Šiaulių apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-875/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25981-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.5; 2.4.6.4.4. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.ŠiauliaiŠiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Sadausko ir Laisvydo Zederštremo,sekretoriaujant Linai Graužinienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,nuteistajam N. L., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo: N. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir jam skirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams;vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi ir 6 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, N. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje; būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusijęs su darbu ar mokymusi; neišvykti iš gyvenamos vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas N. L. sulaikyme išbūtas laikas – 2 (dvi) paros, kurios prilyginamos 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis);priteista iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 65 Eur (šešiasdešimt penki eurai) turtinės žalos ir 8000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta; priteista iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 1340 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt eurų) turtinės žalos ir 8000 Eur (aštuoni tūkstančiai eurų) neturtinės žalos, likusi civilinio ieškinio dalis atmesta;priteista iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 1800,98 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų 98 ct) žalos; laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu N. L. turtui, pratęstas ir paliktas galioti iki civilinių ieškinių šioje byloje visiško atlyginimo;išspręsti kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų klausimai.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsN. L. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė dviejų asmenų sveikatą, o būtent: 2025 m. liepos 23 d., apie 12.45 val. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį, tuo padarydamas nekiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo sienos kairėje pusėje, po ko kilusių grumtynių metu peiliu dūrė į nukentėjusiojo A. L. kaklo sritį, padarydamas pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje, nukando R. L. kairės ausies kaušelio dalį, padarydamas kastinę žaizdą kairės ausies kaušelio apatinėje dalyje, 6 kartus įpjovė į nukentėjusiojo A. L. kairę ranką, padarydamas kraujosruvą kairio žasto išoriniame paviršiuje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I, II, III pirštuose, taip pat grumtynių metu rankomis, bei nukentėjusiesiems suklumpant, ne mažiau 5 trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam R. L. kraujosruvą kairiajame žaste, nubrozdinimus abiejų kelių priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, ne mažiau 2 trauminiais poveikiais A. L. nubrozdinimus abiejų kelių priekiniame paviršiuje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė R. L. ir A. L. sveikatą, nes dėl durtinės-pjautinės nekiauryminės pilvo sienos žaizdos ir kastinės kairės ausies kaušelio žaizdos nukentėjusiajam R. L., bei dėl daugybinių pjautinių žaizdų kakle ir kairėje rankoje nukentėjusiajam A. L., jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymaiApeliaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms – būtinajai ginčiai, o byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti.2.1. Teigia buvęs nepagrįstai nuteistas, nes teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, jų išsamiai neišanalizuodamas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nuostatas, kas teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.2.2. Neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir tvirtina, kad peiliu vieną kartą nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį dūrė ir grumtynių metu jam nukando kairės ausies kaušelio dalį ne tyčia, o gindamasis nuo aktyvių paties nukentėjusiojo R. L. veiksmų jo atžvilgiu. Tuo tarpu nukentėjusiojo A. L. iš viso nežalojo ir žaloti neketino. Priešingai, A. L. jį net gynė nuo R. L. ir bandė pastarąjį sustabdyti, kad nepultų jo. Kaip nurodo skunde, apklaustas nukentėjusysis A. L. parodė, kad „atėjęs N. L. pradėjo sakyti, pasiimkit savo daiktus iš garažo. Tėvas sakė, kad neims, sakė O. leido palaikyti. Tada tėvas su N. kažką pasipyko. Aš sakau baigiam ginčytis ir viskas, tada tėtis nuėjo jį išvaryti iš kiemo už vartelių.“2.3. Atkreipia dėmesį, kad jo paties parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Nuo policijos atvykimo pagal iškvietimą aiškino, kad šioje situacijoje gynėsi, kadangi R. L. agresyviai artėjo jo link, todėl, jausdamas grėsmę savo paties atžvilgiu, išsigandęs gindamasis dūrė rankoje turėtu peiliu. Jis pagrįstai manė, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas fizinis smurtas, nes diena anksčiau atėjęs pas jį į namus R. L., rankomis jį smaugė, dėl ko jis kvietė ir policijos pareigūnus. Tai, kad dieną prieš įvykį jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas, patvirtino ir pats nukentėjusysis R. L., apklausos teisme metu nurodęs: „paėmiau už pečių, pakėliau ir purčiau N. L., jis pradėjo šaukti – tu manęs nesmauk“. Tai, kad dėl šio įvykio buvo atvykę ir policijos pareigūnai, patvirtino tiek pats R. L., tiek E. L..2.4. Nesutinka ir su kaltinimu, kad jis sužalojo A. L.. Apklausiamas apie jam padarytus kūno sužalojimus A. L. nurodė: „grumtynių metu, kada tiksliai nepasakysiu, bet kai bandėme atimti peilį.“ Apeliantas nesutinka, kad grumtynių metu jis judino riešą taip sužalodamas A. L.. Tvirtina to padaryti negalėjęs, nes jie visi trys buvo jį užgulę. A. L. atimdamas iš jo peilį, smaugė iš už nugaros, o R. L. su E. L. laikė riešus, visi gulėjo. Nežino, iš kur A. L. atsirado sužalojimai, negali to pasakyti, tačiau neturėjo tikslo jį sužaloti, kadangi šis jį gynė.2.5. Cituodamas baudžiamojo įstatymo nuostatas būtinosios ginties kontekste, akcentuoja, kad sprendimą turėti su savimi peilį gynybai priėmė įvertinęs R. L. kūno sudėjimą ir jėgą. Jam tai atrodė adekvati priemonė susiklosčiusioje situacijoje, įvertinus jėgų persvarą, prieš tai buvusį smaugimo atvejį. Apelianto nuomone, R. L. jis sužalojo gindamasis, o kito nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, jis galėjo pats susižaloti grumtynių metu, laikydamas jį (apeliantą) prispaustą prie žemės. Gulėdamas ant žemės pats net neturėjo galimybės pajudinti rankų. Todėl prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms – būtinajai ginčiai.2.6. Byloje pareikštus civilinius ieškinius prašo atmesti. Mano, kad A. L. civilinis ieškinys iš jo priteistas visiškai nepagrįstai, juolab, kad jis neatliko jokių veiksmų jo atžvilgiu. Pažymi ir tai, kad apie sugadintą mobilaus ryšio telefoną ikiteisminio tyrimo metu pastarasis net nebuvo nurodęs, jo telefono jis nedaužė ir įvykio dieną net nematė. Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių telefono sugadinimą būtent šio įvykio metu, todėl mano, kad šios išlaidos neturėtų būti iš jo priteistos.3. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis N. L. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Egidijus Timonis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvadosNuteistojo N. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš daliesPagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, N. L. pripažinimu kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikalstamą veiką, teigiant, kad nuteistasis nepadarė nusikalstamos veikos, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tvirtinama, kad R. L. nuteistasis peiliu dūrė ir grumtynių metu ausies kaušelio dalį nukando ne tyčia, o gindamasis, o A. L. išvis nežalojo ir sužaloti neketino, nežino, iš kur jam atsirado nustatyti sužalojimai, esą galėjo ir pats susižaloti grumtynių metu. Taipogi apeliaciniu skundu prašoma byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Dėl įrodymų vertinimo ir BK 28 straipsnio taikymoBPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais iš esmės nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo N. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra įrodyta. Byloje neginčytinai nustatyta, kad N. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia peiliu vieną kartą dūręs nukentėjusiajam R. L. į pilvo sritį bei nukandęs jam kairės ausies kaušelio dalį, o grumtynių metu peiliu sužalojęs nukentėjusiajam A. L. kaklo sritį, kairę ranką bei rankomis nukentėjusiesiems padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors nuteistasis neneigia padaręs nukentėjusiajam R. L. visus nustatytus sužalojimus, tačiau tvirtina tokius veiksmus atlikęs gindamasis. Ir priešingai, nukentėjusiojo A. L. teigia išvis nežalojęs, jis galėjęs susižaloti pats grumtynių metu arba išvis po grumtynių pats pasiėmęs peilį. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais neturi pagrindo, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.BK 28 straipsnio dalyje įtvirtinta asmens teisė į būtinąją gintį. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-788/2020, 7 punktas; 2020 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020, 10 punktas; 2022 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-495/2022, 16 punktas; ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-719/2025, 12 punktas), o tam didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas.Nustatant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-648/2023, 8 punktas; 2025 m. sausio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-788/2025, 8 punktas; ir kt.).Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-495/2021, 18 punktas; 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2025, 17 punktas; ir kt.).Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo paaiškinimus dėl būtinosios ginties, taigi iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu nuteistojo parodymų vertinimu. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.Apklaustas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis N. L. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino peiliu dūręs R. N. kartą į pilvą ir grumtynių metu nukandęs jo kairės ausies kaušelio dalį, tačiau tik gindamasis, o A. N. iš viso nežalojęs. Tąkart konfliktas kilo jam paprašius R. ir A. N. iš jo garažo išsinešti seniai ten saugomus jų daiktus. Tiedu daiktų išsinešti nenorėjo, tarėsi skambinti jo broliui O., o jis tam paprieštaravo. Jo teigimu, R. N. prasidėjo agresijos priepuolis, jis atsistojo nuo kedės, pradėjo agresyviai eiti jo link, A. L. bandė jį patraukti. R. L. dar labiau agresyvėjant, jis išsitraukė peilį ir dūrė jam. Dūrė, nes pastarasis puolė jį. Suprato, kad puola, nes išvakarėse R. L. jį smaugė dėl kito konflikto, todėl jis pagalvojo, kad vėl panaudos jėgą prieš jį. Iš pradžių įdūrė R. L. į pilvą vieną dūrį, tada ištraukė peilį ir daugiau nieko nedarė, tuomet visi užsipuolė ant jo (past. R. L., A. L. ir E. L.). Norėjo versti jį ant žemės. Nežino, ar jie taip gynėsi. R. L. trenkė jam vieną kartą į galvą, bet pataikė pusiau į galvą, pusiau į savo mašiną ir tada jie visi nukrito ant žemės, įvyko grumtynės. Jie pradėjo tas grumtynes. Po dūrio peilis buvo visą laiką rankoje. Grumtynių metu įkando R. L. į ausį, nes suveikė gynybinis refleksas. A. L. niekur nedūrė, nežino, iš kur pas jį sužalojimai ir kaip jam buvo sužalotas kaklas. Įvykio vietoje buvo paliktas peilis, gal jis pats susipjaustė, nes jis tikrai nieko nedarė ir nieko nežino. Gal ir galėjo grumtynių metu jį sužaloti, bet po to, kai dūrė R. L., jis daugiau nieko nedarė. Iš jo peilio niekas neatėmė, jis paleido peilį ir jie paleido jį, peilis liko įvykio vietoje. Pačiam buvo nubrozdinti keliai ir alkūnės, į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. 14.1. Iš esmės analogiškus parodymus nuteistasis N. L. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas 2025 m. liepos 24 d. jis nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jis ir jo pusbrolis A. L., tačiau ne kartu, o tik dalijasi tą patį namą, nes gyvena skirtinguose butuose su skirtingais įėjimais. Jo dėdė R. L. ir kitas pusbrolis E. L. gyvena atskirame name, tačiau jų kiemas yra bendras. Dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė, kad 2025 m. liepos 23 d. konfliktas kilo dėl giminaičių baldų, laikomų jo garaže. Iš to, kad A. ir R. L. neragavo į jo prašymą išsinešti daiktus ir tiesiog vaikščiojo kieme, jis suprato, kad vėl bus konfliktai, todėl iš savo kambario su savimi pasiėmė sulankstomą žvejybinį peilį ir telefoną, kuriuo dėl visa ko įrašinėjo. Peilį pasiėmė norėdamas dėl visa ko apsiginti, nes yra buvę, jog dėdė R. jam mažam yra trenkęs kumščiu į nosį, o taip pat užvakar, t. y. 2025 m. liepos 22 d. dėdė jį smaugė. Pasiėmęs peilį, įsidėjo jį į šortų kišenę, jo niekam nerodė, juo nemosikavo. Nuėjo iki A. L. ir dar kartą pasakė jam susirinkti savo daiktus. Tada išgirdo dėdę R. L. sakant sūnui paskambinti giminaičiui O. L., kuris jiems leido laikyti daiktus garaže. Jis tokiam žingsniui paprieštaravo, tuomet R. L. atsistojo agresyviai nuo kėdės lauke ir pradėjo eiti link jo, sakė jam „ką tu čia aiškini?“. A. L. pradėjo jį raminti, stumti atgal, kad apsiramintų. Tuo metu juos skyrė 5-6 metrai. Pamatęs, kad R. L. agresyvus ir vis tiek artėja jo link, iš kišenės išsitraukė peilį ir laikė jį dešinėje rankoje, juo nemosikavo, tiesiog laikė rankoje. R. L. toliau ėjo jo link ir priėjusiam jis tiesiog dūrė vieną kartą peiliu į pilvo kairę pusę. Tada jie visi, t. y. R., E. ir A. L. puolė prie jo. R. L. vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvą, tačiau pataikė šiek tiek į galvą, šiek tiek į savo automobilį, stovėjusį šalia. Tuomet jie visi pradėjo jį stumti, jis nukrito ant žemės, jie ant jo atsigulė. A. L. pradėjo jį iš galo smaugti, smaugė apie 5 sekundes ir atleido. E. L. lyg ir laikė jo rankas, tačiau tiksliai nepamena, kažkuris iš jų bandė atimti iš jo rankos peilį, nes jį vis dar laikė rankose ir atėmė. Tuomet jam pavyko išsilaisvinti iš jų ir pabėgti. Pats grumtynių metu nusibrozdino alkūnes, kelius, abiejų plaštakų viršutines dalis, nugarą. Pripažino tik tai, kad peiliu vieną kartą dūrė savo dėdei R. L., tačiau A. L. tikrai nedūrė peiliu nei į ranką, nei į kaklą, šis galėjo pats susižaloti grumtynių metu. Taip pat nieko nedarė E. L.. Dėl išvakarėse buvusio įvykio N. L. nurodė, kad tąkart R. L. atėjo pas jį į namus ir paklausė jo, kas su juo yra, kodėl jis pravardžiuoja A.. Pamatęs, kad jis išsitraukė telefoną, R. L. viena ranka čiupo jam už gerklės ir stūmė į sieną. Tuomet nurimo, apsikabino jį ir išėjo, o jis iškvietė policiją. Kitą dieną, t. y. 2025 m. liepos 23 d. dėl šio įvykio parašė pareiškimą ePolicija svetainėje (t. 2, b. l. 35–39). Papildomos apklausos metu N. L. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir patikslino, kad ausies galiuką dėdei nukando tuomet, kai grumtynių metu ant jo užgulė dėdė ir jo pusbroliai A. bei E. L.. Kai jį smaugė, jis pamatė priešais save kažkieno galvą ir ausį, todėl gindamasis vieną kartą įkando į tą ausį. Po to visi trys iš jo atėmė peilį ir jis pabėgo. Nežino, kuriam iš jų įkando, nes nematė, bet gali būti, kad R. L. (t. 2, b. l. 40–42).15. Apibendrinus nuteistojo parodymus, galima spręsti, kad N. L. viso proceso metu tvirtino, jog dėdei R. L. jis peiliu kartą dūrė dėl to, kad šis jį puolė, buvo agresyvus ir jau ne pirmą kartą. Ausies galiuką dėdei nukando taip pat refleksyviai gindamasis grumtynių metu, o pusbroliui A. L. jokių sužalojimų tyčia nepadarė, šis galėjo pats susižaloti grumtynių metu ar netgi po jų, pasiėmęs įvykio vietoje paliktą peilį. Kitaip tariant, nuteistasis neneigė tądien įvykus konfliktą, neneigė ir kartą dūręs peiliu dėdei R. L. į pilvą bei nukandęs jam ausies galiuką, tačiau šiuos savo veiksmus vertina kaip būtinąją gintį. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra galima, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti (paneigianti) asmens kaltę. Pažymėtina, jog nuteistojo nurodytų aplinkybių apie tariamą būtinąją gintį nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas N. L. iškeltą versiją vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.16. Nuteistojo parodymus toje dalyje, kad jis gynėsi, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygoms, paneigia tiek nukentėjusiųjų R. L. ir A. L., tiek liudytojo E. L. pakankamai nuoseklūs parodymai, tiek kiti bylos įrodymai, kurių visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. L. dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė, kad tądien kilo konfliktas su sūnėnu N. L. dėl pastarojo garaže laikomų jų daiktų. Jam su sūnumi A. L. grįžus namo, atėjęs prie jo vartelių N. L. vis šūkavo. Sūnus pasiūlė jam eiti ir pasiimti tuos daiktus, nes giminaitis neatstos ir jis sutiko. Jam vos tik priėjus prie vartelių, N. L. iškart dūrė peiliu ir jis susirietė. Atbėgęs A. L. spyrė koja, N. L. nukrito, čiupo už jo rankos su peiliu, taip ir ritosi. Atbėgęs mažesnysis sūnus E. L. jam atnešė didelį rankšluostį. Paskui išgirdo A. L. šaukiant: „padėkit, baigia mane subadyti“. Tada pribėgo mažasis sūnus, čiupo už rankos. Sakė, kad neimtų už peilio. Pats išlupo N. L. tą peilį, padavė mažiukui, jis peilį numetė. Kol laikė užgniaužęs N. L., šis jam draskė ausį, kol ją nuplėšė. Atsistoję jį paleido. A. L. buvo visas kruvinas: kruvina ranka, iš kaklo bėgo kraujas. N. L. pabėgo į gatvę. Su juo nesutarimų buvo ir anksčiau, yra iškvietę policiją, nes jis daužė baldus, bijojo, kad padegs. 16.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo R. L. duoti parodymai iš esmės analogiški. Jis nurodė, kad tąkart jie jau planavo pasiimti daiktus iš garažo, kai prie vartelių priėjo N. L., kuriam jis pasakė: „kas tau, vaike, daros, ko tu čia nerimsti?“. Šis nieko neatsakęs vieną kartą dūrė peiliu jam į pilvo kairę pusę. Tada jis susilenkė, susiėmė už pilvo, jam susvaigo galva, išsigando. Jo sūnūs A. ir E. L. tuo metu buvo jam už nugaros. Tuomet sūnus A. L. vieną kartą spyrė N. L. į kūną, siekdamas jį atstumti nuo jų ir tuomet išgirdo, kaip A. L. šaukė „padėkit, peilį laikykit“. Tai išgirdęs, jis taip pat pribėgo prie A. ir E., kurie bandė sulaikyti N. L. ir atimti iš jo peilį. Visi prispaudė N. L. prie žemės, bandė atimti iš jo peilį, po ko šis peiliu įpjovė A. L. į kaklo sritį ir ranką. Kaip tiksliai N. L. sužalojo jo sūnų, jis tiksliai nematė, nes viskas vyko greitai, vyko grumtynės. N. L. mosikavo peiliu, o jie bandė tą peilį iš jo atimti, bet grumtynių metu jis jau matė, kad sūnus A. L. yra sužalotas. Po to pats savo kairiu šonu prispaudė N. L. ranką, kurioje šis laikė peilį ir tokiu būdu jiems pavyko atimti iš jo peilį. Tačiau tuo metu N. L. jam stipriai įkando į kairę ausį, kurį laiką laikė ją sukandęs, tempė ir nukando ausies dalį. Tada jis išbėgo iš kiemo pas kaimynus ir šaukė, kad jį užpuolė (t. 1, b. l. 96–99). Akistatos tarp nukentėjusiojo R. L. ir įtariamojo N. L. metu kiekvienas jų patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Nukentėjusysis R. L. patvirtino, kad prieš sužalojimą ėjo N. L. link šaukdamas, „kas tau darosi, ko tu čia kabinėjiesi“, o sūnus A. L. jam neiti, jį prilaikė. Tik jam priartėjus N. L. iškart dūrėjam peiliu į pilvą. O dėl išvakarėse buvusio įvykio nukentėjusysis nurodė nesmaugęs N. L., tik buvo uždėjęs jam rankas ant pečių ir papurtęs, jiedu pasikalbėjo (t. 2, b. l. 54–58). 17. Nukentėjusysis A. L. apklausiamas teisme dėl esminių įvykio aplinkybių nurodė, kad N. L. stovėjo prie vartelių, jo rankos buvo kišenėse. Tėtis priėjo prie jo ir šis dūrė tėčiui į pilvą, jis susilenkė. Tuomet pribėgo ir nuspyrė N. L. nuo tėvo. Tada N. L. puolė jį, jie nusistūmė iki mašinų, jis pradėjo šauktis pagalbos, nes matė, kad N. L. nejuokauja, tikrai kėsinasi. Atbėgo tėtis ir prasidėjo grumtynės, bandė atimti peilį iš N. L., o šis peilio nepaleido. Peiliu supjaustė jam ranką, pirštai nebejudėjo, nebevaldė. Tėtis šaukė, kad į ausį kanda. Tėtis išlupo peilį ir N. L. pabėgo į gatvę, pas kaimynus. Girdėjo, kad skundėsi, jog jį užpuolė ir jis slepiasi, bėga nuo jų. Jie supjaustyti laukė medikų. Atvažiavę medikai juos išvežė į ligoninę, o policija išvežė N. L.. Jam buvo sužalotas kaklas, dilbis, pirštai, delnas, kojų nubrozdinimai. Rankoje buvo padaryti 2 pjūviai, dilbyje 2 pjūviai, tokie kaip nuskutimai, plaštakoje ir pirštų pagalvėlėse, nubrozdinimai kojose, aplink kelius.17.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. L. iš esmės nurodė analogiškai. Tėtis pasakė N. L.: „nu ko tu nori iš jų, pasitrauk“, priėjo prie jo kieme esančių vartelių, norėdamas išvaryti iš kiemo N. L., o šis tuo metu išsitraukė peilį ir vieną kartą dūrė tėčiui į pilvo sritį. Tėtis susilenkė, o N. L. tuomet atsisuko į jį. Supratęs, kad šis gali pulti jį, vieną kartą dešine koja spyrė jam į kūno vidurį, kad atstotų nuo jų. N. L. atsirado už vartelių ir jie, t. y. jis, tėtis ir jo brolis E. L. puolė prie jo, prirėmė jį prie žemės, norėdami atimti iš jo peilį ir jį sulaikyti. Tada N. L. peiliu perrėžė jam kaklo kairę pusę ir pajuto, kad peilis yra jam prie pat gerklės. Suprato, kad kėsinasi į jo gyvybę. Tada rankomis bandė peilį patraukti į apačią, atimti iš N. L., bet jis peilį laikė tvirtai, mosikavo juo, bet jie vis tiek bandė jį iš jo atimti. Tuo metu šis peiliu 3 kartus įpjovė jam į kairę ranką ir vieną kartą – į kairės rankos rodomąjį pirštą. Šiaip ne taip atėmė iš jo peilį ir tuo pačiu metu N. L. įkando jo tėvui į kairę ausį, nukando ausies dalį (t. 1, b. l. 42–45). Akistatos tarp nukentėjusiojo A. L. ir įtariamojo N. L. metu abu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, N. L. ir toliau tvirtino grumtynių metu A. L. nesužalojęs (t. 2, b. l. 61–65).18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. nurodytos esminės įvykio aplinkybės nekito viso proceso metu, abu jie viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po žodinio konflikto būtent N. L. be jokios aiškios priežasties, be įspėjimo tiesiog dūrė peiliu nukentėjusiajam R. L., o grumtynių su jais metu peilio iš rankų nepaleido, juo mosavo, taip sužalojo ir A. L., bandžiusį atimti iš jo peilį bei nukando R. L. ausies kaušelio dalį. Nukentėjusieji nenurodė jokių intensyvių smurtinio pobūdžio veiksmų, kuriuos patys būtų atlikę nuteistojo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai skundo argumentams, nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. parodymai iš esmės buvo nuoseklūs, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės ar priežastys, dėl kurių nukentėjusieji galėtų apkalbėti nuteistąjį, jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija vadovaujasi nukentėjusiųjų parodymais, kurie laikomi vienu iš įrodymų, patvirtinančių N. L. kaltę. 19. Aplinkybę, kad nukentėjusieji neatliko jokių smurtinių veiksmų N. L. atžvilgiu ir šiam negrėsė joks pavojus, iš dalies patvirtina ir liudytojo E. L. parodymai. Apklaustas teisme E. L. parodė, kad tąkart eidamas garažo link jis išgirdo šauksmą ir atbėgęs pamatė N. L., laikantį peilį, o tėtis stovėjo padurtu pilvu. Brolis nuspyrė N. L.. Tuomet matė, kaip broliui peiliu įsmeigė į ranką. Pats jis N. L. laikė už riešo, kad daugiau nieko nepjautų. Peilis visą laiką buvo N. L. rankoje. N. L. nebuvo ką daryti ir jis nukando tėčiui ausį. Iš esmės analogiškus parodymus nepilnametis liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 126–129).20. Taigi, nors nuteistasis viso proceso metu ir tvirtino gynęsis, tačiau jokių nukentėjusiojo R. L. konkrečiai atliktų agresyvių, pavojingų, puolamojo pobūdžio smurtinių veiksmų, nuo kurių būtų reikėję gintis, nuteistasis neįvardijo. Tokių veiksmų nenurodė nei R. L., nei jo sūnus A. L. ar liudytojas E. L.. Kitų asmenų, mačiusių šį įvykį ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Vien tai, kad R. L. ėjo link N. L. klausdamas, ko šis priekabiauja dėl daiktų, niekaip nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jam tuo metu grėsė realus pavojus, nuo kurio jam reikėjo gintis. R. L. nuteistojo link ėjo vienas, jokių daiktų ar žalojimui skirtų įrankių su savimi neturėjo, žaloti negrasino, jokių kitų smurtinių veiksmų nuteistojo atžvilgiu taip pat neatliko. Priešingai, nuteistasis N. L. peilį iš kišenės išsitraukė ir jį rankoje laikė R. L. dar nė nepriartėjus, o jam priėjus, netaręs nė žodžio iškart dūrė peiliu šiam į pilvą. Būtent nuo tokių nuteistojo smurtinių veiksmų gindamas tėvą A. L. nurodė spyręs N. L., tačiau pastarasis tvirtina, kad jokio spyrio nė nebuvo, tik visi trys užpuolė jį ir bandė atimti peilį. Tai, kad N. L. visų grumtynių metu nepaleido peilio, patvirtina ne tik jis pats, bet ir visi trys grumtynėse dalyvavusieji R., A. ir E. L.. Visi nurodė laikę N. L. prispaustą prie žemės ir bandę iš jo rankos ištraukti peilį, tačiau šis nepasidavė. Būtent grumtynių metu A. L. bandant atimti iš nuteistojo peilį, šis jam peiliu sužalojo kaklą ir ranką, padarydamas pjūvius bei nukando ausies galiuką R. L.. Ir tik jam paleidus iš rankos peilį, jis buvo paleistas nukentėjusiųjų ir pabėgo. Abiem nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, jų padarymo laiką ir aplinkybes, sunkumą, be nukentėjusiųjų parodymų objektyviai patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. G 878/2025(04) dėl R. L. padarytų sužalojimų, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. G 874/2025(04) ir 2025 m. spalio 7 d. papildoma specialisto išvada Nr. pG 1102/2025(04) dėl A. L. padarytų sužalojimų (t. 1, b. l. 58–59, 77–78, 12–113). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti kompetentingų specialistų išvadose nurodytais duomenimis. Be nuteistojo nurodytų aplinkybių, nei byloje, nei IBPS sistemoje nėra ir kitų objektyvių duomenų apie kitokį ankstesnį R. L. galimą smurtą nuteistojo atžvilgiu. Įvertinusi nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymus, kitus byloje esančius įrodymus, nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir sunkumą, nuteistojo patirtus viso labo nubrozdinimus rankose, kojose ir nugaroje, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad nuteistasis buvo užpultas ir turėjo teisę gintis. Priešingai, šiuo atveju peilio panaudojimas smogiant juo nukentėjusiajam į gyvybei pavojingą vietą – pilvą, o vėliau grumtynių metu panaudojant peilį ir kito nukentėjusiojo atžvilgiu, nepaleidžiant peilio iš rankų visų grumtynių metu, vertintini kaip atlikti tyčia, puolimo metu, o ne ginantis nuo realaus, pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi. Priešingos išvados neleidžia daryti ir tai, kad peilį N. L. su savimi pasiėmė jau iš anksto, dar prieš išeidamas į kiemą, nors joks konfliktas dar nė nebuvo prasidėjęs, kas patvirtina nuteistojo išankstinį ketinimą jį panaudoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistasis N. L. neveikė būtinosios ginties sąlygomis. Tiek smogdamas peiliu nukentėjusiajam R. N. į pilvą, tiek panaudodamas jį grumtynių metu nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu, bei nukąsdamas nukentėjusiajam R. L. ausies kaušelio dalį, N. L. suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali sužaloti nukentėjusiuosius ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 21. Atsižvelgdama į visus anksčiau išdėstytus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog N. L. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas. Priešingai nei tvirtinama nuteistojo apeliaciniame skunde, jo kaltė yra pilnai įrodyta, BK 28 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai, nenustačius, jog nuteistajam grėsė pavojingas, akivaizdus bei realus pavojus, suteikiantis teisę į būtinąją gintį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias BPK normas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.Dėl bausmės22. Apeliaciniu skundu bausmės klausimai nėra keliami, tačiau prašoma baudžiamąją bylą nutraukti esant baudžiamąją atsakomybę šalinantiems pagrindams, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pasisakys glaustai. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).23. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas N. L. už šios veikos padarymą paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi ir 6 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktais, N. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojus nuteistąjį: dirbti, mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusijęs su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.24. Spręsdamas dėl N. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, dviem nukentėjusiesiems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pagal paties paaiškinimus – dirba, yra jauno amžiaus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistajam paskirta vienintelė inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Pritaikęs bausmės vykdymo atidėjimo institutą, apylinkės teismas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trumpesniam nei vidutiniam įstatyme numatytam terminui, be intensyvios priežiūros, paskyręs įpareigojimus, padėsiančius užtikrinti bausmės tikslus. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, byloje nėra aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, būtų neįvertinęs, nuteistajam paskirta bausmė nelaikytina nei per griežta, nei per švelni tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.Dėl priteistų civilinių ieškinių25. Skundžiamu nuosprendžiu visiškai tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1800,98 Eur žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiųjų gydymo bei iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai: R. L. naudai priteista 65 Eur turtinės žalos ir 8000 Eur neturtinės žalos, A. L. naudai –1340 Eur turtinės žalos ir 8000 Eur neturtinės žalos, likusi civilinių ieškinių dalis atmesta. N. L. pirmosios instancijos teisme dėl nukentėjusiojo R. L. civilinio ieškinio bei Valstybinės ligonių kasos ieškinio dalies dėl jo tenkinimo neprieštaravo, nesutiko tik su nukentėjusiojo A. L. civiliniu ieškiniu, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo nesužalojo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktu apeliaciniu skundu ir teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė visus civilinius ieškinius atmesti. Šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.26. Dėl nuteistojo N. L. veiksmų nukentėjusieji R. L. ir A. L. patyrė sužalojimus, dėl kurių jie buvo gydomi sveikatos priežiūros įstaigose Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis – Šiaulių teritorinė ligonių kasa kartu su civiliniu ieškiniu dėl 1800,98 Eur turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiųjų gydymu, pateikė patirtą žalą patvirtinančius Gydymo paslaugų apskaitos išrašus (t. 2, b. l. 123–129). Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, sprendžia, kad nurodytos išlaidos tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusios su nuteistojo N. L. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šio civilinio ieškovo reikalavimą ir priteisė turtinę žalą iš nuteistojo.27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-227-697/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai. Vis tik, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitų ignoruoti – kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-227-697/2022). Dėl turtinės žalos29. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo R. L. pareikštas 65 Eur turtinės žalos dydis grindžiamas išlaidomis tvarsčiams, dezinfekcinėms priemonėms, vaistams nuo skausmo, taip pat dėl suplėšytų ir krauju išteptų drabužių. Bylos duomenimis, po konflikto nukentėjusysis buvo išvežtas į gydymo įstaigą, kur buvo gydomas dėl dūrio į pilvą bei ausies dalies nuplėšimo, jam buvo skirti vaistai, dėl ko jis patyrė nedidelių, tačiau realių ir proporcingų piniginių išlaidų, konflikto metu buvo sugadinti ir jo drabužiai. Todėl šio įvykio metu nukentėjusiojo patirtos būtinosios išlaidos pagrįstai laikytos tiesiogine nusikalstamos veikos pasekme ir skundžiamu nuosprendžiu priteistos iš N. L.. 30. Nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio dalis dėl patirtos 1340 Eur turtinės žalos grindžiama patirtomis išlaidomis dėl sužalotos rankos, lankymosi gydymo įstaigose, atliktos operacijos, konflikto metu sudaužyto mobilaus ryšio telefono „Iphone 14 pro max“, kuri pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Todėl A. L. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstai tenkintas visiškai, iš N. L. priteisiant 1340 Eur nukentėjusiojo turtinei žalai atlyginti. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su A. L. civiliniu ieškinio šioje dalyje, tvirtindamas, kad nukentėjusysis apie sudaužytą telefoną ikiteisminio tyrimo pradžioje nė neužsiminė, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių telefono sugadinimą, tačiau su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. L. dar 2025 m. liepos 24 d. pareiškime dėl įvykio „ePolicija“ nurodė, kad grumtynių metu buvo sugadintas jo mobilusis telefonas, suplėšyti rūbai (t. 1, b. l. 12–15), tą patvirtino ir apklausiamas teisme, tokie duomenys pateikti ir civiliniame ieškinyje (t. 2, b. l. 108–115). Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, teisėtai ir pagrįstai nukentėjusiajam A. L. priteisė 1340 Eur turtinės žalos atlyginimą. Dėl neturtinės žalos31. Dėl patirtos neturtinės žalos nukentėjusysis R. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 15 000 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį grindė patirtais neigiamais išgyvenimais (stresu, baime dėl išgyvenimo). Nurodė ir tai, kad dėl nukasto ausies kaušelio pablogėjo išvaizda, jaučia pakitimų klausoje – savotišką ausies užspaudimą, dėl kurio gali tekti atlikti operaciją ateityje. Dėl patirto dūrio į pilvo sritį sunkiau pakelia, kažką jaučia pilvo srityje, kur buvo susiūta (t. 1, b. l. 141–146). 32. Nukentėjusysis A. L. dėl patirtos neturtinės žalos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 20 000 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį grindė patirtais neigiamais išgyvenimais (stresu, baime dėl išgyvenimo). Nurodė ir tai, kad patyrė stiprų fizinį skausmą, operaciją, po sužalojimo liko randai, žaizdos gijo ilgą laiką, liko padariniai – pirštų nutirpimas (t. 2, b. l. 108–115). 33. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-1214/2024. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino nukentėjusiesiems padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, gydymo procesą, patirtus reikšmingus neigiamus išgyvenimus tiek įvykio, tiek gydymo proceso metu, darbinės veiklos apribojimus, išvaizdos pokyčius, kai kuriuos liekamuosius reiškinius, tačiau, priteisęs kiekvienam nukentėjusiajam po 8000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai įvertino teismų praktiką analogiškose bylose, kuri yra svarbi sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį. Nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, kita vertus, pirmosios instancijos teismas iš esmės nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas tokio pobūdžio bylose ir netinkamai taikė įstatymą. 35. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Mažesnės sumos, t. y. nuo 700 iki 1 500 Eur, teismų praktikoje priteistos tais atvejais, kai sužalojimai nesukėlė ilgalaikių padarinių, nereikėjo sudėtingo ar stacionarinio gydymo, neliko liekamųjų reiškinių ir reikšmingai nebuvo apribotos nukentėjusiojo bendravimo ar profesinės galimybės. Pavyzdžiui, 1000 Eur suma pripažinta atitinkančia praktiką, kai nukentėjusiajam nereikėjo operacijos ar specifinio gydymo, neliko liekamųjų reiškinių, o sužalojimai nebuvo vizualiai matomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Didesnė, iki 4 000 Eur siekianti suma paprastai priteisiama, kai nustatomi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, sumažėja bendravimo galimybės, reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas, atliekamos operacijos ar lieka nuolatiniai sveikatos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Pastarojoje nutartyje detalizuota: apie 700 – 1 200 Eur buvo priteista dėl atskirų kaulų lūžių, kai padariniai buvo santykinai riboti; 1448,10 – 1738 Eur priteista dėl veido kaulų, žandikaulio, pėdos ir kitų sužalojimų; 2 200 Eur – kai buvo galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido sužalojimai, dantų pažeidimai, reikalingas ilgalaikis gydymas ir liko padariniai; 4 000 Eur – kai dėl žandikaulio lūžio reikėjo ilgo stacionarinio gydymo, sumažėjo bendravimo galimybės ir prireikė danties implantavimo. Didesnė nei įprasta suma gali būti priteisiama, kai sveikatos sutrikdymas sukelia ilgalaikius ar nuolatinius padarinius, sumažina bendravimo galimybes, riboja įprastą veiklą, lemia ilgą ar sudėtingą gydymą, liekamuosius reiškinius ar reikšmingus gyvenimo pokyčius. Nagrinėjamoje byloje tokių padarinių nenustatyta. 36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, taip pat nuteistojo turtinę padėtį – dirbantis, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nėra, jauno amžiaus, išlaikytinių neturi, o taip pat aukščiau paminėtą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei nenustačiusi ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, konstatuoja, kad nukentėjusiesiems R. L. ir A. L. priteistina neturtinei žalai atlyginti suma – po 3000 Eur – atitiks protingumo ir proporcingumo principus, bus adekvati tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek nuteistojo turtinei padėčiai. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas)Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo37. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nuteistajam N. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teismui 2026 m. rugsėjo 22 d. pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašoma valstybės naudai priteisti 62,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už N. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). 39. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą, kuris iš dalies laikytinas pagrįstu, t. y. tenkinamas dalyje dėl civilinių ieškinių. Įvertinusi ir tai, kad duomenų apie nuteistojo gaunamas pajamas byloje nėra, į priteistų civilinių ieškinių dydį, tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu N. L. valstybės garantuojama teisinės pagalba buvo 100 procentų kompensuojama, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teisme patirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo N. L. neišieškotinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :nuteistojo N. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 2 d. nuosprendį.Sumažinti iš N. L. nukentėjusiajam R. L. priteistą 8000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų).Sumažinti iš N. L. nukentėjusiajam A. L. priteistą 8000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo N. L. neišieškoti.Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.Teisėjai Nerijus Masiulis Audrius Sadauskas Laisvydas Zederštremas