- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-20
- Bylos Nr.
- eB2-960-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00396-2025-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Kreditorius
- O. S.
- Atsakovas
- VIPGROUP
Įžanginė dalis
likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“ atstovei nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „EMODUS“,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės O. S. ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“ bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. V..
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VIPGROUP“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „EMODUS“. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. sausio 13 d.
2026 m. kovo 31 d. teisme gautas nemokumo administratorės UAB „EMODUS“ prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, kuriame be kita ko, buvo nurodoma, kad nemokumo administratorė nesutinka su kreditorės O. S. 15 000,00 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu (DOK-7133).
2026 m. balandžio 1 d. teisme gauti nemokumo administratorės UAB „EMODUS“ prieštaravimai dėl kreditorės O. S. 15 000,00 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo (DOK-7251), kuriuose nurodoma, kad kreditorės O. S. prašymas patvirtinti 15 000,00 Eur dydžio reikalavimą yra nepagrįstas. Kreditorė 12 500,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindžia išimtinai vien banko sąskaitų išrašais, kuriuose matyt pinginių lėšų pervedimai į UAB „VIPGROUP“ banko sąskaitą, pervedimų paskirtyse nurodyta „avansas už paslaugas“. 2 500,00 Eur pervedimas buvo atliktas buvusiam UAB „VIPGROUP“ vadovui M. V. į asmeninę banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „sodrai“. Kreditorė kreditoriniame reikalavime nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, kadangi ji UAB „VIPGROUP“ paskolino 15 000,00 Eur, t. y. 12 500,00 Eur pervedė į UAB „VIPGROUP“ banko sąskaitą, o 2 500,00 Eur pervedė UAB VIPGROUP“ vadovui M. V., tačiau siekiant konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, tam nepakanka vien faktinio lėšų išmokėjimo, būtina įrodyti ir UAB „VIPGROUP“ įsipareigojimą paskolą grąžinti, tačiau kreditorė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad tarp jos ir UAB „VIPGROUP“ susiklostė paskolos teisniai santykiai, todėl vien tik lėšų pervedimas savaime nepatvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai bei atitinkamai, kad UAB „VIPGROUP“ turi pareigą kreditorei grąžinti 15 000,00 Eur. Be to, nemokumo administratorė atkreipė dėmesį, kad 2 500,00 Eur reikalavimo dalis grindžiama pavedimu atliktu ne UAB „VIPGROUP“, o tiesiogiai buvusiam vadovui į jo asmeninę sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „sodrai“, tačiau šis mokėjimo pavedimas neįrodo, kad lėšos buvo skolintos ne asmeniškai UAB „VIPGOUP“ buvusiam vadovui, o UAB „VIPGROUP“. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad net jeigu ir būtų vertinama, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo santykiai, atsižvelgiant į bankiniuose pavedimuose nurodytą paskirtį, kreditorė turėjo pateikti papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti susitarimą dėl konkrečių paslaugų suteikimo, tačiau tokių nepateikė, todėl nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad kreditorė neįrodė, jog ji pirko iš UAB „VIPGROUP“ paslaugas, bet UAB „VIPGROUP“ jų nesuteikė, todėl neva bendrovei kyla pareiga grąžinti kreditorės sumokėtus pinigus.
Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, o kreditorės O. S. ginčijamo 15 000,00 Eur finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
2026 m. gegužės 8 d. kreditorė O. S. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą, kuriame prašė patvirtinti kreditorės 15 000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „VIPGROUP“ bankroto byloje kaip antros eilės kreditorinį reikalavimą. Atsiliepime nurodė, kad kreditorė nuo 2023 m. vasario 9 d. dirbo UAB „VIPGROUP“ buhalterės pareigose, todėl siekdama užtikrinti veiklos tęstinumą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą, bendrovės prašymu, laikinai finansavo bendrovę savo asmeninėmis lėšomis, tikėdamas jų grąžinimo. Kreditorė pažymėjo, kad UAB „VIPGROUP“ pervedė 13 000,00 Eur laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 12 d. bei 2 500,00 Eur pervedė 2025 m. balandžio 16 d. į UAB „VIPGROUP“ vadovo M. V. asmeninę sąskaitą. Kreditorė nurodė, kad paskolos teisiniai santykiai yra patvirtinti faktinių aplinkybių visuma, t. y. bendrovės apskaitos dokumentais, banko pavedimais, kreditorės reikalavimui darbdaviui. Nemokumo administratorė teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, todėl jos prieštaravimai laikytini nepagrįstais. Kreditorė taip pat nurodė, kad tuo atveju jei teismas manytų, jog paskolos teisiniai santykiai nėra pakankamai įrodyti, kreditorės perduotos lėšos laikytinos nepagrįstu bendrovės praturtėjimu.
Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „VIPGROUP“ buvusį vadovą M. V., pasiūlė jam per 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į nemokumo administratorės prieštaravimus ir nustatė nemokumo administratorei 14 dienų terminą nuomonei dėl kreditorės O. S. atsiliepime į prieštaravimus naujai nurodyto pagrindo, t. y. nepagrįsto praturtėjimo, pateikti.
Kauno apygardos teisme 2026 m. birželio 5 d. buvo gauta UAB „VIPGROUP“ nemokumo administratorės UAB „EMODUS“ nuomonė, kurioje nurodoma, kad kreditorė atsiliepime neįrodinėja jokių nepagrįsto praturtėjimo sąlygų, o tik lakoniškai pateikia alternatyvią teisinę poziciją. Be to, kreditorė savo reikalavimą pirmiausiai grindžia paskolos teisiniais santykiais, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 straipsnį ieškiniai / reikalavimai gali būti reiškiami tik tada, kai negalima pareikšti jokio kito ieškinio, taigi, vien dėl šios sąlygos nebuvimo, kreditorės reikalavimas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu negali būti tenkinamas.
Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 30 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nustatė nemokumo administratorei 10 dienų terminą pateikti patikslintus prieštaravimus dėl kreditorės O. S. atsiliepime nurodyto alternatyvaus reikalavimo pagrindo – dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų grąžinimo.
Kauno apygardos teisme 2026 m. liepos 10 d. buvo gauta UAB „VIPGROUP“ nemokumo administratorės UAB „EMODUS“ patikslinta nuomonė, kurioje nurodyta, kad kreditorės pateikti banko sąskaitų išrašai paneigia jos teiginį, kad UAB „VIPGROUP“ pinigines lėšas gavo be teisinio pagrindo, kadangi visų pervedimų į bendrovės banko sąskaitą paskirtyje kreditorė nurodė „avansas už paslaugas“. Mokėjimo paskirtis yra paties mokėtojo suformuluota valios išraiška, atskleidžianti mokėjimo atlikimo pagrindą, todėl iš kreditorės pateiktų įrodymų matyti, kad ginčo lėšos buvo pervestos ne atsitiktinai ar be pagrindo, o kaip avansinis mokėjimas už paslaugas, kas suponuoja tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teisinius santykius. Esant tokioms aplinkybėms, vien kreditorės nurodymo, kad lėšos turi būti grąžintos, nepakanka. Kreditorė turėjo įrodyti, kad mokėjimo paskirtyje nurodytos paslaugos nebuvo suteiktos, kad tarp šalių susitarimas dėl paslaugų nebuvo įvykdytas, kad atsirado pareiga grąžinti sumokėtą avansą ar, kad teisinis lėšų gavimo pagrindas vėliau išnyko.
2026 m. rugpjūčio 12 d. kreditorė O. S. pateikė atsikirtimus į nemokumo administratorės patikslintą nuomonę, kurioje nurodė jog UAB „VIPGROUP“ iš viso perdavė 15 000,00 Eur, tačiau 2 500,00 Eur pervedė į UAB „VIPGROUP“ vadovo M. V. asmeninę banko sąskaitą, kadangi bendrovės banko sąskaitos tuo metu buvo areštuotos ir iš jų nebuvo galima atlikti mokėjimų, o pinigai buvo skirti bendrovės įsiskolinimui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) padengti. Be to, VSDFV 2025 m. balandžio 23 d. duomenys patvirtina, kad 2025 m. balandžio 23 d. į UAB „VIPGROUP“ „Sodros“ sąskaitą buvo įmokėta 2 300,00 Eur suma, kas įrodo, jog kreditorės perduotos lėšos buvo panaudotos bendrovės prievolėms vykdyti, o tai sudarė paskolos dalį. Kreditorė pažymėjo, kad tarp jos ir UAB „VIPGROUP“ niekada nebuvo sudaryta jokia paslaugų teikimo sutartis, nebuvo išrašyta nei viena PVM sąskaita faktūra, nebuvo pasirašytas nei vienas darbų priėmimo – perdavimo aktas, nebuvo jokių dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimą ar jų priėmimą.
Kreditorinis reikalavimas tvirtinamas.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), reguliuojančio juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, 15 straipsnio 2 dalis nustato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2014).
JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimo gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).
Kreditorė O. S. pareikštą 15 000,00 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą prašo tenkinti paskolos teisinių santykių arba, alternatyviai, nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.
Dėl paskolos teisinių santykių
Nagrinėjamu atveju kreditorė O. S. paskolos santykių egzistavimą grindžia tuo, kad 15 000,00 Eur suma, iš kurių 12 500,00 Eur buvo pervesta į UAB „VIPGROUP“ banko sąskaitą, o 2 500,00 Eur į UAB „VIPGROUP“ vadovo M. V. banko sąskaitą, buvo pervesta kaip paskola įmonei, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, sumokėti įmokas VMI ir VSDFV, su sąlyga lėšas grąžinti.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kreditorė O. S. 2023 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1211 pervedė UAB „VIPGROUP“ 8 000,00 Eur, 2024 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1214 pervedė 4 000,00 Eur, 2024 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1228 pervedė 1 000,00 Eur, t. y. iš viso O. S. UAB „VIPGROUP“ pervedė 13 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant „AVANSAS UŽ PASLAUGAS“. 2024 m. liepos 19 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą patvirtina, kad UAB „VIPGROUP“ O. S. pervedė 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Avanso už paslaugas dalinis grąžinimas“. 2025 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1310 patvirtina, kad O. S. UAB „VIPGROUP“ buvusiam vadovui M. V. pervedė 2 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „sodrai“.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kreditorei, prašančiai patvirtinti kreditorinį reikalavimą, grindžiamą paskolos teisiniais santykiais, kyla pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kreditorė nei su UAB „VIPGROUP“ nei su jos vadovu M. V. nėra sudarius rašytinės paskolos sutarties ir nors byloje nėra ginčo, kad kreditorė pervedė UAB „VIPGROUP“ 12 500,00 Eur, o UAB „VIPGROUP“ vadovui M. V. 2 500,00 Eur, tačiau banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kreditorė pervesdama 8 000,00 Eur, 4 000,00 Eur ir 1 000,00 Eur sumas į UAB „VIPGROUP“ banko sąskaitą, paskirtyse nurodė „AVANSAS UŽ PASLAUGAS“, o pervesdama 2 500,00 Eur sumą į UAB „VIPGROUP“ vadovo M. V. banko sąskaitą, paskirtyje nurodė „sodrai“, t. y. nurodė su paskolos teisiniais santykiais nesusijusias mokėjimo paskirtis. Nors kreditorė pažymėjo, kad įrašas „AVANSAS UŽ PASLAUGAS“ atsirado dėl techninės klaidos, tačiau vien šis paaiškinimas nepagrindžia tarp šalių buvusių paskolos teisinių santykių. Šiuo atveju, teismas vertina, kad kreditorės pateikti mokėjimo nurodymai nėra pakankami paskolos teisiniams santykiams pagrįsti, kadangi jie iš esmės pagrindžia tik patį pinigų perdavimo faktą, bet ne paskolos sutarties sudarymą. Be to, paskolos teisinių santykių egzistavimui nustatyti būtina įrodyti ne tik piniginių lėšų perdavimo faktą, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimą paskolą grąžinti.
Kreditorė O. S. UAB „VIPGROUP“ įsipareigojimą grąžinti paskolą įrodinėjo į bylą pateiktu dokumentu, prieduose pavadintu „paskola pavedimu + paraš“ (DOK – 10431), kuriame padarytas prierašas – „PINIGAI BUVO DUOTI SU TIKSLU, KAD BUS GRĄŽINTI“, taip pat 2024 m. liepos 19 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kuris įrodo, kad UAB „VIPGROUP“ O. S. pervedė 500,00 Eur ir, kurį kreditorė laikė daliniu paskolos grąžinimu.
Visų pirma, teismas pažymi, kad kreditorė teismo posėdžio metu nurodė, jog prierašą „PINIGAI BUVO DUOTI SU TIKSLU, KAD BUS GRĄŽINTI“ parašė pati, kai pradėjo raginti UAB „VIPGROUP“ vadovą grąžinti suteiktą paskolą (2026 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 17 sek. – 19 min. 55 sek.), todėl tai nepatvirtina nei UAB „VIPGROUP“ nei jos vadovo įsipareigojimo grąžinti pervestas pingines lėšas. Visų antra, nors ir kreditorės pateiktas 2024 m. liepos 19 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtina, kad UAB „VIPGROUP“ O. S. pervedė 500,00 Eur, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodyta „Avanso už paslaugas dalinis grąžinimas“, o tai neleidžia teismui padaryti pagrįstos išvados, kad buvo grąžinta dalis suteiktos paskolos ir taip UAB „VIPGROUP“ ar jos vadovas M. V. pripažino įsipareigojimą grąžinti likusią pervestų pinigų dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas vertina, jog kreditorė neįrodė esminių paskolos sutarties su UAB „VIPGROUP“ ir jos vadovu M. V. sąlygų egzistavimo – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos, todėl sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų pripažinti, jog tarp kreditorės ir UAB „VIPGROUP“ susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis).
Dėl nepagrįsto praturėjimo
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis ir tokios turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 punktas). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2013). Taigi visais atvejais, kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).
Teismas, vertindamas kreditorės prašomą patvirtinti 15 000,00 Eur kreditorinį reikalavimą, nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, pažymi, kad 12 500,00 Eur suma kreditorės buvo pervesta į UAB „VIPGROUP“ banko sąskaitą, o 2 500,00 Eur suma buvo pervesta į UAB „VIPGROUP“ vadovo M. V. banko sąskaitą, todėl teismas nepagrįsto praturtėjimo sąlygų egzistavimą vertina atskirai kiekvienos iš šių sumos atžvilgiu.
Byloje nėra ginčo, kad UAB „VIPGROUP“ kreditorės sąskaita praturtėjo 12 500,00 Eur suma. Šią aplinkybę patvirtina kreditorės pateikti 2023 m. gruodžio 29 d., 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. gegužės 12 d. mokėjimo nurodymai, įrodantys piniginių lėšų pervedimą bendrovei. Akivaizdu, kad kreditorei atlikus piniginių lėšų pavedimus, įvyko UAB „VIPGROUP“ praturtėjimą atitinkantis kreditorės turto sumažėjimas, o tai patvirtiną tiesioginį priežastinį ryšį tarp kreditorės turto sumažėjimo ir UAB „VIPGROUP“ praturtėjimo.
Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorė nesutiko, kad UAB „VIPGROUP“ pinigines lėšas gavo be teisinio pagrindo, kadangi visų pervedimų į bendrovės banko sąskaitą paskirtyje kreditorė nurodė „AVANSAS UŽ PASLAUGAS“, todėl iš kreditorės pateiktų įrodymų sprendė, kad ginčo lėšos buvo pervestos ne atsitiktinai ar be pagrindo, o kaip avansinis mokėjimas už paslaugas, kas suponavo tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teisinius santykius.
Teismas atkreipia dėmesį, jog bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
Nemokumo administratorei atsikertant į reiškiamo reikalavimą dalį tuo pagrindu, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teisiniai santykiai, ji turi būti pajėgi įrodyti paslaugų suteikimo fakto buvimą, tačiau nemokumo administratorė ne tik, kad nepateikė į bylą jokių duomenų, kad paslaugos buvo suteiktos, bet net ir nenurodė nei kada, nei kokios paslaugos buvo suteiktos, nepateikė už suteiktas paslaugas paslaugų gavėjui išrašytų sąskaitų / darbų perdavimo-priėmimo aktų ar pan., todėl teismas vertina, kad UAB „VIPGROUP“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „EMODUS“, neįrodė, jog 12 500,00 Eur suma buvo gauta paslaugų teikimo teisinių santykių pagrindu. Be to, kaip jau nustatyta pirmiau, kreditorės, UAB „VIPGROUP“ ir jos vadovo M. V. paskoliniai teisiniai santykiai nesiejo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatyta dar vien nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga.
Vertinant likusias nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog kreditorinio reikalavimo pateikimo metu UAB „VIPGROUP“ būtų grąžinusi be pagrindo įgytas lėšas, nėra įrodymų, jog kreditorė būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Be to, byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, kad kreditorė galėtų apginti savo pažeistas teises kitais civilinių teisių gynimo būdais, pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant atlyginti nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir likusios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos.
Pasisakant dėl 2 500,00 Eur sumos, kuri 2025 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1310, kreditorės buvo pervesta UAB „VIPGROUP“ buvusiam vadovui M. V., mokėjimo paskirtyje nurodant „sodrai“, kreditorė nurodė, jog ši suma buvo pervesta į vadovo sąskaitą tik dėl to, kad UAB „VIPGROUP“ banko sąskaitos buvo areštuotos, o VSDFV informacija patvirtina, kad 2025 m. balandžio 23 d. į bendrovės VSDFV sąskaitą buvo įmokėta 2 300,00 Eur suma, kas patvirtina, jog kreditorės perduotos lėšos buvo panaudotos bendrovės prievolėms vykdyti.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO2 duomenų teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-98-445/2025 taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštavo 89 154,80 Eur sumai UAB „VIPGROUP“ kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „VIPGROUP“ ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, minėtos laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti iki Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5910-547/2025 įsiteisėjimo, t. y. iki 2026 m. vasario 11 d. Be to, iš Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartyje, esančioje civilinėje byloje Nr. 2YT-5900-418/2025, konstatuotų faktinių aplinkybių, nustatyta, kad 2025 m. balandžio 9 d. Turto arešto aktu (duomenys neskelbtini) buvo areštuotos UAB „VIPGROUP“ kredito įstaigų sąskaitos 89 154,800 Eur sumai. Kreditorės į bylą pateikta 2025 m. balandžio 29 d. VSDFV detali ataskaita apie sumokėtas įmokas per nurodytą laikotarpį, patvirtina, jog 2025 m. balandžio 23 d. UAB „VIPGROUP“ įmokėjo 2 300,00 Eur valstybinio socialinio draudimo įmoką už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad UAB „VIPGROUP“ banko sąskaitoms taikyti apribojimai patvirtina kreditorės nurodytas priežasties, dėl kurios 2 500,00 Eur suma buvo pervesta į UAB „VIPGROUP“ vadovo M. V. banko sąskaitą, pagrįstumą. Be to, kreditorė 2025 m. balandžio 16 d. atlikdama piniginių lėšų pavedimą paskirtyje nurodė „sodrai“, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025 m. balandžio 23 d. UAB „VIPGROUP“ įmokėjo 2 300,00 Eur valstybinio socialinio draudimo įmoką už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendžia, kad šiuo atveju būtent UAB „VIPGROUP“, o ne jos vadovas M. V., kreditorės sąskaita įgijo 2 500,00 Eur turtinę naudą. Pažymėtina, kad kreditorei pervedus 2 500,00 Eur sumą kreditorės turtas sumažėjo, todėl tarp kreditorės turto sumažėjimo ir UAB „VIPGROUP“ praturtėjimo egzistuoja priežastinis ryšys.
Dėl likusių nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, vertinant 2 500,00 Eur sumą, pažymėtina, kad UAB „VIPGROUP“, atstovaujama nemokumo administratorės, nepateikė jokių įrodymų, kad 2 500,00 Eur pinigines lėšas būtų gavusi teisėtu pagrindu (įstatymo, sutarties ar pan.). Duomenų, kad minėtas be pagrindo įgytas lėšas UAB „VIPGROUP“ būtų grąžinusi nėra. Įrodymų, kad kreditorė būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką nėra. Taip pat byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, jog kreditorė galėtų apginti savo pažeistas teises kitais civilinių teisių gynimo būdais. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl vertina, jog UAB „VIPGROUP“ kreditorės O. S. sąskaitą be teisinio pagrindo praturtėjo ir 2 500,00 Eur suma.
Apibendrinant išdėstytą, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti kreditorės O. S. prašymą dėl 15 000,00 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl teismas patvirtina antros eilės kreditorės O. S. 15 000,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmuoju etapu (JANĮ 42 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Kreditorės O. S. atstovas advokatas E. K. pateikė 2026 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą 653,40 Eur sumai su PVM, kurioje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2026 m. lapkričio 11 d. 2026 m. spalio 12 d. darbų ataskaitoje nurodyta, kad 540,00 Eur su be PVM yra už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje (3 val.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų (pastaba – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).
Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus ir į tai, kad 2026 m. spalio 12 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas (2026 m. lapkričio 11 d.) šios nutarties priėmimo metu nėra suėjęs, teismas kreditorės O. S. bylinėjimosi išlaidas 653,40 Eur sumai pripažįsta realiomis.
Kreditorės prašoma priteisti 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už 3 val. pasiruošimą ir atstovavimą teisme neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte už atstovavimą teisme nustatytos maksimalios rekomenduojamos priteisti užmokesčio sumos 788,46 Eur, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės ar neprotingos, atitinka byloje suteiktų paslaugų pobūdį bei apimtį, todėl 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos kreditorei O. S. iš likviduojamos dėl bankroto UAB „VIPGROUP“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
įtraukti kreditorę O. S. į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“ antros eilės kreditorių sąrašą su 15 000,00 Eur finansiniu reikalavimu, tenkinamu pirmuoju etapu.
Priteisti kreditorei O. S. iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“ bankroto administravimo lėšų 653,40 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.