- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-575-431/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02629-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. S., sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams V. S. ir sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl garbės ir orumo pažeidimo, asmens duomenų atskleidimo, bendrijos visuotinio susirinkimo 2019 m. lapkričio 10 d. protokolo panaikinimo ir ieškovo pripažinimo bendrijos nariu ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. B. dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė: 1) įpareigoti atsakovę V. S., asmeniškai ir SB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, raštiškai, atsiunčiant atsiprašymą ieškovui, atsiprašyti ieškovo dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 21 d. viešoje (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtoje „Facebook“ socialinėje paskyroje atskleidė ieškovo asmens duomenis, gyvenamąjį adresą SB „(duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti atsakovę V. S. per 7 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokiu pačiu būdu „Facebook“ socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) gyventojų grupėje paneigti melagingą informaciją, kad ieškovas rašo skundus ir pasirašinėja kitais vardais G., R., E., L., ir atsiprašyti ieškovo: „Aš V. S., 2019 m. rugsėjo 21 d. paviešinusi melagingą žinutę, kad neva V. B. rašo skundus, pasirašinėja moteriškais vardais, minėto asmens V. B. atsiprašau už melagingai mano paviešintą informaciją, kadangi ši mano paskleista informacija yra melaginga ir žeidžianti V. B.“; 3) įpareigoti atsakovę V. S. asmeniškai ir SB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, artimiausio vyksiančio bendrijos visuotinio susirinkimo metu, paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, pasakytus 2019 m. gegužės 11 d. vykusio susirinkimo metu, kad V. B. teikia skundus dėl konteinerių, taip pat dėl tokios išsakytos tikrovės neatitinkančios informacijos, tame pačiame susirinkime, viešai už tai atsiprašyti ieškovo; 4) panaikinti atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir protokolą, kaip neteisėtą; 5) pripažinti ieškovą SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu nuo 2011 metų; 6) priteisti solidariai iš atsakovų 260 Eur ikiteismines išlaidas.
2. Nurodė, jog 2019 m. gegužės 11 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) susirinkime, kurio metu Bendrijos pirmininkė, atsakovė, V. S., kalbėdama apie atliekų tvarkymą nurodė: „Jeigu pastato bendrą konteinerį, aš tai pasakysiu V. B., nes jis rašo skundus dėl konteinerių“. Taip atsakovė V. S. pažemino ieškovo garbę, paskleisdama tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad tariamai ieškovas nuolatos rašo skundus dėl konteinerių. Ši paskleista informacija yra melaginga ir neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas jokių skundų dėl konteinerių Bendrijoje neteikia ir neteikė.
3. Atsakovė V. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. viešoje (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtoje „Facebook“ paskyroje nurodė, kad „<...> Idomiausia cia tai, kad savivaldybe “sokdina“ toks musu sodininkas V. B., taciau rasydamas pasiraso G., R., E., L.. Ir adresa skunde ne savo, o kaimyno - (duomenys neskelbtini). Jis pats turi soda (duomenys neskelbtini). Kodel po skundu bijo parasyti savo adresa ir savo varda????? O koks skundo tekstas?! Nei logikos nei minties. Ju priraso per diena po kelis ir taip kiekviena miela diena. Nejau neturi uzsiemimo?...Siulymas Savivaldybei ignoruoti si raseiva<...>“. Šie atsakovės paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Atsakovė šiuo įrašu taip pat atskleidė ir ieškovo asmeninius duomenis: jo gyvenamąjį adresą Bendrijoje. Taigi atsakovė pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalį.
4. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 10 d. vyko valdybos posėdis, kurio metu buvo nagrinėjami du prašymai: sodininkų I. A., M. K., S. K. prašymas-skundas dėl ieškovo netinkamo elgesio ir ieškovo prašymas sudaryti galimybę susipažinti su Bendrijos 2018, 2019 m. narių susirinkimų protokolais, 2018, 2019 m. valdybos posėdžių protokolais ir pasidaryti šių dokumentų kopijas. Ieškovas apie šį posėdį buvo informuotas 2019 m. lapkričio 5 d. trumpąja SMS žinute, kurioje buvo nurodyta, jog valdybos susirinkime bus nagrinėjami sodininkų prašymai, bet apie tai, kad bus nagrinėjamas ir skundas prieš patį ieškovą, nebuvo nurodyta. Todėl ieškovas nedalyvavo posėdyje. Tik po posėdžio ieškovas sužinojo, jog 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos susirinkimo protokole buvo konstatuota, kad ieškovo elgesys nesuderinamas su geros ir draugiškos kaimynystės principais, kaip to reikalauja vidaus tvarkos taisyklės, toks ieškovo elgesys pavadintas išpuoliu.
5. Bendrijos valdyba tokį sprendimą priėmė gavusi vien tik kitų sodininkų skundą, bet neanalizavo šio skundo, apie gautą skundą neinformavo ieškovo, nesuteikė jam teisės pateikti paaiškinimus apie skunde nurodytas aplinkybes. Tarp ieškovo ir skundą padavusių asmenų galimai yra susiklostę civiliniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne Bendrijos valdybos sprendimu. Todėl priimtas bendrijos Protokolas turėtų būti naikintinas, kaip niekinis ir negaliojantis, neturintis teisinių pasekmių. Ieškovas ne tik sodų bendrijoje, bet ir Facebook paskyroje yra apibūdintas, kaip neigiamos charakteristikos asmuo, kaip asmuo neturintis jokios moralės ir prieštaraujantis nusistovėjusiai vietinei Bendrijos pirmininkės tvarkai. Dėl tokių veiksmų ieškovas jaučiasi pažemintas. Dėl atskleistų asmeninių duomenų apie ieškovą, jis patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, moralinę-neturtinę žalą. Ieškovas kreipėsi į atsakovę V. S., prašydamas, kad ji asmeniškai ir viešai atsiprašytų ieškovo ir paneigtų jį žeminančią informaciją. Atsakovė V. S. ir toliau žemina ieškovo garbę ir orumą, vadina jį „pridurku“, skambinėdama į jo asmeninį telefoną, rašinėdama SMS žinutes.
6. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio 17 d. atsakymo turinys patvirtina, jog pati Bendrija ieškovo nelaiko Bendrijos nariu, kadangi jis nėra pateikęs prašymo tapti Bendrijos nariu. Tačiau ieškovas nuo 2011 m. nuolatos moka bendrijos nario mokestį, dalyvauja Bendrijos narių susirinkimuose. Tiek Bendrijos valdyba, tiek revizijos komisija privalo dirbti pagal savo darbo reglamentus, kurių Bendrija neturi. Bendrijos 2011 m. narių susirinkimo protokole nurodyta, kad Bendrijoje yra 316 narių, tai yra tiek, kiek yra sklypų. Todėl ieškovas, 2011 m., tapęs sklypo savininku, susirinkime jau buvo laikomas nariu. Ieškovas pagrįstai reikalauja jį pripažinti Bendrijos nariu bei tenkinti prašymą leisti susipažinti su Bendrijos 2018, 2019 metų narių susirinkimų protokolais, 2018, 2019 metų valdybos posėdžių protokolais ir pasidaryti dokumentų kopijas.
Šalies argumentai
7. Atsakovės V. S. ir SB „(duomenys neskelbtini)“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakoves atsiprašyti yra nepagrįstas, nes atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, todėl teismas neturi galimybės patenkinti tokio reikalavimo. Paties ieškovo elgesys nebuvo deramas, nes jis piktnaudžiavo teise kreiptis į viešojo administravimo subjektą, teikdamas jam nepagrįstus skundus, pasirašytus ne savo vardu, nurodant ne savo adresą. Taip ieškovas siekė sudaryti įspūdį, kad skundai teikiami kitų asmenų. Todėl ieškovas turi prisiimti riziką bei kilusias pasekmes dėl savo elgesio. Faktinės situacijos aprašymas ir jos pateikimas „Facebook“ socialinėje paskyroje, taip pat ieškovo tapatybės atskleidimas buvo pagrįsti (duomenys neskelbtini) gyventojų interesu žinoti jiems aktualią ir juos tiesiogiai ar netiesiogiai liečiančią informaciją. Atsakovė šios informacijos paskelbimu siekė atkreipti paties ieškovo dėmesį į jo atliekamus veiksmus ir tokiu būdu jį sudrausminti.
8. Bendrijos valdyba pagal įstatus turi kompetenciją nagrinėti Bendrijos narių pareiškimus, prašymus ir skundus. Ieškovui 2019 m. lapkričio 5 d. siųstoje SMS žinutėje buvo aiškiai nurodyta, jog jis yra kviečiamas į 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos posėdį. Ieškovas nesiteiravo, kodėl jis kviečiamas į posėdį ir kokie klausimai bus svarstomi, tačiau pats nusprendė, kad dalyvavimas šiame Bendrijos valdybos posėdyje jam nėra reikšmingas. Todėl ieškovas turi prisiimti dėl to jam kilusias neigiamas pasekmes. Bendrijos valdyba pagrįstai Bendrijos narių skundą dėl ieškovo veiksmų išnagrinėjo pagal skunde nurodytus ir kitus turimus duomenis. Prašomo panaikinti Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. susirinkimo protokole yra fiksuoti ir kiti priimti sprendimai, bet nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas prašo juos panaikinti.
Šalies argumentai
9. Ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti jį Bendrijos nariu. SB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja ir niekada neprieštaravo, kad ieškovas taptų šios sodininkų bendrijos nariu, tačiau jis turi įvykdyti reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems tapti Bendrijos nariais. Pagal Bendrijos įstatų 26 punktą stojantis į bendriją sodininkas privalo pateikti bendrijos valdybai prašymą dėl jo pripažinimo bendrijos nariu ir sumokėti bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Nei vieno iš šių veiksmų ieškovas nėra atlikęs. Pagal Bendrijos įstatų 25 punktą Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo stojimo į Bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo Bendrijos įregistravimo. Bendrija neturi duomenų apie tai, kad ieškovas buvo registruotas Bendrijos nariu jos steigimo metu 1992 m. liepos 2 d. Todėl ieškovas turi laikytis Bendrijos įstatų 26 punkte nustatytų reikalavimų. Iki šiol ieškovas mokėjo ne Bendrijos nario mokestį, o tikslinius mokesčius, susijusius su bendro naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, išlaikymu ir remontu.
10. Atsakovė V. S. priešieškiniu prašė: 1) įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius atsakovės V. S. garbę ir orumą, socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos grupėje parašant tokio turinio žinutę: „Aš, V. B., paneigiu savo skelbtą informaciją apie tai, kad rašant Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ protokolus yra reikalaujama bendrijos narių pasirašinėti tuščiuose lapuose, paskui prirašant „ko reikia“, taip pat, kad Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė V. S. yra vadinama Stalinu“; 2) priteisti atsakovei iš ieškovo 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
11. Nurodė, kad 2019 m. spalio 18 d. ieškovas, pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos grupėje, susirašinėdamas su kitais grupės dalyviais apie Sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimus, parašė tokio turinio žinutę: „Na, klasikine afera. Kai is pradziu duoda tuscia lapa pasirasyt, paskui priraso, ko reikia. Is tikruju, patikrinti/irodyti, kad tai, kas parasyta protokole atitinka realybe, kas buvo nagrineta susirinkime sunku.“ (kalba netaisyta).Vėliau, 2019 m. gruodžio 22 d. ieškovas, pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, jau minėtoje socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos grupėje parašė: „Musu pirmininke neoficialiai vadina stalinu. Tai galima tam tikras isvadas padaryt“. Ieškovas 2020 m. sausio 1 d., pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, toje pačioje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje taip pat parašė: „na mano supratimu, bet kas kitas yra geriau. Nes dabartinė pirmininkė jau parodė, ką moka. Sugadintas kelias, pletkos, nervai, daugiau, deja, nieko.“
12. Ieškovas 2020 m. sausio 2 d., pasivadinęs slapyvardžiu „T. T.“, socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos grupėje, atsakydamas į atsakovės V. S. komentarus dėl nuolatos Vilniaus miesto savivaldybei per internetinę programą Tvarkau Vilnių rašomų nepagrįstų skundų, parašė: „Pati rašo, pati ir skundžiasi. Senatviniam marazmui nėra ribų“. Tokiais veiksmais ieškovas viešai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atsakovę ir pažemino jos garbę ir orumą. Dėl nurodytų ieškovo žodžių atsakovė patyrė daug neigiamų išgyvenimų, nes buvo viešai apkaltinta dokumentų klastojimu. Atsakovei itin skaudus jos palyginimas su Josifu Stalinu, nes jos senelis buvo represuotas ir ištremtas būtent J.Stalino į (duomenys neskelbtini) lagerius, jam buvo uždrausta grįžti į Lietuvą iki 1963 metų. Trėmimai atsakovei ir jos šeimai suteikė labai daug skausmo, liūdesio, todėl tokios informacijos paskleidimas atsakovei yra itin įžeidžiantis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo V. B. 3 372,51 Eur advokato išlaidų atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“.
14. Teismas nustatė, jog atsakovės V. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. pasisakymas Facebook socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) gyventojų grupėje iš esmės yra teiginys, kad ieškovas rašo skundus ir pasirašinėja kitais vardais G., R., E., L., o 2019 m. gegužės 11 d. 13:00 val. vykusiame SB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime pasisakymas yra tokio turinio: „Jeigu pastato bendrą konteinerį, aš tai pasakysiu V. B., nes jis rašo skundus dėl konteinerių“. Šiuos atsakovės teiginius galima suprasti, kaip prisijungimą prie diskusijų socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) gyventojų grupėje, gyventojų informavimo tikslu dėl aktualios informacijos pateikimo bei savo subjektyvios asmeninės nuomonės pateikimą Bendrijos susirinkime apie skundus dėl konteinerių, kuriuos, atsakovės nuomone, rašo ieškovas.
15. Šie atsakovės V. S. pasisakymai yra jos nuomonė, nes nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomai tiesos ir tikslumo kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio, jos neįmanoma patikrinti įrodymų pagalba. Todėl pagal CK 2.24 straipsnį atsakomybė už nuomonės paskleidimą atsakovei V. S. neatsiranda. Nuomonei, kritikai ar kitokiai subjektyvaus požiūrio išraiškai tiesos ir tikrumo kriterijus netaikomas. Tuo atveju, jei yra siekiama taikyti teisinę atsakomybę dėl nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimo pažeistą fizinio asmens garbės ir orumą, būtina nustatyti, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiams akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindo (jie yra neobjektyvūs). Tačiau atsakovė V. S. savo nuomonę parėmė jai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, kurie buvo išdėstyti ir 2020 m. spalio 29 d. teisminio nagrinėjimo metu, nors jų vertinimas ir ginčytinas.
16. Atsakovės V. S. argumentas, jog ieškovas ne kartą kreipėsi su skundais į SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) dėl bendrijoje esančių konteinerių, nepaneigta. VASA 2020 m. balandžio 7 d. pateikė duomenis apie tai, kiek kartų ir kada ieškovas telefonu ir raštu kreipėsi dėl bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerių. Atsakovės V. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. ir 2019 m. gegužės 11 d. teiginiai yra jos subjektyvūs vertinimus dėl nuolat rašomų skundų dėl konteinerių ir išreikštas kritiškas požiūris bei nuomonė dėl ieškovo veiksmų. Byloje surinkti įrodymai iš dalies patvirtina atsakovės V. S. teiginius apie ieškovą ir jo skundus. Teismas nenustatė, kad atsakovė V. S., atstovaudama Bendriją, buvo nesąžininga, ieškovo nurodytus duomenis apie jį skleidė nepagrįstai ar neobjektyviai, be jokio pagrindo, turėjo tikslą iškreipti informaciją ar ją panaudoti tikslams, kurie nesuderinami su visuomenės lūkesčiais. Atsakovės saviraiškos laisvė neperžengė leistinų ribų ir nepažeidė ieškovo garbės ir orumo.
Atsiliepimas
17. Atsakovės V. S. teiginiai nebuvo kategoriški, nes jais ji išreiškė susirūpinimą nuolat rašomais skundais dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ esančių konteinerių, siekiant atkreipti gyventojų dėmesį į ieškovo veiklą, kurią atsakovę vertina kritiškai. Išrašai iš Vilniaus miesto savivaldybės sukurto tinklalapio www.tvarkaumiesta.lt patvirtina, jog analogiško turinio skundai įvairiais moteriškais vardais dėl konteinerių buvo rašomi nuo 2019 m. rugsėjo 17 d., vėliau nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. sausio 3 d., kasdien. Todėl teismas sutiko su atsakovėmis, jog jų kiekis ir intensyvumas bei iš esmės analogiškas turinys yra aiškiai perteklinis ir neįprastas (ne mažiau kaip 200 analogiškų skundų), tai yra gerai organizuota akcija, pasitelkiant elektroninės erdvės priemones. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovas yra (duomenys neskelbtini) specialistas ir yra suinteresuota konflikto su SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke šalis.
Šalies argumentai
18. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog dėl V. S. veiksmų buvo sumenkintas jo vardas, reputacija, garbė ir orumas, atskleistas žmogaus privatus gyvenimas. Net ir tuo atveju, jei tikrovėje egzistuoja aplinkybė, kad sodininkų bendrijos gyventojų požiūris į ieškovą pasikeitė, nėra jokios galimybės spręsti, ar tokios neigiamos pasekmės atsirado priežastiniame ryšyje su V. S. veiksmais, o ne dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo neteikė. Ginant asmens pažeistą garbę ir orumą taikoma CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisinė atsakomybė. Ieškovo reikalaujamas atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas. Atsiprašymas vertintinas tik kaip asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Todėl teismas negali įpareigoti asmens, net ir iš tikrųjų paskleidusio melagingus, kito asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis, atsiprašyti.
Žemesnės instancijos teismas
19. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – VDAI) su skundu, persiųstu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuri 2020 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovo skundo dalį dėl 2019 m. rugsėjo 21 d. asmens duomenų paviešinimo pripažino iš dallies pagrįstu ir įspėjo socialinio tinklo Facebook paskyros ,,V. S.” valdytoją del VIĮ 3 straipsnio 3 dalies ir 14 straipsnio 1 ir 2 dalies pažeidimo, pareiškė papeikimą del Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio I dalies (a) punkto ir 6 straipsnio I dalies (a) punkto pažeidimo, paskelbiant ieškovo asmens duomenis, kitą skundo dalį pripažino nepagrįsta. VDAI 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu skundo dalį dėl ieškovo duomenų perdavimo Bendrijos susirinkimo metu nutraukė, dalį dėl duomenų apie ieškovo žemės sklypo numerio atskleidimą VASA darbuotojui nutraukė, dalį dėl ieškovo telefono numerio perdavimo VASA pripažino pagrįstu ir skyrė Bendrijai papeikimą. Taigi ieškovas aktyviai gina savo civilines teises įvairiose valstybinėse institucijose. Nurodyti priimti sprendimai yra pakankama ieškovo teisių pažeidimų satisfakcija.
20. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 44 punktą Bendrijos valdymo organas yra Bendrijos valdyba, jos narių skaičius yra 5 (penki). Pagal Įstatų 49-50 punktus Bendrijos valdyba nagrinėja Bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose. Posėdžių šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys. Todėl ieškovo argumentas, kad Bendrijos narių pareiškimus turi svarstyti tik Bendrijos susirinkimas, yra nepagrįstas. Į Bendrijos valdybą kreipėsi S. K., M. K., I. A. su skundu dėl ieškovo elgesio, kurį Bendrijos valdyba svarstė 2019 m. lapkričio 10 d. posėdyje savo kompetencijos ribose, Įstatų 49 punkto pagrindu, ir nepažeidė šioje dalyje teisinio reglamentavimo.
21. Ieškovas apie 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos posėdį buvo informuotas 2020 m. lapkričio 5 d. SMS žinute. Ieškovo nuomonė, kad į Bendrijos valdybos posėdį jis buvo kviečiamas tik dėl jo prašymo nagrinėjimo, neturi įtakos priimant sprendimą. Įstatai nenumato, kad į Bendrijos valdybos posėdžius bendra tvarka kviečiami bendrijos nariai, visi bendrijos nariai kviečiami į visuotinius bendrijos narių susirinkimus, o ne į valdybos posėdžius. Ieškovas, gavęs kvietimą į Bendrijos valdybos susirinkimą, galėjo kreiptis į Bendriją, prašydamas paaiškinti, kokie klausimai bus sprendžiami valdybos posėdyje, tačiau ieškovas to nepadarė. Ieškovas ginčo valdybos posėdyje nedalyvavo savo iniciatyva, todėl nebuvo išklausytas jo paties sprendimu. Bendrijos valdybos posėdyje buvo svarstomi ir kiti klausimai bei priimti atitinkami sprendimai, nesusiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir protokolo.
22. Pagal Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 21 straipsnio 2 dalį į sodininkų bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 19 punktą Bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta Bendrija, sodininkas. Jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), Bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų. Įstatų 25, 26, 29 punktuose nustatyta, kad Bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo stojimo į Bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo Bendrijos įregistravimo. Prašymas stoti į Bendriją paduodamas Bendrijos valdybai. Stojantis į Bendriją sodininkas privalo sumokėti Bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Sodininko pareiškimas yra svarstomas artimiausiame po prašymo padavimo dienos Bendrijos narių susirinkime. Sprendimas dėl narystės priimamas paprasta balsų dauguma. Priimti į Bendriją nariai registruojami sodininkų registravimo knygoje. Bendrijos nariui gali būti išduotas Bendrijos nario pažymėjimas (nario bilietas).
23. Teismas padarė išvadą, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu galima tapti vieninteliu būdu – stojančiajam pateikus bendrijos valdybai pareiškimą ir bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą apie stojančiojo priėmimą į bendrijos narius. Teismas nustatė, jog nėra ieškovo rašytinio prašymo jį priimti į SB „(duomenys neskelbtini)“, jis nemokėjo ir nario mokesčio, nėra Bendrijos sprendimo ieškovą priimti į Bendrijos narius. Bendrija įsteigta 1992 m. liepos 2 d., ieškovas nesiekia nustatyti, kad jis yra Bendrijos narys nuo jos įregistravimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovą Bendrijos nariu nuo 2011 metų. Pagal ieškovo pateiktus duomenis buvo mokėtas ne tik nario mokestis, tačiau ir kiti mokesčiai (už remontą, elektrą), o 2011-2017 m. mokesčius mokėjo ne ieškovas, o jo motina A. B.. Ieškovas savo vardu mokesčius sumokėjo 2019 m. Mokesčių mokėjimas neatleidžia asmens, norinčio tapti Bendrijos nariu, nuo nustatytos įstojimo į Bendriją tvarkos.
24. Teismas nustatė, jog Facebook socialiniame tinkle yra tik dvi paskyros, pavadintos „T. T.“, o kitos dvi paskyros yra pavadintos T. T., G. T.. Paskyros, pavadintos „T. T.“, taip pat skiriasi, vienoje iš jų profilio nuotrauka neįkelta, o kitoje paskyroje profilio nuotraukoje įkeltas vartotojo piešinys. Šalių ir kitų vartotojų susirašinėjimas vyko būtent su tuo vartotoju, kuriuo profilio nuotrauka neįkelta, paskyros pavadinimas – „T. T.“. Teismas pripažino, jog ši paskyra yra ieškovo, o šalių susirašinėjimas vyko būtent su juo. Iš paskleistų duomenų turinio galima suprasti, kad minima būtent atsakovė V. S.. Teismas pripažino, jog vartotojas, pavadintas „T. T.“, išsakė savo subjektyvią nuomonę dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės veiklos. Vadovui, kaip viešam asmeniui, kritikos ribos yra platesnės negu privataus asmens. Todėl teismas netenkino atsakovės priešieškinio ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovas V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, apeliacinės instancijos teismui nepanaikinus pirmos instancijos teismo sprendimo – pakeisti šio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė iš esmės savavališkai pašalino ieškovą iš Bendrijos narių, nors tokią teisę turi tik Bendrijos susirinkimas. Iki praeitų metų ieškovas buvo laikomas SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu. Teismas neįvertino, jog atsakovė savo atsikirtimuose, nurodytuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendime, pati apie ieškovą kalbėjo, kaip apie sodininkų bendrijos narį. Atsakovė V. S. 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tvarkydama Bendrijos kartoteką, pastebėjo, kad ieškovo kartoteka tuščia, jam reikėjo tik parašyti prašymą ir jis būtų nariu, o 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo, ar ieškovas yra Bendrijos narys, nebuvo nuo 2011 m. Tokiu būdu atsakovė patvirtino, kad rašytiniai įrodymai dėl ieškovo narystės Bendrijoje neišliko, o jis buvo laikomas pilnateisiu jos nariu.
25.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovės turi daug ieškovo asmens duomenų, kurių negalėtų žinoti, neturėdamos nei Bendrijos nario prašymo, nei ne nario sutarties. Atsakovė nepateikė teismui nei Bendrijos narių sąrašo, nei sodininkų registravimo knygos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog ieškovas būtų nepateikęs prašymo tapti Bendrijos nariu. Nuo 2011 m. nario mokestis buvo mokamas už tą patį sklypą, todėl įrašas sodininkų registravimo knygoje apie šio sklypo savininką turi būti. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas mokėjo ne nario mokestį, nes mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog mokamas nario mokestis. Kitiems tiksliniams mokesčiams mokėti ne Bendrijos nariams turėjo būti pateikiamos sąskaitos ir jas pagrindžiantys faktiniai duomenys. Atsakovės nepateikė jokių duomenų, už ką ieškovas mokėjo 10 metų.
25.3. Ieškovas 2017 m. Bendrijos susirinkimo protokole pasirašė, kaip Bendrijos narys, jo balsas buvo skaičiuotas, priimant sprendimus, renkant valdybą, jos pirmininką. Ieškovas aktyviai dalyvavo ir 2018 m., 2019 m. susirinkimuose, kaip Bendrijos narys, tačiau yra tik 2017 m. susirinkimo protokolas. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog neturi stojamojo mokesčių duomenų. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad 2011 m. nario mokestį mokėjo ieškovo motina, nes dokumente aiškiai nurodyta, jog mokestį sumokėjo ieškovas. Vėliau, 2012-2019 m., nario mokestį už ieškovą mokėjo jo motina pagal jų susitarimą. Ieškovas negali rašyti dar vieno prašymo, nes tai patvirtintų, kad anksčiau jis nebuvo priimtas į Bendrijos narius. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgė į tai, jog narystė Bendrijoje yra grindžiama laisva valia. Ieškovo noras įrodyti, kad jis yra Bendrijos narys, patvirtina tokią jo valią.
25.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas prašo panaikinti visą 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos sprendimą bei protokolą. Ieškovas posėdžio metu aiškiai nurodė, jog prašo panaikinti tik tą sprendimą, kad tam tikri ieškovo veiksmai buvo pripažinti išpuoliais. Atsakovė nepateikė duomenų, kad šio posėdžio metu buvo svarstomi kiti klausimai. Teismas nepagrįstai nustatė, kad valdyba priėmė sprendimą savo kompetencijos ribose. Teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kokios yra Bendrijos valdybos kompetencijos ribos, nėra dokumento, kuris reglamentuotų, kaip turėtų būti informuotas į valdybos posėdį kviečiamas Bendrijos narys ar ne narys. Tačiau Bendrijos valdyba, kaip valdymo organas, turi veikti sąžiningai. Ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su skundu, pateikti savo poziciją. Tokiu būdu buvo pažeisti teisės į teisingą procesą ir nešališkumo principai.
25.5. Įstatai nenumato galimybės nei nariams, nei ne nariams dalyvauti valdybos posėdžiuose. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nedalyvavo posėdyje savo iniciatyva. Bendrijos valdyba nėra teisėsaugos institucija, ji gali spręsti tik klausimus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija negali vertinti asmenų tarpusavio santykių, tuo labiau, neturėdama jokių faktinių įrodymų. Teismas nepagrįstai nevertino paties skundo dėl ieškovo veiksmų turinio. Skunde asmens pavardė pakeista ranka į ieškovo pavardę, ranka prirašyta antraštė, įvykiai aprašomi be datų, laiškas nepasirašytas, nepateiktas jokiai institucijai. Byloje nėra duomenų, kad skundo autoriai nors kartą būtų kreipęsi tiesiogiai į ieškovą. Byloje nėra 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos protokolo, todėl nėra aišku, koks sprendimas buvo priimtas.
25.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. įrašas Facebook socialiniame tinkle yra jos nuomonė. Atsakovės teiginiai suformuluoti tvirtinant, įrodinėjant, atsakovės teiginiuose nevartojami sąlyginiai pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai. Atsakovės teiginiuose nėra abejonių ar dvejonių dėl skundų rašymo ir dėl to, kad tai daro ieškovas. Atsakovė pateikė informaciją, kaip objektyviai egzistuojančius ir neginčytinus faktus, o ne kaip jos asmeninį tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą. Todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovė pateikė konstatuojamojo pobūdžio žinias (duomenis) apie ieškovo elgesį. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė be ieškovo sutikimo, naudojo jo asmens duomenis tiek susirinkimo metu, tiek skelbiant įrašą „Facebook“ paskyroje. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovės tikslas buvo pagąsdinti ieškovą. Teismas neatkreipė dėmesio į frazės dalį, kad skundai pasirašomi moteriškais vardais. Teismas turėjo vertinti teiginį, kaip vientisą konstruktą.
25.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė savo nuomonę parėmė jai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis (informacija). Byloje nėra rašytinių skundų iki ginčytinų teiginių paskelbimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra G., R., E., L. ar, kad yra moteris, taip pat, kad ieškovas turi psichinių sutrikimų. Todėl neaišku, pagal kokius duomenis atsakovė galėjo susidaryti nuomonę, kad vyras galėtų ar turėtų pasirašyti moteriškais vardais. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pati atsakovė pateikė analogiško turinio pareiškimą į policiją, jog buvo nustatyta, kad moteris, vardu G., kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į VASA. Remiantis vien ieškovo skambučiu į VASA, kuris įvyko prieš 8 mėnesius iki Bendrijos susirinkimo, teigti, kad ieškovas rašo skundus dėl konteinerių, yra nesąžininga. Ieškovas turi teisę kreiptis į VASA, norėdamas užsisakyti asmeninį konteinerį.
25.8. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad atsakovė V. S., atstovaudama Bendriją, buvo nesąžininga, ieškovo nurodytus duomenis apie jį skleidė nepagrįstai ar neobjektyviai, be jokio pagrindo, turėjo tikslą iškreipti informaciją ar ją panaudoti tikslams, kurie nesuderinami su visuomenės lūkesčiais. VASA aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerio pastatymo vieta buvo parinkta pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 1-445. Tai, kad atsakovė klaidingai manė, kad to konteinerio reikalavo ieškovas, nereiškia, kad ji turi teisę savo klaidingą nuomonę skleisti tiek susirinkimo metu, tiek „Facebook“ paskyroje. Atsakovė turėjo pareigą įsitikinti skelbiamos informacijos teisingumu ir tikslumu, o ne viešai skelbti nepagrįstus duomenis.
25.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, reikalaudamas atsiprašymo. Reikalavimas viešo atsiprašymo yra išvestinis. Pagrindinis reikalavimas yra pripažinti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, kuriais buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Tai, kad ieškovas nereikalauja nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, dar nereiškia, kad jo teisės nebuvo pažeistos. Satisfakcijos taikymas galimas tik tada, kai yra nustatomas pažeidimo faktas, ko iš esmės ir siekia ieškovas. Be to, teismas patvirtino ieškovo ir atsakovo V. K. taikos sutartį dėl to paties dalyko. Įstatymas nepagrįstai apribojo asmens galimybes gauti tinkamą satisfakciją tik kaip turtinės ar neturtinės žalos priteisimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog VDAI sprendimai yra pakankama ieškovo teisių pažeidimų satisfakcija.
25.10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog dėl V. S. veiksmų buvo sumenkintas jo vardas, reputacija, garbė ir orumas, atskleistas žmogaus privatus gyvenimas. Atsakovė paskleidė savo teiginius viešoje „Facebook“ grupėje, kurioje tuo metu buvo 6 000 narių, tą įrašą galėjo matyti kolegos, draugai, pažįstami. Atsakovė kreipėsi į visoje Lietuvos Respublikoje platinamą dienraštį, kuriame aprašė šios bylos medžiagą ir iš esmės bandė daryti įtaką tiek ieškovui, tiek formuoti kitų žmonių nuomonę apie ieškovą. Atsakovė kreipėsi į policiją su nepagrįstu skundu. Todėl ieškovo, kaip fizinio asmens, garbė ir orumas buvo pažeisti ir tarp atsakovės atliktų veiksmų ir ieškovo patirtų išgyvenimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.
25.11. Teismo atsakovei iš ieškovo priteistos 3 372,51 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Atsakovės procesinis elgesys buvo nesąžiningas, ji pateikė priešieškinį, kaip privatus asmuo, tačiau priešieškinyje kėlė klausimus, kurie susiję su atsakove, kaip viešu asmeniu, tai yra Bendrijos pirmininke. Atsakovės advokatas dalyvavo trijose posėdžiuose bei atstovavo tiek atsakovę, kaip privatų asmenį, tiek atsakovę, kaip Bendrijos atstovę. Atsakovės atstovas pateikė sąskaitas tik už dalyvavimą posėdžiuose, kaip Bendrijos atstovas, tačiau visuose posėdžiuose buvo nagrinėti ir atstovės, kaip privataus asmens klausimai. Už atsiliepimą į patikslintą ieškinį sumokėjo tik Bendrija. Ieškovas pateikė ne tik atsiliepimą į priešieškinį, jo atstovė ruošėsi posėdžiams, dalyvavo visuose posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas priešieškinys. Todėl, atmetus ieškinį ir priešieškinį privačių asmenų dalyje, turėjo būti atitinkamai sumažintos bylinėjimosi išlaidos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas bandė spręsti klausimą be teismo, pateikė dvi pretenzijas, du taikos sutarties projektus.
Atsiliepimas
26. Atsiliepimu į ieškovo V. B. apeliacinį skundą atsakovai V. S. ir SB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Pagal SBĮ 21 straipsnio 2 dalį į sodininkų bendrijas įstojama ir iš jų išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Pagal atsakovės įstatų 26 punktą prašymas stoti į Bendriją paduodamas Bendrijos valdybai. Stojantis į Bendriją sodininkas privalo sumokėti Bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio stojamąjį nario mokestį. Sodininko pareiškimas yra svarstomas artimiausiame po prašymo padavimo dienos Bendrijos narių susirinkime. Sprendimas dėl narystės priimamas paprasta balsų dauguma. Ieškovas, norėdamas tapti bendrijos nariu, turėtų prateikti prašymą, kuris būtų svarstomas SBĮ ir Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, jog ir SB „(duomenys neskelbtini)”, ir ieškovas kartu siekė ieškovo narystės Bendrijoje. Pagal teismų praktiką, nepaisant bendrijos dokumentuose asmens įvardijimo nariu, tai negali sudaryti faktinio pagrindo pripažinti asmenį nariu, nesant jokių duomenų apie asmens teiktą prašymą juo tapti ir bendrijos narių susirinkimo sprendimą asmenį pripažinti nariu.
Šalies argumentai
26.2. Ieškovas ieškinyje prašė panaikinti SB „(duomenys neskelbtini)” 2019 m. lapkričio 10 d. sprendimą bei protokolą, bet nepateikė rašytinio pareiškimo tik dėl dalies minėtų sprendimo ir protokolo naikinimo. Todėl teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškovas prašo panaikinti visą bendrijos sprendimą bei protokolą, ir pagrįstai atmetė šį ieškovo reikalavimą, nes kitaip būtų panaikinti visi 2019 m. lapkričio 10 d. bendrijos sprendimai, nesusiję su ieškovu. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį negaliojančiais gali būti pripažinti tik sprendimai. SB „(duomenys neskelbtini)” valdybos susirinkime buvo aprašyta situacija pagal turimą informaciją, tačiau joks sprendimas, kuris sukeltų kokias nors teises ar pareigas ieškovui, priimtas nebuvo. Ieškovas apie šį posėdį buvo ne tik informuotas, bet buvo kviečiamas jame dalyvauti. Taigi jam buvo sudaryta teisė dalyvauti, pasisakyti posėdyje ir pateikti prašymus.
26.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o vertintinas tik kaip asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Todėl teismas negali įpareigoti asmens, net ir iš tikrųjų paskleidusio melagingus, kito asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis, atsiprašyti. Bylos duomenys patvirtina, jog prieš Bendriją elektroninėmis priemonėmis buvo teikiamas itin didelis kiekis įvairaus pobūdžio skundų (virš 200), todėl 120 Bendrijos gyventojų parašė pareiškimą policijai dėl ieškovo kurstomos neapykantos, kiti gyventojai teikė Bendrijai skundus dėl ieškovo elgesio, ieškovas skunduose pats įžeidinėjo Bendrijos pirmininkę. Taigi vyko „aršios“ šalių diskusijos socialiniuose tinkluose, todėl atskiri pasisakymai neturėtų būti aiškinami izoliuotai.
Šalies argumentai
26.4. VASA 2020 m. balandžio 7 d. rašte nurodyta, jog ieškovas teikia skundus, o telefoninio pokalbio stenograma patvirtina, kad reiškiamos pretenzijos dėl konteinerių Bendrijoje. Taigi informacija, jog ieškovas teikia skundus dėl konteinerių Bendrijoje, atitinka tikrovę. Ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti fakto, kad pateikta informacija yra žeminanti. Diskutuojant buvo reiškiamas susirūpinimas, jog yra rašomi skundai, siekiant nuslėpti tapatybę, pasirašant kitais vardais. Šis faktas atitinka tikrovę, nes rašydamas skundus dėl konteinerių, ieškovas siekė nuslėpti savo tapatybę. Vien tai, kad diskusijos metu paminėta, jog skundai pasirašyti moteriškais vardais, niekaip nežemina ieškovo, kadangi vyrui pasirašyti moterišku vardu, siekiant išsaugoti anonimiškumą, pats savaime nėra žeminantis faktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
27. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo, sodininkų bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. sprendimų ir protokolo panaikinimo ir ieškovo pripažinimo SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
28. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: VASA 2020 m. gegužės 25 d. raštą ieškovui ir Vilniaus administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4135-484/2020. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
29. Kasacinio teismo praktika, aiškinant šią proceso teisės normą, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
30. Ieškovas teigia, kad teikiamas VASA 2020 m. gegužės 25 d. raštas paneigia teismo išvadą, jog bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad ieškovas ne kartą kreipėsi su skundais į VASA dėl Bendrijoje esančių konteinerių. VASA 2020 m. gegužės 25 d. rašte nurodyta, jog ieškovas 2019 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą dėl individualaus konteinerio pastatymo, tačiau pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 1-445 SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvo pastatytas bendrojo naudojimo MKA konteineris. Rašte taip pat ieškovui paaiškinama, kad pagal teismo 2020 m. kovo 10 d. liudijimą VASA buvo įpareigota pateikti informaciją, ar ieškovas kreipėsi į VASA teismo liudijime nurodytais klausimais. Taigi rašte nurodyta informacija pirmos instancijos teismui buvo žinoma ir ieškovo 2019 m. gegužės 28 d. kreipimosi į VASA faktas teismo buvo aptartas ir įvertintas kartu su kitomis VASA 2020 m. balandžio 7 d. rašte nurodytomis aplinkybėmis.
31. Ieškovas, teikdamas Vilniaus administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4135-484/2020, teigia, jog jame konstatuota, kad Bendrijos pirmininkė veikė neteisėtai, atskleisdama ieškovo asmens duomenis. Minėtame sprendime buvo vertinamas VDAI 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 3R-461 (2.13.-1.) dalies, kuria ieškovo skundas dėl jo telefono numerio perdavimo VASA buvo pripažintas pagrįstu ir Bendrijai skirtas papeikimas, teisėtumo. Pažymėtina, jog šis VDAI sprendimas pirmos instancijos teismui buvo žinomas ir yra aptartas skundžiamame sprendime. Be to, nagrinėjamos bylos objektas yra 2019 m. rugsėjo 21 d. „Facebook“ paskyroje atsakovės V. S. atskleisti ieškovo asmens duomenys. Šis faktas buvo įvertintas Žurnalistų etikos tarnybos inspektoriaus 2020 m. liepos 17 d. sprendimu, kuris taip pat buvo aptartas pirmos instancijos teismo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovo pateiktus įrodymus.
Dėl viešai paskleistos informacijos apie ieškovą vertinimo
32. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės V. S. apie ieškovą paskleisti faktai yra nuomonė, ir nepripažino, jog šie faktai neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio. Teismas neatkreipė dėmesio į paviešintos informacijos dalį, kad skundai pasirašomi moteriškais vardais, netinkamai įvertino ieškovo kreipimąsi į VASA, todėl nepagrįstai pripažino, jog atsakovė savo nuomonę parėmė jai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, neįvertino, jog dėl atsakovės paskleistos informacijos buvo sumenkintas ieškovo vardas, reputacija, garbė ir orumas, atskleistas žmogaus privatus gyvenimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo skundo argumentais.
33. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens garbė ir orumas, kaip ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra paskleistos apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi dėl atsakovės V. S. 2019 m. gegužės 11 d., 13 val., vykusiame visuotiniame Bendrijos susirinkime pasakytų žodžių, jog ieškovas rašo skundus dėl konteinerių, ir 2019 m. rugsėjo 21 d. „Facebook“ paskyroje atsakovės įrašo, jog dėl konteinerių savivaldybę „šokdina“ ieškovas, tačiau rašydamas, pasirašo G., R., E., L., ir adresą skunde nurodo ne savo, o kaimyno. Pažymėtina, jog byloje esanti VASA 2020 m. balandžio 7 d. pateikta informacija patvirtina, jog ieškovas kreipėsi į VASA ir dėl bendrojo naudojimo konteinerio pastatymo, ir dėl šio konteinerio netinkamos vietos, todėl teiginys, jog ieškovas rašo skundus dėl konteinerių, negali būti pripažintas nei melagingu, nei žeminančiu ieškovo garbę ir orumą.
36. Atsakovės V. S. 2019 m. rugsėjo 21 d. „Facebook“ paskyroje pateiktus duomenis apie ieškovą pirmos instancijos teismas įvertino, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei remdamasis gausia analogiškose bylose suformuota kasacinio teismo praktika. Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. balandžio 17 d. sprendime taip pat buvo vertintas atsakovės 2019 m. rugsėjo 21 d. įrašas ir pripažinta, jog šiuose teiginiuose yra skelbiamos žinios ir jos negali būti laikomos tiksliomis. Tačiau taip pat buvo konstatuota, jog šiais teiginiais nėra siekiama pažeminti ar įžeisti ieškovą, o siekiama informuoti apie susidariusią situaciją, todėl garbės ir orumo pažeidimas nenustatytas.
37. Iš dalies sutiktina su ieškovu, jog 2019 m. rugsėjo 21 d. „Facebook“ paskyroje atsakovė savo įrašą suformulavo, kaip teiginius. Tačiau jie turėtų būti vertinami bendrame byloje pateiktų duomenų kontekste. Vilniaus miesto savivaldybės tinklapio tvarkaumiesta.lt išrašai patvirtina, jog Bendrijoje esančio sklypo adresu 2019 m. rugsėjo 15-17 d., 2019 m. gruodžio 11 d.-2020 m. sausio 3 d. buvo rašomi įvairūs skundai dėl atliekų konteinerio vietos, jo skleidžiamos smarvės, dėl to, kad stovi ant žolės, po laidais ir kt. Dėl šių skundų tarp Bendrijos narių buvo kilęs didelis nepasitenkinimas. Todėl Bendrija kreipėsi į Policijos komisariatą dėl psichologinio smurto ir neapykantos kurstymo, prašydama nustatyti, kas rašo skundus į Vilniaus savivaldybės tinklapį ir pasirašo moteriškais vardais, kartu nurodydama, jog įtaria, jog tai ieškovas ar jo motina.
38. VASA 2020 m. balandžio 7 d. pateikta informacija patvirtino, jog ieškovas tikrai kreipėsi dėl atliekų konteinerio pastatymo ir ne vieną kartą reiškė nepasitenkinimą dėl jo vietos. Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog atsakovės 2019 m. rugsėjo 21 d. įraše minėtus skundus, pasirašytus moteriškais vardais, rašo būtent ieškovas. Tačiau aplinkybės, jog Bendrijos nariams tokio pobūdžio skundų gausa kėlė nepasitenkinimą, o pats ieškovas taip pat teikė skundus dėl to paties konteinerio, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė 2019 m. rugsėjo 21 d. įraše galėjo sąžiningai klysti dėl ginčijamų teiginių tikslumo. Be to, šie teiginiai buvo pateikti tik siauram sodininkų bendrijos ratui, todėl juos pagrįstai galima pripažinti artimais nuomonei ar subjektyviam požiūriui į pasakojamus faktus. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę V. S. paneigti melagingą informaciją, paskelbtą 2019 m. rugsėjo 21 d. „Facebook“ paskyroje.
Dėl įpareigojimo atsiprašyti
39. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai jo reikalavimą įpareigoti atsakovę atsiprašyti pripažino netinkamu savo teisių gynimo būdu, kadangi įstatymai neriboja asmens teisių gynybos tik galimybe prašyti turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Be to, teismas patvirtino ieškovo ir atsakovo V. K. taikos sutartį dėl to paties dalyko. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
40. Pagal CK 2.24 straipsnį asmens garbė ir orumas teismine tvarka gali būti ginami taikant įvairius gynimo būdus: ieškovas gali reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovą paneigti paskleistus duomenis, atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Tačiau už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šia teismų praktika.
41. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovo V. K. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dėl ieškovo ieškinio atsakovui V. K. nutraukė. Taikos sutarties 2 punktu V. K. įsipareigojo raštu ir asmeniškai atsiprašyti ieškovo už 2019 m. gegužės 11 d. vykusio Bendrijos susirinkimo metu išsakytus žeminančius žodžius. Tačiau šios taikos sutarties turinys nėra pagrindas nukrypti nuo 40 punkte cituotos teismų praktikos. Pažymėtina, jog pagal CK 6.984 straipsnį ir CPK 42 straipsnio 2 dalį taikos sutarties nuostatos negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui ar nustatyti sąlygas dėl asmens teisinio statuso bei veiksnumo. Visais kitais klausimais šalims leidžiama laisvai susitarti dėl sąlygų, kuriomis jos susitaria užbaigti ginčą taikiai. Todėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos negali būti pripažįstamos tinkamu precedentu, priimant teismo sprendimą dėl iš esmės išnagrinėto šalių ginčo.
Dėl Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 20 d. protokolu priimtų sprendimų
42. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas prašė panaikinti visą 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos sprendimą bei protokolą, taip pat netinkamai įvertino ieškovo skundžiamo valdybos sprendimo priėmimo tvarkos bei turinio teisėtumą, nurodė, jog byloje nėra paties ginčijamo protokolo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
43. Sutiktina, jog nagrinėjamoje byloje iš tikrųjų nėra pateiktas Bendrijos valdybos 2019 m. lapkričio 10 d. protokolas. Tačiau pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taip pat ir CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato pareigą ieškovui prie ieškinio pridėti visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, arba pateikti prašymus dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo. Ieškovas ginčijamo Bendrijos valdybos protokolo nepateikė, neprašė jo išreikalauti iš atsakovių.
44. Byloje yra ieškovo atstovės 2019 m. gruodžio 6 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ pretenzija, kurioje nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 10 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokole konstatuota, kad tariamai ieškovo elgesys nesuderinamas su geros ir draugiškos kaimynystės principais, kaip to reikalauja vidaus tvarkos taisyklės, toks ieškovo elgesys pavadintas išpuoliu. Tarp šalių nekilo ginčo būtent dėl tokio turinio priimto Bendrijos valdybos sprendimo. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Todėl aplinkybė, jog byloje nėra paties protokolo, kuriame būtų užfiksuotas ginčijamas sprendimas, nėra pagrindu pripažinti teismo sprendimą neteisėtu.
45. Ieškovas ieškiniu prašė panaikinti atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir protokolą, kaip neteisėtą. Tačiau pats ieškinio turinys patvirtina, jog ieškovas iš tikrųjų ginčija tik vieną iš 2019 m. lapkričio 10 d. valdybos susirinkime priimtų sprendimų. Taigi, nors ieškovas ir nepakankamai aiškiai apibrėžė savo reikalavimą, tačiau CPK nuostatos suteikia teisę teismui tenkinti šalies reikalavimus iš dalies, tai yra pripažinti negaliojančiu tik vieną iš ginčijamame protokole užfiksuotų sprendimų.
46. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo 2019 m. lapkričio 5 d. gautoje SMS žinutėje buvo nurodyta, kad jis kviečiamas lapkričio 10 d., 13 val., į valdybos posėdį, nurodant posėdžio vietos adresą ir darbotvarkę – sodininkų prašymų nagrinėjimas. Taigi ieškovas nepagrįstai teigia, jog dėl ginčijamo valdybos sprendimo priėmimo buvo pažeista jo teisė į teisingą ir nešališką procesą. Nuo lapkričio 5 d. jis turėjo pakankamai laiko sužinoti, kodėl jis yra kviečiamas į Bendrijos valdybos posėdį, nors nėra valdybos narys, bei išsiaiškinti, kokie klausimai bus svarstomi. Taip pat jis galėjo atvykti į posėdį, į kurį buvo kviečiamas, ir pateikti savo paaiškinimus, tačiau ieškovas tokia teise nepasinaudojo.
47. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 49 punktą Bendrijos valdyba nagrinėja Bendrijos narių pareiškimus, prašymus bei skundus ir per vieną mėnesį pateikia atsakymą. Bendrijos valdybos sprendimai priimami posėdžiuose (Įstatų 50 punktas). Pagal Bendrijos įstatų 78-81 punktus, jeigu Bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti Bendrijos valdyba arba Bendrijų narių susirinkimas. Ginčas pirmiausia nagrinėjamas Bendrijos valdybos posėdyje valdybos darbo reglamento nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme. Taigi pagal Įstatus Bendrijos valdyba turi teisę nagrinėti bet kokius šalių ginčus, jeigu jie to pageidauja. Taip pat Įstatuose yra numatyta galimybė tokius valdybos sprendimus ginčyti teisme ir ieškovas šia galimybe pasinaudojo.
48. Ieškovo ginčijamas sprendimas buvo priimtas pagal Bendrijos narių S. K., M. K. ir I. A. skundą, kuriame nurodoma, jog ieškovas reiškia nepasitenkinimą dėl jų statomos tvoros, gręžinio, fotografuoja ir grasina, jog teiks skundus, be to, prisistatant nuo pareiškėjų sklypo adreso, yra teikiami skundai puslapyje „Tvarkau Vilnių“, nors patys pareiškėjai šių skundų nekelia. Šie skundai sukelia konfliktus tarp kaimynų ir pareiškėjų. Jiems teko kreiptis į savivaldybę, jog šių skundų jie nerašo. Mano, jog šie skundai yra ieškovo. Prašo įspėti ieškovą, kad tokio elgesio netoleruoja ir kreipsis į valstybines institucijas. Taigi šiame skunde buvo nurodomos panašios aplinkybės, dėl kurių konfliktai tarp ieškovo ir Bendrijos vadovės bei kitų jos narių jau buvo kilęs anksčiau, pavyzdžiui, 2019 m. gegužės 11 d. Bendrijos visuotinio susirinkimo metu. Be to, pats priimtas sprendimas iš esmės yra tik ieškovui pareikšta pastaba, kuri jam nesukelia jokių teisių ar pareigų. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl 2019 m. lapkričio 10 d. Bendrijos valdybos sprendimo ir protokolo panaikinimo.
Dėl ieškovo pripažinimo Bendrijos nariu
49. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas, atmesdamas jo reikalavimą pripažinti ieškovą SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu nuo 2011 metų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tai yra pačius atsakovės pasisakymus, kuriuose ieškovas vadinamas Bendrijos nariu, pateiktus mokėjimo dokumentus, aplinkybę, jog atsakovė nepateikė teismui nei Bendrijos narių sąrašo, nei sodininkų registravimo knygos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
50. Pirmos instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis, analizavo Bendrijos įstatus ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas nepateikė duomenų, jog jis būtų įvykdęs šių Įstatų 25-26 punktų sąlygas, pagal kurias asmuo priimamas į Bendrijos narius. Pažymėtina, jog ieškovas, prašydamas pripažinti, jog jis buvo SB „(duomenys neskelbtini)“ nariu nuo 2011 metų, faktiškai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl toks jo prašymas turėjo atitikti CPK 444-447 straipsnių reikalavimus, tai yra ieškovas turėjo nurodyti, kuriam tikslui jam reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių jis negali gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinančius, kad ieškovas negali gauti reikiamų dokumentų arba negalima prarastų dokumentų atkurti.
51. Nagrinėjamoje byloje pats ieškovas negalėjo patvirtinti, jog jis būtų teikęs prašymą Bendrijai dėl jo priėmimo į narius, todėl negalima daryti išvados, jok toks prašymas buvo, tačiau neišliko. Taip pat ieškovas nenurodė, kokiam tikslui prašo nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą, nes atsakovės patvirtino, jog jam pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, jis bus priimtas į Bendrijos narius. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė SBĮ nuostatas bei teismų praktiką, ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jį Bendrijos nariu nuo 2011 m.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, jog teismas iš jo priteisė atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai dideles 3 372,51 Eur bylinėjimosi išlaidas, be to, tas pats advokatas atstovavo ir Bendriją, ir jos pirmininkę, kaip fizinį asmenį, kurios priešieškinys buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais.
53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
54. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
55. Nagrinėjamoje byloje atsakovės SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateiktuose bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose savo suteiktas paslaugas apskaičiavo, taikydamas 80 Eur valandinį įkainį, iš viso buvo suteikta teisinių paslaugų už 3 372,51 Eur, kuriuos visus pirmos instancijos teismas priteisė iš ieškovo. Nagrinėjamoje byloje tas pats advokatas atstovavo ir atsakovę V. S., kaip fizinį asmenį. Sutiktina su ieškovu, jog Bendrijos bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimuose yra nurodyta, jog 160 Eur buvo sumokėta ir už atsiliepimo į priešieškinį analizę. Tačiau priešieškinį byloje teikė tik atsakovė V. S.. Taip pat teismo posėdžiuose buvo atstovaujamos abi atsakovės to paties advokato. Todėl yra pagrindas mažinti Bendrijai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
56. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), yra nurodyti maksimalūs priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiai. Aplinkybė, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija šių dydžių, nereiškia, jog visa patirtų išlaidų suma turi būti priteisiama. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio dydį teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalavimą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
57. Nagrinėjama byla nepripažintina teisniu požiūriu sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, atsakovams nebuvo pareikšti jokie turtiniai reikalavimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Bendrijai iš ieškovo priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau sprendimas patikslintinas, pakeičiant atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ir priteisiant Bendrijai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
58. Atsakovė SB „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl prašomos 726 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo V. B. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti atsakovei SB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo V. B. 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese.