Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja Z. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Palangos skyriaus 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 16S-220 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. J. S." (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjos tėvui V. J. S. tenkančią buvusio savininko K. S. žemės dalį – 3,2045 ha, grąžinant žemę natūra.

Pareiškėja paaiškino, kad Tarnybos Palangos skyrius priėmė 2015 m. birželio 12 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises į jos mirusiam tėvui V. J. S. tenkančią buvusio savininko K. S. nekilnojamojo turto dalį – 3,2045 ha žemės, atlyginant kitais būdais, t. y. pinigais 6 174,34 Eur. Sprendimo 3 punkte nurodyta, kad anksčiau nuosavybės teisės į išlikusią žemės valdos dalį – 1,1089 ha žemės, atkurtos atitinkamais institucijos sprendimais, todėl pareiškėjai neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas dėl likusios žemės valdos dalies nusprendė kompensuoti pinigais. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas 1991 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 12,9434 ha ploto žemės sklypą natūra ir niekada nekeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuo 1991 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. birželio 12 d. (sprendimo priėmimo data) buvo žinoma, kad pretendentas yra išreiškęs valią nuosavybės teises į išlikusią žemę atkurti tik natūra. Pareiškėjos teigimu, Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) neturėjo teisės laisvas teritorijas planuoti kitiems tikslams nei nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui. Pareiškėjos manymu, Palangos miesto savivaldybė vilkino teritorijų planavimą, neformavo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui. Atsakovas tik iš dalies įgyvendino nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. nuosavybės teises atkūrė suformuodamas keletą žemės sklypų. Pareiškėja darė išvadą, kad Administracija, rengdama miesto bendrąjį planą, nepaisė pretendento V. J. S. 1991 m. gruodžio 23 d. prašymo ir jo teisėtų interesų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. patvirtino bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), trukdantį tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėjos manymu, šis teritorijų planavimo dokumentas nėra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto teisinio reguliavimo dalykas, nes Bendrasis planas buvo patvirtintas 2008 m. gruodžio 30 d., o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktas reglamentuoja atvejus, kai iki 1995 m. birželio 1 d. buvo suplanuotos atitinkamos teritorijos, kurios gali būti priskiriamos valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja pažymėjo, kad ginčo teritorija nėra užimta savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, todėl ši teritorija negali būti priskirtina valstybės išperkamos žemės teritorijai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto reglamentavimą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad valstybės įmonės Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog minėta teritorija nėra užstatyta. Pareiškėjos teigimu, iš Atkūrimo įstatymo bei Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 3 punkte (2003 m. sausio 31 d. redakcija) įtvirtintų teisės normų yra akivaizdu, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pareiškėja darė išvadą, kad atsakovo 2015 m. birželio 12 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nėra motyvuotas.