Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eA-959-1047/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04723-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.1; 16.2.2 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 28 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teisėjų kolegijan u s t a t ė:I.Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (1.12 E) D3-3020 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą, kaip planavimo organizatorių, įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, kurį įvykdžius atsakovas priimtų sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl detaliojo plano inicijavimo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad:Pareiškėja 2024 m. liepos 1 d. kreipėsi į Administraciją dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024 vykdymo. Šiuo sprendimu teismas įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 16 d. prašymas, Prašymas), kurio tikslas – suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, numatyti galimybę suformuotus sklypus prijungti prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7 ir 9, sujungiant į bendrą sklypą, keisti žemės naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijos į rekreacinę teritoriją, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus ir suplanuoti įvažiavimus į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) 7 ir 9 bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas kompensavo patirtas išlaidas administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024, tačiau kita sprendimo dalis liko neįvykdyta, nes buvo priimtas formalus sprendimas dėl 2023 m. lapkričio 16 d. prašymo, Sprendimo turinys ir frazės yra identiškos, papildyta tik pirma pastraipa, kurią sudaro informacija apie pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. prašymą ir pridėtos teritorijoje galiojančių planavimo dokumentų ištraukos bei (duomenys neskelbtini) gatvės Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašas. Atsakovas, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjos 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą, priėmė tokį patį sprendimą – atmesti inicijavimo prašymą, nurodydamas, kad jis prieštarauja Detaliojo plano (toliau – ir DP) (TPDR Nr. T00048066) ir Bendrojo plano (toliau – ir BP) (TPDR Nr. T00089595) sprendiniams. Dėl Specialiojo plano (TPDR Nr. T00048565) sprendinių, susijusių su žvyro dangos keliu – pėsčiųjų tako tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini) 9 pritarė, kad minėtas kelias nėra nurodytas, tačiau nepaaiškino, kodėl atsakovą tenkina tokia situacija – teritorijų planavimo dokumentų sprendinių nesuderinamumas. Šiuo konkrečiu atveju Detalusis planas (žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas) prieštarauja Specialiojo plano patvirtintiems sprendiniams, kurie tikslina nagrinėjamojoje teritorijoje Bendrojo plano (aukštesnio lygmens) sprendinius, taigi prieštarauja ir Bendrajam planui. Inicijuoti Detaliojo plano korektūrą buvo vienas iš tikslų, kad jo sprendiniai atitiktų Specialiojo plano sprendinius, ką iš esmės už savo lėšas turėtų atlikti atsakovas, kuriam teritorijų planavimas yra savarankiškoji funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas). Atsakovas Sprendime nepaaiškino, kodėl jis vadovaujasi žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu (Detaliuoju planu), kuris prieštarauja Bendrajam planui, kurio sprendinius P4 kvartale, į kurį patenka ir ginčo pėsčiųjų kelias tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini) 9, 2013 m. patikslino Specialusis planas, pastarajame šis kelias yra panaikintas. Apie tai, kad ginčo kelias panaikintas numatant jį kitoje vietoje, pats atsakovas 2014 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-1260 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ patvirtina ir taip pat nurodo, kad yra reikalinga atlikti Detaliojo plano korektūrą. Be to, kaimyniniuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) 5 ir 11 yra patvirtinti detalieji planai, kurių sprendiniuose numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), kaip tai numatyta Specialiajame plane, kurio sprendiniais atsakovas, priimdamas Sprendimą atmesti pareiškėjos inicijavimo prašymą, dėl nesuprantamų priežasčių nesivadovauja. Specialiojo plano sprendiniai P4 kvartale konkretizuoja Bendrojo plano (TPDR Nr. T00089595), sprendinius, todėl atsakovas, atmesdamas inicijavimo prašymą, yra neteisus, nurodydamas, kad šis prašymas atmetamas, nes jis prieštarauja Bendrojo plano (TPDR Nr. T00089595) sprendiniams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į teritorijų planavimo dokumentų datas: Detalusis planas (TPDR Nr. T00048066), kurio sprendiniuose, kaip atsakovas teigia, yra numatyta komunikacija, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (toliau – ir 2000 Detalusis planas), Bendrasis planas patvirtintas 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (toliau – ir 2008 m. Bendrasis planas), o vėliausiai patvirtintas Specialusis planas – 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 (toliau – ir 2013 m. Specialusis planas). Visus teritorijų planavimo dokumentus patvirtino Taryba, kuri išreiškė poziciją dėl pėsčiųjų tako tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini) 9, jį panaikindama tarp sklypų ir numatydama kitoje vietoje greta.Atsakovas nemotyvavo, kodėl negali būti koreguojamas Detalusis planas, nenurodė kaip inicijavimo prašymas prieštarauja įstatymams, teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams – Bendrajam planui, kurio sprendinius tikslina Specialusis planas. Taip pat Sprendime ir vėl vienas iš atmetimo motyvų nurodytas „Pažymime, kad Palangos miesto savivaldybės administraciją tenkina Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai.“ Šis motyvas, kaip ir kiti motyvai, kuriais remiantis atmestas inicijavimo prašymas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje numatytų principų, kuriais yra grindžiamas geras viešasis administravimas.Atsakovas, priimdamas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (8.6 E) D3-3950 „Dėl detalaus plano (duomenys neskelbtini) 7, 9“ dėl pareiškėjos 2023 m. lapkričio 16 d. prašymo, taip pat ir, vykdant Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 9 punkto, pagal kurį planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą. Sprendimas turėjo būti priimtas 2024 m. liepos 15 d. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu, konstatavęs, jog atsakovo atsakymas į pareiškėjos Prašymą yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: atsakovo 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-1260 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“; 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-2979 „Dėl informacijos pateikimo“, 2017 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (4.17)-D3-4052 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“. Tačiau atsakovas Sprendime, kuris buvo priimtas vykdant Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą, šiuos rašytinius įrodymus ignoravo. Šie rašytiniai įrodymai atspindi atsakovo poziciją dėl DP rengimo, juose nurodoma pareiškėjai, kad būtina rengti DP ir tai, kad DP tapačiais tikslais buvo rengiamas 2015 m. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą, taip pat sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7954-1114/2024, proceso Nr. 3-63-3-00203-2024-8, kurioje ginčijamas P. M. gatvės registravimo pagrindas. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:Administracijos Sprendimu buvo tinkamai ir išsamiai atsakyta į pareiškėjos Prašymą, kuriuo buvo prašoma rengti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano korektūrą. Atsižvelgiant į teismo sprendimą, Administracija Sprendime tiksliai nurodė, kuriems konkrečiai teritorijų planavimo dokumentams prieštarauja pareiškėjos prašymas, nurodė šių dokumentų TPDR numerius, pridėjo informatyvius priedus, nurodė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.Pagal Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (TPDR Nr. T00046543), sprendinius, norimoje natūra susigrąžinti žemėje yra NTR registruota P. M. gatvė ir dalis teritorijos patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną, traktuojami kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos. Laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 skirsnio nuostatų, šios teritorijos priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, planavimo iniciatoriaus pasiūlymas atmetamas, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Pareiškėjos pasiūlymas prieštarauja tiek galiojančio Detaliojo plano (TPDR Nr. T00048066), tiek Bendrojo plano (TPDR Nr. T00046543) sprendiniams: pagal DP ir BP ginčo teritorijoje yra NTR registruota D kategorijos P. M. gatvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o palei (duomenys neskelbtini) gatvę pagal BP sprendinius yra intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinė zona, kuri priskiriama valstybės išperkamai žemei.Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog žemė išperkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta <...> rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbūs miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos, t. y. pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, šios teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7-583/2016, proceso Nr. 3-63-3-00209-2011-0, nustatyta, kad minėta 2008 m. Bendrojo plano norma yra teisėta. Dėl minėtos normos taikymo ne kartą yra pasisakęs administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-1694/2012, proceso Nr. 3-63-3-00650-2010-9; administracinė byla Nr. I-4-609/2019, proceso Nr. 3-63-3-00666-2010-6; administracinė byla Nr. A-515-552/2017, proceso Nr. 3-63-3-01042-2015-0; administracinė byla Nr. A-1476-525/2022, proceso Nr. 3-63-3-01015-2019-4). Administracija pareiškėjos Prašymą vertino kaip vientisą vieningą prašymą, nes nurodžius vienus plano rengimo tikslus, viduryje proceso negali atsirasti kiti tikslai, pvz., kelio naikinimas ir sklypų sujungimas. Pareiškėjai buvo atsakyta, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 4 straipsnio 5 dalį, žemės sklypo valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, t. y. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano (TPDR Nr. T00048066), kuriame yra numatytas visų gyventojų naudojamas kelias, sprendiniais. Kelias faktiškai egzistuoja ir yra naudojamas. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad Administraciją tenkina Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai, o kelias yra reikalingas gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams. Pagal 2008 m. Bendrojo plano sprendinius ginčo teritorijoje yra numatytas kelias. Pagal TPĮ 4 straipsnio 5 dalį, žemės sklypo valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentais, t. y. Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniais (TPDR Nr. T00048066), kurias yra numatytas visų gyventojų naudojamas kelias – P. M. gatvė, unikalus nekilnojamojo daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Kelias faktiškai egzistuoja ir yra naudojamas (tai patvirtina prie skundo pridėti gatvės vaizdai). Pagal 2008 m. Bendrojo plano sprendinius ginčo teritorijoje taip pat yra numatytas kelias. Administracija atsisako inicijuoti visų gyventojų intensyviai naudojamos NTR registruotos gatvės naikinimą. Administracija artimiausiu metu inicijuos 2008 m. Bendrojo plano keitimą nurodytame P4 kvartale. 2008 m. Bendrojo plano sprendinių P4 kvartale koregavimo metu pareiškėja turės galimybę teikti pasiūlymus.Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7954-1114/2024, proceso Nr. 3-63-3-00203-2024-8, kurioje pareiškėja ginčija P. M. gatvės geografines charakteristikas, prašydama panaikinti Tarybos sprendimą 2024 m. vasario 15 d. Nr. T2-25 „Dėl pavadinimo gatvei suteikimo – P. M. gatvė ir jos geografinės charakteristikos patvirtinimo“ 2 dalyje „P. M. gatvės geografinė charakteristika“ ir įpareigoti atsakovą tikslinti Tarybos sprendimo 2 dalį „P. M. gatvės geografinė charakteristika“ pagal Specialiojo plano sprendinius, patvirtintus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl šios administracinės bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-7954-1114/2024, nes nuginčijus NTR registruotą gatvę, iš esmės pasikeistų šalių teisinis santykis šioje byloje. II.Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjos H. L. skundą.Teismas, be kita ko, nustatė, kad:Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniais (TPDR Nr. T00048066) ginčo teritorijoje suplanuota susisiekimo komunikacija tarp (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini) 9.Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Palangos miesto bendrąjį planą. Bendrajame plane tarp žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) numatyta Palangos miesto gatvės dalis.Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtino (duomenys neskelbtini) teritorijos (P4 kvartalo) specialųjį planą (TPDR Nr. T00048565), kuriame ginčo vietoje tarp (duomenys neskelbtini) 7 ir 9, Palangoje, nėra numatyta susisiekimo komunikacija (gatvė ar kelias), o suplanuotas takas pėstiesiems ir dviratininkams.Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (4.17.)–D3-1260 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) nurodė, kad takas tarp (duomenys neskelbtini) 7 ir 9 specialiojo plano sprendiniais yra naikinamas, ir kad specialiojo plano sprendiniai bus įgyvendinami rengiant detaliuosius planus. Taip pat nurodoma, kad ginčo teritorijoje galioja Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32, sprendiniai. Pagal minėto detaliojo plano sprendinius žemės sklypo dalyje, esančioje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini) 9, Palangoje, yra numatytas pravažiavimas, todėl nėra galimybės suformuoti laisvą (neužstatytą) žemės sklypą nuosavybės teisėms natūra atkurti pretendentams į P. L. valdytą žemės sklypą.2016 m. birželio 13 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl žemės grąžinimo natūra (buvusio savininko P. L. žemės). NŽT persiuntė prašymą Palangos miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė). Savivaldybė 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (4.17.)–D3-2979 informavo pareiškėją, kad detaliojo plano rengimo metu bus vertinama galimybė atkurti nuosavybės teises į likusią laisvą žemę natūra.2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėja pateikė prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą, siekiant suformuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti; sujungti (duomenys neskelbtini) 7 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) 9 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypus; numatyti įvažiavimus pagal Specialiojo plano sprendinius.Savivaldybės administracija 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (8.6 E) D3-3950 atsisakė tenkinti prašymą, remdamasi tuo, kad detaliojo plano sprendiniai numato gatvę ir jų keitimas nesuderinamas su galiojančiais dokumentais.Pareiškėja Administracijos 2023 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (8.6 E) D3-3950 apskundė teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024 panaikino Savivaldybės raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Teismas konstatavo, kad Savivaldybės atsisakymas yra nemotyvuotas ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.Taryba 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. T2-25 1 punktu suteikė ginčo keliui gatvės pavadinimą – P. M. gatvė; 2 punktu patvirtino geografinę charakteristiką, nustatytą pagal grafiškai parinktus koordinačių taškus A1–A9.2024 m. kovo 15 d. pareiškėja Regionų administraciniam teismui apskundė T2-25 sprendimo 2 punktą, teigdama, kad sprendimas grindžiamas žemesnio lygmens detaliuoju planu, prieštaraujančiu specialiajam planui, kuris numato tik taką be automobilių eismo. Pareiškėjos skundas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-1399-1114/2025 (proceso Nr. 3-63-3-00203-2024-8).Taryba 2024 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. T2-162, kuriuo nuspręsta P. M. gatvę perimti Savivaldybės nuosavybėn.2024 m. birželio 10–11 d. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro kadastro ir registro tvarkytojai įregistravo ginčo gatvę kaip nekilnojamąjį daiktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Savivaldybės nuosavybės teises į ją (Registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).2024 m. spalio 16 d. pareiškėja pateikė skundą VĮ Registrų centrui dėl šios registracijos. VĮ Registrų centro ginčų komisija 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. CSPR-419 skundą atmetė, nurodydama, kad registracija atlikta pagal nenuginčytą ir galiojantį Tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą T2-162, kuriame nurodyta, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės turto perėmimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 2 dalimi ir 4 straipsnio 1 dalimi, nusprendė perimti Savivaldybės nuosavybėn Savivaldybės turto apskaitoje registruotą ir valdomą P. M. gatvę, esančią Savivaldybės teritorijoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo vertė – 11 100,00 Eur, žymėjimas plane 1–17, ilgis – 0,253 km, Registro numeris – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 2024 m. balandžio 10 d., todėl nėra pagrindo išregistruoti pareiškėjos prašomą P. M. gatvę.Administracija 2024 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. (1.12 E) D3-3020 išnagrinėjo pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. prašymą įvykdyti Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024 ir iš naujo vertinti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 16 d. teritorijų planavimo pasiūlymą, kuriuo buvo siekiama suformuoti žemės sklypus nuosavybės atkūrimui ir keisti jų naudojimo būdą. Administracija konstatavo, kad ginčo teritorijoje galioja detaliojo plano ir bendrojo plano sprendiniai, kuriuose suplanuota viešajam naudojimui skirta P. M. gatvė. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos pasiūlymas prieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, prašymas buvo atmestas kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų.Teismas nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio hierarchiją ir jų privalomumą reglamentuoja TPĮ 4 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad to paties planavimo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, o žemesnio lygmens dokumentų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Pagal TPĮ 17 straipsnio 2 dalį, detalieji planai galioja neribotą laiką, kol nėra panaikinami ar keičiami kitu to paties lygmens dokumentu. Teismas nustatė, kad pagal Bendrojo plano sprendinius norimoje natūra susigrąžinti žemėje yra NTR registruota P. M. gatvė ir dalis teritorijos patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinę zoną. Detaliojo plano sprendiniais ginčo vietoje tarp (duomenys neskelbtini) 7 ir 9 taip pat buvo suplanuota susisiekimo komunikacija – kelias (gatvė). Tačiau 2013 m. Specialiojo plano sprendiniais toje pačioje ginčo vietoje nėra numatyta jokia automobilių transportui skirta gatvė, o planuojamas tik pėsčiųjų ir dviračių takas. Teismas akcentavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog 2000 m. Detalusis planas būtų pakeistas ar panaikintas, todėl Administracija turėjo teisę vadovautis galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Teismo vertinimu, pats faktas, kad Specialiojo plano sprendiniuose nenumatyta automobilių eismui skirta gatvė, nesudaro pagrindo ignoruoti galiojančio 2000 m. Detaliojo plano sprendinių, kurie nebuvo koreguoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialusis planas, kaip aukštesnio lygmens dokumentas, išreiškė siekį keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 patvirtintame Detaliajame plane suprojektuotą gatvės funkcinę paskirtį, tačiau šis keitimas nebuvo įgyvendintas DP korektūros būdu, todėl 2000 m. Detalusis planas liko galioti.Teismas priėjo prie išvados, kad Administracija, priimdama Sprendimą, pagrįstai rėmėsi tiek Bendruoju planu, patvirtintu 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 (TPDR Nr. T00046543), tiek Detaliuoju planu, patvirtintu 2000 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 32 (TPDR Nr. T00048066), kurie yra galiojantys ir nustato susisiekimo teritoriją ginčo vietoje. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2013 m. patvirtintame (duomenys neskelbtini) kvartalo Specialiajame plane ginčo vietoje nenumatyta automobilių eismui skirta gatvė, savaime nesukelia Detaliajame plane numatytos gatvės sprendinių negaliojimo pasekmių, kol pastarieji nėra pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka.Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime aiškiai nurodė, jog Specialiojo plano sprendiniai savaime nepakeičia galiojančio Detaliojo plano, kuris, vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 2 dalimi, galioja tol, kol nėra teisės aktų nustatyta tvarka panaikintas ar pakeistas kitu to paties lygmens planavimo dokumentu. Sprendime buvo paaiškinta, kad specialiojo plano sprendiniai dėl takų įrengimo turi būti perkelti į detalųjį planą per atitinkamą planavimo procedūrą, ko iki šiol nebuvo padaryta. Ši pozicija iš esmės atitinka ir pačios Palangos miesto savivaldybės 2014 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-1260 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ išdėstytą vertinimą, kuriame nurodyta, kad specialiojo plano sprendinių įgyvendinimui būtina rengti detalųjį planą.Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Administracija pažeidė teisėtumo ir gero administravimo principus, nepaaiškindama, kodėl vadovaujasi detaliuoju, o ne specialiuoju planu, kadangi tai išsamiai buvo paaiškinta tiek Sprendime, tiek šios bylos nagrinėjimo metu. Teismas taip pat atmetė atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, pažymėjo, kad šiuo atveju yra ginčijamas savarankiškas administracinis sprendimas, kuris pagrįstas galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir NTR įregistruota infrastruktūra, todėl nėra tiesioginės priklausomybės nuo kitos bylos baigties.Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Administracija, atsisakydama patenkinti pareiškėjos Prašymą, nepažeidė TPĮ ir Aprašo nuostatų, veikė pagal savo kompetenciją, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, kurį įvykdžius atsakovas priimtų sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl detalaus plano inicijavimo.Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra atmesti, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti jai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.III.Pareiškėja H. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjos prašymą: panaikinti Sprendimą; teismui panaikinus Sprendimą, įpareigoti atsakovą, kaip planavimo organizatorių, įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, kurį įvykdžius vadovaujantis Aprašo ir TPĮ nuostatomis, atsakovas priimtų sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl detaliojo plano inicijavimo; priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, neobjektyvus, atstovauja tik visuomenės interesui, paminant pamatines teises į nuosavybę. Teismas neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių, taip pat visapusiškai neįvertino galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir jais nustatytų reglamentų teritorijoje. Tokiu sprendimu pareiškėjai yra sudaromos kliūtys ne tik disponuoti turima nuosavybe, bet ir atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovo sprendimai dėl P. M. gatvės charakteristikos patvirtinimo laikytini skubotais. Per 24 metus nebuvo suteiktas pavadinimas gatvei, tai atlikta tik tuomet, kai pareiškėja teikė prašymą rengti detalųjį planą, taigi tokiu būdu sudaromos administracinės kliūtys atlikti teritorijų planavimo dokumento rengimo procedūrą. Atsakovas tik formaliai nurodė, kad Detaliuoju planu ginčo teritorijoje suplanuota susisiekimo komunikacija tarp (duomenys neskelbtini) 7 ir (duomenys neskelbtini) 9, tačiau detaliai nepagrindė iš aiškinamojo rašto, o teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neišsamiais įrodymais. Byloje esantys įrodymai, kuriais teismas nesirėmė, patvirtina, kad pareiškėjos inicijavimo prašymas turėtų būti tenkinamas, detaliojo plano korektūra gali būti rengiama Prašyme nurodytais tikslais. Atsakovo 2014 m. balandžio 18 d. rašte Nr. (4.17.)-D3-1260 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ nurodoma, kad, norint atkurti žemę natūra, reikia atlikti centrinės dalies detaliojo plano korektūrą. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-2979 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėja informuota, kad Detaliojo plano rengimo metu bus įvertinta galimybė grąžinti likusią laisvą (neužstatytą) žemę natūra buvusio žemės savininko P. L. turėtoje žemėje sklypais (duomenys neskelbtini) 7 ir 9, Palangoje. Atsakovo 2017 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. (4.17)-D3-4052 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“ 1.1 ir 2.3 punktai patvirtina, kad atsakovas nurodo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir TPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, leidžia formuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti. Minėtais rašytiniais įrodymais vadovavosi Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024, teisminio proceso Nr. 3-63-3-00056-2024-4, šiuo sprendimu buvo apgintos pareiškėjos pažeistos teisės dėl nuosavybės disponavimo ir teisėtų lūkesčių. Tačiau pareiškėjai palankus teismo sprendimas liko neįvykdytas. Atsakovas priėmė Sprendimą, kurį motyvavo tais pačiais argumentais, kuriuos teismas pripažino nepragrįstais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje byloje sprendimą, neatsižvelgė į Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo motyvus. Šioje byloje atsakovas neįrodė, kaip pablogėtų visuomenės poreikiai, jeigu P. M. gatvės geografinė charakteristika būtų patvirtinta pagal jos suplanavimą – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-183 patvirtinus (duomenys neskelbtini) teritorijos (P4 kvartalo) specialųjį planą (TPDR Nr. T00048565), kuriame ginčo vietoje tarp (duomenys neskelbtini) 7 ir 9, Palangoje, nėra numatyta susisiekimo komunikacija (gatvė ar kelias), ji numatyta per 100 metrų nuo dabartinio tako. Pareiškėjos situacijoje teismas visiškai nevertino, ar visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei pareiškėjai būtų natūra atkurtos nuosavybės teisės į prašomą žemę, t. y. patenkintas pareiškėjos Prašymas inicijuoti DP rengimą. Teismas skundžiamo sprendimo 31 dalyje išreikšdamas sutikimą su atsakovo pozicija dėl žemės (atkarpos tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7 ir 9, Palangoje) priskyrimo valstybės išperkamai iš esmės paneigė pareiškėjos nuosavybės teises, nes byloje esantys įrodymai, kurie atspindi kitokią atsakovo poziciją (skundžiamo sprendimo dalys Nr. 6.3, 6.4), ir galiojantys teisės aktai (skundžiamo sprendimo dalys Nr. 6.3, 8.8, 8.11, 10, 12 ) numato galimybę inicijuoti teritorijoje galiojančio DP rengimą. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas ir teisingas. Nors pareiškėja teigia, kad prieš 10 metų (2014 ir 2016 m.) buvo gavusi Administracijos raštus, jog tik rengiant detalųjį planą bus įvertinta galimybė grąžinti žemę natūra, tačiau tuo metu NTR nebuvo įregistruota P. M. gatvė, kuri faktiškai egzistavo. Nauja ir esminė Sprendime nurodyta aplinkybė yra ta, kad NTR buvo įregistruota P. M. gatvė, kurios galutinę atkarpą pareiškėja nori naikinti, pareiškėjos pateiktas pasiūlymas prieštarauja Detaliojo plano (TPDR Nr. T00048066) ir Bendrojo plano (TPDR Nr. T00089595) sprendiniams. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7954-1114/2024 (eA-2209-525/2025), proceso Nr. 3-63-3-00203-2024-8, atmetė pareiškėjos reikalavimus panaikinti P. M. gatvės geografines charakteristikas, t. y. panaikinti P. M. gatvės atkarpą. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:IV.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. (1.12 E) D3-3020 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7, 9, Palangoje, teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą, kaip planavimo organizatorių, įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, kurį įvykdžius atsakovas priimtų sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl detaliojo plano inicijavimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes Administracija, atsisakydama patenkinti pareiškėjos Prašymą, Teritorijų planavimo įstatymo ir Aprašo nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, Sprendimas yra neteisėtas, neobjektyvus ir atstovaujantis tik visuomenės interesui, paminant pamatines teises į nuosavybę. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Atsižvelgdama į proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose minimus ir į Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko pateikiamus duomenis apie tarp pareiškėjos ir atsakovo kilusius teisminius ginčus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą, nagrinėdama jai paduotą prašymą, turėjo teisę priimti institucija, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018). Taigi proceso dalyvių argumentai dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertinami ir dėl jų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku, juo labiau, kad dėl jų yra išnagrinėtos / nagrinėjamos kitos administracinės bylos. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas neįrodė, kaip pablogėtų visuomenės poreikiai, jeigu P. M. gatvės geografinė charakteristika būtų patvirtinta pagal jos suplanavimą 2013 m. Specialiajame plane, ir pareiškėjai natūra atkuriant nuosavybės teises į prašomą žemę, nes šioje byloje nagrinėjamas Sprendimo „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) 7, 9, Palangoje, teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumas ir pagrįstumas. TPĮ 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais – dėl savivaldybės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Aprašo 9 punktas nustato, kad planavimo organizatorius per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. <...> Nagrinėdamas planavimo iniciatoriaus pasiūlymą, planavimo organizatorius negali iš planavimo iniciatoriaus reikalauti pateikti dokumentų ar informacijos, kurie nenurodyti Apraše. Planavimo iniciatoriaus pasiūlymas gali būti atmetamas tik tuo atveju, kai jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Planavimo organizatorius apie priimtą motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja planavimo iniciatorių ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Sprendimas atmesti pasiūlymą gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.Viešojo administravimo subjekto priimami sprendimai turi atitikti tokių subjektų sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 10 straipsnyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; ir kt.).Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-1047/2024; ir kt.).Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pareiškėjos skundo, apeliacinio skundo, atsakovo atsiliepimų į skundą bei apeliacinį skundą argumentus, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsakovas Sprendime individualiai įvertino pareiškėjos situaciją, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė, objektyviai ir detaliai įvertino pareiškėjos skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjos Prašymo, skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrindo, jo ne / tapatumo ankstesniam sprendimui, kurį panaikino Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024, kitas aplinkybes, turėjusias įtakos skundžiamam Sprendimui priimti. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ar jų nevertino. Nagrinėjamu atveju teismas nepažeidė ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu neturi pagrindo byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinti kitaip, nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas.Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių (žr. šios nutarties 6 p.), pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra su tuo susijusių argumentų, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pasisako dėl jų vertinimo. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Administraciją tenkina Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano sprendiniai, informuojama, kad Palangos miesto vizija – žmogaus komfortui pavaldus atviras tarptautinis kurortas, kuriame išvystyta sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra su aktyviu kultūriniu gyvenimu. Palangos miesto siekiamybė – gyventojams ir atvykstantiems poilsiautojams suteikti saugią ir švarią aplinką, kurioje būtų patogu gyventi bei poilsiauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių Administracijos Sprendime konstatuotą visuomenės intereso egzistavimą, saugomo teisinio gėrio svarbą ir reikšmę, atitikimą teisės aktų reikalavimams, proporcingumo principui ir nėra įrodymų apie visuomenės ir privataus intereso derinimo pažeidimus. Abstraktus pareiškėjos nesutikimas atmetamas kaip nagrinėjamu atveju neįrodytas. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos Prašymas atmetamas, nes pasiūlymas prieštarauja 2000 m. Detaliojo plano ir 2008 m. Bendrojo plano sprendiniams. Atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią išskirtinę situaciją dėl teritorijų planavimo dokumentų turinio (2008 m. Bendrojo plano 1 brėžinyje yra pažymėta pilka linija, žyminti infrastruktūros teritorijas, 2000 m. Detaliojo plano sprendiniai šiuo aspektu atitinka 2008 m. Bendrąjį planą, 2013 m. Specialiajame plane pažymėjimas skiriasi), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo Sprendime padaryta išvada yra pagrįsta, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą. Tokia pozicija formuluojama siekiant spręsti susidariusią unikalią situaciją, laikantis reikalavimo užtikrinti, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veiktų vadovaujantis TPĮ ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant <...> (TPĮ 4 str. 3 d.). Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad teikiamas prioritetas visuomenės interesams, o ne jos teisių gynybai, nes dėl pareiškėjos situacijos pasisakoma vertinant ją tokią, kokia ji buvo skundžiamo Sprendimo priėmimo metu (galiojant 2008 m. Bendrajam planui). Be to, i) dėl pareiškėjos teisių atkurti nuosavybės teises šioje byloje nėra sprendžiama (žr., šios nutarties 23–25 p.); ii) dėl pareiškėjos teisių inicijuoti detaliojo plano koregavimą, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju nėra užtikrinta teisinga interesų pusiausvyra. Pareiškėjos prašymas atmestas, nes teisės aktai nustato, jog pasiūlymas atmetamas, jei jis prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams ir (ar) kitiems to paties ar aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintiems ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Kelio sprendiniai įtvirtinti 2000 m. Detaliajame plane sprendiniai ir 2008 m. Bendrajame plane. Be kita ko, byloje nėra ginčo, kad jie egzistuoja faktiškai. Tiek 2013 m. Specialiojo plano sprendiniai negali paneigti 2008 m. Bendrojo plano nuostatų, tiek pareiškėjos nurodomi Administracijos 2014 m. balandžio 18 d. raštas Nr. (4.17.)–D3-1260 „Dėl laisvos neužstatytos žemės“, Administracijos 2016 m. rugsėjo 9 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (4.17.)–D3-2979, Administracijos 2017 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. (4.17)-D3-4052 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, valstybinės reikšmės miško, žemės sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos“ negali paneigti 2008 m. Bendrojo plano ir 2000 m. Detaliojo plano nuostatų. Taigi pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė šiais įrodymais ir dėl to turi būti panaikintas skundžiamas Sprendimas, atmetami. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas, po Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024 panaikinto atsakovo atsakymo, vėl nemotyvuotai atmetė pareiškėjos Prašymą. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6313-473/2024 panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (8.6 E) D3-3950 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 7, 9, Palangoje, teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 16 d. prašymą, nes atsakovo atsakymas į pareiškėjos Prašymą buvo nemotyvuotas ir neišsamus, konkrečiai nenurodytos ginčo santykius reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, neišaiškinta, kodėl nebus inicijuojamas naujas teritorijų planavimo dokumento rengimas, atsakovo 2023 m. gruodžio 19 d. raštas neatitiko VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, jis yra pagrįstas teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai nurodytomis ir taikytomis teisės normomis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundą atmetė. Apeliaciniame skunde nėra argumentų paneigiančių šias išvadas. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo esminių išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).Galutinis procesinis teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl netenkinamas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a:Pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Beata Martišienė Ernestas Spruogis Virginija Volskienė