Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo po proceso atnaujinimo atnaujintoje civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ieškinį atsakovams V. B., S. J., likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Naudos virsmas“ dėl skolos priteisimo, ir ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Naudos virsmas“, V. B., S. J., uždarajai akcinei bendrovei „Green Hotel“, uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos kurortas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“ dėl skolų suderinimo, užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

priteisti iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ 750 000 Eur skolos subsidiariai kartu su atsakovu V. B. pagal 2020 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį;

priteisti iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ 12 794 Eur subsidiariai kartu su atsakovu S. J. pagal 2019 m. spalio 30 d. paskolos sutartį;

priteisti iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ 44 506,85 Eur kompensuojamųjų palūkanų subsidiariai kartu su atsakovu V. B. pagal 2020 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį;

priteisti iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ 1 629,92 Eur kompensuojamųjų palūkanų subsidiariai kartu su atsakovu S. J. pagal 2019 m. spalio 30 d. paskolos sutartį;

priteisti iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ subsidiariai kartu su atsakovu V. B. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 794 506,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

priteisti iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ subsidiariai kartu su atsakovu S. J. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 14 423,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

priteisė ieškovei iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ 762 794 Eur skolos, 46 136,77 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas už ieškinio 808 930,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2021 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir subsidiariai iš atsakovo V. B. 750 000 Eur skolą, 44 506,85 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 795 506,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

atmetė ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui S. J.;

priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų LUAB „Naudos virsmas“ ir V. B. 26 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas už akių įsiteisėjo 2022 m. balandžio 12 d.

Atsakovė LUAB „Naudos virsmas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Bankroto laikas“, 2023 m. liepos 7 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 336 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1355-643/2022 dalies, kuria nuspręsta ieškovei LUAB „Stilus S“ iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ priteisti 762 794 Eur skolą, 46 136,77 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 6 proc. dydžio palūkanas už ieškinio sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir subsidiariai iš atsakovo V. B. priteisti 750 000 Eur skolą ir 44 506,85 Eur kompensuojamąsias palūkanas bei 5 proc. dydžio palūkanas už ieškinio sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovės nemokumo administratorė nurodė, kad, patikrinusi atsakovės veiklos dokumentus, nustatė, jog šalių sudarytos sutartys, tarpusavio skolų suderinimo aktai ir trišaliai tarpusavio skolų užskaitos aktai nepagrindžia atsakovės skolos ieškovei egzistavimo. Pagal patikrintus dokumentus ieškovė yra skolinga atsakovei 22 882,43 Eur.

2018 m. lapkričio 7 d. skolinio reikalavimo pardavimo aktą, pagal kurį paskolos davėja UAB „Green Hotel“ pardavė LUAB „Naudos virsmas“ pagal 2018 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį LUAB „Stilus S“ suteiktą 7 700 Eur paskolą su 5 proc. metinėmis palūkanomis;

2018 m. gruodžio 5 d. skolų suderinimo aktą, sudarytą LUAB „Stilus S“ ir UAB „Green Hotel“;

2019 m. liepos 19 d. trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, sudarytą UAB „Sveikatos kurortas“, UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Stilus S&V“ (buvęs ieškovės pavadinimas);

2020 m. rugpjūčio 5 d. skolų suderinimo aktą, sudarytą LUAB „Stilus S“ ir UAB „Postverta“;

2020 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktą, sudarytą LUAB „Stilus S“ ir UAB „Sveikatos kurortas“;

2020 m. gruodžio 23 d. dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, sudarytą LUAB „Naudos virsmas“ ir LUAB „Stilus S“;

2021 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktą, sudarytą LUAB „Stilus S“ ir LUAB „Naudos virsmas“;

2021 m. sausio 7 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, sudarytą LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ ir UAB „Green Hotel“;

2021 m. sausio 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, sudarytą LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ ir UAB „Postverta“;

2021 m. sausio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, sudarytą LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ ir UAB „Sveikatos kurortas“;

2021 m. sausio 12 d. trišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, sudarytą LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ ir UAB „Sveikatos kurortas“;

2021 m. sausio 12 d. dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, sudarytą LUAB „Naudos virsmas“ ir LUAB „Stilus S“;

2021 m. rugpjūčio 27 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, sudarytą LUAB „Naudos virsmas“ ir LUAB „Stilus S“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimus dėl 2019 m. liepos 19 d. užskaitos akto, 2020 m. rugpjūčio 5 d. suderinimo akto, 2020 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo akto, 2020 m. gruodžio 23 d. užskaitymo akto, 2021 m. sausio 6 d. skolų suderinimo akto, 2021 m. sausio 7 d. užskaitymo akto, 2021 m. sausio 8 d. užskaitymo akto, 2021 m. sausio 9 d. užskaitymo akto, 2021 m. sausio 12 d. užskaitymo akto, 2021 m. sausio 12 d. dvišalio užskaitymo akto ir 2021 m. rugpjūčio 27 d. užskaitymo akto pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais;

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimas už akių iš dalies, kurioje patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei LUAB „Naudos virsmas“ ir subsidiariai atsakovui V. B., netenka teisinės galios.

Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovės, UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. liepos 19 d. trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos neatitinka pirminių dokumentų turinio. Šalių nesiejo žodinis susitarimas dėl baldų gamybos, o klausimas dėl UAB „Sveikatos kurortas“ skolos UAB „Ergolain projektai“ pagal 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036-2019 buvo išspręstas Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0091/2022e. Arbitražo byloje skola UAB „Ergolain projektai“ naudai iš UAB „Sveikatos kurortas“ priteista, be kita ko, pagal tą pačią UAB „Ergolain projektai“ 2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EV100008426, kuri nurodyta ir ginčijamame trišaliame susitarime, kuriame nurodoma, jog tai ieškovė yra skolinga UAB „Ergolain projektai“ pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Ginčijamame susitarime taip pat klaidingai nurodoma, kad UAB „Ergolain projektai“ yra skolinga UAB „Sveikatos kurortas“ 100 000 Eur pagal 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau taip nėra, nes UAB „Sveikatos kurortas“ minėtą sumą baldų gamintojai UAB „Ergolain projektai“ buvo sumokėjusi, kaip avansą. Taigi, ginčijamas trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos ir jo priedas (ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. liepos 20 d. sudarytas priedas dėl 6 proc. palūkanų skaičiavimo nuo trišaliame susitarime suderintos 100 000 Eur skolos) yra niekiniai, nes ieškovė nebuvo skolinga kitoms šio sandorio šalims.

Ieškovės ir atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ 2020 m. gruodžio 23 d. sudarytas dvišalis tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas yra niekinis ir negaliojantis, nes šiame akte nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ sumokėjo 70 000 Eur baldų gamintojai UAB „Ergolain projektai“ už ieškovę, nors ieškovės ir UAB „Ergolain projektai“ nesiejo sutartiniai santykiai. LUAB „Naudos virsmas“ 70 000 Eur sumokėjo pagal minėtą 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios šalimis buvo UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“. Vadinasi, LUAB „Naudos virsmas“ su UAB „Ergolain projektai“ atsiskaitė ne už ieškovę, o už UAB „Sveikatos kurortas“. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimas arbitražo byloje Nr.V-0091/2022e patvirtina, kad baldų pirkimo–pardavimo sutartis realiai buvo vykdoma UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“, tačiau pastarosios prašymu sąskaitas už baldus apmokėjo ieškovė.

Ginčijami 2019 m. liepos 19 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. užskaitų aktai sudaryti po ieškovės paskolų atsakovei LUAB „Naudos virsmas“ suteikimo (2019 m. spalio 30 d. ir 2020 m. gruodžio 18 d.), todėl paskolų suteikimo aplinkybės ir ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo negali būti siejami su ginčijamais užskaitų aktais, nes buvo pasibaigęs skolos grąžinimo terminas, paskutinis užskaitos aktas visų sandorių grandinėje buvo sudarytas 2021 m. rugpjūčio 27 d. Ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ 20219 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina, kad UAB „Sveikatos kurortas“ yra skolinga ieškovei 180 893,81 Eur, todėl šie duomenys taip pat paneigia ginčijamų užskaitų teisingumą.

Ieškovės ir UAB „Postverta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytas skolų suderinimo aktas nepatvirtina, kad ieškovė yra skolinga dabar jau išregistruotai UAB „Postverta“ 227 977,59 Eur. Skolos likutis apskaičiuotas pagal ieškovės buhalterines sąskaitas: iš sąskaitoje 4431 (kitos skolos tiekėjams) nurodytų 360 505,50 Eur atėmus sąskaitoje 2411 (apyvarta pagal klientus) nurodytus 132 527,91 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą patvirtina, kad UAB „Postverta“ pirminiuose apskaitos registruotuose deklaravo ieškovei 2019 m. spalio–lapkričio mėn. ir 2020 m. liepos mėn. parduotų prekių ir suteiktų paslaugų 376 388 Eur vertę ir 79 041 Eur PVM, tačiau 2021 m. sausio 12 d. pateiktose patikslintose PVM deklaracijose už tą patį laikotarpį minėtų sumų jau nedeklaravo, nurodydama, jog minėtos sąskaitos išrašytos per klaidą. Konkrečiai UAB „Postverta“ nebedeklaravo PVM sąskaitų faktūrų, kurios nurodytos ieškovės buhalterinėje sąskaitoje 4431. Tai reiškia, kad pati UAB „Postverta“ anuliavo ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo grindžiamas ginčijamas skolų suderinimo aktas, todėl akte nurodyti duomenys apie ieškovės 227 977,59 Eur skolos likutį yra neteisingi. Atitinkamai kitas ginčijamas ieškovės, LUAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Postverta“ 2021 m. sausio 8 d. sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas taip pat turėjo būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes jis yra susijęs su minėtu ieškovės ir UAB „Postverta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytu skolų suderinimo aktu, t. y. jame vėl neteisingai nurodyta, kad ieškovė yra skolinga UAB „Postverta“ 227 977,59 Eur ir 5 846,22 Eur palūkanų.

Ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytas skolų suderinimo aktas turėjo būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes UAB „Sveikatos kurortas“ nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių ieškovės skolos susidarymą, be to, pagal UAB „Sveikatos kurortas“ 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis ši atsakovė negavo pardavimo pajamų. Iš byloje esančių ieškovės PVM sąskaitų faktūrų galima spręsti, kad tai ieškovė pardavė prekes UAB „Sveikatos kurortas“, o ne atvirkščiai.

Teismas nepagrįstai nevertino byloje pateiktos teismo ekspertizės akto išvados, kuri patvirtina, kad atsakovai nepateikė reikšmingų duomenų (pirminių dokumentų), pagrindžiančių ginčijamų užskaitų sandorių teisėtumą. Teismo ekspertizės išvada buvo neaiški tik dėl 2019 m. liepos 19 d. trišalio susitarimo, susijusio su UAB „Ergolain projektai“, tačiau dėl šio sandorio neteisėtumo galima spręsti iš kitų byloje esančių įrodymų (sprendimo arbitražo byloje).

Teismas nepagrįstai nevertino duomenų, nurodytų Vilniaus apygardos prokuratūros 3 Baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamajame akte Nr. 01-6-00002-21 ir jo prieduose, kurie patvirtina, kad V. B. negali būti taikoma sąžiningumo prezumpcija, jog ieškovės ir UAB „Postverta“ apskaita nebuvo vedama tinkamai, buvo manipuliuojama sandoriais, kad UAB „Postverta“ faktiniu vadovu buvo V. B.

Teismas pagrįstai nepripažino niekiniu ir negaliojančiu 2019 m. liepos 19 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos, nes šio sandorio šalis siejo realūs ir tęstiniai komerciniai santykiai. 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutarties šalimis buvo UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“, tačiau tarp jų ir ieškovės buvo žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovė, kaip organizatorė, turėjo atsiskaityti su baldų gamintoja. 3 iš 4 sąskaitų buvo išrašytos ieškovei, viena UAB „Sveikatos kurortas“, nes ieškovė bankrutavo. Ieškovės dalinį atsiskaitymą patvirtina UAB „Ergolain projektai“ sąskaitų apskaitos įrašai. UAB „Sveikatos kurortas“ atitinkamai atsiskaitinėjo su ieškove, jas siejo 2019 m. vasario 1 d. sudaryta baldų pirkimo sutartis, kurioje nurodyta baldų specifikacija atitiko su UAB „Ergolain projektai“ sudarytoje sutartyje nurodytą baldų specifikaciją. Ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytos sutarties suma buvo didesnė, nes sutartis apėmė kitų interjero elementų ir gamybinio darbo projekto parengimą, konsultacijų tiekimą, o šias paslaugas ieškovė pirko iš UAB „Postverta“ pagal 2019 m. vasario 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, nors ieškovė nebuvo 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tačiau faktinis šalių elgesys, tarpusavio atsiskaitymo praktika pagrindžia, kad sutarties vykdymo modifikavimas atitiko ieškovės, kaip baldų tiekėjos organizatorės, vaidmenį. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčijamame užskaitos akte nurodytos prievolės neegzistavo.

Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimas arbitražo byloje Nr. V-0091/2022e nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės, nes arbitražo byloje nebuvo sprendžiama dėl 2019 m. liepos 19 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos teisėtumo. Arbitražo byloje taip pat nebuvo prašoma priteisti skolos pagal ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios nurodytos ginčijamame užskaitos sandoryje, o tik pagal UAB „Sveikatos kurortas“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Sprendimas arbitražo byloje iš esmės patvirtina realų baldų pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą, susitarimą dėl ieškovės prievolės atsiskaityti už baldus, atsiskaitymo struktūros pasikeitimą dėl ieškovei iškeltos bankroto bylos.

Ieškovė nenurodė konkretaus teisinio pagrindo dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo akto ir jo pagrindu atlikto 2021 m. sausio 9 d. įskaitymo akto neteisėtumo. Ginčijami užskaitos sandoriai pagrįsti ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudaryta baldų pirkimo sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis, buhalterinės apskaitos duomenimis, banko sąskaitų išrašais, kurie patvirtinta, kad UAB „Sveikatos kurortas“ sumokėjo ieškovei iš viso 778 830 Eur, nors turėjo sumokėti 654 223,22 Eur. Susidaręs 124 606,78 Eur skirtumas atsispindi ginčijamame 2020 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo akte, ieškovės kritikuojamame apyvartos žiniaraštyje. Už naudojimąsi minėtos permokos lėšomis buvo numatytos 6 proc. metinės palūkanos, todėl jas apskaičiavus 126 675,59 Eur buvo įskaityti 2021 m. sausio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu.

2021 m. sausio 7 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto teisinis pagrindas yra 2021 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktas, kuriuo patvirtinta LUAB „Naudos virsmas“ 696 642,16 Eur skola ieškovei ir 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovės ir UAB „Green Hotel“ sudarytas skolų suderinimo aktas, kurio teisėtumo ieškovė apeliaciniu skundu nebeginčija, todėl išvestinis dokumentas taip pat laikytinas teisėtu. Ginčijamas 2021 m. sausio 7 d. įskaitymo sandoris pagrįstas apskaitos dokumentais, banko pavedimais ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-711-577/2024.

Ieškovė nenurodė teisinių argumentų dėl 2021 m. sausio 12 d. trišalio tarpusavio įsiskolinimų užskaitos akto neteisėtumo. Ginčijamas užskaitos sandoris pagrįstas 2019 m. liepos 19 d. trišaliu susitarimu dėl tarpusavio užskaitos, banko sąskaitų išrašais.

Teismas pagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvada, nes teismo ekspertė į visus teismo užduotus klausimus atsakė, kad neturi galimybės pateikti ekspertinių išvadų dėl jai nepateiktų dokumentų, nors teismo ekspertei buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su reikalingais dokumentais.

Ieškovės, UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. liepos 19 d. sudarytas trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos pagrįstai pripažintas teisėtu, nes ginčijamame susitarime nurodyti faktai atitinka tikrovę, užskaitos pagrįstos priminiais dokumentais. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo skolinga UAB „Ergolain projektai“ 150 000 Eur, o UAB „Ergolain projektai“ buvo skolinga UAB „Sveikatos projektai“ 100 000 Eur (avansą) pagal 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartį. Avansą sumokėjo UAB „Postverta“, kuri reikalavimo teisę 2019 m. liepos 18 d. perleido naujajai kreditorei UAB „Sveikatos kurortas“. Ieškovė neginčijo UAB „Postverta“ atlikto mokėjimo ir reikalavimo perleidimo sutarties. Taigi, ginčijamas užskaitos sandoris yra pagrįstas pirminiais dokumentais.

2019 m. liepos 19 d. trišaliame susitarime dėl tarpusavio užskaitos nurodyti duomenys yra teisingi ir pagrįsti pirminiais dokumentais. Ieškovės nurodytas sprendimas arbitražo byloje neturi reikšmės šio akto teisėtumui, nes arbitražo byloje UAB „Ergolain projektai“ prašė priteisti iš UAB „Sveikatos kurortas“ skolą, nesusijusią su ginčijamame susitarime nurodytomis sumomis. Ieškovė nepagrįstai ignoruoja LUAB „Naudos virsmas“ už ieškovę atliktus mokėjimus, kurie patvirtina, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei.

Ieškovės ir LUAB „Naudos virsmas“ 2020 m. gruodžio 23 d. sudarytas dvišalis tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas dėl 70 000 Eur užskaitymo yra pagrįstas mokėjimo pavedimu, kuris pagrindžia, kad atsakovė sumokėjo UAB „Ergolain projektai“ už ieškovę.

Kitas ginčijamuose skolų suderinimo aktuose nurodytas sumas patvirtina duomenys iš apskaitos programos, PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai. Ieškovė pirminių dokumentų, patvirtinančių faktiškai atliktus mokėjimus, neginčijo. Teismas pagrįstai įvertino, kad ginčijamais užskaitos aktais, atliktais mokėjimo pavedimais atsakovė padengė egzistavusią skolą ieškovei.

Teismas pagrįstai nesivadavo teismo ekspertizės aktu, nes teismo ekspertė nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga, joje esančiais įrodymais, teismo ekspertizės akto išvados trūkumų neištaisė.

Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-711-577/2024 pateiktais išaiškinimais dėl ieškovės, LUAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Postverta“ tarpusavio santykių, V. B. vadovavimo susijusioms bendrovėms, nes išnagrinėtoje byloje ieškovė dalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

UAB „Green Hotel“ ir ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovei LUAB „Stilus S“ paskolinti 7 700 Eur. Ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina paskolos lėšų pervedimą.

UAB „Green Hotel“ ir LUAB „Naudos virsmas“ 2018 m. lapkričio 7 d. sudarė skolinio reikalavimo pardavimo aktą, kuriuo reikalavimo teisė į ieškovę pagal 2018 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį parduota LUAB „Naudos virsmas“.

LUAB „Stilus S“ ir UAB „Green Hotel“ 2018 m. gruodžio 5 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame 2018 m. lapkričio 30 d. nurodytas ieškovės 76 049,76 Eur skolos likutis ir pareiga mokėti 6 proc. metines palūkanas. Minėtas aktas pagrįstas ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis (sąskaita 4431, prekybos skolos tiekėjams apyvarta pagal klientus), UAB „Green Hotel“ 2018 m. lapkričio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 475 dėl 76 049,76 Eur už prekes (vonios kambario), patalpų nuotraukomis.

Ieškovė (baldų tiekėja) ir UAB „Sveikatos kurortas“ (užsakovė) 2019 m. vasario 1 d. sudarė baldų pirkimo sutartį. Sutarties kaina 632 830 Eur (su PVM). Ieškovė 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 6 d. išrašė šiai atsakovei 4 PVM sąskaitas faktūras bendrai sutartyje nurodytai kainai. Sutarties šalys 2019 m. birželio 6 d. pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą. Pagal UAB „Sveikatos kurortas“ banko sąskaitos išrašą ši atsakovė ieškovei iš viso pervedė 778 830 Eur.

UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarė baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019, kuria UAB „Ergolain projektai“ įsipareigojo parduoti baldus, juos pristatyti ir sumontuoti objekte (duomenys neskelbtini). Sutarties kaina 559 845,10 Eur su PVM. Avansas (100 000 Eur) turėjo būti sumokėtas prie dvi darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. 2019 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Postverta“ sumokėjo UAB „Ergolain projektai“ 100 000 Eur pagal UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarytą baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019.

UAB „Sveikatos kurortas“, UAB „Ergolain projektai“ ir ieškovė 2019 m. liepos 19 d. sudarė trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos. Šiame susitarime nurodyta, kad ieškovė yra skolinga UAB „Ergolain projektai“ pagal sąskaitą Nr. EVI00008426, UAB „Ergolain projektai“ yra skolinga UAB „Sveikatos kurortas“ pagal 2019 m. balandžio 23 d. gautą avansą pagal sutartį Nr. 036/2019. Sandorio šalys, siekdamos išvengti papildomų išlaidų dėl banko paslaugų, operatyviai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susitarė pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo užskaitymu, t. y. UAB „Ergolain projektai“ 100 000 Eur skolą UAB „Sveikatos kurortas“ užskaitė reikalavimu iš ieškovės 100 000 Eur skolos. Trišaliame susitarime nurodytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EVI00008426 150 000 Eur sumai UAB „Ergolain projektai“ 2019 m. birželio 6 d. išrašė ieškovei už prekes pagal UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019. Minėto trišalio susitarimo pagrindu ieškovė ir UAB „Sveikatos kurortas“ patvirtino 2019 m. liepos 20 d. priedą dėl palūkanų skaičiavimo, kuriame ieškovė įsipareigojo mokėti 6 proc. metines palūkanas nuo suderintos 100 000 Eur skolos.

UAB „Postverta“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. liepos 18 d. sudarė dvišalį susitarimą, pagal kurį UAB „Postverta“ perleido skolinį reikalavimą pagal 2019 m. balandžio 23 d. atliktą 100 000 Eur pavedimą UAB „Ergolain projektai“. Taip UAB „Sveikatos kurortas“ tapo skolinga UAB „Postverta“ 100 000 Eur.

UAB „Ergolain projektai“ 2019 m. liepos 19 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. EVI00008546 dėl 100 000 Eur už baldus pagal UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarytą baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019.

UAB „Ergolain projektai“ 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. vasario 3 d. pateikė ieškovei reikalavimus sumokėti skolą pagal UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarytą baldų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019.

LUAB „Stilus S“ ir UAB „Postverta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame 2020 m. liepos 31 d. fiksuotas ieškovės 227 977,56 Eur skolos likutis.

LUAB „Stilus S“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame užfiksuotas LUAB „Stilus S“124 606,78 Eur skolos likutis.

Ieškovė ir LUAB „Naudos virsmas“ 2020 m. gruodžio 23 d. sudarė dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame užfiksuotas 70 000 Eur skolos likutis. Šiame akte nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ pervedė 70 000 Eur į UAB „Ergolain projektai“ sąskaitą, tai ieškovės skola UAB „Ergolain projektai“ sumažėja 70 000 Eur ir ieškovė pagal ši aktą tampa skolinga LUAB „Naudos virsmas“ minėtą sumą. 2020 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina 70 000 Eur pervedimą UAB „Ergolain projektai“.

Ieškovė ir LUAB „Naudos virsmas“ 2021 m. sausio 6 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. spalio 14 d. kredito, kurio suma 71 839,28 Eur, apskaičiuotos 5 314,14 Eur sukauptos palūkanos, 6 proc. metinės palūkanos, UAB „Naudos virsmas“ skolinga ieškovei 696 642,16 Eur. LUAB „Naudos virsmas“ finansinis reikalavimas į LUAB „Stilus S“ lieka iki UAB „Postverta“ atsiskaitys su LUAB „Naudos virsmas“.

LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ ir UAB „Green Hotel“ 2021 m. sausio 7 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ pagal 2021 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktą yra skolinga LUAB „Stilus S“ 696 642,16 Eur, o LUAB „Stilus S“ pagal 2018 m. gruodžio 5 d. skolų suderinimo aktą yra skolinga UAB „Green Hotel“ 76 049,76 Eur ir sukauptas palūkanas 9 551 Eur, iš viso 85 600 Eur, todėl daroma trišalė užskaita. Taip LUAB „Stilus S“ neliko skolinga UAB „Green Hotel“, o LUAB „Naudos virsmas“ skola LUAB „Stilus S“ sumažėjo iki 611 041,32 Eur, LUAB „Naudos virsmas“ tapo skolinga UAB „Green Hotel“ 85 600 Eur.

UAB „Postverta“, LUAB „Naudos virsmas“ ir LUAB „Stilus S“ 2021 m. sausio 8 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimų užskaitos aktą, kuriame nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ pagal 2021 m. sausio 7 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą yra skolinga LUAB „Stilus S“ 611 041,32 Eur, LUAB „Stilus S“ pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. skolų suderinimo aktą yra skolinga UAB „Postverta“ 227 977,59 Eur ir sukauptas palūkanas 5 846,22 Eur, iš viso 233 823,81 Eur, todėl daroma trišalė užskaita. Po užskaitos UAB „Stilus S“ tapo neskolinga UAB „Postverta“, o LUAB „Naudos virsmas“ skola LUAB „Stilus S“ sumažėjo iki 377 217,51 Eur, LUAB „Naudos virsmas“ tapo skolinga UAB „Postverta“ 233 823,81 Eur.

LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2021 m. sausio 9 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ yra skolinga LUAB „Stilus S“ 377 217,51 Eur, LUAB „Stilus S“ yra skolinga UAB „Sveikatos kurortas“ 124 606,78 Eur ir 2 068,81 Eur palūkanų, todėl LUAB „Stilus S“ nebelieka skolinga LUAB „Naudos virsmas“, o LUAB „Naudos virsmas“ skola LUAB „Stilus S“ sumažėja iki 250 541,92 Eur, o LUAB „Naudos virsmas“ tapo skolinga UAB „Sveikatos kurortas“ 126 675,59 Eur.

LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2021 m. sausio 12 d. sudarė trišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitos aktą, kuriame nurodyta, kad pagal 2019 m. liepos 19 d. trišalį susitarimą LUAB „Stilus S“ liko skolinga UAB „Sveikatos kurortas“ 100 000 Eur; LUAB „Naudos virsmas“ atliko šiuos banko pavedimus į UAB „Sveikatos kurortas“ banko sąskaitą 2021 m. sausio 7 d. – 30 000 Eur, 2021 m. sausio 11 d. – 78 500 Eur; pagal 2021 sausio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą LUAB „Naudos virsmas“ yra skolinga LUAB „Stilus S“ 250 541,92 Eur, todėl sudaroma tarpusavio užskaita. Po užskaitos lieka tokia faktinė situacija: UAB „Sveikatos kurortas“ nebelieka skolinga LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ tampa skolinga LUAB „Naudos virsmas“ 100 000 Eur ir sukauptas palūkanas 8 926,03 Eur, iš viso 108 926,03 Eur, o LUAB „Naudos virsmas“ lieka skolinga LUAB „Stilus S“ 141 615,89 Eur.

LUAB „Naudos virsmas“ ir ieškovė 2021 m. sausio 12 d. sudarė dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ yra skolinga pagal 2021 m. sausio 12 d. dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą 63 075,22 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų (2 353,65 Eur), iš viso 65 428,65 Eur; kadangi 2021 m. rugpjūčio 27 d. LUAB „Naudos virsmas“ yra atlikęs 22 077,77 Eur pavedimą į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sąskaitą už LUAB „Stilus S“ pagal 2020 m. liepos 16 d. paskolos sutartį Nr. 4925, LUAB „Naudos virsmas" įsipareigoja atlikti 3 mokėjimus po 22 077,77 Eur pagal 2020 m. liepos 16 d. paskolos sutartį Nr. 4925 už LUAB „Stilus S“. Dėl to LUAB „Stilus S“ tapo skolinga LUAB „Naudos virsmas“ 22 882,43 Eur ir įsipareigojo mokėti 6 proc. metines palūkanas.

LUAB „Naudos virsmas“ ir ieškovė 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriuo LUAB „Naudos virsmas“ skola LUAB „Stilus S“ buvo sumažinta iki 0 Eur, kadangi LUAB „Naudos virsmas“ atliko 3 pavedimus po 22 077,77 Eur LUAB „Stilus S“ kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“.

Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0091/2022e priteisė UAB „Ergolain projektai“ iš atsakovės UAB „Sveikatos kurortas“ 28 832 Eur skolą, 3 311,34 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas ir 3 827,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 036/2019 ir UAB „Ergolain projektai“ 2022 m. sausio 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-711-577/2024 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį, kuria LUAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje buvo išbrauktas MB „Finalaw“ 484 880 Eur finansinis reikalavimas iš LUAB „Naudos virsmas“ kreditorių sąrašo ir netenkintas MB „Finalaw“ ieškinys, kuriuo buvo prašoma: 1) pripažinti negaliojančiomis UAB ,,Postverta“ ir LUAB ,,Naudos virsmas“ 2019 m. gegužės 26 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. spalio 4 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. gegužės 24 d., 2020 m. liepos 31 d., 2020 m. gruodžio 23 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. sudarytas dvišales reikalavimų įskaitymo sutartis; 2) pripažinti negaliojančiu dabar jau išregistruotos UAB ,,Postverta“, LUAB ,,Naudos virsmas“ ir LUAB ,,Stilus S“ 2021 m. sausio 8 d. sudarytą tarpusavio įskaitymo užskaitymo aktą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl surašytų dokumentų padaryta, įvertinus įrodymus apie LUAB „Naudos virsmas“ faktiškai atliktus mokėjimus už UAB „Postverta“ pagal ginčijamas sutartis, trišales sutartis, kurios pasirašytos ne tik ginčo šalių, tačiau ir UAB „Postverta“ kreditorių, kitų trečiųjų asmenų patvirtinimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3 Baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamajame akte Nr. 01-6-00002-21 nurodyta, kad V. B., būdamas UAB „Green Hotel“ direktoriumi, nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d., veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje kartu su UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, pagamino netikrą dokumentą – UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ 2020 m. sausio 3 d. sąskaitą dėl 586 245 Eur, siekiant gauti paskolą iš UAB „ILTE“.

Dėl užskaitos ir skolų suderinimo aktų pripažinimo niekiniais bei negaliojančiais

Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 2018 m. lapkričio 7 d. skolinio reikalavimo perdavimo aktą, 2018 m. gruodžio 5 d. skolų suderinimo aktą, 2019 m. liepos 19 d. trišalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, 2020 m. rugpjūčio 5 d. skolų suderinimo aktą, 2020 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktą, 2020 m. gruodžio 23 d. dvišalio tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2021 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktą, 2021 m. sausio 7 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2021 m. sausio 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2021 m. sausio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2021 m. sausio 12 d. trišalio tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2021 m. sausio 12 d. dvišalio tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, 2021 m. rugpjūčio 27 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą ir atitinkamai priteisti iš atsakovų LUAB „Naudos virsmas“ ir subsidiariai iš V. B. skolas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl minėtų skolų suderinimo ir užskaitymų aktų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei skolų priteisimo, konstatavęs, kad minėti sandoriai yra pagrįsti įrodymais, ieškovė neįrodė jų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais pagrindų bei atitinkamai atsakovų teisinės atsakomybės dėl prievolės grąžinti skolas sąlygų. Ieškovė apeliaciniame skunde neskundžia teismo sprendimo dalies atmesti ieškinio reikalavimus dėl 2018 m. lapkričio 7 d. skolinio reikalavimo perdavimo akto ir 2018 m. gruodžio 5 d. skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiais ir dėl skolų iš atsakovų priteisimo, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais likusius skolų suderinimo ir užskaitymo aktus. Ieškovės teigimu, ginčijami sandoriai nėra pagrįsti pirminiais dokumentais, juose suderintos (užskaitytos) sumos neatitinka faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 15 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 29 punktas).

Pažymėtina, kad visos juridinio asmens ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais ir turi būti užregistruotos apskaitos registruose. Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų (finansinių, mokesčių deklaracijų, kitų ataskaitų) parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1–3 dalys).

Išvestiniuose apskaitos dokumentuose duomenys yra įrašomi remiantis konkrečiais pirminiais apskaitos dokumentais, kurie ir yra piniginių prievolių atsiradimo ar pasibaigimo pagrindai (CK 1.136 straipsnis). Todėl, siekiant įsitikinti išvestiniuose dokumentuose padarytų įrašų teisingumu (prievolių kilimo faktu ir dydžiu), asmeniui, įrodinėjančiam kito ūkio subjekto prievolės buvimą, būtina pateikti pirminius dokumentus, pagrindžiančius realiai įvykusias ūkines operacijas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-939-854/2025, 38 punktas). Pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tokie kaip banko sąskaitos išrašai, kasos išlaidų orderiai ir banko pavedimai, turi didesnę įrodomąją reikšmę nei išvestiniai dokumentai, nes pirminiai dokumentai yra objektyvūs, juose atsispindi tikrosios finansinės operacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-553/2024, 11–12 punktai).

Pasisakydamas dėl tarpusavio atsiskaitymo (užskaitos) aktų reikšmės, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tokie aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu ir įrodymu byloje galėtų būti pripažinti, jei pasirašyti tiek kreditoriaus, tiek skolininko. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį reikėtų įrodinėti tiesioginiais įrodymais. Ūkine komercine veikla besiverčiantys asmenys turi pareigą buhalterinės apskaitos dokumentus tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (dabartinis pavadinimas – FAĮ) reikalavimus. Nepateikdamas teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis, asmuo prisiima tokių įrodymų nepateikimo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1529-798/2019, 20 punktas). Tuo atveju, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine) forma arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad esminis sutarties požymis ir svarbiausias sutarties galiojimo elementas yra šalių susitarimas. Remiantis konsensualizmo principu, sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).

Sandoriai – sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2012).

CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024, 83 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad UAB „Sveikatos kurortas“, UAB „Ergolain projektai“ ir ieškovės 2019 m. liepos 19 d. sudarytas trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos yra neteisėtas, t. y. neatitinka faktinių aplinkybių dėl ieškovės skolos atsakovei UAB „Sveikatos kurortas“ susidarymo, realių atlygintinų teisinių santykių egzistavimo. Nustatyta, kad ginčijamu užskaitos sandoriu jo šalys užfiksavo, jog ieškovė skolinga UAB „Ergolain projektai“ pagal 2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EVI00008426 (dėl 150 000 Eur už baldus pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019), UAB „Ergolain projektai“ skolinga UAB „Sveikatos kurortas“ avansą (t. y. 100 000 Eur, kuriuos sumokėjo UAB „Postverta“; tai atsispindi UAB „Ergolain projektai“ banko sąskaitos išraše) pagal UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019 (baldų pagaminimas, pristatymas ir sumontavimas UAB „Sveikatos kurortas“ objekte). Minėtas 100 000 Eur avansas numatytas 2019 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.1 papunktyje. Pažymėtina, kad UAB „Postverta“ reikalavimo teisę į UAB „Ergolain projektai“ sumokėtą 100 000 Eur avansą 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki ginčo trišalio susitarimo sudarymo, reikalavimo perleidimo susitarimu perleido UAB „Sveikatos kurortas“. Šio reikalavimo perleidimo susitarimo ieškovė neginčijo. Taigi, tokiu užskaitos būdu ginčijamo sandorio šalys susitarė pabaigti prievolę priešpriešinio reikalavimo užskaitymu, t. y. UAB „Ergolain projektai“ skolą 100 000 Eur UAB „Sveikatos kurortas“ užskaitė reikalavimu iš ieškovės 100 000 Eur skolos. Šio trišalio susitarimo pagrindu ieškovė ir UAB „Sveikatos kurortas“ papildomai 2019 m. liepos 20 d. pasirašė priedą dėl palūkanų skaičiavimo, kuriame ieškovė įsipareigojo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už 100 000 Eur skolos sumą.

Be to, UAB „Ergolain projektai“ tiesiogiai ieškovei 2019 m. liepos 19 d. ir 2020 m. sausio 3 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras (Nr. EV100008546 ir Nr. EV100009345) atitinkamai 100 000 Eur ir 314 617,34 Eur sumoms pagal minėtą UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ 2019 m. balandžio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019, t. y. iš viso ieškovei buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros. UAB „Ergolain projektai“ sąskaitų apskaitos įrašai patvirtina, kad ieškovė apmokėdavo jai išrašomas PVM sąskaitas faktūras, skolos likutis 2019 m. liepos 31 d. sudarė 94 217,72 Eur, dėl susidariusios skolos UAB „Ergolain projektai“ 2020 m. lapkričio 17 d. ir 2021 m. vasario 3 d. pretenzijas dėl nesumokėtos skolos taip pat tiesiogiai reiškė ieškovei, kuri nepateikė prieštaravimų, t. y. jog faktiškai skolą turėtų apmokėti UAB „Sveikatos kurortas“. Ketvirta PVM sąskaita faktūra Nr. EV100001240 28 832,06 Eur sumai UAB „Ergolain projektai“ 2022 m. sausio 11 d. jau buvo tiesiogiai išrašyta UAB „Sveikatos kurortas“ pagal šių šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 036/2019, atsižvelgiant į tai, jog ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Kitaip tariant, atsiskaitymo modelis pagal paskutinę baldų gamintojos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą iš esmės pasikeitė dėl tarpininkės tarp pagrindinės užsakovės ir baldų gamintojos nemokumo.

Nors ieškovė apeliaciniame skunde abejoja UAB „Ergolain projektai“, UAB „Sveikatos kurortas“ ir pačios ieškovės bendradarbiavimu (vykdytu projektu, atsiskaitymais), t. y. jog ieškovės ir UAB „Ergolain projektai“ nesiejo sutartis, tačiau ieškovė neginčijo pačios ieškovės, kaip baldų tiekėjos, ir UAB „Sveikatos kurortas“ (užsakovės) 2019 m. vasario 1 d. sudarytos baldų pirkimo sutarties. Palyginus 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. sutarčių sąlygas, įskaitant baldų specifikacijas, matyti, kad šių sutarčių šalys susitarė dėl tų pačių baldų (ir kitų interjero prekių) įsigijimo, tačiau ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ sutarties vertė (632 830 Eur) buvo didesnė už UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytos sutarties vertę (559 845,10 Eur), atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudaryta sutartis papildomai numatė gamybinio projekto parengimą, konsultacijų teikimą. Atitinkamai ieškovė 2019 m. birželio 6 d.–2019 m. lapkričio 6 d. išrašė UAB „Sveikatos kurortas“ 4 PVM sąskaitas faktūras bendrai UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytoje sutartyje nurodytai sumai, 2019 m. birželio 6 d. šalys pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą. UAB „Sveikatos kurortas“ banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad ši atsakovė ieškovei iš viso pervedė 778 830 Eur.

Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors ieškovė nebuvo UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytos sutarties šalimi, tačiau ieškovė, remdamasi jos ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudaryta sutartimi, faktiškai atliko atsiskaitymų tarpininkės tarp pagrindinės užsakovės UAB „Sveiktos kurortas“ ir baldų gamintojos UAB „Ergolain projektai“ funkcijas. Vien aplinkybė, kad ieškovė nebuvo UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytos sutarties šalimi, nereiškia, jog ieškovė nebuvo suinteresuota tiek šios, tiek jos ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytų sutarčių tinkamu vykdymu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, vykdžiusi mokėjimus UAB „Ergolain projektai“ už UAB „Sveikatos kurortas“ pagal šių atsakovių sudarytą sutartį, atitinkamai gaudavo mokėjimus iš esmės už tas pačias prekes (baldus) iš UAB „Sveikatos kurortas“ pagal ieškovės ir šios atsakovės sudarytą sutartį. Vien tai, kad tarp ieškovės, UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl tokio trišalio sutarčių vykdymo būdo ir iš to atsirandančių prievolių, nereiškia, jog šalys dėl to negalėjo susitarti žodžiu ir (ar) konkliudentiniais veiksmais, nes įstatymas tokiems tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams nenustato privalomos rašytinės formos. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovės, UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ egzistavo realūs atlygintiniai teisiniai santykiai, nes šias aplinkybes patvirtina šalių sudarytos sutartys, faktinis šalių elgesys, vykdytų mokėjimų modelis. Atitinkamai UAB „Sveikatos kurortas“, UAB „Ergolain projektai“ ir ieškovės 2019 m. liepos 19 d. sudarytas trišalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos negali būti laikomas neteisėtu, nes jis sudarytas tarp šalių egzistavusių realių prievolinių teisinių santykių pagrindu.

Kita vertus, iš ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė, prašydama pripažinti šį sandorį niekiniu ir negaliojančiu, nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, dėl kurio toks sandoris galėtų būti laikomas niekiniu ar negaliojančiu. Kaip minėta, ginčijamas sandoris pagrįstas šalių sudarytomis sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, atliktais tarpusavio pervedimais, t. y. tiek pirminiais, tiek išvestiniais dokumentais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės akcentuojamas Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimas arbitražo byloje Nr. V-0091/2022e patvirtina minėtą ieškovės, UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ bendradarbiavimo modelį tiek dėl tarpusavio atsiskaitymų, tiek dėl ginčijamo trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos teisėtumo. Iš šio Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo matyti, kad UAB „Ergolain projektai“ iš atsakovės UAB „Sveikatos kurortas“ buvo priteista 28 832 Eur skolos, 3 311,34 Eur palūkanų, 8 proc. metinių palūkanų ir 3 827,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Arbitražo byloje UAB „Ergolain projektai“ reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas 2019 m. balandžio 23 d. baldų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 036/2019 ir minėta UAB „Ergolain projektai“ 2022 m. sausio 11 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl 28 832,06 Eur, t. y. ketvirtąja PVM sąskaita faktūra, kuri, priešingai nei pirmosios trys, buvo tiesiogiai išrašyta UAB „Sveikatos kurortas“, o ne ieškovei. Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimu nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytos sutarties vykdymu (atsiskaitymo modeliu) iki paskutinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo, įskaitant tarpusavio skolų užskaitymo aplinkybes. Taigi, arbitražo byloje UAB „Ergolain projektai“ nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal ieškovei 2019–2020 m. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, įskaitant ginčo trišaliame užskaitos susitarime nurodytą 2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EVI00008426. Vadinasi, Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas dėl UAB „Sveikatos kurortas“ skolos UAB „Ergolain projektai“ priteisimo pagal 2022 m. sausio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą nepaneigia 2019 m. tarp ieškovės, UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ egzistavusių tarpusavio prievolinių santykių, vykdytų tarpusavio atsiskaitymų modeliu, taip pat skolų užskaitymo ginčijamu trišaliu susitarimu realumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl ieškovės ir LUAB „Naudos virsmas“ 2020 m. gruodžio 23 d. sudaryto dvišalio tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto neteisėtumo. Šiame akte nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ pervedė 70 000 Eur į UAB „Ergolain projektai“ sąskaitą, todėl ieškovės skola UAB „Ergolain projektai“ sumažėja 70 000 Eur ir ieškovė pagal ši aktą tampa skolinga LUAB „Naudos virsmas“ minėtą sumą.

Pagal CK 6.50 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis); trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (3 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis, trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę, padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymas patvirtina LUAB „Naudos virsmas“ atliktą 70 000 Eur pervedimą UAB „Ergolain projektai“. Mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta UAB „Ergolain projektai“ ieškovei 2020 m. sausio 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. EV100009345 (dėl 314 617,34 Eur; apmokėta avansu 215 785,28 Eur). Taigi, minėta PVM sąskaita faktūra ieškovei išrašyta pagal UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2019 m. balandžio 23 d. sutartį, kurią faktiškai už UAB „Sveikatos kurortas“, kaip tarpininkė, vykdė ieškovė, kurią su UAB „Sveikatos kurortas“ siejo minėta 2019 m. vasario 1 d. baldų pirkimo sutartis. Ieškovė apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė ieškovės ir LUAB „Naudos virsmas“ 2020 m. gruodžio 23 d. sudaryto dvišalio tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pagrindų. Vien tai, kad ginčijamą užskaitymo aktą abiejų bendrovių vardu pasirašė tuometinis vadovas V. B., savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl šio akto neteisėtumo, atsižvelgiant į tai, jog užskaitymo aktas yra pagrįstas realiai už ieškovę jos interesais atliktu 70 000 Eur mokėjimo nurodymu. Ieškovė nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina ieškovės, UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ veiklos vykdymo modelį, pagal kurį iš esmės už tuos pačius UAB „Ergolain projektai“ pagamintus baldus ieškovė atsiskaitė su UAB „Ergolain projektai“ už UAB „Sveikatos kurortas“, o pastaroji – su ieškove. Toks veiklos vykdymo modelis ieškovei buvo naudingas, atsižvelgiant į ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ sudarytą baldų pirkimo sutartį, kurios vertė viršijo UAB „Sveikatos kurortas“ ir UAB „Ergolain projektai“ sudarytos sutarties vertę. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą UAB „Sveikatos kurortas“ buvo skolinga ieškovei 180 893,81 Eur, tačiau konkrečiai nepaaiškino, kaip beveik prieš metus sudarytas skolų suderinimo aktas yra susijęs su ginčijamu 2020 m. gruodžio 23 d. dvišaliu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovės ir UAB „Postverta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą skolų suderinimo aktą, kuriame 2020 m. liepos 31 d. fiksuotas ieškovės 227 977,56 Eur skolos likutis, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (šiuo metu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas) nereglamentuojama, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33, 34 punktai). Vadinasi, išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, nesprendžiami ginčai dėl neegzistuojančios įmonės.

Nustatyta, kad 2023 m. sausio 12 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimas dėl UAB „Postverta“ pabaigos ir 2023 m. sausio 25 d. ši bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Postverta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro, konstatuotina, kad, pripažinus ginčijamą skolų suderinimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu, tai neturėtų įtakos ieškovei ieškiniu siekiamam rezultatui. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad ieškovė, abejodama skolos likučiu, nepaneigė, jog ieškovės ir UAB „Postverta“ buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Be minėtos UAB „Postverta“ už ieškovę baldų gamintojai pervestos 100 000 Eur sumos (reikalavimo teisę dėl šios sumos į ieškovę vėliau įgijo UAB „Sveikatos kurortas“), nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Postverta“ 2019 m. vasario 2 d. buvo sudariusios pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19/02/02-0012, pagal kurią UAB „Postverta“ įsipareigojo pateikti ieškovei prekes (sutarties vertė 382 830 Eur), taip pat papildomą dvišalį susitarimą prie minėtos pirkimo–pardavimo sutarties (dėl gamybinio darbo projekto parengimo už 60 000 Eur, pridedant PVM). Būtent minėtos pirkimo–pardavimo sutarties ir papildomo dvišalio susitarimo pagrindu buvo išrašytos UAB „Postverta“ trys PVM sąskaitos faktūros, kurios atsispindi ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Ieškovė, teigdama, kad vėliau UAB „Postverta“ ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras panaikino, pirminių dokumentų, t. y. UAB „Postverta“ ir ieškovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir papildomo dvišalio susitarimo neginčijo. Taigi, ieškovei neginčijant pirminių dokumentų, iš kurių kildinama skolų suderinimo akte nurodyta ieškovės skola UAB „Postverta“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl ieškovės ir UAB „Postverta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudaryto skolų suderinimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytas skolų suderinimo aktas, kuriame užfiksuotas ieškovės 124 606,78 Eur skolos likutis, yra nepagrįstas įrodymais. Kaip minėta, šalis siejo 2019 m. vasario 1 d. sudaryta baldų pirkimo sutartis (bendra vertė pagal priedus Nr. 1 ir Nr. 2 – 632 830 Eur), kurios vykdymą patvirtina ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 654 223,22 Eur mokėtinai sumai (2019 m. birželio 6 d. – dėl 150 000 Eur, 2019 m. liepos 22 d. – dėl 100 000 Eur, 2019 m. spalio 4 d. – dėl 72 600 Eur, 2019 m. lapkričio 6 d. – dėl 310 230 Eur, 2020 m. liepos 17 d. – dėl 6 320,56 Eur, 2020 m. liepos 21 d. – dėl 8 009,69 Eur, 2020 m. rugpjūčio 7 d. – dėl 3 260,47 Eur, 2020 m. rugsėjo 22 d. – dėl 3 802,23 Eur). Atsakovės UAB „Sveikatos kurortas“ banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 778 830 Eur, t. y. 124 606,78 Eur daugiau nei numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Būtent atsakovės ieškovei sumokėtos sumos ir skirtumas tarp jų ir sutarties vertės atsispindi ieškovės buhalterinėje apskaitoje (sąskaita 2411). Taigi, ginčijamas 2020 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktas, priešingai nei nurodė ieškovė, yra pagrįstas pirminiais dokumentais. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti dėl minėto skolų suderinimo akto neteisėtumo. Pažymėtina, kad ieškovės ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarytas skolų suderinimo aktas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės, LUAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2021 m. sausio 9 d. sudarytu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu, kuriuo sumažinta LUAB „Naudos virsmas“ skola ieškovei pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. skolų suderinimo aktą, tačiau dėl 2021 m. sausio 9 d. akto neteisėtumo ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais dėl UAB „Postverta“, LUAB „Naudos virsmas“ ir ieškovės 2021 m. sausio 8 d. sudaryto tarpusavio įsiskolinimų užskaitos akto neteisėtumo. Pažymėtina, kad minėtas 2021 m. sausio 8 d. užskaitos aktas yra tiesiogiai susijęs su nenuginčytu ieškovės ir UAB „Postverta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytu skolų suderinimo aktu, ieškovės ir LUAB „Naudos virsmas“ 2021 m. sausio 6 d. sudarytu skolų suderinimo aktu ir ieškovės, LUAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Green Hotel“ 2021 m. sausio 7 d. sudarytu tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu, dėl kurių neteisėtumo apeliaciniame skunde nenurodyta argumentų, taip pat ieškovės ir UAB „Green Hotel“ 2018 m. gruodžio 5 d. sudarytu skolų suderinimo aktu, kurio ieškovė apeliaciniame skunde nebeginčija.

Nustatyta, kad ieškovė ir LUAB „Naudos virsmas“ 2021 m. sausio 6 d. sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad nuo 2019 m. spalio 14 d. kredito, kurio suma 71 839,28 Eur, apskaičiuotos 5 314,14 Eur sukauptos palūkanos, 6 proc. metinės palūkanos, UAB „Naudos virsmas“ skolinga ieškovei 696 642,16 Eur. LUAB „Naudos virsmas“ finansinis reikalavimas į LUAB „Stilus S“ yra laikomas iki UAB „Postverta“ atsiskaitys su LUAB „Naudos virsmas“. Šis skolų suderinimo aktas yra pagrįstas pačios ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais (prekybos skolos tiekėjams apyvarta pagal klientus; pirkėjai apyvarta pagal klientus), LUAB „Naudos virsmas“ banko sąskaitos išrašais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl šio skolų suderinimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

Atitinkamai ieškovė, LUAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Green Hotel“ 2021 m. sausio 7 d. sudarė tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ pagal 2021 m. sausio 6 d. skolų suderinimo aktą yra skolinga LUAB „Stilus S“ 696 642,16 Eur, o LUAB „Stilus S“ pagal 2018 m. gruodžio 5 d. skolų suderinimo aktą yra skolinga UAB „Green Hotel“ 76 049,76 Eur ir sukauptas palūkanas 9 551 Eur, iš viso 85 600 Eur, todėl daroma trišalė užskaita. Taip ieškovė neliko skolinga UAB „Green Hotel“, o LUAB „Naudos virsmas“ skola ieškovei sumažėjo iki 611 041,32 Eur, LUAB „Naudos virsmas“ tapo skolinga UAB „Green Hotel“ 85 600 Eur. Šis tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas pagrįstas minėtu nenuginčytu ir įrodymais pagrįstu ieškovės ir LUAB „Naudos virsmas“ 2021 m. sausio 6 d. sudarytu skolų suderinimo aktu ir ieškovės apeliaciniu skundu nebeginčijamu ieškovės ir UAB „Green Hotel“ 2018 m. gruodžio 5 d. sudarytu skolų suderinimo aktu, kuriame 2018 m. lapkričio 30 d. nurodytas ieškovės 76 049,76 Eur skolos likutis ir pareiga mokėti 6 proc. metines palūkanas. Pastarasis 2018 m. gruodžio 5 d. skolų suderinimo aktas pagrįstas ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis (sąskaita 4431, prekybos skolos tiekėjams apyvarta pagal klientus), UAB „Green Hotel“ 2018 m. lapkričio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 475 dėl 76 049,76 Eur už prekes, įrengtų patalpų nuotraukomis.

Ieškovės atsietai nuo kitų minėtų užskaitos ir skolų suderinimo aktų ginčijamu ieškovės, UAB „Postverta“ ir LUAB „Naudos virsmas“ 2021 m. sausio 8 d. sudarytu tarpusavio įsiskolinimų užskaitos aktu suderinta, jog LUAB „Naudos virsmas“ pagal 2021 m. sausio 7 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą yra skolinga LUAB „Stilus S“ 611 041,32 Eur, LUAB „Stilus S“ pagal 2020 m. rugpjūčio 5 d. skolų suderinimo aktą yra skolinga UAB „Postverta“ 227 977,59 Eur ir 5 846,22 Eur sukauptas palūkanas, iš viso 233 823,81 Eur, todėl daroma trišalė užskaita. Po užskaitos UAB „Stilus S“ tapo neskolinga UAB „Postverta“, o LUAB „Naudos virsmas“ skola LUAB „Stilus S“ sumažėjo iki 377 217,51 Eur, LUAB „Naudos virsmas“ tapo skolinga UAB „Postverta“ 233 823,81 Eur. Ieškovė šio 2021 m. sausio 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitos akto neteisėtumą grindė ieškovės ir UAB „Postverta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudaryto skolų suderinimo akto, kurio, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino niekiniu ir negaliojančiu, neteisėtumu, todėl ieškovės deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl 2021 m. sausio 8 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitos akto neteisėtumo.

Pažymėtina, kad dėl panašaus pobūdžio šalių sudaromų užskaitos ir skolų suderinimo aktų teisėtumo jau buvo kilęs ginčas LUAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje, kurioje buvo pareikštas MB „Finalaw“ ieškinys atsakovėms LUAB ,,Naudos virsmas“ ir LUAB ,,Stilus S“, prašant pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 1) 2019 m. gegužės 26 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 2) 2019 m. liepos 26 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 3) 2019 m. spalio 4 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 4) 2020 m. sausio 6 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 5) 2019 m. gegužės 24 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 6) 2020 m. liepos 31 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 7) 2020 m. gruodžio 23 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 8) 2021 m. lapkričio 17 d. UAB „Postverta“ ir UAB „Naudos virsmas“ sudarytą dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį; 9) 2021 m. sausio 8 d. UAB „Postverta“, UAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Stilius S“ sudarytą tarpusavio įskaitymo užskaitymo aktą (dėl kitų sumų nei ginčo atveju). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1128-967/2024 ieškovės MB „Finalaw“ ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamos sutartys prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei ar egzistuoja kiti niekinio sandorio negaliojimo pagrindai. Teismas pažymėjo, kad nepaisant fakto, jog ginčijami sandoriai sudaryti susijusių asmenų, t. y. juridiniams asmenims atstovavo tas pats asmuo – direktorius V. B., realiai šių sandorių sudarymas sukūrė civilines teises ir pareigas. Teismo vertinimu, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nereiškia, kad ginčijami sandoriai yra tariami, kadangi šios sutartys sudarytos po to, kai faktiškai buvo atsiskaityta su UAB „Postverta“ kreditoriais ar iš dalies atsiskaityta su LUAB „Naudos virsmas“ kreditoriumi. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-711-577/2024 paliko Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl vėliausiai sudarytų tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų neteisėtumo ir atitinkamai apeliaciniame skunde nenurodė reikalavimų dėl skolos priteisimo. Ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė 2019 m. spalio 30 d ir 2020 m. gruodžio 18 d. pervedė LUAB „Naudos virsmas“ iš viso 762 794 Eur. Ieškovė, LUAB „Naudos virsmas“ ir UAB „Sveikatos kurortas“ 2021 m. sausio 12 d. sudarė trišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitos aktą, kuriame nurodyta, kad pagal 2019 m. liepos 19 d. trišalį susitarimą LUAB „Stilus S“ liko skolinga UAB „Sveikatos kurortas“ 100 000 Eur; LUAB „Naudos virsmas“ atliko šiuos banko pavedimus į UAB „Sveikatos kurortas“ banko sąskaitą 2021 m. sausio 7 d. – 30 000 Eur, 2021 m. sausio 11 d. – 78 500 Eur; pagal 2021 sausio 9 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą LUAB „Naudos virsmas“ yra skolinga LUAB „Stilus S“ 250 541,92 Eur, todėl sudaroma tarpusavio užskaita. Po užskaitos lieka tokia faktinė situacija: UAB „Sveikatos kurortas“ nebelieka skolinga LUAB „Naudos virsmas“, LUAB „Stilus S“ tampa skolinga LUAB „Naudos virsmas“ 100 000 Eur ir sukauptas palūkanas 8 926,03 Eur, iš viso 108 926,03 Eur, o LUAB „Naudos virsmas“ lieka skolinga LUAB „Stilus S“ 141 615,89 Eur. Byloje nekilo ginčo, kad 30 000 Eur ir 78 500 Eur pavedimai buvo realiai atlikti ir, kaip minėta, ieškovė neįrodė 2019 m. liepos 19 d. trišalio susitarimo neteisėtumo.

Ieškovė ir LUAB „Naudos virsmas“ 2021 m. sausio 12 d. sudarė dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad LUAB „Naudos virsmas“ yra skolinga pagal 2021 m. sausio 12 d. dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą 63 075,22 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų (2 353,65 Eur), iš viso 65 428,65 Eur, kadangi 2021 m. rugpjūčio 27 d. LUAB „Naudos virsmas“ atliko 22 077,77 Eur pavedimą į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ sąskaitą už LUAB „Stilus S“ pagal 2020 m. liepos 16 d. paskolos sutartį Nr. 4925. LUAB „Naudos virsmas" įsipareigoja atlikti 3 mokėjimus po 22 077,77 Eur pagal 2020 m. liepos 16 d. paskolos sutartį Nr. 4925 už LUAB „Stilus S“. Dėl to LUAB „Stilus S“ tapo skolinga LUAB „Naudos virsmas“ 22 882,43 Eur ir įsipareigojo mokėti 6 proc. metines palūkanas. Taigi, 2021 m. sausio 12 d. dvišalis tarpusavio įsiskolinimų užskaitos aktas sudarytas 2021 m. sausio 12 d. trišalio tarpusavio įsiskolinimų užskaitos akto pagrindu, jame pažymint, jog pagal 2018 m. lapkričio 7 d. skolinio reikalavimo pardavimo aktą ieškovė yra skolinga LUAB „Naudos virsmas“ iš viso 8 540,67 Eur (su palūkanomis). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. lapkričio 7 d. skolinio reikalavimo perdavimo akto pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu atmetė ir ieškovė apeliaciniame skunde šios teismo sprendimo dalies neskundžia.

Atitinkamai ieškovė ir LUAB „Naudos virsmas“ 2021 m. rugpjūčio 27 d. sudarė dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą, kuriuo LUAB „Naudos virsmas“ skola LUAB „Stilus S“ buvo sumažinta iki 0 Eur, kadangi LUAB „Naudos virsmas“ realiai atliko 3 pavedimus po 22 077,77 Eur ieškovės kreditorei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Nors ieškovė teigia, kad suteiktų paskolų suma neturi būti siejama su ginčijamais sandoriais, tačiau tokių argumentų nepagrindė leistinais įrodymais, kurie paneigtų byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrindžiančias, jog pagal vėliausią 2021 m. rugpjūčio 27 d. dvišalį tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą LUAB „Naudos virsmas“ nebeliko skolinga ieškovei.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, fragmentiškai ginčydama pasirinktus užskaitos ir skolų suderinimo aktus, neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovę, UAB „Postverta“, LUAB „Naudos virsmas“ ir baldų gamintoją UAB „Ergolain projektai“ siejo realūs prievoliniai (baldų pirkimo–pardavimo, patalpų įrengimo) teisiniai santykiai. Ieškovė neginčijo šalių sudarytų sutarčių, atliktų mokėjimo pavedimų, t. y. pirminių dokumentų, todėl vien nepagrįstos abejonės dėl užskaitos ir skolų suderinimo aktuose nurodytų sumų dydžio savaime nesudaro pagrindo ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Taigi, ieškovė neįrodė, kad ginčijami užskaitymo sandoriai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog ginčo sandorių šalys viena kitai turėjo prievolinius reikalavimus, jie buvo galiojantys, vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai ir apibrėžti. Aplinkybė, kad ieškovės ir su ja susijusių bendrovių buhalterinė apskaita galimai buvo vedama netinkamai, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl juridinių asmenų sudarytų sandorių neteisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas iš Vilniaus apygardos prokuratūros 3 Baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamojo akto Nr. 01-6-00002-21 nustatė, kad V. B., būdamas UAB „Green Hotel“ direktoriumi, nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. liepos 28 d., veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje kartu su UAB „Horekos technologiniai sprendimai“, pagamino netikrą dokumentą – UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ 2020 m. sausio 3 d. sąskaitą dėl 586 245 Eur, siekiant gauti paskolą iš UAB „ILTE“. Teismas pripažino, kad dokumentai, esantys baudžiamojoje byloje, patvirtina UAB „Green Hotel“ nesuderinamą su teisės aktais veiklą mokesčių teisės srityje, nes projektas, kurį vystė UAB „Green Hotel“ su UAB „Birštono plėtra“, neatitiko gero verslo veikimo principo. Pažymėtina, kad ieškovė konkrečiai nepaaiškino, kaip aplinkybės dėl UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ siekių gauti paskolą iš UAB „ILTE“ yra susijusios su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Horekos technologiniai sprendimai“ buvo ieškovės ginčijamų sandorių šalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog baudžiamosios bylos duomenys neturi įtakos nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui.

Dėl teismo ekspertizės išvadų

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertizės išvadomis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi paskyrė buhalterinę ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Added Value“. 2024 m. rugsėjo 4 d. ir 2024 m. spalio 2 d. teismo ekspertė L. R. pateikė prašymus dėl papildomų dokumentų jai pateikimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas patenkino, jai buvo suteikta prieiga prie bylos medžiagos per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, prie ieškovės apskaitos dokumentų. Po to iki teismo ekspertizės akto teismui pateikimo teismo ekspertė neinformavo teismo, kad šalys nepateikė jai reikalaujamų dokumentų, ar kad negali prisijungti prie elektronine forma nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos. Teismo ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2025 m. vasario 18 d. Teismo ekspertizės akte, atsakant į teismo užduotus klausimus, nurodyta, kad: nėra galimybės patvirtinti, jog bendrovių ataskaitose teikiama informacija atitinka teisės aktais keliamus reikalavimus; pagal į bylą pateiktus duomenis ir papildomai teiktus dokumentus nėra galimybės patvirtinti, kad buvo visi reikiami duomenys bendrovių tarpusavio skolų suderinimo ir užskaitymo aktams sudaryti, nes nebuvo pateikti pirminiai dokumentai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymų teisingumą remiantis sutarties sąlygomis; bendrovės nepateikė įrodymų, kad nustatyta tvarka yra sudariusios turto ir įsipareigojimų patikrinimą ir jų faktinių likučių palyginimą su apskaitos registrų duomenimis, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai; bendrovės nepateikė įrodymų, kad 2019 m. liepos 19 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos, sudaryto UAB „Sveikatos kurortas“, UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Stilus S“, 1 ir 2 punktuose nurodytos skolos buvo pagrįstos įmonių apskaitos dokumentais; bendrovės nepateikė įrodymų, kad 2019 m. liepos 19 d. trišalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos, sudaryto UAB „Sveikatos kurortas“, UAB „Ergolain projektai“ ir UAB „Stilus S“, 3 punkte ir 3.1 papunktyje nurodytos operacijos yra įtrauktos į įmonių finansinę apskaitą; bendrovės nepateikė pirminių ir dokumentų bei apskaitos registrų ir sutarčių, neprijungė teismo eksperto prie buhalterinės apskaitos programų dėl įsitikinimo, ar teisingai atvaizduota nurodytuose aktuose pateikta informacija atitinka buhalterinės apskaitos programose užfiksuotą informaciją, todėl negalima daryti išvados, kad aktuose nurodyti duomenys yra pagrįsti bendrovių apskaitos dokumentais yra tikri ir teisingi; bendrovės nepateikė pirminių ir dokumentų ir apskaitos registrų bei sutarčių, nesudarė teismo ekspertui galimybių prisijungti prie bendrovių buhalterinės apskaitos programų, todėl negalima daryti išvados, kad aktuose nurodytos operacijos yra įtrauktos į bendrovių finansinę apskaitą; bendrovės darbas prasideda nuo pirminių dokumentų, kurie nebuvo pateikti, nebuvo pateikta ir apskaitos politika, kurioje galima aprašyti veiklos kryptis ir patiriamų sąnaudų pajamoms uždirbti parinkimą. Taigi, teismo ekspertizės akte nurodytos išvados padarytos, neįvertinus šalių byloje pateiktų dokumentų visumos.

Teismo ekspertė jai šalių nepateiktus dokumentus nurodė teismo ekspertizės akto lentelėje Nr. 01, iš kurios matyti, kad teismo ekspertė teigė negavusi tam tikrų dokumentų (sutartys, PVM sąskaitos faktūros, prekių priėmimo–perdavimo aktai, sąskaitų išrašai, skolų suderinimo aktai ir kt.), nors iš bylos medžiagos matyti, jog tokie dokumentai byloje buvo pateikti (pavyzdžiui, su ieškovės 2023 m. gruodžio 6 d. prašymu, UAB „Ergolain projektai“ 2024 m. spalio 15 d. prašymu). Pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė teismo ekspertei L. R. papildomą terminą iki 2025 m. kovo 20 d. pateikti atsakymus pagal byloje esančius dokumentus, tačiau teismo ekspertė nustatytų teismo ekspertizės akto trūkumų neištaisė. Kaip minėta, 2024 m. rugsėjo 4 d. ir 2024 m. spalio 2 d. teismo ekspertė L. R. pateikė prašymus dėl papildomų dokumentų jai pateikimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas patenkino, jai buvo suteikta prieiga prie bylos medžiagos per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, ieškovės apskaitos dokumentų. Teismo ekspertė neinformavo teismo, kad šalys nepateikė jai reikalaujamų dokumentų, ar kad negali prisijungti prie elektronine forma nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, kilus pagrįstų abejonių dėl atlikto tyrimo išsamumo ir įrodomosios reikšmės bei ekspertizės akto turinio, pagrįstai nesirėmė teismo ekspertizės išvadomis, kurios padarytos neįvertinus visų reikšmingų byloje esančių dokumentų. Akivaizdu, kad teismo ekspertizės išvados, jas nepagrįstai motyvuojant dokumentų trūkumų, negali būti laikomos patikimomis ir išplaukiančiomis iš tyrimo eigos. Kita vertus, teismo ekspertizės akto išvados nagrinėjamu atveju neapribojo teismo teisės ir pareigos įvertinti į bylą pateiktų įrodymų visumą, t. y. įskaitant ir tuos dokumentus, kurie nebuvo įvertinti teismo ekspertizės akte. Pirmosios instancijos teismo išvados patvirtina, kad teismas iš esmės tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti dėl teismo ekspertizės akto išvadų tiesioginės ar netiesioginės įrodomosios reikšmės pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinių reikalavimus, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1355-643/2022 ieškovės LUAB „Stilus S“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės LUAB „Naudos virsmas“ 762 794 Eur skolos, 46 136,77 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 6 proc. dydžio palūkanas už ieškinio 808 930,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2021 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir subsidiariai iš atsakovo V. B. 750 000 Eur skolą, 44 506,85 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 795 506,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atmetė ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui S. J.; priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų LUAB „Naudos virsmas“ ir V. B. 26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (po proceso atnaujinimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1355-643/2022) atmetė ieškovės LUAB „Stilus S“ ieškinius; nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimas už akių iš dalies, kuria patenkintas ieškovės LUAB „Stilus S“ ieškinys atsakovei LUAB „Naudos virsmas“ ir subsidiariai atsakovui V. B., netenka teisinės galios; priteisė atsakovei UAB „Sveikatos kurortas“ iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 6 383,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovei UAB „Green Hotel“ iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 6 554,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė atsakovei UAB „Ergolain projektai“ iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų 6 588,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad kita Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalis, t. y. dėl ieškinio reikalavimų atsakovui S. J. atmetimo, paliekama nepakeista, tačiau to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje. Be to, teismas, atmesdamas visus ieškovės reikalavimus, nenurodė bylinėjimosi išlaidų valstybei tarp šalių perskirstymo, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1355-643/2022 26 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistos lygiomis dalimis iš atsakovų LUAB „Naudos virsmas“ ir V. B.. Teismui atmetus visus ieškovės reikalavimus, laikytina, kad bylą iš esmės laimėjo atsakovai, todėl 26 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei turėjo būti priteistos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

CPK 370 straipsnio 4 dalis nustato, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės. CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai nustato, kad išnagrinėjęs bylą, teismas turi teisę prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti, teismo sprendimą ar nutartį pakeisti, priimti naują sprendimą (nutartį). Taigi, tam, kad teismas, atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, galėtų realizuoti vieną iš paminėtų CPK 371 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintų teisių, jis, visų pirma, turi išspręsti įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimas už akių) galiojimo klausimą. Teismui nustačius ir konstatavus, kad priimto sprendimo už akių dalis naikintina, atmetant ieškinio reikalavimus atsakovams LUAB „Naudos virsmas“ ir V. B., tai turėjo būti konkrečiai nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimas už akių iš dalies, kuria patenkintas ieškovės LUAB „Stilus S“ ieškinys atsakovei LUAB „Naudos virsmas“ ir subsidiariai atsakovui V. B., netenka teisinės galios. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta formuluotė neatitinka CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, pagal kurią, teismui, išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo, priėmus kitą, t. y. priešingą sprendimą (nagrinėjamu atveju panaikinti teismo sprendimo už akių dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovams LUAB „Naudos virsmas“ ir V. B. patenkinimo), tai turėjo būti konkrečiai nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalis (dėl atsakovo S. J.) paliekama nepakeista, tačiau to nenurodė sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Siekdama užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad yra teisinis pagrindas dėl padarytų aiškių rašymo klaidų (CPK 276, 302, 328 straipsniai) patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, atsižvelgiant į CPK 371 straipsnio nuostatas, taip pat priteisiant valstybei 26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji įgijo pareigą atlyginti kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė UAB „Sveikatos kurortas“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 5 165,73 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikta 2026 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir atliktų darbų išklotinė bei 2026 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė 2026 m. II ketvirtį sumokėjo 5 165,73 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 526,80 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 284,84 Eur (1,3 x 2 526,80 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, šiai atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Atsakovė UAB „Ergolain projektai“ pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 2 178 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikta 2026 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas ir 2026 m. birželio 16 d. mokėjimo sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė 2026 m. II ketvirtį sumokėjo 2 178 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas 2025 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 526,80 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 3 284,84 Eur (1,3 x 2 526,80 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas, nes jis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, šiai atsakovei iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamas 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.

Atsakovė LUAB „Naudos virsmas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovė neįgijo pareigos jas atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria patenkintas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ieškinys atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Naudos virsmas“ ir subsidiariai atsakovui V. B.

Atmesti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ieškinius.

Likusią Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ieškinys atsakovui S. J., palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos kurortas“ (juridinio asmens kodas 303140505) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ (juridinio asmens kodas 302296889) bankroto administravimui skirtų lėšų 6 383,60 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Green Hotel“ (juridinio asmens kodas 303391016) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ (juridinio asmens kodas 302296889) bankroto administravimui skirtų lėšų 6 554,73 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“ (juridinio asmens kodas 126125058) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ (juridinio asmens kodas 302296889) bankroto administravimui skirtų lėšų 6 588,45 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ (juridinio asmens kodas 302296889) bankroto administravimui skirtų lėšų 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sveikatos kurortas“ (juridinio asmens kodas 303140505) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ (juridinio asmens kodas 302296889) bankroto administravimui skirtų lėšų 3 284,84 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ergolain projektai“ (juridinio asmens kodas 126125058) iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ (juridinio asmens kodas 302296889) bankroto administravimui skirtų lėšų 2 178 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.