Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-893-525/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00547-2026-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad nenagrinėjant teisme esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, tai ne tik neatitinka Teisėjų etikos kodekse nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir demokratinės valstybės sampratos/esmės; 4) pripažinti esant trečius metus užšaldytiems/įšaldytiems apeliacinės pakopos procesams; 5) taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones: sustabdyti antstolio vykdomus pagal vykdomuosius dokumentus išieškojimų veiksmus; įpareigoti antstolį nedelsiant/skubiai priimti patvarkymą – skubiai padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų lėšų – 4 265,14 Eur dydžio, limitą; 6) pripažinti tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui, manęs atžvilgiu [antrus metus neleidžiate/blokuojate/vilkinate bylų/administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą]; 7) priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią/nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams/neveikimui/vilkinimui/elgsenai, stoką bei nepagarbą/ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos/moralės kodeksams/principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 150 000 Eur moralinės/emocinės/psichologinės žalos/skriaudos/kenkimo atlyginimą; 8) pripažinti Mažeikių RSA elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą klausyti įstatymų, moralės/etikos principų (veikti tik sąžiningai, protingai ir teisingai) nuostatų, paisyti savo veiksmų/elgsenos atsakomybės ir čia, privalomai vykdyti teisingumą; 9) nesielgti priešingai ir neteisėtai, ir neversti prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme; 10) nustoti sąmoningai savivaliaujant, kenkti ir, vadovaujantis ta, turima teise (konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia) į objektyvų teismą – privalomai užtikrinti ją čia, realiai ir ta, visų lygybe prieš įstatymą, sudaryti čia, tinkamas sąlygas įstatymine tvarka apginti, neteisėtai Mažeikių RSA pažeistas savo teises, įstatymų saugomus interesus; 11) pripažinti ir priimti: DK 24 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – Įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai (..) privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; DK 24 str. 2 d. įtvirtinta nuostata – Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; DK 24 str. 5 d. įtvirtinta nuostata – Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo (...) gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; DK 26 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – Darbdavys privalo įgyvendinti (...) lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus; 12) priimti tą akivaizdų faktą, kad net antrus metus čia, nesugebate pripažinti neteisėtais Mažeikių RSA įvykdytus sistemingus ir daugybinius, įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti jums čia pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, jūsų čia, ikišiolinį nesugebėjimą pamatyti juose (atsakovės atliktuose veiksmuose, neveikime, vilkinime ir t. t.) pergalės tiesą ir, įvykdyti teisingumą. Pripažinti tuos, neįmanomus paslėpti, užgožti čia, įrodymus, patvirtinančius jūsų tikrą neįgalumą; 13) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; uždrausti administracinio teismo rūmų teisėjams priiminėti/„kepti“ tuščias/betiksles/beprasmes, atsisakyti priimti pareiškimą nutartis; areštuoti teisėjų turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis), nes dėl jos, tokios tikslingos, sąmoningos ir, tyčinės elgsenos/veikos/neveikimo ir, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas/nebereikalingas.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Teismas taip pat už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė dėl kokio konkretaus įstatymo ar jo dalies, taikytinos nagrinėjamoje byloje, prieštaravimo Konstitucijai teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismas į Konstitucinį Teismą kreipiasi tik tada, kai kyla pagrįstų abejonių dėl byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad prašymas turi būti konkretus ir susijęs su ginčo nagrinėjimui taikytinu teisiniu reguliavimu. Administracinis teismas neturi įgaliojimų savarankiškai identifikuoti ar formuluoti galimų normų prieštaravimo Konstitucijai, kai to aiškiai nenurodo pats pareiškėjas. Abstraktus ar bendro pobūdžio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti laikomas tinkamu pagrindu inicijuoti šią procesinę procedūrą, nes tai neatitinka nei Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų.Dėl pareiškėjo skundo antro reikalavimo teismas pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, jie turi įstatymo galią ir privalomi visoms valstybės institucijoms bei pareigūnams. Administraciniai teismai neturi įgaliojimų tikrinti Konstitucinio Teismo nutarimų turinio ar jų pagrįstumo, nes tai pažeistų konstitucinę teismų sistemos pusiausvyrą bei Konstitucinio Teismo, kaip vienintelės institucijos, turinčios teisę oficialiai aiškinti Konstituciją, kompetenciją. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas prašymų nagrinėjimas, kuriais siekiama ne pažeistų teisių ar interesų apgynimo, bet tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Atsižvelgus į tai teismas šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas nurodė, kad teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo, pareiškėjo raginimai suvokti jo nurodomas tiesas, gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti. Atsižvelgus į tai teismas pareiškėjo skundą dalyse dėl reikalavimų pripažinti įvairius faktus atsisakė priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama ne iš teismo neteisėtų veiksmų viešojo administravimo srityje, o iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisdikcinės veiklos, skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Teismas nurodė, kad skundą atsisakius priimti, pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nesprendžiamas.Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuolat inicijuoja naujus teismo procesus, pakartotinai teikia iš esmės tapačius skundus dėl tų pačių teisės aktų ir veiksmų, įskaitant atvejus, kai dėl jų jau vyksta arba yra pasibaigę teisminiai procesai. Teismas, remdamasis ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokį sistemingą procesinių teisių naudojimą ne pagal jų paskirtį vertino kaip piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuotų bylų skaičių atsakovui ir teikiamų skundų tapatumą, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui skirti 200 Eur baudą.III.Pareiškėjas PRS1 atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, kuriame išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės tikrovė; 3) panaikinti administracinio teismo Šiaulių rūmų 2026 m. vasario 25 d. nutartį pilna apimtimi ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą. Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir pareiškėjui paskirta 200 Eur bauda, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu ir laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus, kurių nagrinėjimo tvarką įstatymai aiškiai priskiria jų jurisdikcijai, neperžengdami įstatymų nustatytų kompetencijos ribų (žr., pvz., 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1423-525/2025 ir kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, konstatuoja, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl administracinių teismų kompetencijai nepriskirtos tirti Konstitucinio Teismo veiklos. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Pažymėtina, kad tokios pat nuostatos, esant analogiškai situacijai, laikomasi ir ankstesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-525/2026; 2026 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-556/2026).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025 ir kt.).Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas atskirajame skunde išdėstytais argumentais šios išvados nepaneigė.Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šią žalą kildina ne iš teismo veiksmų viešojo administravimo srityje, bet iš jo jurisdikcinės veiklos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą šioje dalyje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė konkretaus iš administracinių teisinių santykių kildinamo reikalavimo, kuriuo siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia iškeldamas administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantamos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareikštas reikalavimas. Reikalavimas aiškiai suformuluoti skundo dalyką ir nuosekliai išdėstyti jo pagrindą sudarančias aplinkybes skirtas užtikrinti, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 25 d. nutartimi už piktnaudžiavimą administraciniu procesu pareiškėjui taip pat skyrė 200 Eur baudą. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka, kad elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo administraciniu procesu.ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nuolatinis naujų teismo procesų inicijavimas teikiant tapačius skundus ir pakartotinai ginčijant tuos pačius sprendimus gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-570-662/2025, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-708-552/2025).Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, be kita ko, duomenys administracinėse bylose Nr. eI2-8108-422/2026; Nr. eI2-7865-422/2026; Nr. eI2-7701-776/2026; Nr. eI2-7594-438/2026; Nr. eI2-7388-386/2026, patvirtina, kad pareiškėjas yra inicijavęs ne vieną bylą tam pačiam atsakovui dėl to paties dalyko ir tuo pačiu ar iš esmės tapačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys negali būti vertinamas vien kaip naudojimasis teise į teisminę gynybą, nes jis pakartotinai inicijuoja naujus teismo procesus dėl tų pačių klausimų, nors jam yra žinomi ankstesni teismų procesiniai sprendimai dėl analogiškų reikalavimų. Tokiu būdu procesinė teisė kreiptis į teismą naudojama ne pagal jos paskirtį.Atsižvelgus į tai teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą. Atsižvelgus į nustatyto piktnaudžiavimo pobūdį, jo sistemingumą ir tai, kad paskirta 200 Eur bauda neviršija ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje fiziniams asmenims nustatytos maksimalios 300 Eur baudos, nėra pagrindo šios baudos dydžio vertinti kaip neproporcingo.Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikti išaiškinimai negali būti kito teismo vykdomos teisminės kontrolės dalyku.Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus šioje byloje taikytino įstatymo ar jo dalies, dėl kurio atitikties Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegijai taip pat nekilo abejonių dėl byloje taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka ir skyrė baudą už piktnaudžiavimas administraciniu procesu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Laimutis Alechnavičius Rasa Ragulskytė-Markovienė Ernestas Spruogis