Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda. Taip pat jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 buvo nubaustas už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punkto reikalavimus, t. y. 2025 m. kovo 6 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ranka naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Nesutikdamas su Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundo netenkino ir Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimą paliko nepakeistu.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną. Jis cituoja Institucijos 2026 m. liepos 21 d. nutarimą ir skundžiamą nutartį. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą prielaidą, kad vairuodamas transporto priemonę jis laikė mobiliojo ryšio telefoną rankoje. Teigia, kad aptariamo įvykio metu jis automobiliu važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kurio danga yra labai prasta. Mobiliojo ryšio telefonas buvo įdėtas į vairuotojo pusės durelių kišenę. Dėl automobilio vibracijos telefonas pradėjo daužytis į durelių kišenę, dėl to kilo pašalinis garsas salone ir tai trukdė jam vairuoti. Todėl jis ištraukė mobiliojo ryšio telefoną iš durelių kišenės ir perkėlė jį ant laisvos priekinės keleivio sėdynės. Tuo metu jis nesinaudojo jokiomis telefono funkcijomis, o tik perkėlė telefoną iš vienos vietos į kitą. Šis veiksmas truko ne daugiau kaip 2–3 sekundes. Būtent tuo metu ir buvo padaryta nuotrauka. Apeliantas pažymi, kad nuotraukoje užfiksuota, jog mobiliojo ryšio telefonas nuo jo veido ir akių nutolęs daugiau kaip pusę metro, jis pakreiptas į šoną ekranu žemyn, jo veidas žiūri tiesiai į kelią važiavimo kryptimi ir jis nemato telefono ekrano. Jis jokiu būdu negalėjo naudotis telefonu – nei rašyti SMS žinučių, nei naudotis mobiliaisiais duomenimis, nei skaityti tekstą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog tuo metu buvo naudojamas jo mobiliojo ryšio telefonas (nėra duomenų apie vykusius pokalbius, SMS žinučių rašymą ir pan.). Šiuo atveju telefono (juo nesinaudojant) perkėlimas turi būti prilyginamas bet kokio kito daikto perkėlimui, kas nėra baudžiama. Todėl jis ne tik nepažeidė KET reikalavimų, bet ir elgėsi taip, kaip turi elgtis vairuotojas tokioje situacijoje. Apibendrindamas pirmiau paminėtas aplinkybes apeliantas pabrėžia, jog mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje neįrodo, kad jis kalbėjo telefonu ar kad telefoną naudojo kitu būdu, todėl skundžiama nutartis nepagrįsta, neteisėta, ji turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su skundu nesutinka ir prašo apeliacinio skundo netenkinti bei palikti galioti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepime cituojami KET 5, 6 ir 20 punktai, dėstoma teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 savo apeliaciniame skunde savaip interpretuoja administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tačiau tai nepaneigia jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties ir nešalina taikytinos administracinės atsakomybės, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybinė taktika ir siekis išvengti administracinės atsakomybės. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog už tokio pobūdžio KET pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 jau buvo baustas administracine tvarka ir aptariamas administracinis nusižengimas buvo padarytas nepasibaigus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje išsamiai aptartos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės bei tinkamai įvertinti įrodymai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1 paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 417 straipsnio 3 ir 8 dalyse nustatyta, kad <...> draudimo vairuotojams (transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi)) naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas užtraukia vairuotojams baudą nuo 60 iki 90 eurų; už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

KET 20 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą; transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi, pagal KET 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, transporto priemonės vairuotojui yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, atsakomybės nesiejant su konkrečiu naudojimosi būdu (pavyzdžiui, kalbėjimu, SMS žinučių rašymu, mobiliųjų duomenų naudojimu, teksto skaitymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje), kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone vairuojant transporto priemonę, taip pat ir jos laikymas rankoje, varžo vairuotojo veiksmus ranka (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose AN2-198-365/2023, Nr. AN2-274-873/2023, Nr. AN2-139-1053/2023; Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-229-485/2023, Nr. AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-155-361/2023, Nr. AN2-231-462/2018; Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.).

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 neneigia, kad skundžiamoje nutartyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo nurodytą transporto priemonę ir kad jis laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau savo kaltę jis neigia tvirtindamas, jog šios mobiliojo ryšio priemonės nenaudojo pagal tiesioginę jos paskirtį – tuo metu, kai buvo nufotografuotas, jis mobiliojo ryšio telefoną perkėlė iš transporto priemonės durelių kišenės ant laisvos priekinės keleivio sėdynės (šis veiksmas truko ne daugiau kaip 2–3 sekundes). Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu teisiniu jo veikos vertinimu ir mano, kad tokia jo veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Tačiau su tokia apelianto nuomone apygardos teismas nesutinka.

Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad aptariamas įvykis įvyko 2025 m. kovo 6 d. 9.10 val. (duomenys neskelbtini). Tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 vairavo transporto priemonę ir laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną. Tokias bylos aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai – Institucijos specialisto 2025 m. kovo 13 d. tarnybinis pranešimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog 2025 m. kovo 6 d. 9.10 val. vairuotojas automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodamas (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, jį dešine ranka laikė prieš save; fotonuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas dešinėje rankoje priešais save laiko mobiliojo ryšio telefoną; Institucijos tyrėjos 2026 m. sausio 6 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės naudotojas – UAB (duomenys neskelbtini) – nepateikė duomenų apie transporto priemonės vairuotoją, todėl pagal naršyklės POLIS II duomenis buvo nustatyta, jog transporto priemonę vairavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas TRA1; Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2026 m. liepos 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad fotonuotraukoje užfiksuotas automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojas, dešinėje rankoje priešais save laikantis mobiliojo ryšio telefoną, yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1; vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 policijos įstaigos patalpose; administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodytos esminės apeliantui inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybės ir kiti įrodymai.

Tiek apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 teigia, kad jis nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu pagal tiesioginę jo paskirtį, kad jis tik perkėlė mobiliojo ryšio telefoną iš vairuotojo pusės durelių kišenės ant priekinės keleivio sėdynės. Apygardos teismo vertinimu, tokios apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia jo veikos atitikties ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiams. Tokie apelianto paaiškinimai patvirtina, kad dalyvaudamas viešajame eisme ir vairuodamas transporto priemonę jis mobiliojo ryšio telefoną paėmė į ranką ir atliko su jo perkėlimu susijusius veiksmus. Taigi, apeliantas pripažįsta ne tik patį mobiliojo ryšio telefono laikymo rankoje faktą (kuris taip pat įrodytas pirmiau paminėtais byloje esančiais įrodymais), bet ir aktyvų fizinį veiksmą su šia mobiliojo ryšio priemone, t. y. jos panaudojimą (perkeliant ją), kuris buvo nukreiptas ne į transporto priemonės vairavimą. Mobiliojo ryšio telefono panaudojimas (perkeliant jį) nebuvo būtinas vairuojant transporto priemonę ir tokia veika nebuvo susijusi su transporto priemonės valdymu.

Šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga tai, ar laikydamas rankoje mobiliojo ryšio telefoną apeliantas atliko su tiesiogine telefono paskirtimi susijusius, ar nesusijusius veiksmus, o taip pat ir tai, kad mobiliojo ryšio telefono ekranas buvo nukreiptas žemyn, jis į telefono ekraną nežiūrėjo, o jo veidas ir akys buvo nukreipti važiavimo kryptimi, nes šios aplinkybės nepaneigia paties apelianto pripažįstamo fakto, kad vairuodamas transporto priemonę jis paėmė mobiliojo ryšio telefoną į ranką ir jį panaudojo (perkeldamas jį iš vienos vietos į kitą), t. y. atliko su juo veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, taip sukeldamas papildomą riziką eismo saugumui.

Apelianto nurodyta jo veiksmo (telefono panaudojimo jį perkeliant) trukmė (2–3 sekundės) savaime nereiškia, kad toks jo veiksmas tapo leidžiamu. Nei KET 20 punktas, nei ANK 417 straipsnio 3 dalis nenustato laiko trukmės, nuo kurios mobiliojo ryšio priemonės paėmimas į ranką ar kitas su ja atliekamas veiksmas vairuojant transporto priemonę būtų laikomas draudžiamu, o eismo saugumo reikalavimų laikymasis negali būti vertinamas pagal subjektyviai vairuotojo pasirinktą su transporto priemonės vairavimu nesusijusio veiksmo trukmę.

Taip pat apeliantas neteisus tvirtindamas, kad už bet kokio kito daikto (išskyrus mobiliojo ryšio telefoną) perkėlimą vairuojant transporto priemonę nėra baudžiama, nes, kaip jau buvo paminėta pirmiau, KET 20 punktas įpareigoja transporto priemonių vairuotojus vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Be jokių abejonių, už tokio KET reikalavimo nesilaikymą ir jo pažeidimą yra numatyta atsakomybė.

Apelianto nurodyta prasta kelio danga, automobilio vibracija ir dėl to mobiliojo ryšio telefono skleidžiamas pašalinis garsas taipogi nepaneigia jo veiksmų neteisėtumo. Net jeigu būtų pripažinta, kad dėl prastos kelio dangos mobiliojo ryšio telefonas skleidė pašalinį garsą ir apeliantas siekė šį nepatogumą pašalinti, toks jo tikslas savaime nesuteikė jam teisės vairuojant paimti mobiliojo ryšio telefoną į ranką ir taip atlikti su transporto priemonės vairavimu nesusijusius veiksmus. Vairuodamas transporto priemonę apeliantas turėjo pasirinkti tokį savo elgesio būdą, kuris nekeltų papildomos rizikos eismo saugumui ir atitiktų KET nustatytus reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju, norėdamas panaudoti mobiliojo ryšio telefoną (perkeliant jį iš vienos vietos į kitą) nepažeidžiant KET reikalavimų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 privalėjo prieš tai saugiai sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. To nepadaręs jis, be jokių abejonių, pažeidė KET 20 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1 buvo įvertintos visos esminės tinkamam jo atsakomybės individualizavimui reikšmės turinčios bylos aplinkybės, tinkamai įvertinta jo asmenybė, kitos svarbios aplinkybės ir jam pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, didesnė už sankcijoje numatytą tokios nuobaudos vidurkį bei minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aptariamą administracinį nusižengimą apeliantas padarė pakartotinai, nepraėjus 1 metams nuo nuobaudos už anksčiau padarytą tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą įvykdymo dienos ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1 ANK reikalavimai nebuvo pažeisti. Šiuo konkrečiu atveju apeliantui taikytos poveikio priemonės nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos.

Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo TRA1 padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, todėl jis teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bei nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su jo veikos motyvu ir subjektyviu jų vertinimu, tačiau jos nesuteikia pagrindo kitaip teisiškai vertinti jo padarytą veiką. Taip pat, apygardos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui TRA1 paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežtos, pagrindo jas sušvelninti nėra. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens TRA1 apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.