Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-11-04 · Administracinė byla Nr. eA-3156-556/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-04
Bylos Nr.
eA-3156-556/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04705-2026-9
Bylos rūšis
Administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius, Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo deprtamentas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3156-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04705-2026-9Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 26S83568 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja nurodė šias svarbiausias faktines aplinkybes ir argumentus:

Sprendimu pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėn. (5 m.), kadangi pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti vizą.

Sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir neproporcingas, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principus ir turėtų būti panaikintas. Priimant sprendimą uždrausti atvykti nebuvo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokio sprendimo priėmimui. Sprendimas formalus, priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) rašte pateikta bendra informacija, neatlikus pareiškėjos aplinkybių individualaus vertinimo, neatitiko VAĮ administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nemotyvuotas. Priimtu administraciniu teisės aktu sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjai, tačiau nebuvo atsižvelgta į konkrečias aplinkybes, įskaitant pareiškėjos ir jos sutuoktinio, Lietuvos Respublikos piliečio, interesus ir proporcingumo principo.

Sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią užsieniečiui gali būti uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl apribojimo užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką grėsmės nacionaliniam saugumui pagrindu, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo nuostatas, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai VSD išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimas nustatytas pagal „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos Vyriausybei priklausančios finansų įstaigos keliamos grėsmės vertinimu, tačiau pareiškėja niekada nedirbo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos Vyriausybei priklausanti sisteminės svarbos finansų įstaiga. Pareiškėja dirbo privačioje finansų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“). Šią privačią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko tik 2024 m. gruodį, o valdymą perėmė tik 2026 m. gegužės 1 d.

Pareiškėja nuo 2022 m. liepos 21 d. yra sudariusi santuoką su V. A., Lietuvos Respublikos piliečiu. Sprendimai, apribojantys pareiškėjos, o taip pat Lietuvos Respublikos piliečio privatų gyvenimą, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir neproporcingi. Ginčijamu Sprendimu nustatomi apribojimai nėra būtini demokratinėje visuomenėje. Priimant sprendimus atsisakyti išduoti leidimą gyventi, uždrausti atvykti nebuvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjos teisę į privatų gyvenimą ir šeimą, įtvirtintą Europos Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje.

Nors pareiškėjos sutuoktinis ir buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, šiuo metu yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Pareiškėjos sutuoktiniui Lietuvoje priklauso nekilnojamasis turtas, čia gyvena ir pareiškėjos šeima. Uždraudžiant pareiškėjai atvykti neatsižvelgta į sprendimu nustatomus apribojimus jos sutuoktiniui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nepagrįstai apribota teisė į privatų gyvenimą, priimtas neproporcingas sprendimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

VSD išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja, dirbdama Rusijai strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje (nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. kovo 7 d. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“) gali būti išnaudota Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. buvo įsteigta Rusijos banko „(duomenys neskelbtini)“ kartu su „Rusijos paštu“. „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas veiklą kartu su „Rusijos paštu“ išplėtojo platų regioninių padalinių tinklą bei yra Rusijos strateginio sektoriaus finansų įstaiga. Šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ pilnai perėjo į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio vieneto nebeliko. Turimais duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos Vyriausybei priklausanti sisteminės svarbos finansų įstaiga, glaudžiai susijusi su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių paskyrė prezidentas Vladimiras Putinas.

Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą vadovavosi ne tik VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes ir vertino Sprendimo proporcingumą.

Pažymėjo, kad pareiškėja savo skunde ginčija tik vieną iš ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindų – pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja neginčija, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti vizą, kas yra savarankiškas pagrindas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus.

Pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui yra grindžiama jos realiai atliktais veiksmais VSD surinktos informacijos kontekste, atlikus individualų pareiškėjos vertinimą, ginčijamas Sprendimas yra proporcingas.

Pareiškėjos darbo pobūdis Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturėjo įtakos vertinant pareiškėjos dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos užimtos pareigos nepaneigė galimybės pareiškėjai rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo). Atsakovo vertinimu, reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius nusikalstamus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjos atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamo Sprendimo proporcingumą, todėl Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą, atliko individualų kompleksinį pareiškėjos vertinimą. Migracijos departamentas sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėja susijusias aplinkybes, todėl Migracijos departamento išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui atitiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką – pareiškėjos valstybės saugumui keliama grėsmė yra reali.

Šalies argumentai

Pareiškėja klaidino teismą nurodydama, kad nedirbo Rusijos Federacijos banke „(duomenys neskelbtini)“. Sprendime ir VSD išvadoje konstatuota, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui dėl darbo Rusijos Federacijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“.

Nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo netinkamai įvertinti pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjos sutuoktinis negyveno Lietuvos Respublikos (jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo registruota Rusijos Federacijoje, jis Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas, atvykdavo į Lietuvos Respubliką tik periodiškai, deklaravo savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje tik nuo 2026 m. gegužės 21 d. (po Sprendimo priėmimo)). Pareiškėjos sutuoktinis yra ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Rusijos Federacijoje, galintis gyventi Rusijos Federacijoje su pareiškėja. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis buvo įvertinti tinkamai.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 38 punktas numato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai Sprendimu nustatytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas. Pabrėžė, kad pareiškėjai Sprendimu nėra uždrausta atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad:

Sprendimas buvo priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

„(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. buvo įsteigta Rusijos „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Rusijos paštu. Vykdydamas veiklą, „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Rusijos paštu išplėtojo platų regioninių padalinių tinklą ir yra Rusijos strateginio sektoriaus finansų įstaiga. Šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ visiškai perėjo į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio vieneto nebeliko. „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos vyriausybei priklausanti sisteminės svarbos finansų įstaiga, glaudžiai susijusi su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių paskyrė prezidentas Vladimiras Putinas.

Pareiškėjos darbas „(duomenys neskelbtini)“ kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi į Lietuvą vykstančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar tarnavę valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose sistema. Kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys ar tarnaujantys Rusijos valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybę bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse (prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO (angl. North Atlantic Treaty Organization) ir ES valstybėms).

Pareiškėja, dirbdama „(duomenys neskelbtini)“, privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

II.

Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad:

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade (Rusija) 2026 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti Šengeno vizą Rusijos Federacijos pilietei V. A.. Sprendimas grindžiamas šia (šiomis) priežastimi(-is): viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis sprendimas apskųstas nebuvo, todėl laikė, jog jis yra nenuginčytas ir galiojantis.

Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą bei į tai, kad pareiškėja gali kelti grėsmę valstybės saugumui, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 37, 38.3 ir 5 punktais, 2026 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 26S83568 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja VSD pripažinta kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui asmuo. Pažymėta, kad asmens keliama grėsmė valstybės saugumui, nustatyta remiantis jos buvusiais darbiniais santykiais. Migracijos departamentas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pritarė VSD išvadai, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėja 2016–2018 m. dirbo Rusijos viešojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, sudarė pagrindą konstatuoti, jog asmens atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams. Todėl Migracijos departamentas pritarė VSD išvadai, kad asmuo gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Pareiškėjos su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, tačiau jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje nedirbo ir nedirba, jo vizitų trukmė Lietuvos Respublikoje vertinama kaip trumpalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, į VSD siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (5 metus), kad pareiškėjai atsisakyta išduoti vizą, kad asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, pareiškėjai nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Teismas apžvelgė, Įstatymo 133 straipsnio ir 5 dalis, Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37, 38 punktus bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo pavojaus valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja sprendimo, kuriuo jai buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, neskundė, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja su juo sutiko.

Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nurodė, kad Migracijos departamentas laikėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatytų pagrindų, t. y. įvertino VSD išvadą bei pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į kompetentingos institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėjo išvados, kad VSD surinkta informacija leido teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjos ryšius ir nustatė, kad pareiškėjos su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja, taip pat, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietis, tačiau jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje nedirbo ir nedirba, jo vizitų trukmė Lietuvos Respublikoje vertinama kaip trumpalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, jog pareiškėjos sutuoktinis Sprendimo priėmimo metu negyveno Lietuvos Respublikoje, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo registruota Rusijos Federacijoje, jis Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas, atvykdavo į Lietuvos Respubliką tik periodiškai, o deklaravo savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje tik nuo 2026 m. gegužės 21 d., t. y. po ginčijamo Sprendimo priėmimo.

Teismas pabrėžė, jog Migracijos departamentas tinkamai vertino pareiškėjos šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kadangi pareiškėjos sutuoktinis yra ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos Federacijos pilietis, gyvenantis Rusijos Federacijoje, galintis gyventi Rusijos Federacijoje su pareiškėja.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pasikeitusi geopolitinė situacija ir Rusijos bei Baltarusijos režimų keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui didina propagandos, informacijos rinkimo ir asmenų verbavimo riziką, todėl siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir užtikrinti valstybės bei visuomenės interesų viršenybę, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.

Teismas darė išvadą, kad Sprendimu pareiškėjai nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis yra proporcinga ir adekvati priemonė taikoma pareiškėjai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino surinktus duomenis ir priėmė VAĮ atitinkantį, pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl nebuvo pagrindo jį naikinti.

Teismas, netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo, atmetė pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas atmetė VSD prašymą priteisti iš pareiškėjos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už vertimų paslaugas. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodomas dokumento VSD 2026 m. kovo 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vertimas RU-LT - Rusų k./Lietuvių k., tačiau detalesnė informacija nebuvo pateikta, todėl nebuvo aišku, koks vertimas buvo atliktas.

III.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašė priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

vien darbo „(duomenys neskelbtini)“ faktas neįrodo individualios grėsmės. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėja buvo užverbuota ar kad kas nors mėgino ją verbuoti, ar, kad ji būtų bendravusi su Rusijos žvalgybos ar saugumo tarnybų pareigūnais ar tarpininkais, gavusi arba vykdžiusi tokių tarnybų užduotis, turėjusi valstybės saugumo požiūriu jautrių funkcijų ar atlikusi bent vieną Lietuvos Respublikos interesams nepalankų veiksmą. Darbo santykis pats savaime nėra asmens polinių pažiūrų įrodymas, taip pat lojalumo valdžiai įrodymas;

pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino pareiškėjos darbo funkcijos. Pareiškėja „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. kovo 7 d., jos oficiali pareigybė buvo ekspertė. Darbas buvo susijęs su klientų konsultavimu banko produktų ir paslaugų klausimais, įprastų mokėjimų aptarnavimu, pagalba klientams naudojantis banko paslaugomis bei klientų aptarnavimo programa. Pareiškėja darbo klausimais nebendravo su (duomenys neskelbtini) aukščiausia vadovybe, Rusijos valstybės institucijomis, teisėsaugos ar žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

VSD nepagrįstai nurodo, kad žvalgybos tarnybų ryšys su agentu teoriškai gali tęstis arba gali būti atnaujintas ir žmogui pakeitus darbą;

byloje nėra duomenų apie ankstesnį pareiškėjos bendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis, tokio bendradarbiavimo atnaujinimą, ryšius su buvusiais kolegomis, kurie būtų siejami su žvalgybos ar saugumo tarnybomis, ar kitą po 2018 m. atsiradusį individualų rizikos veiksnį;

pareiškėja neginčija fakto (Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2026 m. kovo 25 d. sprendimo atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą nebuvo apskųstas ir yra galiojantis) ir šiame procese neprašo vizos atsisakymo panaikinti, tačiau pareiškėja pabrėžia, kad iš to negalima daryti išvados, kad vėliau priimtas savarankiškas Migracijos departamento sprendimas penkerius metus uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą apskritai iškrenta iš veiksmingos teisminės kontrolės;

Žemesnės instancijos teismas

pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad „šiuo metu kardinaliai yra pasikeitusi geopolitinė situacija“, ir šį teiginį susiejo su Rusijos bei Baltarusijos režimų agresyvumu, propagandistų veikla ir galimybe Lietuvoje esančius režimui palankius asmenis panaudoti priešiškai veiklai. Pareiškėja neginčija dabartinio Rusijos keliamos grėsmės masto, tačiau bendras geopolitinis kontekstas šioje byloje nėra naujai 2026 m. atsiradusi aplinkybė. Bendras valstybės saugumo fonas gali pateisinti griežtesnį patikrinimą, bet jis negali būti individualios išvados pakaitalas;

pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjos šeimyniniai ryšiais su Lietuva nėra pakankamai reikšmingi. Pareiškėja pabrėžia, jog pareiškėjos vyro (kuris turi ir Lietuvos, ir Rusijos pilietybę) senelis ir dėdė gyvena Lietuvoje, o močiutė palaidota Lėbartų kapinėse. Pareiškėjos vyrui Lietuvoje priklauso nekilnojamas turtas – butas, be to pareiškėja su vyru planuoja ateityje savo šeimos centrą perkelti į Lietuvą, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad sutuoktiniai gali ir toliau gyventi Rusijos Federacijoje, apibūdina tik vieną, t. y. dabartinės situacijos dalį, bet ne visą šeimos gyvenimo perspektyvą;

pareiškėjai nėra suprantama ar būtina penkerius metus visiškai uždrausti Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktinei net trumpam atvykti kartu su vyru į jo pilietybės valstybę, lankyti čia gyvenančius jo artimuosius ir palaikyti jau anksčiau egzistavusį šeimos ryšį su Lietuva. Nors šeimyniniai ryšiai yra silpni, jie turi būti realiai įvertinti;

jeigu būtų patvirtinta pareiškėjos individuali grėsmė, ji nesutinka su penkerių metų terminu. Pareiškėjos atveju, Migracijos departamentas nepaaiškino 5 metų termino būtinybės ir nenurodė, kodėl nėra galimas trumpesnis terminas; pirmosios instancijos teismas išsamiai dėl to nepasisakė;

Žemesnės instancijos teismas

pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė bendrą teisinį standartą: sprendžiant dėl galimos grėsmės atliekamas perspektyvinis vertinimas, todėl tam tikras prognozavimas neišvengiamas, tačiau jis negali būti grindžiamas vien spėjimais ir įtarimais. Byloje nėra nei nustatytų individualių faktų, nei objektyviais duomenimis pagrįstų individualių požymių apie pareiškėjos verbavimą, specialias užduotis, jautrias prieigas, ryšius su Rusijos žvalgybos ar saugumo tarnybomis, politinę ar propagandinę veiklą arba kitokį Lietuvos saugumui nepalankų elgesį. Nenustatyta ir jokios po 2018 m. atsiradusios aplinkybės, kuri paaiškintų, kodėl daugiau kaip prieš aštuonerius metus pasibaigęs darbas „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. tebėra realios ir aktualios grėsmės šaltinis;

Migracijos departamento Sprendime nebuvo tinkamai individualizuota, kokios konkrečios pareiškėjos darbo funkcijos „(duomenys neskelbtini)“ siejamos su grėsme, kuo ši rizika išliko aktuali praėjus daugiau kaip aštuoneriems metams, kokią reikšmę turi 25 ankstesni atvykimai į Lietuvą be nustatytų saugumo incidentų, kokie yra realūs jos šeimos ryšiai su Lietuva ir kodėl konkrečiai būtinas būtent penkerių metų draudimas. Atsižvelgiant į tai, nebuvo nustatytas faktinis pagrindas itin griežtai 5 metų ribojamajai priemonei.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas priimdamas Sprendimą vadovavosi ne tik VSD išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, bet ir atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes ir vertino ginčijamo Sprendimo proporcingumą.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad pareiškėja nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjos grėsmė valstybės saugumui yra grindžiama jos realiai atliktais veiksmais VSD surinktos informacijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, atlikus individualų pareiškėjos vertinimą. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje) VSD surinktos kontržvalgybinės informacijos kontekste ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nei Migracijos departamentui nei teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja būtų laikoma nelojalia Rusijos Federacijos režimui, pareiškėja nėra persekiojama Rusijos Federacijoje, nėra nutraukusi ryšių su Rusijos Federacija (išvyksta į Rusijos Federaciją). Pareiškėja nėra Rusijos Federacijos opozicijos dalyvė, nėra atlikusi veiksmų, dėl kurių Rusijos Federacija laikytų pareiškėją režimui nelojaliu asmeniu (pareiškėja gali laisvai atvykti ir išvykti iš Rusijos Federacijos, todėl Rusijos Federacija nelaiko pareiškėjos režimui nelojaliu asmeniu).

Atsakovas laikosi pozicijos, kad Migracijos departamento Sprendimas taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., 2024 m. liepos 24 d. nutartį Nr. eA-1934-815/2024, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023, 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023). Pareiškėjos darbo pobūdis Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos vertinant pareiškėjos dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjai rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad VSD išvada yra tinkamas įrodymas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

Atsakovo vertinimu, priimant ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjos atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste), pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamo sprendimo proporcingumą, todėl Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko individualų kompleksinį pareiškėjos vertinimą. Migracijos departamentas sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėja susijusias aplinkybes, todėl Migracijos departamento išvada apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo teismo praktiką – pareiškėjos valstybės saugumui keliama grėsmė yra reali.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjos šeimyniniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Migracijos departamento turimais duomenimis pareiškėjos sutuoktinis negyveno Lietuvos Respublikoje (jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo registruota Rusijos Federacijoje, jis Lietuvos Respublikoje nebuvo įdarbintas, atvykdavo į Lietuvos Respubliką tik periodiškai, deklaravo savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje tik nuo 2026 m. gegužės 21 d. (po Sprendimo priėmimo)). Pareiškėjos sutuoktinis yra ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos Federacijos pilietis, galintis gyventi Rusijos Federacijoje su pareiškėja. Migracijos departamentas taip pat neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjos ryšių su jos sutuoktinio tėvu, dėde ir močiute, nes pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Migracijos departamentas vertina esamus asmens šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatą, pareiškėjos sutuoktinio tėvas, dėdė ir močiutė nėra pareiškėjos šeimos nariai, jų gyvenimas / buvimas Lietuvos Respublikoje neturi įtakos Sprendimo teisėtumui/proporcingumui.

Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog 5 metų terminas yra nepagrįstas, kadangi Sprendimas yra priimtas dviem savarankiškais pagrindais (grėsmės valstybės saugumui ir atsisakymo išduoti vizą). Atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 1 ir 5 dalis bei Kriterijų vertinimo 38 punktą, Sprendimu abiem faktiniais ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindais (Įstatymo 133 str. 1 ir 5 d.) nustatytinas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra 5 metai. Pagal Migracijos departamento atliktą individualų pareiškėjos vertinimą, šis terminas yra proporcingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

VSD nurodo aplinkybes, kurių pareiškėja neginčija, t. y. pareiškėja 2016–2018 m. dirbo Rusijos viešojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Rusijos strateginio sektoriaus finansų įstaigoje, priklausančioje Rusijos valstybei; pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, gyvena su sutuoktiniu V. A. (turinčiu Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos (nuo 2011 m.) pilietybes) Rusijoje. Pareiškėjos santuoka sudaryta 2022 m. liepos 21 d. Rusijoje. Taip pat Rusijoje gyvena pareiškėjos sutuoktinio tėvas (Rusijos Federacijos pilietis); pareiškėjai nebuvo išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje (leidimai gyventi Lietuvoje, nacionalinės vizos). atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad MD Sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjos individualią situaciją.

VSD nurodo, kad pareiškėjos kaip užsienietės grėsmės vertinimas nėra baudžiamojo proceso dalis, bet administracinės procedūros dalis, todėl administracinei procedūrai neturėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai. Šios išvados kyla iš nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2423-629/2025 48 p.; 2025 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1734-525/2025 66 p.; 2025 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1363-520/2025 64 p. ir kt.).

VSD atkreipia dėmesį, kad jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2198-575/2024 ir kt.).

VSD nurodo, kad pareiškėja nepateikė į bylą visiškai jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą Rusijos Federacijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką.

VSD paaiškina, kad pareiškėjos ryšiai su Lietuva yra formalaus pobūdžio, iš esmės grindžiami vien tik jos sutuoktinio turima dviguba Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos pilietybe. Pareiškėja nėra pasiekusi jokio integracijos lygio Lietuvoje, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, susiję su jos sutuoktinio Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad viena iš faktinių ir teisinių aplinkybių, į kurią buvo atsižvelgta priimant Sprendimą – atsisakymas pareiškėjai išduoti Šengeno vizą. Sprendimas atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą buvo įformintas Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2025 m. kovo 25 d. individualiu administraciniu aktu. Tiek sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą, tiek ir Sprendimas yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo pačiu faktiniu pagrindu – pareiškėjos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui. VSD pabrėžia, jog nagrinėjamai bylai teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytu ir nepanaikintu kompetentingos institucijos administraciniu sprendimu – Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade 2025 m. kovo 25 d. individualiu administraciniu aktu.

Žemesnės instancijos teismas

VSD vertinimu, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjos teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, o Sprendimas atitiko VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėja nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl pateikė apeliacinį skundą.

Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą nagrinės apeliacine tvarka ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja 2026 m. spalio 28 d. pateikė rašytinius paaiškinus dėl Migracijos departamento ir VSD atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Byloje nustatyta, kad:

2026 m. vasario mėn. pareiškėja, Rusijos Federacijos pilietė, pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui Kaliningrade prašymą išduoti daugkartinę C tipo Šengeno vizą;

Pareiškėja, pildydama paraišką, nurodė, kad jos kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas. Nurodytas kvietėjas – pareiškėjos sutuoktinis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietybę turintis V. A., kuris yra deklaravęs, kad gyvena Rusijos Federacijoje. Lietuvoje gyvena V. A. senelis Lietuvos Respublikos pilietis S. V. A.;

VSD 2026 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėja paraiškoje C tipo Šengeno vizai gauti nurodė, kad ji 2016 m. spalio 24 d. – 2018 m. kovo 7 d. dirbo Rusijos Federacijos viešojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešųjų šaltinių duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. buvo įsteigta Rusijos Federacijos „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Rusijos Paštu. „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas veiklą kartu su Rusijos Paštu išplėtojo platų regioninių padalinių tinklą bei yra Rusijos Federacijos strateginio sektoriaus finansų įstaiga. Šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ pilnai perėjo į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio vieneto nebeliko. VSD turimais duomenimis, „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos Federacijos Vyriausybei priklausanti sisteminės svarbos finansų įstaiga, glaudžiai susijusi su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių paskyrė prezidentas Vladimiras Putinas. VSD vertinimu, pareiškėjos darbas „(duomenys neskelbtini)“ kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leido teigti, kad Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi į Lietuvą vykstančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar tarnavę valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose;

Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade 2026 m. kovo 25 d. atsisakė išduoti Šengeno vizą pareiškėjai, nes, nagrinėjant jos prašymą, buvo gautas VSD vertinimas, jog pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl VSD rekomendavo neišduoti jai daugkartinės C tipo Šengeno vizos. VSD vertinimu, dėl darbo „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėja privalėjo būti lojali Rusijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat neatmesta galimybė, kad pareiškėja gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Pareiškėja gali būti išnaudota vykdyti Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotis, kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1, 5 dalimis, Taisyklių 15 punktu ir Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 punktais, uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 5 metus, konstatavęs, kad asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir, kad asmeniui buvo atsisakyta išduoti vizą.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų) arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

Įstatymo 4 straipsnio 4 punktas nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Taisyklių 15 punktas nustato, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C. SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Kriterijų vertinimo 5 punktas nustato, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte numatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 37.1. kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 37.2. užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte numatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija, įrodymų vertinimo aspektu patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šių įrodymų vertinimo taisyklių ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepritarė tam tikriems pareiškėjos teiginiams ir argumentams, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, todėl jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, pateikia papildomus argumentus.

Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu ir teigia, kad toks vertinimas nebuvo pakankamai individualizuotas, nes grindžiamas prieš beveik aštuonių metų buvusiu pareiškėjos darbu „(duomenys neskelbtini)“, nenustačius konkrečių jos ryšių su Rusijos žvalgybos ar saugumo tarnybomis, priešiškos veiklos ar kitų realią grėsmę patvirtinančių aplinkybių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, atliekamas perspektyvinis, t. y. į ateitį nukreiptas, vertinimas, todėl situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Priimant grėsme valstybės saugumui grindžiamą sprendimą, nebūtina nustatyti, kad užsienietis atliko konkrečius neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1950-575/2024). Vis dėlto tokia prognozė negali būti grindžiama vien spėjimais, įtarimais ar bendro pobūdžio informacija. Ji turi būti grindžiama konkrečiam asmeniui nustatytais faktais, ypač duomenimis apie ankstesnius jo veiksmus, jų pobūdį ir ryšius. Šie duomenys turi būti vertinami kartu su asmens individualia situacija, įskaitant jo šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2024 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024). Pažymėtina, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečių atžvilgiu gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1855-442/2026; 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023). EŽTT yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Nuosekliai formuojamoje ir dominuojančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad lojalumo Rusijos / Baltarusijos valdžiai reikalavimas yra taikomas visiems asmenims, dirbantiems / tarnaujantiems Rusijos / Baltarusijos valstybinėse institucijose, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, o net ir neaukštos kvalifikacijos pareigos paprastai pripažįstamos keliančiomis grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2103-415/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1211-552/2024 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl nepakankamai individualizuoto vertinimo yra subjektyvaus pobūdžio, nesudarantys pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio galimos grėsmės valstybės saugumui, nėra būtina nustatyti, kad asmuo jau yra atlikęs konkrečius prieš Lietuvos Respubliką nukreiptus veiksmus, bendradarbiauja su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnybomis arba yra padaręs teisės pažeidimus. Tokio pobūdžio vertinimas yra perspektyvinis ir nukreiptas į galimos rizikos nustatymą. Todėl reikšminga ne tik tai, ar asmens priešiška veikla jau yra faktiškai įrodyta, bet ir kompetentingų valstybės institucijų nustatytos konkrečios aplinkybės, leidžiančios pagrįstai spręsti apie galimos grėsmės valstybės saugumui tikimybę.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad, vertinant pareiškėjos grėsmę nacionaliniam saugumui, buvo atsižvelgta į jos darbovietės svarbos lygį Rusijos Federacijoje, t. y., kad „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. buvo įsteigta Rusijos banko „(duomenys neskelbtini)“ kartu su „Rusijos paštu“. „(duomenys neskelbtini)“ vykdydamas veiklą kartu su „Rusijos paštu“ išplėtojo platų regioninių padalinių tinklą bei yra Rusijos strateginio sektoriaus finansų įstaiga. Šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“ pilnai perėjo į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinio vieneto nebeliko. „(duomenys neskelbtini)“ yra Rusijos Vyriausybei priklausanti sisteminės svarbos finansų įstaiga, glaudžiai susijusi su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis. VSD, pagal kompetenciją vertindamas valstybės saugumui galinčias kilti grėsmes, paaiškino šios aplinkybės reikšmę ir nurodė, kad tokiose strategiškai svarbiose įmonėse dirbantys asmenys dėl jiems keliamų patikimumo ir lojalumo reikalavimų bei jų profesinės aplinkos gali būti pažeidžiami Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų poveikio ar išnaudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjos darbas minėtoje įmonėje buvo prieš ilgesnį laiką, savaime nepaneigia jos reikšmės, vertinant galimą grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad ši aplinkybė buvo vertinama ne izoliuotai ir ne kaip savaime patvirtinanti pareiškėjos keliamą grėsmę, bet kartu su VSD turima informacija ir aktualiu saugumo situacijos kontekstu. Vien pareiškėjos nesutikimas su tokios aplinkybės reikšmingumu nepaneigia kompetentingos institucijos atlikto rizikos vertinimo, o apeliaciniame skunde nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad šiai pareiškėjos profesinės veiklos aplinkybei buvo suteikta akivaizdžiai nepagrįsta reikšmė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentas, jog nenustatyta konkrečių individualių faktų, nei objektyviais duomenimis pagrįstų individualių požymių apie pareiškėjos verbavimą, specialias užduotis, jautrias prieigas, ryšius su Rusijos žvalgybos ar saugumo tarnybomis, politinę ar propagandinę veiklą arba kitokį Lietuvos saugumui nepalankų elgesį, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, kadangi, kaip jau minėta, vertinant, ar pareiškėja gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, atliekamas perspektyvinis grėsmės vertinimas. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad ji nėra susijusi nei su Baltarusija, nei su Baltarusijos jėgos struktūromis nėra duomenų, kad ji būtų propagandistė, skleistų Rusijos režimo propagandą, vykdytų politinę veiklą arba būtų susijusi su tokio pobūdžio operacijomis, pareiškėjos 2024 ir 2025 m. kelionės į Lietuvą vyko jau ne ankstesnėje, „taikioje“ geopolitinėje realybėje, o plataus masto Rusijos agresijos, sankcijų ir oficialiai deklaruotos padidintos saugumo grėsmės sąlygomis, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytą galimos grėsmės valstybės saugumui riziką.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuva. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, vertindami pareiškėjos ryšius su Lietuva, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja su Lietuvos Respublikos (nuo 2011 m.) ir Rusijos Federacijos piliečiu V. A., gim. 1992 m. Rusijoje, santuoką sudarė 2022 m. liepos 21 d.; nėra duomenų apie pareiškėjos ir jos sutuoktinio vaikus; nėra duomenų apie pareiškėjos vyro deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jis gyvena užsienio valstybėje (Rusijos Federacijoje), nėra duomenų apie jo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje. V. A. periodiškai atvyksta į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės išorės sieną. Per pastaruosius vienerius metus V. A. vyko į Lietuvos Respubliką 11 kartų, jo vizitų trukmė 1–17 dienų. V. A. tėvas S. V. A., gim. 1964 m. Rusijoje, nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jis gyvena užsienio valstybėje (Rusijos Federacijoje). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos nurodyti istoriniai ir šeiminiai ryšiai nėra pakankami pagrįsti jos glaudžius ryšius su Lietuva.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pripažinti neproporcingu pareiškėjai nustatyto penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendžiant dėl draudimo trukmės, buvo atsižvelgta į VSD pateiktą vertinimą, galimos grėsmės pobūdį, pareiškėjos individualias aplinkybes ir jos ryšių su Lietuvos Respublika intensyvumą, vadovautasi Įstatymu, Taisyklių ir Kriterijų vertinimo tvarka. Byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjos interesas atvykti į Lietuvą būtų susijęs su čia faktiškai susiformavusiais itin glaudžiais šeiminiais, socialiniais ar ekonominiais ryšiais. Apeliaciniame skunde nenurodyta tokių individualių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nustatytas terminas yra akivaizdžiai neproporcingas siekiamo valstybės saugumo tikslo atžvilgiu.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino VSD pateiktos informacijos reikšmę, pareiškėjos individualią situaciją, jos šeiminius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika bei jai taikytos priemonės proporcingumą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčijamą Migracijos departamento Sprendimą teisėtu ir pagrįstu. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVeslava RuskanArūnas Sutkevičius