Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės tikrovės; 3) „pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos / esmės“; 4) pripažinti, kad tęstiniai veiksmai, veikiant organizuotam / grupiniam susivienijimui, antrus metus neleidžia / blokuoja / vilkina bylų / administracinių ginčų nagrinėjimą; 5) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur moralinės žalos atlyginimą; 6) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu ir įpareigoti Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų, paisyti savo veiksmų / elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą; 7) neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti ne teisingumo vykdyme; 8) užtikrinti teisę į teisingą teismą, sudaryti tinkamas sąlygas įstatymine tvarka apginti neteisėtai atsakovo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 9) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas; 10) priimti faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus bei priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą.