Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-567-1048/2026 pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TAR1 .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo priteisti 3 000 Eur skolą, 414,50 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2022 m. liepos 31 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas paprastasis vekselis, kurio pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 3 000 Eur. Atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2022 m. spalio 31 d., tačiau iki šiol nėra grąžinęs nė dalies skolos. Iki kreipimosi į teismą dienos ne kartą ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas geranoriškai grąžinti skolą, tačiau atsakovas, siekdamas išvengti skolos grąžinimo, nurodo išgalvotas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir neigia skolą. 2025 m. balandžio mėn. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-18644-819/2025, atsakovas pateikė prieštaravimus, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas ir pareiškimas laikytas nepaduotu. Vekselis nustatytu terminu nebuvo pateiktas atsakovui apmokėti, nes atsakovas žadėjo skolą grąžinti. 2022 m. gruodžio 3 d. atsakovui buvo išsiųstas raginimas sumokėti skolą. Kadangi raginimas buvo išsiųstas pavėluotai, todėl buvo praleistas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminas ir ieškovas neteko teisės notarui teikti rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko vykdomuoju įrašu. Dublike pažymėjo, jog atsakovas savo ranka surašydamas ir pasirašydamas paprastąjį vekselį įsipareigojo 3 000 Eur dydžio skolą grąžinti iki 2022 m. spalio 31 d. Atsakovas gavęs 2022 m. gruodžio 3 d. raginimą žadėjo skolą grąžinti, todėl ieškovas tikėdamasis, kad atsakovas visgi grąžins skolą, daugiau kaip dvejus metus į teismą nesikreipė. Pažymėjo, jog niekada nėra prieš atsakovą pavartojęs fizinio ar psichologinio smurto, priešingai, ieškovas norėdamas padėti atsakovui sutiko jam paskolinti 3 000 Eur sumą. Šioje byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovui buvo suteikta paskola, o nuo paprastojo vekselio pasirašymo dienos atsakovas žinojo apie pareigą grąžinti skolą. Papildomai nurodė, kad atsakovas pas ieškovą niekada nedirbo. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad po paprastojo vekselio pasirašymo ir pinigų atsakovui paskolinimo atsakovas jausdamas kaltę, kad laiku negali grąžinti skolos, kad nesilaiko savo duotų pažadų, ir žinodamas, kad ieškovas vykdo pervežimų veiklą, pasisiūlė jam padėti. Kadangi ieškovui buvo reikalinga pagalba, todėl priėmė atsakovo pasiūlymą. Atsakovas padėjo ieškovui ne daugiau kaip du kartus.

Atsakovas atsiliepimu, tripliku su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovo niekada pinigų nesiskolino ir šis niekada jam jokių pinigų nėra perdavęs, įskaitant ir ieškovo nurodomą 2022 m. liepos 31 d. Nuo tariamos skolos (vekselio) pasirašymo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip treji metai ir toks nepateisinamas delsimas ieškinyje niekaip nemotyvuotas. Dar 2025 m. balandžio 24 d. prieštaravimuose dėl teismo įsakymo atsakovas nurodė, kad ieškovui nebuvo ir nėra skolingas, kad atsakovas, dirbdamas ieškovui, 2022 m. liepos 31 d. neatvyko į darbą (nes iš vakaro išgėrė alkoholio), dėl ko ieškovas atvažiavo pas atsakovą į namus, dar neišsiblaiviusį nusivežė į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, stipriai sumušė ir privertė pasirašyti vekselį. Kaip prieštaravimuose nurodė, į policiją atsakovas nesikreipė, nes iš dalies jautėsi nusižengęs, nežinojo ir vekselyje nurodytos pinigų sumos, be to, ieškovas prigrasino, kad jei pasiskųs, išveš jį į (duomenys neskelbtini), atsakovas bijojo ieškovo. Atsakovas taip pat buvo įsitikinęs, kad pasirašė niekinį dokumentą ir vekselio gavėjas jo niekada nepanaudos, todėl, slegiamas dar ir fizinio skausmo, baimės (psichologinis smurtas), iš karto į policiją nesikreipė. Pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nenurodo jokių realių vekselio pasirašymo priežasčių, vienintelė priežastis buvo neįformintų „darbo santykių“ pažeidimas. Triplike nurodė, kad Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas, pavartojant smurtą). Kadangi nuo vekselio išdavimo dienos buvo praėję beveik treji metai, objektyviai įrodyti smurto požymius nebuvo galimybės – ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovas ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, davė parodymus apie vekselio atsiradimo aplinkybes ir sąlygas, su pateiktu prokuroro nutarimu susipažino, tačiau dublike savo duotų parodymų nei pripažįsta, nei juos neigia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 000 Eur skolą grindžia 2022 m. liepos 31 d. atsakovo (vekselio davėjo) išduotu paprastuoju vekseliu, kai vekselio turėtojui (ieškovui) praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kurio pagrindu atsakovui kyla prievolė sumokėti ieškovui 3 000 Eur skolą. Atsakovas su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, teigdamas, kad atsakovas vekselį pasirašė ieškovo įbaugintas, pavartojant fizinį smurtą, atsakovo teigimu, atsakovas ieškovo neprašė paskolinti pinigų ir jokių pinigų iš ieškovo negavo, ieškovas atsakovą privertė pasirašyti vekselį kaip baudą už tai, jog atsakovas, dirbdamas neoficialiai pas ieškovą, neįvykdė ieškovo nurodymo pervežti žmones.

Teismas nurodė ir tai, kad atsakovas pripažino aplinkybę, jog 2022 m. liepos 31 d. paprastąjį vekselį pasirašė (parašė savo vardą, pavardę, adresą, asmens kodą ir pasirašė), tačiau tuo metu vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmės ir reikšmės nesuprato.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų apie tai, kad ieškovas įstatymo nustatytu terminu būtų pateikęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį apmokėti, todėl, remiantis teismų praktika, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė nebeteko besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. Šiuo atveju ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu ieškovas reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad vekselyje nurodyta 3 000 Eur suma ir, ieškovo teigimu, jis tokią sumą paskolino atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.871 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartis turėjo būti rašytinė. Kaip matyti iš atsakovo pasirašyto vekselio, jame nėra užfiksuotas pinigų perdavimo (gavimo) faktas, todėl, teismo vertinimu, atsakovo pasirašytas vekselis neatitinka paskolos rašteliui keliamo reikalavimo nurodyti pinigų perdavimą (CK 6.871 straipsnio 3 dalis) ir nėra pagrindo preziumuoti, jog paskolos sutartis yra sudaryta. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas leido ieškovui pinigų perdavimo faktą įrodinėti liudytojo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) parodymais. Liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais, jis pinigų perdavimo metu buvo šalia esančioje patalpoje ir paties pinigų perdavimo fakto nematė, tačiau buvus patalpų durims atidarytoms jis girdėjo, kaip šalys skaičiavo pinigus. Atsakovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šioje byloje nurodė, kad vekselio pasirašymo diena buvo sekmadienis, atvykus ieškovui ir atsakovui į biurą jame tikrai daugiau asmenų nebuvo, atsakovas (duomenys neskelbtini) nėra matęs, jo pavardę pirmą kartą išgirdo nagrinėjant šią bylą.

Vertinant liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymus, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar esant mūrinei pertvarai, skiriančiai patalpas, nors ir buvus pravertoms durims, liudytojas galėjo girdėti, kaip šalys skaičiavo pinigus. Be to, teismui kilo abejonių dėl liudytojo parodymų apie tai, jog sekmadienį, pasak liudytojo, biuro gretimose patalpose esant tik liudytojui ir šalims, esant praviroms durims, per pusvalandį laiko liudytojas su atsakovu nesusitiko, juolab jog liudytojas patvirtino, jog buvo išėjęs iš savo patalpos ir praėjo pro ieškovo patalpas. Atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas patvirtino, jog jis su ieškovu yra geri pažįstami apie 6–7 metus, teismas liudytojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį padėti ieškovui įrodyti pareikštą reikalavimą šioje byloje. Anot teismo, tokią poziciją sustiprina ikiteisminio tyrimo metu duoti ieškovo, apklausto kaip specialiojo liudytojo, parodymai, kai ieškovas apie vekselio pasirašymo dieną biure buvusį (duomenys neskelbtini) neužsiminė, nors, teismo vertinimu, atsakovui neigiant pinigų gavimo iš ieškovo faktą, ši aplinkybė neabejotinai yra reikšminga.

Teismas nurodė, kad atsakovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ieškovą ir atsakovą siejo tik darbo reikalai, atsakovas neoficialiai padėdavo ieškovui darbo veikloje, vežiodavo žmones ieškovo įmonėje. Šios aplinkybės nepaneigė ir pats ieškovas, priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog atsakovas kelis kartus jam padėjo. Aplinkybę, jog atsakovas yra sakęs, jog dirba pas (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pasisakydamas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, jog jis vekselį pasirašė ieškovo įbaugintas, pavartojant fizinį smurtą, iš ieškovo pinigų negavo, ieškovas atsakovą privertė pasirašyti vekselį kaip baudą už tai, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovą neoficialiai, neįvykdė ieškovo nurodymo pervežti žmones, teismas nurodė, kad liudytojai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog 2022 m. vasarą jie matė sūnaus (atsakovo) sumušimus šonuose, tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių tai, jog sužalojimai buvo padaryti ieškovo veiksmais, byloje nėra.

Teismas nurodė, jog liudytojas (duomenys neskelbtini) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu parodė, jog, sūnui (atsakovui) papasakojus apie įvykį, jis nuvyko pas IES1 į biurą ((duomenys neskelbtini)) paklausti, ar jis tikrai davė sūnui pinigus, ir IES1 jam pasakė, kad jokių pinigų nedavė ir neskolino, kad tai bauda už tai, kad nevažiavo į užsienį. Liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais, į policiją sūnų kreiptis paskatino būtent jis. Ieškovas patvirtino, kad pas jį buvo atvykęs atsakovo tėvas pasitikslinti dėl skolos.

Teismas pažymėjo, jog vekselyje 3 000 Eur sumokėjimo terminas nurodytas iki 2022 m. spalio 31 d. Bylos duomenimis, ieškovas atsakovui išsiuntė 2022 m. gruodžio 3 d. rašytinį raginimą per 5 darbo dienas po raginimo gavimo dienos sumokėti 3 000 Eur skolą pagal 2022 m. liepos 31 d. pasirašytą vekselį. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. jokių rašytinių pretenzijų ar raginimų ieškovas atsakovui nereiškė. Ieškovas, žinodamas apie neva atsakovui paskolintą pakankamai nemažą pinigų sumą, per 2 metų 4 mėnesių laikotarpį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai susigrąžinti.

Teismas nurodė, kad atsižvelgia ir į tai, kad, bylos duomenimis, nuo 2022 m. liepos 21 d. buvo pradėtas priverstinis 3 827,26 Eur skolos išieškojimas iš skolininko ieškovo išieškotojos VMI naudai pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. vykdomąjį raštą (užbaigta 2024 m. vasario 2 d. visiškai įvykdžius). Taigi, 2022 m. liepos 31 d., kurią neva ieškovas atsakovui paskolino 3 000 Eur, jau buvo pradėtas priverstinis 3 827,26 Eur skolos išieškojimas iš skolininko IES1 VMI naudai. Pabrėžė, kad apie Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. išduotą vykdomąjį raštą ieškovas neabejotinai buvo informuotas ir ieškovui 2022 m. liepos 31 d. buvo žinoma apie tai, jog jis turi įvykdyti prievolę VMI, t. y. sumokėti 3 827,26 Eur. Dar daugiau, nuo 2023 m. liepos 26 d. pradėtas priverstinis 6 000 Eur skolos (kriminalinės baudos) išieškojimas iš skolininko ieškovo išieškotojos VMI naudai pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykdomoji byla šiuo metu vykdoma, nėra užbaigta).

Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgia ir į prokuroro 2025 m. birželio 6 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes (,,Nors paties IES1 paaiškinimas dėl paskolos ATS1 suteikimo, atsižvelgiant į anksčiau atliktą analogišką tyrimą, kelia abejones dėl tokio juridinio fakto buvimo, vertinant šio tyrimo duomenis sistemiškai, daryti kategoriškos, duomenimis pagrįstos išvados dėl savavaldžiavimo buvimo, negalima <...>“). Taigi, kaip matyti iš nutarimo, anksčiau ieškovo atžvilgiu taip pat buvo atliekamas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje (kurioje numatyta atsakomybė už savavaldžiavimą pavartojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui). Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad jis yra teistas, nepatikslino, už kokią nusikalstamą veiką ar veikas.

Teismas iš LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovas ne kartą kreipėsi su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkų atžvilgiu pagal skolininkų pasirašytus paprastuosius vekselius (civilinės bylos Nr. eL2-6668-1221/2025, Nr. eL2-26630-435/2025), skolininkai prieštaravimų nepateikė, todėl teismo įsakymai yra įsiteisėję. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo pasirašytas vekselis ieškovui yra ne pirmas, ieškovas, kaip vekselių turėtojas, jų įstatymo nustatytu terminu apmokėti neteikia, o praleidus pateikimo terminus, vekselių davėjams reiškia reikalavimus dėl skolų priteisimo. Nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 2 d., 2024 m. rugsėjo 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 28 d. vekseliai (civilinės bylos Nr. eL2-6668-1221/2025) pasirašyti tuo metu, kai jau nuo 2023 m. liepos 26 d. buvo pradėtas priverstinis 6 000 Eur skolos (kriminalinės baudos) išieškojimas iš skolininko ieškovo išieškotojos VMI naudai pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 14 d. išduotą vykdomąjį raštą, šis išieškojimas vykdomas iki šiol. Nurodė, jog atsakovo vekselis pasirašytas taip pat nuo metu, kai buvo vykdomas priverstinis 3 827,26 Eur skolos išieškojimas iš skolininko ieškovo VMI naudai. Atsižvelgiant į tai, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar ieškovo turtinė padėtis leido asmenims skolinti pakankamai nemažas pinigų sumas, kai ieškovas pats turėjo vykdytinų prievolių kreditoriams.

Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (transporto priemonės perleidimo deklaracijos) patvirtina, kad ieškovas 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. liepos 29 d. pardavė transporto priemones už 3 100 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, jog, ieškovo teigimu, jis atsakovui 3 000 Eur paskolino 2022 m. liepos 31 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams po paskutinės transporto priemonės pardavimo, teismo vertinimu, ieškovas neįrodė aplinkybės, jog būtent 2022 m. liepos 31 d. dieną jis turėjo piniginių lėšų skolinti. Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių savo turimas pinigines lėšas ir kitą turtą būtent 2022 m. liepos 31 d., nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, nusprendė, jog ieškovas neįrodė paskolos dalyko perdavimo atsakovui fakto, todėl nesant pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nėra ir pagrindo išvadai, kad atsakovas turi prievolę grąžinti 3 000 Eur ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas ieškovo reikalavimą dėl 3 000 Eur skolos priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4, 12, 178 straipsnius, kadangi neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nepagristai atleido atsakovą nuo pareigos įrodinėti, apsiribodamas tik jo ir jo kviestų byloje apklaustų liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, nepagrįstai nesivadovavo apelianto ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, neatsižvelgė į tai, kad, prieš išrašydamas vekselį, atsakovas, būdamas protingas ir apdairus, turėjo suvokti, jog vekselio palikimas kreditoriui reiškia jo skolą kreditoriui. Teismas taip pat pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, nes ieškovui kėlė aiškiai aukštesnius reikalavimus įrodinėjant nei atsakovui, dėl to pažeidė apelianto teisę į teisingą teismą ir priėmė neteisingą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, ją nepagrįstai perkeldamas apeliantui, o tai neatitinka CPK 178 straipsnio reikalavimų ir kasacinio teismo praktikos, suformuotos paskolos teisinių santykių įrodinėjimo taisyklių taikymo klausimu.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus vertino selektyviai, suteikdamas išskirtinę reikšmę atsakovo nurodomoms aplinkybėms bei atsakovo kviestų liudytojų parodymams. Pirmosios instancijos teismas šališkai vertino ir tai, kad ieškovas suėjus vekselio apmokėjimo terminui ne iš karto kreipėsi į teismą.

Apeliantas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ne tik nepraleisdamas nustatyto senaties termino, tačiau šia teise pasinaudojo kur kas anksčiau, nei numatyta CK 1.125 straipsnio l dalyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsakovo elgesio, kai atsakovas žinodamas ir suprasdamas pareigą grąžinti ieškovui skolą ir neva negavęs iš apelianto prašomos priteisti skolos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad vekselis būtų panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, iki pat tada, kol ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Nors atsakovas, siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti su apeliantu, įrodinėjo neva prieš jį apelianto pavartotą fizinį smurtą, jaustą baimę ir įbauginimą, kas sąlygojo vekselio pasirašymą, tačiau atsakovas dėl tokių veiksmų taip pat niekur nesikreipė iki pat tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą.

Atsakovo nurodomos aplinkybės apie neva patirtą smurtą ir baimę, sąlygojusią vekselio pasirašymą, yra tik atsakovo gynybinė pozicija, kuri byloje nėra pagrįsta jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos ir dar ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu patvirtino tik aplinkybę, kad po 2022 m. liepos 31 d. paprastojo vekselio pasirašymo ir pinigų atsakovui paskolinimo atsakovas pasisiūlė ieškovui padėti ir apeliantas sutiko tik dėl to, kad palengvintų atsakovo galimybes grąžinti skolą. Atsakovas padėjo apeliantui ne daugiau kaip du kartus, pirmąjį kartą atsakovas nuvyko pagal susitarimą, tačiau antrąjį kartą apeliantas atsitiktinai sutikęs atsakovą pastebėjo, kad šis būdamas akivaizdžiai neblaivus ketino vairuoti, todėl paėmė iš atsakovo automobilio raktelius ir daugiau nesutiko, kad atsakovas jam padėtų. Pabrėžtina, kad atsakovas buvo nenuoseklus, nurodydavo prieštaringas aplinkybes apie neva jį su ieškovu siejusius darbo santykius, nurodydavo skirtingus laikotarpius, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui tai nesukėlė abejonių.

Pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo paaiškinimus suteikė jiems išskirtinę reikšmę. Atsakovas buvo nenuoseklus, teikė prieštaringus paaiškinimus ir prieštaringas įvykių versijas, tačiau teismas nepagrįstai to nevertino. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos klaidingos išvados prieštarauja bylos duomenims ir atsakovo paaiškinimams, duotiems 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu. Tik po Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pateikimo į bylą atsakovas siekdamas paneigti, jog užfiksuoti skambučiai yra susiję su skolos grąžinimu, pakeitė poziciją ir 2026 m. balandžio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu jau laikėsi kitos pozicijos – kad neva šie ieškovo ir atsakovo skambučiai yra susiję su tariamais darbo santykiais, nors 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo santykiai tęsėsi tik 2022 metų vasarą ir iki vekselio pasirašymo.

Visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui buvo intensyviai skambinta dar ir nesuėjus vekselio apmokėjimo terminui, todėl nėra pagrindo teigti, jog telefoniniai pokalbiai buvo susiję su raginimu grąžinti skolą pagal vekselį.

Atsakovas įrodinėjo, kad ne tik nesuprato pasirašomo dokumento – vekselio reikšmės, tačiau nesuprato ir vekselio teisinių pasekmių. Pabrėžė, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma ne tik apie vekselio pasirašymą, tačiau buvo žinomas ir jo turinys. Atsakovas surašydamas ir pasirašydamas tokio turinio dokumentą, būdamas brandaus amžiaus ir turėdamas profesinį išsilavinimą, negalėjo nesuprasti įsipareigojimo grąžinti 3 000 Eur skolą. Atsakovas, ignoruodamas ieškovo raginimus ir bandymus skolos grąžinimo klausimą išspręsti geranoriškai, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pareigos grąžinti suteiktą paskolą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas turi ir kitų neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, todėl jam buvo žinomos ir netinkamai vykdomų kreditinių įsipareigojimų teisinės pasekmės.

Atsakovas teikdamas paaiškinimus dėl vekselio pasirašymo taip pat buvo nenuoseklus, nurodė skirtingas vekselio pasirašymo aplinkybes, pavyzdžiui: 2026 m. kovo 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ne viską prisimena, o 2026 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašė neva ant tuščio lapo, kas įvertinus vekselio tekstą ir jo užpildymą yra iš esmės neįmanoma, o vėliau nurodė, kad galbūt vekselis jau buvo užpildytas.

2025 m. balandžio mėn., jau po to, kai atsakovui tapo žinoma, jog apeliantas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovas siekdamas paneigti skolos egzistavimą bei sumenkinti apelianto reputaciją kreipėsi su pareiškimu į policiją nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog neva ne tik iš apelianto negavo pinigų, tačiau neva buvo mušamas ir paskolos dokumentus pasirašė būdamas įbaugintas. Aplinkybė, kad atsakovas trejus metus niekam nesakė ir niekur nesikreipė dėl neva patirto fizinio smurto, tik patvirtina, kad tokia atsakovo pozicija buvo pasirinkta išskirtinai dėl siekio išvengti prievolės grąžinti skolą.

Byloje atsakovo prašymu buvo apklausti kaip liudytojai atsakovo tėvai. 2026 m. balandžio 14 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad kai sūnus gavo iš teismo procesinius dokumentus, jis nuvažiavo pas apeliantą, kuris neva šiam liudytojui patvirtino, kad jokių pinigų atsakovui neskolino. Tokios liudytojo pateiktos aplinkybės vertintinos kritiškai ir išskirtinai kaip siekis padėti atsakovui. Pabrėžė, kad ir pats liudytojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad tokio pokalbio niekas negirdėjo. Liudytojo nurodytos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais objektyviais įrodymais, svarbu ir tai, kad liudytojas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad pokalbis su apeliantu truko apie 10 minučių, tačiau negalėjo nurodyti jokių kitų pokalbių aplinkybių, kas vertintina itin kritiškai.

Pirmosios instancijos teismui nekėlė abejonių ir vadovavosi byloje apklaustų liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) parodymais. Pažymi, kad šie liudytojai ne tik tiesiogiai nematė, kad ieškovas būtų pavartojęs kokios nors formos smurtą prieš atsakovą, tačiau ir nėra matę, kad atsakovas dirbtų pas ieškovą, ir nedalyvavo atsakovui pasirašant vekselį bei pasiskolinant pinigus, o vien ta aplinkybė, kad šie liudytojai neva matė ant atsakovo kūno mėlynes, jokiu būdu negali patvirtinti atsakovo gynybinės pozicijos apie tai, kad neva ieškovas prieš atsakovą pavartojo fizinį smurtą. Liudytojai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra atsakovo tėvai, jie turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi ir natūraliai palaiko savo sūnaus siekį išvengti pareigos grąžinti pasiskolintą pinigų sumą.

Apelianto iniciatyva apklausto liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo ir juos vertino kritiškai dėl to, kad šis liudytojas su ieškovu apie 6–7 metai yra geri pažįstami, ir dėl to, kad ieškovas apie šį liudytoją neužsiminė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu. Pabrėžė, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas, apklaustas kaip specialusis liudytojas, nenurodė apie (duomenys neskelbtini) kaip liudytoją, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pradinėje stadijoje, apeliantas vieną kartą buvo apklausoje, jis atsakė į visus bylą tiriančios tyrėjos klausimus ir pateikė informaciją, kurios buvo paprašyta. Ieškovas minėtame ikiteisminiame tyrime neturėjo atstovo, o neturėdamas teisinio išsilavinimo pats prašymo dėl liudytojo apklausos nepareiškė. Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminiame tyrime nėra nustatyta, kad kaip specialusis liudytojas apklaustas ieškovas būtų pateikęs neteisingą informaciją.

Aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas šališkai vertino ieškovo byloje teiktus paaiškinimus ir teikiamus įrodymus, patvirtina ir tai, kad teismas akcentavo ne vien tai, kad ieškovas praeityje buvo teistas, tačiau ir tai, kad, LITEKO duomenimis, apeliantas ne kartą kreipėsi į teismus su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkų atžvilgiu pagal skolininkų pasirašytus paprastuosius vekselius. Teismui ne tik sukėlė abejonių priimti ir įsiteisėję teismo įsakymai, tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo finansinių galimybių atsakovui paskolinti 3 000 Eur sumą. Pažymi, kad byloje ieškovas pateikė įrodymus, kad 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. gegužės 29 d. pardavė transporto priemones už 3 100 Eur, šios sumos ieškovui perduotos grynaisiais pinigais, be to, ieškovas užsiėmė individualia veikla ir gaudavo kasmėnesines pajamas. Byloje surinktų faktinių duomenų ir rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl skolos priteisimo nepagrįstai pripažindamas, jog ieškovas neįrodė paskolos dalyko perdavimo atsakovui fakto.

Vekselio, nors ir neturinčio vekselio teisinės galios, turinys atskleidžia, jog tarp apelianto ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nuosekliai, visapusiškai, išsamiai ir nešališkai, su sprendime išdėstytais motyvais bei išvadomis atsakovas sutinka.

Ieškovas savo reikalavimo juridinio pagrįstumo neįrodė, o atsakovas pateikė argumentus ir įrodymus, kad iš ieškovo IES1 niekada pinigų nesiskolino ir šis niekada jam pinigų nėra perdavęs, įskaitant ir ieškovo nurodomą 2022 m. liepos 31 d. Nuo tariamos skolos (vekselio) pasirašymo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip treji metai ir toks nepateisinamas delsimas ieškinyje niekaip nebuvo motyvuotas.

Atsakovas turi tik pagrindinį išsilavinimą, dirba elektriku, vekselį „išdavė“ pirmą kartą ir dėl ieškovo pavartoto smurto, naudojantis savo, kaip verslininko, dominuojančia padėtimi, ieškovui tai iš esmės tam tikras verslas, peržengiantis baudžiamosios atsakomybės ribas.

2022 metais atsakovas dirbo IES1 jo paprašytas (surinkdavo žmones iš (duomenys neskelbtini) krašto, nuveždavo juos į (duomenys neskelbtini), iš ten jie būdavo vežami į (duomenys neskelbtini)). 2022 m. liepos 31 d. atsakovas neatvyko į „darbą“, nes iš vakaro prisigėrė alkoholio. Ieškovas atvažiavo pas jį į namus į (duomenys neskelbtini), dar neišsiblaiviusį nusivežė į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, sumušė ir privertė pasirašyti 3 000 Eur sumos vekselį. Į policiją atsakovas nesikreipė, nes iš dalies jautėsi nusižengęs, ieškovas prigrasino, kad jei pasiskųs, išveš ir jį į (duomenys neskelbtini), ieškovo realiai bijojo. Visi iki tol buvę santykiai nutrūko, atsakovas manė, kad tuo viskas ir baigėsi. Ilgas (virš 3 metų) ieškinio nepateikimo terminas netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas nebuvo įsitikinęs bylos sėkme. Ieškovas iš viso nenurodė nesikreipimo priežasčių.

Atsakovas buvo įsitikinęs, kad pasirašė niekinį dokumentą ir vekselio gavėjas jo niekada nepanaudos, todėl, slegiamas dar ir fizinio skausmo, baimės (psichologinis smurtas), iš karto į policiją nesikreipė. Gavęs teismo įsakymą, 2025 m. balandžio mėn. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl pavartoto fizinio smurto ir turto prievartavimo. Ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta, kadangi buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, sužalojimai išnykę, konkrečių įrodymų nebuvo, tačiau prokuroro 2025 m. birželio 6 d. nutarimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra reikšmingas procesinis dokumentas.

Ieškovas negalėjo nurodyti „paskolos“ šaltinio: turėjo didelių įsiskolinimų, o pats maždaug tuo metu buvo gavęs tik dvi nedideles pinigų sumas: neįtikėtina, kad neturėdamas lėšų, negalėdamas pagrįsti šaltinio, būtų galėjęs paskolinti didelę sumą, o po to jos 3 metus nereikalauti, kai antstoliai vykdo išieškojimus.

Pažymi, kad ieškovas pripažino atsakovą atsivežęs į „ofisą“ (duomenys neskelbtini) ir parvežęs namo į (duomenys neskelbtini) (neigė tik smurtą). Tuo tarpu liudytojas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo biure, atvažiavo ieškovas, pasakė, kad atvažiuos atsakovas, atsakovas atvažiavo, pasiskolino pinigų, išvažiavo. Taigi liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja ir paties ieškovo parodymams, o tai reiškia, kad jo biure nebuvo. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas šio liudytojo nenurodė nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, nei policijos apklausoje, nei ieškinyje ar pirmųjų posėdžių metu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir dėl to, kad: i) sandoris (vekselio pasirašymas), sudarytas pavartojant fizinį smurtą, yra niekinis ir negaliojantis; atsakovo valia pasirašant vekselį nebuvo laisva, todėl pats vekselis negali sukelti teisinių pasekmių; ii) pinigų atsakovas faktiškai negavo; iii) vekselis yra abstraktus įsipareigojimas, reali skolos priežastis (skolintis 3 000 Eur) neegzistavo; iv) ieškovas nenurodo jokių realių vekselio pasirašymo priežasčių; v) vienintelė priežastis buvo neįformintų „darbo santykių“ pažeidimas; vi) darbdavio veiksmai (nelegalus darbas ir smurtas) yra laikomi nusikalstama veika; vii) kreipimasis į policiją patvirtina atsakovo sąžiningumą; viii) nėra jokio faktinio prievolės pagrindo (CK 6.1, 6.870 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad 2022 m. liepos 31 d. atsakovas ATS1 išrašė ir pasirašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2022 m. spalio 31 d. be sąlygų sumokėti ieškovui 3 000 Eur. Ieškovas atsakovui 2022 m. gruodžio 3 d. išsiuntė raginimą per 5 darbo dienas sumokėti paskolos sumą (3 000 Eur), informavo, jog, negrąžinus skolos, IES1 bus priverstas kreiptis į teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 10 d. priėmė teismo įsakymą (civilinės bylos Nr. eL2-18644-819/2025), juo nutarė išieškoti iš skolininko ATS1 3 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 157 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriui IES1 . Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi 2025 m. balandžio 10 d. teismo įsakymas panaikintas ir pareiškimas laikytas nepaduotu.

Iš 2025 m. birželio 6 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog nuo 2025 m. gegužės 1 d. buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį (savavaldžiavimas) pagal ATS1 (atsakovo šioje byloje) pareiškimą apie tai, kad 2025 m. balandžio 22 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą dėl 3 000 Eur skolos ieškovui, skolos nepripažįsta todėl, kad 2022 m. liepos 31 d. IES1 pavartodamas fizinį smurtą, grasindamas susidoroti, privertė jį (atsakovą šioje byloje) pasirašyti vekselį; jis iš IES1 pinigų nesiskolino, o vekselį pasirašė įbaugintas, todėl jis negalioja. Nutarime nurodoma, kad remiantis visapusiškai surinktais bylos duomenimis, išnaudojus visas tyrimo galimybes, smurto fakto bei neteisėto dokumento pasirašymo aplinkybės nebuvo nustatytos; ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant padarytos nusikalstamos veikos.

Iš bylai pateiktų transporto priemonių perleidimo deklaracijų matyti, jog ieškovas 2022 m. gegužės 29 d. pardavė transporto priemonę ,,Renault Trafic“ už 2 600 Eur kainą (sumokėta grynaisiais pinigais) ir 2022 m. balandžio 15 d. pardavė transporto priemonę ,,Volkswagen Sharan“ už 500 Eur kainą (sumokėta grynaisiais pinigais).

Bylai pateiktas antstolės (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 186/26/02, juo konstatuota faktinė aplinkybė apie tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. iš ieškovo mobiliojo ryšio įrenginio buvo komunikuota su adresu ,,(duomenys neskelbtini)“.

Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, jog nuo 2024 m. sausio 4 d. buvo vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (užbaigta 2024 m. kovo 19 d.) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 40 Eur skolos išieškojimo iš skolininko IES1 VMI naudai; nuo 2022 m. liepos 21 d. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (užbaigta 2024 m. vasario 22 d.) pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą dėl 3 827,26 Eur skolos išieškojimo iš IES1 VMI naudai; nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 562,24 Eur skolos išieškojimo iš IES1 VMI naudai; nuo 2023 m. liepos 27 d. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 6 000 Eur skolos (kriminalinė bauda) išieškojimo iš skolininko IES1 VMI naudai.

Remiantis Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, nuo 2012 m. kovo 19 d. vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 987,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininko ATS1 išieškotojai ADB ,,Gjensidige“, taip pat vykdytos ir kitos vykdomosios bylos, kurios šiuo metu užbaigtos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta 2020 m. birželio 23 d. visiškai įvykdžius; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta 2023 m. birželio 15 d. nutraukus išieškojimą).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nepagrįstai atleido atsakovą nuo pareigos įrodinėti apsiribodamas tik jo ir jo kviestų liudytojų paaiškinimais, nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, ieškovui iškėlė aiškiai aukštesnius reikalavimus įrodinėjant nei atsakovui, tendencingai ir šališkai vertino ieškovo pateiktus įrodymus (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), suteikė išskirtinę reikšmę atsakovo paaiškinimams, teismo išvados prieštarauja bylos duomenims. Taigi iš esmės apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas, pasisakydamas dėl vekselio, nerealizuoto Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka, teisinės reikšmės ir iš jo kildinamų reikalavimų nagrinėjimo taisyklių, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019. Teismų praktika. 2019, 51, p. 61–72, 32 punktas, 36 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą atsakovui pareiškė remdamasis 2022 m. liepos 31 d. atsakovo išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, įrodinėjo, jog vekselyje nurodyta suma yra atsakovui suteikta paskola, kurios atsakovas negrąžino. Kadangi ieškovas įstatymo nustatytu terminu nepateikė apmokėti vekselio, remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, iš vekselio kylantiems reikalavimams netaikomos ĮPVĮ nuostatos, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu. Atitinkamai vekselio turėtojui tenka pareiga įrodyti, kad šalis sieja tam tikras prievolinis santykis, pagal kurį buvo išduotas vekselis ir kurio pagrindu atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą sumą. Ieškovui įrodinėjant, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, ginčo išsprendimui taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos ir jas aiškinanti teismų praktika.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatas, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktas). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp ginčo šalių. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. liepos 31 d. vekselyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Remiantis kasacinio teismo praktika, tokiu atveju pareiga įrodyti, jog paskolą suteikė, atitinkamai ir aplinkybę, jog paskolos dalykas (pinigai) buvo perduotas skolininkui, tenka kreditoriui, šiuo atveju ieškovui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė paskolos dalyko perdavimo atsakovui fakto, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, ir nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas turi prievolę grąžinti ieškovui 3 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2022 m. liepos 31 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį pasirašė atsakovas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vekselis yra ieškovo žinioje. Ieškovas, grįsdamas paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, bylai pateikė duomenis, jog 2022 m. balandžio 15 d. ir 2022 m. gegužės 29 d. pardavė transporto priemones, už jų pardavimą gavo 3 100 Eur grynaisiais pinigais. 2022 m. gruodžio 3 d. ieškovas siuntė atsakovui raginimą apmokėti vekselį, įspėjo apie galimybę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovas, be kita ko, ieškinio reikalavimus įrodinėjo liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog, spręsdamas dėl liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymų įrodomosios galios, pirmosios instancijos teismas šio liudytojo paaiškinimais suabejojo remdamasis aplinkybe, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas duomenų apie liudytoją, buvusį vekselio pasirašymo dieną, nenurodė, taip pat dėl to, kad liudytojas ir ieškovas yra geri pažįstami apie 6–7 metus, kilo pagrįstų abejonių dėl liudytojo paaiškintų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus įvertino pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neatsižvelgęs į bylai pateiktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų. Net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi būti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; išvada dėl jų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).

Pirmosios instancijos teismas suabejojo liudytojo (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių pagrįstumu (ar galėjo asmuo girdėti, kaip ginčo šalys skaičiavo pinigus), tačiau pastebėtina, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojo paaiškinimais. Byloje taip pat nėra duomenų, jog liudytojas davė žinomai tikrovei neatitinkančius paaiškinimus. Tai, jog atsakovas vekselio pasirašymo dieną šio liudytojo nematė, savaime nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, jog liudytojo (duomenys neskelbtini) nebuvo patalpose tą dieną, kai buvo pasirašytas vekselis. Aplinkybės, jog apie šio liudytojo buvimą nenurodė ikiteisminio tyrimo metu kaip specialusis liudytojas apklaustas ieškovas, savaime nėra pakankamos netikėti teismo posėdyje prisiekusio liudytojo paaiškinimais ir (ar) nevertinti jų visumos byloje esančių įrodymų kontekste.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, jog liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai duoti jam nesant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, turint suinteresuotumą bylos baigtimi, yra nenuoseklūs ir (ar) prieštarauja byloje esantiems duomenims. Šio liudytojo parodymuose yra faktinių duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, t. y. liudytojas paaiškino girdėjęs, kaip ieškovas ir atsakovas skaičiavo grynuosius pinigus, kalbėjo apie pinigų skolinimą. Minėta, jog vien aplinkybė, kad liudytojas ir ieškovas yra geri pažįstami, pati savaime nesudaro pagrindo kaip nepagrįstus ar stokojančius patikimumo atmesti tokio liudytojo parodymus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo abejonėmis dėl ieškovo turtinės padėties ir galimybių asmenims skolinti pakankamai nemažas pinigines sumas, kai pats ieškovas turėjo vykdytinų prievolių kreditoriams. Nors Antstolių informacinės sistemos registro duomenys patvirtina, jog iki vekselio pasirašymo dienos buvo pradėtas priverstinis piniginių lėšų išieškojimas iš ieškovo, tačiau vien šios aplinkybės nepaneigia byloje esančių duomenų apie turėtas lėšas grynaisiais pinigais. Minėta, ieškovas bylai pateikė duomenis, jog buvo pardavęs dvi transporto priemones, už kurių pardavimą gavo grynuosius pinigus (3 100 Eur), iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas vertėsi individualia veikla (teikė pervežimo paslaugą), todėl galėjo turėti piniginių lėšų. Aplinkybių, jog nuo transporto priemonių pardavimo iki ginčo vekselio sudarymo dienos praėjo du mėnesiai, pati savaime bylai pateiktų rašytinių įrodymų nepaneigia.

Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko motyvuodamas tuo, kad iš ieškovo pinigų negavo, šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, vekseliu buvo sprendžiami klausimai, kilę iš ieškovą ir atsakovą neoficialiai siejusių darbo teisinių santykių, vekselį pasirašė įbaugintas, pavartojus prieš jį fizinį smurtą. Savo poziciją byloje atsakovas iš esmės grindė byloje pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis, savo ir liudytojų atsakovo tėvų parodymais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pateikta. Byloje kaip liudytojai apklausti atsakovo tėvai ginčo šalims sudarant sandorį nedalyvavo, jų paaiškintos aplinkybės, jog atsakovas niekada nesiskolino pinigų, gyveno ir gyvena jiems priklausančioje sodyboje, pačios savaime nepaneigia byloje esančių duomenų apie ieškovą ir atsakovą siejusius prievolinius teisinius santykius, nėra pakankamos išvadai, jog atsakovas iš ieškovo negalėjo pasiskolinti pinigų. Liudytojų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, jog 2022 m. vasarą matė sūnaus (atsakovo) sumušimus, nesant kitų duomenų, nepatvirtina atsakovo pozicijos dėl ieškovo pavartoto fizinio smurto ir (ar) bauginimo pasirašyti vekselį. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, jog nusikalstamos veikos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį požymiai nebuvo nustatyti, surinktų duomenų nepakanka daryti kategoriškos išvados, kad toks įvykis ir tokiomis aplinkybėmis, kurias nupasakojo ATS1, tikrai buvo ir kad smurtas buvo pavartotas tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodo ATS1 (nutarimo 5 lapas), be kita ko, nurodoma, jog laikyti visiškai patikimais paties ATS1 parodymus taip pat negalima. Iš šio nutarimo turinio matyti, jog 2022 m. ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, tačiau 2023 m. kovo 23 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant padarytos nusikalstamos veikos (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi šiuo atveju nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinys savaime ieškovo įrodinėjamų aplinkybių nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, įvertino aplinkybes, jog nuo 2022 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. balandžio 9 d. ieškovas jokių rašytinių pretenzijų ar raginimų atsakovui nereiškė, per 2 metų keturių mėnesių laikotarpį nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai susigrąžinti. Tačiau pastebėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad atsakovas, neigdamas prievolės ieškovui buvimą, jokių aktyvių veiksmų neatliko, gavęs 2022 m. gruodžio 3 d. raginimą (atsakovas patvirtino, jog raginimą gavo), nesutikimo su pareikštais reikalavimas grąžinti skolą nereiškė. Teismo posėdžio metu (2026 m. balandžio 14 d.) paklaustas apie 2022 m. gruodžio 3 d. raginimą jokių reikšmingų aplinkybių paaiškinti negalėjo, neprisiminė, ar raginimą skaitė, suprato jo turinį ir pan. Aktyviai prievolę grąžinti skolą ėmė neigti po to, kai gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo jam adresuotus procesinius dokumentus. Pastebėtina ir tai, kad paties atsakovo paaiškinimai, pozicija nebuvo nuoseklūs (atsakovas teigė, jog vekselį pasirašė, nes buvo išsigandęs, tačiau po vekselio pasirašymo su ieškovu buvo susitikęs, bendravo telefonu, nurodė, jog pas ieškovą dirbo vasaros sezonu, vėliau paaiškino, jog telefono skambučiai (atlikti po vekselio pasirašymo) buvo susiję su ieškovo ir atsakovo darbo santykiais). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019 24 punktą). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą tikėtinai pagrįstai išvadai, jog ieškovą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė, jog paskolos dalyką (pinigines lėšas) atsakovui perdavė. Įvertinus byloje esančius duomenis, nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė, kad paskolos negavo, šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, o vekselį pasirašė priverstas (įbaugintas, pavartojus fizinį smurtą), juo išspręsti šalis sieję darbo santykiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė paskolos dalyko perdavimo atsakovui fakto, nėra pagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir jų visumą, pažeidus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 3 000 Eur skolą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovas byloje taip pat reiškė reikalavimą iš atsakovo priteisti 414,50 Eur palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, kurias apskaičiavo taikydamas 5 proc. metinių palūkanų normą: 150 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 31 d. iki 2023 m. spalio 31 d., 150 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 31 d. iki 2024 m. spalio 31 d., 112,50 Eur laikotarpį nuo 2024 m. spalio 31 d. iki 2025 m. liepos 31 d., ir 2 Eur už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 31 d. iki 2025 m. rugpjūčio 5 d.

Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnio nuostatas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

Iš bylos duomenų matyti, jog piniginės prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2022 m. spalio 31 d., tačiau atsakovas įsiskolinimo ieškovui negrąžino. Ieškovas palūkanas apskaičiavo nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos dienos iki ieškinio parengimo dienos (2025 m. rugpjūčio 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovas būtų netinkamai apskaičiavęs palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Įvertinęs tai, kad atsakovas skolos šalių sutartu terminu negrąžino, todėl už prievolės įvykdymo termino praleidimą turi mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 414,50 Eur palūkanos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis. 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą iš atsakovo ATS1 priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 414,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos teisinius santykius, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, jog ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 77 Eur žyminį mokestį. Taip pat patyrė 1 630 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 200 Eur už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą (2026 m. sausio 27 d. DOK-6557, 2026 m. balandžio 23 d. DOK-30159), taigi iš viso patyrė 1 907 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, atsakovui ATS1 iš ieškovo priteisė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus, atsakovui jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Patenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 1 907 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme, pagal 2026 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pažymos duomenis, neviršija minimalių valstybei priteistinų išlaidų dydžio (8 Eur), todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (teisės akto redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.); CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 77 Eur žyminį mokestį. Taip pat pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą advokato padėjėjai sumokėjo 650 Eur (2026 m. birželio 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 366/26, 2026 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymas, 650 Eur sumos).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Vis dėlto įstatymas riboja atstovų ratą atskirose civilinio proceso stadijose.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą, taip pat CPK 320¹ straipsnyje nenumatyta, jog apeliacinės instancijos teisme atstovais galėtų būti advokato padėjėjai. Šio ribojimo tikslas yra užtikrinti, kad apeliacinės instancijos teisme asmenims būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, o nesilaikant šio ribojimo asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022, 16 punktas).

Pažymėtina, jog teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016, 73 punktas).

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme už procesinių dokumentų rengimą, teismas daro išvadą, jog apeliantui negali būti atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, 320¹ straipsnis). Todėl tenkinus apeliacinį skundą ieškovui iš atsakovo priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos ieškovo išlaidos už apeliacinio skundo pateikimą, t. y. sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl skolos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovo ATS1 3 000 Eur skolą, 414,50 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 907 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovo ATS1 77 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.