Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-533-926/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-16
Bylos Nr.
1A-533-926/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50627-2024-1
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis
KAL1
Nukentėjusysis
NKA1
Ieškovas
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-533-926/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50627-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;2.1.6.1; 2.1.6.3; 2.1.14.1; 2.1.14.2;2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1;2.4.6.4.4; 2.5.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei,nuteistajam KAL1, jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,nukentėjusiajam NKA1, jo atstovei advokatei Laimai Razvickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išieškojimo skyriaus vyriausiosios specialistės CIA1 bei nukentėjusiojo NKA1 atstovės advokatės Laimos Razvickienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros ir įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju NKA1.

KAL1 paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo dienos, pradėjus vykdymą panaikinti.

Iš KAL1 priteista 386,79 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai ir septyniasdešimt devyni centai) nukentėjusiajam NKA1 turtinės žalos atlyginimui.

Iš KAL1 priteista 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajam NKA1 neturtinės žalos atlyginimui.

Iš KAL1 priteista 226,12 Eur (du šimtai dvidešimt šeši eurai ir dvylika centų) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteista iš KAL1 1 650 Eur (tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt eurų) NKA1 proceso išlaidų atlyginimo už nukentėjusiojo advokato paslaugų apmokėjimą.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžiu KAL1 pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 27 d. apie 13.53 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kaire ranka sugriebė NKA1 už kaklo ir spaudė stumdamas, o dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau, kaip septynis smūgius į veido sritį ir krūtinę, toliau laikė nukentėjusįjį kaire alkūne apglėbęs sprandą, o dešinės rankos kumščiu sudavė NKA1 nenustatytą smūgių skaičių į veidą, galvą, krūtinę, šonus, kojos keliu spyrė į krūtinę, taip padarydamas NKA1 poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešinės akies apatiniame voke, kaklo dešinėje, kairiame žaste, krūtinės kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje čiurnoje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje pėdoje, viršutinio žandikaulio dešinio pirmo, kairio pirmo, antro dantų sumušimus, apatinio žandikaulio kairio pirmo, danties vainiko krašto lūžį, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus – nuteistojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, vaizdo įrašus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, įvertinęs įrodymų tarpusavio ryšį ir sąsajumą, konstatavo, jog kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį KAL1 atžvilgiu pasitvirtino, dėl ko jis pripažintinas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, KAL1 nusprendė skirti laisvės apribojimo bausmę 5 mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju. Taip pat pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo NKA1 civilinį ieškinį tenkino iš dalies – iš KAL1 nukentėjusiojo naudai priteisė 386,79 Eur turtinės žalos, tai yra išlaidas, susidariusias dėl akinių keitimo, odontologo konsultacijos ir aptartų medikamentų įsigijimo, kurie yra sietini su šios baudžiamosios bylos įvykiu, taip pat įvertinęs pačio nukentėjusiojo indėlį į vykusį konfliktą, psichologės įvertinimą dėl nukentėjusiojo psichologinės būklės, sužalojimo mastą ir padarinius, iš KAL1 nukentėjusiojo naudai priteisė 450 Eur neturtinės žalos. Vertindamas nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomas priteisti 7 600 Eur atstovavimo išlaidų dydis yra neproporcingas, neatitinkantis sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų ir iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Spręsdamas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenys ir civilinio ieškinio argumentai patvirtina, jog 226,12 Eur žala atsirado nusikalstamais KAL1 veiksmais, todėl civilinį ieškinį tenkino pilnai kaip objektyvų, motyvuotą, pagrįstą ir teisingą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – civilinė ieškovė) Išieškojimo skyriaus vedėjos CIA2 pateiktu apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės pareikšto ieškinio ir priteisti iš KAL1 civilinei ieškovei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 226,12 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Skunde nurodoma, kad civilinė ieškovė nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl prašomų priteisti 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 226,12 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Teismo nuosprendis skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą (113, 115 straipsniai), prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Skunde taip pat pateikiami BPK 113 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies turinys bei kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-452-415/2016, Nr. 3K-3-235-1075/2018, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo NKA1 (toliau – nukentėjusysis) atstovė advokatė Laima Razvickienė (toliau – nukentėjusiojo atstovė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti / pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir 2026 m. kovo 25 d. patikslintą nukentėjusiojo ieškinį patenkinti pilnai bei priimti, nagrinėti ir vadovautis pirmosios instancijos teismui teiktą ir neteisėtai atmestą nukentėjusiojo prašymą „Dėl įrodymų prijungimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-1189/2026“.

Skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimas padarytas 2024 m. gruodžio 27 d., policija 4 mėnesius absoliučiai nieko netyrė, neatliko jokių veiksmų, ignoravo nukentėjusįjį, jo elektroninius laiškus ir tik įstojus į procesą atstovei, jai pradėjus rašyti prašymus / reikalavimus, tikslinant neteisėtai surašytą pirminį nukentėjusiojo pareiškimą, atliko visą eilę veiksmų iki 2025 m. rugsėjo mėnesio, t. y. dar 5 mėnesius. Teigiama, kad viso tyrimas vyko daugiau kaip 9 mėnesius, bylos nagrinėjimas vyko 7 mėnesius, tačiau skundžiamame nuosprendyje nurodyta visiškai priešingai.

Taip pat nurodoma, kad civilinis ieškinys buvo pateiktas dar ikiteisminiame tyrime 2025 m. liepos 18 d., jame konstatuota turtinė žala 1 715,79 Eur, ieškinys buvo 2 kartus tikslinamas dėl policijos ir teismo neveiksnumo, proceso vilkinimo iki begalybės. Skundžiamo nuosprendžio 38 punkte nurodyta 2 397,23 Eur turtinės žalos suma yra pilnai pagrįsta rašytiniais dokumentais, iš kurių pagal kalendorines datas akivaizdu, kad turtinė žala išdidėjusi vien dėl proceso vilkinimo, tuo pačiu dėl nuteistojo savo kaltės neigimo tyrime, nes buvo galima taikyti BK 38 straipsnį ir tyrimą nutraukti susitaikius, tačiau tik dėl nuteistojo kaltės tas neįvyko.

Skunde konstatuojama, kad nukentėjusiojo galutinis 2026 m. kovo 25 d. patikslintas ieškinys BPK 112 straipsnio 1 dalies prasme yra teisėtas, motyvuotas, pilnai pagrįstas rašytiniais įrodymais ir net liudytojo, t. y. psichologės, apklausa. Civilinis ieškinys yra teisėtas, nes pareikštas rašytine forma, paduotas teismui ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios, patikslintas 2026 m. kovo 25 d. ieškinys savo forma ir turiniu atitinka bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Nurodoma, kad teismų praktika liudija, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai ir iš vieno sakinio, ir iš jų apklausos protokolų / jų prašymų, teismų yra tenkinami ir priteisiamos patirtos žalos, net nepateikiant tam rašytinių įrodymų, kas pilnai buvo teikiama nukentėjusiojo civilinio ieškinio prieduose. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis nesutinka su teismų praktikoje nustatytomis žalų dydžių vadinamosiomis „žirklėmis“, t. y. nuo kiek iki kiek neva teismas gali priteisti, nes nei viena praktikoje byla pagal BK 140 straipsnį nebuvo ir negali būti analogiška savo fabulomis, nukentėjusiųjų asmenybės, jiems padarytų žalų jų pačių konstatavimu, neigiamų pasekmių suvokimais, priėmimais, išgyvenimais ir t. t.

Skunde pažymima, kad skundžiamo nuosprendžio 40 punktas iš viso yra anuliuotinas, nes turtinė žala yra padaryta 2025–2026 metais, o skundžiamame nuosprendyje cituojama 13–14 metų senumo teismų praktika. Prieš tiek metų Lietuvos Respublikoje ir valiuta buvo kita, ir žmonių pragyvenimo lygis visiškai kitas, ir tie patys nukentėjusiojo ieškinyje įvardijami vaistai, medicinos, psichologų paslaugos, advokatų paslaugos ir t. t. buvo kelis kartus mažesni, todėl jais niekaip negalėjo remtis ar vadovautis skundžiamame nuosprendyje.

Taip pat nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio 41.1. punktas yra visiškai neteisėtas, nes teismas ne tik įvardintus 450 Eur, nukentėjusiojo sumokėtus psichologei už jos pasiruošimą teismo posėdžiui, atvykimą ir laiko sugaišimą, bet ir už jos visą darbą su nukentėjusiuoju nuo 2024 m. gruodžio mėnesio iki nuosprendžio priėmimo, t. y. pusantrų metų laiko, ignoravo, bet ir nepriteisė nei 1 Eur. Teigiama, kad nukentėjusysis psichologės paslaugomis ir šiandiena naudojasi, nes yra be galo jautrus žmogus, pirmą kartą patyręs nusikalstamus veiksmus, pirmą kartą susidūręs su policija / arogantišku teismu ir tokio teismo verdiktu. Nurodoma, kad nukentėjusiajam, kaip paprastam Lietuvos Respublikos piliečiui, tokie vertinimai visiškai nesuprantami, nepriimtini, pažeidžia jo garbę ir orumą, viešai žemina. Teigiama, kad nukentėjusiojo orumą / garbę kaip Lietuvos Respublikos piliečio, nukentėjusio savo paties namuose vidury baltos dienos, apvogto, sužaloto galimai šališka teisėja pažeidinėjo ir teismo salėje, pertraukinėjant jo pasisakymus, aiškiai jį, kaip nukentėjusįjį, ignoruojant ir aiškiai demonstruojant savo lojalumą nuteistajam, jo liudytojams.

Teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja taip pat ignoravo ir paties nukentėjusiojo pasirinktą specialistą, psichologą. Psichologė, baudžiamojoje byloje buvo kviečiama ne į vieną teismo posėdį teismo ir nuteistojo atstovo iniciatyva, teismo buvo tardoma atskleisti nukentėjusiojo ir jos bendravimo konfidencialius duomenis, psichologės apklausa vyko itin ne etiškai, arogantiškai ir nekvalifikuotai, ką liudija teismo posėdžio garso įrašas. Nurodo, jog tam, kad bylinėjimasis neišbrangtų, psichologei, nukentėjusiajam ir jo atstovei nebuvo leista teismo procese dalyvauti nuotoliu, nors nusikaltimas padarytas Kauno rajone, o ne Kaišiadoryse. Taip pat nurodoma, kad teismas išimtinai savo iniciatyva, apklausęs teismo medicinos specialistę, kuriai leido dalyvauti nuotoliu, tokiais savo veiksmais vienus liudytojus, proceso šalis ignoravo, kitiems buvo lojalus (tik dėl pačios teisėjos nebuvimo darbe, klaidingai suderintos teismo posėdžio datos, jo atšaukimo, specialistės ir psichologės neatvykimo buvo nukeliami teismo posėdžiai, t. y. vilkinamas procesas ir sąmoningai didinamos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos, išderinant ir taip užimtą atstovės darbo eigą). Teigiama, kad psichologė yra specialistė, dirbanti pagal individualią veiklą, lygiai taip pat kaip ir nukentėjusiojo atstovė, kurių sugaištas laikas, nurodytas sąskaitose, yra matuojamas piniginiais vienetais, kurios už savo veiklą uždirbtus pinigus deklaruoja įstatymų nustatyta tvarka, moka visus iš to susidedančius mokesčius valstybei.

Skunde taip pat nurodoma, kad 474,32 Eur turtinė žala dėl nukentėjusiojo grindų sugadinimo nuteistojo neteisėtais veiksmai yra akivaizdi, matoma įvykio vietos apžiūros protokolo priede – nuotraukose. Teismo šališkumą dar kartą patvirtina konstatavimas, kad ji visiškai neabejoja liudytoja LUD2, t. y. kad lepi, savanaudė ir su prabangiais manikiūrais ne specialistė moteris neva pati dėjo nukentėjusiojo asmeninio kotedžo grindis, kas yra totalus absurdas. Taip pat kad neva nusikaltimas įvykęs, nes nukentėjusysis neva jį išprovokavęs, ją stumdamas ir dar net neva sužalojimus jai padaręs, nors byloje dėl to yra nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ne tik viso proceso metu ir savo procesiniu sprendimu ignoravo nukentėjusįjį, tačiau dar ir pažeidė jo teises, numatytas baudžiamajame procese, atsisakydamas pagarsinti melagingus parodymus duodančios LUD2 atžvilgiu priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą. Teigiama, kad garsinant bylos medžiagą, teismas atsisakė priimti nukentėjusiojo papildomus rašytinius įrodymus – garso įrašą, kuriame užfiksuota, kad minėta liudytoja prieš pat pirmą teismo posėdį tiesiogiai darė nukentėjusiajam spaudimą, kad pakeistų civilinį ieškinį jos brolio naudai.

Skunde teigiama, kad tai, jog nukentėjusiojo akiniai įsigyti ar sugadintų grindų sąmata sudaryta ne sekančią dieną po nusikaltimo, nesudaro jokio teisinio pagrindo tokius įrodymus neteisėtai nuvertinti, jų nepriteisti, nes vien pareiškimo policijai dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnyje pateikimo senatis pagal BK 95 straipsnio 1 dalies l punkto b papunktį yra 8 metai.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, būdamas lojalus nuteistajam ir šališkas nukentėjusiajam, tiesiog pažodžiui nuosprendyje atkartojo nuteistojo atstovo poziciją. Teigiama, kad prieš teismo procesą buvo organizuotos taikios derybos tarp šalių, nuteistasis siūlė nukentėjusiajam 4 000 Eur, nes pats tiek įvertino visą nukentėjusiojo patirtą žalą, kas teismui buvo žinoma. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, privalantis būti teisingu, nešališku, objektyviu, ciniškai ignoravo bet kokią nukentėjusiajam psichologo suteiktą / teiktą ir šiai dienai teikiamą pagalbą, ignoravo net paties nuteistojo KAL1 įvardintą, tačiau nukentėjusiojo netenkinusią, 4 000 Eur žalos įvertinimą, tuo ciniškai paneigdamas bet kokį teisingumą, padorumą ir sąžiningumą.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 41 punkte taip pat rėmėsi 10 metų senumo kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose pagal BK 138 straipsnį ir nei viename iš kitų punkto neanalizavo naujausios teismų praktikos pagal BK 140 straipsnį, kas yra privaloma, nors tokio praktikos praktiškai ir nėra. Teigiama, kad yra objektyvių pavyzdžių žemesnių instancijų teismų nuosprendžiuose pagal BK 140 straipsnį, kur nukentėjusiesiems priteisiamos ir 3 000 Eur, ir 5 000 Eur sumos. Pažymima, kad BK 140 straipsnis taikomas ir tik dėl fizinio skausmo sukėlimo be jokių sužalojimo požymių, įrodymų, ir net nesant jokiems liudytojams, išimtinai tik pagal nukentėjusiojo parodymus, todėl suniveliuoti visus atvejus į vieną niekuo nepagrįstą eilę, skaičiuotę yra absurdiška, ciniška. Pažymima, kad šiuo atveju nuteistasis perduotas teismui ir teisiamas ne dėl fizinio skausmo nukentėjusiajam sušukus, kad labai skauda, ar menkos kraujosruvos, ar įbrėžimo. Jis ir kaltintas, ir nuteistas už visą eilę nukentėjusiajam padarytų sužalojimų jo kūne, už ištisinį jo daužymą, begalę nukentėjusiajam suduotų sportininko profesionalo smūgių, kurių pasekmės jaučiamos ir šiandiena.

Nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio 44 ir 44.1 punktai yra pirmosios instancijos teismo šališkumo pakartotinis patvirtinimas – nukentėjusiojo neva provokuojantys jo paties namuose veiksmai, įsiveržus 3 asmenims pro duris, vienu sakiniu neva konstatuota būtina nukentėjusiajam psichologo pagalba, kitu sakiniu ji nuneigiama, nes vyksta skyrybų procesas, kuris net nepradėtas dar šiai dienai ir ką puikiausiai LITEKO sistemoje teismas galėjo pasitikrinti. Tačiau teismas nesivargino to daryti, nes paraidžiui tikėjo ir citavo LUD2, aiškiai demonstruodamas jai ir jos broliui palankumą. Teigiama, kad minėtais nuosprendžio punktais visaip manipuliuojama, kad tik paneigti neturtinę žalą, nes iš 5 000 Eur reikia motyvuotai priteisti neva tik 450 Eur.

Teigiama, kad nukentėjusiajam, 10 kartų ir daugiau sumažinus jo patirtą neturtinę žalą, beveik 6 kartus sumažinus turtinę žalą, visiškai nekeista, kad bandoma ieškoti bet kokių, kad ir absurdiškų, priežasčių / išvedžiojimų ir atstovavimo išlaidoms sumažinti. Nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio 45 punkte teigiama, jog nukentėjusiojo atstovavimui buvo pasirinkta (kaip ir pasirinkta psichologė) atstovė. Pažymima, kad nukentėjusiojo atstovė jį atstovavo ir dirbo daugiau kaip 5 mėnesius, beveik pusę metų policijos vilkinamame tyrime, ir nuo 2025 m. lapkričio 17 d. dienos iki 2026 m. birželio 16 d. atstovavo nukentėjusįjį teismo vilkinamame procese, kurį puikiausiai buvo galima baigti sutrumpintu procesu per vieną teismo posėdį, nuteistajam prisipažinus savo kaltę. Teigiama, kad aptariamame nuosprendžio punkte vėl cituojama 10 metų senumo teismų praktika, kada bent kelis kartus keitėsi ekonominė situacija šalyje, parinkta galimai specialiai tokia neadekvati teismų praktika nutartyje Nr. 2K-225-303/2019 ir 2019 metams, kada milijoninėje sukčiavimo byloje žinomiems advokatams kasacinėje instancijoje rašytinio proceso tvarka priteisiamos 100 Eur atstovavimo išlaidos.

Skunde nurodoma, kad nuosprendžio 46 punkte teismas teisingai konstatuoja Rekomendacijas, kurios taikytinos ir samdomiems atstovams, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovams, tačiau priteisiamoms iš valstybės lėšų atstovavimo sumoms tokių detalizacijų nei viename teismų nuosprendyje niekas niekada nesurastų, nes valstybės lėšos mūsų šalyje švaistomos daugelyje atvejų ir tas yra viešai skelbiama bei žinoma. Skunde neabejojam, kad beveik už 26 mėnesių VGTP advokato darbo, jeigu jis būtų atlikęs analogiškus veiksmus, kas buvo atlikta nukentėjusiojo atstovo, būtų prašoma priteisti gal ir dar didesnę nei 7 600 Eur sumą. Taip pat nurodoma, kad nuosprendyje išvardintos Rekomendacijų 4 punkto sąlygos atitinka visus absoliučiai nukentėjusiojo atstovės darbo įvertinimus. Bylos sudėtingumas, apimtis, trukmė – byla pagal BK straipsnį galinti būti vertinama kaip nesudėtinga, tačiau jos sudėtingumą sudarė policijos totalus neveiksnumas, tyrimo vilkinimas 9 mėnesius, dėl ko buvo susidarę pakankamai dideli darbo krūviai tyrime atstovui, kas aiškiai įvardinta pateiktose detaliose sąskaitose. Taip pat būtinybė išvykti iš savo kontoros vietovės, nes ne dėl nukentėjusiojo kaltės byla buvo nagrinėjama ne Kauno miesto teisme, o Kaišiadorių miesto teisme, buvo kategoriškai uždraustas nuotolinis bylos nagrinėjimas, todėl 5 kartus vykta Kaunas-Kaišiadorys-Kaunas, vykta su asmeniniu automobiliu, kurio kuro sąnaudos pravažiavus 450 km buvo atitinkamai didelės. Teigiama, kad nukentėjusiojo atstovė vien tik kelionėms ir nesant pastoviems kamščiams kelyje, sugaišdavo mažiausiai pusantros valandos, esant kamščiams – žymiai daugiau. Be kita ko, buvo ir kitos svarbios aplinkybės, t. y. advokato teisinio darbo stažas, patirtis. Nurodoma, kad atstovės teisinis išsilavinimas yra aukštasis (VVU Teisės fakulteto 5 metų stacionarios studijos), teisinis darbas nuo 1987 metų, t. y. 39 teisinio darbo metai, teisinio darbo valandinis įkainis – 200 Eur yra visiškai teisėtas, pagristas ir tomis pačiomis Rekomendacijomis, ir elementaria logika. Teigiama, kad praktikoje susiduriama su daug didesniais tik ką pradėjusių teisinę veiklą advokato padėjėjų valandiniais įkainiais, kuriuos teismai ir toleruoja, ir priteisia.

Taip pat nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra patyčių objektas ne tik nukentėjusiojo, tačiau ir 39 metų darbo patirtį turinčio advokato statusui ir yra viešintinas procesinis dokumentas kitiems advokatams, kad jie iš anksto žinotų, koks provincijos žemiausios instancijos teismas nesuvokia nei paties cituojamų Rekomendacijų, nei moka jomis naudotis, nei išmano aritmetinį skaičiavimą. Teigiama, kad nuo 2023 metų dirbanti teisėja, turinti tegul ir 3 metų teisėjo darbo stažą ir suvokianti Rekomendacijų esmę, ir išmananti aritmetinius skaičiavimus, tačiau būdama šališka tiek bylos nagrinėjime (nešalinta proceso metu, nes tikrai nebūtų nei nusišalinusi, nei nušalinta ir tai dar labiau būtų buvęs ir taip vilkinamas procesas, laikas), tiek surašydama skundžiamą nuosprendį, savo veiksmais tik patvirtino totalų suinteresuotumą nuteistojo atžvilgiu.

Skunde teigiama, kad 1 650 Eur nukentėjusiajam priteistos bylinėjimosi išlaidos reiškia tik sugaištų 7 darbo valandų (7 x 200) ir vienos net nepilnos kelionės Kaunas-Kaišiadorys-Kaunas išlaidas. Pažymima, kad atstovė atstovavo nukentėjusįjį tyrime, dalyvavo apklausose, rašė procesinius dokumentus – prašymus, civilinį ieškinį, tikslino pareiškimą, realizavo nukentėjusiojo baudžiamajame procese numatytas teises, pasinaudojant skundo teise. Tačiau nuosprendyje tiesiog išsityčiota iš nukentėjusiajam įstatymo suteiktų teisių skundimui, apeliacijai tyrimo eigoje ir dar nukentėjusysis yra apkaltintas dėl ilgos tyrimo eigos. Teigiama, kad nukentėjusiajam yra per žema šiame apeliaciniame skunde dar kartą išvardinti visus jo atstovės atliktus procesinius veiksmus, kurie aiškiai išvardinti nukentėjusiajam išrašytose sąskaitose, kurie yra logiški, teisėti, pagrįsti ir niekuo nenuneigtini. Nurodoma, kad nukentėjusiojo atstovei sumokėti 7 600 Eur už visą jos darbą nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki 2026 m. gegužės mėnesio – už beveik 2 metų atstovavimą, yra teisėta, pagrįsta ir pilnai priteistina.

Skunde taip pat teigiama, kad jis negali būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme, nes skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja šiame teisme dirbo nuo 2016 metų iki 2023 metų, ką liudija vieša jos biografija, pridedama skundo priede. Kauno apygardos teisme ji dirbo raštinėje, vėliau teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje specialiste, šio skyriaus teisėjo padėjėja, šio skyriaus pirmininko patarėja. Nurodoma, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėtinas būtent tame pačiame Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, kuriame yra dirbusi ši šališka teisėja, todėl yra visi pagrindai šalinti Kauno apygardos teismą, perduodant apeliacinį skundą nagrinėti kitos, bet kurios Lietuvos Respublikos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai.

Nuteistasis KAL1 pateiktu atsiliepimu prašo nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja LUD2 taikaus santuokos nutraukimo būdu pagrįstai tikėjosi gauti 15 000 Eur kompensaciją už NKA1 tenkančią didesnę dalijamo bendro sutuoktinių turto dalį. Nukentėjusysis nesutiko su kompensacijos dydžiu, todėl suprato, jog sutuoktinių ginčui išspręsti bus reikalingas teisminis nagrinėjimas. Nukentėjusysis surinko savo sutuoktinės asmeninius daiktus, išnešė juos į kotedžo kiemą bei sudėjo ant lauko dangos lietui lyjant. Vėliau, atvykus sutuoktinei, nuteistajam bei liudytojai LUD4, nukentėjusysis neįleido sutuoktinės, kuri norėjo pasiimti likusius savo daiktus, į namus, su ja konfliktavo, naudojo fizinę jėgą prieš moterį, ją grubiai pastumdamas. Dar daugiau, atvykusiems asmenims įėjus į namus, nukentėjusysis žodžiais provokavo nuteistąjį jam trenkti, ką teisminių apklausų metu patvirtino abi minėtos liudytojos bei nuteistasis.

Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad būtent provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, naudojant fizinius veiksmus, buvo akstinas nuteistojo panaudotam smurtui prieš nukentėjusįjį ir tokį nukentėjusiojo elgesį teismas laiko nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymima, kad nukentėjusysis, iš karto po patirto fizinio konflikto, susijaudinęs, bet visgi suprasdamas, kad jo tikslai gali būti pasiekti, pasakė sutuoktinei, kad dabar ji tikrai negaus jokių 15 000 Eur, kas užfiksuota paties nukentėjusiojo į bylą pateiktame vaizdo įraše.

Pasibaigus ikiteisminiam tyrimui bei laukiant teisminio bylos nagrinėjimo, nuteistasis su savo gynėju bei nukentėjusysis su savo atstove buvo susitikę, nuketėjusysis įvardijo pinigų sumą, kurią gavęs, sutiktų bylą užbaigti taikiai bei susitaikyti su nuteistuoju, t. y. 14 000 Eur pinigų suma.

Nukentėjusiojo atstovė skunde nurodo, jog buvo galima konflikto šalims susitaikyti, bet tai neįvyko dėl nuteistojo kaltės. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog taikių derybų su nukentėjusiuoju metu nuteistasis siūlė 5 000 Eur pinigų sumą tam, kad būtų galima susitaikyti ir, susitaikymo su nukentėjusiuoju pagrindu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, prašyti teismo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis šį siūlymą pavadino menka bei svarstymo neverta pinigų suma. Taigi, ne nuteistasis, o pats nukentėjusysis bei jo noras pasipelnyti yra kaltas dėl to, kad susitaikyti nepavyko.

Atsiliepime teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko visus reikiamus veiksmus ir atliko juos tinkamai. Beje, jiems buvo trukdoma dirbti ir ikiteisminis tyrimas iš tiesų buvo vilkinamas nukentėjusiojo atstovei teikiant nepagrįstus ir su bylos esme nesusijusius prašymus, pavyzdžiui, tikslintas nukentėjusiojo pareiškimas kaltinant nuteistąjį bei LUD2 nukentėjusiojo apvogimu, prašant atlikti papildomas medicinines ekspertizes, neva nukentėjusiojo spuogas kaktoje ir neigiami pokyčiai nukentėjusiojo stubure susiję su tiriamu įvykiu ir tai galimai buvo nusikalstamos veikos pasekmė. Minėti prašymai pagrįstai buvo atmesti kaip nesusiję su tiriamu įvykiu, gautos tai liudijančios medicinos specialistų išvados, dėl patikslinto pareiškimo ikiteisminis tyrimas nepradėtas.

Nuteistojo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja tinkamai ir profesionaliai bei vadovaudamasi baudžiamuoju procesu, atliko jai priskirtas funkcijas. Visi pagrįsti bei susijęs su byla prašymai buvo tenkinami, nukentėjusiojo bei jo atstovės išsigalvojimai bei prašymai, nesisiję su byla, buvo atmesti, nuteistasis neįžvelgia teisėjos šališkumo. Be to, jokių skundų ar pareiškimų dėl nušalinimo pateikta nebuvo, todėl nukentėjusiojo atstovės apeliaciniame skunde išsakyti argumentai nepagrįsti bei yra siekis apkaltinti valstybės institucijas, pareigūnus bei teismą, o ne save, dėl galimai nepalankaus, nukentėjusiojo nuomone, teismo sprendimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio teismas vadovavosi ne sena, bes šiuo metu taikytina Lietuvos teismų praktika. Kasacinio teismo praktikoje yra eilė bylų, kuriose panašiomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis bei patirtai žalai, priteisiami analogiški neturtinės žalos dydžiai. Dar daugiau, neturtinės žalos dydis šios konkrečios bylos kontekste, turėjo būti mažinamas dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, išprovokuojant nusikalstamą veiką. Paties nukentėjusiojo netinkami veiksmai buvo neturtinės žalos jam kilimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 450 Eur neturtinės žalos dydis yra visiškai pagrįstas teismų praktika bei bylos faktinėmis aplinkybėmis. Nukentėjusiojo atstovės argumentas, jog neturtinė žala sumažinta 10 kartų yra netinkamas. Civilinis įstatymas leidžia nukentėjusiajam pačiam pasirinkti prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą dėl žalos dydžio, vadovaujasi ne prašoma priteisti, o teismų praktikoje tuo metu vyraujančiais priteisiamais neturtinės žalos dydžiais.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti civilinio ieškinio reikalavimą priteisti 1 000 Eur už psichologės paslaugas, suteiktas nukentėjusiajam, yra teisingas, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, priteisiamos tik būtinosios bei pagrįstos išlaidos. Tuo tarpu nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog šeimos gydytoja jam skyrė poliklinikos psichologės paslaugas. Nukentėjusysis jomis pasinaudojo, paslaugos buvo tinkamos kokybės, beje, nemokamos, kadangi nukentėjusysis darbingas bei draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Jeigu nukentėjusiajam iškilo poreikis dėl papildomų psichologės paslaugų, jis turėjo galimybę kreiptis pas tą pačią, t. y. nemokamą psichologę, tačiau jis, pats savo veiksmais didindamas savo išlaidas, kreipėsi pas mokamą psichologę. Taigi, pasirinkti būtent mokamą psichologę nebuvo būtina, todėl šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos laikytinos nepagrįstomis bei nepriteistinos. Dar daugiau, kaip teisingai, konstatavo Kauno apylinkės teismas, esminė konsultacijų pas psichologę LUD3 dalis yra susijusios su nukentėjusiojo santykiais su jo sutuoktine, todėl minimos konsultacijos neturi priežastinio ryšio su šia baudžiamąja byla.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad kviečiama į teismo posėdį LUD3 neatvyko, galimai todėl, jog jai nebuvo sumokėta už jos būsimą laiką teisme. Pakartotinai iškviesta, atvyko, galimai todėl, kad jai jau buvo sumokėta 450 Eur. BPK numato kviečiamo liudytojo pareigą atvykti į teismą ir duoti parodymus, už liudytojo sugaištą laiką nėra atlyginama ir nepriteisiama iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už psichologės laiką teisme yra tik jų tarpusavio susitarimo reikalas ir šios išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, todėl teismas visiškai pagrįstai šių nuketėjusiojo patirtų išlaidų nepriteisė.

Pirmosios instancijos teismas nepriteisė 474,32 Eur turtinės žalos už grindų dangos bei grindjuostės, sienos kampo remonto darbus. Nuketėjusysis teigė, jog šie apgadinimai atsirado fizinio konflikto metu. Byloje apklausta liudytoja LUD2 (kartu gyvenusi nuketėjusiojo sutuoktinė) parodė, kad šie apgadinimai atsirado dar iki teisme nagrinėjamo įvykio. Ji, kartu su savo tėčiu, dėjusi laminatą – grindų dangą, todėl puikiai prisimena apgadinimų atsiradimo laiką. Jokių nukentėjusiojo parodymų, jog apgadinimai atsirado konflikto metu, byloje nėra, taigi, teismas, visiškai pagrįstai šių nukentėjusiojo išlaidų nepriteisė.

Teismas sumažino prašomą priteisti nukentėjusiojo patirtų išlaidų 7 600 Eur sumą iki 1 650 Eur. Nuteistojo vertinimu, daugelis nuketėjusiojo atstovės veiksmų šiame baudžiamajame procese buvo nereikalingi, pertekliniai ir nesusiję su nuteistajam pareikštu kaltinimu. Pavyzdžiui, nukentėjusiojo skundo tikslinimas, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą kitu pagrindu, du prašymai atlikti papildomas medicinos ekspertizes, teigiant, jog nuketėjusiojo spuogas kaktoje ir neigiami stuburo pokyčiai susiję su nagrinėjamu įvykiu, gautų procesinių dokumentų su neigiamais atsakymais peržiūra ir skundai, advokato orderio surašymas ir prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (įvertinti 1 400 Eur), nukentėjusiojo konsultacijos už beveik 1 500 Eur, ir kiti panašaus pobūdžio veiksmai. Įvertinus šiuos atstovės veiksmus, teismas pagrįstai bei teisingai sumažino proceso išlaidų priteisiamą pinigų sumą.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir prie bylos medžiagos buvo prijungtas nukentėjusiojo atstovės pateiktas antstolės Raimondos Pauzienės 2026 m. rugsėjo 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo darytos foto nuotraukos dėl jo sužalojimo data ir laikas – „Įrašymo data 2024-12-27 13:50“ (4 t., b. l. 55–65, 70).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu nukentėjusysis ir jo atstovė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė nurodė sutinkanti su civilinės ieškovės apeliaciniu skundu ir prašė jį tenkinti, taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas galėtų būti tenkinamas iš dalies, t. y. priteistą neturtinės žalos dydį padidinat iki 1 000 Eur bei kažkiek padidinat priteistas proceso išlaidas, nukentėjusiojo patirtas už advokato suteiktas paslaugas. Nuteistasis nurodė sutinkantis su prokurorės nuomone dėl civilinės ieškovės apeliacinio skundo, tačiau nesutinkantis dėl nukentėjusiajam priteistų neturtinės žalos ir proceso išlaidų, susidariusių dėl teisinės pagalbos, didinimo. Nuteistojo gynėjas prašė nukentėjusiojo atstovės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išieškojimo skyriaus vyriausiosios specialistės CIA1 apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiojo NKA1 atstovės advokatės Laimos Razvickienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Civilinės ieškovės ir nuteistojo atstovės apeliaciniuose skunduose KAL1 nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ir skirtos bausmės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Apeliaciniais skundais pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas dalyse dėl civilinių ieškinių, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis.

Dėl civilinės ieškovės apeliacinio skundo

Civilinė ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš KAL1 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 226,12 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė sutinkanti su civilinės ieškovės apeliaciniu skundu ir prašė jį tenkinti, nuteistasis taip pat neprieštaravo civilinės ieškovės apeliacinio skundo reikalavimui.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 226,12 Eur žalą už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas be priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 65–66). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės ieškovės pateikto civilinio ieškininio, konstatavo, kad civilinis ieškinys yra objektyvus, motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, todėl pilnai tenkintinas, nurodytą sumą priteisiant iš nuteistojo. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas visikai nepasisakė dėl civilinio ieškinio reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio metines palūkanas, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis kasacinio teismo praktika, priteisiant procesines palūkanas baudžiamojoje byloje, jos negali būti priteisiamos nuo ankstesnio nei nuosprendžio įsiteisėjimas momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinis ieškovės apeliacinis skundas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkinamas ir civilinei ieškovei iš nuteistojo KAL1 priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 226,12 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Nukentėjusiojo atstovės pateiktame apeliaciniame skunde akcentuojamas pirmosios instancijos teismo, priėmusio skundžiamą nuosprendį, akivaizdus šališkumas, ignoruojant nukentėjusįjį ir aiškiai demonstruojant savo lojalumą nuteistajam bei liudytojams.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-150-689/2019). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018, 2K-271-976/2020). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-179-303/2020).

Nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių bylų procesą pirmosios instancijos teisme, buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas, motyvuotai išspręsti proceso dalyvių prašymai, nenustatyta, kad bylą nagrinėjusi teisėja viso proceso metu būtų buvusi šališka ar lojali kuriai nors bylos šaliai. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei nukentėjusysis, nei jo atstovė nepasinaudojo procesine teise, numatyta BPK 57, 59 straipsniuose, ir nereiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimo. Taigi, akivaizdu, jog argumentai dėl teisėjos šališkumo atsirado tik tuo metu, kai buvo priimtas nukentėjusiojo lūkesčių netenkinantis procesinis sprendimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti teisėjos Gabrielės Kaktienės šališkumą, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais.

Dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos

Nukentėjusysis byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo be kita ko prašė priteisti jam iš nuteistojo 2 397,23 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiojo teigimu, jo patirtą turtinę žalą sudaro vaistai nuo skausmo, pleistrai, raminamieji vaistai, antidepresantai, tepalas rando gijimui, odontologo paslaugos, naujų akinių pirkimas, sugadintų grindų/plintusų (grindjuosčių) remontas, psichologei sumokėta suma už jos pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje ir psichologės paslaugos. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo priteisė 386,79 Eur nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimui. Teismas sprendė, kad būtent tokio dydžio turtinė žala, t. y. išlaidos dėl akinių keitimo, odontologo konsultacijos ir medikamentų įsigijimo, kurios susijusios su byloje nagrinėjamu įvykiu, buvo įrodyta. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei prašoma civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-648/2019, 2K-235-628/2020).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nukentėjusysis dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, nes buvo gaminami nauji akiniai (234,30 Eur), suteikta odontologo paslauga (140 Eur), įsigyti vaistai ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ (12,49 Eur), nėra. Teisėjų kolegijai šioje dalyje nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos pagrįstumas taip pat nekelia abejonių, todėl plačiau pasakytina tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikytas nepagrįstu.

Nukentėjusysis, grįsdamas patirtos turtinės žalos dydį, pateikė 2025 m. birželio 13 d. įsigytų kontaktinių lęšių čekį 29,98 Eur sumai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyta 2024 m. gruodžio 27 d. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju kontaktinių lęšių įsigijimas negali būti vertinama kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala dėl jo atžvilgiu nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos, praėjus beveik pusei metų po nagrinėjamo įvykio. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti 5,39 Eur sumos už vaistą ,,(duomenys neskelbtini)“ ir chirurginius pleistrus, kadangi šiai sumai, kadangi jie įsigyti 2025 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo nagrinėjamo įvykio. Taip pat pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai įvertino, jog byloje nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, be jokių aiškių išorinių pažeidimų, kas taip pat nepatvirtina poreikio nukentėjusiajam įsigyti chirurginius pleistrus. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo pateiktame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 13 d. atlikto 15,39 Eur mokėjimo išraše nėra jokių duomenų, už ką mokėjimas buvo atliktas, todėl jo vertinti kaip nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad šis mokėjimas taip pat buvo atliktas nuo įvykio praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Be kita ko, bylos duomenimis nenustatyta, kad nuteistojo neteisėtais veiksmais būtų sugadintas ar tapęs nebenaudojamu nukentėjusiojo turėtas elektroninis parašas, tuo tarpu vien elektroninio parašo panaudojimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinama kaip nuteistojo dėl smurto prieš nukentėjusįjį padaryta žala. Todėl skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai 65,34 Eur suma pagal banko pavedimus už elektroninį parašą nelaikyta nukentėjusiojo patirta turtinė žala dėl nagrinėjamo įvykio.

Nukentėjusiojo teigimu, nuteistajam smurtaujant jo atžvilgiu, buvo išstumdytos laminato grindys, numuštas plintuso (grindjuostės) kampas ir dėl remonto darbų nukentėjusysis patyrė 474,32 Eur žalą. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog jokių objektyvių įrodymų, kad būtent nuteistojo neteisėtais veiksmais buvo padaryti nurodyti apgadinimai, byloje nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiojo nurodyti apgadinimai nebuvo fiksuoti 2024 m, gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole. Taip pat liudytoja LUD2 pirmosios instancijos teisme parodė, kad tarpai grindyse atsirado dar iki nagrinėjamo įvykio, nes ji pati netinkamai sudėjo grindis, o įdauža ant sienos atsirado dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį, jai dedant slenkstį ties terasos durimis. Be to, liudytojas taip pat nurodė, kad įdauža sienoje yra net ne toje vietoje, kur vyko nagrinėjamas įvykis. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje taip pat pagrįstai nurodė, kad į bylą pateikta remonto darbų sąmata buvo sudaryta tik 2025 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų byloje surinktų įrodymų visuma visiškai nepagrindžia, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė 474,32 Eur žalą dėl išstumdytų laminato grindų ir numušto plintuso (grindjuostės) kampo, todėl ši suma tesėtai bei pagrįstai nepriteista iš nuteistojo. Šios išvados nepaneigia ir deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai.

Nukentėjusysis taip pat prašė iš nuteistojo priteisti 1 000 Eur turtinę žalą, kurią patyrė dėl psichologės LUD3 paslaugų. Vis dėlto, ir šioje dalyje teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokio dydžio žalą nukentėjusysis patyrė būtent dėl nagrinėjamo įvykio. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad iš psichologės LUD3 2025 m. birželio 23 d. pateiktos pažymos apie nukentėjusiojo situacijos ypatumus, įžvalgas ir rekomendacijas matyti, jog dauguma pažymoje nurodytų aplinkybių yra susiję tik su nukentėjusiuoju ir jo sutuoktine, jų tarpusavio santykiais, taip pat išskiriamas nukentėjusiojo sutuoktinės galimai netinkamas elgesys, kuris galimai turėjo įtakos nukentėjusiojo būsenai. Šios aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad psichologės paslaugos, už kurias, kaip nurodo pats nukentėjusysis, sumokėjo 1 000 Eur, nebuvo teikiamos dėl nagrinėjamo įvykio. Juo labiau, nei nukentėjusysis, nei liudytoja apklausiama psichologė LUD3 negalėjo nurodyti, kiek susitikimų įvyko ir kokie jų įkainiai, dėl ko skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, jog nėra ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo nurodytą 1 000 Eur sumos sumokėjimą. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats nukentėjusysis patvirtino, kad iš pradžių jam buvo teikiama nemokama psichologo pagalba, tačiau vėliau pats pasirinko mokamą psichologo pagalbą, o kas lėmė jo tokį pasirinkimą, nurodyti negalėjo. Taigi, aptartų duomenų visuma neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje neįrodyta, jog dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė 1 000 Eur žalą dėl psichologo pagalbos, todėl ši suma tesėtai bei pagrįstai nepriteista iš nuteistojo. Tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su tokia išvada, pateikiant deklaratyvius teiginius apie teismo šališkumą, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neteisėtu bei nepagrįstu.

Nukentėjusysis turtinės žalos dydį grindė ir tuo, kad psichologei sumokėjo 450 Eur sumą už jos pasiruošimą ir dalyvavimą teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 139). Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino liudytojos – psichologės LUD3 dalyvavimą teisiamajame posėdyje būtinu, todėl kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, liudytojai kilo visos pareigos ir atsakomybės pagal BPK 83 straipsnį, t. y. ji be kita ko privalėjo atvykti į teismą bei duoti teisingus parodymus. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nukentėjusysis neturėjo jokios pareigos minėtai liudytojai sumokėti už jos ruošimąsi bylos nagrinėjimui bei jos dalyvavimą teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamu nuosprendžiu teisėtai bei pagrįstai nukentėjusiojo nurodyta 450 Eur suma už liudytojos LUD3 dalyvavimą teisiamajame posėdyje nelaikyta civilinio ieškinio dalyku, t. y. patirtos turtinės žalos dalimi, todėl ir pagrįstai nepriteista iš nuteistojo. Be to, nors skunde akcentuojama, kad vieniems proceso dalyviams pirmosios instancijos teismas leido dalyvauti nuotoliniu, o kitiems – ne, kas rodo teismo lojalumą atitinkamoms proceso šalims, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip deklaratyvus. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja bylą nagrinėjantis teisėjas (BPK 241 straipsnio 1 dalis), taigi, būtent teismas sprendžia, kokiu būdu bus vykdoma proceso šalių apklausa, t. y. ar jie bus apklausiami nuotoliu, ar tiesiogiai teismo posėdžių salėje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja – psichologė LUD3 neteikė ir prašymo leisti jai dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, dėl ko teismas ir neturėjo jokio objektyvaus pagrindo minėtą liudytoją apklausti nuotoliniu būdu.

Atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio, rėmėsi 13–14 metų senumo teismų praktika, kai tuo metu ir valiuta buvo kita, ir žmonių pragyvenimo lygis visiškai kitas, todėl jais niekaip negalėjo remtis ar vadovautis skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad šioje dalyje skundžiamame nuosprendyje remtasi kasacinio teismo praktika, išaiškinant, kas yra laikoma turtine žala, kuri yra aktuali ir šiai dienai. Tuo tarpu vertinant prašomos priteisti turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne teismų praktika, o byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie tokią žalą pagrindžia ar paneigia.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos, priteisinat jam iš nuteistojo 386,79 Eur sumą, yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl paliekamas galioti pilna apimtimi, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos

Nukentėjusysis pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš nuteistojo priteisti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydį iš esmės grindė tuo, kad buvo sumuštas savo paties namuose, dėl ko negali jausti suaugus, kad po įvykio nepasitiki savimi, sumažėjo motyvacija darbui, nežino, kaip ateityje reikės užmegzti santykius su žmonėmis, kad iki šiol lankosi pas psichologą, jam nustatytas potrauminis streso sindromas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio, konstatavo, jog neabejotina, kad nukentėjusysis patyrė stresą ir šoką, dėl smurtinių nuteistojo veiksmų, tačiau įvertinęs nukentėjusiojo indėlį į vykusį konfliktą, psichologės įvertinimą dėl nukentėjusiojo psichologinės būklės susijusios su sutuoktine, o ne su nuteistojo veiksmais, sužalojimo mastą ir padarinius, nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė 450 Eur neturtinės žalos dydį. Pateiktu apeliaciniu skundu nesutinkama su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašoma nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti pilna apimtimi.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, 2K-132-942/2021, 2K-80-697/2025).‏‏‎

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinus duomenis, sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio sprendimas sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra pagrįstas ir teisėtas. Kaip teisinga pažymėjo pirmosios instancijos teismas, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai neproporcingas patirtiems sužalojimams ir nepatogumams bei gerokai viršija tokio pobūdžio bylose priteistinų sumų dydžius.

Priešingai skundo argumentams, skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai įvertinta, kad nuteistojo neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, t. y. pastarasis pastūmė nuteistojo seserį liudytoją LUD2. Taip pat pagrįstai įvertinta ir tai, kad nors nukentėjusysis teigė, kad po įvykio patyrė didelį šoką, buvo afekto būsenoje, tačiau byloje esantis vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio buvo guvus, vaikščiojo, bendravo su liudytoja LUD2 turto dalybos klausimais, neatrodo nei sutrikęs, nei pasimetęs, nei išsigandęs. Be to, nukentėjusiojo darytame vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis, jis vartojo necenzūrinę leksiką, kvietė nuteistąjį jam trenkti, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, jog ir pats nukentėjusysis aktyviai dalyvavo konflikte, iš jo nesišalino, o policijos pareigūnus kvietė tik po to, kai baigėsi konfliktas. Pastarosios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymais, jog jis patyrė didelį šoką ir buvo afekto būsenoje. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis pradėjo ir šlubuoti. Pastarųjų aplinkybių visumoje, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jo nagrinėjamas įvykis nukentėjusiajam sukėlė ilgalaikes pasekmes, kurios pablogino nuteistojo kasdienį gyvenimą ir rutiną.

Taip pat pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai įvertino ir nukentėjusiajam konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą bei pagrįstai pažymėjo, kad joks specifinis gydymas dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam nebuvo taikomas, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tenkinus nukentėjusiojo atstovės prašymą, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas bei prijungtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo padarytos nuotraukos, kurioje jis užfiksavo save sužalotą, data ir laikas. Vis dėlto, pažymėtina, kad dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ginčo byloje iš esmės nėra, jie yra nustatyti 2024 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikta nuotrauka šių aplinkybių, t. y. nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, nekeičia. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiajam konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiajam įvykio metu sveikata nebuvo negrįžtamai sužalota, jis neprarado darbingumo, ilgalaikėje perspektyvoje neturi problemų dėl socialinio gyvenimo, jis nėra apribotas, nukentėjusysis pilnai gali tenkinti savo poreikius, vykdyti darbinę veiklą, kuria užsiima ir šiuo metu, nors ir teigia, kad darbinė motyvacija yra sumažėjusi. Kaip minėta, nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia ir tuo, jog ir šiuo metu jam reikalinga psichologo pagalba, pasireiškia depresyvi nuotaika, tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, iš psichologės pateiktos pažymos akivaizdu, jog tokia pagalba jam labiau reikalinga dėl asmeninių santykių, o ne dėl nuteistojo veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas akcentuoti nukentėjusiojo poreikį psichologo pagalbos dėl vykstančių skyrybų proceso, kuris pasak nukentėjusiojo atstovės net nepradėtas dar šiai dienai ir ką puikiausiai teismas galėjo pasitikrinti, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip prieštaraujantis objektyviems duomenimis. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, kurį padarė pats nukentėjusysis, patvirtina, kad iš karo po nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis su liudytoja LUD2 kalbasi apie turto dalybas, kas tik pagrindžia pirmosios instancijos teismo argumentą, kad psichologo pagalba nukentėjusiajam labiau reikalinga dėl asmeninių santykių. Be to, priešingai skundo argumentams, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teisme 2026 m. birželio 8 d. buvo užregistruotas ieškinys dėl nukentėjusiojo santuokos nutraukimo.

Pažymėtina, kad ir teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021, 2K-80-697/2025). Be to, nors teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiškos, tačiau įvertintina ir tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos suma nenukrypsta ir nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų dydžio, kuri svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023, 2K-26-1073/2024, 2K-186-495/2025, 2K-2-788/2026, 2K-82-648/2026, 2K-98-654/2026).

Remiantis išdėstytu, spręstina, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų

Pateiktu patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė iš nuteistojo priteisti jo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas 7 600 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam priteisė 1 650 Eur proceso išlaidų atlyginimą už nukentėjusiojo advokato paslaugų apmokėjimą. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovė prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir šioje dalyje, t. y. dėl nukentėjusiojo proceso išlaidų, patirtų už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Nukentėjusiojo atstovė, grįsdama nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas, pirmosios instancijos teismui pateikė sekančius dokumentus:

2025 m. liepos 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teisines paslaugas sudarė konsultacijos baudžiamosios teisės klausimais 2025 m. liepos 1 d. 17.30 val. kontoroje ir 2025 m. liepos 18 d. 21.30 val. telefonu (2 val.), civilinio ieškinio surašymas ikiteisminiame tyrime (3 val.), prokurorei 2025 m. liepos 18 d. prašymo surašymas, pateikimas dėl papildomų veiksmų ikiteisminiame tyrime (2 val.), klausimų/teksto surašymas ekspertui 2025 m. liepos 28 d. (1 val.), bendra suma – 1 200 Eur (3 t., b. l. 26-27). 2025 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovei nurodytą sumą pagal aptartą sąskaitą (3 t., b. l. 28).

2025 m. birželio 23 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teisines paslaugas sudarė susipažinimas su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. birželio 14 d. nutartimi, skundo surašymas Kauno apygardos teismui, jo pateikimas (6 val.), bendra suma – 1 200 Eur (3 t., b. l. 29). 2025 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovei nurodytą sumą pagal aptartą sąskaitą (3 t., b. l. 30).

2025 m. birželio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teisines paslaugas sudarė konsultacijos baudžiamosios teisės klausimais (2,5 val.), susipažinimas su prokurorės 2025 m. gegužės 25 d. nutarimu, skundo surašymas (3 val.), bendra suma – 1 100 Eur (3 t., b. l. 31). 2025 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovei nurodytą sumą pagal aptartą sąskaitą (3 t., b. l. 32).

2025 m. balandžio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teisines paslaugas sudarė 2025 m. balandžio 16 d. konsultacija baudžiamosios teisės klausimais (2 val.), surašytas advokato orderis ikiteisminiame tyrime, surašytas prašymas prokurorui leisti susipažinti su vis tyrimo medžiaga, atlikti visi kiti veiksmai (7 val.), bendra suma – 1 700 Eur (3 t., b. l. 33). 2025 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovei nurodytą sumą pagal aptartą sąskaitą (3 t., b. l. 34).

2025 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teisines paslaugas sudarė 2025 m. rugpjūčio 22 d. papildoma nukentėjusiojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu (2 val.), suma – 400 Eur (3 t., b. l. 35). 2025 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovei nurodytą sumą pagal aptartą sąskaitą (3 t., b. l. 36).

2025 m. spalio 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teisines paslaugas sudarė susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga Kauno apylinkės teisme (1 val.), kliento atstovavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime Kauno apylinkės teisme (4 val.), bendra suma – 1 000 Eur (3 t., b. l. 37). 2025 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovei nurodytą sumą pagal aptartą sąskaitą (3 t., b. l. 39).

2026 m. sausio 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad teisines paslaugas sudarė nukentėjusiojo atstovavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime Kauno apylinkės teisme (konsultavimas, kelionės į teismą ir atgal, dalyvavimas teismo posėdžiuose, pasiruošimai prieš teismo posėdžių bylos nagrinėjimui, procesinių dokumentų ruošimas, baigiamosios kalbos suruošimas teismui) (5 val.), suma – 1 000 Eur (3 t., b. l. 137). 2026 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo atstovei nurodytą sumą pagal aptartą sąskaitą (3 t., b. l. 136).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso dalyvių nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o tik yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvių prašomos atstovavimo išlaidų atlyginimo sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-648/2024, 2K-65-719/2024, 2K-116-976/2025). Taigi, teismas, spręsdamas dėl tokių išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti jų būtinumą ir pagrįstumą.

Visų pirma pažymėtina, kad nors skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų, netinkamai vadovavosi Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 (toliau – Rekomendacijos), tačiau su tokiu argumentu sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Rekomendacijose yra nurodytas tik maksimalus rekomenduojamas apmokėjimo dydis advokatui ar advokato padėjėjui už jo atstovavimo paslaugas, o ne konkretus įkainis. Minėta, kad proceso šalies prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra tik viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, priteisdamas šias išlaidas. Taigi, konkretų priteistiną atstovavimo išlaidų dydį nustato teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pagrindžiančią atstovavimo išlaidų teisėtumą bei pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikėsi teismų praktikos ir išsamiai bei detaliai motyvavo savo sprendimą nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl proceso išlaidų tenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog prašoma priteisti 7 600 Eur suma atstovavimo išlaidų atlyginimui, neatitinka proporcingumo ir objektyvumo principo ir yra ženkliai per didelė. Šią išvadą patvirtina tai, kad kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju byla nelaikytina sudėtinga bei didelės apimties, dėl ko nukentėjusiojo atstovei nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad byla teisme išnagrinėta per penkis teisiamuosius posėdžius, kurių bendra trukmė sudaro 7 valandas bei kad vieno teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrimi vaizdo įrašai, garsinta bylos medžiagą ir šio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovavimas nebuvo aktyvus. Aukštesnysis teismas taip pat sprendžia, kad tokia teisinė paslauga, kaip advokato orderio išrašymas, nesudaro jokio teisėto pagrindo spręsti dėl to patirtų atstovavimo išlaidų klausimą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymas susipažinti su bylos medžiaga yra šabloniškas ir savo apimtimi nedidelis.

Skunde taip pat akcentuojamas ir baudžiamosios bylos vilkinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Vis dėlto, teisėjų kolegija su tuo sutikti neturi jokio objektyvaus pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta 2024 m. gruodžio 27 d., byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota 2025 m. rugsėjo 30 d., baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta penkių teisiamųjų posėdžių metu. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo atstovė ikiteisminio tyrimo metu teikė ne vieną prašymą ir skundą, kas tai pat įtakojo baudžiamosios bylos proceso trukmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju baudžiamosios bylos procesas būtų vilkinamas, kas sudarytų pagrindą tenkinti apeliacinį skundą ir priteisti visą prašomą proceso išlaidų dydį.

Aptartų duomenų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinį ieškinį dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti sumą sumažinti yra teisėtas. Vis dėlto, teisėjų kolegija nesutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais, vertinant nukentėjusiajam priteistiną proceso išlaidų dydį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų, visiškai nevertino 2026 m. sausio 8 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad teisines paslaugas sudarė ir nukentėjusiojo atstovės kelionės į teismą ir atgal, kas taip pat objektyviai vertinant sudaro atstovavimo išlaidas. Be to, nors skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios atstovės teikti skundai ir prašymai buvo nepagrįsti ar kad nukentėjusiojo atstovė su juo dalyvavo vienoje apklausoje ir teikė civilinį ieškinį, kuris po to buvo tikslinamas teisminio nagrinėjimo metu, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo itin ženkliai sumažinti prašomų priteisti proceso išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad viena pagrindinių nukentėjusio asmens procesinių teisių yra turėti atstovą, kuris privalo teikti atstovaujamam asmeniui teisinę pagalbą, atstovauti jo teisėms ir teisėtiems interesams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovės teikti prašymai ir skundai buvo atmesti. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad pats nukentėjusysis nėra teisininkas, todėl vien tai, kad teismo vertinimu jo atstovė ikiteisminio tyrimo metu teikė nepagrįstus ir perteklinius procesinius dokumentus, neturi lemti ženklaus nukentėjusiojo teisės į patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą suvaržymo.

Remiantis išdėstytu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiajam priteistų procesinių išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, keičiamas ir skundžiamu nuosprendžiu priteista suma didinama iki 3 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta suma yra teisėta bei pagrįsta ir įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su teisinių paslaugų pobūdžiu, yra proporcinga nukentėjusiojo atstovės teiktų teisinių paslaugų apimčiai.

Dėl nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų

Nukentėjusiojo atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. liepos 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam už konsultacijas apeliacijos tema, susipažinimą su skundžiamu nuosprendžiu, jo analizę, apeliacinio skundo dėl nuosprendžio panaikinimo dalyje surašymą ir pateikimą teismui nukentėjusiajam buvo išrašyta sąskaita 1 800 Eur sumai. Taip pat pateikta 2026 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymo kopija patvirtina, kad nukentėjusysis atstovei sumokėjo nurodytą sumą pagal minėtą sąskaitą.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, teisinis pagrindas priteisti nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtas jo atstovavimo išlaidas yra. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme 1 800 Eur suma yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pateiktoje sąskaitoje yra formaliai nurodytos teiktos teisinės paslaugos (konsultacijos apeliacijos tema, susipažinimas su nuosprendžiu, jo analizė, apeliacinio skundo dėl nuosprendžio panaikinimo dalyje surašymas ir pateikimas teismui) bei nurodoma, kad minėtos teisinės paslaugos truko 9 valandas. Šiuo atveju nėra konkrečiai nurodoma, kiek konsultacijų buvo suteikta ir kiek konkrečiai laiko jos truko, taip pat kiek konkrečiai laiko truko susipažinimas su skundžiamu nuosprendžiu ir jo analizė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pateikta sąskaita nėra išsami bei detalizuota dėl nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų, teisėjų kolegija, spręsdama dėl nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų negali remtis vien sąskaitoje pateiktais duomenis. Šiuo atveju įvertintina tai, kad advokatė Laima Razvickienė nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi, atstovė yra labai gerai susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Be to, skundžiamą nuosprendį sudaro 26 lapai, tuo tarpu nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas pateiktas tik dėl nuosprendžio dalies, susijusios su nukentėjusiojo pateiktu civiliniu ieškiniu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. kad yra teisinis pagrindas priteisti nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kad pateikta sąskaita už teisines paslaugas yra nepakankamai išsami, kad atstovė yra gerai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kad nukentėjusiojo atstovės parengtu skundu skundžiama tik dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, sprendžia, jog prašymas priteisti nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas turi būti tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiajam priteistina 1 000 Eur suma. Būtent tokia atstovavimo išlaidų suma, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta ir proporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai.

Taip pat nukentėjusiojo atstovė Kauno apygardos teismui elektroniniu paštu pateikė priedą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliaciniame procese – antstolės Raimondos Pauzienės nukentėjusiajam pateiktą 2026 m. spalio 2 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už faktinių aplinkybių konstatavimą pagal prašymą 200 Eur sumai bei 2026 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis šią sumą sumokėjo antstolei.

BPK 103 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, iš dalies tenkinus nukentėjusiojo ir jo atstovės prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, be kita ko nurodant, kad teismas priims nukentėjusiojo sužalojimo nuotrauką, jeigu ji bus pateikta su data. Sekančio teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pateikė ir teismas priėmė antstolės Raimondos Pauzienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo užfiksuoti nuotraukos, esančios nukentėjusiajam priklausančiame mobiliajame telefone, data ir laikas. Būtent dėl šios antstolės parengto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nukentėjusysis pagal pateiktą sąskaitą antstolei sumokėjo 200 Eur.

Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nukentėjusiojo antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėtų 200 Eur sumos pripažinti proceso išlaidomis. Kaip minėta, nukentėjusiajam ir jo atstovei prašant, apeliacinės instancijos teismas nutarė priimti nuotrauką apie nukentėjusiojo sužalojimą, tačiau tik jeigu bus pateikti ir duomenys apie tokios nuotraukos datą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiu būdu turi būti užfiksuota prašomos prie bylos prijungti nuotraukos data bei nepareigojo kreiptis į antstolį. Šiuo atveju pats nukentėjusysis priėmė sprendimą nuotraukos datą fiksuoti kreipiantis į antstolį, dėl ko patyrė ir atitinkamas išlaidas.

Remiantis išdėstytu, spręstina, kad nėra pagrindo nukentėjusiojo antstolei sumokėtą 200 Eur sumą už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pripažinti proceso išlaidomis, kadangi jos nelaikytinos būtinomis. Todėl nukentėjusiojo atstovės prašymas priteisti nukentėjusiajam jo patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už antstolės parengtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 7 d. patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma už suteiktą advokatės Kęstučio Gudyno antrinę teisinę pagalbą nuteistajam KAL1 yra 214,58 Eur (4 t., b. l. 66).

Remiantis BPK 106 straipsnio 1 dalimi, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pastarosios nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios, bet ir apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei nukentėjusiojo atstovės apeliacinius skundus, t. y. nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Byla nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, spendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo KAL1 nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išieškojimo skyriaus vyriausiosios specialistės CIA1 apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiojo NKA1 atstovės advokatės Laimos Razvickienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalis dėl civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinio ieškinio ir dėl nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų atlyginimo.

Iš nuteistojo KAL1 priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 226,12 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų dvylikos euro centų) sumą nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlyginimo visiško įvykdymo.

NKA1 iš KAL1 priteistą proceso išlaidų sumą už nukentėjusiojo advokato paslaugų apmokėjimą padidinti iki 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 16 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nukentėjusiojo NKA1 atstovės advokatės Laimos Razvickienės prašymą dėl nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti NKA1 iš KAL1 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų procesų išlaidų atlyginimą.

Nepriteisti iš KAL1 valstybės naudai 214,58 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų penkiasdešimt aštuonių euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. spalio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė