Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkestas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą 2025 m. gruodžio 29 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“, ir uždarajai akcinei bendrovei „Inkestas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TT Club Mutual Insurance Ltd ir Delamode Anglia Limited, ERGO Insurance SE, atstovaujama ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Dėl atsakovių didelio neatsargumo pasirenkant nakvynės vietą

Nurodė, kad atsakovės ir trečiojo asmens pateikti įrodymai, priešingai nei nustatė teismas, patvirtina, kad aikštelė yra saugoma ir stebima vaizdo kameromis, o vežėjas pasirinkdamas poilsiui šią aikštelę elgėsi atsakingai ir rūpestingai, tačiau teismas nepagrįstai į šiuos įrodymus neatsižvelgė ir nepagrįstai šias aplinkybes laikė neįrodytomis, tai galėjo nulemti neteisingą bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia 2007–2012 m. kasacinio teismo praktika analogiškose bylose, kuriose vertinant aikštelių saugumo lygį keliami aukšti reikalavimai, kurie rinkoje retai sutinkami. Pažymėjo, kad tiek Europos Sąjungoje, tiek (duomenys neskelbtini) yra didelis infrastruktūros trūkumas, kuri reikalinga krovinius gabenančių sunkiasvorių transporto priemonių saugumą vairuotojų naktinio poilsio metu. Todėl, atsakovės nuomone, tai turi būti įvertinta, sprendžiant, ar vežėjo veiksmai pasirenkant nakvynei stovėjimo aikštelę pagrįstai įvertinti kaip didelis nerūpestingumas.

Nurodė, kad įvertinus išorines vairuotojui matomas aikštelės saugumo savybes, požymius, vežėjo pasirinkta aikštelė nakvynei turėjo pakankamai saugumo savybių, tai yra buvo saugi ir apsaugota. Nakvynė apšviestoje, mokamoje, stebimoje ir tam tikru lygiu saugomoje aikštelėje, kur kartu nakvoja šimtai kitų vilkikų, negali būti laikoma dideliu nerūpestingumu. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nacionaliniu lygmeniu, priešingai nei Europos Sąjungoje, nėra stovėjimo aikštelių saugumo sertifikavimo sistemos, todėl rūpestingas ir apdairus vairuotojas gali vadovautis tik aikštelės valdytojo pateikiama vieša informacija apie aikštelės saugumo savybes.

Atsakovės vertinimu, nors aikštelė buvo pakankamai saugi, tačiau sutinka, kad ji nepasižymėjo maksimaliomis ar didesnio už vidutinį saugumo savybėmis, kurios turėjo būti papildomai aptartos vežimo sutartimi, nes, esant papildomiems saugumo reikalavimams, tokio vežimo kaštai gali reikšmingai skirtis nuo įprasto vežimo standartinėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė dėl krovinio pervežimo buvo sudariusi ordinarinę sutartį, kurioje ieškovė nekėlė jokių reikalavimų vežimui, todėl nepagrįstai visą riziką perkelia vežėjui, o reikalavimas taikyti atsakovei neribotą vežėjo atsakomybę yra nepagrįstas.

Nurodė, kad atsakovė neturi prieigos prie (duomenys neskelbtini) policijos duomenų bazių ir nedisponuoja statistine informacija apie nusikaltimus konkrečiose vietose. Atsakovei taip pat nėra žinoma vieša informacija, kad ši stovėjimo aikštelė yra išskirtinai pavojinga. Vien tai, kad atsakovė yra profesionalus vežėjas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji iš kažkokių neapibrėžtų šaltinių turi informaciją apie vagystes iš krovininių automobilių konkrečioje (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje.

Kadangi, pagal byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) policijos informaciją, ginčui aktualios vagystės metu buvo pavogtos trys paletės krovinio, todėl dėl šios prarastos krovinio dalies atsakovėms negali būti taikoma neribota atsakomybė.

Dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio

Atsakovė, atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus ir jų trūkumą, iš esmės sutinka su teismo pasirinktu žalos apskaičiavimo principu. Vis dėlto, jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų atsakovės argumentams, kad vežėjo pasirinkimas nakvoti M. T. stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo pavogtos 3 paletės krovinio, negali būti laikoma dideliu vežėjo neatsargumu, atlygintinos žalos dydis turėtų būti perskaičiuotas.

Kadangi atsakovė 3 palečių krovinio dalį prarado, teismo skaičiavimai dėl žalos dydžio yra teisingi dėl 2,7 palečių praradimo. Atitinkamai už šią dalį priteistinas 17 147,23 Eur nuostolių dydis ((50 806,6 Eur*2,7 pal./8).

Kadangi atsakovės 3 palečių dalies krovinio neprarado dėl didelio nerūpestingumo, atsakomybė dėl šios krovinio dalies praradimo ribojama Konvencijos 23 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad, vertinant ieškovės nurodytą tikrą krovinio svorį, vidutiniškai ant kiekvienos paletės buvo supakuota po 198 kg (1 584,90 kg/8), todėl 3 paletės, kurios buvo prarastos ne dėl didelio atsakovės neatsargumo, buvo vidutiniškai 594 kg svorio. 2023 m. rugpjūčio 25 d. SDR atitiko 1,227650 Eur. Atsižvelgiant į tai, už stovėjimo aikštelėje pavogtas 3 paletes ieškovei atlygintina ne daugiau kaip 6 074,43 Eur nuostolių. Todėl pirmosios instancijos priteista suma mažintina nuo 37 068,95 Eur iki 24 090,91 Eur.

Dėl vežėjo kaltės formos, prarandant 3 paletes krovinio dėl vagystės

Nurodė, kad sutinka su atsakovės UAB „Inkestas“ apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija ir argumentais dėl pasirinktos aikštelės, kaip atitinkančios ieškovės užsakyto pervežti ordinarinio krovinio gabenimo sąlygas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vežėjai, gabendami bet kokį krovinį, saugų krovinio transportavimą turi užtikrinti maksimaliai.

Dėl gabento krovinio svorio

Nurodė, kad atsakovė UAB „Delamode Baltics“ byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovės atsakovei UAB „Inkestas“ perduoto gabenant krovinį svoris buvo ne didesnis kaip 1 584,90 kg.

Nurodė, kad esant šalių nesutarimams apie vežėjui perduoto gabenti krovinio svorį, atsakovės nuomone, teismas turėjo vertinti kitus bylai pateiktus rašytinius įrodymus, kuriuose, be kita ko, fiksuotas ir prekių kiekis, ir jų bruto svoris. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ sutinka su atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinio skundo argumentais, kad vagystės aikštelėje metu galėjo būti prarasta 594 kg krovinio, todėl nenustačius tyčinių vežėjos veiksmų dėl 3 palečių krovinio praradimo, iš atsakovių galėjo būti pareikalauta atlyginti ne daugiau kaip 6 074,43 Eur nuostolių, o pirmosios instancijos teismo priteista 37 068,95 Eur suma turėtų būti sumažinta iki 24 090,91 Eur.

Sprendimo teisėtumo vertinimui aktualios faktinės aplinkybės

Nurodė, kad pristačius krovinį į paskirties vietą 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatyta, kad dalis krovinio transportavimo metu yra dingusi. Kaip užfiksuotas fotonuotraukose, krovinio priėmimo metu (duomenys neskelbtini) sandėlyje, vietoje aštuonių palečių, kurios buvo perduotos vežėjui, į krovinio paskirties vietą buvo pristatytos trys paletės, tai yra dvi nepilnos paletės su rusvos spalvos dėžėmis „Nespreso“ bei viena paletė su rusvos spalvos kartono pakuotėmis (išlankstytomis kartono dėžėmis), ji apvyniota juodos spalvos plėvele.

Nurodė, kad iš Delamode Anglia LTD tarpiniame sandėlyje darytų fotonuotraukų matyti, kad jame iškrauto krovinio dalis yra identiška į (duomenys neskelbtini) sandėlį pristatyto krovinio daliai. Fotonuotraukose užfiksuota viena pilna paletė, apvyniota peršviečiamas plėvele ir baltos spalvos firminėmis juostomis, viena nepilna paletė ir viena paletė su kartoninėmis pakuotėmis. Kadangi šis krovinys buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) sandėlį, konstatuotina tai, kad ir į (duomenys neskelbtini) sandėlį buvo pristatytos nepilnos dvi krovinio paletės su prekėmis ir viena paletė su kartoninėmis pakuotėmis.

Ieškovės nuomone, kartono pakuotė apskritai nėra prekė ir nėra įtraukta į krovinio PVM sąskaitas faktūras Nr. KLT-580471, KLT-580032, KLT-579651. Todėl daro išvadą, kad į (duomenys neskelbtini) sandėli buvo pristatytos ne 3 paletės su prekėmis, o viena pilna paletė su prekėmis, viena nepilna paletė su prekėmis ir viena paletė su pakuote (išlankstytomis kartono dėžėmis), kuri buvo sukomplektuota ir supakuota atskiroje paletėje tarpiniame Delamode Anglia LTD sandėlyje.

Nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojo paaiškinimai patvirtina, jog iš 8 palečių su prekėmis, pakrautų ieškovės sandėlyje, į krovinio gavėjo Amicum team Ltd nurodytą (duomenys neskelbtini) sandėlį buvo pristatytos tik dvi nepilnos paletės su prekėmis ir viena paletė su kartonine pakuote.

Nurodė, kad iš pervežamo krovinio PVM sąskaitose faktūrose Nr. KLT-580471, KLT-580032, KLT-579651 nurodytų prekių į (duomenys neskelbtini) sandėlį nepristatyto krovinio vertė sudaro 44 048,37 Eur. Tai matyti iš pakavimo lapuose 1755585, 1756849, 1758127 atliktų žymų apie pristatytas prekes, kuriuose pateikiami duomenys apie prekių pavadinimus, kiekius bei kainas, suvestinės su bruto svoriais.

Nurodė, kad atsakovės UAB „Inkestas“ vairuotojo darytos nuotraukos patvirtina, kad ne visa į (duomenys neskelbtini) sandėlį nepristatyto krovinio dalis buvo pavogta iš transporto priemonės, stovėjimo aikštelėje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog stovėjimo aikštelėje iš transporto priemonės buvo pavogta tiktai dalis krovinio, t. y. 3 paletės. Dar 3 krovinio paletės buvo prarastos po vagystės stovėjimo aikštelėje. Pažymėjo, kad atsakovės negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių į (duomenys neskelbtini) sandėlį nebuvo pristatyta tik dalis po vagystės transporto priemonėje buvusio krovinio. ERGO Insurance SE žalos atlyginimo administravimo byloje nustatė, jog dalis krovinio, buvusio transporto priemonėje po vagystės M. T. aikštelėje, galėjo būti prarasta tarpiniame Delamode Anglia sandėlyje, iškraunant krovinį iš transporto priemonės.

Pažymėjo, kad vairuotojo paaiškinimai, dėl kokių priežasčių fotonuotraukose, kurios buvo darytose servise, nesimato trijų krovinio palečių, kurios buvo užfiksuotos nuotraukose darytose vilkike M. T. aikštelėje po vagystės, yra prieštaringi. Nurodė, kad vairuotojas patvirtino, kad po vagystės M. T. aikštelėje, kitos dienos ryte, jis nufotografavo vilkike buvusį krovinį. Fotonuotraukose užfiksuotas vaizdas vilkike buvo toks, kaip atrodė po vagystės. Vilkiko dalyje, kur buvo prapjautas tentas, baltų dėžių nebuvo. Krovinys su dėžėmis buvo vilkiko gale. Kartu vairuotojas nurodė, kad servise darė fotonuotraukas pro įpjautą skylę, kuriose užfiksuota, kad dalies krovinio, tai yra trijų palečių, kurios buvo užfiksuotas nuotraukose, darytose po vagystės M. T. aikštelėje, jau nėra. Vairuotojas teigė, jog jis minėtas paletes pastūmė, tačiau į kurią vietą ir kaip tai padarė, paaiškinti negalėjo. Kur dingo trys paletės, vairuotojas paaiškinti taip pat negalėjo.

Palaikė savo skundo reikalavimą taikyti atsakomybės ribojimą ir perskaičiuoti atlygintinos žalos dydį.

Dėl gabento krovinio kiekio, svorio ir vertės nurodė, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų objektyviai neįmanoma nustatyti, kiek ir kokios konkrečiai prekės sudarė ant palečių sukrautų dėžių turinį, ar tai buvo tos pačios prekės ir dėžės, kurios vėliau buvo pateiktos atsakovei UAB „Inkestas“ gabenimui, o ieškovės pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina prekių svorio, nefiksuoja krovinio perdavimo atsakovei UAB „Inkestas“ momento. Ieškovė, kaip krovinio siuntėja, nereikalavo atsakovių tikrinti krovinio svorio.

Atsakovės UAB „Delamode Baltics“ nuomone, nėra pagrindo trečios paletės neįtraukti į pristatyto krovinio kiekį. Nesutinka su skundo argumentais, kad tuščios pakuotės nėra prekės, kadangi vežėjas visus jam perduodamus vežti daiktus laiko kroviniais, kurie gali sverti ne mažiau nei bet koks kitas krovinys. Įvertinus byloje pateiktas krovinio nuotraukas, atsakovės nuomone, vežėjai galėjo būti perduotas didesnio svorio (sunkesnis) krovinys, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tuščių pakuočių kiekį ir svorį, kuris atsakovėms nėra ir nebuvo žinomas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų ir pačios ieškovės argumentų matyti, kad faktiškai buvo pristatytos trys paletės – dvi su dėžėmis ir viena su tuščiomis pakuotėmis.

Nurodė, kad, atsižvelgiant į teismo pagrįstai nustatytą krovinio gavėjui pristatytą palečių skaičių, ieškovės apeliacinis skundas dėl didesnės nuostolių dalies priteisimo iš atsakovių atmestinas.

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo dalis, kurioje iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ priteistos bylinėjimosi išlaidos pačios atsakovės draudikui trečiajam asmeniui TT Club Mutual Insurance Ltd, sąlygota netinkamo CPK normų taikymo ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, todėl ta skundžiamo pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dalis naikintina.

Nurodė, kad trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, TT Club Mutual Insurance Ltd, veikė atsakovės UAB „Delamode Baltics“ pusėje.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nuspręsdamas trečiojo asmens TT Club Mutual Insurance Ltd patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“, priėmė akivaizdžiai nepagrįstą papildomą sprendimą ir visiškai nepagrįstai šio asmens procesinį suinteresuotumą gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą aiškino neatsižvelgdama į bylos baigtį šaliai, kurios poziciją trečiasis asmuo palaikė šioje byloje.

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, TT Club Mutual Insurance Ltd, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai taikė CPK 47 straipsnį ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą 2025 m. gruodžio 29 d. papildomo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ priteisė trečiajam asmeniui TT Club Mutual Insurance Ltd jo patirtas 3 328,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovių apeliaciniai skundai tenkinami. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir motyvus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir nuspręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsakovė UAB „Inkestas“ su apeliaciniu skundu pateikė M. T. aikštelės „Google streetview“ ekranvaizdžius, kuriuose fiksuotas kelias, vedantis į sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimo aikštelę, kurioje įvyko vagystė iš vilkiko, ir kelyje esantys ženklai, informuojantys apie aikštelėje patruliuojančią apsaugą, apie 24 val. vykdomą stebėjimą vaizdo kameromis nusikaltimų nustatymui ir prevencijai. Atsakovė prašo šiuos įrodymus pridėti prie bylos.

Nustatyta, kad atsakovė prideda ne naujus įrodymus, o pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų dėl vilkikų stovėjimo aikštelėje taikytų saugumo priemonių papildymą, tik kitokia forma, nei buvo pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl šie įrodymai tik papildo tai, kas buvo pateikta teismui ir papildomai paaiškina saugojimo aikštelėje buvusias saugumo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateikti įrodymai yra susiję su įrodinėjamomis aplinkybėmis dėl nuostolių dydžio, atsakovė jais remiasi savo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje dalyvaujantys asmenys su šiais įrodymais yra susipažinę ir prieštaravimų dėl įrodymų pridėjimo nepareiškė, šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, siekiant kuo išsamiau išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas prie bylos pridėti atsakovės naujai pateiktus įrodymus ir juos vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl nuostolių, kilusių dėl dalies krovinio praradimo pervežimo metu, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę UAB „Delamode Baltics“ dėl 9 palečių krovinio pervežimo, aukštis apie 2 m, 200–300 kg per paletę, pakrovimo adresas (duomenys neskelbtini), iškrovimo adresas (duomenys neskelbtini) sandėlys, adresu (duomenys neskelbtini). Papildomai nurodė, kad palečių skaičius bus tikslinamas. Vėliau ieškovė patikslino, kad krovinys tilpo į 8 paletes, derino krovinio paėmimo laiką. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniame laišku nurodė, kad užsakymą gavo, užsakymo numeris (duomenys neskelbtini), krovinio numeris (duomenys neskelbtini), krovinio aprašymas – general cargo, 8 PCS, 2 400 kg, nurodyti pasikrovimo ir pristatymo adresai.

Taigi šalys atskiros rašytinės krovinio pervežimo sutarties nesudarė, susitarimas dėl krovinio pervežimo buvo sudarytas užsakymo sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.173 straipsnio 1 dalis, 6.808 straipsnio 2 dalis, 6.825 straipsnio 1 dalis, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija) 9 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018).

Taip pat remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. tarp atsakovės UAB „Delamode Baltics“ ir atsakovės UAB „Inkestas“ buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis – pervežimo užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo UAB „Inkestas“ įsipareigojo 2023 m. rugpjūčio 25 d. pasikrauti UAB „Kavos draugas“ 2 400 kg krovinį, supakuotą 8 paletėse po 200–300 kg (krovinio ID (duomenys neskelbtini)) iš UAB „Ogtransa“ sandėlio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. pristatyti gavėjui (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas eksporto lydimasis dokumentas, kuriame nurodyta informacija apie ieškovės 8 pakuočių 1 595,46 kg bruto svorį. 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė atsakovei UAB „Inkestas“ į vilkiką su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pakrovė krovinį. Byloje pateiktas CMR važtaraštis Nr. 2478483.

2023 m. rugpjūčio 25 d. vilkiko vairuotojas, atvykęs į (duomenys neskelbtini), naktiniam poilsiui sustojo M. T. aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateiktas pristatymo lapas (delivery note) su įrašu ranka apie pristatytas 3 paletes. UAB „Inkestas“ pristačius likusį ginčo krovinį iki terminalo (duomenys neskelbtini), gavėjas Delamode Anglia CMR važtaraštyje Nr. 2478483 pateikė reklamaciją, kad gauta 3 paletės krovinio (vietoj 8) bei kad transporto priemonė yra apgadinta, nufotografavo gautą krovinį.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojo (vairuotojo) E. Č. parodymų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. naktį vairuotas prabudo nuo vilkiko judėjimo, per veidrodėlį pamatė tris kaukėtus vyrus prie vilkiko priekabos, o apžiūrėjęs priekabą pastebėjo, kad ji prapjauta ir trūksta dalies krovinio. Pateiktas atsakovės 2023 m. rugsėjo 4 d. elektroninis laiškas, kad iš 8 palečių liko 2, kurios bus pristatytos, kad lauks užpildytos pretenzijos. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 5 d. pretenzija prašė atsakovės kompensuoti 44 048,37 Eur sumą už nepristatytas prekes; 2023 m. rugsėjo 6 d. pretenzija prašė atsakovės atlyginti dėl vagystės patirtus 44 048,37 Eur nuostolius. Atsakovė 2023 m. gruodžio mėn. atsakymu į pretenziją nurodė, kad sutiktų kompensuoti 9 716,90 Eur.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Teisinių santykių pobūdį ir šalių atsakomybės ribas šiuo atveju reglamentuoja 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl CMR konvencijoje nustatytos vežėjų pareigos atlyginti žalą dėl prarastos joms perduoto krovinio dalies, todėl byloje yra aktualios šios konvencijos nuostatos, apibrėžiančios vežėjų atsakomybės sąlygas, jų atsakomybės mastą ir ribas.

Vadovaujantis CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, vežėjui yra nustatyta pareiga atsakyti tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalyse yra nustatyta, kad tuo atveju, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. CMR konvencijos 29 straipsnyje yra pateikta šios taisyklės, apribojančios vežėjo atsakomybę, išimtis – jo 1 dalyje reglamentuota, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, pagal CMR konvenciją, viena vertus, vežėjo atsakomybė yra apribota ir atlygintina suma yra apskaičiuojama pagal konvencijoje nustatytas taisykles, kita vertus, šis ribojimas netaikomas esant vežėjo sąmoningiems veiksmams ar jo kaltei, prilyginamai tyčiniams veiksmams.

Aplinkybė, kokie vežėjo veiksmai gali sudaryti pagrindą konstatuoti jo kaltę, prilyginamą tyčiniams veiksmams, yra atskleista kasacinio teismo praktikoje, kurioje nurodyta, kad tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, gali būti prilyginamas vežėjo didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-151-421/2020, 67 punktas), t. y. tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Nusprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y. ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus: objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (Kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų); subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017, 29–30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Klausimas, ar atsakovėms, kaip vežėjoms, kilo pareiga atlyginti visą dėl prarastos krovinio dalies kilusią žalą ar tik jos dalį, apskaičiuotą taikant CMR konvencijos nuostatas, ribojančias vežėjos atsakomybę, buvo keliamas ir šioje byloje. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį ir reikalaudama visiško nuostolių (45 098,91 Eur ) atlyginimo, laikosi pozicijos, kad CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 dalies pagrindu vežėjai turi užtikrinti maksimaliai, visiškai, aukščiausiame lygyje saugų krovinio transportavimą, o to nepadarius, taikytina neribota vežėjo atsakomybė pagal CMR Konvencijos 29 straipsnį. Vienas iš tokių atvejų – jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams (CMR 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nuomone, šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė, tai yra krovinys buvo prarastas dėl vilkiko vairuotojo didelio nerūpestingumo.

Ieškovė, prašydama atlyginti nuostolius, kilusius dėl krovinio dalies praradimo (vagystės), savo reikalavimą įrodinėjo tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Delamode Baltics“ sudarytu susitarimu dėl krovinio pervežimo sudaryto užsakymo sąlygomis, kurios faktiniam įvykdymui atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pasitelkė atsakovę UAB „Inkestas“. Vežėjas buvo sustojęs poilsiui (duomenys neskelbtini) nesaugomoje aikštelėje, kurioje vilkiko tentinė priekaba buvo prapjauta ir dalis krovinio pavogta. Ieškovės nuomone, gavėjui buvo pristatytos 2 paletės iš 8. Žala padaryta dėl didelio vežėjo neatsargumo, todėl privalo būti atlyginta visa apimtimi. Atsakovės su ieškiniu nesutiko iš dalies. Atsikirtimai buvo grindžiami, kad CMR važtaraštyje fiksuotas 3 palečių pristatymas gavėjui; negalima identifikuoti, kokia krovinio dalis buvo nepristatyta; ieškovė, sudarydama vežimo sutartį, nereikalavo jokių saugumo priemonių, brangus krovinys buvo vežamas tentinėje priekaboje, todėl vairuotojo nakvynė standartinėje aikštelėje, kurioje sustoja vilkikai, negali būti laikoma dideliu nerūpestingumu; žala ieškovei turėtų būti atlyginama CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 dalies pagrindu, pagal kurią vežėjo atsakomybės yra ribota 8,33 SDR už prarasto kilogramą krovinio bruto svorio.

Dėl įrodinėjimo pareigos

Nors CMR konvencija įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kurią paneigti turi vežėjas, tačiau krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas. Tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017).

Dėl atsakovių atsakomybės ribojimo

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės UAB „Inkestas“ dalis vežto krovinio buvo prarasta dėl trečiųjų asmenų veiksmų – vagystės, o kita krovinio dalis dingo neaiškiomis aplinkybėmis. Taip pat nėra ginčo dėl teismo pasirinkto žalos apskaičiavimo principo, tačiau atsakovė UAB „Inkestas“ nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo konstatuotas atsakovės, kaip vežėjos, didelis neatsargumas ir jai taikytos neribotos atsakomybės už 3 krovinio palečių praradimą dėl vagystės vežėjo pasirinktoje nakvoti M. T. stovėjimo aikštelėje. Todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra vežėjų kaltės forma, t. y. spręstina, ar įrodytos aplinkybės, patvirtinančios tyčiai prilygintą neatsargumą, su kuriuo siejamas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas. Atsakovės nuomone, apskaičiuojant ieškovei atlygintinos žalos dydį dėl 3 krovinio palečių praradimo (dėl vagystės) M. T. stovėjimo aikštelėje teismas turėjo vadovautis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi ir kompensaciją už prarastą krovinį dalį apskaičiuoti taikant bendrą taisyklę: 8,33 SDR už kilogramą bruto svorio. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ atsiliepime palaiko atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vežėjos kaltės dėl 3 palečių krovinio praradimo dėl vagystės, netinkamai kvalifikavo vežėjo kaltę ir nepagrįstai nusprendė, kad vien tai, jog vežėja yra savo srities profesionalė, turėjo žinoti vidinius, tos teritorijos, per kurią važiavo ir kurioje sustojo nakvynei, policijos duomenis apie aikštelės nesaugumą ar problemiškumą. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ palaiko UAB „Inkestas“ apeliacinio skundo reikalavimus, pritaria, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė buvus sąmoningų, artimų tyčiai atsakovės UAB „Inkestas“ vairuotojo veiksmų, pasirenkant netinkamą aikštelę naktiniam stovėjimui; teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nevertino įrodymų visumos. Netinkamas įrodymų vertinimas lėmė netinkamą bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą ir klaidingas išvadas.

Ieškovė su atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi, jos nuomone, atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą riboti jos atsakomybę dėl krovinio praradimo. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą pažymėjo, kad atsakovė UAB „Delamode Baltics“ savo užsakyme faktiniam vežėjui atsakovei UAB „Inkestas“ pateikė instrukcijas, kaip turi būti gabenamas ginčo krovinys, tai yra pervežimo užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 19 punkte numatė pareigą atsakovei UAB „Inkestas“, kaip vežėjai, sustoti transporto priemonių aikštelėse, kuriose transporto priemonės visą parą saugomos profesionalaus saugotojo, o tuo atveju, kai šio reikalavimo vežėjas negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių – aptvertose, gerai apšviestose, stebimose vaizdo stebėjimo kamerų ir mokamose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų. Vežėjui draudžiama stovėti bei nakvoti degalinėse ar kitose nesaugomose vietose. Tačiau, ieškovės nuomone, šio įpareigojimo atsakovė UAB ,,Inkestas“ nesilaikė, nes stovėjimo aikštelė, kurioje buvo įvykdyta vagystė, neatitiko anksčiau nurodytų reikalavimų, kurių ji turėjo laikytis. Nors pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, kad minėtos atsakovių tarpusavio vežimo sąlygos negali būti taikomos ir santykyje su ieškove, kadangi dėl tokių sąlygų su ja net nebuvo tartasi, tačiau, ieškovės nuomone, šios pervežimo užsakyme numatytos nuostatos yra aktualios vertinant atsakovės UAB „Inkestas“ veiksmus / neveikimą civilinės atsakomybės prasme. Su šiais ieškovės argumentais, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Sprendžiant dėl kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimą turi būti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi atsargiai ir rūpestingai ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis, kurias įveikus vagystė galėtų būti pripažinta neišvengiama aplinkybe, pašalinančia didelį vežėjo neatsargumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007). Tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

Ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turi įrodyti ne tik krovinio praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta), o vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio dalies praradimą dydis būtų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gindamasis nuo pareikšto ieškovo reikalavimo, įrodinėja buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).

Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijos 17–18 straipsnius yra preziumuojama, vadovaujantis Konvencijoje įtvirtinta prezumpcija, šiuo atveju atsakovės, gindamosios nuo joms pareikšto reikalavimo, turėjo procesinę pareigą teisę įrodyti, kad egzistuoja jų atsakomybę šalinančios aplinkybės (CMR konvencijos 17 straipsnio 4, 5 dalys, 18 straipsnis) arba atsakomybės dydis yra ribotas (CMR konvencijos 23 straipsnio 1– punktai, 28 straipsnis).

Pagrindinė vežėjo pareiga yra rūpintis gabenamu kroviniu; vežėjo atsakomybė yra griežta, tai yra be kaltės, bet koks žalos kroviniui atsiradimas sąlygoja vežėjo atsakomybę, tačiau ši atsakomybė yra ribojama pagal Konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi 8,33 SDR už 1 kg bruto svorio.

Apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo atsakovėms taikyti ribotą atsakomybę dėl dalies prarasto krovinio. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Delamode Baltics“, sudarydama krovinio vežimo sutartį, nesusitarė dėl jokių papildomų, išskirtinių krovinio vežimo saugumo sąlygų. Krovinys buvo ordinarinis (general cargo), tai yra bendro pobūdžio krovinys, kuris suprantamas kaip ne itin brangus, tai yra jo vertė neviršija 8,33 SDR už 1 kg bruto svorio, jokių sutarties sąlygų, numatančių specialias saugumo priemones, pvz., specialią transporto priemonę; konkretų maršrutą ir saugomas aikšteles; fizinę krovinio apsaugą; dviejų vairuotojo panaudojimą kroviniui vežti ir pan., tai didintų vežimo kainą 3–6 kartus, vežimo sutartyje numatyta nebuvo. Todėl ieškovei pateiktame užsakyme pervežimui nenurodžius konkrečios puspriekabės tipo, krovinys buvo gabentas tentinėje puspriekabėje. Ieškovė niekada neginčijo, kad ji buvo užsakiusi kitokią transporto priemonę jos kroviniui vežti.

Nustatyta, vairuotojas poilsiui sustojo mokamoje, apšviestoje sunkiasvorio transporto stovėjimui ir ilsėtis skirtoje aikštelėje, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vežėjui, kaip savo srities profesionalui, galėjo ir turėjo būti žinoma apie šios aikštelės nepatikimumą. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus – IRU TRANSPark sistemos duomenis – aikštelė, kurioje įvyko dalies krovinio vagystė, kvalifikuojama kaip saugoma, stebima vaizdo kameromis, joje yra restoranai, iš kurių, pvz., Costa dirba visą parą, yra degalinė bei 273 transporto stovėjimo vietos. Bylai pateikti įrodymai – M. T. aikštelės „Google streetview“ stovėjimo aikštelės ekranvaizdžiai, taip pat patvirtina, kad kelyje vedantys į aikštelę esantys ženklai informuoja apie aikštelėje visą naktį vykdomą patruliuojančių apsaugos darbuotojų apsaugą, apie 24 val. per parą veikiantį stebėjimą vaizdo kameromis nusikaltimų nustatymui ir prevencijai. Be to, ši aikštelė niekaip viešai nepažymėta kaip nesaugi arba galinti kelti pagrįstą pavojų kroviniui. Pateikti įrodymai patvirtina, kad vežėjo pasirinktoje stovėjimo aikštelėje stovi labai daug ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių. Ši aplinkybė patvirtina, kad tokie vežėjo veiksmai atitiko transporto sferoje įprastinius veiksmus, nes kiti vežėjai, taip pat sustoję nakčiai toje pačioje aikštelėje, elgėsi visuotinai priimtinu būdu.

Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nurodyto saugumo lygio vežėjo pasirinkta stovėjimo aikštelė, esant įprastam kroviniui ir įprastai vežimo sutarčiai, buvo nesaugi, o vežėjo veiksmus vertinti kaip itin neatsargius, arba dar daugiau, kaip sąmoningai nukreiptus į žalos kroviniui sukėlimą.

Vienas iš pirmosios instancijos teismo motyvų, lėmusių skundžiamą sprendimą, yra tai, kad, pagal (duomenys neskelbtini) policijos duomenis, vairuotojo pasirinkta aikštelė yra nuolatinė problema, todėl nepatikima. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išskyrus (duomenys neskelbtini) policijos raporte įrašytą tarnybinę informaciją (pastabą) apie tai, kad šis incidentas yra tos aikštelės nuolatinė problema, kitų viešai prieinamų duomenų, iš kurių būtų galima sužinoti tokio pobūdžio informaciją, byloje nepateikta, ieškovė priešingų įrodymų nepateikė. Todėl nepagrįstai ieškovė reikalauja, kad atsakovėms, kaip profesionalioms vežėjoms, kilo pareiga tikrinti policijos duomenis apie aikštelės saugumą ar problemiškumą, kuri net nėra objektyviai prieinama. Šiuo atveju policijos nurodyta informacija dėl vagysčių konkrečioje aikštelėje vertintina kaip bendro pobūdžio, kadangi joje nekonkretizuota, pvz., per kokį laikotarpį fiksuoti įvykiai ir panašiai, kad būtų galima daryti išvadas dėl šios stovėjimo vietos neatitikties saugiam krovininių transporto priemonių stovėjimui ir dėl padidintos rizikos prarasti krovinį. Be to, tai, kad policijai ši problema žinoma, tik patvirtina, kad vagių neatbaido net taikomos policijos poveikio priemonės. Atitinkamai nei aikštelių apsauga, nei tuo labiau vairuotojai negali visais atvejais išvengti vagysčių.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors teigiama, kad aikštelė yra saugoma kameromis, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. aikštelėje buvo kameros, jos buvo veikiančios ir kiek jų buvo ir kokią teritoriją apėmė. Nepateikti duomenys, ar ir kada buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga po įvykio, ar vilkikas pasirinko stovėjimą apšviestoje ir kamerų matomoje vietoje. Vien tai, kad aikštelė mokama ir joje sustoja kiti vilkikai, nepateisina vežėjo, vežančio krovinį su tentiniu vilkiku, todėl teismas nusprendė, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus pasirinkdamas stovėjimo vietą aikštelėje, jei vagys galėjo prapjauti šoninį tentą ir nepastebėti išnešti krovinį nuo 3 palečių (CPK 178 straipsnis).

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019).

Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Kadangi byloje pateikti įrodymai, kad ginčo aikštelė yra saugoma tiek fiziškai, tiek vaizdo stebėjimo priemonėmis, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, darytina labiau tikėtina išvada, kad realiai aikštelėje buvusios kameros veikė. Bylai pateikti įrodymai, kad prie aikštelės „(duomenys neskelbtini)“ (kuri Google žemėlapiuose taip pat vadinama M. T.) pažymėta, kad yra apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, apsauga, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes vertino kaip neįrodančias, kad aikštelė buvo stebima vaizdo kameromis. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti atsakovės UAB „Inkestas“ su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai dėl aikštelės apsaugos lygio. Aptarti įrodymai patvirtina, kad, pagal išorinius, vairuotojui matomus aikštelės saugumo požymius, aikštelę galima būtų prilyginti saugiai ir pakankamai apsaugotai. Pažymėtina, kad konkreti aikštelė atitinka visus ieškovės nurodomus reikalavimus. Vairuotojas neturėjo pagrindo nesivadovauti aikštelės valdytojo pateikiama vieša informacija apie aikštelės saugumo savybes. Nepaneigta ir ta aplinkybė, kad toje vietovėje, kurioje vyko pervežimas ir buvo įvykdyta vagystė, egzistuoja tinkamai apsaugotų stovėjimo aikštelių infrastruktūros problema. Byloje pateikta nuotrauka, kurioje matyti, kad vilkikas stovėjo visai šalia tos vietos, kurioje sumontuota vaizdo kamera (Bylos tomas 7, b. l. 124). Todėl sutiktina su atsakovėmis, kad vežėjo pasirinkta aikštelė nakvynei turėjo pakankamai saugumo savybių, todėl tokios aikštelės pasirinkimas negali būti laikomas dideliu nerūpestingumu, kuris galėjo sąlygoti didelę vagystės riziką. Šiuo atveju nustačius, kad dėl maksimalaus ar didesnio už vidutinį krovinio saugumo, šalys nebuvo susitarusios, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad vežėjo pasirinkta aikštelė nebuvo pakankamai saugi.

Nustačius, kad šiuo atveju vežėjas su kroviniu sustojo mokamoje, šalia greitkelio, kuriame yra nuolatinis eismas, apšviestoje, visą parą tiek fiziškai, tiek vizualiai saugomoje ir specialiai poilsiui skirtoje aikštelėje, kuri pritaikyta stovėti vilkikams ir joje realiai stovima (tuo metu buvo sustoję daug kitų vilkikų), todėl laikytina, kad aikštelė buvo pakankamai saugi ir nėra visiškai jokio pagrindo daryti prielaidą, kad tokioje aikštelėje vagysčių įvykio tikėtinumas yra didesnis, nei kad vagysčių nebuvimo tikėtinumas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors atsakovė UAB „Delamode Baltics“ buvo pasitelkusi kitą vežėją – atsakovę UAB „Inkestas“ – ir su ja susitarusi dėl konkrečių vežimo sąlygų, tačiau minėtos vežimo sąlygos negali būti taikomos ir santykyje su ieškove, kadangi nėra ginčo, kad dėl tokių sąlygų ieškovė su atsakovė UAB „Delamode Baltics“ nesitarė.

Jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje (Konvencijos 34 straipsnis). Sutarties uždarumo principas lemia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė nebuvo atsakovių sudarytos krovinio vežimo sutarties šalimi, šios sutarties sąlygos (pavyzdžiui, specialūs saugumo reikalavimai, papildomos baudos ar specifiniai pranešimų terminai ir kt.) negali būti perkeliamos į ieškovės ir atsakovių tarpusavio santykį, ieškovė iš minėtos sutarties jokių teisinių lūkesčių įgyti negalėjo.

Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį bei CK 6.257 straipsnį, vežėjas visiškai atsako už asmenų, kurių paslaugomis naudojasi vežimui atlikti, veiksmus ir klaidas kaip už savo paties. Tai reiškia, kad subvežėjo pasitelkimas yra vidinis atsakovės verslo organizavimo procesas, kuris nekeičia atsakovės UAB „Delamode Baltics“ pirminių įsipareigojimų ieškovei. Pervežimo užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) siejo ne ieškovę ir atsakoves, o UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Inkestas“. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovė, siekdama įrodyti UAB „Inkestas“ didelį neatsargumą, negali remtis atsakovių sudaryto pervežimo užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Visiškai nesvarbu, kokios vežimo sąlygos buvo sutartos tarp atsakovių, kadangi jos reguliuoja tik atsakovių tarpusavio santykį ir aktualu tik iš šio santykio kylantiems ginčams. Ieškovės reikalavimai vertinami išimtinai pagal jos ir UAB „Delamode Baltic“ sutarties sąlygas ir pagal teisės normas, reguliuojančias tą konkretų santykį. Šiuo atveju atsakovė UAB „Delamode Baltics“ išlieka tiesiogiai ir visa apimtimi atsakinga ieškovei pagal tas sąlygas, kurios buvo suderėtos jų abiejų susitarime dėl krovinio vežimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į ieškovės elgesį, kad ji, pateikdama užsakymą atsakovei, nenurodė visiškai jokios informacijos dėl krovinio pobūdžio, kad krovinio vertė didelė ir panašiai, nors, būdama protinga ir apdairi verslininkė, siekdama tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus krovinio gavėjui, ieškovė privalėjo ir pati dėti nors kažkokias protingas pastangas, kad krovinys būtų saugiai pristatytas į vietą.

Byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad užsakydama krovinio pervežimą būtų pateikusi atsakovei UAB „Delamode Baltics“ kažkokias ypatingas instrukcijas dėl krovinio gabenimo, t. y. dėl transporto priemonės parinkimo, dėl transporto priemonės sustojimo aikštelių ir pan. Todėl neobjektyvu ir nepagrįsta ieškovės užsakyme pateiktam ordinariniam kroviniui reikalauti iš vežėjo kažkokių neapibrėžtai ypatingų to krovinio gabenimo sąlygų.

Pažymėtina, kad, sudarant krovinio vežimo sutartį, būtent krovinio siuntėjai (ieškovei) kilo pareiga instruktuoti krovinio vežėją dėl krovinio savybių ir priemonių, užtikrinančių saugų krovinio transportavimą (pvz., krovinio tvirtinimas ir t.t.) (CMR konvencijos 6 straipsnio 1 dalies j punktas). Siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą (CMR konvencijos 24 straipsnis). Siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą (CMR konvencijos 26 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei siuntėjas, šiuo atveju ieškovė, pirko pigiausią standartinę vežimo paslaugą ir nedeklaravo papildomos krovinio vertės ar specialaus intereso pristatyti krovinį pagal nurodytas Konvencijos nuostatas, vežėjo atsakomybė yra ribojama.

Be to, šiuo atveju ieškovė dėl nežinomų priežasčių, atskiros rašytinės vežimo sutarties sudarymo neinicijavo, taip pat žinodama, kad jos siunčiamas krovinys yra lengvai rinkoje realizuojamas ir paklausus, nesiėmė jokių papildomų apsaugos priemonių, nepateikė jokios papildomos ir reikalingos informacijos dėl ypatingos krovinio gabenimo apsaugos ir sąlygų, todėl, nesant kitų įrodymų dėl papildomų ir ypatingų reikalavimų krovinio gabenimui, apsaugai, darytina išvada, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė UAB „Inkestas“, kaip krovinio faktinė vežėja, elgėsi atsargiai ir rūpestingai, ėmėsi visų įmanomų ir pakankamai saugumo priemonių, kad standartiškai neutralus krovinys būtų pristatytas saugiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad krovinio pervežimo sąlygos, padidinti saugumo reikalavimai tiesiogiai susiję su vežimo kaina. Kaip minėta, kaina šiuo atveju buvo įprastinė, kaip vežant standartinį, ypatingos vertės neturintį krovinį, kuriam nereikia specialių gabenimo sąlygų. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija, kad ji papildomai neužsakė krovinio vežimo padidinto saugumo sąlygomis reikalaujančių priemonių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad visi vežimo dalyviai, gabenę ginčo krovinį, turėjo dėti neįprastai dideles, maksimalias pastangas užtikrinti jo saugumą gabenant.

Vertinant vairuotojo veiksmus per objektyvų didelio neatsargumo kriterijų akivaizdu, kad jo sustojimas nakčiai aikštelėje, kurioje vėliau buvo įvykdyta vagystė, yra atsakingas ir jokios pareigos rūpintis kroviniu nepažeidžiantis elgesys. Nėra visiškai jokių įrodymų, kad, sustodamas nurodytoje aikštelėje, vairuotojas pažeidė ieškovės ir vežėjų susitarimų sąlygas. Vairuotojas, būdamas pakankamai apdairus, negalėjo numatyti, kad vilkikas bus apvogtas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra krovinio praradimo rizika, todėl apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovė UAB „Inkestas“, kaip verslininkė, užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, ėmėsi pakankamų ir atitinkamų priemonių, kad išvengtų galimų grėsmių, galinčių kilti vežant krovinį, bei krovinio paradimo rizikos.

Ieškovei nesusitarus su vežėja UAB „Delamode Baltics“ dėl padidintų krovinio saugumo sąlygų, jai, kaip profesionaliai verslininkei, turėjo būti žinoma, kad vežėjui bus taikomas atsakomybės ribojimas, dėl to ieškovė galėjo šią aplinkybę iš anksto įsivertinti, pagalvoti apie poreikį užsakyti papildomų priemonių krovinio apsaugai (pvz., kietašone priekaba, papildomu krovinio draudimu). Sutiktina su atsakovėmis, kad šiuo atveju ieškovė, siekdamas kuo mažesnės vežimo kainos, kroviniui nekėlė jokių vežimo saugumo sąlygų, todėl, pirkdama standartinę vežimo paslaugą, be išskirtinių saugumo garantijų, turi prisiimti su tuo susijusios rizikos dalį, o ne visą riziką perkelti vežėjoms, kurios tokios rizikos neprisiėmė.

Ieškovei užsakyme nenurodžius priekabos tipo, pagrįstai įprastam kroviniui buvo parinkta įprastinė transporto priemonė su tentine puspriekabe, kurios vežimo sektoriuje dominuoja, ir tokių puspriekabių naudojimas yra normali ir kasdienė vežėjo veikla, be to, nėra jokių įrodymų, kad puspriekabės tipas būtų sąlygojęs krovinio vagystę. Vežant taip, kaip sutartyje pageidavo ieškovė, tai yra paprastą krovinį ir su tentine puspriekabe, visi šio proceso dalyviai turėjo suvokti, kad krovinys nebrangus ir jo vertė patenka į CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nustatytas 8,33 SDR už bruto kilogramą atsakomybės ribas. Atsakovėms prisiėmus tokio dydžio riziką ir įvykus vagystei, ieškovei išmokant kompensaciją, turi būti taikomas nurodytas atsakomybės ribojimas.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinio skundo ir atsakovės UAB „Delamode Baltics“ atsiliepimų į skundus argumentais, kad vairuotojo pasirinkta aikštelė buvo pakankamai saugi, atitiko ieškovės užsakyto pervežti ordinarinio (įprastinio) krovinio gabenimo sąlygas. Todėl atsakovės UAB „Inkestas“ vairuotojo veiksmų, pasirenkant nakvynei nurodytą aikštelę, negalima vertinti kaip didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiai. Priešingai, vairuotojas ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių, taip sudarydamas realias neteisėto jo vežamo krovinio užvaldymo kliūtis. Todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė krovinio vežėjo didelio neatsargumo dėl dalies krovinio praradimo objektyvių ir subjektyvių kriterijų. Pernelyg aukšto rūpestingumo standarto taikymas vežėjui šiuo atveju neatitiktų ieškovės užsakymo apimties ir kainos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vežėjo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y., kad dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėjo grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas.

Nagrinėjant bylą iš esmės buvo bandyta nustatyti, kur dingo kita dalis krovinio po 2023 m. rugsėjo 1 d. vagystės, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui nustatyti nepavyko. Pagal galiojantį vežėjo kaltės prezumpcijos principą (Konvencijos 17 straipsnio 1 dalis), atsakovės, kaip vežėjos, atsakingos dėl viso prarasto krovinio, tačiau šiuo atveju aplinkybė, kuriame etape ir kokiomis aplinkybėmis dingo kita dalis krovinio, neturi esminės įtakos ginčui, kadangi atsakovės neprašo taikyti neribotą atsakomybę dėl likusių prarastų 2 palečių ((8 paletės – 3 paletės dingusios vagystės metu) – 3 paletės, kurios buvo pristatytos gavėjui). Tai, kad faktinės vežėjos atsakovės UAB „Inkestas“ vairuotojas nežinojo tikrųjų kitos dalies krovinio dingimo aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, kad krovinio dingimą nulėmė išimtinai vežėjos / vairuotojo veiksmai, pasireiškę dideliu neatsargumu, nes, kaip minėta, teismas tikrųjų krovinio dingimo aplinkybių nenustatė, todėl tokios aplinkybės nelaikytinos įrodytomis (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ir dėl šių aplinkybių yra pagrindas atsakovėms taikyti neribotą atsakomybę ir dėl likusių prarastų palečių.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vežėjo pasirinkimas nakvoti stovėjimo aikštelė, kurioje įvyko vagystė, prilygintinas dideliam vežėjo neatsargumui, todėl žala dėl vagystės metu prarastų palečių turėjo būti skaičiuojama, krovinio vežėjui taikant ribotą atsakomybę.

Dėl pristatyto krovinio kiekio

Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dėl krovinio vertės skaičiavimo pagal jo įsigijimo kainą. Ieškovės nuomone, nors pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pristatytą krovinį sudarė dvi nepilnos paletės su prekėmis, o trečia – tik kartoninės dėžės, t. y. pakuotė, tačiau, ieškovės nuomone, teismas, apskaičiuodamas priteistinos žalos sumą, neteisingai nusprendė, kad ieškovei turi būti atlyginta tik už 5,7 paletės prarasto krovinio, o ne už 6,7 paletes. Ieškovė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad ginčo krovinio pakrovimo procesas ieškovės sandėlyje buvo filmuojamas ir teismui bylai yra pateikta vaizdo medžiaga, kuri patvirtina, kad visas krovinys buvo supakuotas 8 paletėse, apvyniotas peršviečiama plėvele. Taip pat ieškovė nurodo, kad į (duomenys neskelbtini) sandėlį buvo pristatytos ne 3 paletės su prekėmis, o viena pilna paletė su prekėmis, viena nepilna paletė su prekėmis ir viena paletė su pakuote (išlankstytomis kartono dėžėmis), kuri buvo sukomplektuota ir supakuota atskiroje paletėje tarpiniame Delamode Anglia LTD sandėlyje. Ieškovė laikosi pozicijos, kad kartono pakuotė apskritai nėra prekė, kadangi ji nėra įtraukta į krovinio PVM sąskaitas faktūras. Todėl iš 8 palečių su prekėmis į krovinio gavėjo Amicum team Ltd nurodytą (duomenys neskelbtini) sandėlį, ieškovės nuomone, buvo pristatytos tik nepilnos 2 paletės, todėl teismas neteisingai nustatė priteistinos žalos sumą; ieškovė prašo perskaičiuoti iš atsakovių priteistą nuostolių ir su krovinio vežimu susijusią išlaidų sumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

Tarp šalių nėra ginčo, kad stovėjimo aikštelėje iš transporto priemonės pavogta tik dalis krovinio, t. y. 3 paletės, apeliantės nesutaria, kokia dalis palečių buvo pristatyta krovinio gavėjui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pagal krovinio dokumentus, buvo pristatytos 3 nepilnos paletės, trečia paletė buvo nepilna ir perpakuota. Kadangi kartoninės pakuotės buvo krovinio sudedamoji dalis, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo eliminuoti trečią paletę apskritai. Byloje nėra ginčo, kad trečia paletė buvo perpakuota tarpiniame sandėlyje po vagystės.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra galimybės nustatyti, koks faktiškai krovinys buvo pakrautas faktinei vežėjai, kas buvo supakuota konkrečiai ant kiekvienos paletės, koks kiekvienos paletės svoris, kaip vizualiai atrodė kiekviena pakrauta paletė, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovės ir patvirtina rašytinė bylos medžiaga, ieškovė krovinio perdavimą įformino tik CMR važtaraščiu, kurio nurodytas 2 400 kg krovinio svoris, kuris neatitinka atsakovei perduotų prekių sąraše nurodyto 1 584,90 kg bruto svorio. Kokios konkrečios paletės su kokiomis dėžėmis buvo pakrautos į atsakovės UAB „Inkestas“ transporto priemonę, savaime nepatvirtina ir ieškovės pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kurie iš esmės patvirtina tik tai, kad sandėlyje esančios prekės sukrautos ant padėklų ir išvežiojamos. Nesant jokių dokumentų, tokie įrodymai nepatvirtina, kokios konkrečiai prekės sudarė ant palečių sukrautų dėžių turinį, kokios konkrečiai prekės buvo sudėtos į kokią konkrečią paletę, ar tai buvo tos pačios prekės ir dėžės, kurios vėliau buvo pateiktos atsakovei UAB „Inkestas“ gabenimui, kaip ir negalima objektyviai konstatuoti, koks vaizdo įraše ir nuotraukose fiksuotų dėžių svoris, kuris šiai bylai yra aktualus. Be to, ieškovės pateiktas vaizdo įrašas apskritai nefiksuoja krovinio perdavimo atsakovei momento.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad kartono pakuotės (su išlankstytomis kartono dėžėmis) krovinio perdavimo vežėjai metu nebuvo supakuotos atskiroje paletėje, tai yra kartono pakuotė buvo sudėta vienoje iš palečių – l paletėje kartu su mėlynos spalvos dėžėmis su užrašu „Philips“, taip pat 7 paletėje. Taip pat nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. elektroniniame laiške ieškovei atsakovė UAB „Delamode Baltics“ nurodė, kad liko 2 paletės. Taip ieškovė nurodė, kad paletė su kartono pakuote buvo sukomplektuota ir supakuota atskiroje paletėje tarpiniame Delamode Anglia LTD sandėlyje.

Pagal CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį, vežėjas neprivalo tikrinti prie važtaraščio pridėtų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo, kartu siuntėjui numatyta absoliuti atsakomybė už vežėjo nuostolius, patirtus dėl dokumentų ar informacijos netikslumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės ieškovė neneigia, kad kartoninės pakuotės buvo krovinio dalis, tik nurodo, kad jos buvo sudėtos ant paletės. Atmetant šiuos ieškovės skundo argumentus, sutiktina su atsakovėmis, kad vežėjui, kuriam perduodamas gabenti krovinys, nėra aktualu, ar dalis ant paletės uždėtų daiktų jų priėmimo vežti metu yra įtraukti ar neįtraukti į vieną ar kitą siuntėjo sąskaitą faktūrą, vežėjas visus jam perduodamus vežti daiktus laiko kroviniais. Todėl po vagystės transporto priemonėje radus kartono pakuotes, kurios, kaip nurodė ieškovė, buvo vienoje paletėje, šios pakuotės pagrįstai buvo laikomos kroviniu ir pristatytos į (duomenys neskelbtini) sandėlį kaip krovinys.

Nustatyta, kad atsakovė UAB „Delamode Baltics“ pirminę informaciją apie pavogtą krovinį ir paletes gavo iš atsakovės UAB „Inkestas“ vairuotojo 2023 m. rugsėjo 3 d. vakare, kai jis informavo, kad 6 paletės dingo. Todėl 2023 m. rugsėjo 4 d. apie tokį dingusių palečių kiekį ir buvo informuota ieškovė, tačiau tikslesnė informacija apie dingusio krovinio dalį buvo nurodyta pristačius krovinį į Delamode Anglia tarpinį sandėlį, kur, tikėtina, prekės buvo tiesiogiai sutikrintos pagal dokumentus, todėl CMR važtaraštyje buvo nurodyta tiksliai, kad pristatytos 3 paletės. Krovinys į (duomenys neskelbtini) sandėlį buvo pristatytas su UAB „Delamode Baltics“ važtaraščiu Nr. 2959141 (bylos tomas 2, b. l. 10–11), kuriame fiksuojama, kad pristatytos 3 paletės. Byloje esančios nuotraukos iš Delamode Anglia LTD tarpinio sandėlio patvirtina, kad, kaip ir nurodo ieškovė, matyti viena pilna paletė, apvyniota peršviečiama plėvele ir baltos spalvos firminėmis juostomis, viena nepilna paletė ir viena paletė su kartoninėmis pakuotėmis, kuri, kaip matyti, pakrovimo / iškrovimo metu buvo laikoma krovinio sudedamąja dalimi (kaip trečia paletė).

Pažymėtina, kad CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija dėl tinkamos krovinio būklės jo pristatymo metu. Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, prezumpciją nuginčyti turi gavėjas.

Byloje nėra duomenų, kad krovinio gavėjas, esant akivaizdžiai žalai (gavęs tik dalį krovinio), patikrino krovinio sudėtį kartu su vežėju. Pristačius krovinį, tarp gavėjo ir vežėjo nebuvo surašytas aktas dėl konkrečių prekių pristatymo. Krovinio gavėjas nepareiškė vežėjui jokių pretenzijų, todėl šiuo atveju galioja prezumpcija, kad gavėjui krovinio buvo pristatyta tiek, kiek nurodyta CMR važtaraštyje, kuriame nurodyta, kad buvo pristatytos 3 paletės krovinio vietoje 8 palečių.

Įvertinus byloje pateiktas nuotraukas matyti, kaip akivaizdžiai skiriasi vizualiai matomas pakuočių skaičius ant paletės su „Philips“ dėžėmis (bylos tomas 2, b. l. 187), lyginant su pakuočių kiekiu, užfiksuotu transporto priemonėje po vagystės (bylos tomas 2, b. l. 121, 122, 188) ir pristatytu į Delamode Anglia sandėlį (bylos tomas 2, b. l. 191). Todėl galbūt ant kažkurios paletės buvo užkrauta dėžių su kartono pakuotėmis viduje. Kaip matyti iš pristatyto krovinio nuotraukų, iš pristatytų 3 palečių dvi paletės buvo su prekėmis ir viena atskira paletė tik su supakuotomis kartoninėmis dėžėmis be jokių kitų prekių. Pažymėtina ir tai, kad kartoninių dėžių pakuočių kiekis ir tūris buvo pakankamai didelis, kadangi jos sudarė beveik pilną paletę, tai yra jos užėmė vietą ir sudarė tam tikrą dalį bendro krovinio svorio, nuo kurio, be kita ko, priklauso krovinio kaina. Nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad vien tik tai, kad galbūt kartono pakuotės jų pakrovimo metu buvo supakuotos kitose paletėse, nesudaro pagrindo jų nevertinti kaip prekės ir krovinio. Todėl pripažintina, kad, nepaisant kartono pakuočių supakavimo būdo, jos buvo viso ginčo krovinio dalis. Įvertinus tai, kad krovinį sudarančios paletės nebuvo sužymėtos, nebuvo pasvertos, nebuvo fiksuota, koks konkrečiai krovinys buvo ant kiekvienos jų sudėtas ir žalos atlyginimo dydį nustatant pagal pristatyto krovinio kiekį (svorį), tuščios pakuotės turi būti vertinamos kaip krovinio dalis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Todėl darytina išvada, kad gavėjui faktiškai buvo pristatytos trys paletės, tai yra dvi su dėžėmis ir viena su tuščiomis pakuotėmis.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, atmestini ieškovės argumentai, kad tuščios pakuotės nelaikytinos kroviniu, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo eliminuoti trečios paletės vertinant pristatyto krovinio kiekį ir iš aštuonių palečių buvo pristatyta tik nepilnos dvi prekių paletės, prarastą krovinį sudarė 5,7 paletės.

Dėl priteistos žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į (duomenys neskelbtini) sandėlį pristatytą krovinį sudarė viena paletė su siuntėjo firminėmis juostomis, antra nepilna paletė, o trečioje paletėje buvo tik kartoninės dėžės, kurios prieš tai buvo supakuotos kitose paletėse. Taip pat pirmosios instancijos teismas savo sprendime nustatė, kad bylai nepateikti duomenys, kad krovinys prieš jį pakraunat buvo sveriamas, todėl teismas neturėjo tikslių duomenų apie vežto krovinio svorį. Ir nors CMR važtaraštyje nurodyta, kad krovinio svoris yra 2 400 kg, 8 paletės, tačiau, nesant duomenų apie palečių žymėjimą ir kiekvienos paletės svorį, teismas nusprendė, kad prarasto krovinio svoris šiuo atveju neturi reikšmės apskaičiuojant žalą. Krovinio vertę 50 806,60 Eur teismas nustatė pagal krovinio prekių įsigijimo savikainą, įvertinęs, kad kiti proceso dalyviai dėl to pastabų neteikė. Žalos dydį teismas apskaičiavo įvertinęs nepristatytų palečių skaičių ir nusprendė, kad ieškovei turi būti atlyginta už 5,7 paletės prarasto krovinio – apskaičiavęs, kad ginčo krovinio įsigijimo savikaina sudarė 50 806,60 Eur, nusprendė, kad ieškovei turi būti priteista 36 199,70 Eur (50 806,6 Eur*5,7 pal./8), t. y. 71,25 proc. krovinio įsigijimo vertės ir 869,25 Eur su krovinio vežimu susijusių išlaidų, iš viso 37 068,95 Eur.

Atsakovė UAB „Inkestas“ apeliaciniame skunde iš esmės sutinka su teismo pasirinktu žalos apskaičiavimo principu. Nurodė, kad teismo skaičiavimai dėl žalos dydžio yra teisingi dėl 2,7 palečių praradimo, kurios dingo po vagystės aikštelėje, todėl sutinka, kad už šią krovinio dalį iš jos turi būti priteista 17 147,23 Eur nuostolių dydis (50 806,6 Eur*2,7 pal./8). Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų skundą ir nustatytų, kad atsakovė 3 palečių krovinio dalį prarado ne dėl savo didelio nerūpestingumo, prašo atlikti atlygintinos žalos perskaičiavimą dėl 3 palečių.

CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalyse yra nustatyta, kad tuo atveju, kai, remiantis šios konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti; krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovėms taikyti ribotos atsakomybės dėl dalies prarasto krovinio, todėl teismas žalos dydį apskaičiavo įvertinęs nepristatytų palečių skaičių, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad dėl dalies prarasto krovinio atsakovei UAB „Inkestas“ taikytina ribota atsakomybė, šiuo atveju, apskaičiuojant žalos dydį, būtina nustatyti prarasto krovinio svorį (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė UAB „Inkestas“ savo apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovei buvo perduotas gabenti 2 400 kg svorio krovinys, supakuotas 8 paletėse. Nurodė, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis tik vienu rašytiniu įrodymu – CMR važtaraščiu, nevertindamas kitų byloje esančių rašytinių įrodymų – pačios ieškovės pateiktų pakavimo lapų ir jų pagrindu parengtos eksporto–importo deklaracijos. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ sutinka su atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinio skundo argumentais ir laikosi pozicijos, kad ieškovės atsakovei UAB „Inkestas“ perduoto gabenti krovinio svoris buvo ne didesnis kaip 1 584,90 kg.

Sprendžiant dėl atsakovių atlikto nuostolių apskaičiavimo pagal svorį pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, susipažinusi su atsakovės UAB „Inkestas“ apeliaciniu skundu, bei atsakovės UAB „Delamode Baltics“ atsiliepimais į apeliacinius skundus, nei savo apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinį skundą nenurodo nesutikimo su atsakovės UAB „Inkestas“ nuostolių skaičiavimu pagal svorį, taip pat nereiškė nesutikimo dėl to, kokiu būdu atsakovės šį svorį apskaičiuoja; taip pat neginčija teismo sprendimo dėl krovinio vertės skaičiavimo pagal jo įsigijimo kainą, apeliaciniu skundu ieškovė ginčija tik faktiškai pristatytų palečių skaičių.

Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad krovinys prieš jį pakraunant nebuvo sveriamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nors ieškovė teigė, kad buvo pristatyta tik 119,81 kg krovinio dalis, tačiau, nesant įrodymų, kad krovinys buvo pasvertas tarpiniame sandėlyje ar pristačius krovinį gavėjui, ieškovės argumentai apie pristatyto krovinio svorį kaip neįrodyti pagrįstai buvo atmesti.

Nustatyta, kad ieškovės pateiktame užsakyme krovinio pervežimui nebuvo nurodyta konkretaus krovinio svorio, kuris turėtų būti pakrautas, ieškovės ir atsakovės pateikta elektroninio šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad pirminėje derinimo stadijoje buvo nurodytas tik preliminarus svoris, tai yra, kad užsakomo pervežti krovinio aukštis – apie 2 m, svoris – 200–300 kg per paletę. Ieškovė vietoje nurodytų 9 palečių krovinį pakrovė į 8 paletes. Todėl sutiktina su atsakovėmis, kad rengiant CMR važtaraštį buvo nurodytas galimas maksimalus krovinio svoris pagal ieškovės pateiktą palečių skaičių – 8 paletės x 300 kg = 2 400 kg.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, kaip krovinio siuntėja, nereikalavo atsakovių tikrinti krovinio svorio sveriant pakrautą krovinį, o atsakovei UAB „Delamode Baltics“ pateiktame užsakyme krovinio pervežimui buvo nurodytas tik preliminarus krovinio svoris, kuris turėtų būti pakrautas. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovei UAB „Inkestas“ ieškovė neperdavė jokių krovinį lydinčių dokumentų, kurių pagrindu vežėja būtų galėjusi sutikrinti ne tik tai, koks konkrečiai krovinys perduodamas gabenti, koks konkrečiai krovinys yra sudėtas ant kiekvienos paletės, bet ir koks kiekvienos paletės svoris.

Vertinant kitus byloje esančius įrodymus, atsakovės pagrįstai kelia abejones dėl CMR važtaraštyje nurodyto ir faktiškai vežėjui perduoto krovinio svorio. Kadangi iš pakavimo lapų ir jų pagrindu parengtos eksporto–importo deklaracijos MRN: (duomenys neskelbtini) (bylos tomas 2, b. l. 45–80) matyti, kad buvo vežtos 8 paletės 1 584,90 kg bruto svorio, t. y. su visom prekių pakuotėm. Ieškovės atsakovei UAB „Delamode Baltics“ pateikti prekių sąrašai Nr. 1755585, Nr. 1756849 ir Nr. 1758127 patvirtina, kad ieškovė pervežimui perdavė 1 584,90 kg svorio krovinį (bylos tomas 2, b. l. 34–41), kurie buvo pagrindas atsakovei UAB „Delamode Baltics“ įforminti muitinės procedūras gabenamam ginčo kroviniui – parengti eksporto ir importo deklaracijas. Nustatyta, kad bendrą krovinio svorį – 1 584,90 kg – sudaro: pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) – 1263,42 kg, pagal užsakymą Nr. 1756849 – 289,18 kg ir pagal užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) – 32,30 kg).

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apie vežėjui perduoto gabenti krovinio svorį objektyviausia remtis ne CMR važtaraščiu, o nurodytais kitais krovinį lydėjusiais dokumentais, kuriuose, be kita ko, fiksuotas prekių kiekis ir jų bruto svoris. Kaip minėta, ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie vežėjo prarasto krovinio svorį. Įvertinus, kad ieškovė iš esmės neginčija atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl krovinio svorio, laikytina, kad ant kiekvienos gabentos paletės galėjo būti supakuota po 198 kg (1 584,90 kg/8) svorio ir vagystės aikštelėje metu galėjo būti prarasta 594 kg krovinio, todėl nenustačius tyčinių vežėjos veiksmų dėl 3 palečių krovinio praradimo, iš atsakovių priteistina 6 074,43 Eur nuostolių ((594 kg × 1,22765) x 8,33). Paaiškintina, kad atsiskaitymo vieneto (SDR) oficiali vertė, skelbiama Tarptautinio valiutos fondo, krovinio pasikrovimo dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d., SDR atitiko 1,227650 Eur (https://www.imf.org/external/np/fin/data/rms_mth.aspx?SelectDate=2023-08-31&reportType=CVSDR) (CMR Konvencijos 23 straipsnio 7 dalis).

Ieškovė prašė kompensuoti 1 050,54 Eur su krovinio pervežimu susijusių išlaidų, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė UAB „Inkestas“ neginčija skundžiamu sprendimu ieškovei priteistos 869,25 Eur šių išlaidų dalies, todėl ši dalis išlaidų neperskirstytina.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės žala dėl krovinio praradimo sudaro 24 090,91 Eur (17 147,23 + 6 074,43 + 869,25 Eur), todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo iš atsakovių priteistų nuostolių dydį, jį sumažinant nuo 37 068,95 Eur iki 24 090,91 Eur.

Atitinkamai mažintina ir suma nuo kurios ieškovei iš atsakovių priteista 6 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovei iš atsakovių priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 24 090,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties (dėl 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo)

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vežėjui dėl prarasto krovinio taikė neribotą atsakomybę ir dėl to neteisingai nustatė žalos dydį, todėl 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimas keistinas, iš atsakovių solidariai priteistą nuostolių sumą sumažinant iki 24 090,91 Eur, taip pat sumažinant sumą iki 24 090,91 Eur nuo kurios ieškovei iš atsakovių priteistos 6 proc. dydžio metinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliančių apeliacinių skundų argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl atsakovės UAB „Delamode Baltics“ apeliacinio skundo, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. papildomą sprendimą

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendė 2025 m. gruodžio 29 d. papildomu sprendimu (2025 m. lapkričio 24 sprendimu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nebuvo sprendžiamas).

Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ nesutinka su 2025 m. gruodžio 29 d. papildomo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“ trečiajam asmeniui TT Club Mutual Insurance Ltd priteistos 3 328,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir apeliaciniu skundu prašo iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog trečiasis asmuo dalyvavo atsakovės pusėje, todėl nebuvo pagrindo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, jie turi tokias pačias procesines teises ir pareigas, kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau CPK 47 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš tos šalies, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos CPK 93 straipsnio 1 dalies taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

Nustatyta, kad trečiasis asmuo TT Club Mutual Insurance Ltd į bylą buvo įtrauktas kaip atsakovės draudikas ir dalyvavo atsakovės UAB „Delamode Baltics“ pusėje. Kadangi 2025 m. lapkričio 24 d. teismo sprendimas iš dalies buvo priimtas atsakovės UAB „Delamode Baltics“ t. y. šalies, kurios interesus palaikė trečiasis asmuo TT Club Mutual Insurance Lt, nenaudai, todėl, vadovaujantis teismų praktika, sutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“, kurios pusėje jis dalyvavo ir ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas nėra atsakovei naudingas. Taigi trečiasis asmuo negali būti laikomos laimėjusia šalimi.

Ieškovė atsiliepime į atsakovės UAB „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo nurodė, kad atsakovės skundo tenkinimo atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme negalėtų būti priteistos iš ieškovės, nes apeliacinio skundo dalykas nėra susijęs su ieškove. Pažymėtina, kad skundo dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinimas niekaip nekeičia ir nedaro įtakos materialiųjų reikalavimų apimčiai, be to, tenkinus atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinį skundą dėl skundžiamo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuris yra keičiamas, taip pat tenkinus atsakovės UAB „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl 2025 m. gruodžio 29 d. papildomo sprendimo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš viso patyrė 7 547,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė UAB „Delamode Baltics“ – 10 769 Eur, atsakovė UAB „Inkestas“ – 1 528,21 Eur, trečiasis asmuo TT Club Mutual Insurance Ltd – 8 100,40 Eur.

Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kurio reikalavimo suma sudarė 45 098,91 Eur. Apeliacine tvarka pakeitus teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 53,42 procentais, todėl ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 4 032,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos po 2 016,06 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas netenkino 46,58 proc. (100 proc. – 53,42 proc.) ieškinio reikalavimų, todėl atsakovei UAB „Delamode Baltics“ iš ieškovės priteistina 5 016,20 Eur (46,58 proc. x 10 769 Eur / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei UAB „Inkestas“ iš ieškovės priteisiama 711,84 Eur (46,58 proc. x 1 528,21 Eur / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus vienarūšių mokėjimų įskaitymą, atsakovei UAB „Delamode Baltics“ iš ieškovės priteistinos 3 000,14 Eur (5 016,20 Eur – 2 016,06 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei iš atsakovės UAB „Inkestas“ priteistina 1 304,22 Eur (2 016,06 Eur – 711,84 Eur), bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Iš ieškovės trečiajam asmeniui TT Club Mutual Insurance Ltd, kuris į bylą buvo įtrauktas kaip atsakovės draudikas ir dalyvavo atsakovės UAB „Delamode Baltics“ pusėje, priteistina 3 773,17 Eur (8 100,40 Eur x 46,58 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (9,91 Eur) kiekvienai šaliai tenkanti dalis neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties (dėl 2025 m. gruodžio 29 d. papildomo sprendimo)

Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad papildomas sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidos priteisė iš atsakovės UAB „Delamode Baltics“, kurios pusėje trečiasis asmuo dalyvavo. Be to, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas keistinas ir dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 2025 gruodžio 29 d. papildomas sprendimas išdėstytinas taip: priteisti atsakovei UAB „Delamode Baltics“ iš ieškovės UAB „Kavos draugas“ 3 000,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti ieškovei UAB „Kavos draugas“ iš atsakovės UAB „Inkestas“ 1 304,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš ieškovės UAB „Kavos draugas“ trečiajam asmeniui TT Club Mutual Insurance Ltd 3 773,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (...), t. y. „pralaimėjęs moka“.

Ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovių apeliaciniai skundai patenkinti. Atsakovė UAB „Delamode Baltics“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o atsiliepimu į atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinį skundą prašė jį patenkinti.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimus į apeliacinius skundus, iš viso patyrė 1 815 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš jų 1089 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 726 Eur už susipažinimą su UAB „Inkestas“ apeliaciniu skundu, atsiliepimo į šį apeliacinį skundą parengimą, bei sumokėjo 146 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Atsakovė UAB „Delamode Baltics” pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą, rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimus į apeliacinius skundus, iš viso patyrė 1 815 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš jų 605 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 1210 Eur (605 Eur x 2) už atsiliepimų į ieškovės ir atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinius skundus parengimą. Atsakovių apeliacinius skundus patenkinus, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės UAB „Delamode Baltics” patirtos 1815 bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės.

Atsakovė UAB „Inkestas“ sumokėjo 292 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovės UAB „Inkestas“ apeliacinį skundą patenkinus, atsakovės UAB „Inkestas“ patirtos 292 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavos draugas“ solidariai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Inkestas“ 24 090,91 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 24 090,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. papildomą sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ 3 000,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kavos draugas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkestas“ 1 304,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ trečiajam asmeniui TT Club Mutual Insurance Ltd priteisti 3 773,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkestas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ priteisti 292 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics” iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavos draugas“ priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.