Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2016 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).Pareiškėjo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas pažeidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 30 straipsnio 1 dalies bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto normas. Kadangi pareiškėją į pareigas priėmė Administracijos direktorius, todėl ir tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti pradėtas tik Administracijos direktoriaus įsakymu. Šiuo atveju tyrimas buvo pradėtas Savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 (toliau – ir Savivaldybės mero potvarkis), kuriuo sudaryta komisija pareiškėjo vadovaujamos Adutiškio seniūnijos veiklai tirti. Be to, šis potvarkis nėra viešai prieinamas dokumentas (Savivaldybės interneto tinklalapyje šis teisės aktas nėra skelbiamas), o pareiškėjas su juo nebuvo supažindintas, todėl pareiškėjui nėra žinoma, kokiu pagrindu inicijuotas jo vadovaujamos seniūnijos, be kita ko, ir jo, kaip seniūno, veiklos patikrinimas ir jokios kitos su šio potvarkio priėmimu susijusios aplinkybės.Pareiškėjas nurodė, kad jo tarnybinis nusižengimas buvo tirtas tiek Taisyklių 4 punkte, tiek Taisyklių 5 punkte nurodytais būdais, tačiau nei VTĮ, nei Taisyklės nenumato tokios galimybės. Be to, pareiškėjo tarnybinį nusižengimą tyrė net dvi skirtingos komisijos: Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija ir Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudaryta komisija. Su šiuo Administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjas taip pat nebuvo supažindintas, dėl ko neturėjo galimybės naudotis Taisyklių 9 punkte įtvirtintomis teisėmis (spręsti dėl nušalinimo komisijai ar jos nariui pareiškimo ir kt.). Galiausiai Administracijos 2016 m. kovo 3 d. pranešimą Nr. (6.26)1S-314 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas) pasirašė A. Č., kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas (ne kaip Administracijos direktoriaus sudarytos komisijos narys), kas leido manyti, jog jis galbūt buvo įgaliotas tirti tarnybinį nusižengimą vienasmeniškai (pagal Taisyklių 4 ir 7 p.), nors tuo pačiu buvo sudaryta ir komisija (pagal Taisyklių 5 p.). Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimas vykdytas pažeidžiant Taisyklių 4, 5, 7 ir 9 punktų reikalavimus, nesilaikant tyrimo skaidrumo, objektyvumo, teisinio aiškumo ir teisėtumo kriterijų.Pareiškėjas pažymėjo, kad jokia kita su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusi informacija jam taip pat nebuvo pateikta. Be to, iš Pranešimo bei Administracijos 2016 m. kovo 25 d. išvados Nr. (6.26)A4-366 „Dėl A. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) turinio matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir atliktas (pažeidimai nurodyti Savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos 2016 m. vasario 29 d. pažymoje Nr. (4.23)A4-254)) dar iki Pranešimo surašymo. Tai leidžia teigti, kad Pranešimas surašytas pažeidžiant Taisyklių 7 punktą, neužtikrinant pareiškėjui galimybės naudotis Taisyklių 9 punkte įtvirtintomis teisėmis.Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog Išvada yra pirmasis ir vienintelis dokumentas, kurį viso tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surašė Administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Visi kiti iki tol parengti ir pareiškėjo turimi dokumentai yra pasirašyti vis kitų asmenų (Savivaldybės mero potvarkiu sudarytos komisijos pirmininko, Administracijos direktoriaus pavaduotojo). Išvados pradžioje nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko Administracijos direktoriaus sudaryta komisija, tačiau vėliau teigiama, kad tokį tyrimą atliko Savivaldybės mero potvarkiu sudaryta komisija, t. y. visiškai neaišku, kuri komisija atliko pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, ką kiekviena komisija konkrečiai tyrė, kokių duomenų pagrindu surašyta Išvada. Tuo buvo pažeistas Taisyklių 13 punktas. Kadangi vis dėlto matyti, jog Išvadą surašė Administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuri jokio tyrimo iš esmės šiuo atveju neatliko, ji, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus). Be to, Išvadoje yra nurodytos veikos, kurios nėra nurodytos Pranešime, pagal jas naujas pranešimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, todėl pareiškėjas negalėjo pateikti jokių su tuo susijusių paaiškinimų, o tarnybinio nusižengimo aplinkybės nebuvo ištirtos objektyviai ir visapusiškai. Taip pat Išvada neatitinka imperatyviųjų Taisyklių 13 punkto reikalavimų, kadangi joje nėra nurodytos veikų padarymo ar paaiškėjimo datos, nenurodyta pareiškėjo kaltės forma, neaptarti tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, visi nurodyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, jie eliminavo pareiškėjo teisę į gynybą, užkirto kelią objektyviai ir visapusiškai ištirti bei įvertinti faktinių aplinkybių visumą bei priimti pagrįstą sprendimą.Dėl inkriminuoto pažeidimo, susijusio su teisingo kelionės lapų, kurie laikomi pirminiais buhalteriniais dokumentais, įforminimo ir pateikimo laiku Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui neužtikrinimu, pareiškėjas nurodė, kad pačioje Išvadoje konstatuota, jog už tarnybinio automobilio kelionės lapų pildymą ir pateiktų duomenų teisingumą atsako seniūnijos specialistas Z. B., kuriam ir buvo perduota tarnybinio automobilio eksploatacija, todėl pareiškėjas Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A-306 patvirtintų Tarnybinių automobilių kelionės lapų išdavimo, pildymo ir grąžinimo taisyklių (toliau – ir Kelionės lapų pildymo taisyklės) 8 punkto nuostatų nepažeidė. Taip pat nepažeidė ir Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-158 patvirtintų Adutiškio seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.22 punkto, kuriame įtvirtinta tik bendro pobūdžio nuostata, kad seniūnas yra atsakingas už įvairaus pobūdžio pirminių buhalterinių dokumentų teisingą įforminimą ir pateikimą laiku Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius tarnybinių automobilių kelionės lapų Adutiškio seniūnijai nėra išdavęs, o seniūno pareiga kelionės lapus grąžinti būtent Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui Kelionės lapų pildymo taisyklėse nėra numatyta, todėl pareiškėjas šių taisyklių 14 punkto nuostatų taip pat nepažeidė.Pareiškėjas taip pat nesutiko ir su tuo, jog neužtikrino tikslingo seniūnijos autotransporto (traktoriaus) panaudojimo – nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.31 punkto nuostatų. Seniūnijos traktorius buvo naudojamas tikslingai, t. y. buvo teiktos gyventojų užsakytos paslaugos ir gautas tam tikras (už faktiškai sugaištą laiką) apmokėjimas. Neva netinkamas dokumentų įforminimas (prašymuose nenurodyta konkreti užsakoma paslauga, kelionės lapuose nėra žymimos suteiktos paslaugos konkrečiam gyventojui ir kt.) nesudaro pagrindo konstatuoti, kad autotransporto panaudojimas šiuo atveju buvo netikslingas.Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad jis pavedė Adutiškio seniūnijos specialistui, kuris neišklausęs mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vykdyti instruktavimą asmenų, kurie siunčiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, ir tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų. Vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255, (toliau – ir Telkimo visuomenei naudingai veiklai aprašas), darbo sutartis su asmeniu, atliekančiu visuomenei naudingą veiklą, nėra sudaroma. Toks asmuo dirba pagal Telkimo visuomenei naudingai veiklai apraše nustatytos formos civilinę sutartį. Todėl visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus ir asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, civiliniams teisiniams santykiams Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nėra taikomas.Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas pažymėjo, jog Skundžiamas įsakymas priimtas pagrįstai, t. y. objektyviai ištyrus pareiškėjo veiksmus (neveikimą), tinkamai kvalifikavus jo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties požymius ir pagal nusižengimo padarymo aplinkybes (veikos pobūdį) tinkamai paskyrus nuobaudą. Pareiškėjas skunde remiasi išimtinai prielaidomis grįstais samprotavimais, siekdamas klaidinti teismą dėl neva jo įsivaizduojamų, tačiau faktiškai neegzistuojančių, procedūrinių pažeidimų tiriant jo veiklą. Pareiškėjo su skundu teikiami duomenys paneigia jo argumentus dėl to. Šiuo atveju išsamus ir objektyvus pareiškėjo veiksmų (neveikimo) tyrimas, inicijuotas ir atliktas subjekto, turinčio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ) įtvirtintą kompetenciją, negali būti pagrindas Skundžiamam įsakymui panaikinti.Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo atlikta laikantis VTĮ ir Taisyklių nuostatų, t. y. Administracijos direktorius ir į darbą pareiškėją priėmęs subjektas inicijavo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo procedūrą, sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, pareiškėjui buvo pranešta apie atliekamą tyrimą, nurodant konkrečius įtarimus. Pareiškėjas suprato ir suvokė tiriamos situacijos aplinkybes, ne tik turėjo galimybę, tačiau ir pateikė paaiškinimus aktualiais nusižengimo tyrimo aspektais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija priėmė motyvuotą išvadą, kurioje detaliai aptarė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, nurodė turėtus duomenis, taip pat aiškiai išskyrė pareiškėjo tarnybines pareigas, nurodant konkrečių teisės aktų nuostatas bei kokiu būdu pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai. Taigi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas tinkamai, tinkamo subjekto, laikantis Taisyklėse nustatytos tvarkos, su visais tarpiniais ir galutiniais aktais pareiškėjas buvo supažindintas asmeniškai, o pareiškėjo skunde nurodomi argumentai nėra susiję nei su tyrimo teisėtumu, nei su galutinių rezultatų menamu nepagrįstumu. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl Skundžiamo įsakymo neteisėtumo.Atsakovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautoju (Adutiškio seniūnijos seniūnu), pažeidė valstybės tarnybos tvarką, nevykdė ir (ar) aplaidžiai vykdė teisės aktų jam priskirtas funkcijas, detalizuotas Pareigybės aprašyme, nesilaikė Savivaldybės priimtų teisės aktų nuostatų, todėl jam pagrįstai Skundžiamu įsakymu buvo parinkta ir paskirta bene švelniausia tarnybinė nuobauda – papeikimas.