Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIPGROUP“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VIPGROUP“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė atsakovei UAB „VIPGROUP“ bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas ribojimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl pareiškėjo teisės inicijuoti atsakovės nemokumo procesą

16. Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad ji kvestionuoja pareiškėjo teisę inicijuoti nemokumo procesą, nes, jos teigimu, pareiškėjas yra bendrovės debitorius, todėl negali būti laikomas kreditoriumi, kuris turi teisę pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą inicijuoti bendrovės nemokumo procedūrą.

17. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1178-1120/2020) ir duomenis, jog jo reikalavimo teisė yra pradelsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-798/2020).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą, prie pareiškimo pridėjo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, duomenis, kad reikalavimo teisė yra pradelsta ir dėl jos yra priimtas įsiteisėjęs bei vykdytinas Darbo ginčų komisijos 2025 m. balandžio 23 d. sprendimas. Dėl to pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, turintis teisę inicijuoti nemokumo procesą.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės pateikti 2025 m. balandžio 24 d. ir 2025 m. gegužės 24 d. vienašalio įskaitymo aktai nepaneigia pareiškėjo teisės inicijuoti nemokumo procesą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

21. Kasacinio teismo pažymėta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata (teismo išspręsta byla) galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 17 punktas).

23. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1415-450/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi, fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš juridinio asmens įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti juridiniam asmeniui restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-881/2022; 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-935-798/2023). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turi įsiteisėjusio ir vykdytino Darbo ginčų komisijos 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo pagrindu patvirtintą reikalavimo teisę į atsakovę, todėl pagal JANĮ ir teismų praktiką yra tinkamas subjektas inicijuoti nemokumo procesą.

24. Be to, pagal CK 6.131 straipsnio 2 dalį įskaitoma pranešant apie tai kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog tinkamai informavo pareiškėją apie atliktus įskaitymus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės pateiktas 2025 m. balandžio 25 d. pašto kvitas nepatvirtina pareiškėjo informavimo apie 2025 m. gegužės 24 d. vienašalio įskaitymo aktą, be to, pranešimas buvo siųstas ne ieškovo gyvenamosios vietos adresu. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo informavimo apie 2025 m. balandžio 24 d. įskaitymą, nurodydama, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie atliktą įskaitymą tuo metu buvusios jo gyvenamosios vietos adresu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė duomenų dėl pareiškėjo informavimo apie atliktus įskaitymus. Atsakovės pateiktas 2025 m. balandžio 25 d. pašto kvitas negali patvirtinti pareiškėjo informavimo apie vėliau, t. y. 2025 m. gegužės 24 d., surašytą vienašalio įskaitymo aktą. Be to, pats pašto kvitas nepatvirtina laiško įteikimo pareiškėjui fakto, taigi, ir tinkamo informavimo apie 2025 m. balandžio 24 d. surašytą vienašalio įskaitymo aktą.

25. Atsakovė atskirajame skunde kelia klausimą dėl teismui pateiktame pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo esančio pareiškėjo parašo originalumo ir pareiškimo teismui pateikimo faktinių aplinkybių. Atsakovė atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo 1) įpareigoti N. A. pateikti duomenis, ar jis 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo atvykęs į Vilnių; 2) ar jis 2025 m. rugsėjo 2 d. pasirašė originaliu parašu pareiškime dėl nemokumo bylos iškėlimo ir jį pateikė Kauno apygardos teismui; 3) ar jis 2025 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo; 4) pateikti UAB „Conlex“ įgaliojimą veikti N. A. vardu pašto įstaigose ir santykiuose su atsakove. Nepateikus prašomų duomenų, atsakovė teismo prašė laikyti pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo suklastotu, skirti ekspertizę ir užduoti klausimą, ar 2025 m. rugsėjo 2 d. pareiškime dėl nemokumo bylos iškėlimo yra originalus N. A. parašas, ar tai yra spalvota kopija.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo dėl pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo esančio pareiškėjo parašo originalumo, nesirėmė prielaida, jog N. A. pareiškimo nepasirašė. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnį atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos nagrinėti atskirajame skunde dėstomų argumentų dėl pareiškėjo parašo originalumo.

27. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo parašu, esančiu pareiškime dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, neturi pakankamo pagrindo abejoti, kad tai yra ne originalus parašas. Be to, pareiškėjas yra informuotas apie vykstantį teismo procesą ir jokių prieštaravimų nėra išreiškęs, nekelia klausimo dėl jo parašo suklastojimo, o tai reiškia, kad teismas neturi jokių duomenų, jog vykstantis teismo procesas neatitinka pareiškėjo valios.

28. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato draudimo, jog procesinį dokumentą teismui pateiktų (atliktų techninį procesinio dokumento išsiuntimo veiksmą) kitas asmuo, bet ne pats pareiškėjas. Šiuo atveju pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui buvo pateiktas registruotu paštu ir pašto siuntos siuntėju buvo nurodyta UAB „Conlex“. Tokiam techniniam veiksmui atlikti (išsiųsti registruotą pašto siuntą), teismo vertinimu, nebuvo reikalingas pareiškėjo įgaliojimas atstovei UAB „Conlex“, kuri pareiškėjui teikė su skolos susigrąžinimu susijusias paslaugas. Aplinkybė, kad techninį veiksmą atliko (išsiuntė pašto siuntą) ne pareiškėjas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė netinkamas asmuo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo parašo originalumo ir pareiškimo teismui pateikimo faktinių aplinkybių, konstatuoja, kad jie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme ir yra nepagrįsti. Atitinkamai, atsakovės pareikšti prašymai įpareigoti N. A. pateikti duomenis, ar jis 2025 m. rugsėjo 2 d. buvo atvykęs į Vilnių ir pasirašė pareiškimą originaliu parašu, ar jis išsiuntė pareiškimą, pateikti UAB „Conlex“ įgaliojimą, skirti ekspertizę, palikti pareiškimą nenagrinėtą, nutraukti civilinę bylą netenkinami.

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą

30. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

31. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas).

32. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

33. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. ir 2025 m. spalio 9 d. nutartimis įpareigojo atsakovę ir jos vadovą pateikti aktualius bendrovės finansinius duomenis, kurie pagrįstų bendrovės mokumą ir gyvybingumą. Atsakovė duomenų teismui, išskyrus 2025 m. rugsėjo 17 d. buhalterinę pažymą Nr. 2025/09-01 ir bendrovei priklausančios mokėjimo kortelės išrašą, nepateikė.

34. Iš paskutinių Juridinių asmenų registrui pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. bendrovės turto vertė sudarė 177 739 Eur ir tai apėmė visą bendrovės turimą ilgalaikį turtą (transporto priemonės 147 529 Eur), trumpalaikį turtą (per vienerius metus gautinas sumas – 29 007 Eur, pinigus ir pinigų ekvivalentus – 1 203 Eur), o įsipareigojimai siekė 117 507 Eur, nuosavas kapitalas – 60 232 Eur, bendrovė gavo 2 832 Eur pelną. Nors pagal minėtus finansinės atskaitomybės duomenis, bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo teigiamas, tačiau minėti finansinės atskaitomybės duomenys yra retrospektyvūs ir atspindi ne dabartinę bendrovės turtinę būklę, o 2023 m. buvusią finansinę padėtį.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir atsakovė nepateikė duomenų, jog jos finansinė padėtis galėtų pagerėti. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad, 2025 m. lapkričio 10 d. duomenimis, atsakovė turi 4 937,24 Eur įsiskolinimą VSDF, 2025 m. lapkričio 10 d. duomenimis, jos mokestinė nepriemoka VMI yra 111 667,65 Eur, jos atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos 28 305,43 Eur sumai.

36. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad atsakovės įsiskolinimas VSDF 2026 m. sausio 6 d. buvo 4 937,24 Eur, t. y. nepakitęs nuo apskųstos nutarties priėmimo, o įsiskolinimas VMI, 2026 m. sausio 6 d. duomenimis, buvo 114 947,04 Eur, t. y. padidėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad tinkamas mokestinių prievolių vykdymas pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės skola valstybės biudžetui nuolat auga ir jos nepavyksta išieškoti priverstine tvarka ilgą laiką, patvirtina atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-401-567/2022 34 punktas).

37. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Bendrovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją, kad bendrovė yra gyvybinga (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, kad bendrovė vykdo veiklą, gauna pajamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės.

39. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamos nutarties turinį, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad atsakovė mokumui, gyvybingumui ir veiklos vykdymui pagrįsti į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti patikimą išvadą, jog ji faktiškai vykdo ūkinę komercinę veiklą, o jos finansiniai sunkumai yra laikini ir finansinė situacija pagerės. Kadangi atsakovė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pagrindą jai iškelti bankroto bylą. Atsakovė atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bendrovės mokumo, o tik deklaratyviai teigia, kad laiku vykdo turtines prievoles ir nė vienas kreditorius jai neturi pretenzijų, nors toks teiginys aiškiai prieštarauja byloje esantiems ir šioje nutartyje aptartiems duomenims apie skolas VMI, VSDF, pareiškėjui, taip pat skolas, vykdomas priverstine tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas turi teisę inicijuoti atsakovės nemokumo procesą, o atsakovė yra nemoki ir yra visos sąlygos jai iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.