- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1992-965/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02928-2024-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- L. M.-P., Perladent LTD, Perladent LTD Old Bridge Dental
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.4.1Prašymas atjauninti procesą ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.4.2.9Proceso atnaujinimas, kai pirmosios (apeliacinės) instancijos teismo sprendime ar nutartyje padaryta aiški teisės normos taikymo klaida
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024, suinteresuoti asmenys L. M.-P., Perladent LTD.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 tenkino pareiškėjų PRS1 ir L. M.-P. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų 2024 m. spalio 13 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) 2026 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (DOK-7429), kurį vėliau patikslino (DOK-9289), prašydamas 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024; 2) priimti naują sprendimą ir pripažinti, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pažymėtas prie sutarties pridėtame plane raudonomis linijomis, bei žemės sklypas, pažymėtas priede Nr. 3, yra šalių – PRS1 ir L. M.-P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 3) padalyti nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), pažymėtą prie sutarties pridėtame plane raudonomis linijomis, bei žemės sklypą, pažymėtą priede Nr. 3, ir nustatyti, kad PRS1 asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 nekilnojamojo turto, esančio Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. pirmas pastato aukštas, kuriame yra medicinos centras – odontologijos klinika su atskiru įėjimu; L. M.-P. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. pirmo pastato dalis ir antras pastato aukštas, kur yra gyvenamosios patalpos su atskiru įėjimu; 4) pripažinti 184 500,00 Eur skolą UAB Perladent ,,Old Bridge Dental“ PRS1 asmeniniu įsipareigojimu UAB Perladent ,,Old Bridge Dental“; 5) pripažinti 184 500,00 Eur skolą UAB Perladent ,,Old Bridge Dental“ L. M.-P. asmeniniu įsipareigojimu UAB Perladent ,,Old Bridge Dental”; 6) pripažinti 2022 m. gegužės 17 d. L. M.-P. vardu įregistruotą individualią įmonę (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe; 7) priteisti iš L. M.-P. visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024; priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui L. M.-P. 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Esminiai nutarties argumentai:
Nurodė, jog 2026 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams šalinti. 2026 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, kadangi pareiškėjas pateiktu prašymu prašė padalinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinti 2022 m. gegužės 17 d. L. M.-P. vardu įregistruotą individualią įmonę (duomenys neskelbtini), kuri nėra registruota Lietuvos Respublikoje, jos asmenine nuosavybe. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perdavė Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nurodė, kad iš civilinės bylos Nr. e2YT-10372-470/2024 duomenų, esančių teismų informacinėje sistemoje LITEKO, matyti, kad 2024 m. lapkričio 22 d. teismo sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2024 m. lapkričio 25 d. elektroniniu paštu, tačiau teismo lydraštyje konkretus pareiškėjo elektroninis paštas nebuvo nurodytas, kada pareiškėjui įteiktas jam siųstas teismo sprendimas, duomenų byloje taip pat nėra. Atsižvelgdamas į tai, ir įvertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma 2025 m. gruodžio 19 d. ir tą pačią dieną jis susisiekė su advokato padėjėja bei sudarė teisinių paslaugų sutartį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo.
Nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustato turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos. Nurodyti bendrą turtą (jo kiekį ir vertę) turi sutuoktiniai, prašantys teismo patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pabrėžė, jog būtent sutuoktiniai privalo aiškiai ir išsamiai susitarti dėl visų santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, įskaitant bendro turto ir įsipareigojimų padalijimą, o teismas tokios sutarties pagrindu atlieka jos teisėtumo kontrolę, tačiau neperima šalių pareigos suformuoti tarpusavio susitarimo turinį ir nenustato turto balanso ex officio. Vadinasi, teismas, priimdamas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą, nesprendė ginčo dėl sutuoktinių turto balanso ar jo sudėties, o vadovavosi išimtinai šalių pateikta jų santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimą nustatančia sutartimi bei joje išdėstytomis sąlygomis. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip nepagrįstus, pareiškėjo argumentus, jog aiški teisės normos taikymo klaida lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, kadangi teismas, sprendimu patvirtinęs 2024 m. spalio 13 d. patikslintą šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, neišsprendė visų turtinių sutuoktinių nuosavybės klausimų ir bendrų įsipareigojimų.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent patiems pareiškėjams, sudarant patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, teko pareiga aiškiai nurodyti visą bendro turto sudėtį ir pateikti teismui išsamų šalių turto balansą, tačiau PRS1 šios pareigos neįvykdė. Pareiškėjas, sudarydamas ir pasirašydamas su pareiškėja 2024 m. spalio 13 d. patikslintą sutartį, patvirtino, kad šalys neturi dalintino nekilnojamojo turto ir kitų turtinių įsipareigojimų, todėl vėlesnis šių aplinkybių nurodymas negali būti vertinamas kaip teismo padaryta teisės taikymo klaida, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos pačios patikslintos sutarties sudarymo momentu.
Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog teismas, priimdamas procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024, nepadarė jokios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas, nagrinėdamas šalių pateiktą prašymą, tinkamai atliko pateiktos patikslintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių kontrolę, vadovavosi išimtinai šalių pateikta jų santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimą nustatančia sutartimi bei joje išdėstytomis sąlygomis, kurios teismui buvo aiškios.
Nurodė, kad pareiškėjo suformuluoti reikalavimai savo turiniu peržengia proceso atnaujinimo instituto ribas, kadangi pareiškėjas iš esmės prašo ne pašalinti teismo padarytą teisės taikymo klaidą, ar iš naujo įvertinti byloje nustatytas aplinkybes, bet reiškia naujus materialiuosius teisinius reikalavimus dėl nekilnojamojo turto ir žemės sklypo teisinio režimo nustatymo, jų padalijimo tarp šalių, kreditorinių įsipareigojimų padalijimo bei individualios įmonės nuosavybės klausimo išsprendimo. Pareiškėjo keliami reikalavimai suponuoja savarankišką faktinių aplinkybių tyrimą ir įrodinėjimo procesą, todėl negali būti sprendžiami atnaujinus procesą. Proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas naujiems reikalavimams pareikšti ar naujam ginčui tarp šalių inicijuoti. Taip pat pabrėžė, jog pareiškėjo prašomi išspręsti klausimai nebuvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 kaip savarankiško ginčo objektas.
Apibendrindamas nustatytas ir įvertintas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, taip pat pabrėžė, jog pareiškėjas turi galimybę savo teises ginti kitais įstatymo nustatytais būdais, t. y. pareikšdamas savarankišką ieškinį kompetentingam teismui dėl nuosavybės teisių, turto padalijimo, kreditorinio įsipareigojimo paskirstymo, kadangi jo teisėtų interesų gynimo galimybės nėra išnaudotos, ir jam nėra užkirstas kelias jas ginti kitu įstatyme numatytu būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą ir atnaujinti procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Mano, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindų netenkintas jo pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, jog paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
Tvirtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsniu, 3.56 straipsniu, CPK 385 straipsniu, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas.
Mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kadangi teismo sprendimu padalintas ne visas sutuoktinių turtas.
Teigia, kad kartu su pareiškimu pateikė teismui ir 2024 m. spalio 13 d. išduotą gydymo įstaigos medicininę pažymą apie savo sveikatos būklę, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, jog apeliantas turėjo laiko išsiaiškinti ir suprasti pasirašomų dokumentų turinį, prieštarauja protingumo principui. Tvirtina, jog būtent santuokos nutraukimo metu jo sveikatos būkle pasinaudojo buvusi sutuoktinė, siekdama, kad nebūtų padalytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ir kreditiniai reikalavimai.
Suinteresuotas asmuo L. M.-P. pateiktu atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Teigia, jog atskirajame skunde nurodytos CK 3.53 straipsnio, CK 3.59 straipsnio ir CPK 385 straipsnio nuostatos bei jų analizė, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina, kad santuokos nutraukimo bendru sutikimu atveju būtent patys sutuoktiniai turi susitarti dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, įskaitant turto padalijimą, tarpusavio turtines teises ir pareigas bei aptarti kreditorinius įsipareigojimus, ir šį susitarimą išdėstyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo tarpu teismo, pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, kompetencija yra įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, t. y. atlikti sutarties teisėtumo ir kontrolės funkciją, o ne perimti šalių pareigą suformuoti tarpusavio susitarimo turinį ir nustatyti turto balansą ex officio.
Suinteresuoto asmens manymu, galimybė inicijuoti proceso atnaujinimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalyto bendro turto nereiškia, kad vien tokio turto nepadalijimo faktas savaime sudaro pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Proceso atnaujinimas galimas tik esant bent vienam iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, kurį pareiškėjas privalo nurodyti ir įrodyti. Priešingu atveju, vien aplinkybė, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas visas bendras sutuoktinių turtas, nepagrįstai būtų laikoma savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu, nors tokio pagrindo CPK 366 straipsnio 1 dalyje nenustatyta. Pareiškėjas privalėjo pagrįsti, kad bendras šalių turtas liko nepadalytas būtent dėl teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, tačiau to nepadarė.
Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad, pasirašant sutartį ar procesinius dokumentus, jo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis negalėjo suprasti atliekamų veiksmų reikšmės ar suvokti pasirašomų dokumentų turinio. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas tam tikru laikotarpiu buvo gydomas gydymo įstaigoje, savaime nepatvirtina jo negalėjimo suprasti sudaromų susitarimų turinio ir teisinių pasekmių.
Tvirtina, jog pareikštais reikalavimais pareiškėjas iš esmės siekia išspręsti naują turtinį ginčą, t. y. pareiškėjo reikalavimai iš esmės prilygsta savarankiškam ieškiniui, o ne prašymui atnaujinti procesą. Mano, kad pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybės nėra išnaudotos ir jam nėra užkirstas kelias ginti jas kitu įstatyme numatytu būdu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos, ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Apeliacijos objektas – Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 tenkino pareiškėjų PRS1 ir L. M.-P. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – panaikinimo pareiškėjų santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų 2024 m. spalio 13 d. patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis) joje nurodytomis sąlygomis.
Alytaus apylinkės teisme 2026 m. vasario 25 d. gautas pareiškėjo PRS1 prašymas dėl proceso atnaujinimo (DOK-7429). Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-2851-1232/2026 pareiškėjui nustatytas terminas pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus.
2026 m. kovo 20 d. pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo (DOK-10901), tačiau Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartimi jį atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1840-432/2026 iš dalies tenkino apelianto PRS1 atskirąjį skundą, panaikino Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perdavė Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo ir prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino
Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24).
Su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję CPK 368 straipsnyje įtvirtinti terminai: 1) trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir 2) penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog apie Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. priimtą sprendimą, kuriuo panaikintas sutuoktinių santuokos apskaitos įrašas ir patvirtina jų 2024 m. spalio 13 d. patikslinta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, pareiškėjui PRS1 tapo žinoma 2025 m. gruodžio 19 d., todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Kadangi bylos šalys šios pirmosios instancijos teismo nutarties išvados neginčija ir jos neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacijos ribų, dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti detaliau nepasisakys.
Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kurioje panaikintas sutuoktinių santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutartis
Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, tvirtindamas, jog i) pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, jog, paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais; ii) remiantis CK 3.53 straipsniu, 3.56 straipsniu, CPK 385 straipsniu, nutraukiant santuoką, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas; iii) pirmosios instancijos teismas sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi teismo sprendimu padalintas ne visas sutuoktinių (buvusių) turtas; iv) skundžiamos nutarties išvada, jog pareiškėjas turėjo laiko išsiaiškinti ir suprasti pasirašomų dokumentų turinį, prieštarauja protingumo principui, kadangi jis pateikė teismui duomenis iš gydymo įstaigos apie savo sveikatos būklę.
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo ir atskirojo skundo turinio, apeliantas proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 būtinumą sieja su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, kuris nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10372-470/2024 nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl šioje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, jog aptariamame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).
Kaip jau minėta šioje nutartyje, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y. tuo, kad teismas, patvirtinęs sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kadangi padalino ne visą sutuoktinių turtą, neišsprendė turimų kreditinių įsipareigojimo padalijimo klausimo.
CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi, nutraukdamas šalių santuoką, teismas turi išspręsti visus klausimus dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių, įskaitant ir klausimus dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo. Šie klausimai turi būti išspręsti nutraukiant šalių santuoką nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio kaltės) ji yra nutraukiama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje. Tokia pozicija yra grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Tačiau, nors visi klausimai dėl buvusių sutuoktinių turto padalijimo turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, gali susiklostyti situacija, kai dėl įvairių aplinkybių santuokos nutraukimo byloje yra padalijamas ne visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas. Paaiškėjus, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-916/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto šio civilinio proceso teisės instituto taikymas ne visada gali užtikrinti asmeniui veiksmingą jo galimai pažeistų teisių gynybą susiklosčius nurodytoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023; 2026 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-378/2026). Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, proceso atnaujinimas civilinėje byloje yra galimas tik išimtiniais atvejais, todėl, siekdamas įgyvendinti šią procesinę teisę, asmuo turi įrodyti konkretų įstatyme nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutinka su apelianto atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, privalo būti išspręstas bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimas, tačiau nėra pagrindo pritarti apelianto argumentui, kad paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę visais atvejais įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Paaiškėjusi aplinkybė, kad nutraukiant santuoką (panaikinant santuokos apskaitos įrašą) nebuvo padalytas visas sutuoktinių turtas, nors ir suteikia teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau tai savaime neįrodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto egzistavimo – teismo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kadangi įrodyti šią aplinkybę turi būtent pašymą dėl proceso atnaujinimo teikianti šalis – šiuo atveju pareiškėjas.
Nagrinėjamu atveju, remiantis bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas, 2024 m. spalio 28 d. gavęs pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (CBP-6987), 2024 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus – pateikti abiejų pareiškėjų elektoriniais parašais pasirašytus prašymą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo bendru sutarimu ir sutartį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių arba pateikti šių procesinių dokumentų originalus (popierinį variantą) su originaliais pareiškėjų parašais; pateikti santuokos liudijimo originalą; patvirtinti, kad abu yra visiškai veiksnūs; pateikti teismui duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, jog žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą. Pareiškėjai, vykdydami teismo įpareigojimus, 2024 m. lapkričio 5 d. pateikė patikslintą prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (DOK-43127) ir jo priedus – visi procesiniai dokumentai buvo atsiųsti registruotu paštu. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjų prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir 2024 m. spalio 13 d. sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių kiekvienos šalies pasirašyti ranka, taip pat pateiktas santuokos liudijimo originalas, prašyme nurodyta, kad abu pareiškėjai yra veiksnūs, o sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 14 punkte nurodyta, jog pareiškėjai patvirtina, kad jokių skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams nei abu bendrai, nei kiekvienas atskirai neturi. Pareiškėjams, pašalinus 2024 m. spalio 29 d. nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, 2024 m. lapkričio 6 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjų prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priimtas. Byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2024 m. lapkričio 22 d. 11.00 val. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš pradinio pareiškėjų prašymo, Alytaus apylinkės teismui, be kita ko, buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad PRS1 vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o L. M.-P. vardu buvo registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas – 2010 m. rugpjūčio 6 d. dovanojimo sutartis, t. y. aptartas žemės sklypas buvo jos asmeninė nuosavybė, kadangi dovanojimo sutarties pagrindu įgytas dar iki šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), todėl panaikinant santuokos apskaitos įrašą nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjai 2024 m. spalio 13 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių 8 punktu susitarė, kad, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, visas abiejų sutuoktinių įgytas turtas iki santuokos sudarymo, dovanotas ar paveldėtas išlieka asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu jis buvo registruotas. Joks asmenine nuosavybe turimas turtas pareiškėjų nebuvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl nedalintinas. Tos pačios Sutarties 13 punktu pareiškėjai patvirtino, kad jokio dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų neturi, o Sutarties 14 punktu, kaip jau minėta šioje nutartyje, pareiškėjai patvirtino, kad jokių skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams nei abu bendrai, nei kiekvienas atskirai neturi.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvams, jog Alytaus apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu panaikindamas sutuoktinių santuokos apskaitos įrašą ir patvirtindamas jų patikslintą 2024 m. spalio 13 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, neturėjo dėl to jokių abejonių, kadangi byloje nebuvo duomenų, jog Sutartis gali pažeisti sutuoktinių, nepilnamečio vaiko ar trečiųjų asmenų interesus, todėl jokios klaidos nepadarė. Svarbu pažymėti, jog, pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Šiuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir kasacinis teismas, nurodydamas, jog teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju, kaip jau nustatyta šioje nutartyje anksčiau, abi šalys, tiek L. M.-P., tiek PRS1 ranka pasirašė ne tik prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, bet ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, joje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodydamos, kad jokio dalintino nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, kreditorių neturi. Bylos rašytinė medžiaga taip pat nesudarė jokio teisinio pagrindo teismui, tvirtinančiam jų Sutartį, abejoti pareiškėjų nurodytos informacijos teisingumu. Teismas, patvirtindamas sutuoktinių patikslintą 2024 m. spalio 14 d. Sutartį, tinkamai įvykdė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintą pareigą – atliko Sutarties, jos sąlygų teisinę kontrolę, vertinimą ir nenustatė, kad Sutartis pažeidžia sutuoktinių, nepilnamečio vaiko ar trečiųjų asmenų interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia apelianto argumentus, jog Alytaus apylinkės teismas, patvirtindamas sutuoktinių patikslintą 2024 m. spalio 13 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, padarė aiškią teisės taikymo klaidą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismui pateikta 2024 m. spalio 13 d. pažyma iš gydymo įstaigos patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu sutuoktinė L. M.-P. pasinaudojo pareiškėjo sveikatos būkle, kad nebūtų padalintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ir kreditiniai reikalavimai. Pažymėtina, jog iš pareiškėjo pateikto 2024 m. spalio 13 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 10 d. iki 2024 m. spalio 13 d. PRS1 buvo gydytas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pirminis prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių Alytaus apylinkės teisme gautas 2024 m. spalio 28 d., o patikslintas – 2024 m. lapkričio 5 d. Teismo pranešimas apie rašytinio proceso tvarka paskirtą teismo posėdžio datą 2024 m. lapkričio 22 d. 11 val. L. M.-P. išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, o PRS1 – elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi pareiškėjo gydymas truko laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 10 d. iki 2024 m. spalio 13 d., o prašymas teismui pateiktas vėliau, todėl jis turėjo objektyvią galimybę ne tik susipažinti su jo paties ranka pasirašytos 2024 m. spalio 13 d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sąlygomis, jų turiniu, bet taip pat turėjo realią galimybę prašyti teismo nagrinėti jų prašymą žodinio proceso tvarka, pateikti pastabas, prašymą dėl sutarties sąlygų tikslinimo, jų papildymo ir pan., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise nepasinaudojo. Pabrėžtina, jog apeliantas neginčija aplinkybės, jog pats pasirašė tiek prašyme dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, tiek 2024 m. spalio 13 d. sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Apeliantas taip pat neneigia, jog jam apie paskirtą rašytinį bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai. Dar daugiau, vien apelianto pateikta gydymo įstaigos pažyma apie jo gydymą savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog PRS1 dėl tuo metu galbūt buvusio sveikatos sutrikimo, taikyto gydymo, pasirašydamas prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir Sutartį, negalėjo suprasti pasirašomo teksto turinio.
Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog pareiškėjo nurodytas ir prašomas padalyti turtas, kuris, anot apelianto, buvo / yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau, panaikinant santuokos apskaitos įrašą ir patvirtinant Sutartį, nebuvo padalintas, yra ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Vadinasi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Tuo pagrindu kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų (pvz., santuokos nutraukimo) teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016, 13 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja jurisdikcijos klausimų, susijusių su sutuoktinių bendro turto padalijimu. Tokie klausimai nepatenka ir į 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kuri reglamentuoja jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo bei vykdymo klausimus civilinėse bylose, kylančius tarp ES valstybių narių (išskyrus Daniją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-916/2020).
Remiantis CPK 786 straipsniu, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į CPK 786 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos taisyklę, taip pat tarptautinėje teisėje egzistuojančius abipusiškumo ir pagarbos principus, CPK 786 straipsnyje įtvirtintą teisės normą aiškino kaip reiškiančią ne tik tai, jog visiškai eliminuojama ne Lietuvos Respublikos teisingumo įstaigų galimybė spręsti dėl daiktinių teisių į Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą, bet taip pat ir tai, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018 37–38 punktus).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo suformuluoti reikalavimai peržengia proceso atnaujinimo instituto ribas, kadangi pareiškėjas iš esmės reiškia naujus materialinius teisinius reikalavimus dėl nekilnojamojo turto ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo nustatymo, jo padalijimo, kurie turėtų būti nagrinėjami kitoje byloje, pareiškiant procesinį dokumentą su savarankiškais reikalavimais kompetentingam teismui, o ne sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pabrėžtina ir tai, jog Alytaus apylinkės teismas, patvirtinęs Sutartį, negali būti atsakingas už tai, kad bylos šalys neatskleidė teismui visų aplinkybių, susijusių su jų turimu nekilnojamuoju turtu, esančiu užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)) ir dėl to galbūt nebuvo išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijos nagrinėti sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo klausimą, juo labiau, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tuometiniai sutuoktiniai nusipirko dar 2018 m. sausio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po santuokos sudarymo, todėl sutuoktiniams 2024 m. spalio 28 d. kreipiantis į teismą su prašymu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir Sutarties patvirtinimo, neabejotinai buvo žinomos aplinkybės apie jų nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), egzistavimą.
Pažymėtina, kad nors buvusių sutuoktinių galimybė išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalyto turto atskiroje byloje yra pripažįstama išimtine ir taikoma tik tuo atveju, kai yra nustatomos išskirtinės aplinkybės, nulėmusios šios situacijos atsiradimą, vis dėlto šios aplinkybės negali būti vertinamos itin formaliai, neatsižvelgiant į susiklosčiusių santykių kontekstą, esmę ir turinį. Asmens, pareiškusio ieškinį teisme, teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04). Todėl teismui nustačius, kad situacija, kai ne visas buvusių sutuoktinių bendras turtas buvo padalytas santuokos nutraukimo byloje, susiklostė ne dėl šalių piktnaudžiavimo, nerūpestingumo, siekio šį turtą nuslėpti ir pan., o dėl jų sąžiningo suklydimo, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjusio teismo nepakankamo rūpestingumo išaiškinant šalims sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo padarinius, šio sprendimo res judicata galią ir pan., tokia situacija galimai pažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų teises, tokios aplinkybės konkrečiu atveju gali būti pripažintos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išspręsti klausimą dėl šio turto padalijimo atskiroje byloje tuo atveju, jei turto padalijimu suinteresuotam asmeniui neliko galimybės spręsti šį klausimą pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-142-943/2023). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartas kasacinio teismo išaiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju padarius išvadą, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto egzistavimo, sudarančio pagrindą atnaujinti procesą, jam nėra užkirstas kelias ginti galbūt pažeistas savo teises kitoje byloje pateikiant atitinkamą procesinį dokumentą kompetentingam nagrinėti teismui pareiškėjo reikalavimus dėl konkretaus nekilnojamojo turto, kreditinių įsipareigojimų padalijimo.
Šioje nutartyje jau minėta, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat pareiškė ir šiuos reikalavimus: i) pripažinti 184 500,00 Eur skolą UAB Perladent ,,Old Bridge Dental“ PRS1 asmeniniu įsipareigojimu UAB Perladent ,,Old Bridge Dental“; ii) pripažinti 184 500,00 Eur skolą UAB Perladent ,,Old Bridge Dental” L. M.-P. asmeniniu įsipareigojimu UAB Perladent ,,Old Bridge Dental“; iii) pripažinti 2022 m. gegužės 17 d. L. M.-P. vardu įregistruotą individualią įmonę (duomenys neskelbtini)jos asmenine nuosavybe. Pasisakant dėl šių pareiškėjo reikalavimų, visų pirma pažymėtina, jog atskirajame skunde apeliantas iš esmės nenurodo jokių nesutikimo motyvų su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje pirmosios instancijos teismas išdėstė argumentus, kodėl minėti pareiškėjo reikalavimai negali būti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas ir negali būti nagrinėjami civilinėje byloje, kuri buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, t. y. panaikinant sutuoktinių santuokos apskaitos įrašą bendru sutikimu.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje nutartyje jau nustatyta, kad sutuoktiniai (buvę), pasirašydami 2024 m. spalio 13 d. santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutartį ir ją pateikdami tvirtinti teismui, jos 14 punktu aiškiai nurodė ir patvirtino, kad jokių skolinių ar kitokių įsipareigojimų kreditoriams nei abu bendrai, nei kiekvienas atskirai neturi. Alytaus apylinės teismas, be kita ko, įvertinęs minėtą Sutarties sąlygą kartu su kita bylos rašytine medžiaga, ir CK 3.53 straipsnio pagrindu atlikęs Sutarties sąlygų kontrolę, neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti, jog aptariama Sutarties nuostata gali pažeisti sutuoktinių, vieno iš jų ar trečiųjų asmenų interesus, kad sutuoktiniai nurodė neteisingą / klaidinančią / melagingą informaciją apie kreditorių ir skolinių įsipareigojimų neturėjimą. Vadinasi, būtent aplinkybė, jog pareiškėjai teismui, tvirtinančiam Sutartį, neatskleidė visos informacijos apie galbūt turimus skolinius įsipareigojimus UAB Perladent „Old Bridge Dental“, taip pat apie L. M.-P. vardu (duomenys neskelbtini) registruotą individualią įmonę, nulėmė tai, jog apelianto prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas skolinis įsipareigojimas ir individuali įmonė nebuvo padalyti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje, t. y. tokia faktinė situacija susiklostė ne dėl teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, o dėl pačių sutuoktinių nepakankamai apdairaus, rūpestingo ir atidaus elgesio.
Pažymėtina, jog pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikė UAB Perladent „Old Bridge Dental“ sąskaitą faktūrą (joje nurodyta, jog sutuoktinių (buvusių) skola yra 369 000,00 Eur), paaiškindamas, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, buvo sudarytas tik žodinis susitarimas su L. M.-P., jog individualiai įmonei išleistos lėšos bus grąžintos UAB Perladent „Old Bridge Dental“ ir kad ši skola yra bendra abiejų sutuoktinių. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad dėl 369 000,00 Eur sumos buvo sudarytas žodinis susitarimas, todėl, sprendžiant dėl tokios prievolės padalijimo, turėtų būti aiškinamasi pinigų paskolinimo aplinkybės, kam tiksliai, kokiu mastu piniginės lėšos buvo panaudotos, kokie buvo šalių tikrieji ketinimai, juo labiau, kaip teigia apeliantas, apariamos lėšos buvo panaudotos L. M.-P. individualiai įmonei, jos įrengimui ir pan. Be to, aptariamos prievolės buvimas nėra patvirtintas objektyviais duomenimis, o vien UAB Perladent „Old Bridge Dental“ 2024 m. rugsėjo 6 d. sąskaitos faktūros Nr. OBD270820251 369 000,00 Eur sumos L. M.-P. ir PRS1 išrašymas, kai aptariamos įmonės direktoriumi yra pats PRS1, o individualią įmonę (duomenys neskelbtini) pareiškėjas prašo pripažinti buvusios sutuoktinės asmenine nuosavybe ir kurios įrengimui, anot apelianto, būtent ir buvo panaudota 369 000,00 Eur suma, savaime nepatvirtina buvusių sutuoktinių prievolės egzistavimo kreditoriui UAB Perladent „Old Bridge Dental“ fakto. Visa tai sudaro atskirai įrodinėtinų aplinkybių visumą, todėl minėti apelianto reikalavimai negali būti nagrinėjami ir sprendžiami naudojantis proceso atnaujinimo institutu. Tiek pareiškėjo reikalavimas dėl galbūt buvusių sutuoktinių turimos prievolės kreditoriui UAB Perladent „Old Bridge Dental“, tiek reikalavimas dėl individualios įmonės (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine L. M.-P. nuosavybe, savo prasme ir įrodinėtinų aplinkybių mastu sudaro savarankiškus materialinius teisinius reikalavimus, kurie, šalims nepavykus dėl jų susitarti taikiai, gali būti nagrinėjami įstatymo nustatyta ginčo teisenos tvarka.
Atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytų ir įvertintų aplinkybių visumą, sutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, jog tai, kad šalys 2024 m. spalio 13 d. sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių neteisingai, klaidingai nurodė, jog neturi ne tik dalintino nekilnojamojo turto, bet ir kreditinių įsipareigojimų, negali būti pagrindas pasinaudoti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kadangi teismas, patvirtinęs Sutartį, nepadarė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos, o apeliantas, manydamas, jog egzistuoja jo teisių ir interesų pažeidimas, turi galimybę jas apginti kreipdamasis į kompetentingą teismą su savarankiškais materialiniais teisiniais reikalavimais dėl atitinkamo nekilnojamojo turto statuto nustatymo, jo padalinimo, taip pat dėl kreditinių įsipareigojimų paskirstymo, individualios įmonės padalijimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas anksčiau nustatytas ir įvertintas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies.
CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 4 punktą, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Apeliantas pateikė duomenis, kad už atskirąjį skundą sumokėjo 3 225,00 Eur žyminį mokestį.
Nagrinėjamu atveju atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Suinteresuotas asmuo L. M.-P. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 2026 m. spalio 23 d. teisme gautas L. M.-P. atstovo prašymas priteisti iš apelianto 2 541,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikta 2026 m. spalio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 26-132, 2 541,00 Eur sumos, ir suinteresuoto asmens L. M.-P. mokėjimo pavedimas.
Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikytinas Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytas koeficientas, t. y. 0,4 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-611/2025). Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2026 m. antrąjį ketvirtį sudarė 2 628,20 Eur. Vadinasi, didžiausia galima priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 1 051,28 Eur (2 628,20 Eur × 0,4). Kadangi suinteresuoto asmens L. M.-P. prašoma priteisti 2 541,00 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nurodytą didžiausią galimą priteisti sumą už tokio procesinio dokumento parengimą, todėl suinteresuotam asmeniui priteistina suma mažintina iki 1 051,28 Eur, t. y. maksimalios sumos, galimos priteisti už minėto pobūdžio procesinio dokumento parengimą, dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš apelianto PRS1 priteistina 1 051,28 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui L. M.-P. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui L. M.-P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjo PRS1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 051,28 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.