paneigti visiškai niekuo nepagrįsti ieškovo kaltinimai atsakovės atžvilgiu. Visa tai, kas išdėstyta, patvirtina, kad ginčo elektroninis laiškas nebuvo atsakovės ar naudos gavėjo savarankiška, iš anksto inicijuota ar viešo pobūdžio informacijos sklaida. Pats ieškovas pirmasis kreipėsi į atsakovės verslo partnerį, neigiamai apibūdino atsakovės veiklą ir prašė sustabdyti veiklą su bendrove. Todėl vėlesnis naudos gavėjo atsakymas buvo pateiktas tame pačiame komunikacijos kanale, tiems patiems gavėjams ir turėjo aiškų tikslą atsikirsti į atsakovės atžvilgiu paskleistus teiginius bei paaiškinti verslo partneriui faktinius personalinių ir atitikties funkcijų pokyčius. Toks kontekstas paneigia ieškovo poziciją, kad ginčo laiškas buvo savitikslis jo garbės ir orumo menkinimas. Minėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovė nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėtų žeminti ieškovo garbę ir orumą. Atitinkama informacija šiuo atveju buvo paskleista net ne atsakovės, o naudos gavėjo, kuris tik informavo apie vykstantį vidinį tyrimą, susijusį su ieškovu. Atsakovės poziciją pagrindžiantys teisiniai argumentai ir motyvai išsamiai yra išdėstyti žemiau šiame atsiliepime. Atsakovės vertinimu, ieškinio reikalavimai yra pareikšti netinkamam subjektui, t. y. atsakovei, kuri objektyviai neturi jokios pareigos atsakyti už naudos gavėją pagal suformuluotą ieškinio dalyką, turint omenyje tai, kad reikalaujama paneigti informacija nebuvo paskleista atsakovės, o ją paskleidė fizinis asmuo. Jau anksčiau šiame atsiliepime minėta, kad ieškovas savo iniciatyva pradėjo komunikaciją el. paštu su atsakovės verslo partneriu BCB Group. Į elektroninį susirašinėjimą paties ieškovo iniciatyva buvo įtrauktas ir atsakovės galutinis naudos gavėjas – fizinis asmuo N. R. K.. Kaip matyti iš toliau pateikto el. susirašinėjimo, ieškovo skleidžiama informacija buvo neigiamai charakterizuojanti atsakovę ir atsakovės vykdomą veiklą, tokiu būdu, manytina, kartu buvo siekiama sukurti įspūdį dėl atsakovės veiklos neteisėtumo ieškovui elektroniniuose laiškuose pradėjus skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsakovę, naudos gavėjas, reaguodamas į tokius tikrovės neatitinkančius teiginius, pateikė bendro pobūdžio informaciją, įvardindamas, kad šiuo metu dėl ieškovo pareigų netinkamo vykdymo yra atliekamas vidinis tyrimas, dėl ko ir įvyko šie pasikeitimai, susiję su naujai užimsiančiu pareigas pinigų plovimo prevencijos pareigūnu (2025 m. rugsėjo 25 d. (el. laiško, kuriame išdėstytus teiginius ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumą bei juos paneigti, išsiuntimo dienai) bendrovėje dirbo 1 darbuotojas, t. y. atsakovės vadovas Z. Y. W.). Taigi, naudos gavėjas siųsdamas ginčo objektu esantį el. laišką veikė kaip fizinis asmuo ir negalėjo veikti kaip bendrovės atstovas pagal įstatymą. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie bendrovę matyti, kad 2025 m. gruodžio 19 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovės vadovą Z. Y. W., kaip vienintelį bendrovės darbuotoją, buvo nuspręsta atšaukti iš pareigų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 6 dalį, bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Šiai teisės normai antrina ir ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, numatanti, kad būtent bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu. Galimi atvejai, kai bendrovėje numatytas kiekybinis atstovavimas, kuris reiškia, jog kartu su valdymo organų nariais (valdybos nariais) visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir bendrovės vadovas (ABĮ 19 straipsnio 7 dalis). Kartu su atsiliepimu į ieškinį pridedamų atsakovės įstatų turinys patvirtina, kad bendrovėje nenumatytas kiekybinis atstovavimas. Išviešinti duomenys apie bendrovę patvirtina ir tai, kad atsakovės vardu ginčo laikotarpiu vienasmeniškai veikė bendrovės vadovas Z. Y. W.. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti ir tai, kad informacijos el. laišku pateikimo metu naudos gavėjas nebuvo įgaliotas veikti atsakovės vardu, todėl negalėjo (negali) būti laikomas bendrovės atstovu. Pažymėtina ir tai, kad naudos gavėjui neužėmus nei bendrovės vadovo, nei valdybos nario pareigų ir pačiam el. laiške prisistačius tik kaip bendrovės galutiniam naudos gavėjui, nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad šis asmuo veikė atsakovės vardu, kaip bendrovės įgaliotas atstovas, nes to nenumato galiojantis teisinis reglamentavimas. Kitaip tariant, naudos gavėjas rašydamas ginčo objektu esantį laišką veikė kaip fizinis asmuo, bet ne kaip bendrovės atstovas teisine prasme. Vien ta aplinkybė, kad ginčo el. laiško autorius buvo su bendrove ekonomiškai susijęs asmuo ar galutinis naudos gavėjas, nesudaro jokio teisinio pagrindo laikyti jį bendrovės atstovu išoriniuose santykiuose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje aiškiai atribojama juridinio asmens valdymo organo ir kitų su juridiniu asmeniu susijusių asmenų teisinė padėtis – bendrovės santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendrovės vardu veikia bendrovės vadovas, o bendrovės vadovas, atstovaudamas bendrovei, savaime neatstovauja jos dalyviams. Todėl juo labiau pats dalyvio, akcininko ar galutinio naudos gavėjo statusas nesukuria įstatyminio atstovavimo teisės bendrovės vardu. Nagrinėjamu atveju ginčo laiško išsiuntimo metu naudos gavėjas nebuvo nei bendrovės vadovas, nei valdybos narys, nei darbuotojas, nei kitu pagrindu įgaliotas bendrovės atstovas, todėl jo išsakytų teiginių priskyrimas atsakovei neturi teisinio pagrindo. El. laiško siuntimo metu (t. y. 2025 m. rugsėjo 25 d.), neužėmė nei bendrovės vadovo, nei valdybos nario pareigų, nebuvo bendrovės darbuotoju ar kokiu nors kitu pagrindu įgaliotu bendrovės atstovu teikti informaciją ar plačiąja prasme veikti bendrovės vardu. Iš išdėstyto darytina išvada, kad atsakovė nėra materialiojo teisinio santykio, susijusio su nagrinėjama byla, subjektas ir ieškinio reikalavimai yra pareikšti ne tam atsakovui. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje minėtos sąlygos neegzistuoja, kas taip pat parodo ieškovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumą. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja visų aukščiau įvardintų sąlygų visuma, sudaranti pagrindą pripažinti, jog el. laiško forma paskleista informacija, visų pirma, neatitinka tikrovės ir, antra, žemina ieškovo garbę ir orumą. Byloje būtina analizuoti paties el. laiško, kuriame nurodyti teiginiai ieškovo įvardijami kaip neatitinkantys tikrovės, turinį. Bendrovės galutinio naudos gavėjo el. laiške vartojamos frazės apie vykdomą vidinį tyrimą, lingvistine prasme negali būti laikoma tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žemintų ieškovo garbę ir orumą. Pažymėjo, kad vien informacijos apie vykstantį tyrimą pateikimas pats savaime suponuoja, jog yra teikiama tik bendro pobūdžio, abstrakti, jokio rezultato ar konkrečių (konstatuojamojo pobūdžio) išvadų nesudaranti informacija. Ginčo objektu esančio teksto kontekstas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į autoriaus vartojamas formuluotes, taip pat į tai, kad el. laiške nurodoma informacija nėra pateikiama (ar gavėjo suprantama) kaip neginčytinas faktas. Lingvistinis nurodytų teiginių aiškinimas leidžia spręsti, kad informacija apie vykstantį tyrimą, vidinius procesus yra tik bendro pobūdžio, tačiau nesuponuojanti jokių išvadų – ar buvo nustatyti kokie nors pažeidimai, ar ne. Tokia bendro pobūdžio informacija negali būti tikrinama pagal tiesos kriterijų, kadangi, nesant konstatuojamojo pobūdžio teiginių (pavyzdžiui, apie tyrimo išvadas, apie nustatytus ar nenustatytus pažeidimus ir kokius), nėra galimybės ir patikrinti tokių teiginių atitikties tikrovei, o taip pat ir vertinti, ar buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas. Ieškovas dirbtinai traktuoja vieną sakinio konstrukciją kaip vienalytę ir visiškai tikrovės neatitinkančią žinią, nors joje yra keli savarankiškai vertintini elementai, kurių teisinis pobūdis nėra tapatus. Teiginys apie vykdomą vidinį tyrimą yra apie vykstantį procesą (vidinį tyrimą), o ne galutinę išvadą. Teiginiai, nusakantys, kokios aplinkybės buvo to tyrimo objektas ir sritis, turi būti vertintini atsižvelgiant į visą komunikacijos kontekstą, autoriaus vartojamas formuluotes ir tai, kad laiške nebuvo pateiktos galutinės tyrimo išvados (t. y. nėra pateikiama konstatuojamojo pobūdžio tyrimo išvada). Tuo tarpu teiginys apie sprendimą nutraukti santykius su ieškovu yra informacija apie darbo santykių pasibaigimo aplinkybę – organizacinio sprendimo nutraukti santykius vertinimas ir pagrindimas (ne objektyvus fakto konstatavimas). Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti visą ieškinyje cituojamą sakinį kaip neatitinkantį tikrovės, yra pernelyg apibendrintas ir neatitinka reikalavimo tiksliai identifikuoti ginčo duomenis bei atlikti jų teisinį vertinimą. Nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, būtent atsakovui tenka pagrįsti paskleistų teiginių atitiktį tikrovei, ieškovo pusei taip pat nepakanka apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais, kad tam tikra paskleista informacija žemina jo garbę ir orumą. Pagal LAT formuojamą praktiką, faktą, kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančią informaciją, buvo pažeista jo garbė ir orumas, turi įrodyti būtent ieškovas, kas nagrinėjamoje. Byloje nėra įrodyta kaip buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, kuo konkrečiai ir kaip tai pasireiškė. Vien deklaratyvus pasakymas, kad tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nesąlygoja pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos įstatymo saugomos asmeninės neturtinės vertybės. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atitinkamas tyrimas vyko ir ieškovas tokios aplinkybės nekvestionuoja. Tuo atveju, jeigu byloje kils ginčas dėl minėtos aplinkybės (pvz., dėl paties tyrimo fakto) ir jis bus susijęs su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku (pareikštu reikalavimu ar jo pagrindimu), atsakovė į nagrinėjamą bylą pateiks papildomą informaciją ir paaiškinimus, siekiant paneigti ieškovo poziciją dėl kitų aspektų, kurie šiuo metu nesudaro nagrinėjamos bylos ginčo objekto. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei juos atliepiančią teismų praktiką, darytina aiški ir nedviprasmiška išvada, kad ieškovo reikalavimas pareikštas netinkamai atsakovei. Tuo atveju, jei būtų sprendžiama, kad pareiga atsakyti už trečiojo asmens, neveikiančio bendrovės vardu, teiginius vis dėlto turi tekti bendrovei, darytina išvada, kad paskleista informacija apie vykstantį vidinį tyrimą negali būti laikoma žeminančia ieškovo garbę ir orumą, kadangi nebuvo pateikta jokių konstatuojamojo pobūdžio išvadų, kurių atitiktį tikrovei būtų galima patikrinti. Informavimas apie vykstantį vidinį tyrimą, kurio metu yra renkami bei analizuojami duomenys, vidinių procesų aprašymas, skaitytojui nesudarantis pagrindo prieiti jokių vienareikšmių išvadų apie ieškovo vykdomą veiklą ar jo asmenį. Kaip jau minėta, atsakovė nesutinka su ieškiniu keliamais reikalavimais, mano, kad jie yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir įpareigojimo juos paneigti, kartu neegzistuoja pagrindas ir išvestinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinimui šioje byloje. Ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, kaip jo įvardijama neturtinė žala susidarė ar kaip ji atsirado, kokiu priežastiniu ryšiu ši žala yra siejama su atsakovės tariamai neteisėtai. Vien deklaratyvus teiginys, kad ginčo laiške pateikta informacija neva žeidžia ieškovo garbę ir orumą, nesudaro pagrindo CK 2.24 straipsnio taikymui. Ieškovas neįrodinėja, kokie atsakovės veiksmai sukėlė žalą. Esant nepagrįstam pagrindiniam ieškinio reikalavimui, o taip pat ieškovui neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų viseto dėl tariamai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepagrindus neturtinės žalos dydžio ir patirtų išgyvenimų realumo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokato padėjėja Kamilė Tamošaitytė ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė negali būti atsakinga už trečio asmens teiginius, kuris niekaip nėra įgaliotas atstovauti juridinį asmenį. Išoriniuose santykiuose juridinį asmenį atstovauja vadovas. Pagal tai, ką teigia ieškovas, bet koks darbuotojas galėtų išreikšti bet kokią informaciją. Pagal Juridinių asmenų išrašą N. K. nebuvo nei bendrovės vadovas, nei valdybos narys. UAB „Sonic Trading“ akcininku yra kitas juridinis asmuo, kurio akcininku yra N. K.. N. K. neturi teisinio pagrindo atstovauti įmonę. Nėra duomenų, kad N. K. būtų susijęs su įmonės veikla, duotų nurodymus kitiems, ar buvo susijęs su įmonės veikla. Atsakovė įsitikinusi, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei. Šiuo atveju neegzistuoja dvi sąlygos atsakovės atsakomybei atsirasti; kad laiške nurodyta informacija neatitinka tikrovės ir kad žemina garbę ir orumą. Patvirtino, jog ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo dėl kaltės. Nežino, kokia buvo darbo santykių nutraukimo procedūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl (ne)tinkamos atsakovės pagal pareikštą ieškinį

Byloje nėra ginčo, kad elektroninio pašto adresas, iš kurio buvo išsiųstas elektroninis laiškas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei. Pastebėtina, jog Juridinių asmenų registro išraše nurodyta, jog atsakovės el. pašto adresas yra (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė nesutinka, kad ieškinys byloje pareikštas tinkamam atsakovui. Atsakovės vertinimu, ieškinys pagal jame formuluojamus reikalavimus turėtų būti reiškiamas ne jai, o įmonės naudos gavėjui N. K. kadangi ginčo laiško išsiuntimo metu jis nebuvo nei bendrovės vadovu, nei valdybos nariu, nei darbuotoju, nei kitu pagrindu nebuvo įgaliotas bendrovės atstovas, todėl jo išsakytų teiginių priskyrimas atsakovei neturi teisinio pagrindo. Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nurodydamas, kad N. K. buvo asmuo, kuriam pats bendrovės vadovas raštu perdavė valdymą ir kuris tą valdymą priėmė. Paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio mėnesį bendrovės steigėjas ir generalinis direktorius Z. Y. W. visos darbuotojų grupės kanale raštu paskelbė, kad nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. dėl visų valdymo klausimų reikia kreiptis į N. K..

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrovės įstatuose numatytas kiekybinis atstovavimas, įstatuose turi būti nustatyta konkreti tokio atstovavimo taisyklė, pagal kurią kartu su valdymo organų nariais visais atvejais bendrovės vardu turi veikti ir bendrovės vadovas. Įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.

Kaip nustatyta šioje byloje, nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2026 m. sausio 22 d. atsakovės akcininku buvo Z. Y.W., kuris iki 2025 m. gruodžio 19 d. buvo ir atsakovės direktoriumi. Nuo 2026 m. sausio 22 d. bendrovės akcininku yra F. H. I., JA k. 235055. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės vardu vienasmeniškai veikė bendrovės vadovas Z. Y. W..

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Z. W., C. C. steigėjas ir gen. direktorius, elektroninėje erdvėje informavo darbuotojus, jog po 4 savaites truksiančio darbų perdavimo laikotarpio, kuris tęsis nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 29 d., jis pasitrauks iš pareigų ir išeis iš „C. C.“ visiškai, taip pat nurodė, kad dėl bet kokių klausimų po rugpjūčio 1 d. prašo kalbėtis su @N. ir naujuoju Žmogiškųjų išteklių skyriaus darbuotoju @S. tiesiogiai, kadangi jis jau nedalyvaus vadovybei priimant sprendimus po šios datos ir bus atsakingas tik už ankstesnius dalykus ir darbų perdavimą. Tai reiškia, jog ginčui aktualiu laikotarpiu bendrovės vadovas Z. Y. W.realiai jau nevykdė bendrovės vadovo pareigų, nors Juridinių asmenų registre duomenų pakeitimai nebuvo atlikti. Rekvizitai .lt duomenimis 2025 m. rugpjūčio 19 d. bendrovėje buvo vienas darbuotojas, 2025 m. gruodžio 18 d. darbuotojų nebuvo ((duomenys neskelbtini)).

2025 m. rugsėjo 25 d. elektroniniame laiške N. K. prisistato, kaip naujasis įmonės galutinis naudos gavėjas. Laiške nurodoma, jog „šiuo metu atliekame vidinį tyrimą“, „nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“, „savo PPPP paskyrėme K. K.“, t. y. N. K. naudoja įvardį „mes“, kas reiškia, jog jis taip pat yra bendrovės veikloje dalyvaujantis asmuo, be to, laiške jis išreiškė prašymą „prašome pranešti mums, kokių dokumentų Jums reikia iš mūsų (...)“, t. y. trečiųjų asmenų prašo būtent bendrovei reikalingos informacijos.

Remiantis nustatytomis ir apartomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad nors Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės vadovo pareigas iki 2025 m. gruodžio 19 d. ėjo Z. Y. W., tačiau faktiškai šių pareigų neatliko, o bendrovės veiklai vadovavo N. K., t. y. atsakovės vienintelės akcininkės vadovas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas. Teismo vertinimu, ši nuostata reiškia, kad bendrovės akcininkas turi teisę priimti sprendimus bendrovės vardu. Kadangi nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė faktiškai nebeturėjo vadovo (nors ši aplinkybė nenurodyta Juridinių asmenų registre), todėl sprendimus priimti tokią teisę turėjo vienintelis akcininkas, kurio vardu veikė N. K..

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčo elektroninis laiškas buvo išsiųstas atsakovės, jos iniciatyva ir sprendimu, todėl atsakovė laikytina tinkamu atsakomybės subjektu (atsakove) pagal pateiktą ieškinį.

Dėl ginčo

Byloje yra nustatyta ir ginčo nėra dėl to, jog N. R K. elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką: „Šiuo metu atliekame vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. dėl daugybės pažeidimų, pvz.: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“ (toliau – el. laiškas).

Taigi, ginčas šioje byloje kilo dėl to, jog atsakovė, atstovaujama naujojo bendrovės naudos gavėjo N. K., įmonės veiklos partneriui BCB Group, bendrovės atitikties komandai bei kitiems tretiesiems asmenims išsiuntė elektroninį laišką, kuriame, pasak ieškovo, nurodyta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, todėl prašo ją paneigti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pasak ieškovo, elektroniniame laiške atsakovė nurodė melagingus teiginius, tuo tarpu, atsakovės vertinimu, elektroniniu laišku buvo išsiųstas tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo patvirtino informaciją apie įvykusius tam tikrus pokyčius bendrovės darbuotojų struktūroje ir to priežastis.

Taigi nagrinėjamoje situacijoje atsakovė aiškina, jog buvo išsiųstas informacinio pobūdžio pranešimas, t.y. žinia. Žinia – tai faktais ar tiesa pagrįsti duomenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir kt.). Taigi, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Šiuo atveju elektroniniame laiške yra nurodoma, jog atsakovė atlieka vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių pažeidimų. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pateikta informacija kvalifikuotina kaip žinia. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Toliau yra taip pat yra išdėstytas sprendimas dėl tyrimo – nusprendėme atsisakyti jo (ieškovo) paslaugų, taip pat nurodytos tokio atsakovės sprendimo priežastys – paslaugų nuspręsta atsisakyti dėl pažeidimų ir nekompetencijos. Ginčo teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, įtaigūs, atsakovė nėra išreiškusi jokių abejonių sakomais konstatuojamojo pobūdžio teiginiais, nėra jų papildžiusi žodžiu ,,galimai“ ar kt. Tokiais teiginiais atsakovė pateikė informaciją apie su ieškovu susijusius faktus, t. y. kad ieškovas darė pažeidimus ir yra nekompetentingas, bet ne tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą. Be to, kaip jau minėta, žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Šiuo atveju atsakovės išreikštų ginčo teiginių egzistavimas, kad atliekamas vidinis tyrimas dėl darbuotojo daugybės pažeidimų, gali būti objektyviai patikrinamas, taip pat ir tai, ar buvo padaryti pažeidimai. Teismas nesutinka su atsakove, jog tai yra tik informacinio pobūdžio pranešimas, kuriuo atsakovė tik patvirtino informaciją apie įvykusius tam tikrus pokyčius bendrovės darbuotojų struktūroje ir to priežastis. Pasak atsakovės, lingvistinis nurodytų teiginių aiškinimas leidžia spręsti, kad informacija apie vykstantį tyrimą, vidinius procesus yra tik bendro pobūdžio, tačiau nesuponuojanti jokių išvadų – ar buvo nustatyti kokie nors pažeidimai, ar ne. Akivaizdu, jog tokie atsakovės paaiškinimai nėra pagrįsti, nes el. laiške yra nurodyta ne tik informacija apie vykdomą tyrimą, tačiau ir tyrimo rezultatas, kuris suformuluotas aiškiai ir konkrečiai – „nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“. Ir priešingai nei teigia atsakovė, galutinio sprendimo priėmimas buvo nulemtas būtent tyrimo metu gautos išvados dėl ieškovo padarytų pažeidimų ir nekompetencijos. Konstatavus, kad ginčo teiginiai, kvalifikuotini kaip žinia, toliau šiame sprendime vertinama, ar egzistuoja visos CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.

Vertinant, ar egzistuoja sąlygų visuma, visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pirmiau nurodyti atsakovės teiginiai buvo viešai paskleisti, nes jie elektroniniais laiškiais buvo išsiųsti tretiesiems asmenims. Taigi pirmoji sąlyga – žinių paskleidimo faktas – laikytina įrodyta ir ginčo dėl šios aplinkybės tarp bylos šalių iš esmės nėra.

Antra, paskleistos žinios turi būti apie ieškovą. Elektroniniame laiške yra aiškiai nurodyta, jog vidinis tyrimas yra atliekamas dėl N. S., t. y. nurodyta ieškovo vardas ir pavardė. Tarp šalių ginčo dėl to taip pat nėra. Taigi antroji CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta sąlyga yra įrodyta – paskleista žinia yra apie ieškovą.

Trečia, paskleistos žinios turi neatitikti tikrovės. Pagal 2.24 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpciją, įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas; ieškovas turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Įrodinėti galima tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Bylos dėl garbės ir orumo gynimo yra dispozityvios ir teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas turi įvertinti byloje pateiktus įrodymus ir spręsti dėl jų pakankamumo teisiškai reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismo išvadoms pagrįsti. Šaliai neįvykdžius jai tenkančios atitinkamos aplinkybės buvimo įrodinėjimo pareigos, teismas konstatuoja tos aplinkybės buvimą esant neįrodytą.

Pažymėtina, jog įrodymais byloje yra šalių paaiškinimai (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad paskleistos žinios apie tai, kad buvo atliekamas vidinis tyrimas dėl ieškovo daugybinių pažeidimų atitinka tikrovę. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atitinkamas tyrimas vyko ir ieškovas tokios aplinkybės nekvestionuoja. Su tuo nesutiktina, nes dar iki bylos iškėlimo teisme ieškovas 2025 m. rugsėjo 25 d. el. laiške nurodė, kad: „Jokio pranešimo ar tyrimo: įmonė niekada nepateikė man jokio pranešimo apie tyrimą, nepateikė įrodymų ir netgi neinformavo manęs apie šiuos tariamus pažeidimus“. Tokios pozicijos laikėsi ir teisme. Tuo tarpu jei dėl to ginčas kils, atsakovė nurodė, kad į bylą pateiks papildomą informaciją ir paaiškinimus. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad tyrimas buvo pradėtas, tačiau sprendimas nepriimtas ir duomenys neišsaugoti. Taigi į bylą nėra pateikti duomenys, kurie patvirtintų atsakovės nurodytų teiginių teisingumą dėl atlikto vidinio tyrimo. Pastebėtina, jog 2026 m. rugpjūčio 26 d. rašte atsakovės Sonic Trading UAB direktorius K. K., be kita ko, nurodo, jog 2025 m. rugsėjo 24 d. pasibaigus darbo santykiams, bendrovė įvertino tolesnio vidinio tyrimo vykdymo tikslingumą. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš darbo santykių šalių, kurios atžvilgiu bendrovė galėjo toliau atlikti su darbo santykiais susijusį vertinimą darbdavio kompetencijos ribose, nebebuvo darbo santykių šalis, vidinis tyrimas nutrauktas (...). Joks sprendimas nebuvo priimtas (....).Kadangi tarp darbuotojo ir bendrovės nekilo ginčas dėl darbo santykių pasibaigimo, tyrimo metu surinkti duomenys buvo sunaikinti ir nebėra saugomi“. Tačiau teismas su tokias teiginiais nesutinka, laiko juos gynybine taktika siekiant sau palankaus teismo sprendimo, dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma pastebėtina, jog atsakovės tvirtinimu 2025 m. rugsėjo 24 d., pasibaigus darbo santykiams buvo įvertintas vidinio tyrimo tikslingumas, ir tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau, priešingai tokiam tvirtinimui, ginčo elektroniniame laiške 2025 m. rugsėjo 25 d. nurodyta ,,jog šiuo metu tyrimas atliekamas“, t. y. pasibaigus darbo santykiams nekalbama apie jokį tyrimo nutraukimą. Be to, nors atsakovė ir tvirtina, kad „tyrimo metu surinkti duomenys buvo sunaikinti ir nebėra saugomi, nes nekilo ginčo“, tačiau, priešingai tokiems paaiškinimams, pastebėtina, jog ginčo tarp šalių užuomazgos atsirado ieškovui informavus FNTT ir BCB Group apie pinigų plovimo prevencijos pareigūno nebuvimą. Be to, 2025 m. spalio 6 d. atsakovei ieškovas pateikė pretenziją. Todėl mažai tikėtina, jog esant pradėtam vidiniam tyrimui ir surinkus tam tikrus duomenis, tokiomis aplinkybėmis duomenys būtų sunaikinami. Būtina pažymėti ir tai, jog ieškovas, kurio parodymai taip pat yra įrodymu byloje (CPK 177 straipsnis), viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jis savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku ir joks tyrimas nebuvo atliekamas, o darbo santykiai nutraukti ieškovo iniciatyva. Tokių ieškovo paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos duomenys, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Be to, atsakovės atstovė teisme patvirtino, jog ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas nebuvo dėl kaltės. Nežino, kokia buvo darbo santykių nutraukimo procedūra. Tuo tarpu el. laiške nurodyta, jog „dėl tokių pažeidimų bei nekompetencijos nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“. Šiai aplinkybei patvirtinti jokių įrodymų nėra. Teismo vertinimu, vien atsakovės paaiškinimų, akivaizdžiai nepakanka padaryti išvadai, kad dėl darbuotojo N. S. daugybinių pažeidimų buvo atliekamas vidinis tyrimas ir dėl tokių pažeidimų ir jo nekompetencijos nusprendė atsakovė atsisakyti jo paslaugų. Esant nurodytų aplinkybių visumai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad paneigta prezumpcija, jog ginčo teiginiai neatitinka tikrovės.

Ketvirta, paskleistos žinios turi žeminti fizinio asmens garbę ir orumą ir/arba juridinio asmens dalykinę reputaciją. Šiuo atveju ginčo teiginiais atsakovė išsakė žinią, jog atliekamas vidinis tyrimas dėl ieškovo daugybės pažeidimų, tokių kaip nepilnas savo atlyginimo deklaravimas valdžios pareigūnams, atitikties terminų praleidimas ir kt. Sutiktina su ieškovu, kad tokiais teiginiais atsakovė apkaltino ieškovą netinkamu pareigų vykdymu, dėl ko darbdavys neva atliko tyrimą dėl pažeidimų, tuo tarpu pinigų plovimo prevencijos pareigūnui jo profesinė reputacija yra svarbi karjerai. Taigi, teismo vertinimu, tokio pobūdžio teiginiai, akivaizdžiai pažeidžia fizinio asmens garbę bei orumą.

Pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad yra įrodytos visos CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas pripažinti neatitinkančiais tikrovės atsakovės paskleistus teiginius: „Mes vykdome vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių veiklos pažeidimų, tokių kaip: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“ ir įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, informuojant el. laiško gavėjus, kuriems buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad „2025 m. rugsėjo 25 d. 23:21 val. įmonės atstovo N. K. el. laiške nurodyti teiginiai: „Mes vykdome vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių veiklos pažeidimų, tokių kaip: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“ neatitinka tikrovės.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę, kad įmonė atsiprašytų N. S. dėl apie jį paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo. Teismas pažymi, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės priemonės neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-431/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad negali įpareigoti asmens, net ir paskleidusio kito asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis, atsiprašyti, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę atsiprašyti už paskleistus duomenis atmestinas.

CK 2.24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad atsakovei nevykdant teismo sprendimo, įpareigojančio paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius asmens garbę ir orumą, teismas gali nustatyti ir išieškoti iš atsakovės ieškovės naudai baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovės UAB „Sonic Trading“ neturtinę žalą 20000 Eur sumai už tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimą.

Kaip jau minėta, CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis). Kiekvienas iš šių teisių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021, 65 punktas).

Nustačius, kad egzistuoja visi nurodyti elementai, būtini civilinei atsakomybei pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį kilti, atsižvelgiant į ieškovo pasirinktą jo pažeistų teisių gynimo būdą, spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis).

Ieškovas nurodė, jog išplatinus apie ieškovą tikrovės neatitinkančias, šmeižikiškas žinias, ieškovas labai išgyveno, stresavo, buvo pasimetęs ir negalėjo suprasti kaip jam nuo tokių dalykų apsiginti, kaip atstatyti savo garbę bei profesinę reputaciją. Šie išgyvenimai, nors dėl jų į medicinos įstaigas kreiptasi nebuvo, sukėlė ieškovui nerimą, ieškovui sutriko miegas, dingo apetitas, ieškovas jautėsi nepaprastai įžeistas ir nuliūdęs dėl atsakovės neadekvačių bei neteisėtų veiksmų. Dėl šių priežasčių ieškovas buvo priverstas ieškoti psichologinės pagalbos.

Atsakovė nurodo, kad ieškovas byloje nepateikė jokių duomenų, kaip jo įvardijama neturtinė žala susidarė ar kaip ji atsirado, kokiu priežastiniu ryšiu ši žala yra siejama su atsakovės tariamai neteisėtais veiksmais. Ieškovas taip pat nenurodė savo neigiamų išgyvenimų, neaiškino, kaip jie kilo ir kokie rašytiniai įrodymai byloje juos patvirtina, o tai pat, kuo remiantis savo neigiamus išgyvenimus ieškovas vertina vienokia ar kitokia pinigine išraiška.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nėra viešas asmuo. Ieškovas dirba pinigų plovimo prevencijos pareigūnu, yra įgijęs tam reikiamą aukštąjį išsilavinimą. Dirba prekybos kriptovaliutomis versle, kuris, ieškovo paaiškinimais, bendruomenės prasme yra labai kompaktiškas, todėl informacija apie vertingą specialistą arba negatyvią patirtį su asmeniu išplinta labai operatyviai. Akivaizdu, jog pinigų plovimo prevencijos pareigūnui yra svarbu išlaikyti gerą profesinė reputaciją, o bloga profesinė reputacija gali stipriai pakenkti jauno specialisto karjerai. Šiuo atveju atsakovės paskleista tikrovės neatitinkanti informacija sukėlė abejonių dėl ieškovo vykdomos profesinės veiklos, jo kaip asmens pareigingumo ir atsakingumo. Net ir paneigus paskleistą tikrovės neatitinkančią ir garbę ir orumą žeminančią informaciją apie ieškovą, atsižvelgiant į tai, kad informacija buvo paskleista nors ir apibrėžtam ratui asmenų, tačiau negali būti užtikrinama, kad garbė ir orumas bus apginti tik tokios informacijos paneigimu.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas taip pat įvertina, jog pasibaigus darbo santykiams su atsakove, nuo 2025 m. spalio 1 d. ieškovas pradėjo dirbti UAB „Wanel Lithuiania“, šiuo metu taip pat dirba Kirpo bendrovėje tose pačiose pareigose. Tai reiškia, jog šiuo metu akivaizdžių neigiamų pasekmių jo reputacijai nebuvo sukelta. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais, jog išplatinus apie ieškovą tikrovės neatitinkančias žinias, ieškovas labai išgyveno, stresavo, buvo pasimetęs, jautė nerimą, ieškovui sutriko miegas, dingo apetitas, ieškovas jautėsi nepaprastai įžeistas ir nuliūdęs. Tačiau būtina pastebėti, jog ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis pagalbos į specialistus.

Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės paskleistos informacijos turinį, informacijos paskleidimo mastą, darytina išvada, kad ieškovas dėl atsakovės paskleistos tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumą žeminančios informacijos patyrė neturtinę žalą, todėl, vertinant tai, kad ieškovas yra privatus asmuo, dirbantis pinigų plovimo prevencijos pareigūnu, ieškovo patirtus išgyvenimus, psichinės sveikatos pablogėjimą, tai, kad atsakovės laiškas buvo išsiųstas tretiesiems asmenims, tame tarpe BCB Group, kuri jungia daugiau nei 250 mokėjimo paslaugas teikiančių įmonių pasaulyje, taip sukeliant abejones ieškovu ir jo profesine veikla, kaltinant ieškovą padarius teisės pažeidimus, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, iš atsakovės ieškovui priteistina 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimo toks priteistinos neturtinės žalos dydis yra pakankama satisfakcija, juolab, jog atsakovė šiuo teismo sprendimu tau pat yra įpareigojama paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Kita ieškinio reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas).

Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Spręstina, jog teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, iš esmės tenkinant visus ieškinio reikalavimus, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas byloje patyrė iš viso 3729,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 564,00 Eur žyminis mokestis, 3025 Eur teisinės pagalbos išlaidų (pagal su advokatu D. Č. sudarytą atstovavimo sutartį) bei 140,64 Eur vertimo išlaidos. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteitinos ieškovui iš atsakovės.

Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu nepatirta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Kiti klausimai

Teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi įpareigojo ieškovą sumokėti 5000 Eur dydžio užstatą. Vykdydamas teismo įpareigojimą 2026 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymu per Revoliut banką ieškovas sumokėjo užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, užstatas grąžintinas ieškovui į jo nurodytą sąskaitą, kurią jis įpareigojamas pateikti teismui per 3 d. d. nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo N. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neatitinkančiais tikrovės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonic Trading“, juridinio asmens kodas 305920112, paskleistus teiginius: „Mes vykdome vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių veiklos pažeidimų, tokių kaip: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Sonic Trading“, juridinio asmens kodas 305920112, paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, informuojant el. laiško gavėjus, kuriems buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad „2025 m. rugsėjo 25 d. 23:21 val. įmonės atstovo N. K. el. laiške nurodyti teiginiai: „Mes vykdome vidinį tyrimą dėl darbuotojo N. S. daugybinių veiklos pažeidimų, tokių kaip: a) jo atlyginimo sumažintas deklaravimas valdžios institucijoms, b) praleisti atitikties terminai ir kt. Atsižvelgdami į šiuos pažeidimus bei nekompetenciją, nusprendėme atsisakyti jo paslaugų“ neatitinka tikrovės.

Priteisti ieškovo N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonic Trading“, juridinio asmens kodas 305920112, neturtinę žalą 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) sumai už tikrovės neatitinkančių teiginių paskleidimą.

Dėl kitų reikalavimų ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sonic Trading“, juridinio asmens kodas 305920112, 3729,64 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovui N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkių tūkstančių Eur) užstatą sumokėtą 2026 m. birželio 25 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojamas pateikti teismui savo sąskaitos numerį per 3 d. d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė