Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eAS-3124-624/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-05341-2026-7Procesinio sprendimo kategorija 49 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. spalio 21 d.VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.Teisėjų kolegijanustatė:I.Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 37 562,40 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, kurios bus pradėtos skaičiuoti vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis nuo 2026 m. spalio 28 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, 37 562,40 Eur dydžio sumai.Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė tuo, kad prašymo reikalavimas yra pagrįstas, nes atitinkamai yra pagrįstas NMA 2026 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. SKP-293 „Dėl išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio pagrindu teikiamas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tam, kad būtų apsaugoti tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansiniai interesai. Atsakovas projekto pagal 2020 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką Nr. 19VP-KA-20-1-05102-PR001 (toliau – ir Projektas) kontrolės laikotarpiu nevykdė paraiškoje numatytų veiklų, sistemingai neteikė NMA prašomų dokumentų, informacijos ir kt. Naujausioje teismų praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra nepriklausomas nuo to, ar praėjo 60 kalendorinių dienų skolos apmokėjimui, bei nuo to, ar administracinis sprendimas yra apskųstas nustatyta tvarka, nes tik taip valstybės institucijos gali užsitikrinti, kad išvengs didelės žalos atsiradimo. Atsakovo skola yra pakankamai didelė, t. y. 37 562,40 Eur. Tokio masto suma pati savaime indikuoja didelę riziką Lietuvos Respublikos ir ES biudžetams. Pareiškėjo vertinimu, nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.NMA nuomone, atsakovas ateityje gali elgtis nesąžiningai, gali siekti apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Jau paraiškos teikimo metu atsakovui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Atsakovo sveikatos būklė laikytina reikšminga aplinkybe vertinant būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo poreikį, kadangi dėl sveikatos būklės ateityje gali būti apsunkintas atsakovo gebėjimas tinkamai ir laiku vykdyti jam tenkančius įsipareigojimus bei užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.NMA vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka antrajai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygai – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti. NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei ES lėšų panaudojimą ir įtarusi, kad atsakovas pažeidė įsipareigojimus, taikyti atitinkamas sankcijas. NMA vertinimu, kol bus nagrinėjama byla atsakovas gali tapti nepajėgus padengti įsiskolinimą, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje proceso stadijoje užtikrintų teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.II.Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartimi priėmė pareiškėjo NMA prašymą atsakovui V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo; netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.Teismas nustatė, kad preliminariai įvertinus pareiškėjo prašymą, negalima daryti išvados, jog prašymas – jį vertinant atsietai nuo kreipimosi į teismą momento – būtų akivaizdžiai nepagrįstas: jame išdėstytos reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės, pateikti įrodymai ir kt. Teismas pažymėjo, kad NMA reikalavimo teisė visa apimtimi bus įgyta tik ateityje, todėl, kol nėra suėjęs nei NMA Sprendime nurodytas 60-ies dienų mokėjimo terminas, nei NMA Sprendimo apskundimo vieno mėnesio terminas, pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl galimai pažeistų teisių ar interesų gynybos nelaikytinas pagrįstu. Laikytina, kad pirmoji iš anksčiau nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas prašymo pagrįstumas – tenkinama iš dalies.Nagrinėjamu atveju teismas iš Valstybės registrų ir informacinių sistemų nustatė, kad atsakovas turi vertingo nekilnojamojo turto (žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 4 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurį valdo bendros jungtinės ar bendros dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis. Aplinkybė, kad turtas valdomas kartu su kitais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas, būdamas, kaip NMA teigia, galimai nesąžiningas, galėtų išvengti piniginių prievolių vykdymo ar šių prievolių vykdymas galėtų ženkliai pasunkėti. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas pastaraisiais metais gavo ir gauna pastovias pajamas: nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. liepos 9 d. gavo su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestį) iš mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), taip pat socialines išmokas, o šiuo metu gauna apie 810 Eur dydžio socialines išmokas kas mėnesį, taip pat nuo 2022 m. gruodžio 30 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia pareiškėjo teiginius, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šiuo atveju kiltų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar kt.Nagrinėjamu atveju, egzistuojant tikimybei, kad atsakovas sumokės prašyme nurodytas sumas per Sprendime nurodytą 60 dienų laikotarpį, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismo vertinimu, nebūtų proporcinga priemonė, pažeistų proceso šalių interesų pusiausvyros principą. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė, kad nesiėmus pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas arba, kad gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinamas.III.Pareiškėjas NMA atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas NMA prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodytas prašyme ir areštą įregistruoti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre.NMA nuomone, nagrinėjamu atveju egzistavo ir toliau egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. NMA prašyme išsamiai išdėstė argumentus tiek dėl reikalavimų pagrįstumo, tiek dėl galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, tačiau teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepriklauso nuo to, ar yra pasibaigęs 60 kalendorinių dienų terminas skolai apmokėti ir ar administracinis sprendimas, kaip šiuo atveju Sprendimas, yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka. Tai patvirtina nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio administracinėse bylose Nr. eAS-599-415/2023, Nr. eAS-75-968/2024, Nr. eAS-317-822/2024, Nr. eAS-553-789/2024 ir Nr. eAS-299-492/2025.Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nustatytas 60 kalendorinių dienų terminas skirtas prievolei įvykdyti gera valia. Šis terminas nustato laiką, per kurį atsakovas gali grąžinti lėšas nemokėdamas palūkanų, ir apibrėžia momentą, nuo kurio, prievolės neįvykdžius, pradedamos skaičiuoti palūkanos. Tačiau šis terminas nėra ir negali būti vertinamas kaip NMA procesinės teisės kreiptis į teismą ir prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones apribojimas.Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo reikšminga ne tik atsakovo turto apimtis, gaunamos pajamos ir jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti jo sąžiningumą ir galimą elgesį ateityje. Atsakovo nesąžiningumas šiuo atveju grindžiamas ne prielaidomis, o konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis. Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai – Projekto kontrolės laikotarpiu atsakovas nevykdė Paraiškoje numatytų veiklų pagal EVRK kodus 79.12 (ekskursijų organizatorių veikla) ir 95.22 (buitinių aparatų ir prietaisų, namų bei sodo įrangos remontas), nors iki kontrolės laikotarpio pabaigos privalėjo išlaikyti Projekto rezultatą ir faktiškai bei nepertraukiamai vykdyti verslo plane numatytas veiklas. Be to, atsakovas sistemingai neteikė NMA prašomų dokumentų ir informacijos: nepateikė dokumentų, pagrindžiančių Projekte numatytų veiklų vykdymą, nepildė ir NMA neteikė privalomų automobilio kelionių žiniaraščių bei neįvykdė įsipareigojimo išlaikyti verslo plano įgyvendinimo metu sukurtas dvi darbo vietas. Taigi, atsakovo elgesys pasižymėjo ne tik konkrečių įsipareigojimų nevykdymu, bet ir sistemingu nebendradarbiavimu su institucija, administruojančia ir kontroliuojančia paramos lėšų panaudojimą. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant ne tik ankstesnį atsakovo elgesį, bet ir jo galimą elgesį ateityje, įskaitant galimai NMA palankaus teismo sprendimo vykdymo stadiją. Aplinkybė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto ir gauna pajamas, savaime negali paneigti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Turto ir pajamų turėjimas atspindi tik esamą atsakovo turtinę padėtį, tačiau savaime nepašalina rizikos, jog iki galimo teismo sprendimo įvykdymo jo turtinė padėtis gali pasikeisti, o turimas turtas gali būti perleistas, apsunkintas ar kitu būdu tapti sunkiau prieinamas išieškoti. Todėl atsakovo turima nuosavybė ir gaunamos pajamos turi būti vertinamos kartu su jo elgesiu ir sąžiningumu, o nustatyti paramos įsipareigojimų pažeidimai bei sistemingas nebendradarbiavimas su NMA sudaro pagrindą sprendimo įvykdymo grėsmę vertinti kaip realią.NMA nuomone, susigrąžintina paramos suma (37 562,40 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint omenyje tai, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Bet kokia piniginė žala, padaryta tiek Lietuvos valstybės, tiek Europos Sąjungos finansiniams interesams yra didelė žala.Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui nėra būtina įrodyti konkrečius atsakovo veiksmus, kuriais jis jau siektų paslėpti, perleisti ar apsunkinti turimą turtą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos esant grėsmei, jog tokios aplinkybės gali kilti ateityje, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo stadijoje nėra būtina nustatyti faktinio turto slėpimo, perleidimo ar kitokio disponavimo juo veiksmų (žr. 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-590-552/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025).Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra adekvatus ir proporcingas siekiamam tikslui, užtikrina tinkamą proceso šalių interesų pusiausvyrą ir yra būtinas siekiant realiai užtikrinti galimai NMA palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.Teisėjų kolegijakonstatuoja:IV.Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas nenurodė nesąžiningo elgesio ar konkrečių nesąžiningų arba grėsmę teismo sprendimo įvykdymui galinčių sukelti atsakovo veiksmų (ketinimo perleisti, parduoti, nuslėpti turimą turtą), nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymo netenkino.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog teismas neįsigilino į sąžiningumo aspektą, neanalizavo atsakovo (paramos gavėjo) veiksmų. NMA teigimu, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (37 562,40 Eur) yra akivaizdžiai didelė, atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės grąžinti susidariusią skolą, todėl egzistuoja pagrįsta rizika, jog be reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti apsunkintas arba neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).Taigi proceso įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti NMA naudai iš atsakovo 37 562,40 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas ir siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta byla, būtų taikomas atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštas 37 562,40 Eur sumai.Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė Sprendime pateikta informacija apie nesąžiningą atsakovo elgesį, kuris pasireiškia tuo, kad Projekto kontrolės laikotarpiu atsakovas nevykdė Paraiškoje numatytų veiklų pagal EVRK kodus 79.12 (ekskursijų organizatorių veikla) ir 95.22 (buitinių aparatų ir prietaisų, namų bei sodo įrangos remontas), nors iki kontrolės laikotarpio pabaigos privalėjo išlaikyti Projekto rezultatą ir faktiškai bei nepertraukiamai vykdyti verslo plane numatytas veiklas. Be to, atsakovas sistemingai neteikė NMA prašomų dokumentų ir informacijos: nepateikė dokumentų, pagrindžiančių Projekte numatytų veiklų vykdymą, nepildė ir NMA neteikė privalomų automobilio kelionių žiniaraščių bei neįvykdė įsipareigojimo išlaikyti verslo plano įgyvendinimo metu sukurtas dvi darbo vietas. Taigi, atsakovo elgesys pasižymėjo ne tik konkrečių įsipareigojimų nevykdymu, bet ir sistemingu nebendradarbiavimu su institucija, administruojančia ir kontroliuojančia paramos lėšų panaudojimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, kad NMA, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, kuris šiuo metu yra galiojantis (byloje nėra duomenų, kad Sprendimas būtų apskųstas ar panaikintas teismo). Taigi, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 37 562,40 Eur skolą yra preliminariai pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-822/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025; kt.).Tačiau atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. NMA, kuriai teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais ji grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Nagrinėjamu atveju visapusiškai vertinant, ar siekiama susigrąžinti suma atsakovui yra didelė, turėjo būti pateikti duomenys apie jo turtinę padėtį, pajamas ir pan., tačiau byloje tokių duomenų (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovo turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais.Vertinant NMA argumentus, pažymėtina, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui yra reikšmingas ne tiek siekiamos susigrąžinti lėšų sumos dydis, kiek atsakovo turtinė padėtis ir jos (turtinės padėties) pokyčio perspektyvos, taip pat ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra pateikta, todėl NMA teiginiai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, yra deklaratyvūs, nepatvirtinantys realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-767-1188/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-1047/2025).Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (be kita ko, skiriasi prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovo veiksmai iki NMA kreipimosi į teismą ir kt.), todėl ja vadovautis šiuo atveju nėra pagrindo.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje.Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegijanutaria:Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.Teisėjai Arūnas DirvonasGintaras KryževičiusMilda Vainienė