Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamoji byla Nr. 1-244-1204/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25981-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 2 d. ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Šlivinskienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,kaltinamajam N. L. ir jo gynėjai advokatei Nainai Lansbergienei,nukentėjusiajam R. L. ir jo atstovei Jurgitai Šlapaitienei (2026 m. gegužės 6 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),nukentėjusiajam A. L. (2026 m. gegužės 6 d. ir 2026 m. gegužės 19 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) ir jo atstovui advokatui Sauliui Staškui (2026 m. gegužės 6 d. dalyvavo teisiamajame posėdyje per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kuriojeN. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.Teismas n u s t a t ė :Kaltinamasis N. L. nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų sveikatą, o būtent: 2025 m. liepos 23 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žodinio konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį, tuo padarydamas nekiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą pilvo sienos kairėje pusėje, po ko kilusių grumtynių metu peiliu dūrė į nukentėjusiojo A. L. kaklo sritį, padarydamas pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje, nukando R. L. kairės ausies kaušelio dalį, padarydamas kastinę žaizdą kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje, 6 kartus įpjovė į nukentėjusiojo A. L. kairę ranką, padarydamas kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose, taip pat grumtynių metu rankomis, bei nukentėjusiesiems suklumpant, ne mažiau 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam R. L. kraujosruvą kairiajame žaste, nubrozdinimus abiejų kelių priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, ne mažiau 2 trauminiais poveikiais A. L. nubrozdinimus abiejų kelių priekiniame paviršiuje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. L. ir A. L. sveikatą, nes dėl durtinės-pjautinės nekiauryminės pilvo sienos žaizdos ir kastinės kairės ausies kaušelio žaizdos nukentėjusiajam R. L., bei dėl daugybinių pjautinių žaizdų kakle ir kairėje rankoje nukentėjusiajam A. L., jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.ĮrodymaiKaltinamasis N. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis paprašė, jog jie išsineštų daiktus iš jo garažo. Jie buvo jo paprašę, kad palaikytų ir tuos daiktus ilgai laikė garaže. Kaip nurodė, garažas nuosavybės teise priklauso jam. Pareikalavo, kad jie išsineštų tuos daiktus dėl to smaugimo, tai buvo toks atsakas. Parašė A. žinutę, kad jie išsineštų savo daiktus. Kitą dieną pamatęs, kad jie grįžo iš darbo, atsidarė langą ir matė, kad A. tariasi su R., suprato, kad gražiuoju tikrai neišsineš tų daiktų. Išėjo į lauką ir paprašė išsinešti daiktus. A. kažkur išėjo, bet jam atrodo, kad E. buvo atėjęs į garažą. Išgirdo kaip A. tariasi su R., kad reikia skambinti O. ir prašyti, kad leistų tuos daiktus laikyti. Jis pasakė, kad taip nebus. R. prasidėjo agresijos priepuoliai, atsistojęs nuo kedės, pradėjo agresyviai eiti link jo. A. bandė R. L. patraukti. Jis išsitraukė peilį ir R. L. dar labiau pradėjo agresyvėti ir jis dūrė R. Dūrė, nes R. L. puolė jį. Suprato, kad puola, nes dieną prieš buvo įvykis kai R. L. jį smaugė ir jis pagalvojo, kad vėl panaudos jėgą prieš jį. Iš pradžių įdūrė R. į pilvą vieną dūrį, tada ištraukė peilį ir visi užsipuolė ant jo. Norėjo versti jį ant žemės. Nežino, ar jie taip gynėsi. R. trenkė jam vieną kartą į galvą, bet pataikė pusiau į galvą, pusiau į savo mašiną ir tada jie visi nukrito ant žemės, įvyko grumtynės. Iš jo peilio niekas neatėmė, jis paleido peilį ir jie paleido jį. Pripažįsta, kad įdūrė R. vieną kartą, ištraukė ir stovėjo, daugiau nieko nedarė. A. nieko nepadarė. Įkando R. į ausį, nes gynybinis refleksas suveikė. A. niekur nedūrė, nežino iš kur sužalojimai pas A., gal jis pats susipjaustė. Peilis liko įvykio vietoje, jis su juo nepabėgo. Jam buvo keliai nubrozdinti ir alkūnės. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Kaltės nepripažįsta, nes jiems nieko nepadarė. Dūrė R. į pilvą dėl jo kaltę pripažįsta, nepripažįsta, kad jo veiksmai buvo neadekvatūs. Jis gynėsi nuo R. Neįsivaizduoja kaip atsirado sužalojimai pas A. ir kaip jam buvo sužalotas kaklas. Įvykio vietoje buvo paliktas peilis, gal jis pats susipjaustė, nes jis tikrai nieko nedarė ir nieko nežino. Gal ir galėjo grumtynių metu jį sužaloti, bet po to momento, kai dūrė R., jis daugiau nieko nedarė, tiks stovėjo ir viskas, nei bėgo, nei dar kažką. Po to jie puolė ir prasidėjo grumtynės. Jie pradėjo tas grumtynes. Po dūrimo peilis buvo visą laiką rankoje. Specialiai grumtynių metu negalėjo A. sužaloti. Ausies dalį nukando. Dėl R. L. pateikto ieškinio sutinka, bet dėl A. sužalojimų visiškai nesutinka. Su turtinės žalos suma, t. y. 65 Eur sutinka, su neturtine žala – 15000 Eur irgi sutinka, bet tik dėl R. Su ligoninės išlaidomis sutinka tik tiek, kiek tai yra susiję su R. L.. O su A. L. ligoninės išlaidomis visiškai nesutinka. Buvo sudaręs susitarimą su ligoniu kasa, bet jį nutraukė, nes jį bendrai sujungė. Dėl A. sužalojimų visiškai nesutinka, nes jam nieko nepadarė, o ten bendrai skolą įrašė.2025 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 23 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, namo kieme kilus žodiniam konfliktui, N. L. peiliu dūrė A. L. į kairę ranką bei į kaklo sritį, bei peiliu dūrė R. L. į pilvo sritį. Siekiant atimti iš N. L. peilį, grumtynių metu N. L. nukando R. L. kairės ausies kaušelio dalį. A. L. ir R. L. GMP ekipažo pristatytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. N. L. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos areštinę. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta 5 vnt. kraujo nuoplovų, peilis ir galimai žmogaus kūno dalis (ausies kaušelio dalis). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kamerų nestebima (1 t., b. l. 8-11).2025 m. liepos 24 d. nukentėjusiojo A. L. pareiškimas dėl įvykio per „ePoliciją“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 23 d., per pietus grįžus iš darbo A. L. ir jo tėvui R. L., prie jų priėjo N. L. ir ėmė priekaištauti dėl garažo, esą iš ten turi išnešti savo daiktus. Tėvas nurodė, kad daiktus leido pasidėti jo brolis, gyvenantis Palangoje (O. L., toks pats turto bendrasavininkis kaip ir N.). Į tai N. L. sureagavo agresyviai, priėjo prie tėvo (į tėvui priklausančias ribas) ir dūrė jam peiliu į pilvą. Bandydamas ginti tėvą A. L. priėjo arčiau, kilo fizinis konfliktas ir prasidėjo grumtynės, kurių metu buvo bandoma atimti iš N. peilį. Sudaužytas jo telefonas „Iphone 14 pro max“, suplėšyti rūbai. Grumtynių metu jam buvo kėsintasi perpjauti gerklę, pavyko išsisukti nuo pjūvio (bet įdūrimas, kuris dabar susiūtas likęs bei matomas), bet tada N. badė peiliu į kairę jo ranką, griuvo ant žemės ir nubrozdino abu kelius. Įvykio metu smarkiai sužalotas tėvas R. L.. Po įvykio buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, išvežė į gydymo įstaigą, kur buvo apžiūrėtas, susiūtos žaizdos, atlikti tyrimai ir suteikta medicininė pagalba, grįžus namo po kelių valandų pajuto stiprų skausmą rankoje, pradėjo tinti. Mano, jog N. L. įvykio metu galimai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir ankščiau buvo pastebimi pykčio proveržiai, bet tuo metu tik gadindavo savo ir brolio turtą. N. L. gyvena tame pačiame kieme, todėl baiminasi dėl savo ir artimųjų saugumo, gyvybės bei sveikatos, kurie lieka namuose. Jaučiai sužlugdytas, išsigandęs bijo, kad tokios būklės apsiginti negalės ir pergyvena, kad situacija gali pasikartoti (1 t., b. l. 12-15).2025 m. liepos 29 d. R. L. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 23 d., apie 12.45 val., žodinio konflikto metu su sūnėnu N. L., namo kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, N. L. vieną kartą peiliu dūrė jam į pilvo sritį, po ko, grumtynių metu nukando kairės pusės ausies dalį, taip padarydamas jam sužalojimus ir sukeldamas stiprų fizinį skausmą. Prašo N. L. nubausti įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio tvarka išaiškinta, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje (1 t., b. l. 16-18).2025 m. liepos 23 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, iš įvykio vietos paimtas peilis, penkios nuoplovas (galimai su krauju) ir galimai kūno dalis (ausies kaušelis), kuri perduota VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės vyr. gydytojui M. B. (1 t., b. l. 19-39).2025 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 23 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. tyrėju A. J., apie 13.02 val., gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operacijų valdymo skyriaus budėtojo, kad, adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai, pranešėjas girdėjo kaip kaimynų kieme įvyko konfliktas. Yra sužalotų peiliu. Pranešėjas informacijos neteikia, skubina. Kieme galimai buvo 3-4 asmenys. Būklė nežinoma. Apie 13.21 val., atvykus nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai, pasitiko pranešėjas R. K., kuris paaiškino, kad apie 12.47 val., būdamas savo garaže, išgirdo kaip pas kaimynus iš nurodyto adreso įvyko konfliktas ir išbėgęs į gatvę vaikinas šaukiasi pagalbos. Todėl nedelsiant pranešėjas paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Pačio įvykio pranešėjas nematė. Įvykio vietoje buvę asmenys nurodė iš gretimo namo ateinantį asmenį, kuris peiliu sužalojo asmenis. N. L. aiškino, kad policiją kvietė jis, nes buvo užpultas ir gynėsi. N. L. buvo sulaikytas iki aplinkybių išsiaiškinimo. Įvykio vietoje su nukentėjusiais: R. L. ir A. L., dėl sužalojimų pabendrauti nepavyko, į įvykio vietą atvykusi GMP brigada abu vyrus skubiai išsivežė į Šiaulių Respublikinės ligoninės Priėmimo skyrių. Taip pat įvykyje dalyvavo ir viską matė nepilnametis E. L., kuris dėl šoko būsenos, konkrečiai negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. E. L. tik minėjo, kad kieme įvyko konfliktas dėl garaže esančių daiktų, kurio metu N. L., išsitraukęs peilį puolė ant R. L. ir A. L. ir juos sužalojo. Bandant visiems trims iš N. L. atimti peilį, grumtynių metu N. L. nukando R. L. ausies dalį. E. L. išbėgo į gatvę kviesti pagalbos. E. L. įvykio metu nenukentėjo, tačiau buvo visas išsitepęs brolio ir tėvo krauju. E. L. paaiškino, kad peilį pametęs N. L. pasišalino į kito namo kiemą. Numestą peilį E. L. pakėlė ir padėjo prie tvoros, kad jo vėl nepaimtų N. L.. E. L., dėl šoko būsenos neapklaustas. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes buvo pabendrauta L. L., kuri viso įvykio nematė, tačiau minėjo, kad N. L. jau ne pirmą dieną kelia konfliktus su jos vyru ir sūnumis E. L. ir A. L. bei žinutėmis terorizuoja savo nepilnametį brolį O. L.. N. L. paaiškino, kad konfliktas tarp jo ir R. L. bei A. L. įvyko, dėl daiktų, padėtų jo garaže, kuriuos jis atsisako laikyti. Sukonfliktavus dėl daiktų garaže, abu vyrai puolė ant jo, kuomet jis išsitraukė peilį ir dūrė R. L. ir A. L.. Įvykio vietoje matėsi grumtynių pėdsakai, taip pat galimi kraujo pėdsakai, bei buvo rasta R. L. galimai kūno dalis (ausies kaušelio dalis). Dėl laiko stokos, siekiant kuo skubiau pateikti žmogaus dalį ausies kaušelį prisiuvimui medikams, procesiniai veiksmai daikto apžiūra ir nutarimas gražinti daiktus surašyti nebuvo. Taip pat įvykio vietoje ant namo yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri priklauso N. L., kuri yra nukreipta į gatvę ir įvykio vietos nefilmuoja. Paskambinus telefonu į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių buvo bendrauta su gyd. M. B., kuris nurodė, kad ar R. L. yra pažeista pilvaplėvė, jis šiuo metu pasakyti negali. R. L. yra paliktas ligoninėje stebėjimui iki ryto, tada bus aišku ar yra pažeista pilvaplėvė. R. L. padaryto sužalojimo gydimas gali trukti nuo 7 – 10 dienų ir ilgiau. Įvykio vietoje sulaikytas blaivus įtariamasis N. L. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpą. Filmuota Body kameromis (1 t., b. l. 166-167).2025 m. liepos 24 d. N. L. įtariamojo apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, suprantamas, tačiau savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta iš dalies. Jo teisės jam yra išaiškintos, teisės dėl gynėjo taip pat yra išaiškintos, šiuo metu gynėjo nepageidauja, priklausomybių ar psichiatrijos įskaitose nėra registruotas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs, savo veiksmus supranta pilnai. Šiuo metu nedirba, apie savaitę laiko, prieš tai dirbo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, vaistinės pagalbiniu darbuotoju. Išėjo iš darbo, kadangi netenkino darbo sąlygos. Yra našlaitis, neturi nei mamos, nei tėvo, kadangi jie mirę. Nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Šiuo adresu gyvena jis ir jo pusbrolis A. L., tačiau jie kartu su juo negyvena. Jie tik dalinasi tą patį namą, gyvena skirtinguose butuose, jų įėjimai į namą yra iš skirtingų pusių – jo įėjimas yra nuo gatvės pusės, o pusbrolio A. iš kiemo pusės. Jo dėdė R. L. ir pusbrolis E. L. gyvena kitame, atskirame name, kurio numerio nežino, tačiau jų kiemas yra bendras. Į areštinę yra sulaikytas pirmą kartą, taip pat niekada nėra turėjęs jokių reikalų su teisėsauga. Su jam pateiktu įtarimu susipažino, jo esmę supranta. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta iš dalies. 2025 m. liepos 23 d., maždaug apie 11-12 val., tikslaus laiko nepamena, jis parašė žinutę savo pusbroliui A. L., kad pasiimtų savo staliuką iš jo garažo, kuris yra jų namo kieme ir parašė jam, kad ateina ir jis atrakins garažą. Tuomet, kai jis atėjo iki garažo, A. pradėjo jam sakyti, kad neatsimena kieno baldai čia yra. Jis pasakė jam, kad jeigu baldai niekieno, tai juos išmes į kiemą, nes jam reikėjo vietos garaže. Jis nuėjo į savo namus, o A. vaikščiojo kieme. Tada jis prasidarė virtuvės langą ir paklausė A. ar nepersigalvojo dėl baldų. Šis nesureagavo į jo klausimą ir vėl kažkur nuėjo. Jis suprato, kad vėl bus konfliktai, todėl iš savo kambario pasiėmė su savimi sulankstomą žvejybinį peilį ir telefoną, kuriuo, dėl visa ko, įrašinėjo balso įrašą. Peilį pasiėmė, nes norėjo dėl visa ko apsiginti, kadangi yra buvę, jog dėdė R. jam mažam yra trenkęs kumščiu į nosį, tačiau joks tyrimas nebuvo pradėtas ir užvakar, t. y. 2025 m. liepos 22 d. R. smaugė jį. Pasiėmė peilį ir jį įsidėjo į šortų kišenę, jis jo niekam nerodė, juo nemosikavo. Jis nuėjo iki A., dar kartą pasakė jam, kad susirinktų savo staliuką. A. pakvietė E. L., t. y. A. brolį (kitą pusbrolį) nueiti link garažo, o jis tuo metu išgirdo, kaip dėdė R., kuris tuo metu sėdėjo ant kieme esančios kėdės, pasakė A., kuris stovėjo šalia R., jog jis paskambintų O. L. (jis yra jo brolis, bet gyvena Palangoje, pas globėją) ir pasakytų jam, jog jo brolis O. leistų laikyti A. staliuką jo garaže. Tada, tai išgirdęs, jis pasakė jiems, kad „ne, taip nebus“. Tada R. atsistojo agresyviai, pradėjo eiti link jo, sakė jam „ką tu čia jam aiškini?“, A. pradėjo jį raminti, stumti atgal, kad apsiramintų. Tuo metu R. buvo per kokius 5-6 metrus nuo jo, priešais jį. Tuomet jis, pamatęs, kad R. agresyvus vis tiek artėja link jo, iš kišenės išsitraukė peilį ir laikė dešinėje rankoje, juo nesimosikavo, tiesiog laikė rankoje. R. toliau ėjo link jo ir, kai jis priėjo prie jo, jis jam vieną kartą dūrė peiliu į R. pilvo kairę pusę. Tada jie visi, t. y. R., E. ir A., puolė prie jo. R. jam vieną kartą, kurios rankos, nematė, kumščiu trenkė į galvą, tačiau pataikė šiek tiek į jo galvą ir į savo automobilį, kadangi jis stovėjo šalia. Tada jie visi pradėjo jį stumti, po ko jis nukrito ant žemės. Tada jie ant jo atsigulė, A. pradėjo jį iš galo smaugti, smaugė apie 5 sekundes ir atleido, E. lyg laikė jo rankas, tačiau tiksliai nepamena. Tada kažkuris iš jų bandė atimti iš jo rankos peilį, nes jį vis dar laikė rankose ir atėmė, tuomet jam pavyko išsilaisvinti iš jų ir jis pabėgo link jų gatvėje esančių sekančių namų. Matė, kad link jo bėga Ar., pagalvojo, kad jį gaudo, išsigando, todėl paskambino savo mobiliuoju telefonu policijai ir, sutikęs kaimyną, dar jo paprašė, kad jis taip pat iškviestų policiją, o po to, šalia kaimyno palaukė atvažiuojančių pareigūnų. Atvykę pareigūnai jį sulaikė laikinai, kol išsiaiškins aplinkybes ir po kurio laiko išvežė į ligoninę, kurioje jį gydytojai apžiūrėjo, išleido, o pareigūnai jį atvežė į areštinę. Tuomet, kai R., A. ir E. jį užsipuolė, jis nusibrozdino savo alkūnes, kelius, abiejų plaštakų viršutines dalis, nusibrozdino nugarą. Dar kartą nurodo, kad dėl pareikšto jam įtarimo, savo kaltę pripažįsta tik iš dalies. Pripažįsta tik tai, kad peiliu vieną kartą dūrė savo dėdei R., tačiau nurodo, kad tikrai A. nedūrė peiliu nei į ranką, nei į kaklą, taip pat nieko nedarė E., todėl jei A. susižalojo, tai, mano, kad jis galėjo susižaloti kažkaip pats grumtynių metu. Paaiškina, kad ant savo namo dalies yra įsirengęs vaizdo stebėjimo kamerą, kuri įrašinėja vaizdą, tačiau per ją matosi tik šiek tiek kiemo ir gatvės dalis. 2025 m. liepos 23 d. įvykio metu vykusio konflikto ir grumtynių neužfiksavo, bet galėjo užfiksuoti tą vaizdą, kaip jis bėgo nuo A. ir kvietė policiją. Jei reikės, galės pateikti vaizdo medžiagą prie ikiteisminio tyrimo bylos. Prie savo apklausos nori nurodyti, kad tai ne pirmas kartas, kuomet konfliktuoja su R. ir A. 2025 m. liepos 22 d. pas jį į namus atėjo R. su A., kadangi norėjo pasižiūrėti namo vamzdžius, nes jie laša, patikrino ir išėjo. Tada jis pasakė A., kad jei kažką reiks pirkti, jis parašys jam. Po kurio laiko, tą pačią dieną, pas jį į namus atėjo pakalbėti R. Jis jo paklausė, kas su juo čia yra, kodėl jis pravardžiuoja A., tuomet išsitraukė telefoną, nes norėjo įrašyti jo pokalbį ir tai pamatęs, R. viena ranka čiupo jam už gerklės ir stūmė į sieną. Tada jis jam pasakė, ką jis jam padarė ir po truputį jis pradėjo rimti, apsikabino jį, išėjo ir jis iškvietė policiją. Sekančią dieną, t. y. 2025 m. liepos 23 d., dėl šio įvykio, parašė pareiškimą per ePoliciją. Kiek žino, jau yra atliekamas kažkoks tyrimas dėl šio įvykio, nes su juo jau buvo susisiekusi tyrėja. Dabar apie tai papasakojo tik dėl papildomos informacijos. Pasakė viską, kas jam žinoma, daugiau nieko papildyti neturi (2 t., b. l. 35-39).2025 m. liepos 24 d. N. L. įtariamojo papildomos apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje jau yra davęs parodymus, tvirtina juos ir prašo jais vadovautis. Nori papildomai nurodyti, kad 2025 m. liepos 23 d. įvykio metu, kuomet grumtynių metu ant jo užgulė dėdė R. ir jo pusbroliai A. bei E., po to, kai jį smaugė E. ir atleido jam kaklą, jis pamatė prieš save kažkieno galvą ir ausį, todėl gindamasis vieną kartą įkando į tą ausį, po ko R., A. ir E. iš jo atėmė peilį ir jis pabėgo. Nurodo, kad jis nežino, kuriam įkando, nes nematė. Dar kartą nurodo, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, pripažįsta tik iš dalies. Jis pripažįsta, kad vieną kartą dūrė peiliu į dėdės R. pilvo kairę pusę ir vieną kartą kažkuriam, t. y. R., A. ar E. įkando į, galimai, kairę ausį, tačiau kuriam, nežino, bet jei jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad jis įkando R., tai taip galėjo būti, pripažįsta. Pasakė viską, kas jam žinoma, daugiau nieko papildyti neturi (2 t., b. l. 40-42).2025 m. rugpjūčio 26 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 874/2025(04) dėl A. L. padarytų sužalojimų, kurios išvados dalyje nurodyta, kad A. L. padaryti kūno sužalojimai: pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose, nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje. A. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2025 m. liepos 23 d., 13.29 val. jį pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. A. L. pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose padaryti pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. A. L. pjautinėmis žaizdomis kaklo kairėje pusėje ir kairėje rankoje padaryti reikėjo septynių smūgių pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o nubrozdinimams abiejų kelių priekiniame paviršiuje padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. A. L. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių pjautinių žaizdų kakle ir kairėje rankoje nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad A. L. nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius (1 t., b. l. 58-59).2025 m. rugpjūčio 26 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 878/2025(04) dėl R. L. padarytų sužalojimų, kurios išvados dalyje nurodyta, kad R. L. padaryti kūno sužalojimai: nekiauryminė durtinė – pjautinė žaizda pilvo sienos kairėje pusėje, kastinė žaizda kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje, nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje. R. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2025 m. liepos 23 d., 13.08 val. jį pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. R. L. durtinei – pjautinei žaizdai pilvo sienos kairėje pusėje padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu į pilvo kairę pusę, o kraujosruvai kairio žasto išoriniame paviršiuje, nubrozdinimams abiejų kelių priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, kastinei žaizdai kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje padaryti reikėjo šešių trauminių poveikių bukais kietais daiktais. Iš viso apatinėje dalyje padaryti reikėjo šešių traukinių poveikių bukais kietais daiktais. Iš viso R. L. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo septynių trauminių poveikių. R. L. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės nekiauryminės pilvo sienos žaizdos ir kastinės kairės ausies kaušelio žaizdos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tikėtina, kad R. L. nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu kontaktuojant su bukais kietais paviršiais (1 t., b. l. 112-113).2025 m. spalio 7 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 1102/2025(04) dėl A. L. padarytų sužalojimų, kurios išvados dalyje nurodyta, kad A. L. padaryti kūno sužalojimai: pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose, nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje. A. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2025 m. liepos 23 d., 13.29 val. jį pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. A. L. pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose padaryti pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. A. L. pjautinėms žaizdoms kaklo kairėje pusėje ir kairėje rankoje padaryti reikėjo septynių smūgių pjaunančiu daiktu ar įrankiu, о nubrozdinimams abiejų kelių priekiniame paviršiuje padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. A. L. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl daugybinių pjautinių žaizdų kakle ir kairėje rankoje nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Kūno sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos rekonstrukcinės – plastinės operacijos. Tikėtina, kad A. L. nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius“ (1 t., b. l. 77-78).Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo su tėčiu kieme, prie pavėsinės, atėjo N. ir prašė R. telefono numerio tyrėjai, nes, tariamai, praėjusią dieną pasakė policijai ne tokį numerį. Suprato, kad jis bandė telefonu įrašą padaryti, išprovokuoti. Sakė, kad R. jį vakar smaugė. Tėtis sakė, kad niekas jo nesmaugė. Paskui apsižodžiavo. Jis išėjo, atsidarė virtuvės langą ir klausė, ar neapsigalvojom dėl to. Jis atsakė, kad neapsigalvojo. Vėliau jis pradėjo dėl tų garažo baldų sakyti, kad pasiimtų. Dėl irklentės nieko nesakė, nežinojo, kad ten yra. Sakė dėl baldų ir brolio traktoriuko. Jau ėjo pasiimti daiktų, bet kalbai pasisukus apie traktoriuką, jis pasakė, kad paklaus brolio ir grįžo atgal prie pavėsinės. Paskui nusprendė tuos baldus pasiimti, nes neatstos ir neduos ramybės. Pasakė, kad eina. N. L. stovėjo prie vartelių, jo rankos kišenėse buvo. Tėtis priėjo prie jo, o jis dūrė tėtei į pilvą, tėtis susilenkė. Jis pribėgo ir nuspyrė N. L. nuo tėvo. Tada N. L. puolė jį, jie nusistūmė iki mašinų, pradėjo šauktis pagalbos, nes matė, kad jis nejuokauja, tikrai kėsinasi. Atbėgo greitai tėtis ir prasidėjo grumtynės, bandė atimti peilį, o jis peilio nepaleido. Ranką supjaustė, pirštai nebejudėjo, niekas nebesivaldė. Tėtis šaukė, kad į ausį kanda. Išgirdo, kad kaimynas išlindo, pradėjo šaukti, kad kviestų policiją, medikus. Tėtis išlupo peilį ir N. L. pabėgo į gatvę, į kitą pusę, pas kitus kaimynus. Girdėjo, kad skundėsi, jog jį užpuolė ir jis slepiasi, bėga nuo jų. Jie supjaustyti laukė medikų. Atvažiavo medikai ir juos į ligoninę išvežė, o N. L. policiją išvežė. Jam buvo sužalotas kaklas, dilbis, pirštai, delnas, daugiau nubrozdinimai kojų. Rankoje buvo padaryti 2 pjūviai, dilbyje 2 pjūviai, tokie kaip nuskutimai. Plaštakoje – „paduškėlės“ ir pirštai. Nubrozdinimai buvo padaryti kojose, aplink kelius. Civilinį ieškinį reiškia ir jį palaiko. Ant kaklo liko žymė, yra likę randai ant rankų. Randus galima pašalinti plastikos chirurgų pagalba. Jam buvo padaryti 7 smūgiai peiliu, pagal specialistės išvadą. Su specialisto išvada sutinka. Anksčiau nelabai bendravo su kaltinamuoju, nes yra buvę įvykių, nesutarimų. 10 balų skausmo skalėje savo skausmą vertina 10 balų. Žaizdų gijimas truko ilgai, gal kokius 3 mėn., laukė operacijos, nes buvo pažeisti nervai dilbio srityje, negalėjo pirštų pajudinti, daiktų paimti. Vis dar yra pirštų nutirpimai. Chirurgė sakė, kad šios pasekmės visam gyvenimui. Dėl įvykio negalėjo dirbt. Užsiima individualia veikla, darbas susijęs su trinkelių klojimu. Negalėjo dirbti apie 5 mėnesius. Patyrė turtinę žalą: 100 Eur išleista „Meliva“, vaistinėje, tvarsčiams, operacijai. Buvo sudaužytas brangus telefonas, darbiniai šortai, marškinėliai, kelnės suplėšytos. 1340 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį palaikau ir prašau priteisti 20000 Eur neturinės žalos.2025 m. liepos 29 d. A. L. liudytojo apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, gyvena nuosavame name. Šame name gyvena jis ir jo draugė K. T., kuri įvykio nematė, kadangi buvo išvykusi į Latviją. Šiame name taip pat gyvena ir jo pusbrolis N. L., tačiau jie kartu su juo negyvena, bendro ūkio neveda, gyvena atskirus gyvenimus. Minėtame name turi atskirus įėjimus į namą, jo įėjimas į minėtą namą yra iš kiemo pusės, o N. įėjimas yra iš gatvės pusės. Dėl 2025 m. liepos 23 d. įvykio – apie 12.00 val., per pietus, kartu su tėčiu R. grįžo namo, kadangi turėjo įtarimų, kad jo pusbrolis N. gali kažką daryti, kažkaip jam pakenkti. Tokie įtarimai atsirado, kadangi N. minėtą dieną atėjo iki mamos L. parduotuvės, kurioje ji dirba, klausė, ar ji dirba parduotuvėje, domėjosi. Be to, N. brolis O. buvo kiek anksčiau minėjęs, jog N. planuoja nusižudyti, kad nori jo laikomą šunį apnuodyti, nes nori, jog jie kankintųsi. Tik grįžus namo, iškart jau matė, kad N. vaikšto po jų kiemą neramus. N. jo tėčiui pasakė, kad jis duotų savo telefono numerį, nes tyrėja negali prisiskambinti jam. Tėtis paklausė N. „N., kas tau daros?“. N. tiesiog pradėjo sakyti „nesmauk jo, nesmauk“ ir tai įrašinėjo telefonu. Tuomet N. dar kartą prašė jo tėvo telefono numerio, nes reikėjo tyrėjai, tačiau jie jam jo nedavėm (įtarė, kad N. specialiai atėjo jų provokuoti) ir N. nuėjo į savo namus. Jie su tėvu R. kieme tvarkė darbinį automobilį ir tuo metu N. išlindo pro langą. Pasakė jiems „ar dar neapsigalvojot?“, atsakė, kad ne, neapsigalvojo. Tuomet į kiemą atėjo N., pasakė, kad jis nueitų iš N. garažo pasiimti savo daiktus (garaže jis buvo pasidėjęs tik savo irklentę, kiti ten laikomi daiktai yra ne jo). Jis atsakė, kad pasiims tik irklentę, o kitų daiktų jam nereikia. Jie su juo nuėjo iki garažo, tačiau į garažą nebeįėjo, kadangi įtarė, jog jis jį gali pulti. Atrodė pasimetęs, jo akys bėgiojo, buvo prilipęs prie jo nugaros. Tuomet N. atėjo į tėvo kiemą, paklausė jo dėl tėvo virtuvinių baldų, laikomų N. garaže, ar pasiims juos ar išmesti. Tėvas atsakė, kad O. (N. brolis) leido jam laikyti baldus, tai ir laikys. Patikslina, kad minimas garažas priklauso N., O. ir jų sesei K. Apie 12.30 val. tarp tėčio ir N. kilo žodinis konfliktas. N. provokavo tėtį, kad neva įrašinėja pokalbį. Tėtis pasakė N. „nu ko tu nori iš jų, pasitrauk“, priėjo prie jo kieme esančių vartelių, norėdamas išvaryti iš kiemo N. ir tuo metu N. išsitraukė peilį ir vieną kartą dūrė tėčiui į pilvo sritį. Tėtis susilenkė. Tuomet N. atsisuko į jį, o jis, supratęs, kad jis gali pulti jį, vieną kartą dešine koja spyrė į N. kūno vidurį, kad jis atstotų nuo jų. N. atsirado už vartelių ir jie, t. y. jis, tėtis ir jo brolis E. puolė prie N., prirėmė jį prie žemės, norėdami atimti iš jo peilį ir jį sulaikyti. Tada N. jam su peiliu perrėžė kaklo kairę pusę ir jis pajautė, kad jo peilis yra jam prie pat gerklės. Jis suprato, kad kėsinasi į jo gyvybę. Tada jis su savo rankomis bandė peilį patraukti į apačią, atimti iš jo, bet jis laikė tvirtai tą peilį, mosikavosi juo, tačiau jie vis tiek bandė iš jo atimti jį. Tuo metu jis jam peiliu 3 kartus įpjovė į kairę ranką ir vieną kartą įpjovė į kairės rankos rodomąjį pirštą, po ko toliau vyko grumtynės. Šiaip ne taip atėmė iš jo peilį ir tuo pačiu metu N. vieną kartą įkando jo tėvui R. į kairę ausį, po ko nukando ausies dalį. Tada N. pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės, pasiėmė telefoną, įrašinėjo, kad neva jį užpuolė ir jis nubėgo pas kaimyną, o po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir GMP darbuotojai. GMP darbuotojai jam ir jo tėvui R. suteikė pirmąją pagalbą, apžiūrėjo ir išsivežė į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Jo broliui E. N. grumtynių metu nieko nepadarė, jo nesužalojo, jam medikų pagalbos neprireikė. Įvykio metu jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje vertina 10 balų ir buvo padaryti sužalojimai. Ligoninėje buvo gydomas iki liepos 28 dienos ir yra nedarbingas. Šiuo metu jam vis dar skauda supjaustytą ranką ir kaklą. Prašo N. L. nubausti įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio tvarka jam išaiškinta, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Nurodo, kad pagal jam įteiktą užduotį atlikti objektų tyrimą nuvyks pas medicinos ekspertą. Papildomai nurodo, kad po šio įvykio, kuomet N. grįžo į namus, jis, pamatęs jų akių kontaktą, džiaugiasi, filmuoja tėvą, vaikštantį po kiemą, rodo šypseną, tokiu būdu toliau provokuoja juos. Prie savo apklausos nori nurodyti, kad N. L. jau kokius 3 metus yra pasikeitęs, užsidaręs, būdavo atvejų, kad nei iš šio, nei iš to namuose daužydavo visus baldus. Taip pat, prieš 2025 m. liepos 23 d. įvykį grasino savo broliui O., kad padegs namus, kad kartu su juo sudegs ir O., negyvens nei N., nei O., nei jie. (1 t., b. l. 42-45).Nukentėjusysis R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra N. L. dėdė. Ryte A. L. pradėjo N. L. rašyti žinutes, kad išsivalytų garažą, nes pas jį baldus yra pasidėję. Jis pradėjo skambinti, kad išsivalytų, nes jam reikia to garažo. Jie per pietus grįžo į namus, ir jis A. sakė, kad eitų išsivalyti. Jam nieko nesakė. A. nuėjo ir pasakė, kad ten nieko jo nėra, tik irklentė. N. langą atsidaręs pradėjo šūkauti, kad išsivalytų garažą. Jis jam pasakė, kad palauktų, nes buvo karšta diena, buvo ką tik grįžę. Jis ten šūkavo, šūkavo, o paskui atėjo prie jo varčiukų. Jis jam pasakė, kad jo brolis leido pasidėti ten daiktus ir, kad nevadovautų. Jis pasakė, kad šito nebus, nebeleis ir dar ten kažką bambėjo. Paskui A. sako einam išsineškim, nes neatstos. Jis sutiko, o N. L., stovėjęs prie tų varčiukų, jam tik priėjus iš karto dūrė ir jis susirietė. Atbėgo A., spyrė iš kojos, N. L. nukrito ir čiupo už rankos su peiliu, jie ten taip ritosi. Jis ten gulėjo. Atbėgo sūnus, paprašė atnešti didelį rankšluostį, šis atnešė, jis ten gulėjo, o jie ritosi. Paskui išgirdo, kad A. šaukia: „padėkit, baigia mane subadyti“. Jie tarp mašinų gulėjo ir jis eidamas rėmėsi visas kruvinas, slydo ir nulaužė veidrodį ir ant jų užkrito, ranką laikė. Tada pribėgo mažiukas sūnus, čiupo už rankos. Jis sakė, kad neimtų už peilio. Jis jam išlupo tą peilį, padavė mažiukui, jis peilį numetė. Kol šį užgniaužęs laikė, šis jam ausį drėskė kol ją nuplėšė. Jie atsistoję jį paleido. A. visas kruvinas, ranka kruvina, iš kaklo bėgo kraujas, o šis pabėgo į gatvę. Kaimynai subėgo, jis prašė, kad kviestų greitąsias ir ši atvažiavo. Buvo nesutarimų su N. L. dar prieš tai. Buvo iškvietę policiją, nes jis baldus daužė, bijojo, kad padegs. Jis žiūri akis išpūtęs ir sako, kad tvarkėsi. Ar jis buvo apsvaigęs įvykio metu, nežino. Savo civilinį ieškinį palaiko, nes tiek drėskė, kad ausį nuplėšė. Nepatogumai yra, kad ir į kirpyklą einant. Nebuvo galimybės prisiūti ausies, nes ji sukramtyta. Kažkokios operacijos reikės, nes ausis užspausta. Dėl pareikšto civilinio ieškinio: pirko pleistrus, ausiai tvarsčius, tepaliukus, dezinfekcinės priemonės, išleido 30 Eur. Prašo žalos už marškinėlius ir šortus. Išvaizda pablogėjo, jaučiasi nepatogiai. Nedarbingas buvo daugiau nei mėnesį, gal pusantro. Ir dabar kai sunkiau pakelia – kažkas jaučiasi, nes buvo susiūta. Daug kraujo buvo, todėl nepakako popierinio rankšluosčio. Prašo tenkinti 65 Eur turtinės žalos ir 15000 Eur neturinės žalos dėl patirtų išgyvenimų. 10 balų sistemoje skausmą pilvo srityje vertina 7 balais, nes buvo didelis išgąstis. O dėl ausies, tai jis ilgai ją kramtė ir kol nuplėšė, jis sukandęs, tai pratratėjo tie sąnariukai, drėskė kol nuplėšė iš viso – skausmą vertina 10 balų.2025 m. liepos 29 d. R. L. liudytojo apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai. Gyvena nuosavame name kartu su savo sūnumi E. L. ir žmona L. L.. Šalia jų namo, tame pačiame kieme, tuo pačiu adresu yra kitas gyvenamasis namas, kuriame gyvena jo kitas sūnus A. L. ir sūnėnas N. L., tačiau jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, gyvena atskirus gyvenimus. Jų įėjimai į namus yra iš skirtingų pusių, jie visi turi tik bendra kiemą. Nurodo, kad 2025 m. liepos 23 d. nuo ryto iki pietų mieste dirbo su sūnumi A., namo grįžo apie 12.00 val. Grįžęs, atsigėrė alaus. Prie jų su sūnumi priėjo N., pasakė, kad susirinktų daiktus iš garažo. Garažas priklauso N., jo broliui O. ir sesei K. Šiame garaže jis ir jo sūnūs A. bei E. laikė savo daiktus, kadangi N. buvo leidęs juos laikyti. Kai jam N. pasakė, kad susirinktų daiktus iš garažo, jis jam pasakė, kad jis palauktų, o A. nuėjo iki N. garažo. Tuomet jis atsisėdo į pavėsinę atsigerti alaus. Po kurio laiko nuėjo iki tualeto, o N. sekiojo jį iš paskos, atėjo į jo kiemą. Eidamas atgal į namo kiemą pasakė N. „kas tau darosi, čia juk ne tavo vieno tas garažas, čia ir tavo brolio O., ir sesės garažas, tai gal jam jie leido pasidėti daiktus“. Sūnus A. jam pasakė, kad einam į garažą, susirinksim daiktus ir bus rami galva. Beeinant link garažo, jie jau planavo pasiimti daiktus iš garažo, tačiau jiems dar būnant jo kieme, prie vartelių priėjo N., jis jam pasakė „kas tau, vaike, daros, ko tu čia nerimsti?“ ir jis nieko neatsakęs vieną kartą dūrė peiliu jam į pilvo kairę pusę, po ko jis susilenkė, užsiėmė už pilvo, jam susvaigo galva, išsigando. Jo sūnūs A. ir E. tuo metu jam buvo už nugaros. Tuomet sūnus A. vieną kartą spyrė N. į kūną, su tikslu jį atstumti nuo jų ir tuomet jis tik išgirdo, kaip A. šaukė „padėkit, peilį laikykit“. Tai išgirdęs, jis taip pat pribėgo prie A. ir E., kurie bandė sulaikyti N., atimti iš jo peilį. Tada jie visi prispaudė N. prie žemės, bandė atimti iš jo peilį, po ko N. peiliu įpjovė A. į kaklo sritį ir ranką. Kaip N. A. sužalojo, jis tiksliai nematė, kadangi viskas vyko greitai, sunku buvo suprasti kas vyksta, vyko grumtynės. N. mosikavosi su peiliu, o jie bandė iš N. atimti peilį, bet grumtynių metu jis jau matė, kad A. yra sužalotas. Po to jis savo kairės pusės kūno šonu prispaudė N. ranką, kurioje jis laikė peilį ir tokiu būdu jiems pavyko atimti iš jo peilį, tačiau tuo metu N. jam stipriai įkando į kairę ausį, ją kurį laiką laikė sukandęs, tempė ir nukando ausies dalį. Tada N. išbėgo iš kiemo pas kaimynus, šaukė, kad jį užpuolė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir GMP darbuotojai, kurie jam ir jo sūnui A. suteikė pirmąją pagalbą ir išsivežė į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimą. Tiek jis, tiek jo sūnus buvo paguldyti į ligoninę, kurioje jiems susiuvo žaizdas ir paliko stebėjimui. Sūnaus E. N. nesužalojo. Nurodo, kad įvykio metu jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, kurį skausmo skalėje vertina 10 balų ir padaryti sužalojimai. Šiuo metu jis yra nedarbingas, gydosi ambulatoriškai, važiuoja į ligoninę į perrišimus. Civilinio ieškinio tvarka jam išaiškinta, civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Pagal jam įteiktą užduotį atlikti objektų tyrimą, jis pas medicinos ekspertą tikrai nuvyks. Prašo nubausti N. įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 96-99).Liudytojas E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad tėtis ir brolis grįžo iš darbo, jie trise buvo pavėsinėje ir atėjo N. L., paprašė kažkokio numerio. Išėjo ir po kelių minučių grįžęs paprašė, kad iš jo garažo pasiimtų savo daiktus. Jie su broliu ėjo link garažo, brolis apsigalvojo ir jis toliau ėjo vienas. Eidamas išgirdo šauksmą, atbėgęs ir pamatė, kad N. laiko peilį, o tėtis padurtas į pilvą. Brolis nuspyrė N. Tėtis, A. ir N. buvo prie mašinos. Matė kaip broliui su peiliu įsmeigė į ranką. Pribėgo ir jie nuvirto. Jis N. laikė už riešo, kad jis daugiau nieko nepjautų. Peilis visą laiką buvo N. rankoje. Nelabai pamena. N. nebuvo ką daryti ir jis pasilenkė ir nukando tėčiui ausį. Paskui jie jį kažkaip paleido ir jis pabėgo pas naujakurį kaimyną ir jam kažką pasakė. Kaimynas išgirdo ir iškvietė policiją ir medicinos pagalbą. Policija suėmė N., o greitoji išsivežė tėtį ir brolį. Tėčiui nieko nepažeidė, o broliui reikėjo daryti operaciją. Dabar tėtis ir brolis jaučiasi gerai, brolis tik ranką nebe taip judina kaip anksčiau.2025 m. spalio 8 d. E. L. liudytojo apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad jam yra išaiškintos jo teisės ir pareigos, yra įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Dėl ko yra pakviestas į apklausą jis žino, sutinka duoti parodymus. Nori nurodyti, kad liepos mėnesį, kurią dieną, nepamena, po pietų, maždaug apie 13.00 val. į namus, adresu (duomenys neskelbtini) grįžo jo tėtis R. ir brolis A. Jie sėdėjo lauko pavėsinėje, jų namo kieme, ir po kurio laiko prie jų priėjo jo pusbrolis N. L., kuris jo tėvo paprašė kažkokio telefono numerio. Tėvas atsisakė jam pateikti ir paklausė jo „kodėl tu taip darai?“, o N. atsakė, kad „aptarsime teisme“ ir nuėjo nuo jų. Po kurio laiko, maždaug po 5 minučių jis pamatė, kad link jų ateina N., tuo metu jis nuėjo iki garažo pasiimti savo daiktus. Grįžęs prie tėčio ir brolio, jis pamatė, kad jo tėtis yra padurtas, stovėjo užsiėmęs už pilvo, o kiek jam pasakojo tėtis su broliu, jį padūrė N. Tuomet jis iškart pribėgo prie savo tėčio ir brolio A., jie stovėjo prie tėčio automobilio, grūmėsi, gynėsi nuo N. ir tuo metu jis pamatė, kad N. peiliu įdūrė jo broliui A. į ranką. Tada jie besigrumdami nukrito ant žemės, po ko jis suėmė už N. rankos, kurioje jis laikė peilį, riešo, laikė, kad daugiau niekam neįdurtų peiliu. Po kurio laiko N. išmetė peilį, pasilenkė į priekį ir jo tėčiui nukando, kiek pamena, kairės ausies dalį. Nukandęs ausies dalį, pabėgo nuo jų ir nubėgo pas naujakurį kaimyną ir kažką su juo kalbėjo, jie tai matė. Jis N. peilį paėmė nuo žemės ir nunešė prie vartų. Po to, jis savo tėčiui ir broliui atnešė tualetinio popieriaus uždėti ant kraujuojančių žaizdų ir neužilgo atvyko greitoji medicinos pagalba bei policija. Tėtį su broliu išsivežė į ligoninę, o jis pasiliko namuose. Nurodo, kad įvykio metu, kuomet grūmėsi su N., atsirado tik keli nubrozdinimai, tačiau jie atsirado nuo grumtynių, užsigavo pats krisdamas. Įvykio metu jam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, N. jam nieko nepadarė. Šiuo metu jam yra baimė išeiti į kiemą, kadangi nesijaučia saugiai prie N.. Šią baimę jis vertina 4-5 balais. Po šio įvykio N. jį provokuoja, rodo liežuvį, filmuoja, stengiasi į save atkreipti dėmesį, bando jį išgąsdinti (1 t., b. l. 126-129).2025 m. rugpjūčio 5 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) skambučių apžiūra: Apžiūrėti PRĮR ROIK: 0125000422965 BPC skambučio įrašai, kurių yra trys. Apžiūrimas skambučio įrašas, pavadinimu „2025_07_23_12-44-54_37060026829“, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbis trunka 1 min. ir 20 sek.(O – operatorius, R – pranešėjas R. K.). O: „112.“ R: „Iškviesti policiją.“ O: „Kokiu adresu?“ R: „Laba diena, (duomenys neskelbtini), greičiau važiuokit, greitąją iškvieskit.“ O: „Kas čia yra nutikę?“ R: „Kažkas ten nežinau, jie ten su peiliais kažką susimušė, nežinau, pats kaimynas.“ O: „O buto numeris koks?“ R: „Nėra, čia namas, (duomenys neskelbtini).“ O: „Šiaulių mieste? O jūs girdėjot ką būtent? Alio, ką girdėjote ten būtent? Ką girdėjote, kas čia vyksta?“ R: „Sakė padūrė kažkas tai, vaikis kažkoks tai, abudu padūrė, kruvini kaimynai.“ O: „Amžius koks?“ R: „Ne, mano, kieno?“ O: „Nukentėjusiųjų?“ R: „Nu ką aš žinau, koks amžius, manęs neklauskite, aš nepažįstu tų kaimynų.“ O: „Maždaug, iš akies. Jauni, kas čia?“ R: „Jauni, 20-30 metų.“ O: „Durtinės žaizdos kur yra?“ R: „Jo, greičiau greičiau greitąją kvieskit.“ O: „Vyksta į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Šiauliai.“ R: „Jo, greičiau.“ O: „Ar dar kažką žinote?“ R: „Nieko nežinau, girdėjau tik, kad šūkavo kieme, iš kur aš žinosiu, blemba, kaimynai.“ O: „Kiek ten asmenų buvo?“ R: „Keturi, trys, nežinau.“ O: „Jūsų vardas ir pavardė?“ R: „R. K..“ O: „Perduodame informaciją, ačiū jums.“ R: „Greičiau važiuokit nu.“ Apžiūrimas sekantis skambučio įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 95514176345, skambučio pradžia_ 2025-07-23 12_51_03)“, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbis trunka 2 min. ir 17 sek. (O – operatorius, A – pranešėja A. L.). O: „112 klausau.“ A: „Laba diena.“ O: „Laba diena.“ A: „Žiūrėkit, sužinojau apie nelaimę Šiauliuose, (duomenys neskelbtini).“ O: „O dabar dėl ko skambinat?“ A: „Skambinu dėl to, kad žmogus paskambino, pasakė, kad jį sužeidė lyg tai peiliu, lyg tai kažkokiu tai daiktu, yra nu, dusdamas kalbėjo, nelabai galėjau suprasti.“ O: „O dabar sakykit, kas tas asmuo jum yra?“ A: „Giminaitis.“ O: „Giminaitis, taip?“ A: „Taip.“ O: „O jis pats kreipėsi?“ A: „Jis jis dusdamas kalbėjo, jis tik man spėjo paskambinti, aš nežinau kodėl ji puolė mano numerį skambinti. padūrė kažkas tai, vaikis kažkoks tai, abudu padūrė, kruvini kaimynai.“ O: „O kas jį sužeidė?“ A: „Jį sužeidė giminės“ (toliau sunku suprasti, ką sako) O: „Giminaičiai, taip?“ A: „Taip, ten visa giminė yra.“ O: „O čia kur, bute, namuose ar kieme?“ A: „Namas, nuosavas.“ O: „Namas nuosavas, taip?“ A: „Taip, jis tiek jum nepaaiškintų, nes jis visas uždusęs, beveik nekvėpuojantis.“ O: „Supratau. Aš jau matau, kad informacija yra perduota. O kas ten konkrečiai sužeidė?“ A: „Sako, kad R. L., bet aš nematau to dalyko.“ O: „O kas jis toks yra, R. L.?“ A: „Jie gyvena visa šeima L.“ O: „Tai ten brolis sužeidė?“ A: „Ne, ne broliai jie yra. Brolių vaikai, pusbroliai.“ O: „Tai pusbroliai, taip?“ A: „Taip, jie yra pusbroliai, brolių vaikai. Sužeidė N. L.“ O: „O jūs kas būsite?“ A: „Aš A. L., aš pirmos santuokos to vyro žmona buvus, bet, nu, žodžiu aš D. L. žmona buvus.“ O: „Ten mažamečių vaikų yra? Yra žinoma?“ A: „Ten yra pas R. L. yra E. L., 17 metų berods, aš nežinau tiksliai.“ O: „Mažamečių nėra ten, taip?“ A: „Ne, ne, ne.“ O: „Vienas nepilnametis namuose?“ A: „Taip, tik tai, nu aš nežinau ar yra jis dabar namuose, to nežinau.“ O: „Supratau. Tai jūs šiuo metu ne vietoje, taip? Jūsų vardas pavardė?“ A: „A. L..“ O: „Informaciją perduodam.“ A: „Dėkoju.“ O: „Viso gero.“ Apžiūrimas sekantis skambučio įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 95514176345, skambučio pradžia_ 2025-07-23 12_54_47)“, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbis trunka 1 min. ir 33 sek. (O – operatorius, R – pranešėjas R. L.). O: „112.“ R: „Laba diena.“ O: „Laba diena, kas nutiko?“ R: „Čia muštynės, (duomenys neskelbtini).“ O: „Dabar vyksta muštynės?“ R: „Nu jau viens pabėgęs čia į mane, prie manęs pribėga.“ O: „O ta prasme jus sumušė ar kaip užsipuolė?“ R: „Ne ne, aš pašalinis, šalia gyvenu.“ O: „Aha, gal matėt, kur pasišalino tas asmuo?“ R: „Viens pas mane sėdi stovi, o kiti du pas save.“ O: „Čia tas nukentėjęs stovi, ar ne, prie jūsų?“ R: „Jo jo jo.“ O: „Neaišku, ar ne, ar nukentėjęs, ar ne?“ R: „Nu.“ O: „Supratau, yra informuoti pareigūnai.“ R: „Tai atvažiuos greitai?“ O: „Na taip, informuoti pareigūnai. Dar žiūrėkite, ar jūs matėte, kur tas kitas vaikinas ar kas tenai pasišalino link kurios pusės, link kurios gatvės?“ R: „Nežinau, jie gal, gal yra tame, kieme.“ O: „Jūsų kieme?“ R: „Jo, pas mane yra vienas atėjęs, o kiti yra savo kieme, (duomenys neskelbtini).“ O: „Aha, o jūsų koks adresas?“ R: „A. D. 15A.“ O: „Su raide 15 A?“ R: „Taip.“ O: „A, supratau. Jūsų dar vardas pavardė, kas informuoja?“ R: „R. L..“ O: „Supratau. Gerai, patvirtinsime informacija, pareigūnai yra informuoti, vyksta, medikai taip pat.“ R: „Tuoj atvažiuos.“ O: „Mhm, gerai, ačiū jums, viso geriausio.“ R: „Aha, iki.“ (1 t., b. l. 150-154).2025 m. rugpjūčio 14 d. policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, „Body“ kūno kamerų apžiūros protokolas: atliekama į įvykį reagavusių policijos pareigūnų kūno kamerų „Body“ apžiūra. Įrašų yra du failai:Apžiūrimas įrašas, pavadinimu „PSS-20250723-125401UTC+0300“. Į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), Šiauliai, atvyksta policijos pareigūnai. Gatvėje pasitinka vyras, sako, kad jis iškvietė policiją, gyvena kaimynystėje. Gatve ateina vyras, kaip žinoma, A. L., jis dešine ranka susiėmęs už kairės rankos, kruvinais marškinėliais. Pareigūnė klausia ar kas nors iškvietė medikus, klausia kas užpuolė. A. L. eina priekyje link namų, pareigūnė filmuojanti šia kūno kamera eina iš paskos, todėl ką sako vyras nesigirdi. Paėjus, kitas vyras sako, kad peilį atėmė. Iš priekio gatve ateina vyras, kaip žinoma, N. L., jis sako, kad jis kvietė policiją. Pareigūnė jam liepia sustoti, pakelt rankas į šonus. Pareigūnas klausia ar neturi aštrių daiktų. Vyras sako – tik telefoną. Pareigūnas atlieka dalinę vyro apžiūrą, ant rankų uždeda antrankius. N. L. klausia už ką. Pareigūnė sako, kad yra įtariamas. Matosi vyro suplėšyti marškinėliai, kruvinos rankos. Jis klausia ar gali užrakinti savo garažą. Pareigūnė sako, kad negali. N. L. sako, kad jis pats kvietė policiją. Pareigūnė klausia ar jis nevartojęs alkoholio. N. L. sako – ne. Pareigūnai N. L. veda į tarnybinį automobilį. Jis eidamas sako: „aš tik gyniausi, prieš mane puolė“. Pareigūnė klausia dėl ko prieš jį puolė. N. L. sako: „aš parašiau A. žinutę, kad susirinktų savo daiktus iš mano garažo, tada A. nuėjo iki to R., kur įdūriau, pradėjo sakyt, skambint O., kad leistų daiktus susidėt. Aš pasakiau, kad neleidžiu. Tada R. atsistojo, pradėjo mane pulti. N. L. uždaro į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. Atvyksta medikai, suteikia pagalbą A. L., jis sėdi prie tvoros ant sudėtų plytelių. GMP automobilyje paguldytas vyras, kaip žinoma R. L., jis laiko prispaudęs prie kairės ausies tvarstį. Gatvėje stovi jaunuolis, kaip žinoma E. L., jo kruvinas džemperis, pareigūnė užsirašo jo duomenis ir klausia dėl ko įvyko konfliktas. E. L. sako, kad konfliktas jau yra seniai, dėl narkotikų, nes jis (N. L.) yra narkomanas, dabar konfliktas buvo dėl garažo, N. L. užpuolė juos su peiliu, rodo prie medžio žolėje peilį. Pareigūnė fotografuoja. Medikai abiem vyrams suteikia pirmąją pagalbą. Pareigūnė užsirašo A. L. ir jo tėvo R. L. duomenis. E. L. pasakoja dėl ko šiandien įvyko konfliktas, kad N. norėjo, kad jie iš garažo pasiimtų daiktus. Pareigūnė klausia ar niekas neėmė peilio. E. L. sako, kad jis paėmė ir atnešė čia ir numetė, kad jis vėl jo nepasiimtų. Jis pasakoja ir rodo į kiemą, kad ten prie arkos susimušė, prasidėjo konfliktas, N. išsitraukė peilį, pradėjo pjaustytis, pradėjom gintis, atsigynėm kažkaip, jis išbėgo, paskui grįžinėjo, jis tą peilį paėmė ir čia numetė. Pareigūnė užsirašo vyro duomenis, kuris prisistato R. K., jis sako kad buvo savo garaže, išgirdo kaip šaukia, kad reikia kviesti policiją, jis iškvietė, o kas čia vyko jis nematė. GMP automobiliai, buvo du, išveža į ligoninę abu nukentėjusiuosius. Ateina moteris, kaip žinoma L. L., pareigūnė užsirašo jos duomenis. Moteris pasakoja, kad N. vartoja narkotikus, pastoviai trankosi, daužo baldus, buitinę techniką, grasina, kad padegs namus. Pareigūnė klausia kas buvo vakar. L. L. sako, kad vakar jo (N.) brolis atsiuntė žinutes, kur jam siuntė N., kad jis padegs namą, pats nusižudys, jam viskas „pochui“. Brolis (O.) yra įbaugintas, jam neleidžia N. grįžti, nors jo namai čia taip pat yra, jis gyvena su globėjais Palangoje, yra nepilnametis, jos vyras (R. L.) nuėjo pasikalbėt dėl ko baugina brolį ir po kokių 10 minučių atvažiavo ekipažas. N. pasakė, kad jį smaugė, nors vyras prie jo piršto nebuvo prilietęs. Pareigūnas klausia kada čia buvo. Moteris sako vakar vakare, ekipažas atvažiavo apie 21.00 val., išvažiavo apie 23.00 val. Ji sako, kad turi žinutes, kurias N. rašė broliui. Pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo reikalingus procesinius dokumentus, juos duoda pasirašyt N. L., sako, kad jis yra sulaikomas. Įvykio vietą apžiūrėti atvyksta ekspertai.Apžiūrimas įrašas, pavadinimu „PSS-20250723-132402UTC+0300“. Pirmo failo tęsinys. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnė tikrina N. L. blaivumą. Blaivus. N. L. aiškina, kad vakar jį smaugė, jis parašė per e.policiją pareiškimą. Jis pasakė vakar A., kad iš garažo pasiimtų savo daiktus, šiandien pradėjo sakyt, kad nežino kieno tie daiktai, jis pasakė, kad tie daiktai atsiras lauke. Jis girdėjo kaip R. su A. tarėsi, kad daiktus leidžia laikyti O. Jis pasakė, kad taip nebus. R. atsistojo ir agresyviai pradėjo eiti link jo. A. pradėjo laikyti R., kad neitų link jo. Jis sako: „aš išsitraukiau peilį, R. vis tiek link manęs ėjo, aš jam dūriau, bet pati esmė, kad aš gyniausi. A. bandė sulaikyt tą R., aš išsitraukiau peilį ir tiesiog stovėjau. Tas R. vis tiek link manęs ėjo, agresyviai šnekėjo, sakau kaip yra“. Jis sako, kad jį vakar R. smaugė ir jis į e.policija parašė pareiškimą. Įrašo trukmė 04:55“ (1 t., b. l. 155-158).2025 m. spalio 27 d. įtariamojo N. L. ir nukentėjusiojo R. L. akistatos protokolas. Nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2025 m. liepos 23 d. grįžo su A. į namus. Prie vartelių, t. y. prie jo kieme esančios arkos, priėjo jo pusbrolio sūnus N. ir pasakė jiems susirinkti daiktus iš garažo. Jis pasakė, kad nieko neims, jam leido juos pasidėti jo brolis O., tada N. kažką bumbėjo, nuėjo iki namų, o po kurio laiko grįžo prie vartelių, prie kurių stovėjo prieš tai. Tuo metu jie su A. sėdėjo pavėsinėje. N. atėjo prie vartelių, jis ėjo į tualetą, jis priėjo prie jo per porą metrų. Po to jis grįžo į kiemą, N. stovėjo prie tvoros vartelių, tuomet jau jis priėjo prie jo, paklausė „kas čia daros, ko čia kabinėjies?“ ir kai tik priėjo prie arkos, N. jam vieną kartą peiliu dūrė į pilvo sritį. Jis atsitraukė, susmuko netoli automobilio ir pasakė A., kad padūrė. Tada A. pribėgo prie N., spyrė jam koja, kad N. atsitrauktų ir jie pradėjo grumtis ant žemės. Tuomet A. pradėjo šaukti, baigia papjauti ranką, padėkit laikyti. Jis pakilo, pribėgo prie A. ir N., kartu su A. prispaudė N. prie žemės, atėmė iš N. peilį. Kai buvo N. prispaudę prie žemės, jis jam vieną kartą nukando kairės ausies dalį. Po visko, kai atėmė iš N. peilį, jį paleido, o jis nubėgo pas kaimynus, šaukė jiems, kad jį užpuolė. Po to jis sužinojo, kad ir jo sūnus A. buvo sužalotas, jo ranka buvo visa kruvina. Kai ėjo link vartų kviestis pagalbos, jis pamatė, kad A. ranka keliose vietose yra įpjauta ir kad yra perbrėžtas kaklas, matė kraujo. Klausimas įtariamajam N. L. ar šis sutinka su tokiais parodymais. Įtariamasis N. L. atsakė, kad sutinka iš dalies. Kai R. su A. grįžo į namus, po kurio laiko R. sėdėjo pavėsinėje, o A. atėjo iki R. ir jie pradėjo abu tartis. Kiek pamena, R. pasakė A., kad jis skambintų O. ir pasakytų, kad leido A. laikyti daiktus. Kadangi jis buvo prie R. vartelių, prie arkos, jis tą jų pokalbį išgirdo. Tuomet jis pasakė, kad ne, taip nebus. R. atsistojo, pradėjo agresyviai eiti link jo ir pradėjo kažką šaukti, o A. R. bandė sulaikyti, stūmė, kad neitų link jo. R. vis tiek ėjo, artėjo prie jo, jis buvo labai išsigandęs, kadangi jį R. smaugė diena prieš šį įvykį. Kai R. priėjo prie vartelių iš savo pusės, jis išsitraukė iš kišenės peilį, jis dar labiau kažką sušuko, tuomet jis jam dūrė peiliu į pilvą ir tuomet visi trys – R., E. ir A. bėgo link jo, tada R. bandė jam trenkti į galvą, pataikė kumščiu pusiau į automobilį, pusiau jam į galvą ir tada jie visi užvirto ant jo, laikė jį. Tada A. smaugė jį iš galo, priekyje jis pamatė R. galvą ir nukando jam ausies dalį, po to jie atėmė iš jo peilį ir jis išbėgo iš kiemo. Klausimas nukentėjusiajam R. L., ar jis ėjote agresyviai link N. ir priartėjot prie N., po ko jis jam įdūrė į pilvą. Nukentėjusiojo R. L. atsakymas, kad jis sutinka, kad ėjo link N., šaukė „kas tau darosi, ko tu čia kabinėjies?“. A. jam pasakė: „Neik“, jį prilaikydamas, bet jis vis tiek ėjo link N., eidamas šnekėjo „vaike, kas tau daros?“. Tuomet priėjo prie vartelių ir tik priėjus, iškart N. jam dūrė peiliu į pilvo sritį. Papildo dar dėl praeitos dienos, kai N. pasakė, kad jis jį smaugė praeitą dieną, tai jis jo tikrai nesmaugė, jis jam uždėjo rankas už pečių ir papurtė, jie pakalbėjo. Klausimas abiem, ar turi vienas kitam klausimų. Abu atsakė, kad neturi (2 t., b. l. 54-58).2025 m. spalio 27 d. N. L. ir A. L. akistatos protokolas. Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2025 m. liepos 23 d. kartu su tėvu R. ir broliu Ei. buvo kieme, atėjo N., pradėjo prašyti tėvo, kad jis duotų savo numerį tyrėjai. R. pasakė, kad neduos jam numerio, apsižodžiavo ir tuomet N. nuėjo iki namų. Po to, N. išlindo per langą, paklausė ar neapsigalvojo, jie pasakė, kad ne. Tada N. išėjo į kiemą, jis pasakė jam, kad gali pasiimti savo irklentę iš garažo ir jie kartu su juo nuėjo iki garažo. N. pasakė, kad yra ir E. traktorius, tuomet jis nuėjo iki E. paklausti, ar jis ims traktorių ir tėvo paklausė, ar jis pasiims savo virtuvinius baldus. Tada tėtis R. pasakė, kad neims, nes O. leido palaikyti. Tada R. su N. pasipyko, jau nepamena ką, žodis po žodžio. Pasakė, kad baigiam ir skirstosi. Tuo metu jo tėtis ir jis buvo tėčio R. kieme, N. taip pat buvo užėjęs į kiemą per vartelius. Tada tėtis norėjo išvaryti N. iš kiemo, jis ėjo link N., kažką jam sakė. Kai tik tėtis priėjo prie vartelių, N. išsitraukė peilį, dūrė tėčiui į pilvą. Tuo metu N. dar buvo tėčio kieme, prie vartelių. Tėtis po dūrio susilenkė, N. atsisuko į jį, jis pribėgo prie N. ir jį nuspyrė iš tėčio kiemo. Tada bandė iš N. atimti peilį jis vienas, tuomet pribėgo tėtis ir brolis E., jie bandė atimti iš N. peilį, grūmėsi. Grumtynių metu, kada tiksliai, nepamatė, kai buvo visi sugulę, bandant iš N. atimti peilį, N. supjaustė jam kairės rankos dilbį, delną, kaklą. Kai bandė iš N. atimti peilį, R. ir jis laikė N. riešą. Grumtynių metu N. sukiojo riešą, kuriame laikė peilį, mosikavo juo. Kaip ten kas grumtynių metu gulėjo, kuris kuriuo momentu laikė N. riešą, jau nepamena. Kai N. laikė rankas, jis nieko nebegalėjo padaryti ir tuo metu jis, būdamas virš tėčio R. galvos, nukando tėčio ausies dalį. Tuo metu jis matė dvi galvas, tačiau, kad nukando ausies dalį, tėtis pasakė tuomet, kai N. jau buvo pabėgęs iš kiemo. Grumtynių gale tėtis bandė nulaužti peilio geležtę ir jam pavyko iš N. atimti peilį. Tada N. pradėjo bėgti iš kiemo, pradėjo telefonu filmuoti ir sakyti, kad jį užpuolė. Po to nubėgo pas kažkokį kitą kaimyną. Klausimas įtariamajam N. L., ar jis sutinka su tokiais parodymais. Įtariamojo N. L. atsakymas, kad sutinka iš dalies. Nesutinka su tuo, kad jis grumtynių metu judino riešą, nes jis neturėjo galimybės jo pasukioti ir net nebandė to padaryti. Taip pat nurodo, kad grumtynių metu jie visi trys buvo ant jo užgulę, o ne dviese, t. y. R., A. ir E. Taip pat, nesutinka su tuo, kad A. jam spyrė. Jie visi trys – R., A. ir E. bėgo link jo, kai jis įdūrė R., o ne spyrė. Kai jie pribėgo, R. bandė trenkti jam kumščiu į galvą, po ko pusiau pataikė į kieme stovėjusį savo automobilį ir pusiau į jo galvą. Taip pat, nurodo, kad grumtynių metu A. jį smaugė iš nugaros, kai jie visi buvo jį užgulę, o E. su R. bandė atimti iš jo peilį. Klausimas įtariamajam N. L. – ar jis įpjovėte A. į ranką bei kaklą. Įtariamojo N. L. atsakymas – ne, jis nepjovė A. tikrai. Jis įdūrė peiliu tik R. į pilvą. Klausimas įtariamajam N. L. – tai kaip ant A. kūno galėjo atsirasti sužalojimai. Įtariamojo N. L. atsakymas – tai gal grumtynių metu arba pats gal susipjaustė, nes jis jam nieko nedarė. Klausimas nukentėjusiajam A. L. – ar sutinka su tokiais parodymais. Nukentėjusiojo A. L. atsakymas – ne, kaip gali nepjauti. Kaip neįmanoma pajudinti riešo, kaip jis gali pats save supjaustyti. Grumtynių metu jis pats savęs sužaloti negalėjo. Klausimas abiem – ar turi vienas kitam klausimų. Abu atsakė, kad neturi. Atsakydamas į gynėjos klausimą N. L. nurodė, kad dūrio metu R., jis stovėjo prie vartelių ir R. buvo maždaug iki metro nuo jo, A. ir E. buvo šalia R., t. y. maždaug nuo jo iki metro. Jam atrodo, kad grumtynių metu praėjo pro jų namą kažkokie keli žmonės, tačiau kas tokie, negali nurodyti. A. L. nurodė, kad matė, jog grumtynių metu kažkoks žmogus, kuris būna pas kaimynus, pažiūrėjo į juos, jie pasakė, kad kviestų pagalbą ir jis nuėjo (2 t., b. l. 61-65).2025 m. lapkričio 10 d. N. L. įtariamojo apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamajam pranešimas apie įtarimą įteiktas, suprantamas, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, nepripažįsta visiškai. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje jau anksčiau yra davęs parodymus, juos prisimena ir tvirtina. Jam yra išaiškintos jo teisės, kaip įtariamojo ir teisės dėl gynėjo, šiuo metu gynėja dalyvauja. Jam įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą, jis suprantamas. Savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, nepripažįsta visiškai, nes gynėsi. Prašo vadovautis jo ankstesniais duotais parodymais. Daugiau nieko nurodyti neturi (2 t., b. l. 71-73).2025 m. lapkričio 12 d. N. L. pateikto vaizdo įrašo apžiūra: vaizdo įrašas, pavadinimu „att.jcy-UOv7hkNsrHv6w1gW2- TSoUU0A1FqWdratLlb6GE“, vaizdas spalvotas, garsas yra, fiksuojamas šviesus paros metas, laukas, filmuota per mobiliojo telefono kamerą, trukmė 2 min. 29 s. 0:00–0:06 filmuotojas: „Nu va, paprašiau A. L., kad išsineštų baldus, dabar einu pasižiūrėti.“ Matoma kaip filmuotojas užrakina duris ir nueina. 0:07 vaizdas uždengiamas, nieko beveik nesimato, tik girdisi. Vienas iš balsų: „A., ar mes kiek baldus pasižiūrėjom?“ (Girdisi neaiškiai dėl pašalinių garsų). Vienas iš balsų: „Ką?“. Vienas iš balsų: „Tai tu vakar rašei, išsineši.“ Vienas iš balsų: „Kas atnešė?“. Vienas iš balsų: „Atnešiau. Aš tau raktus buvau davęs.“ Vienas iš balsų: „Išsinešti...nebuvau išsinešti.“ Vienas iš balsų: „Irklentę pasiimk savo.“ Vienas iš balsų: „Ką?“. Vienas iš balsų: „Irklentę pasiimk savo.“ Vienas iš balsų: „A tu girdi, brolis man leido pasiimti.“ 0:38–0:47 girdisi triukšmas. 0:48 vienas iš balsų: „O tos mašinos E.?“. Vienas ir balsų: „Čia ir yra.“ Vienas iš balsų: „Jo, jo.“ 0:57 vienas iš balsų: „Eiva.“ 0:58–01:25 triukšmas. 01:26 vienas iš balsų: „Nu, nahui, kurva.“ 01:30 vienas iš balsų: „A girdi, užpisai.“ Elektroninio dokumento nuorašas 2 Apžiūros 2025 m. lapkričio 12 d. protokolo tęsinys 01:32 pasirodo iš dalies vaizdas, dalies namo. Vienas iš balsų: „Dink, nahui, vafliau, kurva.“ 01:36 matosi kaip pakelta ranka. 01:37 vienas iš balsų: „Nuh, kurva.“ Pasimato vaizdas kaip vieno jaunuolio (kairėje ekrano pusėje) kairė ranka suimta kitos kairės rankos jaunuolio (dešinėje ekrano pusėje) ir jaunuolis dešine ranka (dešinėje ekrano pusėje) siekia pačio jaunuolio. Matosi kaip vaizdas sukasi, fiksuoja dangų, namą, kiemą. 01:39 vienas iš balsų: „Tuoj pribaigsiu, kurva.“ 01:42 matosi neaiškiai jaunuolis, girdisi klyksmas. 01:47 matosi žemė, dalis šuns, girdisi šuns lojimas, vaizdas sukasi. 01:59 vaizdas juodas. 02:07 vienas iš balsų: „Peilį, paimk peilį. Peilį, ne taip.“ 02:12 vaizdas spalvotas, matosi žemė, dalis automobilio (ratai), kojos. 02:13 vienas iš balsų: „Paleisk, suha.“ 02:15 tamsa. 2:23 vienas iš balsų: „Paleisk peilį.“ Vienas iš balsų: „Kvieskite policiją, kvieskit policiją!“ (1 t., b. l. 159-161)2025 m. gruodžio 9 d. daiktų apžiūros protokolas, apžiūrimas įvykio vietoje paimtas peilis. Peilis nuo geležtės galo iki rankenos galo yra 21,5 cm ilgio. Peilio rankena yra medinė, raudonos spalvos, peilis sulankstomas. Ant peilio matomos raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės (2 t., b. l. 156-160).2025 m. gruodžio 15 d. N. L. įtariamojo apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, savo kaltės nepripažįsta visiškai. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Papildomai nori nurodyti, kad A. išvis nieko nedarė. R. dūrė, nes gynėsi nuo R. ir išsigando. Kai iš R. ištraukė peilį, stovėjo ir daugiau nieko nedarė, o jie, visi trys – R., A. ir E., jį parvertė ant žemės. Toliau, kaip viskas vyko, yra viską nurodęs savo ankstesniuose parodymuose. Taip pat, nesudaužė A. telefono. Daugiau nieko nurodyti neturi (2 t., b. l. 182-184).Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 5 punkte, kvalifikavimoBK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad kitam žmogui gali nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltininkas irgi suvokia, jog jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016). Šiuo nagrinėjamu atveju N. L. kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų sveikatą, o būtent: 2025 m. liepos 23 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini)namo kieme, Šiauliuose, žodinio konflikto metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį, tuo padarydamas nekiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo sienos kairėje pusėje, po ko kilusių grumtynių metu peiliu dūrė į nukentėjusiojo A. L. kaklo sritį, padarydamas pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje, nukando R. L. kairės ausies kaušelio dalį, padarydamas kastinę žaizdą kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje, 6 kartus įpjovė į nukentėjusiojo A. L. kairę ranką, padarydamas kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose, taip pat grumtynių metu rankomis, bei nukentėjusiesiems suklumpant, ne mažiau 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam R. L. kraujosruvą kairiajame žaste, nubrozdinimus abiejų kelių priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, ne mažiau 2 trauminiais poveikiais A. L. nubrozdinimus abiejų kelių priekiniame paviršiuje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. L. ir A. L. sveikatą, nes dėl durtinės-pjautinės nekiauryminės pilvo sienos žaizdos ir kastinės kairės ausies kaušelio žaizdos nukentėjusiajam R. L., bei dėl daugybinių pjautinių žaizdų kakle ir kairėje rankoje nukentėjusiajam A. L., jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.Kaltinamasis N. L. savo kaltę, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį ir nukando kairės ausies kaušelio dalį. Nors ir pripažindamas savo kaltę šioje dalyje, N. L. nurodė, kad R. L. dūrė peiliu į pilvo sritį, nes šis ėjo link jo agresyviai nusiteikęs, jis jo bijojo, nes, tariamai, jau anksčiau R. L. yra smurtavęs jo atžvilgiu, t. y. jis gynėsi.BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.Taigi būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra šios: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K- 73- 495/2022).Pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-9-719/2018, 2K-124-719/2022 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-7-48-495/2024, 2K-28-719/2025 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-495/2023, 2K-116-387/2024, 2K-245-976/2024 ir kt.). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-387/2021, 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022, 2K-245-976/2024).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis N. L. dar net neprasidėjus konfliktui, eidamas į kiemą pas nukentėjusiuosius, su savimi pasiėmė peilį. Kaip nurodė kaltinamasis, paprastai peilio su savimi nesinešioja, tačiau tą kartą jį pasiėmė, nes manė, jog gali reikėti savigynai. Be to, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiųjų pareikalavo išsinešti daiktus iš garažo, nes toks buvo jo atsakas į dieną prieš tai tarp jų kilusį konfliktą, tai darė įkyriai, rašydamas žinutes, ragindamas pro langą, galiausiai išeidamas į kiemą pas nukentėjusiuosius, nes pastarieji stengėsi į jį nereaguoti, neatsakydavo į jo per langą išsakomas replikas, galiausiai, jau buvo pasirengę, vengdami konflikto, iš garažo išsinešti savo daiktus, tačiau to nespėjo padaryti dėl jų atžvilgiu panaudoto smurto. Be to, garažas priklauso ir kitiems bendrasavininkams, todėl ar kaltinamasis galėjo duoti nurodymus nedelsiant atlaisvinti garažą (2 t., 134-145). Teismas pastebi, kad pagal byloje surinktus įrodymus ir paties kaltinamojo parodymus, konfliktą provokavo pats kaltinamasis, kuris dirbtinio intelekto pagalba suklastojo nuotraukas apie nuniokotą jo paties būstą, jas nusiuntė savo broliui O., žinodamas, kad jos bus parodytos R. ir A., kaip bendro turto bendrasavininkams. Nors kaltinamasis N. L. teigė, jog smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo gindamasis, tačiau teismas šiuo atveju nenustatė būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, t. y. nebuvo jokio realaus ar pavojingo kėsinimosi kaltinamojo atžvilgiu, nes tai, kad nukentėjusysis R. L. buvo agresyvus nepatvirtina jokie kiti, išskyrus paties kaltinamojo, parodymai. N. L. nurodė, kad poreikis gintis be kita ko buvo paremtas dieną prieš šį incidentą buvusiu įvykiu, kai R. L. jį smaugė, tačiau jokių įrodymų, jog R. L. N. L. atžvilgiu dieną prieš įvykį būtų buvęs agresyvus ar panaudojęs fizinį smurtą, byloje nėra, nes nors N. L. ir kreipėsi į policijos instituciją, tačiau ikiteisminis tyrimas R. L. atžvilgiu nebuvo pradėtas. Kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis, iš vakaro kilusio konflikto metu R. L. kaltinamąjį paėmė už kaklo ir prirėmė prie sienos, jokio smaugimo nebuvo. Kokie požymiai, išskyrus iš vakaro tariamai panaudotą smurtą, rodė, jog R. L. rengėsi panaudoti smurtą N. L. atžvilgiu, N. L. nenurodė, teigė buvęs išsigandęs, todėl dūrė R. L. į pilvo sritį.Teismas, kaip jau minėta, nenustatė, jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, jog N. L. panaudojo peilį ir sužalojo R. L. gindamasis, esant būtinosios ginties situacijai, o net gi priešingai, visi byloje surinkti įrodymai, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai liudija, jog pats N. L. provokavo konfliktą, su savimi turėjo atsinešęs peilį ir jį panaudojo, nors tam nebuvo būtinybės, nes jam nebuvo kilęs, joks realus, akivaizdus pavojus, nebuvo jokio akivaizdaus kėsinimosi, kaltinamasi bet kuriuo metu galėjo laisvai pasišalinti iš konfliktinės situacijos, tačiau to pasirinko nedaryti ir tyčia peiliu sužalojo nukentėjusįjį R. L..Esant aptartoms aplinkybėms, teismai neturi pagrindo nuteistajam taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir konstatuoja, kad N. L. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 5 punktą.Kaip jau minėta, kaltinamasis N. L. pripažino, kad peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį, tuo padarydamas nekiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą pilvo sienos kairėje pusėje bei nukando R. L. kairės ausies kaušelio dalį, padarydamas kastinę žaizdą kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje. Teismui, nenustačius būtinosios ginties sąlygų, konstatuotina, kad šią veiką jis padarė tyčia.Be aukščiau nurodytų veikų, N. L. konflikto metu, be to, sužalojo ir nukentėjusįjį A. L., šiam, kilusių grumtynių metu, peiliu dūrė į kaklo sritį, padarydamas pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje, 6 kartus įpjovė į kairę ranką, padarydamas kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose.Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadų: 2025 m. rugpjūčio 26 d. Nr. G 874/2025(04) ir 2025 m. spalio 7 d. Nr. pG 1102/2025(04), nustatyta, kad A. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2025 m. liepos 23 d., 13.29 val. jį pristatant į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. A. L. pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose padaryti pjaunančiu daiktu ar įrankiu, o nubrozdinimai abiejų kelių priekiniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. A. L. pjautinėmis žaizdomis kaklo kairėje pusėje ir kairėje rankoje padaryti reikėjo septynių smūgių pjaunančiu daiktu ar įrankiu.Kaltinamasis N. L. savo kaltės dėl sveikatos sutrikdymo A. L. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje, teigė jo nežalojęs ir nurodė, kad galimai save sužalojo pats A. L..Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017, 2K-7-54-628/2020). Byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad po to, kai kaltinamasis N. L. peiliu dūrė R. L. į pilvo sritį, tėvui į pagalbą atbėgo nukentėjusysis A. L., vėliau ir E. L.. Konflikte dalyvavę nukentėjusieji ir liudytojas E. L. nurodė, kad A. L. pribėgęs prie N. L., jam spyrė, norėdamas jį atsitraukti nuo tėvo, tada prasidėjo grumtynės dėl peilio, kurių metu N. L. siekdamas išvengti peilio atėmimo, juo žalojo A. L..N. L. nurodė, nežalojęs A. L., tačiau pripažino, kad grumtinių metu įnirtingai priešinosi, nesileido, kad iš jo atimtų peilį ir jo nepaleido visų grumtinių metu. Neatmetė galimybės, jog A. L. susižalojo grumtinių metu. Be to, N. L. nurodė, kad ir nukentėjusiajam R. L. ausies dalį nukando nesuprasdamas kieno ausį kanda, tiesiog pamatė ausį ir kando, kas liudija, jog grumtinių metu jis bet kokiomis priemonėmis bandė išsilaisvinti nuo jį laikančių nukentėjusiųjų.Kad jį peiliu sužalojo N. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai liudijo A. L., kurio parodymus patvirtino R. L. ir E. L.. Visų nurodytų asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nekito, todėl teismas neturi pagrindo laikyti jų parodymus nepatikimais.Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, specialistų išvadas bei A. L. padarytų sužalojimų mechanizmą, konflikto aplinkybes, laiką ir vietą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis N. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. peiliu sužalojo ir A. L..Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad N. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.Bausmės skyrimas ir kiti klausimaiBausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Kaltinamojo N. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skirdamas bausmę kaltinamajam N. L., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kaltinamasis N. L. neteistas (2 t., b. l. 17), padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 13-16), jauno amžiaus, jo parodymais, dirba.Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, kaltinamajam N. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusijęs su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamos vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 50, 75 straipsniai).Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas, įtariamasis N. L. buvo sulaikytas 2025 m. liepos 23 d. 13.13 val. ir paleistas į laisvę 2025 m. liepos 14 d. 13.38 val. (2 t., 20-23, 47-49), tai yra dvi paros, kurios prilyginamos dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 65, 66 straipsniai).Civiliniai ieškiniaiPagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. L. kaltinamajam N. L. pareiškė civilinį ieškinį 65 Eur turtinei žalai ir 15000 Eur – neturtinei žalai atlyginti. A. L. pateikė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1340 Eur turtinės žalos ir 20000 Eur neturtinės žalosNukentėjusysis R. L. prašo priteisti 65 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurią sudaro išlaidos tvarsčiams, dezinfekcinėms priemonėms, vaistams nuo skausmo, taip pat buvo suplėšyti ir ištepti krauju drabužiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad po konflikto nukentėjusysis buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kur buvo gydomas dėl dūrio į pilvą bei ausies dalies nuplėšimo, jam buvo skirti vaistai, dėl ko jis patyrė nedidelių, tačiau realių piniginių išlaidų. Be to, konflikto metu buvo sugadinti jo drabužiai, todėl su konfliktu susijusios protingos ir būtinos išlaidos laikytinos tiesiogine nusikalstamos veikos pasekme. Kaltinamasis N. L., su prašoma priteisti turtine žala, sutiko. Įvertinęs tai, kad prašoma suma yra nedidelė, pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, jog R. L. civilinis ieškinys dalyje dėl 65 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.Nukentėjusysis A. L. savo civilinį ieškinį grindžia patirtomis išlaidomis dėl sužalotos rankos, lankymosi gydymo įstaigose, darytos operacijos, konflikto metu sudaužyto mobilaus telefono „Iphone 14 pro max“. Išlaidoms pagrįsti į bylą buvo pateikti įrodymai. Teismas mano, kad A. L. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant 1340 Eur nukentėjusiojo turtinei žalai atlyginti.Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Taip pat yra nurodęs, kad teismas turi atsižvelgti į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatos laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, reikšmingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą (2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-236/2010).Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad tiek R. L., tiek A. L. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. L. jis pasireiškė durtine-pjautine nekiaurymine pilvo sienos žaizda ir kastine kairės ausies kaušelio žaizda, o A. L. daugybinėmis pjautinėmis žaizdomis kakle ir kairėje rankoje, dėl to, jų abiejų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą N. L. nukentėjusiesiems padarė tyčia. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusieji patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus. R. L. nurodė, kad dėl nukastos ausies kaušelio, pablogėjo išvaizda, be to, jaučia pakitimų klausoje – savotišką ausies užspaudimą, dėl kurio gali tekti atlikti operaciją. Dėl patirto dūrio į pilvo sritį sunkiau pakelia – kažkas jaučiasi, nes buvo susiūta, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 15000 Eur neturtinės žalos.A. L. prašo iš kaltinamojo priteisti 20000 Eur neturtinės žalos. Savo reikalavimą grindžia patirto fizinio skausmo stiprumu, po sužalojimo likusiais randais, žaizdų gijimas ilgu laikotarpiu, patirta operacija ir likusiais padariniais – pirštų nutirpimu. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl jam padarytų sužalojimų stresą patyrė ir jo tuo metu besilaukianti žmona.Savaime suprantama, kad nukentėjusieji dėl smurto prieš juos panaudojimo peiliu taip pat patyrė stresą, baimę dėl savo gyvybės.Teismų praktika dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas.Nors kaltinamasis sutiko su nukentėjusiojo R. L. prašoma priteisti neturtinės žalos suma, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog jis savo neteisėtus veiksmus grindė būtinosios ginties sąlygomis, o jo gynėja prašė nepriteisti nukentėjusiesiems neturtinių žalų, todėl teismas tik iš dalies atsižvelgdamas į N. L. sutikimą dėl neturtinės žalos atlyginimo R. L., be visa to atsižvelgia ir į kitus kriterijus, kuriais vadovaujantis teismai priteisia baudžiamosiose bylose nukentėjusiesiems neturtinę žalą.Nors nukentėjusiesiems buvo padaryti skirtingi sužalojimai, tačiau abiem jiems buvo nustatytas vienodas sveikatos sutrikdymo mastas – nesunkus. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiųjų patirtos žalos aspektu, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykių konfliktiškumą bei vadovaudamasis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad esant patirtiems sužalojimams, kitoms nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos yra per didelės, todėl mažintinos iki 8000 Eur ir iš žalą padariusio asmens, kiekvienam nukentėjusiajam priteistina po 8000 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis).Kaltinamajam N. L. taip pat pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1800,98 Eur žalai, patirtai dėl nukentėjusiųjų gydymo. Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais ir esant nustatytai jo kaltei dėl abiejų nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo, iš kaltinamojo N. L. civilinės ieškovės naudai priteistina 1800,98 Eur žalos patirtos dėl nukentėjusiųjų gydymo.Kiti klausimaiN. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu N. L. turtui pratęstinas ir paliktinas galioti iki visiško civilinių ieškinių šioje byloje atlyginimo.Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad dėl kaltinamajam ir nukentėjusiesiems teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, iš kaltinamojo nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo naudai yra priteistos didelės civilinių ieškinių sumos, todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos sumos iš kaltinamojo N. L. neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo N. L. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti: Peilis ir nuoplovos saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, sunaikintini; DVD-R diskas su BODY vaizdo ir garso įrašais, BPC skambučių įrašais, pateiktu vaizdo ir garso įrašu bei nepilnamečio liudytojo apklausos vaizdo ir garso įrašu, 1 vnt., prisegtas prie bylos viršelio, paliktinas prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :N. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir jį nubausti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi ir 6 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, N. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusijęs su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamos vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti N. L. sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, kurios prilyginamos 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms (BK 66 straipsnis).Priteisti iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos ir 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 1340 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.Priteisti iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 1800,98 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų ir 98 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris LT217300010002484333.Nepriteisti iš N. L. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.Laikiną nuosavybės teisių apribojimas, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu N. L. turtui pratęsti ir palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių šioje byloje atlyginimo.Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.N. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti nagrinėti: 1. Peilį ir nuoplovą saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate, sunaikinti;2. DVD-R diską su BODY vaizdo ir garso įrašais, BPC skambučių įrašais, pateiktu vaizdo ir garso įrašu bei nepilnamečio liudytojo apklausos vaizdo ir garso įrašu, 1 vnt., prisegtą prie bylos viršelio, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.Teisėja Diana Jakubėnė