Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Autokausta“, „AS EHITUSFIRMA RAND JA TUULBERG“, veikiančiai per „AS EHITUSFIRMA RAND JA TUULBERG“ filialą dėl įpareigojimo neatlygintinai pašalinti per garantinį terminą nustatytus darbų defektus ir defektų šalinimo išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „RTS Infra construction“, uždaroji akcinė bendrovė „Hidroterra“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos projektų ekspertizės centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

savo sąskaita parengti, įforminti ir suderinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienų trūkumų šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus ir savo sąskaita atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (pastatų sieninių plokščių keitimas Kauno MBA) Sieninių plokščių keitimas, biologinio apdorojimo pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ nurodytas pozicijas;

savo sąskaita parengti, įforminti ir suderinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sienų trūkumų šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, ir atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (pastatų sieninių plokščių keitimas Kauno MBA) Sieninių plokščių keitimas, mechaninio rafinavimo pastatas Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)“ nurodytas pozicijas;

savo sąskaita parengti, įforminti ir suderinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sienų trūkumų šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, ir savo sąskaita atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal lokalinėje sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (pastatų sieninių plokščių keitimas Kauno MBA) Sieninių plokščių keitimas, komposto rafinavimo ir brandinimo pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ nurodytas pozicijas;

savo sąskaita parengti, įforminti ir suderinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , trūkumų, susijusių su konstrukcijų ir inžinerinių sistemų korozija, šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, ir savo sąskaita atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal 2023 m. birželio 3 d. lokalinėje sąmatoje „Statinys Biologinio apdorojimo pastatas (duomenys neskelbtini). Žiniaraštis Korozijos paveiktų konstrukcijų ir inž. sistemų remonto skaičiuojamosios kainos nustatymas“ nurodytas pozicijas;

savo sąskaita parengti, įforminti ir suderinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , trūkumų, susijusių su konstrukcijų ir inžinerinių sistemų korozija, šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, ir savo sąskaita atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal 2023 m. gegužės 26 d. lokalinėje sąmatoje „Statinys Komposto rafinavimo ir brandinimo pastatas (duomenys neskelbtini). Žiniaraštis Korozijos paveiktų konstrukcijų ir inž. sistemų remonto skaičiuojamosios kainos nustatymas“ nurodytas pozicijas;

savo sąskaita parengti, įforminti ir suderinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , trūkumų, susijusių su konstrukcijų ir inžinerinių sistemų korozija, šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, ir savo sąskaita atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal 2023 m. birželio 5 d. lokalinėje sąmatoje „Statinys Biologinio apdorojimo pastatas (duomenys neskelbtini). Žiniaraštis Korozijos paveiktų konstrukcijų ir inž. sistemų remonto skaičiuojamosios kainos nustatymas“ nurodytas pozicijas;

savo sąskaita parengti skruberio, susidedančio iš dviejų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), trūkumų, susijusių su konstrukcijų korozija, šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus, ir savo sąskaita atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal 2023 m. gegužės 27 d. lokalinėje sąmatoje „Statinys Skruberio statinys Nr. 1 (duomenys neskelbtini). Žiniaraštis Korozijos paveiktų konstrukcijų remonto skaičiuojamosios kainos nustatymas“ nurodytas pozicijas (patikslinto ieškinio priedas Nr. 32) ir 2023 m. gegužės 27 d. lokalinėje sąmatoje „Statinys Skruberio statinys Nr. 2 (duomenys neskelbtini). Žiniaraštis Korozijos paveiktų konstrukcijų remonto skaičiuojamosios kainos nustatymas“ nurodytas pozicijas;

savo sąskaita parengti, įforminti ir suderinti skruberio, esančio (duomenys neskelbtini) trūkumų, susijusių su konstrukcijų korozija, šalinimo techninius dokumentus, kurie yra privalomi pagal teisės aktų reikalavimus ir savo sąskaita atlikti trūkumų šalinimo darbus pagal 2023 m. gegužės 15 d. lokalinėje sąmatoje „Statinys Skruberio statinys (duomenys neskelbtini). Žiniaraštis Korozijos paveiktų konstrukcijų remonto skaičiuojamosios kainos nustatymas“ nurodytas pozicijas.

Priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių 49 955,85 Eur kelio, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumų, susijusių su jo nepravažiuojamumu, šalinimo išlaidas.

Tuo atveju, jeigu nebus įvykdytas teismo sprendimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių tokio dydžio baudas: už ieškinio 71.1.1 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 4 537,41 Eur baudą už kiekvieną dieną; už ieškinio 71.1.2 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 2 848,22 Eur baudą už kiekvieną dieną; už ieškinio 71.1.3 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 1 787,48 Eur baudą už kiekvieną dieną; už ieškinio 71.1.4 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 13 532,88 Eur baudą už kiekvieną dieną; už ieškinio 71.1.5 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 2 391,58 Eur baudą už kiekvieną dieną; už ieškinio 71.3.5 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 2 972,70 Eur baudą už kiekvieną dieną; ieškinio 71.1.7 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 376,12 Eur baudą už kiekvieną dieną; už ieškinio 71.1.8 pastraipoje nurodyto defekto nepašalinimą per 5 mėnesius – 162,15 Eur baudą už kiekvieną dieną.

Priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Pirkime dalyvavo jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, susidedanti iš Atsakovės 1, Atsakovės 2 ir šiuo metu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „RTS Infra construction“ (toliau kartu – Jungtinės veiklos sutarties partnerės). 2012 m. birželio 29 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis numatė solidarią partnerių atsakomybę ieškovės atžvilgiu. Jungtinės veiklos sutarties partnerės pateikė pasiūlymą dėl dalyvavimo Pirkime. Ieškovė ir Jungtinės veiklos sutarties partnerės 2013 m. gruodžio 13 d. sudarė Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutarties vykdymas finansuotas ieškovės ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Rangos sutartimi Jungtinės veiklos sutarties partnerės įsipareigojo atlikti Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos rangos darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus. 2015 m. gruodžio 22 d. pažymoje patvirtinta, kad Jungtinės veiklos sutarties partnerės Rangos sutartyje numatytus darbus atliko. Tačiau vėliau paaiškėjo Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų defektai. Nors apie defektus Jungtinės veiklos sutarties partnerės informuotos, tačiau nustatytais terminais defektai nebuvo ištaisyti.

Rangos sutarties pagrindu suprojektuotų ir pastatytų trijų pastatų sienos yra nestabilios. Ieškovė 2022 m. gegužės 26 d. statinių apžiūros metu nustatė tokius statinių defektus: 1) mechaninio rafinavimo pastate sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos; 2) komposto rafinavimo ir brandinimo pastate sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos; 3) biologinio apdorojimo pastate sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos, siena nestabili, linguoja, juda. Dėl šių defektų ieškovė surašė 2022 m. gegužės 26 d. defektinį aktą ir jį kartu su 2022 m. birželio 16 d. raštu pateikė Atsakovei 1. Rašte nurodyta defektus pašalinti iki 2022 m. spalio 8 d. Nepaisant to, defektai pašalinti nebuvo. Ieškovė kreipėsi į mažąją bendriją (toliau – MB) „Statinių ir statybų diagnostika“ ir MB „HELM LT“ dėl biologinio apdorojimo pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei komposto rafinavimo ir brandinimo pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) ekspertizės atlikimo. 2022 m. rugsėjo 12 d. buvo atlikti ardomieji tyrimai, kurių metu buvo nustatyti pastatų sienų defektai. Ekspertiniam tyrimui buvo pasitelktas ir Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras dėl sienų išorinės skardos atsisluoksniavimo priežasčių nustatymo. KTU pateikė išvadas, į kurias buvo atsižvelgta surašant 2022 m. spalio 17 d. statinio ekspertinį vertinimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinio ekspertinis vertinimas).Taigi, kompetentingi asmenys yra nustatę, kad statinys neatitinka esminių reikalavimų. Statinio trūkumai, be kita ko, kelia pavojų asmenų sveikatai ir gyvybei. Nepaisant ieškovės kreipimosi, trūkumai nėra pašalinti. Remiantis pateikiamomis sąmatomis, defektų šalinimo kaina iš viso siekia 1 385 138,63 Eur ir ją sudaro: mechaninio rafinavimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) defektų šalinimo kaina – 430 081,43 Eur; biologinio apdorojimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) defektų šalinimo kaina – 685 148,39 Eur; komposto rafinavimo ir brandinimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) defektų šalinimo kaina – 269 908,81 Eur.

Biologinio apdorojimo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), komposto rafinavimo ir brandinimo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), biologinio apdorojimo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), skruberio patalpos Kauno MBA ir Zabieliškio MAR yra paveikti korozijos. Skruberio patalpų korozijos šalinimo darbus Atsakovė 1 atliko atmestinai, dalį elementų nuardė, tačiau darbų nebaigė. Pateikiamos sąmatos patvirtina, kad korozijos defektų šalinimo kainos yra tokios: 1) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 043 465,10 Eur; 2) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 361 128,36 Eur; 3) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 448 878,36 Eur; 4) skruberio, esančio (duomenys neskelbtini) – 56 794,04 Eur (2 × 28 397,02 Eur); 5) skruberio, esančio (duomenys neskelbtini) – 24 485,26 Eur. Korozijos defektų (įskaitant defektų apimtis) faktinį egzistavimą patvirtina detalios doc. dr. M. S. (M. S.; toliau – M. S.) tyrimo ataskaitos. Korozijos defektų faktinį egzistavimą patvirtino ir Atsakovės 1 pasitelktas privatus ekspertas. Už šiuos defektus yra atsakingos atsakovės, todėl turi būti įpareigotos juos pašalinti.

Rangos sutarties pagrindu Kauno MBA taip pat buvo pastatytas kelias už mechaninio rafinavimo pastato ir biologinio apdorojimo pastato. Eksploatuojant statinį (kelią), paaiškėjo ir 2022 m. liepos 26 d. buvo užfiksuota, kad po lietaus kelias tampa nepravažiuojamas. Tikėtina, kad šio defekto, trukdančio naudotis keliu, priežastys yra susijusios su netinkamu vandens nutekėjimo įrengimu. Apie šį defektą Atsakovei 1 pranešta 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu ir pareikalauta iki 2022 m. spalio 18 d. pašalinti defektus. 2022 m. spalio mėnesį Atsakovė 1 buvo atvykusi šalinti kelio defektų, tačiau problema buvo sprendžiama ne šalinant jos kilimo priežastis, o atliekant kosmetinius, nereikšmingus darbus. Ieškinio surašymo metu šis defektas nebuvo pašalintas. Po ieškinio pateikimo ieškovė gavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – ir PAGD KPGV VPPS) 2023 m. sausio 20 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 19 d. sutvarkyti kelią. Kadangi Atsakovė 1 su šio defekto reikalavimu nesutiko, ieškovė buvo priversta ieškoti alternatyvių būdų PAGD KPGV VPPS nurodymo įvykdymui. Įvykdžiusi viešojo pirkimo procedūras, ieškovė su MB „RESTAT“ 2023 m. birželio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl nepravažiuojamo kelio defekto pašalinimo. Defektų šalinimo kaina – 49 955,85 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti. Iki defekto pašalinimo ieškovės lėšomis egzistavusius kelio defektus užfiksavo ir Atsakovės 1 pasitelktas privatus ekspertas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.664 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Kadangi garantinis laikotarpis nėra pasibaigęs, todėl atsakovės turi pareigą garantuoti darbų rezultato kokybę. Atsižvelgiant į tai, ieškovė reiškia reikalavimus neatlygintinai pašalinti darbų defektus ir atlyginti kelio defekto šalinimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas klaidingai nustatė esminę aplinkybę – Rangos sutartis numatė atsakovių pareigą ne tik atlikti statybos rangą, bet ir prieš tai atlikti projektavimo darbus bei garantuoti ne tik rangos, bet ir projektavimo kokybę. Dėl to sprendime turėjo būti vertinama ne darbų rezultato atitiktis techniniam ar darbo projektui, o Rangos sutarties reikalavimams, kurie numatė atsakovių pareigą suprojektuoti ir pastatyti tiek pačius įrenginius, tiek statinius, tinkamus agresyviai aplinkai. Pirma, Rangos sutartis numato, kad už visus ginčo statinių defektus yra atsakingos atsakovės. Rangos sutartis sudaryta pagal FIDIC standartines statybos sutarčių sąlygas. Rangos sutarties bendrąsias sąlygas sudaro FIDIC Geltonoji knyga, kuria atsakovės įsipareigojo pagal ieškovės užduotį suprojektuoti ir pastatyti specifinei paskirčiai – atliekų perdirbimui – skirtus ginčo statinius. Priešingai nei įprastais atvejais, ieškovė atskirai neužsakinėjo projektavimo darbų ir jų rezultato atsakovėms nepateikė. Atsakovė 1 ir jos partneriai buvo atsakingi tiek už projektavimą, tiek už statybą. Atsakovių pasirinktas projektuotojas (UAB „Hidroterra“) neturi tiesioginio sutartinio santykio su ieškove. Atsakovės, sudarydamos Rangos sutartį, suprato, kokios apimties ir turinio įsipareigojimus jos prisiima. Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl atsakovių atsakomybės, šių aplinkybių neįvertino. Antra, priešingai nei teigiama sprendime, darbų priėmimo faktas neatima teisės reikšti pretenzijas dėl vėliau paaiškėjusių defektų. Kadangi tai ne pirmas ginčas tarp Rangos sutarties šalių dėl statinių defektų, analogiškas rangovo atsikirtimas jau buvo įvertintas teisme ir jo nepagrįstumas yra konstatuotas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-236-370/2024, kurioje teismas pasisakė dėl perėmimo pažymos pasirašymo reikšmės. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad visi ieškinyje nurodyti defektai buvo akivaizdūs ir matomi 2015 m. gruodžio 22 d. perėmimo pažymos pasirašymo metu. Be to, ir sprendime nėra konstatuota, kad defektai buvo matomi perėmimo pažymos pasirašymo metu, nors teismo išvados šiuo klausimu gali būti suprantamos dviprasmiškai. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo defektai nebuvo ir negalėjo būti pastebėti įprastinio priėmimo metu, kadangi jie pasireiškė tik vėliau, eksploatuojant ginčo statinius ir atlikus atitinkamus ekspertinius tyrimus. Trečia, nei techninis, nei darbo projektas nėra sandoris ar kitas juridinis faktas, todėl negali būti ginčijamas. Teismo išvada, kad ieškovė neginčija techninio ir darbo projektų, yra teisiškai nereikšminga šios bylos kontekste. Techninis ir darbo projektas nėra nei sandoris, nei administracinis aktas – tai statybos dokumentas, kurį pagal Rangos sutartį parengė atsakovės (per jų pasirinktą projektuotoją). Ieškovė neturi nei teisinio pagrindo, nei poreikio „ginčyti“ projektų, nes jos reikalavimas grindžiamas ne projekto neteisėtumu, o atsakovių atsakomybe už darbų rezultato kokybę pagal CK. Kadangi Rangos sutartis sudaryta pagal FIDIC Geltonąją knygą, atsakovės prisiėmė atsakomybę tiek už projektavimą, tiek už statybą, todėl bet kokie projektinių sprendinių trūkumai, lėmę defektų atsiradimą, patenka į atsakovių atsakomybės sritį. Teismo nuoroda į projekto neginčijimą iš esmės sukuria ieškovei papildomą, įstatyme nenumatytą pareigą ir nepagrįstai susiaurina atsakovių atsakomybės apimtį.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad visiems ginčo defektams taikytinas tik 5 metų garantinis terminas. Rangos sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nustatė, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų – 20 metų. Analogiška taisyklė įtvirtinta CK 6.698 straipsnio 1 dalyje (tiek redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., tiek vėlesnė redakcija). Visi terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato perdavimo naudoti dienos.

Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad sienų defektams taikytinas 10 metų garantinis terminas, kurio ieškovė nepraleido, tačiau sprendime teismas Teismo ekspertizės aktu nesivadovavo. Teismas nepagrįstai nustatė, kad sienų defektai nesusiję su paslėptais darbais, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir dėl garantinio termino. Pirma, sienų defektas yra susijęs su paslėptais darbais, nes siena atsisluoksniavo vidinėje sienos pusėje ir šis faktas buvo nustatytas tik išpjovus sieną. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar daugiasluoksnė sieninė plokštė buvo suformuota gamykloje, ar sumontuota statybvietėje. Esminė aplinkybė yra ta, kad defektas – skardos atsiskyrimas nuo šiltinimo medžiagos – pasireiškė vidiniame plokštės sluoksnyje, kuris savo prigimtimi yra paslėptas po išoriniais plokštės sluoksniais, nepriklausomai nuo to, ar ant plokštės buvo papildomai sumontuotas skardos apdaras. Sprendime teismas rėmėsi tik dalimi Teismo ekspertizės akto išvados Nr. 4.1, pagal kurią daugiasluoksnių plokščių montavimo darbams turėtų būti taikomas 5 metų garantinis laikotarpis, nes sumontuotos daugiasluoksnės plokštės nėra paslėpta statinio konstrukcija. Tačiau teismas ignoravo esminę tos pačios Teismo ekspertizės akto išvados dalį. Antra, tarp šalių nebuvo ginčo, kad sienų defektas nebuvo matomas rezultato pagal Rangos sutartį perdavimo metu 2015 m. gruodžio 22 d. Byloje nėra įrodymo, kuris patvirtintų, kad defektų faktas buvo pastebimas 2015 m. gruodžio 22 d. Trečia, teismas klaidingai vertino defektų paslėpimą statinių perdavimo momentu, nors turėjo vertinti jų matomumą defektų nustatymo metu, t. y. po to, kai atsakovė papildomai sumontuotu skardos apdaru paslėpė daugiasluoksnes plokštes. Jau gerokai po statybos pabaigos, 2022 m. rugsėjo 12 d. atlikus ardomuosius tyrimus, buvo nustatyta ne tik tai, kad statinių sienų defektai egzistuoja, bet ir tai, kad juos Atsakovė 1 paslėpė papildomai sumontuotu skardos apdaru. Prapjovus sieną paaiškėjo, kad atsakovės, siekdamos nuslėpti netinkamai suprojektuotų ir pastatytų statinių būklę, iš išorinės pusės sumontavo papildomą skardos apdarą, kuris papildomai maskavo „sandwich“ plokštės paviršių. Papildomos išorinės skardos sumontavimas yra Atsakovės 1 atsakomybė ir tai dar kartą patvirtina, kad sienų defektui taikytinas 10 metų garantinis terminas. Ketvirta, teismas nepagrįstai rėmėsi Atsakovės 1 pasitelkto specialisto nuomone, o ne teismo pavedimu parengto Teismo ekspertizės akto išvadomis. Teismas nepagrįstai nurodė, kad defektai nėra paslėpti, nes plokštes esą visada buvo galima apžiūrėti iš vidinės pastato pusės. Juolab kad teismas sprendime pripažino, kad specialistas statinius apžiūrėjo tik nuo ieškovės teritoriją juosiančios tvoros, t. y. nepatekęs į statinių vidų. Taigi, specialistas, neapžiūrėjęs statinių iš vidaus, pateikė kategoriškus teiginius apie tai, kas yra matoma būtent statinių viduje. Atsižvelgiant į tai, kad Teismo ekspertizės aktas nedviprasmiškai patvirtina defektų paslėpimą, o specialisto išvada yra akivaizdžiai nepatikima, defektams yra taikytinas 10 metų garantinis laikotarpis.

Tiek Teismo ekspertizės akte, tiek kituose specialių žinių turinčių asmenų parengtuose tyrimo aktuose konstatuota, kad korozijos defektams taikytinas bent 10 metų garantinis terminas, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog korozijos defektams taikytinas 5 metų garantinis terminas. Pirma, teisinis reguliavimas pagrindžia, kad korozijos defektas yra susijęs su paslėptais darbais. Statybos techniniai reglamentai expressis verbis (tiesiogiai) priskiria metalinių paviršių antikorozinės apsaugos darbus prie paslėptų darbų. Todėl korozijos defektams taikytinas ne trumpesnis kaip 10 metų garantinis terminas. Antra, teismų praktika taip pat patvirtina, kad korozijos defektas yra susijęs su paslėptais darbais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-798/2020). Trečia, Teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad korozijos defektas yra paslėptas, nes visi antikorozinio padengimo darbai – metalinio paviršiaus paruošimas, gruntavimas, tarpinių sluoksnių uždėjimas – yra uždengti galutiniu dažų sluoksniu ir nėra prieinami vizualinei apžiūrai. Korozijos procesas prasideda ir vystosi būtent šiuose paslėptuose sluoksniuose, o vizualiai pastebimi korozijos požymiai metaliniame paviršiuje atsiranda tik tuomet, kai korozija jau yra pažeidusi visus apsauginius sluoksnius. Vadinasi, korozijos defekto priežastis – netinkamas antikorozinis padengimas – savo prigimtimi yra paslėptas po vėliau atliktų darbų rezultatu, o tai tiesiogiai atitinka paslėptų statybos darbų sąvoką. Ketvirta, M. S. tyrimo aktai patvirtina, kad korozijos defektas yra susijęs su paslėptais darbais. Penkta, teismas nepagrįstai nusprendė, kad korozijos defektams taikomas 5 metų garantinis terminas vien todėl, jog tam tikru momentu korozijos padariniai tampa vizualiai matomi paviršiniuose sluoksniuose. Vien aplinkybė, kad korozija vėliau pasireiškia išoriškai, nereiškia, jog pats defektas yra paviršinis ar kad jam taikytinas trumpesnis garantinis terminas. Šešta, tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad korozijos defektas nebuvo matomas rezultato pagal Rangos sutartį perdavimo metu 2015 m. gruodžio 22 d. Atsižvelgiant į tai, kad antikorozinio padengimo darbai pagal įstatyminį apibrėžimą yra paslėpti po dažų sluoksniu, o šią kvalifikaciją patvirtina statybos techninių reglamentų nuostatos, teismo pavedimu parengto Teismo ekspertizės akto išvados ir teismų praktika, teismas nepagrįstai korozijos defektams taikė bendrąjį 5 metų garantinį terminą, neteisingai tapatindamas vizualiai pastebimas korozijos pasekmes su paslėpta korozijos priežastimi – netinkamu antikoroziniu padengimu. Teismas turėjo taikyti 10 metų garantinį terminą.

Priešingai nei nusprendė teismas, privažiavimo kelio defektui taikytinas ne trumpesnis nei 10 metų garantinis terminas. Teismo ekspertizės akte konstatuota, kad įrengto kelio pagrindo sluoksniams ir paviršinio vandens drenažo įrengimui turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas. Ši išvada grindžiama tuo, kad pagrindine nustatyto kelio defekto priežastimi yra netinkamas paviršinio vandens drenažo įrengimas, o drenažo sistema yra paslėpta statinio konstrukcija. Vizualiai pastebimas kelyje telkšantis vanduo, besiformuojančios kelio provėžos ir kelio sluoksnių tarpusavio maišymasis yra nurodytų defektų pasekmė. Nepaisant to, sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad kelio defektams taikytinas 5 metų garantinis terminas. Šiuo atveju defektas pasireiškė uždengtame kelio sluoksnyje ir tai yra paslėptas darbas – šis vertinimas pateiktas tiek Teismo ekspertizės akte, tiek Atsakovės 1 pasitelkto E. L. išvadoje. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo Teismo ekspertizės akto išvadų dėl kelio prieštaringumą.

Spręsdamas dėl atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – teismas į sprendimą perrašė deklaratyvius Atsakovės 1 ir trečiojo asmens UAB „Hidroterra“ (toliau – ir trečiasis asmuo) atsikirtimus. Pirma, CK 6.697 straipsnio 3 dalis nustato specialią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kuri skiriasi nuo bendrųjų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) taisyklių: garantiniuose statybos rangos ginčuose užsakovui pakanka įrodyti defektų buvimo faktą, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, privalo pats įrodyti jo atsakomybę šalinančias aplinkybes – normalų nusidėvėjimą, netinkamą naudojimą, užsakovo ar jo pasamdytų asmenų netinkamą remontą arba kitus kaltus veiksmus (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto teismas pasirinko įrodinėjimo naštą skirstyti kitaip – ieškovė ne tik turėjo įrodyti defektų faktą, bet ir paneigti deklaratyvius atsakovių atsikirtimus, kurių priežastinis ryšys su ginčo defektų atsiradimu sprendime apskritai liko neatskleistas. Antra, pagal CPK 185 straipsnį teismas įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais bei teisingumo ir protingumo kriterijais. CPK 218 straipsnis papildomai nustato, kad teismas, nukrypdamas nuo ekspertizės išvadų, privalo tai ypač motyvuoti.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl sienų defektų eliminuojančius faktus. Tiek už projektinius sprendinius, tiek už tinkamų medžiagų panaudojimą ir tinkamą tvirtinimą pagal Rangos sutartį buvo atsakingas projektuotojas bei statytoja – Atsakovė 1. Nepaisant to, teismas sprendime konstatavo, kad už atsiradusius defektus yra atsakinga pati ieškovė. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl sienų defektų šalinančias aplinkybes, nes: sprendimo išvados dėl Teismo ekspertizės akto netaikymo sienų defektų priežastims nustatyti yra nepagrįstos; sprendime nepagrįstai vadovautasi liudytojo E. L., kuris neturi reikiamos kvalifikacijos, parengtu dokumentu; sprendimo išvados dėl ieškovės veiklos ir veiksmų įtakos sienų defektų atsiradimui yra nepagrįstos; sprendimo išvados dėl statinio projekto ekspertizės reikšmės sienų defektų kontekste yra nepagrįstos; teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei atsakomybę už atsakovės pasirinkto sienų defektų šalinimo būdo neigiamus padarinius ir taikė contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją.

Sprendimo išvados dėl Teismo ekspertizės akto netaikymo sienų defektų priežastims nustatyti yra nepagrįstos. Pirma, sprendimo išvados, kad už defektą yra atsakingas ne rangovas ir ne projektuotojas, o plokščių gamintojas, įrodo, jog teismas nesigilino į Rangos sutarties specifiką ir į sprendimą faktiškai perrašė atsakovių pusės argumentus. Rangos sutartis sudaryta pagal FIDIC Geltonąją knygą. Ja atsakovės prisiėmė ne tik statybos rangos, bet ir projektavimo įsipareigojimus. Tai reiškia, kad atsakovės, nepriklausomai nuo taikytino standarto, privalėjo parinkti kokybiškus ir tinkamus gaminius. Antra, teismas turėjo vadovautis Teismo ekspertizės aktu – specialiąja įrodinėjimo priemone, kuriai teismų praktikoje suteikiama didesnė įrodomoji galia. Trečia, sprendime nurodyta plokščių gamintojo informacija nėra aktuali ir neatleido atsakovių nuo pareigos kokybiškai suprojektuoti statinius. Ketvirta, plokščių gamintojo informacija nebuvo prijungta prie bylos. Teismas rėmėsi neaiškaus turinio „viešai skelbiama informacija“ (plokščių gamintojo reikalavimais), kurią prieš tai atsisakė prijungti prie bylos. Penkta, sprendime pateiktas teiginys dėl LST EN 14509:2014 standarto pavadinimo pasikeitimo perrašytas iš trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų ir yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas ir trečiojo asmens argumentas, kurį teismas nekritiškai perkėlė į sprendimą, esą Teismo ekspertizės akto išvados yra netinkamos dėl to, kad ekspertai rėmėsi netinkama standarto redakcija. Priešingai, iš trečiojo asmens rašytinių paaiškinimų 24.2 papunktyje pateiktos iškarpos matyti, kad LST EN 14509:2014 standartas, palyginti su 2007 m. redakcija, nebuvo naujai priimtas – buvo pakeistas tik jo pavadinimas ar redakcija. Trečiasis asmuo nepateikė valstybine kalba surašytų įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė būtent tos standarto nuostatos, kurios yra reikšmingos teismo ekspertų atsakymams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ekspertai taikė netinkamą standartą, o sprendimo išvados dėl LST EN 14509:2014 standarto turinio yra nepagrįstos. Šešta, tai, kad analogiški defektai nepasitaikė Zabieliškyje, nereiškia, jog atsakovės tinkamai suprojektavo ginčo statinius. Tokia sprendime nurodyta logika neturi metodologinio pagrindimo, todėl sprendimo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

Sprendimo argumentas, kad ginčo statinių sienos nėra laikančioji konstrukcija ir todėl rangovas neprivalo užtikrinti statinių mechaninio atsparumo ir pastovumo, yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant dėl atsakovių atsakomybės. E. L. 2026 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad neturi kompetencijos vertinti visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su galimomis defektų atsiradimo priežastimis. Nei Rangos sutartis, nei CK 6.697 straipsnis, nei kiti taikytini teisės aktai nenumato, kad rangovo pareiga užtikrinti darbų kokybę apsiriboja tik laikančiosiomis konstrukcijomis. Rangovo garantinė atsakomybė apima visus atliktus darbus, nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su laikančiosiomis, ar nelaikančiosiomis konstrukcijomis. Nagrinėjamu atveju sienų defekto esmė yra ta, kad daugiasluoksnių plokščių šerdis atsisluoksniavo ir sienos išsibalansavo – tai yra paslėptas defektas, kurio ieškovė negalėjo nustatyti be specialiųjų žinių ir būtent dėl šio defekto atsakovės privalo atsakyti pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį.

Sprendimo išvados dėl ieškovės veiklos ir veiksmų įtakos sienų defektų atsiradimui yra nepagrįstos. Pirma, sprendimo išvados dėl esą netinkamos statinių priežiūros neatitinka byloje esančių įrodymų. Sprendime nėra pateikta konkrečių įrodymų ar nuorodų į bylos medžiagą, kurie pagrįstų teismo teiginį apie ieškovės netinkamą statinių priežiūrą. Tokia deklaratyvaus pobūdžio išvada neparemta konkrečiais faktiniais duomenimis ir nepagrindžianti priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų (ar neveikimo) ir defektų atsiradimo, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų teismo sprendimo motyvuojamajai daliai. Antra, sprendime net neargumentuota, kaip tariami „nepriežiūros“ faktai yra susiję su defektų atsiradimu. Trečia, teismas ignoravo atsakovių pareigas projektavimo metu, o būtent faktą, kad atsakovės turėjo suprojektuoti ir vėliau pastatyti technologiniams procesams ir mikrobiologinei taršai atsparius statinius. Nešvara statiniuose negali būti laikoma neįprastu ar netikėtu faktu – statiniai yra skirti atliekų perdirbimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės buvo atsakingos už sprendinių ilgaamžiškumą, įskaitant jų tinkamumą eksploatuoti agresyvioje ir biologiškai užterštoje aplinkoje. Vien mikrobiologinės taršos akcentavimas negali pašalinti atsakovių atsakomybės, nes šios aplinkybės egzistavimas ir būtinybė į ją atsižvelgti projektuojant bei atliekant statybos darbus buvo aiškiai atskleisti dar Rangos sutartyje. Ketvirta, teismas nepagrįstai rėmėsi antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais kaip netinkamos priežiūros įrodymu ir sprendime jokių konkrečių priežiūros ar technologinių pažeidimų nenustatė. Nei M. S., nei teismo paskirti ekspertai netinkamų technologinių procesų ar pan. nenustatė. Taigi, teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovės neįrodė atsikirtimų ir turėjo ieškinį tenkinti. Penkta, sprendimo išvados yra prieštaringos – teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmai tik paspartino, bet ne nulėmė defektų atsiradimą. Atitinkamai, pirminė defektų priežastis yra ne ieškovės veiksmai, o atsakovių netinkamai atlikti darbai. Tokiu atveju ieškinio atmetimas yra neproporcingas ir neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Šešta, iš sprendimo nėra aišku, kaip konkrečiai administracinėse bylose konstatuoti faktai nulėmė sienų defektus. Valstybės institucijų taikomi reikalavimai neturi ryšio su Rangos sutartimi nustatytais reikalavimais statiniams. Vien dėl to teismas negalėjo atleisti atsakovių nuo atsakomybės už nustatytus defektus. Septinta, Atsakovė 1 sprendime nurodytu laikotarpiu atliko statinių priežiūrą, todėl sprendimo išvados esą ieškovė laiku nesikreipė yra nepagrįstos. Atsakovė 1 penkerius metus (2015–2020 m.) nuo statybos pabaigos prižiūrėjo ginčo statinius pagal papildomai sudarytą sutartį, kuri galiojo ir teismo akcentuotu laikotarpiu 2016–2018 m., ginčo statiniuose netgi dirbo etatinis Atsakovės 1 darbuotojas. Jei Atsakovė 1 būtų pastebėjusi netinkamą statinių priežiūrą, apie tai būtų informavusi raštu, tačiau to niekada nepadarė.

Sprendimo išvados dėl statinio projekto ekspertizės reikšmės sienų defektų kontekste yra nepagrįstos. Teismo sprendimo išvada yra formalaus pobūdžio, teismas nesigilino į projekto ekspertizės esmę ir turinį. Pirma, CK 6.698 straipsnio 1 dalimi, kuri projektų ekspertizės atlikimo metu (2014 m. rugpjūčio 22 d. ir 2015 m. balandžio 29 d.) nenumatė tiesioginės projekto ekspertizės rangovo atsakomybės užsakovo atžvilgiu. Dabar CK 6.698 straipsnio 1 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad už statinių defektus, be kitų statybos dalyvių, gali būti atsakingas ir projekto ekspertizės rangovas. Visgi, į CK 6.698 straipsnio 1 dalies nuostatą, kaip ir CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatą, projekto ekspertizės rangovas buvo įtrauktas tik įsigaliojus 2017 m. sausio 1 d. CK redakcijai. Taigi, aplinkybė, kad projektų ekspertizės išvados buvo teigiamos, nors byloje paaiškėjo atsakovių padarytos projektavimo klaidos, neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovių atsakomybės. Tai nėra ir negali būti pagrindas mažinti ar atleisti atsakoves nuo atsakomybės prieš ieškovę. Antra, pareiga statinius suprojektuoti tinkamai kilo atsakovėms, todėl būtent jos yra atsakingos už projektavimo klaidas. Taigi, už ginčo statinių techniniame ir darbo projekte padarytas klaidas ir dėl jų kilusius padarinius yra atsakingos atsakovės, o ne statinių projektų ekspertizės rangovas. Vien dėl to šios dalies sprendimo išvados yra nepagrįstos. Trečia, faktas, kad ieškovė projektavimo srityje yra atsakinga tik už brėžinių koncepciją, o ne už sprendinių suderinimą ekspertizės būdu, yra prejudicinis. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22-343/2023 išnagrinėjo bylą dėl nuostolių už sudegusį komposto vartytuvą atlyginimo, taip pat priešieškinį dėl pasinaudojimo garantija dėl defektų. Šiuo sprendimu Kauno apygardos teismas pripažino, kad atsakovių projektuotuose ir statytuose statiniuose yra defektų, o atsakovės egzistuojančių defektų nešalina. Aptariamu sprendimu Kauno apygardos teismas taip pripažino nepagrįsta Atsakovės 1 poziciją, kad neva Atsakovė 1 neatsakinga už netinkamus projektavimo darbus, palaikomą ir šioje byloje. Kadangi ankstesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, šios išvados turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, tačiau sprendime prejudiciniu faktu teismas nepagrįstai nesivadovavo. Ketvirta, statinių projektų ekspertizės metu tikrino projektų atitiktį galiojantiems teisės aktams ir norminiams reikalavimams, tačiau netikrino ir neturėjo pareigos tikrinti, ar atsakovių parengti projektai atitinka atsakovių prisiimtus įsipareigojimus pagal Rangos sutartį. Todėl aplinkybė, kad buvo pateiktas teigiamos ekspertizės išvados, nepatvirtina, jog atsakovės tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus dėl projektavimo, ir negali būti pagrindas mažinti ar šalinti atsakovių atsakomybę.

Teismas nepagrįstai ieškovę laikė atsakinga už Atsakovės 1 pasirinkto sienų defektų šalinimo būdo neigiamus padarinius. Pirma, teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei atsakomybę už Atsakovės 1 pasirinkto defektų šalinimo būdo neigiamus padarinius. Teismas konstatavo, kad garantinio laikotarpio metu atsiradus defektui, t. y. atsilupus plokščių išorinei skardai, Atsakovė 1 šį defektą pašalino, uždėdama papildomą skardos sluoksnį pastato išorinėje pusėje. Byloje neginčijama, kad papildomą skardą uždėjo Atsakovė 1, siekdama pašalinti ankstesnius defektus, kurie nėra šios bylos dalykas, tačiau šioje byloje keliamas ginčas dėl visiškai naujos defektų grupės, kuri atsirado būtent dėl to, kad Atsakovė 1 papildomu skardos sluoksniu paslėpė pastato išorę ir tuo sukūrė sąlygas naujų defektų formavimuisi. Sprendimo motyvas, kad „tokią informaciją žino ir už skardos apdaro darbus yra atsakinga ieškovė“, yra nelogiškas ir prieštaringas. Teismas sprendime konstatavo, kad papildomą skardos apdarą sumontavo Atsakovė 1, siekdama pašalinti ankstesnius defektus. Taigi, papildomo skardos apdaro darbus faktiškai atliko ir už jų kokybę bei pasekmes atsako Atsakovė 1, o ne ieškovė. Aplinkybė, kad papildomos skardos įrengimui nebuvo parengto projekto, negali būti vertinama kaip ieškovės kaltė – priešingai, tai tik papildomai patvirtina, kad Atsakovė 1 darbus atliko pažeisdama statybos procedūras ir savo, kaip profesionalaus rangovo, pareigas. Priskirti ieškovei atsakomybę už Atsakovės 1 padarytą pažeidimą yra nepagrįsta ir prieštarauja CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatytai įrodinėjimo naštai. Atitinkamai, teismas turėjo nuspręsti, kad sienų defektams taikytinas ne trumpesnis nei 10 metų garantinis terminas. Antra, teismas sprendime konstatavo ieškovei nepalankiausias aplinkybes vien dėl to, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų apie daugiasluoksnės plokštės pastatų išorinėje pusėje buvusius defektus ir jų sutvarkymo faktą, t. y. ieškovės atžvilgiu pritaikė contra spoliatorem prezumpciją. Tačiau teismas contra spoliatorem prezumpciją pritaikė nepagrįstai, nes nebuvo tenkinamos nė viena iš būtinų šios prezumpcijos taikymo sąlygų.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo Teismo ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyta, kad atsakovės yra atsakingos už korozijos defektus. Teismas sprendime nutarė atmesti šią Teismo ekspertizės akto išvadą dėl to, kad Teismo ekspertizės akto tiriamoji dalis yra neišsami. Toks teismo vertinimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai susiaurino Teismo ekspertizės akto 12.1 išvados pagrindą ir ignoravo esminius šią išvadą grindžiančius laboratorinius tyrimus. Pirma, Teismo ekspertizės akto išvada Nr. 12.1 dėl netinkamų projektinių sprendinių (netinkamos koroziškumo kategorijos parinkimo) paremta objektyviais laboratoriniais tyrimais, kurie nuo statybos darbų žurnalų yra nepriklausomi ir kurių patikimumas nebuvo paneigtas. Antra, teismas ignoravo eksperto V. R. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurie paneigia sprendimo išvadas. Trečia, teismas, atmetęs šią išvadą remdamasis tik tuo, kad ekspertai negalėjo atsakyti į atskirą klausimą dėl antikorozinio padengimo darbų tinkamumo, nepagrįstai sutapatino du savarankiškus Teismo ekspertizės akto išvados Nr. 12.1 pagrindus ir faktiškai atleido atsakoves nuo atsakomybės už jų pačių projektavimo klaidas. Teismas nepagrįstai supainiojo dvi logiškai atskiras 12.1 išvados dalis – dėl netinkamų projektinių sprendinių ir dėl netinkamo antikorozinių dangų panaudojimo. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje aiškiai atskiriami du skirtingi klausimai: 1) netinkami projektiniai sprendiniai ir netinkamas dangų parinkimas – šiuo atžvilgiu ekspertai pateikia aiškias, pagrįstas išvadas; 2) ar antikorozinio padengimo darbai buvo techniškai atlikti netinkamai – šiuo atžvilgiu ekspertai nurodo, kad žurnalų duomenų nepakanka. Teismo logika, pagal kurią antrojo klausimo neišsamumas paneigia pirmojo klausimo atžvilgiu pateiktas išvadas, neturi teisinio ar loginio pagrindo. Ketvirta, Teismo ekspertizės akte nurodyta konkreti kritika atsakovių naudotų antikorozinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijoms. Būtent šių faktų – reikalingos informacijos eksploatacinių savybių deklaracijoje nepateikimu – pagrindu teismo paskirti ekspertai ir padarė teismo kritikuojamą išvadą. Ji yra logiška ir pagrįsta, todėl sprendimo teiginys, kad Teismo ekspertizės akto išvados dėl korozijos neišplaukia iš tiriamosios dalies, yra nepagrįstas. Penkta, statybos žurnalų neišsamumas turi būti vertinamas ne kaip ekspertizės trūkumas, o kaip rangovo (atsakovių) dokumentavimo pareigos nevykdymo patvirtinimas. Šešta, Teismo ekspertizės akto išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas turėjo vadovautis spręsdamas dėl korozijos defektų priežasčių. Dar iki Teismo ekspertizės akto surašymo byloje buvo pateiktos nepriklausomų statybos ekspertų – M. S. vadovaujamos tyrimų grupės – 2023 m. parengtos plieninių konstrukcijų tyrimų ataskaitos dėl visų ginčo statinių. Šios ataskaitos patvirtina tas pačias esmines aplinkybes, kuriomis grindžiama ir Teismo ekspertizės akto išvada Nr. 12.1. Teismas, atmetęs Teismo ekspertizės akto išvadą ir nepaisęs šių byloje esančių nepriklausomų tyrimų ataskaitų turinio, klaidingai įvertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Septinta, E. L. išvados dėl korozijos yra nepagrįstos.

Sprendimo išvados dėl ieškovės veiklos įtakos defektų atsiradimui yra nepagrįstos. Pirma, analogiškai kaip ir dėl sienų defekto, sprendimo išvados dėl esą netinkamos statinių priežiūros neatitinka byloje esančių įrodymų, nes: sprendime nėra nurodyta, kaip ieškovė turėjo prižiūrėti statinius ir kokias atsakovių parengtas instrukcijas ieškovė pažeidė; sprendime nėra nurodyta, kokius ir kada atsiradusius mechaninius pažeidimus teismas laikė ginčo sienų defektų atsiradimo priežastimi; sprendime nėra nurodyta, kokiu pagrindu teismas savarankiškai nusprendė, kad statiniai yra mikrobiologiškai užteršti ir tokia tarša yra neleistina, nors byloje nėra jokių cheminio pobūdžio tyrimų; sprendime nėra nurodyta, koks statiniuose netinkamai vykdomas technologinis procesas lėmė defektų atsiradimą. Antra, teismas apsiribojo deklaratyviu konstatavimu, kad ieškovė „nevykdė tinkamos objektų priežiūros“ ir „netinkamai vykdė technologinius procesus objektuose“, tačiau nenustatė ir nemotyvavo, kokiu konkrečiu mechanizmu šie pažeidimai galėjo lemti korozijos defektų atsiradimą ar jų masto padidėjimą. Sprendime nėra nurodyta, kokie konkretūs ieškovės veiksmai ar neveikimas sukėlė ar prisidėjo prie korozijos defektų atsiradimo, kokiu būdu ir kokia apimtimi šie veiksmai paveikė statinių metalines konstrukcijas. Trečia, Rangos sutartis sudaryta pagal FIDIC Geltonąją knygą, t. y. atsakovių darbai apėmė ne tik statybos rangą, bet ir projektavimą, įskaitant visą technologinio proceso dalį). Tai reiškia, kad atsakovės, kaip projektuotojos ir rangovės pagal FIDIC Geltonąją knygą, privalėjo parinkti tokius projektinius sprendinius ir medžiagas, kurie užtikrintų statinių tinkamumą konkrečioms eksploatacijos sąlygoms, įskaitant ieškovės vykdomus technologinius procesus. Jeigu parinkti sprendiniai nebuvo tinkami šioms sąlygoms, tai yra atsakovių, o ne ieškovės, atsakomybės sritis. Ketvirta, teismas nepagrįstai rėmėsi administracinių teismų sprendimais kaip įrodymais, patvirtinančiais tariamai netinkamą ieškovės veiklą ginčo objektuose ir nenustatė šių sprendimų priežastinio ryšio su ginčo statinių defektais. Administracinėse bylose konstatuotos neatitiktys yra nesusijusios su ginčo statinių defektais, priežastinis ryšys tarp šių neatitikčių ir korozijos defektų nenustatytas. Penkta, teismo bandymas pagrįsti ieškovės tariamai netinkamą statinių priežiūrą, remiantis iš konteksto ištrauktomis ankstesnėje tarp tų pačių šalių nagrinėtoje byloje padarytomis išvadomis, yra nepagrįstas. Be to, teismas, selektyviai remdamasis viena atskira ankstesnės bylos sprendimo išvada (dėl kurios šalys net nedavė paaiškinimų), neatsižvelgė į visą toje byloje nustatytų aplinkybių ir teismų motyvų visumą, įskaitant Lietuvos apeliacinio teismo išvadas dėl įrenginių priežiūros.

Sprendimo išvados apie korozijos defektų nustatymo momentą ir jo reikšmę yra nepagrįstos. Pirma, sprendime liko neatskleistas anksčiau nustatytų korozijos defektų ryšys su ginčo korozijos defektais, kurie nėra tapatūs. Sprendime tik fragmentiškai nurodyti keli įrodymai apie anksčiau nustatytus korozijos atvejus, kuriuos Atsakovė 1 šalino, tačiau neatskleista, kuo šie anksčiau nustatyti defektai yra susiję su ginčo defektais. Teismas neatskleidė konkretaus ryšio tarp 2016 m. fiksuotų korozijos požymių ir ginčo korozijos defektų. Antra, ieškovė kreipėsi į Atsakovę 1 dėl korozijos defektų šalinimo po to, kai kitoje byloje surašytas ekspertizės aktas konstatavo šiuos defektus. Ši byla nėra pirmas šalių ginčas dėl netinkamo atsakovių įsipareigojimų pagal tą pačią Rangos sutartį vykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-236-370/2024 buvo parengtas 2022 m. vasario 28 d. teismo ekspertizės aktas, pateiktas ir į šią bylą. Būtent 2022 m. vasario 28 d. teismo ekspertizės aktu pirmą kartą buvo nustatyti šioje byloje nagrinėjami korozijos defektai, kurie nepateko į ankstesnės bylos apimtį ir nebuvo padengti panaudota garantijos suma. Įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje toje pačioje byloje, ekspertizės aktu nustatytų defektų šalinimo kaina – 2 333 765,27 Eur – viršijo ieškovei išmokėtą garantijos sumą – 1 639 386,87 Eur. Toje nutartyje taip pat aiškiai konstatuota, kad rangovas yra atsakingas už jo atliktų rangos darbų trūkumų pašalinimą, o ne ieškovė, kaip užsakovė, privalo užtikrinti darbų rezultato kokybę. Dėl defektų, nepatekusių į ankstesnės bylos apimtį, šalinimo ieškovė kreipėsi į Atsakovę 1 nedelsiant po 2022 m. vasario 28 d. teismo ekspertizės akto gavimo. Trečia, Atsakovė 1 sprendime nurodytu laikotarpiu atliko statinių priežiūrą, todėl sprendimo išvados, kad ieškovė laiku nesikreipė dėl defektų, yra nepagrįstos. Atsakovė 1 penkerius metus (2015–2020 m.) nuo statybos pabaigos prižiūrėjo ginčo statinius pagal papildomai sudarytą sutartį, kuri galiojo ir teismo akcentuotu laikotarpiu 2016–2018 m. ginčo statiniuose netgi dirbo etatinis Atsakovės 1 darbuotojas.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl kelio defekto eliminuojančius faktus. Pirma, ekspertai nustatė, kad kelio defekto priežastis yra paslėptame sluoksnyje, todėl kelio viršutinio sluoksnio tariama nepriežiūra apskritai neturi reikšmės defekto pasireiškimui. Nepriklausomai nuo viršutinio sluoksnio priežiūros, priežiūra nebūtų pašalinusi drenažo problemos. Antra, kelio defektus lėmė ne kelio eksploatavimas ar tariama jo nepriežiūra, o paslėptame sluoksnyje esanti problema – netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas. Teismo ekspertizės aktas aiškiai atskiria defekto priežastį (netinkamai suformuotą drenažą) nuo jo pasekmių (provėžų, telkšančio vandens), o teismas šias pasekmes nepagrįstai tapatino su tariama kelio nepriežiūra. Trečia, sprendime teismas padarė ydingą loginę išvadą – iš teisingai nustatytų faktinių aplinkybių padarė neteisingą teisinę išvadą. Teismas iš esmės sutiko, kad kelio statybos darbai buvo atlikti nesilaikant projektinių sprendinių, tačiau vienodą atsakomybę grindė tuo, kad ieškovė priežiūros metu nešalino defekto pasekmių. Tačiau atsakomybė pagal CK 6.698 straipsnį atsiranda dėl nekokybiškų statybos darbų, o ne dėl to, kaip užsakovas elgėsi su defekto pasekmėmis – šios dvi aplinkybės yra teisiškai savarankiškos ir negali būti painiojamos nustatant defekto priežastinį ryšį. Ketvirta, Atsakovė 1 sprendime nurodytu laikotarpiu atliko statinių priežiūrą, todėl sprendimo išvados, kad esą ieškovė laiku nesikreipė dėl defekto šalinimo, yra nepagrįstos.

Konstatavus sprendimo išvadų nepagrįstumą, atsakovės turi būti įpareigojamos šalinti defektus visa apimtimi, defektai turi būti šalinami ir išlaidos už jų šalinimą turi būti atlyginamos.

Nors sprendime teigiama, kad patikslinto ieškinio reikalavimai yra nekonkretūs, tačiau, pirma, sprendimo išvada dėl reikalavimų nekonkretumo yra prieštaringa. Teismas padarė išvadą, kad defektus ieškovė įrodė. Tai reiškia, kad teismui buvo aišku, kokių defektų pašalinimo patikslintu ieškiniu siekia ieškovė. Antra, patikslinto ieškinio reikalavimų formuluotės atitinka teismų praktiką ir prašomo nustatyti įpareigojimo šalinti defektus specifiką. Trečia, jei teismui nebuvo aiškūs patikslinto ieškinio reikalavimai, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams šalinti, o ne nurodyti tokį faktą kaip sudarantį pagrindą ieškinio atmetimui. Ketvirta, teismas nepagrįstai apribojo ieškovės galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus po Teismo ekspertizės akto gavimo. Gavusi Teismo ekspertizės aktą, ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo siekė įpareigoti atsakoves: 1) atlyginti kelio defektų šalinimo išlaidas, 2) atlyginti statinių defektų, kurie bus pašalinti įvykdžius defektų šalinimo pirkimą, išlaidas, 3) neatlygintinai pašalinti likusius nustatytus statinių defektus. Ieškiniu ieškovė tik sukonkretino reikalavimą dėl neatlygintino defektų šalinimo pagal Teismo ekspertizės akte ir ekspertų apklausos metu pateiktus duomenis dėl defektų pašalinimui reikalingų priemonių ir darbų. Tačiau teismas šio ieškinio nepagrįstai 2026 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu nepriėmė. Galiausiai, šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-982-467/2023 patvirtina tokio pobūdžio reikalavimų tikslinimo leistinumą.

Atsakovė turėtų būti įpareigota šalinti defektus pagal ieškovės pateiktas sąmatas. Pirma, nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neprieštaravo pateiktoms sąmatoms, jų trūkumų nenustatė ir teismas. Kiekviena iš ieškovės pateiktų sąmatų yra detali ir pagrįsta. Teismo posėdžiuose liudytojais buvo apklausti sąmatas rengę ir patvirtinę asmenys. Nepaisant to, nei Atsakovė 1, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė pagrįstų prieštaravimų ar kritikos šioms sąmatoms. Antra, Teismo ekspertizės aktu ieškovės pateiktų sąmatų pagrįstumas taip pat nebuvo sukritikuotas ar paneigtas. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimuose nurodytomis sąmatomis turėtų būti vadovaujamasi teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu PAGD KPGV VPPS įpareigojo ieškovę nedelsiant pašalinti kelio defektą, o atsakovės, nepaisant pakartotinių ieškovės raginimų, geranoriškai šio defekto nepašalino, ieškovė buvo priversta imtis savarankiškų veiksmų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinį – vietoje reikalavimo įpareigoti atsakoves pašalinti kelio defektą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovių faktiškai patirtas defekto šalinimo išlaidas. Pirma, kelio defektas yra visiškai pašalintas pagal sudarytą rangos sutartį. Nei Atsakovė 1, nei trečiasis asmuo nepateikė pagrįstų pastabų dėl atliktų defekto šalinimo darbų apimties ar kokybės. Atsakovės neginčijo, kad defekto šalinimo darbai buvo būtini ir atitiko faktinį poreikį. Tai patvirtina, kad ieškovės savarankiškai organizuoti defekto šalinimo darbai buvo atlikti tinkamai ir laikantis visų taikytinų reikalavimų. Antra, defekto šalinimo išlaidos yra faktiškai patirtos. Trečia, aplinkybė, kad faktinė defekto šalinimo išlaidų suma nesutampa su preliminaria sąmatine verte, neturi teisinės reikšmės ieškovės reikalavimo pagrįstumui. Ketvirta, aplinkybė, kad ieškovė po defekto šalinimo įrengė asfaltbetonio dangą vietoje žvyro, nesuteikia pagrindo mažinti priteistiną sumą.

Rangos sutarties vertė 2013 m. sudarė virš 100 mln. Lt, o atsakovės yra stambios, profesionalios statybos rinkos dalyvės, disponuojančios reikšmingais finansiniais ištekliais. Esant tokiam Rangos sutarties mastui, per mažos baudos neatliktų savo pagrindinės funkcijos – neskatintų atsakovių realiai vykdyti teismo sprendimo. Priešingai, nepakankamai didelės baudos sudarytų Atsakovei 1 ekonominę paskatą nevykdyti teismo sprendimo ir nešalinti defektų, nes baudų mokėjimas būtų finansiškai palankesnis nei faktinis defektų šalinimas. Tokia situacija prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams bei paneigtų teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principą. Taigi prašomos priteisti baudos yra proporcingos Rangos sutarties vertei, defektų šalinimo darbų apimčiai bei atsakovių finansiniams pajėgumams ir užtikrina realų teismo sprendimo įvykdymą.

Egzistavo visetas aplinkybių, kurios sudarė pagrindą atmesti ieškinį: 1) byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Atsakovė 1 patikslintame ieškinyje nurodytus darbus atliko tinkamai ir be defektų; 2) ieškovė defektus nustatė pasibaigus garantiniam terminui; 3) patikslintame ieškinyje nurodyti defektai atsirado ne dėl Atsakovės 1, bet dėl ieškovės nevykdytos tinkamos objektų priežiūros ir netinkamai vykdytų technologinių procesų objektuose; 4) nėra teisinio pagrindo iš Atsakovės 1 kartu su kitų ieškovės reikalavimų patenkinimu priteisti ir baudą. Ieškovės prašomos priteisti baudos yra nepagrįstai didelės.

Apeliaciniame skunde keliami argumentai yra nepagrįsti, todėl negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Apeliacinis skundas grindžiamas dideliu kiekiu naujų aplinkybių, nes apeliacinio skundo apimtis net 72 puslapiai, kai patikslintą ieškinį sudarė vos 15 puslapių. Toks apeliantės procesinis elgesys yra nesąžiningas, pažeidžia suformuotą kasacinio teismo praktiką, nes apeliantė neteisėtai siekia, kad apeliacinės instancijos teisme visa byla būtų išnagrinėta iš naujo. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą yra tai, jog teismas neva neįvertino, ar darbų rezultatas atitiko Rangos sutartį ir tai, kad teismas nusprendė, jog ginčo defektams taikytinas 5 metų garantinis terminas. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad netgi netinkamos teisės normos pritaikymas, jeigu, pritaikius tinkamą teisės normą, rezultatas išliktų toks pat, nėra pagrindas naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą (nutartį), nes įstatymo draudžiama naikinti teismo sprendimą (nutartį) formaliais pagrindais. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Apeliantės argumentas, kad teismas turėjo įvertinti, ar darbų rezultatas atitiko Rangos sutartį ir dėl to turi būti panaikintas sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir suformuotai kasacinio teismo praktikai.

Patikslintame ieškinyje nurodytam sienų stabilumo defektui pagrįstai taikytas 5 metų garantinis terminas. Ieškovė nepaneigė šios prezumpcijos ir neįrodė, kad šis defektas turėjo būti pripažintas defektu, kuris atsirado paslėptuose statinio elementuose. Pirma, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir pripažino, kad sienų stabilumo defektus nustatė 2022 m. gegužės 26 d. Statinių apžiūros defektiniame akte nurodyta, kad minėti defektai yra nauji ir nustatyti tik 2022 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus apie 6,5 metų nuo statinių užbaigimo akto ir statinių perėmimo (2015 m. gruodžio 22 d.). Taigi, ieškovė defektus nustatė pasibaigus 5 metų garantiniam terminui. Antra, tiek 2025 m. birželio 30 d. teismo ekspertizės akte, tiek ir 2026 m. sausio 5 d. teismo eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad sieninės plokštės nelaikytinos paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas nelaikytinas paslėptais darbais, todėl taikomas 5 metų garantinis terminas. Be to, ieškovės pateiktame statinio ekspertiniame vertinime, KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras priėjo prie išvados, jog sieninių skardų atšokimą lėmė korozija. Kaip išvadose yra teigiama, korozijos kilmė ir priežastis nėra aiški, ją galėjo nulemti daugybė veiksnių, tarp jų ir aplinkos sąlygos, tačiau akivaizdu, kad minėtas defektas nebuvo nulemtas netinkamų atsakovių veiksmų, o priešingai, susijęs su statinių naudojimu, aplinkos sąlygomis. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad aptartiems darbams yra taikytinas 5 metų garantinis terminas, defektai paaiškėjo pasibaigus garantiniam terminui, todėl ieškovės reikalavimas pagrįstai buvo atmestas.

Patikslintame ieškinyje nurodytam korozijos defektui pagrįstai buvo taikytas 5 metų garantinis terminas. Ieškovė nepaneigė šios prezumpcijos ir neįrodė, kad šis defektas turėjo būti pripažintas defektu, kuris atsirado paslėptuose statinio elementuose. Pirma, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir pripažino, kad korozijos defektus nustatė 2022 metais. Taigi, korozijos defektus ieškovė nustatė tik 2022 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 6 metams nuo statinių užbaigimo akto ir statinių perėmimo (2015 m. gruodžio 22 d.), t. y. pasibaigus 5 metų garantiniam terminui. Antra, 2026 m. sausio 5 d. teismo eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 35 ir 36 punktuose yra reglamentuota kas yra laikoma paslėptais statybos darbais ir paslėptomis statinio konstrukcijomis. Ekspertas pažymėjo, kad vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, metalinių paviršių antikorozinė apsauga nelaikytina paslėptais darbais ar paslėptomis statinio konstrukcijomis. Kadangi metalinių paviršių antikorozinė apsauga nelaikytina paslėptais darbais ar paslėptomis statinio konstrukcijomis, antikorozinei apsaugai taikomas 5 metų garantinis terminas ir jis nagrinėjamu atveju baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d. Taigi, teismas pagrįstai nustatė, kad aptartiems darbams yra taikytinas 5 metų garantinis terminas, defektai paaiškėjo pasibaigus garantiniam terminui, todėl ši ieškovės reikalavimo dalis pagrįstai buvo atmesta.

Ieškovė defektus nustatė pasibaigus garantiniam terminui, todėl ieškovės reikalavimai pagrįstai buvo atmesti dėl pasibaigusio garantinio termino. Pagal CK normas yra preziumuojama, kad už statinių defektus atsakovės atsako 5 metus nuo darbų rezultato ieškovei atidavimo naudoti dienos. Ieškovė, siekdama, kad 5 metų garantinio termino prezumpcija būtų paneigta ir atsirastų pagrindas taikyti 10 metų garantinį terminą, privalėjo įrodyti, jog defektai atsirado paslėptuose statinio elementuose. Patikslintame ieškinyje nepateikiami argumentai, kodėl turėtų būti konstatuojama, kad defektai atsirado paslėptuose statinio elementuose, be to, kartu su patikslintu ieškiniu nebuvo pateikti tai patvirtinantys konkretūs įrodymai. Taigi, ieškovė nepaneigė 5 metų garantinio termino prezumpcijos ir neįrodė, kad defektai atsirado paslėptuose statinio elementuose, todėl teismas neturėjo kito pagrindo kaip tik taikyti 5 metų garantinį terminą.

Teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios yra susijusios su statinių garantiniais terminais. Be to, teismas dėl šių klausimų išdėstė išsamius motyvus, kurie yra nurodyti sprendime. Teismas pagrįstai nurodė, kad nepaisant teisinio reglamentavimo keitimosi, Pirkimo dokumentų III skyriaus nuostatos, Rangos sutarties 3 punktas, Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis ir CK 6.698 straipsnio 1 dalis numato, kad nagrinėjamu atveju statinių kokybės garantinis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo perėmimo pažymos patvirtinimo) kaip 5 metai, o tai reiškia, jog bendrasis statinių garantinis terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog naujus statinių defektus ji nustatė 2022 m. gegužės 26 d. statinių apžiūros metu ir apie tai 2022 m. birželio 16 d. raštu pranešė atsakovei, kad pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos taip pat paaiškėjo 2022 m., kelio po lietaus nepravažiuojamumą užfiksavo 2022 m. liepos 26 d. ir 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu pranešė atsakovei. Teismas sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad teismo eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje nurodoma, jog daugiasluoksnių fasado plokščių gaminiams ir jų įrengimui suteikiama 5 metų garantija, nes tai nėra paslėptas darbas. Konsultacinėje išvadoje E. L. nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 35 ir 36 punktuose yra reglamentuota, kas yra laikoma paslėptais statybos darbais ir paslėptomis statinio konstrukcijomis. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, sieninės plokštės nelaikytinos paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas nelaikytinas paslėptais darbais. Kadangi sumontuotos daugiasluoksnės plokštės nėra paslėpta statinio konstrukcija, o jų montavimas nelaikytinas paslėptais darbais, daugiasluoksnių plokščių gaminiams ir jų įrengimo darbams pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktą taikomas 5 metų garantinis terminas ir jis nagrinėjamu atveju baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d. Taigi, teismas padarė pagrįstas išvadas dėl garantinių terminų taikymo ir išsamiai jas motyvavo. Šios aplinkybės patvirtina, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliantės argumentai atmestini.

Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Pirma, didelis kiekis į bylą pateiktų įrodymų patvirtino, kad patikslintame ieškinyje abstrakčiai nurodytus defektus lėmė ieškovės veiksmai, t. y. vykdant veiklą daromi didelio masto pažeidimai. Antra, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad defektams yra taikomas 5 metų garantinis terminas, o ieškovės nurodomi defektai atsirado ir pretenzijas ji pareiškė pasibaigus garantiniam terminui, ir tai yra pakankamas pagrindas šią ieškovės reikalavimų dalį atmesti. Taigi, argumentas dėl teismo padaryto proceso teisės pažeidimo yra nepagrįstas ir klaidinantis, nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė įrodė defektus, kurių pašalinimo reikalauja patikslintu ieškiniu ir tai reiškia, jog ieškovė įvykdė jai pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pirma, teigiamų ekspertizės aktų išdavimas reiškia, kad projektas (techninis projektas ir darbo projekto konstrukcijų dalis) buvo parengti tinkamai remiantis ekspertizės aktų išdavimo metu galiojusio STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 27 punktu. Be to, teismo ekspertas Ekspertinėje išvadoje konstatavo, kad tiek projektiniai sprendiniai, tiek ir statybos darbai buvo įvykdyti tinkamai. Antra, byloje įrodyta ir ieškovė yra pripažinusi bei patvirtinusi faktą, jog Atsakovė 1 visus patikslintame ieškinyje nurodytus darbus atliko tinkamai ir be defektų. Faktą, kad darbai buvo atlikti be defektų patvirtina ir ieškovės patikslintame ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog defektai atsirado tik 2022 metais. Atitinkamai, patikslintame ieškinyje nurodyti defektai atsirado praėjus apie 6,5 metų nuo tada, kai buvo pasirašytas statinių užbaigimo aktas ir ieškovė perėmė statinius, be to, akivaizdžiai suėjus garantiniam terminui. Nurodytas aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas sprendime. Trečia, ieškovė trūkumus patikslintame ieškinyje nurodė tik abstrakčiai, t. y. kad pastatų sienos yra nestabilios, neįvardydama net konkrečių sienų. Taip pat ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos, neįvardydama tikslių ir konkrečių konstrukcijų, kurios neva yra paveiktos korozijos.

Nesudaro pagrindo naikinti teisėtą sprendimą apeliantės nurodomas nepagrįstas argumentas, kad teismas sprendime nevertino fakto, jog pagal Rangos sutartį atsakovės atsakė ir už projektavimą, ir už galutinį rezultatą. Pirma, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad defektams yra taikomas 5 metų garantinis terminas, o ieškovės nurodomi defektai paaiškėjo ir pretenzijas ji pareiškė pasibaigus garantiniam terminui, ir tai yra pakankamas pagrindas šią ieškovės reikalavimų dalį atmesti, tokia bylos baigtis atitinka kasacinio teismo praktiką. Be to, didelis kiekis įrodymų, tame tarpe įsiteisėję teismų sprendimai, teismo eksperto išvados, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtino, kad patikslintame ieškinyje nurodytus defektus lėmė ieškovės veiksmai, t. y. vykdant veiklą nuolat daromi didelio masto pažeidimai. Tai buvo savarankiški pagrindai atmesti pareikštą ieškinį, todėl ieškovės reiškiamas argumentas apskritai negali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą. Argumentas atmestinas kaip neturintis reikšmės teismo sprendimo teisėtumui. Antra, nurodomais argumentais apeliantė siekia suklaidinti teismą, nes defektai, jeigu tokie apskritai egzistuoja, atsirado ne dėl atsakovių netinkamai įvykdytos Rangos sutarties, bet dėl ieškovės kaltės, t. y. dėl vykdant veiklą nuolat daromų didelio masto pažeidimų. Apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi itin nesąžiningai, nes pagrįstą ir teisėtą sprendimą mėgina užginčyti pasitelkdama teisinę lingvistinę ekvilibristiką. Taigi, apeliantės nurodomi argumentai yra nepagrįsti, nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą.

Byloje įrodytas ne tik faktas, kad ieškovės nurodomi defektai paaiškėjo ir pretenzijas ji pareiškė pasibaigus garantiniam terminui, tačiau ir faktai, jog patikslintame ieškinyje nurodyti defektai atsirado ne dėl atsakovių kaltės, bet juos lėmė ieškovės netinkami veiksmai. Pirma, teismo ekspertas E. L. parengtoje Ekspertinėje išvadoje išaiškino, kad patikslintame ieškinyje nurodytų pastatų sienos nėra šių pastatų laikančioji konstrukcija, todėl šios sienos neprivalo ir jų paskirtis nėra užtikrinti statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Nagrinėjamu atveju pastatų sienos yra sudarytos iš „sandwich“ tipo plokščių, kurios nėra pastato laikančioji konstrukcija, jos tvirtinamos į karkasą ištisai per visą konstrukciją, plokštės turi spynas, kurios formuoja stabilumą ir vientisą sistemą. Taip pat teismo ekspertas E. L. paaiškino, kad nagrinėjamų pastatų tinkamas priežiūros procesas yra ypač svarbus, nes pastatuose vykdomas didžiulio kiekio mišrių komunalinių atliekų apdorojimas, atskiriant biologiškai skaidžias ir inertines atliekų frakcijas, antrines žaliavas ir kietąjį atgautąjį kurą. Biologiškai skaidi atliekų frakcija yra apdorojama aerobiniu būdu. Teismas pagrįstai nurodė, kad teismo eksperto E. L. akte užfiksuotų faktų visuma liudija apie netinkamą objektų priežiūrą ir juose vykdomus technologinius procesus. Antra, teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pabrėžė, kad tiek ieškovės veiklos priežiūrą atliekančio Departamento, tiek teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose ne kartą yra konstatuota, kad ieškovė netinkamai vykdo savo veiklą objektuose ir ieškovės veiklos pažeidimų mastas yra didelis. Trečia, teismas pagrįstai nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., 2019 m. kovo 14 d., 2021 m. kovo 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su priedais patvirtina, kad antstolis R. Stanislauskas apžiūrėjo ginčo objektus ir konstatavo akivaizdžiai netinkamą Kauno MBA ir Zabieliškio MAR objektų eksploatavimą bei priežiūrą.

Byloje įrodyta, kad patikslintame ieškinyje nurodyti defektai, susiję su sienų stabilumu ir korozija, atsirado dėl ieškovės nevykdytos tinkamos objektų priežiūros, padarytų daugybinių daugiasluoksnių plokščių mechaninių pažeidimų ir netinkamai vykdytų technologinių procesų objektuose. Pirma, teismo ekspertas E. L. padarė išvadą, kad korozijos atsiradimą lėmė ieškovės netinkamai vykdoma pastatų eksploatacija ir netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose. Antra, pagal statybos techninį ir darbo projektus Atsakovė 1 kartu su kitais partneriais turėjo atlikti atitinkamus darbus, kad jie atitiktų koroziškumo kategorijas C1–C3. Į bylą pateikti įrodymai, t. y. pastatų vidinės aplinkos koroziškumo kategorijos nustatymas, patvirtina, kad ieškovei valdant objektus, korozijos lygis juose siekė net C4 ir netgi dar aukštesnę CX kategoriją. Tai yra dideli, ekstremalūs koroziškumo lygiai. Esant tokiam netinkamam ieškovės objektų valdymui, atitinkamos konstrukcijos rūdijo greičiau nei turėtų, o Atsakovė 1 už tai nėra atsakinga. Atsparumo tokiam koroziškumo lygiui ieškovė iš Atsakovės 1 ar kitų partnerių nereikalavo. Tokie reikalavimai nebuvo įtvirtinti su objektų statyba susijusiuose dokumentuose. Trečia, faktus, kad ieškovė netinkamai, t. y. nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, vykdo savo veiklą, įrodo ir į bylą pateikti įsiteisėję teismų sprendimai. Teismų sprendimuose yra pripažinta, kad Departamentas pagrįstai yra priėmęs visą eilę sprendimų dėl ieškovės netinkamos veiklos ir nustatęs, kad ieškovė netinkamai, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus, vykdo veiklą. Ketvirta, teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad tiek ieškovės veiklos priežiūrą atliekančios valstybinės institucijos Departamento, tiek teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose ne kartą yra konstatuota, kad ieškovė netinkamai vykdo savo veiklą objektuose. Penkta, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sprendime nepagrįstai vadovautasi eksperto E. L., kuris neva neturi reikiamos kvalifikacijos, parengta išvada. Byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacija – statinio ekspertizė.

Byloje įrodyta, kad patikslintame ieškinyje nurodyti defektai, susiję su kelio defektais, atsirado dėl ieškovės nevykdytos kelio priežiūros. Ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad kelio defektų atsiradimą nulėmė ieškovės veiksmai, susiję su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra. Taigi, byloje įrodyta, kad ieškovė nevykdė kelio priežiūros, todėl pagrįstai buvo pripažinta, jog patikslintame ieškinyje nurodyti defektai (jeigu tokie apskritai egzistuoja) atsirado ne dėl Atsakovės 1 kaltės, bet šiuos ieškovės deklaruojamus defektus lėmė ieškovės neveikimas.

Patikslintu ieškiniu buvo reikalaujama priteisti ieškovei 49 955,85 Eur kelio, esančio (duomenys neskelbtini) trūkumų, susijusių su kelio nepravažiuojamumu, šalinimo išlaidas. Reikalavimas dėl kelio išlaidų priteisimo buvo pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Kelias buvo pastatytas su viršutiniu žvyro dangos sluoksniu, o po ieškovės atliktų defektų šalinimo – įrengta asfaltbetonio mišinio danga. Taigi, ieškovė nepagrįstai reikalavo ne daikto trūkumų pašalinimo išlaidų, bet daikto pagerinimo išlaidų, o tai patvirtina, kad ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Statinių statybos projekto įgyvendinimo metu UAB „Hidroterra“ veikė kaip statinių projektuotojas ir buvo sudariusi sutartį su atsakovėmis dėl projektavimo paslaugų – statinių techninio ir darbo projekto parengimo – teikimo.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino fakto, jog pagal Rangos sutartį atsakovės atsakė ir už projektavimą, ir už galutinį rezultatą. Apeliaciniame skunde ieškovė nepaaiškino, kokios konkrečiai teismo netinkamai nustatytos aplinkybės nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Bylą nagrinėjant teisme ieškovė ir teismo ekspertai nurodė, kad defektų atsiradimo priežastys yra statinių projektavimo klaidos ir projektinių sprendinių nebuvimas. Teismo ekspertizės akte ieškovės pasiūlyti ekspertai taip pat nurodė, kad: sienų defektą galėjo nulemti projektinių sprendinių nebuvimas; korozijos defektą galėjo nulemti netinkamai parinkti projektiniai sprendiniai – netinkamai nustatyta pastatų vidaus aplinkos koroziškumo kategorija. Sprendime teismas nesutiko su tokiomis teismo ekspertų išvadomis. Teismo motyvai yra pagrįsti ir logiški: projektiniai sprendiniai jau buvo teisės aktų nustatyta tvarka privalomai įvertinti ieškovės samdytų ekspertų ir jie nenustatė klaidų ar projektinių sprendinių neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Statinių projektiniams sprendiniams patikrinti ir įvertinti buvo atliktos privalomos projekto ekspertizės ir gautos teigiamos ekspertizės išvados. Taigi, projektiniai sprendiniai buvo įvertinti ir patikrinti specialistų (atestuotų ekspertų).

Ieškovės (kaip statinių statytojos) užsakymu ir sutartinių santykių pagrindu statinių projektinės dokumentacijos ekspertizę atliko ir teigiamus ekspertizės aktus parengė projekto ekspertizės rangovas (UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“). Trečiasis asmuo pateikė į bylą teigiamus ekspertizės aktus: 2014 m. rugpjūčio 22 d. (techninio) projekto bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)1; 2015 m. balandžio 29 d. darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo atliekami remiantis STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 10 punktu. Teigiamų ekspertizės aktų išdavimas reiškia, kad statinių projektas (techninis projektas ir darbo projekto konstrukcijų dalis) yra parengtas tinkamai, remiantis ekspertizės aktų išdavimo metu galiojusio STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 27 punktu.

Sprendime teismas teisingai ir pagrįstai nurodė ir kritiškai vertino Teismo ekspertizės akto išvadas: teismas nurodė, kad Teismo ekspertizės akto išvados prieštarauja techninį projektą ir darbo projekto konstrukcijų dalį tikrinusio projekto ekspertizės rangovo (trečiojo asmens UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“) išvadoms; teigiamų ekspertizės aktų išdavimas reiškia, kad statinių techninis projektas ir darbo projekto konstrukcijų dalis yra parengti tinkamai, remiantis ekspertizės aktų išdavimo metu galiojusio STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 27 punktu; ekspertizės atlikimo metu teismo paskirti ekspertai net nevertino privalomųjų teigiamų ekspertizės aktų išvadų.

Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovės buvo atsakingos ir už statinių projektavimą, o statinių projektinę dokumentaciją rengė UAB „Hidroterra“. Teismas teisingai nurodė, kad byloje nebuvo įrodymų, jog projektavimo klaidos ar sprendinių nebuvimas galėjo nulemti sienų ir (ar) korozijos defektus, nes: 1) 2014 m. ir 2015 m. parengti statinių projektinės dokumentacijos (techninio ir darbo projekto) ekspertizės aktai patvirtino projektinių sprendinių (tame tarpe ir susijusių su sienų ir korozijos defektais) pagrįstumą ir tinkamumą; 2) Teismo ekspertizės akto išvadose tik abstrakčiai ir bendrai nurodoma, kad be kitų priežasčių, sienų ir korozijos defektus galėjo nulemti projektinių sprendinių nebuvimas ar klaida parenkant statinių vidaus aplinkos koroziškumo kategorijas; 3) nei ieškovės pasiūlyti ir teismo paskirti teismo ekspertai, nei kiti ieškovės samdyti specialistai nenurodė ir nepaaiškino: sienų defektų aplinkybės priežastinio ryšio su fragmentuotų ir atskirų sieninių plokščių sprendinių nebuvimu projektinėje dokumentacijoje; kokią statinių vidaus aplinkos koroziškumo klasę ir kodėl turėjo parinkti atsakovės (UAB „Hidroterra“).

Ekspertizės aktų parengimo metu galiojo STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ ir Statybos įstatymo nuostatos dėl privalomos projektų ekspertizės. Tai, kad CK 6.698 straipsnio 1 dalis nenumatė tiesioginės projekto ekspertizės rangovo, kaip statybos dalyvio, atsakomybės nekeičia ir negali pakeisti nei teigiamų ekspertizės aktų išvadų dėl trečiojo asmens parengtų projektinių sprendinių, nei ieškovės pareigos užsakyti tokią ekspertizę. Taigi, teismas teisingai ir tinkamai įvertino, kad Teismo ekspertizės akto ir statybos proceso metu atliktų projekto ekspertizių aktų išvados skiriasi, o teismo ekspertai nevertino į bylą pateiktų projekto ekspertizių aktų išvadų, kurias parengė ieškovės samdytas nepriklausomai veikiantis projekto ekspertizės rangovas (UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“). Teismo ekspertizės akto išvadų prieštaringumą patvirtino ir kiti argumentai, kurių nei byloje, nei apeliaciniame skunde nepaneigė ieškovė.

Apeliacinio skundo argumentai yra formalūs ir grindžiami tik neargumentuota ir ryšio su sprendimo motyvais neturinčia kritika, kad sprendime nėra motyvų, kai kurie įrodymai nebuvo išversti į lietuvių kalbą ir panašiai. Teismo ekspertizės akte kaip tariamas sienų defekto atsiradimo priežastis teismo ekspertai nurodė projektinių sprendinių nebuvimą. Nors teismo ekspertams buvo pateikta užduotis išsiaiškinti ir įvertinti sienų defekto atsiradimo priežastis, teismo ekspertai nepaaiškino, kaip ir kodėl projektinių sprendinių nebuvimas galėjo nulemti sienų defektą. Teismo ekspertizės akte trūko elementarios logikos ir jo išvadų paaiškinimo. Teismas teisingai akcentavo, kad teismo ekspertai žinojo sieninių plokščių gamintoją statiniuose. Sienų defekto aplinkybė pasireiškė sieninėse plokštėse (jų sluoksnių sukibime) kaip statybos produkte. Nei trečiasis asmuo, nei kiti statinių projektuotojai neprojektuoja statybos produktų, jų parametrų ar charakteristikų. Projektuotojas gali parinkti statybos produktą pagal apkrovas ir projektavimui reikšmingus kriterijus, bet ne jį (statybos produktą) projektuoti techniniame ir (ar) darbo projekte. Nei teismo ekspertai, nei ieškovė apeliaciniame skunde neužsiminė, kad ginčo statinių techninio projekto SA (statinio architektūra) dalies techninėje specifikacijoje buvo ir yra nurodyta, kad gaminių (taigi, ir sieninių plokščių) montavimas turi būti vykdomas remiantis gamintojo teikiamomis instrukcijomis ir rekomendacijomis, nes tai yra tipiniai sprendimai.

Teismas teisingai pastebėjo, kad teismo ekspertai žinojo ir sieninių plokščių gamintoją („Pruszynski Sp. z o.o.“, toliau – Gamintojas) ir konkrečias panaudotas Gamintojo plokštes. Į bylą trečiasis asmuo pateikė nuorodą į sieninių plokščių Gamintojo viešai skelbiamas technines plokščių charakteristikas. Tai, kad ši informacija yra vieša, apeliaciniame skunde neginčijo ieškovė. Kartu su 2026 m. vasario 10 d. papildomais paaiškinimais trečiasis asmuo į bylą pateikė išsamius paaiškinimus, kaip projektavimo ir statybos procese buvo parinktos sieninės plokštės, kokios apkrovos buvo skaičiuotos ir lygintos su Gamintojo skelbiamais sieninių plokščių parametrais (projektinė skaičiuojamoji apkrova stiprumo sąlygai ir projektinė charakteristinė apkrova įlinkio sąlygai). Tačiau teismo ekspertai nevertino nei panaudotų sieninių plokščių charakteristikų, nei projekte nurodytų apkrovų, nei lygino reikalingus rodiklius. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat neneigia trečiojo asmens pateiktų skaičiavimų ir pagrindimų, neneigė to ir nagrinėjant bylą teisme. Vienintelis ieškovės argumentas kalbant apie parinktų plokščių charakteristikas yra tai, kad Gamintojo informacija nebuvo išversta į lietuvių kalbą. Toks argumentas nėra susijęs su Teismo ekspertizės akto išvadomis ir jų teisingumu bei pagrįstumu. Ieškovė nepateikė paaiškinimų, kodėl teismo ekspertai nevertino esminio tyrimo dalyko – konkrečių Gamintojo plokščių charakteristikų ir jų atitikties projektinėje dokumentacijoje numatytoms apkrovoms. Nėra suprantama, kokiu teisiniu ar kitokiu pagrindu teismo ekspertai nusprendė, kad statybos produktų gamybai taikytinas standartas turi būti taikomas ir projektavimo veikloje.

Teismo ekspertai turėjo vertinti Gamintojo pateiktas montavimo instrukcijas ir rekomendacijas, kurios yra taip pat skelbiamos viešai, ir jas lyginti su faktine situacija. Teismo ekspertizės akto teiginys, kad informacijos apie tvirtinimo mazgų nebuvimas nulėmė defektus, yra iš esmės klaidingas ir neteisingas. Projektinėje dokumentacijoje trečiasis asmuo ir atsakovės nurodė, kad reikia vadovautis būtent Gamintojo teikiama informacija (instrukcijomis) apie plokščių montavimą. Teismo ekspertizės akte nurodoma, kad techniniame ir darbo projektuose nebuvo pateikti esminiai reikalavimai daugiasienių plokščių eksploatacinėms charakteristikoms: mechaninėms charakteristikoms, degumo klasei, vandens, oro nepralaidumui, ilgaamžiškumui, šiluminei varžai, garso izoliacijai. Taip buvo bandoma sudaryti įspūdį, kad tokios informacijos nebuvimas nulėmė sienų defektus. Tačiau visos sieninių plokščių gaminio techninės charakteristikos buvo nurodytos eksploatacinių savybių deklaracijoje, o kai kurios jų neaktualios. Teismo ekspertai taip pat nepaaiškino, kaip tokių (gamybinių arba gamintojo skelbiamų) charakteristikų nenurodymas nulėmė ar galėjo nulemti (koks buvo priežastinis ryšys) sienų defektą. Teismas pagrįstai nesirėmė Teismo ekspertizės akto išvadomis. Sprendimu teismas nepažeidė CPK 218 straipsnio, nes motyvavo nesutikimo su Teismo ekspertizės aktu išvadas. Priimdamas sprendimą teismas laikėsi kasacinio teismo praktikoje suformuotų ekspertizės duomenų, kaip įrodymų, vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė argumentų ar paaiškinimų, leidžiančių paneigti teismo sprendimo išvadas.

Tai, kad projektiniai sprendiniai neturi ryšio su sienų defektais ir jų atsiradimo priežastimis patvirtina ir kita reikšminga aplinkybė. Teismas teisingai įvertino, kad sienų defektai neatsirado Zabieliškyje esančiuose statiniuose, nors projektiniai sprendiniai buvo tie patys. Tai savaime patvirtina, kad sienų defektų priežastis nėra projektiniai sprendiniai. Ekspertai nurodė, kad Zabieliškio MAR pastate buvo panaudotos kito gamintojo sieninės plokštės, tačiau toks defektas neatsirado. Kadangi tiek Zabieliškio, tiek ir Kauno statiniams yra taikomi tokie patys projektiniai sprendiniai, vadinasi, ne projektiniai sprendiniai ir (ar) jų neišsamumas lėmė sienų defektus. Teismas teisingai įvertino šią Teismo ekspertizės akte nustatytą aplinkybę. Jeigu sienų defektų priežastys būtų netinkami projektiniai sprendiniai ar jų nebuvimas, tada tie patys sienų defektai būtų pasireiškę ir Zabieliškio statiniuose. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nepaneigia teismo išvadų, o tiesiog nurodo, kad tokios teismo išvados neturi nei loginio, nei metodologinio pagrindimo. Tačiau vien teismo motyvų kritika vadinant argumentus nelogiškais savaime jų nepaneigia.

Korozijos defektas nebuvo ir negalėjo būti nulemtas statinių projektinių sprendinių. Sprendime teismas nenustatė, kad dėl projektinių sprendinių (tariamai netinkamai parinktos statinių vidaus koroziškumo aplinkos kategorijos) pasireiškė korozijos defektas. Sprendime teismas pagrįstai nurodė, kad Teismo ekspertizės aktas nėra išsamus, nes nėra aiškiai nurodyta, kokios tiksliai priežastys galėjo nulemti korozijos defektą. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės pasitelkti specialistai ir teismo ekspertai nustatė, kad faktinė koroziškumo klasė statiniuose yra aukštesnė nei nurodyta projektinėje dokumentacijoje, todėl neva teismo sprendimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti. Šiuo atveju ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas aklai turėjo remtis nustatytais faktiniais duomenimis. Teismo ekspertai lygino projekte nurodytas koroziškumo kategorijas su faktiškai nustatytomis. Tai yra netinkamas palyginimas ir išvados siekiant išsiaiškinti korozijos defektus. Ekspertai turėjo lyginti teisės aktuose (standartuose ar kituose šaltiniuose) nurodytas tokiems ginčo statiniams būdingas ir taikytinas koroziškumo kategorijas su numatytomis projekte. Tačiau ekspertai nenurodė, kokios tiksliai koroziškumo kategorijos ir kodėl turėjo būti nustatytos techniniame projekte ir (ar) darbo projekte. Ekspertizės akte teismo ekspertai prilygina faktines koroziškumo klases reikalaujamoms koroziškumo klasėms. Bylos nagrinėjimo metu projektuotojas pateikė klausimą teismo ekspertams paaiškinti, kokių duomenų ir informacijos pagrindu, taip pat kokiais teisės aktais ir (ar) standartais remdamasis ir rengdamas projektinius sprendinius projektuotojas turi spręsti dėl būsimų pastatų vidaus aplinkos koroziškumo kategorijos ir kas šiuos duomenis turi pateikti projektuotojui. Tačiau ekspertai neatsakė į šį klausimą. Byloje UAB „Hidroterra“ paaiškino, kad statinių projektinėje dokumentacijoje numatytos koroziškumo kategorijos buvo pasirinktos atsižvelgiant į šiuos kriterijus ir prielaidas: panašius projektus; ieškovės (kaip statytojos) reikalavimus; projekte numatytą oro cirkuliacijos režimą. Remdamasis panašių projektų patirtimi, ginčo statinių techninio projekto techninėse specifikacijose UAB „Hidroterra“ nurodė, kad antikorozinės dangos sistemos storis (sausos dangos storis) turi būti ne mažesnis kaip 320 mikronai.

Teismo ekspertai turėjo vertinti ir ūkinės veiklos vykdymo sąlygas statiniuose ir šios veiklos įtaką faktinei koroziškumo kategorijai. Techninio projekto bendrosios dalies 6.5 skyriuje yra pateikiami principiniai ginčo pastatų ventiliavimo sistemos ir tunelių aeravimo sprendiniai. Jų esmė yra ta, kad vykstant biologiniams procesams, dirbant vartytuvui, oras biologinio apdorojimo pastate turi būti pastoviai atnaujinamas. Siekiant šio tikslo statinyje turėjo nuolat veikti oro ištraukimo sistema, sudaryta iš dviejų linijų, statmenų tuneliams, su tolygiai išdėstytomis reguliuojamomis oro ištraukimo angomis. Kiekvienos linijos našumas – 100 000 m³/val. Tai didesnis kiekis, nei bus paduodama oro iš mechaninio apdorojimo pastato, todėl biologinio apdorojimo pastate bus sukurtas neigiamas slėgis, ir tuo pačiu bus eliminuota rizika, kad oras iš šio pastato pateks į aplinką. Neužtikrinus pakankamo biologinio apdorojimo pastato vėdinimo, jame didėja koroduojančių medžiagų koncentracija. Taigi, galėjo susidaryti aplinka, kuri neigiamai veiks visas ginčo pastatų konstrukcijų medžiagas ir elementus. Teismo ekspertai turėjo vertinti ir šias aplinkybes, tai yra, ar technologinio proceso metu pastatų vėdinimo sistema veikia tinkamai taip, kaip numatyta techniniame projekte. Vienas iš pagrindinių įrodymų, vertinant, ar vėdinimo sistema veikia tinkamai, yra pastatų elektros energijos sąnaudų tyrimas. Teismo ekspertai tokio tyrimo neatliko. Byloje projektuotojas atkreipė dėmesį, kad tokios pačios koroziškumo klasės buvo nustatytos ir kituose analogiškuose projektuose Lietuvoje. Nei bylą nagrinėjant teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovė nepateikė šias išvadas paneigiančių argumentų ar paaiškinimų. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja tik Teismo ekspertizės akte nurodytą faktinę koroziškumo kategoriją. Tačiau ieškovė nutyli, kad faktinę koroziškumo kategoriją nulemia ir ieškovės vykdoma veikla, ir vėdinimo sistemos veikimas, ir statinių priežiūra bei kitos aplinkybės. Teismo ekspertų teiginiai, kad UAB „Hidroterra“ turėjo parinkti aukštesnę klasę yra niekuo nepagrįsti – jokiais standartais, teisės aktais, praktika ar pavyzdžiais. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Teismo ekspertizės aktas buvo neišsamus, jame iš esmės nevertintos tikėtinos ir realios korozijos defektų priežastys, nevertinta ginčo statinių eksploatacija ir priežiūra, inžinerinių sistemų veikimas, projektiniai sprendiniai ir naudotos medžiagos nebuvo vertinami iš esmės, išvados yra prieštaringos. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis Teismo ekspertizės akto išvadomis ir pagrįstai jomis nesivadovavo.

Teismas teisingai nusprendė, kad sienų ir korozijos defektų (rangovo atsakomybės) garantinis laikotarpis yra pasibaigęs. CK 6.664 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas. Teismas nusprendė, kad tiek sienos defektams, tiek ir korozijos defektams yra taikomas 5 metų garantinis terminas, kuris yra pasibaigęs. Sprendime teismas taip pat teisingai pastebėjo ir įvertino, kad ieškovė neturėtų teisės reikalauti iš atsakovių korozijos defektų neatlygintinio pašalinimo ir dėl to, jog korozijos faktai ieškovei buvo aiškūs dar 2016 m. gegužės mėnesį, o ieškovė į atsakovę dėl galbūt paslėptų trūkumų šalinimo raštu kreipėsi tik 2022 m. gegužės 26 d., t. y. praėjus 6 metams po ieškovės akcentuojamo neva paslėpto trūkumo nustatymo. Teismas tinkamai ir teisingai įvertino, kad toks terminas nelaikytinas protingu CK 6.662 straipsnio 4 dalies prasme, todėl ieškovė negali reikalauti taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytas užsakovo teisių gynimo priemones.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys buvo atmestas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme nurodė, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas dėl bylos sudėtingumo ir faktinių klausimų kompleksiškumo. Be to, byla yra sudėtinga, didelės apimties, didžioji dalis dokumentų yra techninio pobūdžio, o ginčo objekto įvertinimui tiek ieškovė, tiek atsakovės, tiek teismas pasitelkė specialių žinių turinčius asmenis. Šiuo atveju esminis bylos teisinis klausimas – koks garantinis terminas turi būti taikomas nustatytiems defektams – negali būti išspręstas be defektų atsiradimo priežasčių nustatymo. Šiam nustatymui reikalingos specialios neteisinės žinios, todėl tikėtina, kad apeliacinės instancijos teismui kils poreikis apklausti teismo ekspertizę atlikusius ekspertus ar net paskirti naują ekspertizę.

Atsakovė 1 prašė netenkinti ieškovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovė 1 nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovė, kuriai atstovavo trys advokatai, tiek Atsakovė 1 bei trečiasis asmuo UAB „Hidroterra“ buvo aktyvios bylos šalys, teikė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose ir davė paaiškinimus žodžiu. Be to, įvyko didelis skaičius žodinių teismo posėdžių, todėl visos bylos šalys turėjo galimybę išsakyti argumentus, teikti paaiškinimus. Dėl šių priežasčių nėra būtinybės bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Trečiasis asmuo UAB „Hidroterra“ nurodė, kad nemano, jog yra būtina bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o apeliantė nenurodė išimtinių aplinkybių dėl kurių jos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tiek šalys, tiek specialių žinių turintys asmenys buvo išklausyti 2023 m. balandžio 25 d., 2023 m. lapkričio 29 d., 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. kovo 12 d., 2025 m. lapkričio 16 d., 2025 m. gruodžio 2 d., 2026 m. sausio 7 d., 2026 m. sausio 27 d. teismo posėdžiuose (t. 4, b. l. 112–116; t. 8, b. l. 43–50; t. 68, b. l. 172–178; t. 69, b. l. 70–75; t. 70, b. l. 70–75, 134–139; t. 71, b. l. 38–41; t. 74, b. l. 61–67), procesiniuose dokumentuose suformulavo pakankamai išsamią poziciją ginčijamais klausimais, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nuspręsti, kad teisingam ginčo išnagrinėjimui yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Netenkindama apeliantės prašymo, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ji neprašė pakartotinai apklausti liudytojų ar specialių žinių turinčių ekspertų, ginčas iš esmės kilo dėl įrodymų vertinimo. Esant šioms aplinkybėms, kitoks aptariamos situacijos vertinimas sudarytų prielaidas proceso vilkinimui, neatitiktų ekonomiškumo reikalavimų bei paneigtų žodinio proceso išimtinį pobūdį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria netenkinti apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Ieškovė, siekdama vykdyti MBA įrenginių Kauno mieste ir MAR su biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo kartu su žaliosiomis atliekomis įrenginių Zabieliškio sąvartyne (Kėdainių rajonas) statybą, paskelbė Pirkimą (t. 1, b. l. 144–274).

Pirkime dalyvavo jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, susidedanti iš Atsakovės 1, Atsakovės 2 ir BUAB ,,RTS Infra construction“ (t. 1, b. l. 131–139). Jungtinės veiklos sutarties partnerės pateikė 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2012 m. rugpjūčio 14 d. pasiūlymus (Techninį ir Finansinį) dėl dalyvavimo pirkime (t. 1, b. l. 275–279).

Ieškovė ir Jungtinės veiklos sutarties partnerės 2013 m. gruodžio 13 d. sudarė Rangos sutartį (t. 1, b. l. 140–142).

2014 m. gegužės 8 d. Techninio projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad techninis projektas „Mechaninio atliekų rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ pataisytas ir papildytas pagal bendrosios projekto ekspertizės (pirminio) akto privalomas pastabas, atitinka esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų statybos aktų reikalavimus (t. 9, b. l. 1 522–1 526).

2014 m. rugpjūčio 22 d. Projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini), statybos II etapas: mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statybos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus (t. 9, b. l. 1 527–15 30).

2015 m. gruodžio 11 d. surašytas Statybos užbaigimo aktas, iš kurio turinio matyti, kad statybos užbaigimo komisija nusprendė, jog statybos objektų, kurių adresas (duomenys neskelbtini) ir kurie išvardyti Statybos užbaigimo akto 5 punkte, statyba yra baigta (t. 4, b. l. 140–142). 2015 m. gruodžio 22 d. Perėmimo pažyma patvirtina, kad Jungtinės veiklos sutarties partnerės sutartyje nurodytus darbus atliko, o ieškovė juos perėmė (t. 1, b. l. 143).

2018 m. rugsėjo 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (t. 10, b. l. 13–68), 2019 m. kovo 14 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (t. 10, b. l. 69–97), 2021 m. kovo 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais (t. 10, b. l. 98–122) patvirtina, kad antstolis R. Stanislauskas apžiūrėjo ginčo objektus ir konstatavo akivaizdžiai netinkamą Kauno MBA ir Zabieliškio MAR objektų eksploatavimą bei priežiūrą.

KTU Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedroje buvo atliktas faktinės pastatų vidinės aplinkos koroziškumo kategorijos nustatymas. Byloje yra pateiktos 2020 m. kovo 16 d. ir 2021 m. balandžio 6 d. ataskaitos, kuriose nurodyta, kad: Kauno regiono atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų biologinio apdorojimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės aplinkos koroziškumas – CX (ekstremalus), komposto rafinavimo ir brandinimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės aplinkos koroziškumas – C5 (labai didelis); Zabieliškio atliekų rūšiavimo gamyklos biologinio apdorojimo pastato, vidinės aplinkos koroziškumas – C5 (labai didelis); Kauno regiono atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vidinės aplinkos koroziškumas – C4 (didelis); Zabieliškio atliekų rūšiavimo gamyklos mechaninio apdorojimo pastato vidinės aplinkos koroziškumas – C4 (didelis) (t. 8, b. l.33 –34).

2022 m. gegužės 26 d. ieškovės sudarytas Statinių apžiūros defektinis aktas patvirtina, kad be kitų trūkumų, nurodyti trūkumai dėl sienų, t. y. dėl mechaninio rafinavimo pastato – „Sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos – siena (ašis A) (duomenys neskelbtini)“; dėl komposto rafinavimo ir brandinimo pastato – „Sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos – siena (ašis 3) (duomenys neskelbtini)“; dėl biologinio apdorojimo pastato – „Sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos – siena (ašis 22; 2P C) (duomenys neskelbtini). Siena nestabili, linguoja, juda“ (t. 1, b. l. 332–333).

Ieškovės 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridedamas 2022 m. liepos 26 d. Statinių apžiūros defektinis aktas patvirtina, kad Atsakovė 1, kuri atliko ir kelio statybą, buvo informuota apie jos netinkamai įrengtą kelią, kurio, ypač po lietaus, eksploatuoti negalima, nes jis tampa nepravažiuojamas (t. 1, b. l. 355–357).

Ieškovės 2022 m. rugpjūčio 25 d. Statinių apžiūros defektinis aktas patvirtina, kad Atsakovė 1 informuota dėl kitų defektų, tame tarpe dėl biologinio apdorojimo pastato, komposto rafinavimo ir brandinimo pastato bei biologinio apdorojimo pastato, skrudelio patalpos Kauno MBA ir Zabieliškio MAR pastatų poveikio korozija (t. 1, b. l. 350–353).

Ieškovės 2022 m. spalio 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. balandžio ir gegužės mėnesį atsakovė ėmė šalinti dalį defektų, tačiau visų defektų, tame tarpe ir dėl korozijos, iki šiol nepašalino (t. 1, b. l. 354).

Ieškovės užsakymu, siekiant įvertinti atliktų darbų bei panaudotų medžiagų kokybę, HELM LT, MB 2022 m. spalio 17 d. atliko Statinio ekspertinį vertinimą. Buvo vertinami: 1) pastatas – biologinio apdorojimo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir pastatas – komposto rafinavimo ir brandinimo pastatas. Statinio apžiūrą bei ardomuosius ir neardomuosius tyrimus 2022 m. rugsėjo 12 d. atliko Statinių ir statybos diagnostika, MB vadovas D. D. Konstatuota, kad tiek vizualiai, tiek atidengus sienos fragmentą nustatyti defektai; 2) pastatai – biologinio apdorojimo ir komposto rafinavimo ir brandinimo pastatai netenkina esminių statinio reikalavimų pagal STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Pastatų konstrukciniai mazgai (jų dalys) nepritaikyti agresyvios aplinkos poveikiui ir neužtikrinantys pastato ilgaamžiškumo. Korozijos paveiktas, dalinai suirusias ar pažeistas daugiasluoksnes „sandwitch“ tipo plokštes būtina pakeisti naujomis, papildomai užtikrinant sienų sandarumą dujoms ir atsparumą agresyvios aplinkos sąlygoms. 3) pastatai – biologinio apdorojimo ir komposto rafinavimo ir brandinimo pastatai netenkina esminių statinio reikalavimų pagal STR 2.01.01(3):1999 ,,Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Statybos metu neužsandarinti daugiasluoksnių plokščių sujungimai, todėl atitvarų konstrukcija neužtikrina sienų sandarumo dujoms ir bendro statinio sandarumo. Šios laisvai skverbiasi į aplinką, kartu nešdamos nemalonius kvapus. Pastatų aptaisymas skarda yra pritvirtintas prie išorinės daugiasluoksnės „sandwitch“ tipo plokštės skardos, kuri daugelyje vietų yra atplyšusi nuo termoizoliacinio sluoksnio. Aptaisymo atplyšimo atveju būtų sukeliama rizika aplink esantiems žmonėms bei turtui. Dėl šios priežasties pastatas netenkina STR 2.01.01(4):2008 Esminis statinio reikalavimas ,,Naudojimo sauga“ reikalavimų. Statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jį naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos. Ekspertizės akte remiamasi KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro 2022 m. spalio 13 d. išvadomis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 335–349).

2023 m. sausio 15 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakoves pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus (t. 1, b. l. 1–14).

2023 m. birželio 23 d. UAB ,,Statybos proceso valdymas“ atliko Kauno komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) statinių ekspertinį tyrimą ir surašė Ekspertinio tyrimo aktą. Ekspertinio tyrimo vadovas – ekspertas E. L.. Objekto apžiūra buvo atlikta 2023 m. gegužės 29 d. ir jos metu buvo fiksuota esama situacija (t. 4, b. l. 132–162).

Byloje pateikti Statinio konstrukcijų tyrimų aktai, kuriuos atliko M. S. ir A. K.: 2023 m. liepos 20 d. statinio konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. liepos 20 d. statinio konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini); esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (biologinio apdorojimo pastatas (duomenys neskelbtini)); esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (biofiltro skruberis (duomenys neskelbtini)); esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (biologinio apdorojimo pastatas, (duomenys neskelbtini)); esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (komposto rafinavimo ir brandinimo pastatas, (duomenys neskelbtini)); esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (biofiltro (02.3) skruberis, (duomenys neskelbtini)); esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (biofiltro (02.3) skruberis, (duomenys neskelbtini)) (t. 6, b. l. 5–1 119).

Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir Atsakovės 1 2023 m. spalio 25 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys pripažino ir patvirtino, kad iki šios sutarties pasirašymo dienos Atsakovė 1 gera valia ir tinkamai pašalino: biologinio apdorojimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , stogo defektus; mechaninio rafinavimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priėmimo zonos nusėdusių pagrindų defektus; kiemo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), požeminės sklendės vandens atjungimui defektus.

Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi paskirta statybos techninė ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertams V. R. ir S. Š. (t. 69, b. l. 76–83). 2025 m. birželio 30 d. surašytas Teismo ekspertizės aktas (t. 69, b. l. 112–178).

Atsakovė 1 pakartotinai kreipėsi į teismo ekspertą E. L., kuris 2026 m. sausio 5 d. parengė Ekspertinę išvadą. Ekspertas tyrė šiuos objektus: Kauno MBA pastatus (duomenys neskelbtini): mechaninio rūšiavimo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); biologinio apdorojimo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); komposto rafinavimo ir brandinimo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); biofiltro skruberio patalpas; kelią už mechaninio rūšiavimo pastato ir biologinio apdorojimo pastato. Zabieliškio MAR pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): biologinio apdorojimo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); biofiltro skruberio patalpą. Objektai buvo faktiškai apžiūrėti keletą kartų, pirmoji apžiūra atlikta 2023 m. gegužės 29 d., o paskutinė apžiūra atlikta 2025 m. gruodžio 8 d. Ekspertui taip pat buvo pateikta visa Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-48-480/2026 medžiaga (t. 71, b. l. 51–75).

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad: 1) mechaninio rafinavimo, komposto rafinavimo ir brandinimo, biologinio apdorojimo pastatų sienų defektams yra taikomas 5 metų garantinis terminas, o ieškovės nurodomi defektai paaiškėjo ir pretenzijas ji pareiškė pasibaigus garantiniam terminui, todėl tai yra pakankamas pagrindas ieškovės reikalavimams šioje dalyje atmesti; Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę šalinančias priežastis, nes ieškinyje nurodyti defektai, susiję su sienų nestabilumu, atsirado ne dėl atsakovių kaltės, bet juos lėmė ieškovės veiksmai; 2) ieškinyje nurodyti darbai ir jų trūkumai nurodytiems korozijos defektams negali būti laikomi paslėptais, todėl šiuo atveju korozija paveiktų patalpų ir pastatų defektams yra taikomas 5 metų garantinis terminas; kadangi ieškovės nurodomi defektai paaiškėjo ir pretenzijas ji pareiškė pasibaigus garantiniam terminui, tai sudaro pakankamą pagrindą ieškovės reikalavimams atmesti; byloje esančių duomenų visuma yra nepakankama faktui, kuriam iš statybos dalyvių tenka atsakomybė už paaiškėjusius pastatų ir patalpų defektus dėl korozijos, įrodyti, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tai netrukdo sprendimo priėmimui; 3) darbai ir trūkumai, kuriuos galima nustatyti atidžiai apžiūrint daiktą užsakovui nesunkiai prieinamomis priemonėmis, negali būti laikomi paslėptais, todėl ieškinyje nurodytiems kelio trūkumams taikytinas bendrasis 5 metų garantinis terminas, skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 22 d.; kadangi ieškovės reikalavimai pareikšti pasibaigus garantiniam terminui, todėl ieškovės ieškinys atmestinas; nebuvo prižiūrimas viršutinis (dėvimasis) žvyro dangos sluoksnis ir nebuvo tinkamai tvarkomos atsiradusios pažaidos (atliktas tik dangos lyginimas), todėl kelyje telkšantis vanduo, besiformuojančios kelio provėžos ir kelio sluoksnių tarpusavio maišymasis yra nurodytų defektų pasekmė; šiuo atveju abu statybos dalyviai (t. y. ieškovė ir atsakovės) yra vienodai atsakingos už nurodytų kelio defektų atsiradimą.

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas. Jos įsitikinimu: teismas sprendime neįvertino esminės aplinkybės, kad pagal Rangos sutartį, sudarytą remiantis FIDIC Geltonąja knyga, atsakovės buvo atsakingos ne tik už statybos rangą, bet ir už projektavimą bei galutinį rezultatą; teismas nepagrįstai nusprendė, kad visiems ginčo defektams taikytinas 5 metų garantinis terminas; teismas, spręsdamas dėl atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes pareiga įrodyti atsakomybę šalinančias aplinkybes pagal įstatymą tenka rangovui; teismas nepagrįstai konstatavo, jog Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl sienų defektų, korozijos defektų, kelio defekto eliminuojančias aplinkybes.

Taigi, apeliantė iš esmės kelia klausimus dėl trijų defektų – pastatų sienų nestabilumo, pastatų ir patalpų korozijos, kelio nepravažiuojamumo bei garantinių terminų taikymo ir atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių (ne)egzistavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo dalyką, apeliaciniame skunde keliamus ginčo išsprendimui reikšmingus klausimus, toliau pasisako dėl kiekvieno iš jų atskirai.

Dėl garantinio termino taikymo ir atsakomybės už defektus, nustatytus per garantinį terminą

Užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.698 straipsnio 1 ir 2 dalis (straipsnio dalių redakcijos galiojusios nuo 2001 m. liepos 1 d.), rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

Statybos rangos teisinių santykių atveju pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę per nustatytą garantinį terminą yra įtvirtinta ne tik minėtose CK nuostatose, bet ir imperatyviose viešosios teisės normose. Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – 20 metų. Statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusi Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numatė, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse statinio garantinis terminas gali būti nustatomas ilgesnis už CK 6.698 straipsnyje nurodytą terminą. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojanti CK 6.698 straipsnio redakcija numato, rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, jog statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatymo nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Toks terminas yra taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti (Statybos įstatymo 41 straipsnio 1, 4 dalys). Statinio garantinio termino laikotarpiu įstatymas nustato prievoles statinio projektuotojui, statinio projekto ekspertizės rangovui, rangovui, statytojui (užsakovui), statinio statybos techniniam prižiūrėtojui ir nekilnojamojo turto vystytojui (Statybos įstatymo 41 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022, 26 punktas).

Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai). Tuo atveju, kai įstatyme ar sutartyje yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 24 punktas).

CK 6.697 straipsnio 3 dalis (straipsnio dalies redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d.) nustato, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, jog jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 38 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022, 35 punktas).

Nagrinėjamu atveju atvirojo konkurso „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimas ir statyba“ dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 1.1 papunktyje „Bendras projekto pristatymas“ numatyta, kad projektas apima komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių Kauno mieste ir mechaninio atliekų rūšiavimo (MAR) su biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo kartu su žaliosiomis atliekomis įrenginių Zabieliškio sąvartyne (Kėdainių rajone) statybą. V skyriaus „Techninės specifikacijos bendrastatybiniams darbams“ 5.7.6 papunkčio „Garantija“ nuostatos numato, kad rangovei tenka Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip: pastatų elektros, mechanikos darbams – 5 metai; paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams ir t. t.) – 10 metų; įrangai – ne trumpesnis kaip 2 metai. Rangovė įsipareigojo garantiniu laikotarpiu savo sąskaita skubiai ištaisyti visus trūkumus, kilusius dėl nepakankamos darbo kokybės, blogos konstrukcijos ir nestandartinių medžiagų. Garantija apima ir reikalingą techninį veikimą (t. 1, b. l. 15–130).

Atviro konkurso „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimas ir statyba“ dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 4.1 papunktyje nurodyta, kad rangovas privalo atlikti reikiamus inžinerinius tyrinėjimus, parengti statybos techninių reglamentų nustatytos apimties projektą, vykdyti ir užbaigti darbus ir ištaisyti defektus, kaip numatyta pagal Rangos sutartį. Baigti darbai turi būti tinkami naudoti pagal paskirtį, nurodytą Rangos sutartyje. Minėto 3 skirsnio 11.12 papunktyje numatyta, kad rangovas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, kilusius dėl jo kaltės, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per garantinį terminą. Garantinis terminas nustatomas pagal Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei CK 6.698 straipsnis nustatyta tvarka. Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos (10.1 papunktis). Rangovas per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka užsakovo reikalavimų, techninių specifikacijų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo. Garantinis terminas sustabdomas tiek laiko, kiek objektas negalėjo būti naudojamas dėl nustatytų defektų, už kuriuos atsako rangovas. Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (t. 1, b. l. 144–274).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir Jungtinės veiklos partnerių 2013 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta Rangos sutartis dėl Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos rangos, kurios vykdymas finansuotas ieškovės ir Europos Sąjungos lėšomis. Rangos sutarties 3 punkte numatyta, kad rangovas šia sutartimi įsipareigoja užsakovui už Rangos sutarties kainą, kurią užsakovas sumokės rangovui, tinkamai atlikti ir laiku užbaigti darbus pagal šią sutartį ir per nustatytą laikotarpį ištaisyti visus defektus, laikantis sutarties ir CK nuostatų. (t. 1, b. l. 140–141). 2015 m. gruodžio 22 d. Perėmimo pažyma patvirtina, kad Jungtinės veiklos sutarties partnerės Rangos sutartyje nurodytus darbus atliko, o užsakovė juos priėmė (t. 1, b. l. 143). 2022 m. gegužės 26 d. ieškovės statinių techninis prižiūrėtojas surašė Statinių apžiūros defektinį aktą, kuriame nurodyti nustatyti nauji pastatų defektai, be kita ko: Kauno MBA mechaninio rafinavimo pastate sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos – siena (ašis A); Kauno MBA biologinio apdorojimo pastate sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos – siena (ašis 22; 2P C); Kauno MBA komposto rafinavimo ir brandinimo pastato sieninės plokštės vidaus pusės skarda atplyšusi nuo šiltinimo medžiagos – siena (ašis 3); Kauno MBA, Zabieliškio MAR – skruberio patalpų korozija (t. 1, b. l. 332–333). Šiuos ir kitus 2022 m. gegužės 26 d. Statinių apžiūros defektiniame akte nurodytus defektus ieškovė 2022 m. birželio 16 d. raštu įpareigojo Atsakovę 1 ištaisyti iki 2022 m. spalio 18 d. (t. 1, b. l. 334). 2022 m. liepos 26 d. ieškovės statinių techninis prižiūrėtojas surašė Statinių apžiūros defektinį aktą, kuriame, be ankstesniuose Statinių apžiūros defektiniuose aktuose fiksuotų ir neištaisytų defektų, nurodytas ir naujai nustatytas defektas – nepravažiuojamas kelias už mechaninio ir biologinio pastatų (kelio pagrindai ir danga neatitinka projekto techninių sprendinių (t. 1, b. l. 356–357). 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu ieškovė informavo Atsakovę 1, kad anksčiau nustatyti ir naujai atsiradę defektai turi būti pašalinti iki 2022 m. spalio 18 d. (t. 1, b. l. 355). 2022 m. rugpjūčio 25 d. ieškovės statinių techninis prižiūrėtojas surašė Statinių apžiūros defektinį aktą, kuriame, be ankstesniuose Statinių apžiūros defektiniuose aktuose fiksuotų ir neištaisytų defektų, nurodyti ir naujai nustatyti defektai: Kauno MBA biologinio apdorojimo pastate – metalo konstrukcijų korozija; Kauno MBA komposto rafinavimo ir brandinimo pastate – metalo konstrukcijų korozija; Zabieliškio MAR biologinio apdorojimo pastate – metalo konstrukcijų korozija (t. 1, b. l. 351–353). 2022 m. spalio 6 d. raštu ieškovė informavo Atsakovę 1, kad anksčiau nustatyti ir naujai atsiradę defektai turi būti pašalinti iki 2022 m. spalio 18 d. (t. 1, b. l. 354).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog visiems ginčo defektams taikytinas tik 5 metų garantinis terminas, nes: 1) sienų defektams taikytinas ne trumpesnis nei 10 metų garantinis terminas, kadangi defektas – skardos atsiskyrimas nuo šiltinimo medžiagos – yra lokalizuotas vidiniame plokštės sluoksnyje, paslėptame po išoriniais plokštės sluoksniais, ir negalėjo būti nustatytas be ardomųjų tyrimų; be to, Atsakovė 1 papildomu skardos apdaru papildomai paslėpė daugiasluoksnes plokštes; 2) korozijos defektams taikytinas ne trumpesnis nei 10 metų garantinis terminas, nes metalinių paviršių antikorozinės apsaugos darbai statybos techninių reglamentų nuostatomis expressis verbis priskiriami paslėptiems darbams; šią kvalifikaciją patvirtina tiek Teismo ekspertizės akto išvados, tiek teismų praktika, tiek ir teisinis reguliavimas; 3) privažiavimo kelio defektui taikytinas ne trumpesnis nei 10 metų garantinis terminas, kadangi pirminė defekto priežastis – netinkamai įrengtas paviršinio vandens drenažas – yra paslėpta po viršutiniu dangos sluoksniu ir atitinka paslėptų darbų sąvoką. Be to, teismas, spręsdamas dėl atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo, jog Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl sienų defektų, dėl korozijos defektų ir dėl kelio defektų eliminuojančias aplinkybes.

Taigi, ieškovė siekia įrodyti, kad jos nurodomi defektai atsirado paslėptuose statinių (taip pat ir kelio) elementuose, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 10 metų garantinis terminas, taip pat siekia įrodyti, jog Atsakovė 1 neįrodė jos atsakomybę eliminuojančių aplinkybių. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvieno iš defektų (sienų stabilumo defekto, korozijos defekto ir kelio defekto) ir jam taikytino garantinio termino bei atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių (ne)egzistavimo.

Dėl sienų (ne)stabilumo defekto

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad sienų defektai nesusiję su paslėptais darbais, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl garantinio termino: 1) sienų defektas yra susijęs su paslėptais darbais, nes siena atsisluoksniavo vidinėje sienos pusėje ir šis faktas buvo nustatytas tik išpjovus sieną; 2) tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad sienų defektas nebuvo matomas rezultato pagal Rangos sutartį perdavimo metu 2015 m. gruodžio 22 d., taip pat byloje nėra įrodymo, kuris patvirtintų, kad defektų faktas buvo pastebimas 2015 m. gruodžio 22 d.; 3) teismas klaidingai vertino defektų paslėpimą statinių perdavimo momentu, nors turėjo vertinti jų matomumą defektų nustatymo metu – t. y. po to, kai Atsakovė 1 papildomai sumontuotu skardos apdaru paslėpė daugiasluoksnes plokštes; 4) teismas nepagrįstai rėmėsi Atsakovės 1 pasitelkto specialisto nuomone, o ne teismo pavedimu parengto Teismo ekspertizės akto išvadomis. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.

Visų pirma, šalys, grįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, remiasi specialių statybos žinių turinčių asmenų, ekspertų išvadomis, todėl nagrinėjamu atveju svarbus jų įvertinimas patikimumo ir pagrįstumo aspektu:

Teismo ekspertai 2024 m. birželio 20 d. atliko ginčo pastatų apžiūrą ir įvertino dvisienių metalu dengtų izoliacinių plokščių techninę būklę bei 2025 m. birželio 30 d. surašė Teismo ekspertizės aktą. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad ant visų trijų pastatų išorės sienų yra papildomai sumontuotas profiliuotos skardos dangos apdaras, kuris per „Ώ“ formos metalinį profilį yra pritvirtintas prie daugiasluoksnės sieninės plokštės, todėl nustatyti daugiasluoksnių sieninių plokščių pažeidimo masto iš išorės negalima. Tačiau, įvertinus faktinių aplinkybių visumą, kuri pateikta atsakant į 2 ekspertizei pateiktą klausimą, galima teigti, kad pažeidimų mastas yra reikšmingas ir turintis tendenciją didėti. Teismo ekspertai, atsakydami į klausimą, kada minėti defektai galėjo būti nustatyti, pastebėti, nurodė, kad: pagal techninę pažeistų konstrukcijų būklę ekspertas negali atsakyti, kada atsirado nurodyti defektai; pagal teismo byloje esamą medžiagą galima teigti, kad defektai tikrai buvo užfiksuoti jau 2022 m. gegužės mėn. (išvada Nr. 3.1); šie pastatų išorėje užfiksuoti defektai buvo vizualiai paslėpti įrengiant papildomą profiliuotos skardos dangos apdarą tvirtinant jį prie jau pažeistų plokščių ir taip buvo vizualiai paslėptas esamas defektas, jo nepašalinant, bet pabloginant plokščių būklę uždedant ant jų papildomą apkrovą; tolesnis defekto vizualus stebėjimas pastato išorėje tapo negalimas (išvada Nr. 3.2); nurodyti defektai galėjo būti nustatyti per periodiškai atliekamą pastatų priežiūrą (išvada Nr. 3.3). Teismo ekspertai, atsakydami į klausimą, koks garantinis terminas turėtų būti taikomas nustatytam defektui „Pastatų sienos yra nestabilios“, nurodė, kad: 1) statybos darbams, kurie yra susiję su „Pastatų sienos yra nestabilios“ nurodytais defektais – dvisienių metu dengtų plokščių montavimu – turėtų būti taikomas 5 metų garantinis terminas; 2) tačiau uždengus šias plokštes pastatų išorėje papildomu profiliuotos skardos apdaru jį tvirtinant prie jau sumontuotų kompozicinių plokščių, tokiems kompozicinių plokščių montavimo darbams jau turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas; 3) įvertinus tai, kad papildomo profiliuotos skardos dangos apdaro įrengimo darbai galėtų būti laikomi specialiai (tyčia) daugiasluoksnių plokščių montavimo defektus paslepiančiais darbais, tokiems pastatų išorės sienų montavimo darbams turėtų būti taikomas 20 metų garantinis terminas (išvados Nr. 4.1–4.3) (t. 69, b. l. 112–178);

2026 m. sausio 5 d. eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad ieškinyje „Pastatų sienos yra nestabilios“ nurodyti defektai nustatyti netiksliai. Dėl to 2022 m. gegužės 26 d. Defektiniame akte dėl sienų neteisingai nurodoma, kad sienos yra nestabilios. Nagrinėjamu atveju statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2015 m. gruodžio 11 d., Perėmimo pažyma išduota 2015 m. gruodžio 22 d., todėl garantinis terminas statybos darbams turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 22 d. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 35 ir 36 punktus, sieninės plokštės nelaikytinos paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas nelaikytinas paslėptais darbais, todėl jų gaminiams ir įrengimo darbams taikomas 5 metų garantinis terminas (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuris baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d. Apžiūrų metu buvo nustatyta, kad iš išorinės pastatų pusės buvo sumontuota papildoma profiliuota skarda. Tai nepakeitė daugiasluoksnių plokščių garantinio termino, nes daugiasluoksnės plokštės dėl to netapo paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas paslėptais darbais. Išorinėje pastatų pusėje sumontavus papildomą skardą, plokštes visada buvo galima apžiūrėti ir jų būklę įvertinti iš vidinės pastato pusės. Ekspertas E. L. padarė išvadą, kad: 1) nagrinėjamu atveju sumontuotų daugiasluoksnių plokščių gaminiams ir jų įrengimo darbams taikomas 5 metų garantinis terminas; 2) garantinis terminas ieškinyje nurodytiems daugiasluoksnių plokščių statybos darbams baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d. (t. 71, b. l. 51–75).

Taigi, specialių žinių turintys asmenys pateikė skirtingas išvadas dėl sienų defektų pobūdžio, taikytino garantinio termino. Teismo ekspertų vertinimu, daugiasluoksnių plokščių montavimo darbams turėtų būti taikomas 5 metų garantinis laikotarpis, nes sumontuotos daugiasluoksnės plokštės nėra paslėpta statinio konstrukcija. Tačiau vėliau iš išorinės pastatų pusės sumontavus papildomas profiliuotos skardos apdarą, kuris paslėpė daugiasluoksnes plokštes ir jų tvirtinimą, konstrukcijoje esamoms daugiasluoksnėms plokštėms jau turėtų būti taikomas 10 metų garantinis laikotarpis, nes papildomas apdaras ne tik paslėpė daugiasluoksnes plokštes, bet ir pakeitė jų darbo sąlygas. Eksperto E. L. išvada grindžiama tuo, kad sieninės plokštės nėra laikytinos paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas nėra laikytinas paslėptais darbais, todėl tokiems darbams taikytinas 5 metų garantinis terminas, o iš išorinės pastatų pusės sumontuota papildoma profiliuota skarda nepakeitė daugiasluoksnių plokščių garantinio termino, nes daugiasluoksnės plokštės dėl to netapo paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas – paslėptais darbais.

Teismų praktikoje pažymima, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 36 punktas). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 121 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 46 punktas; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-943/2026, 93 punktas). Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 24 punktas; 2025 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-684/2025, 56 punktas). Taigi, tiek Teismo ekspertizės aktas, tiek specialisto išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir nėra privalomi, vertinami atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodžius paslėptus trūkumus ir užsakovui tinkamai įvykdžius prievolę apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, užsakovui atsiranda CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės. Tačiau užsakovo teisė reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas atsiranda tik nustačius paslėptus trūkumus ir įrodžius šį faktą. Pripažinus, kad darbo trūkumai byloje neįrodyti, nėra teisinių pagrindų ir užsakovo teisėms, nustatytoms CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2009). Taigi, užsakovo teisė reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus atsiranda tik nustačius paslėptus darbų trūkumus, įrodžius šį faktą ir tinkamai įvykdžius prievolę apie juos pranešti rangovui. Paslėpti darbai sietini su akivaizdumo kriterijumi, t. y. jeigu darbus ir trūkumus galima pastebėti atidžiai apžiūrint daiktą užsakovui nesunkiai prieinamomis priemonėmis, tokie daiktai nelaikomi paslėptais, o jeigu darbams ar trūkumams pastebėti ir nustatyti reikia atidengti (pašalinti) juos dengiančias konstrukcijas ir medžiagas arba naudoti specialias, užsakovui paprastai neprieinamas, priemones, tokie darbai laikomi paslėptais.

Nagrinėjamu atveju Teismo ekspertizės akte sienų defektai iš esmės siejami su daugiasluoksnių plokščių vidaus ir išorės pusės skardos atplyšimais nuo šiltinimo medžiagos (žr. Teismo ekspertizės akto išvadą Nr. 1.1); išorės sienoms įrengti panaudotos 100 mm storio dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės su pūstojo polistireninio putplasčio termoizoliaciniu sluoksniu (žr. Teismo ekspertizės akto argumentus, atsakant į klausimą Nr. 2). Šios daugiasluoksnės plokštės yra vadinamos „sandwich“ tipo plokštėmis ir kaip matyti iš 2022 m. spalio 17 d. Statinio ekspertinio vertinimo, yra sudarytos iš išorinio metalo lakšto, šiltinimo sluoksnio ir vidinio metalinio sluoksnio (žr. šios nutarties 58 punktą). E. L. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad „sandwich“ tipo plokštės tvirtinamos į karkasą ištisai per visą konstrukciją, plokštės turi spynas, kurios formuoja stabilumą ir vientisą sistemą (žr. Ekspertinės išvados atsakymą į klausimą Nr. 2). Taigi, nurodytų ekspertinių išvadų turinys patvirtina, kad ginčo pastatai pastatyti iš „sandwich“ tipo plokščių, kurios montuojamos kaip daugiasluoksniai sienų elementai ir tvirtinamos į metalinį karkasą. Nors apeliantė teigia, kad sienos defektas (skardos atsiskyrimas nuo šiltinimo medžiagos) pasireiškė vidiniame plokštės sluoksnyje, kuris savo prigimtimi yra paslėptas po išoriniais plokštės sluoksniais ir šis faktas buvo nustatytas tik išpjovus sieną, tačiau šiuos teiginius paneigia tiek Teismo ekspertizės akte, tiek Ekspertinėje išvadoje (žr. šios nutarties 81.1–81.2 papunkčius) padarytos išvados, kad sieninės plokštės nelaikytinos paslėptomis konstrukcijomis. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada, nes ginčo pastatų sienos buvo pastatytos iš „sandwich“ tipo daugiasluoksnių plokščių ir jų defektai (atplyšimas nuo šiltinimo medžiagos) galėjo būti pastebėti atidžiai apžiūrint plokštes ieškovei nesunkiai prieinamomis priemonėmis. Objektyvių duomenų, kurie paneigtų šią išvadą, apeliantė nepateikė, jų nenustatė ir teisėjų kolegija. Be to, kaip minėta, defektai, susiję su pastatų sienų nestabilumu buvo nustatyti ir užfiksuoti 2022 m. gegužės 26 d. Statybos apžiūros defektiniame akte (žr. šios nutarties 54 punktą), o statinio ekspertinis vertinimas, kurio metu buvo išpjauta dalis sienos, buvo atliktas 2022 m. spalio 17 d. (žr. šios nutarties 58 punktą). Taigi, 2022 m. gegužės 26 d. ieškovės techninis prižiūrėtojas, nustatydamas sienų defektus, vizualiai galėjo juos įvertinti ir tokie defektai nelaikytini paslėptais.

Antra, nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad Atsakovė 1 papildomai sumontuotu skardos apdaru paslėpė daugiasluoksnes plokštes. Tai, kad iš išorinės pastatų pusės buvo sumontuota papildoma profiliuota skarda, savaime nereiškia, jog dėl to daugiasluoksnės plokštės tapo paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas paslėptais darbais. Šiuo atveju garantinio laikotarpio metu atsiradus defektui (pirmą kartą fiksuotas 2022 m. gegužės 26 d. Statybos defektiniame akte; žr. šios nutarties 54 punktą) Atsakovė 1 ėmėsi priemonių šiuos defektus pašalinti, uždėdama papildomą skardos sluoksnį. Byloje nėra pateikti objektyvūs duomenys, kad ieškovė nesutiko, jog atsiradę defektai, t. y. atsilupusi plokščių išorinė skarda, būtų pašalinta sumontuojant papildomą profiliuotą skardą, taip pat nėra duomenų, kad tokius darbus Atsakovė 1 atliko savavališkai, be ieškovės žinios. Priešingai, ieškovės techninis prižiūrėtojas 2022 m. gegužės 26 d. defektiniame akte nurodė, kad defektai, susiję su pastatų sienų nestabilumu, turėjo būti pašalinti, pakeičiant plokštes. Taigi, Atsakovė 1 papildomas skardas sumontavo ieškovei nurodžius, kad tokie defektai turi būti ištaisomi. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė nei duomenų apie daugiasluoksnės plokštės pastatų išorinėje pusėje buvusius defektus ir jų sutvarkymo faktą, nei tokią konstrukciją aprašančio projekto, nors, būdama pastatų valdytoja ir atsakinga už jų priežiūrą, tokią informaciją turėjo turėti ir žinoti. Juolab kad Atviro konkurso „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimas ir statyba“ dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 3 skirsnio „Konkrečios sutarties sąlygos“ 11.12 papunktyje numatyta, kad užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui. Taigi, aplinkybė, kad Atsakovė 1 sumontavo papildomą skardos sluoksnį, savaime neįrodo, jog daugiasluoksnės plokštės tapo paslėptomis konstrukcijomis, o jų montavimas paslėptais darbais (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, kad šuo atveju nebuvo pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpciją, nes tam nebuvo būtinų sąlygų. Ji taikoma tik tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktas; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 115 punktas). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinio atmetimą iš esmės lėmė ne minėtos prezumpcijos taikymas, o būtent tai, kad ieškovė nepagrindė paslėptų darbų trūkumo fakto. Šios nutarties 84 punkte minėta, kad užsakovo teisė reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus atsiranda tik nustačius paslėptus darbų trūkumus ir įrodžius šį faktą. Taigi, būtent ieškovė, reikalaudama, kad atsakovės neatlygintinai pašalintų atsiradusius paslėptus sienų defektus, turėjo įrodyti, jog šie defektai buvo paslėpti. Nors ieškovė paslėptus sienų stabilumo defektus siejo su papildomos skardos sumontavimu, tačiau, kaip minėta šios nutarties 86 punkte, šie argumentai nesudaro pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Taigi, ieškovės nurodytos aplinkybės ir argumentai nėra pakankami susiformuoti pagrįstą įsitikinimą, kad atsakovės papildomai uždėta profiliuota skarda galėtų būti vertinama kaip paslėptas trūkumas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Trečia, apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai Atsakovės 1 pasitelkto specialisto išvada (Ekspertine išvada) ir nesivadovavo Teismo ekspertų išvadomis. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad defektai nėra paslėpti, nes plokštes visada buvo galima apžiūrėti iš vidinės pastato pusės, tačiau pripažino, kad specialistas statinius apžiūrėjo tik nuo ieškovės teritoriją juosiančios tvoros, t. y. nepatekęs į statinio vidų. Be to, defektas yra ne vidinėje statinio, o vidinėje sienos dalyje (šerdyje), todėl ir iš vidinės statinio pusės be papildomo sienos išpjovimo defekto nustatyti nebuvo galimybės.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai didelę įrodomąją reikšmę dėl sienų stabilumo defekto suteikė E. L. Ekspertinei išvadai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nė vienai į bylą pateiktai statybos specialistų išvadai nesuteikė didesnės įrodomosios reikšmės, t. y. teismas vertino tiek E. L. Ekspertinėje išvadoje, tiek Teismo ekspertizės išvadoje nurodytus argumentus ir apibendrintas išvadas, atmesdamas tiek ieškovės atstovo teiginius dėl E. L. išvadų nepatikimumo, tiek Atsakovės 1 atstovų argumentus dėl teismo ekspertų nekompetencijos, pateiktų išvadų neišsamumo. Be to, teismas, įvertinęs tai, kad 2025 m. gruodžio 8 d. išorės statinių apžiūrą E. L. atliko per vielos tinklo tvorą, nusprendė tam tikra dalimi jomis nesivadovauti (žr. skundžiamo sprendimo 15 ir 16 psl.). Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas išskirtinai rėmėsi E. L. Ekspertine išvada, nevertindamas teismo ekspertų išvados, priešingai, jų patikimumas ir pagrįstumas buvo įvertintas byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nesuteikiant nė vienai išskirtinės įrodomosios galios. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad defektas yra vidinėje sienos dalyje (šerdyje), todėl ir iš vidinės statinio pusės be papildomo sienos išpjovimo defekto nustatyti nebuvo galimybės, nepaneigia to, jog daugiasluoksnės plokštės nelaikytinos paslėptomis konstrukcijomis. Minėta, kad tiek Teismo ekspertizės akte, tiek Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad daugiasluoksnės sieninės plokštės nėra paslėptos konstrukcijos, todėl, vien tai, kad defektas galėjo pasireikšti pačioje plokštėje, savaime nereiškia, kad tai yra paslėptas defektas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog sienų defektai nebuvo paslėpti papildomai uždėta profiliuota skarda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė 5 metų garantinį terminą, kuriam pasibaigus 2022 m. birželio 16 d pareikštos pretenzijos (žr. šios nutarties 77 punktą). Ši išvada savaime sudaro pagrindą ieškinį atmesti, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų atsakovių atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių (ne)buvimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl sienų defektų eliminuojančias aplinkybes, nes: 1) sprendimo išvados dėl Teismo ekspertizės akto netaikymo sienų defektų priežastims nustatyti yra nepagrįstos; 2) teismas nepagrįstai vadovavosi nekvalifikuoto specialisto E. L., kuris pripažino neturintis kompetencijos projektavimo srityje, parengtu dokumentu; 3) sprendimo išvados dėl ieškovės veiklos įtakos defektų atsiradimui yra nepagrįstos; 4) sprendimo išvados dėl statinio projekto ekspertizės reikšmės yra nepagrįstos; 5) teismas, spręsdamas dėl atsakovių atsakomybę šalinančių aplinkybių, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; perėmė deklaratyvius Atsakovės 1 ir UAB „Hidroterra“ atsikirtimus, nors pareiga įrodyti atsakomybę šalinančias aplinkybes pagal įstatymą tenka rangovei. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais.

Pirma, nagrinėjamo ginčo kontekste reikšmingos specialių statybos žinių turinčių asmenų ekspertinės išvados, kuriomis šalys grindžia reikalavimus ir atsikirtimus:

Teismo ekspertai, atsakydami į klausimus, kokios priežastys lėmė defektų atsiradimą (identifikuojant ar defektų atsiradimą lėmė netinkami projektiniai sprendiniai, ar netinkamai vykdyti statybos darbai, ar netinkama eksploatacija) ir, ar nurodyti darbai buvo atlikti laikantis Rangos sutarties, projektinės dokumentacijos ir kitų, statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nurodė, kad: 1) nurodytus defektus (metalinių lakštų sukibimo praradimą su termoizoliaciniu polistireninio putplasčio sluoksniu) lėmė: netinkami projektiniai sprendiniai arba tiksliau jų nebuvimas, nenustatant ir nepateikiant būtinų esminių eksploatacinių charakteristikų dvisienėms metalu dengtoms izoliacinėms plokštėms ir jų tvirtinimui; nepakankamos panaudotų dvisienių metalu dengtų plokščių mechaninės charakteristikos – metalinių lakštų sukibimo stipris su termoizoliaciniu polistireninio putplasčio sluoksniu, mechaninis stiprumas ir standumas lenkiant; netinkamas papildomo profiliuotos skardos išorinio sluoksnio pritvirtinimas prie esamų dvisienių metalu dengtų izoliacinių plokščių; 2) projektinėje dokumentacijoje (techniniame ir darbo projektuose) nėra privalomos informacijos apie reikalavimus metalu dengtų dvisienių plokščių montavimui: nenurodytos esminės privalomos eksploatacinės plokščių charakteristikos; nepateikti šių plokščių laikomosios galios skaičiavimai; nenurodyti šių plokščių tvirtinimo margai ir jų laikomosios galios skaičiavimai; nenurodyti reikalavimai metalinių lakštų padengimui. Techniniame ir darbo projektuose tik yra nurodyta, kad turi būti naudojamos 100 mm storio daugiasluoksnės sieninės plokštės su polistireniniu putplasčiu, todėl atsakyti, ar metalu dengtų dvisienių plokščių montavimo darbai buvo atlikti pagal projektinės dokumentacijos reikalavimus negalima, nes projektinėje dokumentacijoje atitinkami reikalavimai nenustatyti (išvados Nr. 2.1–2.2). Atsakant į klausimą, kieno veiksmai (neveikimas) lėmė defektų atsiradimo priežastis, nurodyta, kad defektų atsiradimą lėmė: netinkami projektiniai sprendiniai, o tiksliau jų nebuvimas; netinkamų kompozicinių plokščių panaudojimas; netinkamas papildomo profiliuotos skardos apdaro pritvirtinimas prie esamų dvisienių metalu dengtų izoliacinių plokščių (išvada Nr. 5.1) (t. 69, b. l. 112–178).

2026 m. sausio 5 d. ekspertas E. L. Ekspertinėje išvadoje, atsakydamas į klausimą, ar egzistuoja 2022 m. gegužės 26 d. defektiniame akte dėl sienų ir ieškinio dalyje „Pastatų sienos yra nestabilios“ nurodyti defektai, nurodė, kad: 1) visų pastatų sienos yra stabilios, konkrečiai imant, sienos yra stabilios: mechaninio rafinavimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); biologinio apdorojimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ); komposto rafinavimo ir brandinimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Atitinkamai, darytina išvada, kad ieškinio dalyje „Pastatų sienos yra nestabilios“ nurodyti defektai užfiksuoti netiksliai. Todėl ir 2022 m. gegužės 26 d. defektiniame akte neteisingai nurodoma, kad sienos yra nestabilios (išvada Nr. 1.1); 2) apžiūrų metu buvo užfiksuoti: daugybiniai daugiasluoksnių plokščių mechaniniai pažeidimai; mikrobiologinė tarša ant plokščių. Dėl to daugybinius daugiasluoksnių plokščių mechaninius pažeidimus sukėlė netinkama statinio techninė priežiūra, ant daugiasluoksnių plokščių atsirado daugybiniai mechaniniai pažeidimai; mikrobiologinė tarša ant plokščių yra atsiradusi dėl ieškovės netinkamai vykdomos statinių priežiūros, t. y. savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, vykdomų technologinių procesų pastatuose; (duomenys neskelbtini) esančio mechaninio rafinavimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) daugiasluoksnių plokščių pažaidos yra atsiradusios dėl ieškovės veiksmų, t. y. padarytų daugybinių daugiasluoksnių plokščių mechaninių pažeidimų, savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, vykdomų technologinių procesų pastatuose; (duomenys neskelbtini) esančio biologinio apdorojimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) daugiasluoksnių plokščių pažaidos yra atsiradusios dėl ieškovės veiksmų, t. y. padarytų daugybinių daugiasluoksnių plokščių mechaninių pažeidimų, savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, vykdomų technologinių procesų pastatuose; (duomenys neskelbtini) esančio komposto rafinavimo ir brandinimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) daugiasluoksnių plokščių pažaidos yra atsiradusios dėl ieškovės veiksmų, t. y. padarytų daugybinių daugiasluoksnių plokščių mechaninių pažeidimų, savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, vykdomų technologinių procesų pastatuose (išvada Nr. 1.2). Ekspertas atsakydamas į klausimą, kieno veiksmai (neveikimas) lėmė defektų atsiradimo priežastis, nurodė, kad defektai nustatyti netiksliai. Dėl to darytina išvada, kad ir 2022 m. gegužės 26 d. defektiniame akte dėl sienų neteisingai nurodoma, kad sienos yra nestabilios (išvada Nr. 5.1); užfiksuotų sieninių plokščių pažaidų priežastis yra ieškovės netinkama pastatų eksploatacija, netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose (išvada Nr. 5.2) (t. 71, b. l. 51–75).

Taigi, specialiųjų žinių turintys asmenys pateikė skirtingas išvadas dėl sienų nestabilumo defektų priežasčių. Teismo ekspertai nurodytų sienų defektų atsiradimą siejo su atsakovių atliktais netinkamais projektiniais sprendiniais, netinkamu kompozicinių plokščių panaudojimu ir netinkamu papildomo profiliuotos skardos apdaro pritvirtinimu prie esamų dvisienių metalu dengtų izoliacinių plokščių. Atsakovių pasirinkto eksperto E. L. vertinimu, užfiksuotų sieninių plokščių pažaidų priežastis yra netinkama pastatų eksploatacija, netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų išvadų prieštaringumą, toliau pasisako dėl padarytų išvadų įrodomosios vertės, patikimumo bei pagrįstumo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad nors teismo ekspertai nurodė, jog sienų defektų atsiradimo priežastis nulėmė netinkami projektiniai sprendiniai, o tiksliau jų nebuvimas, netinkamų kompozicinių plokščių panaudojimas, netinkamas papildomo profiliuotos skardos apdaro pritvirtinimas prie esamų dvisienių metalu dengtų izoliacinių plokščių (žr. 92.1 papunktį), tačiau byloje esantys duomenys įrodo, kad ieškovės pasirinkimu techninį projektą ir darbo projekto konstrukcijų dalį tikrinęs projekto ekspertizės rangovas dar iki statybos darbų priėmimo pripažino, jog tiek techninis projektas, tiek darbo projekto konstrukcijų dalis parengta tinkamai. Projekto rengimo metu galiojusio STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ VI skyriuje numatyta, kad ginčo statinių techninio projekto ir darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniams įvertinti turėjo būti buvo atliekamos bendroji projekto ekspertizė ir darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizė. Byloje pateiktas UAB „Statybos projektų ekspertizės centro“ 2014 m. rugpjūčio 11 d. Projekto bendrosios ekspertizės aktas patvirtina, kad komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini) statybos II etapas „Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba“ techninis projektas atitinka esamus statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, todėl techninį projektą galima tvirtinti (t. 70, b. l. 191–194). Taip pat byloje pateikti 2015 m. balandžio 29 d. Projekto dalinės ekspertizės aktai patvirtina, kad komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini) statybos projekto II etapas „Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba“ statinio biologinio apdorojimo pastato ir statinio mechaninio rūšiavimo pastato darbo projekto konstrukcijų dalies sprendiniai papildyti ir pataisyti pagal privalomas ekspertizės akto pastatas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus (t. 70, b. l. 195–196).

Taigi, byloje esantys duomenys įrodo, kad tiek techninis projektas, tiek darbo projekto konstrukcijų dalis dar iki darbų priėmimo buvo pripažinta parengta tinkamai ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia, kad projekto ekspertizės rangovas nusprendė, jog projektuotojas pateikė visus reikalingus duomenis, reikalingus techniniam projektui ar darbo projekto konstrukcijų daliai. Tačiau šios aplinkybės teismo ekspertų nebuvo įvertintos, jos nėra (nebuvo) paneigtos, todėl remiantis vien ekspertų atliktu tyrimu negalima daryti pagrįstų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis išskirtinai Teismo ekspertizės aktu, atmestini kaip nepagrįsti. Minėta (žr. šios nutarties 83 punktą), Teismo ekspertizės aktas neturi iš anksto nustatytos galios, teismas apie tam tikrų faktų egzistavimą, be kita ko, sprendžia vertindamas byloje esančių duomenų visumą.

Antra, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad Rangos sutartis sudaryta remiantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (angl. International Federation of Consulting Engineers) (FIDIC) Geltonosios knygos taisyklėmis, pagal kurias atsakovės įsipareigojo pagal ieškovės užduotį suprojektuoti ir pastatyti specifinei paskirčiai – atliekų perdirbimui – skirtus ginčo statinius ir kelią. Tai numatyta ir Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje (t. 1, b. l. 144–274) bei Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 2.1 dalyje (t. 1, b. l. 15–130). Tačiau, priešingai negu teigia apeliantė, tai savaime nereiškia, kad už plokštėse atsiradusius defektus atsakomybė tenka atsakovėms (atitinkamai projektuotojui) dėl toliau nurodomų motyvų.

Pirma, atvirojo konkurso „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimas ir statyba“ dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 2 dalyje „Bendrieji reikalavimai projektui“ nurodyta, kad rangovas yra atsakingas, jog visos medžiagos, komponentai, įranga ir įrenginiai bus naudojami, montuojami ir eksploatuojami, laikantis gamintojo nustatytų reikalavimų ir kad gamintojo garantijos galiojimas nenutruktų (t. 1, b. l. 15–130). Tai yra, nei rangovas, nei projektuotojas neprojektuoja statyboms reikalingų produktų, jų charakteristikų, o tik parenka statybai reikalingą produktą pagal projektavimui reikšmingas charakteristikas.

Antra, byloje projektuotojas paaiškino, kad įvertino sieninių plokščių gamintojo pateikiamas bendras plokščių laikomosios galios lenteles (informaciją jose) ir palygino su veikiamomis plokštės apkrovomis. Projektuotojas nustatė, kad gamintojo 100 mm sieninė plokštė, kai tarpatramis 6 m, yra leistina, esant stiprumo sąlygai 45 kg/m², įlinkio sąlygai –34 kg/m², o projektinė skaičiuojamoji apkrova stiprumo sąlygai siekia 24,31 kg/m², o projektinė charakterinė apkrova įlinkio sąlygai – 18,7 kg/m² (žr. 2026 m. sausio 15 d. trečiojo asmens paaiškinimų 12–16 punktus; t. 72, b. l. 1–8). Taigi projektuotojas paaiškino, kad plokščių gamintojo nurodoma leistina apkrova atitiko techniniame projekte numatytas apkrovas (projektinius duomenis).

Trečia, nors pirmosios instancijos teismas 2026 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu nepriėmė trečiojo asmens pateiktos gamintojų skelbiamos techninės informacijos, kurioje išdėstyta sieninės plokštės charakteristika, nes ši informacija neišversta į valstybinę kalbą, tačiau vien tai, savaime negali lemti išvados, kad gamintojo plokštės neatitiko techniniame projekte numatytų kriterijų ir trečiojo asmens pateikti duomenys apie apkrovas neteisingi. Aplinkybę, kad daugiasluoksnių kompozicinių plokščių laikomosios galios kriterijus yra svarbus, nurodė ir ekspertai Teismo ekspertizės akte, tačiau, įvertinę, jog gamintojo eksploatacinių savybių deklaracijoje nėra nurodoma su plokščių laikomąja galia susijusių charakteristikų, nusprendė, jog šiuo atveju negalima nustatyti, kokia yra panaudota plokščių metalinių lakštų danga. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, teismo ekspertai, žinodami, kad gamintojo „Pruszynski Sp. z o.o.“ techninė informacija (techniniai duomenys) apie plokštes buvo ir yra skelbiama viešai internete, šios informacijos nevertino. Taigi, teismo ekspertai, nurodydami, kad defektus galėjo lemti netinkami projektiniai sprendiniai, nevertino plokščių parametrų, todėl tokia išvada negali būti laikoma objektyviai pagrįsta.

Ketvirta, nors Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad defektus galėjo lemti netinkami projektiniai sprendiniai dėl nepakankamo metalinių lakštų sukibimo stiprio su termoizoliaciniu sluoksniu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis argumentas iš esmės nėra susijęs su projekto sprendiniais, nes už sieninių plokščių gaminio, kaip vientiso daikto sluoksnių sukibimą, yra atsakingas plokščių gamintojas, o ne projektuotojas. Be to, kaip matyti iš ieškovės užsakymu atliktos 2022 m. spalio 17 d. Statinio ekspertinio vertinimo išvados, termoizoliacinių putų polisterio sluoksnio atšokimas (atsiskyrimas) nuo skardos sluoksnių yra įvykęs dėl sieninių panelių skardos vidinių sluoksnių korozijos, kurios kilmė ir priežastis nėra aiški, o ją galėjo nulemti daugybė veiksnių (pvz.: vidiniuose sluoksniuose kaupėsi drėgmė, kuri sudarė tinkamas sąlygas metalų korozijai), tarp jų ir aplinkos sąlygos.

Penkta, byloje nėra ginčo dėl to, kad tie patys projektiniai sprendiniai buvo taikomi ir Zabieliškio MAR pastate, tačiau buvo naudojamos kito gamintojo sieninės plokštės. Tai, kad Zabieliškio MAR sienų defektas neatsirado, netiesiogiai papildomai įrodo, jog sienų defektų priežastis nėra projektiniai sprendiniai.

Šešta, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad pagal Rangos sutartį atsakovės atsakė ne tik už statybos rangą, bet ir už projektavimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad Rangos sutartis sudaryta remiantis Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (angl. International Federation of Consulting Engineers) (FIDIC) Geltonosios knygos taisyklėmis, pagal kurias atsakovės įsipareigojo pagal ieškovės užduotį suprojektuoti ir pastatyti specifinei paskirčiai – atliekų perdirbimui – skirtus ginčo statinius ir kelią. Tai numatyta ir Pirkimo sąlygų 2.1 papunktyje, kuriame nurodyta, kad pirkimo objektas – perkamų projektavimo ir statybos darbų apimtys, funkcinės bei techninės savybės nurodytos pirkimo sutartį sudarančiuose dokumentuose. Šie dokumentai pateikti pirkimo dokumentų II–III skyriuose. Pirkimas apima visus darbus, kuriuos reikia suprojektuoti ir atlikti tam, kad būtų pasiekti nustatyti techniniai reikalavimai ir funkcinės savybės nepriklausomai nuo to, ar tokie darbai yra aprašyti pateiktuose dokumentuose ar ne (t. 1, b. l. 144–274). Be to, Pirkimo dokumentų III skyriaus „Užsakovo reikalavimai“ 2.1 dalyje nurodyta, kad „rangovas bus pilnai atsakingas už projektavimo darbus, visų tyrimų, derinimų, leidimų, reikalingų projektavimui ir statybai gavimą“ (t. 1, b. l. 15–130). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pasirinktas projekto ekspertizės rangovas 2014 m. ir 2015 m. parengė Statinių projektinės dokumentacijos (techninio ir darbo projekto) ekspertizės aktus, kurie patvirtino projektinių sprendinių pagrįstumą ir tinkamumą. Tačiau, net ir nustatęs šią faktinę aplinkybę, pirmosios instancijos teismas papildomai aiškinosi iš pasisakė, jog byloje nėra duomenų, kad netinkami projektiniai sprendiniai arba jų nebuvimas galėjo nulemti defektus (žr. skundžiamo sprendimo 18 psl.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovė priėmė atsakovių atliktus darbus pagal paminėtus projektus ir nereiškė pastabų, kad atlikti darbai neatitinka Techninio ir Darbo projekto sprendinių, savaime nereiškia, kad darbų priėmimo faktas apribojo ieškovės teisę reikšti pretenzijas dėl vėliau paaiškėjusių defektų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ne paneigė ieškovės teisę vertinti atliktus projektavimo darbus, o išsamiai išanalizavo ir pasisakė dėl projektavimo sprendinių įtakos atsiradusiems defektams.

Taigi, apibendrindama šios nutarties 96–102 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pateiktų duomenų visuma nesudaro pagrindo nuspręsti, jog projektuotojas parinko nekokybiškus ir netinkamus gaminius. Priešingai, projektuotojas, atsižvelgęs į projektui reikalingų sieninių plokščių ypatybes, parinko jų gamintoją, įvertinęs aktualias technines charakteristikas. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurie paneigtų nurodytas išvadas, o vien rėmimasis Teismo ekspertizės akto išvadomis, kurios padarytos neįvertinus gamintojo plokščių aktualių parametrų ir nepalyginus jų su projekto sprendiniuose numatytomis vertėmis, negali lemti išvados, kad projektuotojas pasirinko netinkamas plokštes ar tai, kad jo projektiniai sprendiniai buvo sienų defekto priežastis.

Trečia, tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime vadovavosi eksperto E. L. išvada, jog „netinkami projektiniai sprendiniai ar netinkamai vykdyti statybos darbai nebuvo nustatyti“, nors 2026 m. sausio 27 d. teismo posėdyje pripažino, kad neturi kompetencijos projektavimo srityje, savaime nereiškia, jog teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės argumentus, kad pastatų sienų trūkumus iš esmės lėmė netinkami projektiniai sprendiniai, vadovavosi ne tik eksperto E. L. išvados dalimi, susijusia su projektinių sprendimų vertinimu, tačiau ir kitais duomenimis (pvz., projektiniais dokumentais, 2014 m. rugpjūčio 22 d. (techninio) projekto bendrosios ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Be to, tai nereiškia, kad E. L. neturi kompetencijos vertinti defektų atsiradimo priežastis, susijusias su netinkamai vykdytais statybos darbais, statinių eksploatacija ir kt.

Be to, apeliantė nesutinka su E. L. ekspertinėmis išvadomis, kad: visų pastatų sienos yra stabilios; apžiūrų metu pastatuose buvo užfiksuotas ženklus kiekis gyvūninės kilmės kenkėjų; apžiūrų metu buvo užfiksuoti daugybiniai daugiasluoksnių plokščių mechaniniai pažeidimai; mirobiologinė tarša ant plokščių yra atsiradusi dėl ieškovės netinkamai vykdomos statinių priežiūros, t. y. savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, vykdomų technologinių procesų pastatuose; pastatų sienos nėra šių pastatų laikančioji konstrukcija, todėl šios sienos neprivalo ir jų paskirtis nėra užtikrinti statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Apeliantės vertinimu, šios Ekspertinio akto išvados yra nepagrįstos byloje esančiais duomenimis, be to, prieštarauja Teismo ekspertizės akto išvadoms. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Visų pirma, išvadas, kad visų pastatų sienos yra stabilios ir jos nėra šių pastatų laikančioji konstrukcija, ekspertas E. L. padarė įvertinęs tai, jog pastatų sienos nėra šių pastatų laikančioji konstrukcija, nes sudarytos iš „sandwich“ tipo plokščių, kurios tvirtinamos į karkasą, ištisai per visą konstrukciją, todėl neprivalo ir jų paskirtis nėra užtikrinti statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą. Ekspertas E. L. vadovavosi tiek STR 2.01.01(l):2005, kuris numato, kad laikančioji konstrukcija – vienalytė arba iš detalių surinkta konstrukcija, suteikianti statiniui mechaninį atsparumą ir stabilumą, tiek Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalies nuostatomis, numatančiomis, jog laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Nors apeliantė nesutinka su minėtomis E. L. išvadomis, teigdama, kad nebuvo atlikti tyrimai, kurie patvirtintų, jog sienos stabilios, tačiau ir Teismo ekspertizės akte nėra pateikti matavimai ar skaičiavimai, kurių pagrindu teismas galėtų nuspręsti, jog sienos nestabilios dėl juose įmontuotų daugiasluoksnių plokščių. Antra, išvadas, kad apžiūros metu buvo užfiksuotas ženklus kiekis gyvūninės kilmės kenkėjų, daugybiniai daugiasluoksnių plokščių mechaniniai pažeidimai ar, jog mikrobiologinė tarša ant plokščių yra atsiradusi dėl ieškovės netinkamai vykdomos statinių priežiūros, t. y. savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, vykdomų technologinių procesų pastatuose, ekspertas E. L. padarė atlikęs objektų faktinę apžiūrą – pirmą kartą apžiūra atlikta 2023 m. gegužės 29 d., antrą kartą – 2025 m. gruodžio 8 d. ir pateikęs pažeidimų fotofiksacijas. Nors apeliantė teigia, kad šie argumentai deklaratyvūs ir nepaaiškina, kuo tai galėjo pakenkti konstrukciniam stabilumui, tačiau priešingai negu teigia apeliantė, ekspertas E. L. Ekspertinėje išvadoje nurodė, kad dėl savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, netinkamai vykdomų technologinių procesų pastatuose buvo paspartintas korozijos atsiradimas, o tai lėmė pažaidų ant sieninių plokščių atsiradimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių išvadų teisingumu bei objektyvumu. Pažymėtina tai, kad teismo ekspertai aplinkybių, susijusių su mikrobiologine tarša, mechaniniu pažeidimu nevertino. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi, be kita ko, ir eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje pateiktomis aplinkybėmis, susijusiomis su pastatuose buvusia mechanine tarša, kuri Teismo ekspertizės akte nebuvo įvertinta. Taigi, vien tai, kad apeliantė nesutinka su eksperto E. L. Ekspertinio akto išvadomis, susijusiomis su sienų stabilumo vertinimu, savaime nereiškia, jog jos yra deklaratyvios, nepagrįstos ir neteisėtas, o teismas tokias išvadas turėjo vertinti kaip nepatikimas ir nepagrįstas.

Ketvirta, apeliantės teigimu, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes apeliantė turėjo tik įrodyti defektų buvimo faktą, o ne paneigti deklaratyvius atsakovių atsikirtimus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Apeliantė teisingai cituoja kasacinio teismo praktiką, nurodydama, kad užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. šios nutarties 74 punktą). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė būtent ir įrodinėjo jos atsakomybę šalinančias aplinkybes, kurių ieškovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad eilė byloje pateiktų duomenų leidžia spręsti apie galimai netinkamus technologinius procesus objektuose. Byloje pateiktuose antstolio R. Stanislausko 2018 m. rugsėjo 21 d., 2019 m. kovo 14 d. ir 2021 m. kovo 23 d. Faktinių aplinkybių protokoluose bei kartu pridedamose fotonuotraukose buvo užfiksuotas akivaizdžiai netinkamas Kauno MBA ir Zabieliškio MAR objektų eksploatavimas bei priežiūra (t. 10, b. l. 13–68; 69–97; 98–122). Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, kad ieškovė netinkamai vykdė technologinius procesus objektuose, o Departamentas yra priėmęs sprendimus, jog ieškovė netinkamai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, vykdo veiklą objektuose (žr. skundžiamo sprendimo 19–20 psl.). Be kita ko, kaip minėta ir šios nutarties 92.2 papunktyje, E. L. Ekspertiniame akte konstatuota, kad užfiksuotų sieninių plokščių pažaidų priežastis yra ieškovės netinkama pastatų eksploatacija, netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose. Ekspertas nustatė, kad mikrobiologinė tarša ant plokščių yra atsiradusi dėl ieškovės netinkamai vykdomos statinių priežiūros, t. y. savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, vykdomų technologinių procesų pastatuose, apžiūros metu pastatuose buvo užfiksuotas ir ženklus kiekis gyvūninės kilmės kenkėjų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių, trečiojo asmens atstovų paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovės įrodė jų atsakomybę šalinančias priežastis, nes patikslintame ieškinyje nurodyti defektai, susiję su sienų nestabilumu, atsirado ne dėl atsakovių kaltės.

Dėl korozijos defekto

Apeliaciniame skunde teigiama, kad korozijos defektams taikytinas ne trumpesnis nei 10 metų garantinis terminas, nes metalinių paviršių antikorozinės apsaugos darbai statybos techninių reglamentų nuostatomis expressis verbis priskiriami paslėptiems darbams.

Minėta, kad Statybos įstatyme numatyta, jog 10 metų garantinis terminas taikomas paslėptiems statinio elementams (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 69 punktu (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d.) paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų.

Sprendžiant klausimą dėl garantinių terminų skaičiavimo ir taikymo, aktualios byloje pateiktų specialių statybos žinių turinčių asmenų, ekspertų išvados:

Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. pastatų apžiūros metu buvo įvertinta metalinių konstrukcijų techninė būklė korozijos atžvilgiu ir nustatyta, jog korozijos defektai egzistuoja visuose nurodytuose pastatuose: Kauno MBA biologinio apdorojimo pastate; Kauno MBA komposto rafinavimo ir brandinimo pastate; abejose Kauno MBA biofiltro skruberio patalpose; Zabieliškio MAR biologinio apdorojimo pastate; Zabieliškio MAR biofiltro skruberio patalpose. Teismo ekspertai, atsakydami į klausimą, koks defekto „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ atsiradimo laikas ir kada jie galėjo būti nustatyti ar pastebėti, nurodė, jog pagal teismo byloje esamą medžiagą nurodyti defektai atsirado jau 2016 m. (išvada Nr. 10). Teismo ekspertai atsakydami į minėtą klausimą papildomai nurodė, kad metalinių konstrukcijų korozijos požymiai yra lengvai pastebimi vizualiai, t. y., jie gali būti pastebėti iš karto jiems atsiradus. Teismo ekspertai, atsakydami į klausimą, koks garantinis terminas yra taikomas „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ darbams, nurodė, jog „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ nurodytam defektui turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas (išvada Nr. 11.1). Teismo ekspertai atsakydami į minėtą klausimą papildomai nurodė, kad antikorozinio padengimo darbų tikslas yra apsaugoti nuo aplinkos poveikio dengiamą metalinę konstrukciją. Šiuo atveju statybos darbų tikslas yra metalinio paviršiaus apsauga. Galutinė antikorozinio padengimo kokybė priklauso nuo atliekamo padengimo proceso – metalinio paviršiaus paruošimo (nuvalymo), aplinkos sąlygų (temperatūros, santykinio oro drėgnumo) padengimo metu, metalinio paviršiaus temperatūros padengimo metu, grunto sluoksnio storio, dažų sluoksnio storio. Šio proceso metu nepaslėpta konstrukcija laikytinas tik galutinis dažų sluoksnis, o visi kiti atlikti darbai yra paslėpti. Tai patvirtina ir statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 (STR 1.09.05:2002) „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatos (t. 69, b. l. 112–178).

Ieškovės pateiktoje 2023 m. liepos 20 d. Esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimo ataskaitoje, kurią pasirašė M. S. ir A. Kvederas, nurodyta, kad statinyje aptikti dažymo darbų trūkumai, plieninių laikančiųjų bei atitvarinių konstrukcijų rūdijimo defektai. Iš viso aptikta 20 defektų (100 proc.). Pavojingumo požiūriu: 2 defektai (10 proc) – nepavojingi; 6 defektai (30 proc.) – mažai pavojingi; 12 defektų (60 proc.) – pavojingi; avarinių defektų neaptikta. Daugelio plieninių konstrukcijų antikorozinis padengimas yra pernelyg plonas – mažesnis už nustatytą projektu 320 µm storį. Priežastis – tinkamai neišnagrinėti plieninėms konstrukcijoms keliami projekto reikalavimai, statant pastatą buvo skirta mažai dėmesio plieninių konstrukcijų apsaugai nuo aplinkos agresyvumo, statybos darbų metu neįgyvendinti projekto nurodymai konstrukcijų antikoroziniam padengimui. Korozija yra vienareikšmiškai susijusi su paslėptomis statinio konstrukcijomis – tai rodo antikorozinės apsaugos darbų buvimas paslėptų darbų sąrašuose, kurie anksčiau buvo plačiai taikomi Lietuvos normatyviniuose dokumentuose, dabar taikomi užsienyje. Plieninės konstrukcijos nepadengtos dažais, todėl jų paviršių būklė yra paslėpta vėliau atliktais darbais – gruntavimu bei dažymu. Rūdijimas pasireiškia ne dažų sluoksnyje (tai būtų laikoma nepaslėptų darbų defektu, nes dažų sluoksnis yra matomas), o plieninių konstrukcijų paviršiuje, po dažais. Dažai paslepia koroziją. Todėl CK sąvoka „Paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas“ šiuo atveju visiškai tenkinama. Dėl statybos rangovo atsiradę korozijos defektai buvo pastebėti dar 2016 m., kai nuo statybos 2015 m. užbaigimo buvo praėję vos 1 metai. Defektai buvo rangovo netinkamai taisomi, o dar ir su pavėlavimu (t. 6, b. l. 5–1 119).

Atsakovės 1 pateiktame 2023 m. birželio 23 d. UAB ,,Statybos proceso valdymas“ Ekspertinio tyrimo akte atsakant į klausimą, koks garantinis terminas taikomas ieškinyje nurodytam defektui „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ nurodytiems darbams, buvo nurodyta, kad ieškinio dalyje „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ numatyti šie defektai: biologinio apdorojimo pastato metalinių konstrukcijų korozija; komposto rafinavimo ir brandinimo pastato metalinių konstrukcijų korozija; biologinio apdorojimo pastato metalinių konstrukcijų korozija; skruberio patalpų Kauno MBA metalinių konstrukcijų korozija; skruberio patalpų Zabieliškio MAR metalinių konstrukcijų korozija. Metalinių konstrukcijų antikorozinei apsaugai suteikiama 5 metų garantija, nes tai nėra paslėptas darbas (išvada Nr. 9); atsakant į klausimą, ar egzistuoja „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ nurodyti defektai, buvo nurodyta, kad apžiūros metu buvo užfiksuota metalinių konstrukcijų korozija nurodytuose statiniuose (išvada Nr. 10); atsakant į klausimus, kokios yra šių defektų atsiradimo priežastys ir, ar defektų atsiradimą nulėmė Atsakovės 1 veikimas (neveikimas), ieškovės veikimas (neveikimas), ar kiti veiksniai, buvo nurodyta, kad apžiūros metu dėl vykdomų technologinių procesų nebuvo galimybės nustatyti. Daugiasluoksnių metalinių konstrukcijų antikorozinei apsaugai suteikiama 5 metų garantija (iki 2020 m. gruodžio 22 d.), nes tai nėra paslėptas darbas (išvada Nr. 11); atsakant į klausimą, kokie yra racionaliausi šių defektų šalinimo būdai, buvo nurodyta, kad racionaliausias nustatytų defektų šalinimo būdas yra nuvalyti korozijos pažeistus paviršius iki Sa 2,5 (LST EN ISO 8501-1:2007) ir atstatyti antikorozinę dangą (išvada Nr. 12) (t. 4, b. l. 132–162).

2026 m. sausio 5 d. eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje padarytos tokios išvados: 1) statinių naudotojas privalėjo vykdyti statinių techninę priežiūrą ir pildyti statinio techninės priežiūros dokumentus, fiksuoti pastebėtus konstrukcijų defektus ar deformacijas, taip pat periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenis, nurodant jų atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti. Vadovaujantis informacija esančia byloje pateiktuose dokumentuose, korozija buvo fiksuota 2021–2022 m. (žr. išvadą Nr. 14); 2) nagrinėjamam antikoroziniam metalinių konstrukcijų padengimui taikomas penkių metų garantinis terminas (žr. išvadą Nr. 15.1); 3) garantinis terminas visam antikoroziniam metalinių konstrukcijų padengimui baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d. (žr. išvadą Nr. 15.2) (t. 71, b. l. 51–75).

Taigi, specialių statybos žinių turintys asmenys skirtingai vertina dėl korozijos defekto skaičiuotiną garantinį terminą, taip pat skirtingai vertina, kad tai nėra paslėpti darbai. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad ieškinyje nurodytas korozijos defektas gali būti laikomas paslėptu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktų išvadų prieštaringumą, toliau pasisako dėl padarytų išvadų įrodomosios vertės, patikimumo bei pagrįstumo.

Visų pirma, byloje esantys duomenys patvirtina, kad su korozija susiję defektai atsirado jau 2016–2018 m. Ieškovė byloje pateikė kasmetinių apžiūrų aktus (t. 7, b. l. 25–85), iš kurių turinio matyti, kad korozija buvo fiksuota 2016 m. rugpjūčio 9 d. Statinio ((duomenys neskelbtini)) apžiūros akte Nr. 4, nurodant „metalų konstrukcijos korozija“, 2016 m. rugpjūčio 9 d. Statinio ((duomenys neskelbtini)) apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant „metalų konstrukcijų korozija“ ir t. t. Be to, iš 2018 m. rugsėjo 21 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu (2018 m. rugsėjo 20 d.) apžiūrėjus pastatą (duomenys neskelbtini) (Kauno MBA) nustatyta, kad „metalo konstrukcijos aprūdijusios bei apsinešusios sluoksniu dulkių (šiukšlių), ypač tose patalpose, kurių sienose esančios ventiliacijos angos yra užaklintos“, o 2018 m. rugsėjo 20 d. apžiūrėjus Zabieliškio MAR, nustatyta, jog „pastato viduje metalo konstrukcijos surūdijusios, aplipusios dideliu sluoksniu šiukšlių bei dulkių“ (t. 10, b. l. 13–68). Taigi, metalo konstrukcijų korozijos defektai išoriškai buvo matomi jau 2016–2018 m., jie nebuvo paslėpti vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų ar statybos darbų.

Antra, sutiktina su ieškove, kad aktualios redakcijos Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ IV skyriaus „Paslėptų darbų ir laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo, išbandymo ir priėmimo aktai“ 1.1.24 papunktyje nurodyta, kad metalinių paviršių antikorozinės apsaugos darbai (nuvalymas, gruntavimas, kiekvieno antikorozinio sluoksnio padarymas ir užbaigtos antikorozinės apsaugos patikrinimas) priskiriami prie paslėptų statybos darbų. Tačiau šios nutarties 84 punkte minėta, kad paslėptais darbais ir trūkumais, galėtų būti laikomi tokie darbai ar trūkumai, kuriuos dengia vėliau įrengiamos konstrukcijos, panaudojamas medžiagos ir kuriuos pastebėti, nustatyti, reikia arba šias konstrukcijas ir medžiagas atidengti (pašalinti) arba naudoti specialias, užsakovui paprastai neprieinamas, priemones. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Kauno MBA biologinio apdorojimo pastato, Kauno MBA komposto rafinavimo ir brandinimo pastato, Kauno MBA biofiltro skruberio (kairinio) patalpos, Kauno MBA biofiltro skruberio (dešininio) patalpos, Zabieliškio MAR biologinio apdorojimo pastato ir Zabieliškio MAR biofiltro skruberio patalpos metalo konstrukcijų korozijos. Kaip matyti iš Teismo ekspertizės akto, teismo ekspertai minėtuose pastatuose nustatė tokias korozijos paveiktas metalo konstrukcijas: laikančiąsias plienines konstrukcijas, profiliuotus laikančiuosius paklotus, vartus, priešgaisrinio vandentiekio sistemos elementus, lietaus nuvedimo vamzdyno laikiklius ir kt. (žr. Teismo ekspertizės akto paaiškinimus dėl užduoto klausimo Nr. 8). Nagrinėjamu atveju korozijos defektas pasireiškė ir buvo fiksuotas dar 2016 m. Tai reiškia, kad korozijos defektai buvo matomi, aiškūs ir nėra susiję su paslėptomis statinio konstrukcijomis ir elementais, todėl juos nustatyti buvo galima vizualiai. Tai patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. statinių apžiūros defektinis aktas (t. 1, b. l. 351–353) bei 2022 m. spalio 17 d. Statinio ekspertinis vertinimas (t. 1, b. l. 335–349), kuriuose korozijos trūkumai buvo nustatyti išorinėse statinių, patalpų dalyse, atliekant elementarią pastato apžiūrą, nesunkiai prieinamomis priemonėmis.

Trečia, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės teiginiais, kad korozijos procesas prasideda ir vystosi vidiniuose metalo sluoksniuose, o vizualiai pastebimi korozijos požymiai metaliniame paviršiuje atsiranda tuomet, kai korozija jau yra pažeidusi dažų sluoksnį. Vis dėlto, tokia metalo korozijos eiga savaime nereiškia, kad trūkumai (metalinių paviršių antikorozinė apsauga) nagrinėjamos bylos kontekste laikytini paslėptais trūkumais. Juolab kad Teismo ekspertizės akte ekspertai nurodė, kad metalinių konstrukcijų korozijos požymiai yra lengvai pastebimi vizualiai, t. y., jie gali būti pastebėti iš karto jiems atsiradus (žr. šios nutarties 111.1 papunktį).

Ketvirta, nors apeliantė nurodo, kad teismų praktika taip pat patvirtina, kad korozijos defektas yra susijęs su paslėptais darbais (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-809-798/2020), tačiau apeliantės nurodomoje teismo nutartyje teismas tik pacitavo defektiniame akte išvardintus paslėptus defektus, tačiau nevertino, ar tam tikri su korozija susiję defektai, pagrįstai buvo priskirti paslėptiems darbams. Kadangi apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas, ar su korozija susiję defektai laikytini paslėptais, vadovautis minėta teismo nutartimi nėra pagrindo. Šiuo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-95-370/2023, kurioje buvo sprendžiamas paslėptų defektų šalinimo ir garantijos taikymo klausimas. Minėtoje byloje teismas, vertindamas, ar ieškovės nurodyti trūkumai, be kita ko ir „surūdijusi nerūdijančio plieno triumo danga, kuri buvo deklaruota 2 mm storio, o faktiškai yra 1,5 mm storio“, nustatė, kad šis trūkumas buvo nustatytas žymiai anksčiau nei ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl tokio trūkumo pašalinimo, tačiau šis trūkumas taip pat nelaikytinas paslėptu, kadangi galėjo būti nustatytas atliekant laivo apžiūrą elementariomis matavimo priemonėmis pačiam ieškovės savininkui priimant atliktų darbų rezultatą. Be to, teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad plienas surūdijo ir laivo iliuminatoriaus įtrūkimai atsirado po darbų priėmimo, tačiau ieškovė nedetalizavo, kada konkrečiai tokie trūkumai atsirado, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šiems darbams jų trūkumų atsiradimo metu vis dar galiojo šalių sutartyje aptarta garantija (žr. aptariamos nutarties 46, 47 punktus). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, teismų praktikoje korozijos defektas nėra vienareikšmiškai vertinamas kaip susijęs su paslėptais darbais.

Nurodytų argumentų visuma patvirtina, kad ieškovės nurodyti korozijos defektai nagrinėjamos situacijos kontekste nelaikytini paslėptais darbais, o tai reiškia, jog jiems taikomas 5 metų garantinis terminas. Kadangi ieškovė į atsakoves dėl korozijos defektų pašalinimo pirmą kartą kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 2 d. (t. 1, b. l. 355), t. y. praleidus 5 metų garantinį terminą (baigėsi 2020 m. gruodžio 22 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą pašalinti dėl korozijos atsiradusius defektus, atmetė. Nepaisant to, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų atsakovių atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių (ne)buvimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neišsami Teismo ekspertizės akto tiriamoji dalis nepagrindžia teismo ekspertų padarytos išvados, jog korozijos defektų atsiradimą lėmė: netinkami projektiniai sprendiniai nustatant netinkamą pastatų vidaus aplinkos koroziškumo kategoriją; netinkamas antikorozinių dangų panaudojimas, neįsitikinus ir neturint įrodymų, kad jos tinka pagal projektiniuose sprendiniuose nustatytus reikalavimus. Juolab kad Teismo ekspertizės akto turinys, be kita ko, rodo, jog, ar esamiems defektams turėjo įtakos netinkamai vykdyti antikorozinio metalinių konstrukcijų padengimo darbai, ekspertai atsakyti negalėjo, nes teismo byloje esamuose statybos darbų žurnaluose nėra pateikta būtina detali informacija apie atliktus antikorozinio padengimo darbus – metalinių paviršių nuvalymo švarumą, aplinkos temperatūrą ir santykinį oro drėgnumą padengimo metu, panaudotų sluoksnių storius. Be to, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovė nevykdė tinkamos objektų priežiūros ir netinkamai vykdė technologinius procesus objektuose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, nusprendė, kad tokia įrodymų visuma ir turinys yra nepakankama faktui, kuriam iš statybos dalyvių tenka atsakomybė už paaiškėjusius pastatų ir patalpų defektus dėl korozijos, įrodyti, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tai netrukdo sprendimo priėmimui, kai prieš tai teismas nusprendė, kad aptariamu aspektu ieškovės nurodomi defektai paaiškėjo ir pretenzijas ji pareiškė pasibaigus garantiniam terminui.

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl korozijos defektų eliminuojančius faktus: teismas nepagrįstai nesivadovavo Teismo ekspertizės akto išvadomis dėl to, kad būtent atsakovės yra atsakingos už korozijos defektus; sprendimo išvados dėl ieškovės veiklos įtakos defektų atsiradimui yra nepagrįstos; sprendimo išvados apie korozijos defektų nustatymo momentą ir jo reikšmę yra nepagrįstos.

Atsakant į klausimą, kas buvo atsakingas už korozijos defektų susidarymą, svarbu įvertinti specialių statybos žinių turinčių asmenų, ekspertų išvadas:

2023 m. birželio 23 d. Ekspertinio tyrimo akte, atsakant į klausimą, ar egzistuoja „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ nurodyti defektai, buvo nurodyta, kad apžiūros metu buvo užfiksuota metalinių konstrukcijų korozija nurodytuose statiniuose (išvada Nr. 10). Atsakant į klausimus, kokios yra šių defektų atsiradimo priežastys ir, ar defektų atsiradimą nulėmė Atsakovės 1 veikimas (neveikimas), ieškovės veikimas (neveikimas), ar kiti veiksniai, buvo nurodyta, kad apžiūros metu dėl vykdomų technologinių procesų nebuvo galimybės nustatyti. Daugiasluoksnių metalinių konstrukcijų antikorozinei apsaugai suteikiama 5 metų garantija (iki 2020 m. gruodžio 20 d.), nes tai nėra paslėptas darbas (išvada Nr. 11) (t. 4, b. l. 132–162).

Ieškovės pateiktoje 2023 m. liepos 20 d. Esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimo ataskaitoje, kurią pasirašė M. S. ir A. K. nurodyta, kad statinyje aptikti dažymo darbų trūkumai, plieninių laikančiųjų bei atitvarinių konstrukcijų rūdijimo defektai. Iš viso aptikta 20 defektų (100 proc.). Pavojingumo požiūriu: 2 defektai (10 proc) – nepavojingi; 6 defektai (30 proc.) – mažai pavojingi; 12 defektų (60 proc.) – pavojingi; avarinių defektų neaptikta. Daugelio plieninių konstrukcijų antikorozinis padengimas yra pernelyg plonas – mažesnis už nustatytą projektu 320 µm storį. Priežastis – tinkamai neišnagrinėti plieninėms konstrukcijoms keliami projekto reikalavimai, statant pastatą buvo skirta mažai dėmesio plieninių konstrukcijų apsaugai nuo aplinkos agresyvumo, statybos darbų metu neįgyvendinti projekto nurodymai konstrukcijų antikoroziniam padengimui. Korozija yra vienareikšmiškai susijusi su paslėptomis statinio konstrukcijomis – tai rodo antikorozinės apsaugos darbų buvimas paslėptų darbų sąrašuose, kurie anksčiau buvo plačiai taikomi Lietuvos normatyviniuose dokumentuose, dabar taikomi užsienyje. Plienines konstrukcijas turime uždengtas (padengtas) dažais, todėl plieninių konstrukcijų paviršių būklė yra paslėpta vėliau atliktais darbais – gruntavimu bei dažymu. Rūdijimas pasireiškia ne dažų sluoksnyje (tai būtų laikoma nepaslėptų darbų defektu, nes dažų sluoksnis yra matomas), o plieninių konstrukcijų paviršiuje, po dažais. Dažai paslepia koroziją. Todėl CK sąvoka „35. Paslėpti statybos darbai – vėliau atliktais darbais (tarp jų – statybos darbais, kuriais sumontuotos (įrengtos) paslėptos statinio konstrukcijos) paslėptas statybos darbų rezultatas“ šiuo atveju visiškai tenkinama. Dėl statybos rangovo atsiradę korozijos defektai buvo pastebėti dar 2016 m., kai nuo statybos 2015 m. užbaigimo buvo praėję vos 1 metai. Defektai buvo rangovo netinkamai taisomi, o dar ir su pavėlavimu (2023 m. liepos 21 d. ieškovės prašymo Nr. DOK-18677 priedas Nr. 5.2). (t. 6, b. l. 658–846).

Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. pastatų apžiūros metu buvo įvertinta metalinių konstrukcijų techninė būklė korozijos atžvilgiu ir nustatyta, jog korozijos defektai egzistuoja visuose nurodytuose pastatuose: Kauno MBA biologinio apdorojimo pastate; Kauno MBA komposto rafinavimo ir brandinimo pastate; abejose Kauno MBA biofiltro skruberio patalpose; Zabieliškio MAR biologinio apdorojimo pastate; Zabieliškio MAR biofiltro skruberio patalpose. Teismo ekspertai, atsakydami į klausimus, kokios priežastys lėmė korozijos defektų atsiradimą (identifikuojant, ar defektų atsiradimą lėmė netinkami projektiniai sprendimai, ar netinkamai vykdyti statybos darbai, ar netinkama eksploatacija) ir, ar nurodyti darbai buvo atlikti laikantis Rangos sutarties, projektinės dokumentacijos ir kitų statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nurodė, kad: 1) „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ nurodytų defektų atsiradimą lėmė: netinkami projektiniai sprendiniai nustatant netinkamą pastatų vidaus aplinkos koroziškumo kategoriją; netinkamas antikorozinių dangų panaudojimas, neįsitikinus ir neturint įrodymų, kad jos tinka pagal projektiniuose sprendiniuose nustatytus reikalavimus (išvada Nr. 9.1); 2) ar esamiems defektams turėjo įtakos netinkamai vykdyti antikorozinio metalinių konstrukcijų padengimo darbai, negalima atsakyti, nes teismo byloje esamuose statybos darbų žurnaluose nėra pateikta būtina detali informacija apie atliktus antikorozinio padengimo darbus – metalinių paviršių nuvalymo švarumą, aplinkos temperatūrą ir santykinį oro drėgnumą padengimo metu, panaudotų sluoksnių storius (išvada Nr. 9.2). Teismo ekspertai, įvertinę KTU Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedroje atliktą faktinės pastatų vidinės aplinkos koroziškumo kategorijos nustatymą, kuris pateiktas 2020 m. kovo 16 d. ir 2021 m. balandžio 6 d. tyrimų ataskaitose, nurodė, kad projektiniuose sprendiniuose buvo klaidingai numatyta reikalaujama aplinkos koroziškumo kategorija. Be to, dalis antikoroziniam metalinių konstrukcijų padengimui naudotų dangų buvo parenkamos neatsakingai, neįsitikinus ir neturint įrodymų, kad jos tinka projektiniuose sprendimuose nustatytiems reikalavimams, o teismo bylos medžiagoje esamuose statybos darbų žurnaluose nebuvo surasta panaudotų antikorozinių dangų tinkamų metalinių konstrukcijų apsaugai C4 aplinkos koroziškumo kategorijai (toks reikalavimas yra nustatytas Kauno MBA biologinio apdorojimo pastatui. Teismo ekspertai, atsakydami į klausimą, koks defekto „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ atsiradimo laikas ir kada jie galėjo būti nustatyti ar pastebėti, nurodė, jog pagal teismo byloje esamą medžiagą (įrašai statinio techninės priežiūros žurnale, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai) nurodyti defektai atsirado jau 2016 m. (išvada Nr. 10.1) (t. 69, b. l. 112–178).

2026 m. sausio 5 d. eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje padarytos išvados: 1) dėl ieškovės netinkamai vykdomos statinių priežiūros, t. y. savalaikio mikrobiologinės taršos sankaupų nešalinimo, netinkamai vykdomų technologinių procesų pastatuose, ant dalies metalinių konstrukcijų yra atsiradusi korozija (žr. išvadą Nr. 12); 2) korozijos atsiradimą lėmė ieškovės netinkamai vykdoma pastatų eksploatacija ir netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose (žr. išvadą Nr. 13.1); 3) „Pastatai ir patalpos yra paveikti korozijos“ nurodyti darbai buvo atlikti laikantis Rangos sutarties, projektinės dokumentacijos ir kitų, statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (žr. išvadą Nr. 13.2); 4) statinių naudotojas privalėjo vykdyti statinių techninę priežiūrą ir pildyti statinio techninės priežiūros dokumentus, fiksuoti pastebėtus konstrukcijų defektus ar deformacijas, taip pat periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktų registravimo duomenis, nurodant jų atlikimo datą, vadovus, pastebėtus defektus ir priemones jiems pašalinti. Vadovaujantis informacija esančia byloje pateiktuose dokumentuose, korozija buvo fiksuota 2021–2022 m. (žr. išvadą Nr. 14); 5) korozijos atsiradimą lėmė ieškovės netinkamai vykdoma pastatų eksploatacija ir netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose (žr. išvadą Nr. 16); 6) pagrindinė sąlyga korozijos problemai išspręsti yra tai, kad ieškovė pradėtų tinkamai vykdyti pastatų eksploataciją ir tinkamai vykdytų technologinius procesus pastatuose (žr. išvadą Nr. 17) (t. 71, b. l. 51–75).

Taigi, ekspertai, atlikę ekspertinius tyrimus dėl ieškovės nurodyto korozijos defekto, iš esmės padarė skirtingas išvadas dėl priežasčių, lėmusių korozijų atsiradimą. Ieškovės pasitelkti specialistai ir teismo ekspertai nustatė, kad faktinė koroziškumo klasė statiniuose yra aukštesnė nei nurodyta projektinėje dokumentacijoje, o atsakovių pasitelkti specialistai nurodė, kad korozijos atsiradimą lėmė ieškovės netinkamai vykdoma pastatų eksploatacija ir netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose.

Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad: 1) Zabieliškio MAR biologinio apdorojimo pastatui yra numatyta C3 aplinkos koroziškumo kategorija (darbo projektas (duomenys neskelbtini) „Mechaninio atliekų rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo pastatų, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“, IV tomas, Konstrukcijų dalis (t. 9, b. l. 574–670); 2) Zabieliškio MAR biologinio apdorojimo pastatui yra numatyta C3 aplinkos koroziškumo kategorija (techninis projektas (duomenys neskelbtini) „Mechaninio atliekų rūšiavimo ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo pastatų, Zabieliškio k., Kėdainių r. sav., statybos projektas“, IV tomas, Konstrukcijų dalis (t. 9, b. l. 340–413); 3) Kauno MBA mechaninio rūšiavimo pastatui yra numatyta C3 aplinkos koroziškumo kategorija (darbo projektas (duomenys neskelbtini) „Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas. Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų, komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba“, IV tomas, Konstrukcijų dalis (t. 9, b. l. 1 204–1 321); 4) Kauno MBA biologinio apdorojimo pastatui yra numatyta C4 aplinkos koroziškumo kategorija (darbo projektas (duomenys neskelbtini) „Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas. Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų, komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba“, IV tomas, Konstrukcijų dalis, Biologinio apdorojimo pastatas (02.2) (t. 9, b. l. 1 110–1 203); 5) Kauno MBA komposto rafinavimo ir brandinimo pastatui ir biofiltro skruberio patalpoms yra numatyta C3 aplinkos koroziškumo kategorija (darbo projektas (duomenys neskelbtini) „Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas. Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų, komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba“, IV tomas, Konstrukcijų dalis, Biologinio apdorojimo pastatas (02.2), Biofiltrai (02.3, 02.4), Komposto rafinavimo ir brandinimo pastatas (03) (t. 11, b. l. 3–67); 6) Kauno MBA biologinio apdorojimo pastatui yra numatyta C4 aplinkos koroziškumo kategorija (techninis projektas (duomenys neskelbtini) „Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas. Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų, komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba“, IV tomas, Konstrukcijų dalis (t. 9, b. l. 908–976); 7) Kauno MBA mechaninio rūšiavimo ir komposto rafinavimo ir brandinimo pastatams yra numatyta C3 aplinkos koroziškumo kategorija (techninis projektas (duomenys neskelbtini) „Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas. Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų, komposto rafinavimo ir brandinimo pastato ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba“, IV tomas, Konstrukcijų dalis (t. 9, b. l. 908–976). Taigi, projektiniuose sprendiniuose nustatyta aplinkos koroziškumo kategorija siekė C3–C4.

KTU Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedroje buvo atliktas faktinės pastatų vidinės aplinkos koroziškumo kategorijos nustatymas (aplinkos koroziškumo įvertinimas ir kategorijos nustatymas visuose pastatuose buvo atliktas nepertraukiamai: Kaune nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2020 m. vasario 7 d.; Kėdainių r. nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 14 d.; visuose pastatuose 365 d. nuo 2020 m. kovo 27 d.) ir konstatuota, kad: Kauno regiono atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų biologinio apdorojimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės aplinkos koroziškumas – CX (ekstremalus); komposto rafinavimo ir brandinimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidinės aplinkos koroziškumas – C5 (labai didelis); Zabieliškio atliekų rūšiavimo gamyklos biologinio apdorojimo pastato vidinės aplinkos koroziškumas – C5 (labai didelis); Kauno regiono atliekų tvarkymo centro komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vidinės aplinkos koroziškumas – C4 (didelis); Zabieliškio atliekų rūšiavimo gamyklos mechaninio apdorojimo pastato, vidinės aplinkos koroziškumas – C4 (didelis) (žr. šios nutarties 53 punktą).

Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo nesutikti su KTU Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedroje atliktu faktinės pastatų vidinės aplinkos koroziškumo kategorijos nustatymu ir jų metu gautais rezultatais. Tačiau jie nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, kadangi, vien tai, kad faktinė koroziškumo kategorija (nustatyta daugiau nei trejus metus naudojant patalpas) buvo nustatyta didesnė nei numatyta projektiniuose sprendiniuose, savaime nereiškia, jog projektinė dokumentacija buvo neteisėta ir nepagrįsta, o projektuotojo nurodyta koroziškumo kategorija neatitiko teisės aktų reikalavimų bei esmingai skyrėsi nuo panašių projektų. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės atstovas, vertindamas objektų techninį ir darbo projektus, būtų kėlęs klausimą dėl koroziškumo kategorijos netinkamumo. Priešingai, visi atsakovių ir projektuotojo darbai buvo priimti kaip tinkami ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu projektuotojas paaiškino, kad techninio projekto techninėse specifikacijose numatė, jog antikorozinės dangos sistemos storis (sausos dangos storis) turi būti ne mažesnis kaip 320 µm (mikronai), o tai yra daugiau nei standarte EN ISO 12944-5 dažniausiai naudojamos ir standartiškai nurodomos sistemos plieno apsaugai C4 kategorijoje (žr. 2026 m. sausio 15 d. trečiojo asmens paaiškinimų 36.5 papunktį; t. 72, b. l. 1–8). Šios aplinkybės nustatytos ir ieškovės užsakymu atliktoje 2023 m. liepos 20 d. Esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimo ataskaitoje, nurodant, kad 2014–2015 m. rengtuose techniniame projekte ir darbo projekte nurodyta plieninių konstrukcijų aplinkos C4 koroziškumo kategorija ir reikalaujamas bendrasis dažų sluoksnių storis ne mažiau už 320 µm (žr. šios nutarties 120.2 papunktį). Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad projektavimo metu buvo nustatytos netinkamos pastatų vidaus aplinkos koroziškumo kategorijos ir dėl to atsakomybė tenka atsakovėms.

Antra, kaip matyti iš Teismo ekspertizės akto turinio, teismo ekspertai pagal įrašus statybos darbų žurnaluose nustatė, kad laikančių plieninių konstrukcijų antikoroziniam padengimui buvo panaudotos: dvikomponentės poliuretaninės dangos Nordflex PUR-B 0301÷0310; epoksidinis gruntas (100 µm) ir poliuretano dažai (60 µm), kurie tinkami metalinių paviršių apsaugai aplinkoje, kurios koroziškumo kategorija C3; epoksidinis gruntas (80 µm) ir poliuretano dažai (160 µm); gruntai „Temaprime EUR“, „Temacoat GPL-S“, dažai „Temadur 50“ ir „Temelac FP50“. Vis dėlto, teismo ekspertai vertino, kad pateiktų duomenų neužtenka nuspręsti, jog šie produktai galėjo būti panaudoti atitinkamai koroziškumo kategorijai, t. y. „<...> nėra nurodyta jokių deklaruojamų eksploatacinių savybių“, „<...> nėra pateikta jokių duomenų, kuriai aplinkos koroziškumo kategorijai nurodyti dažai būtų tinkami“, „<...> nėra pateikta jokių charakteristikų ir duomenų, kuriai aplinkos koroziškumo kategorijai nurodyti dažai būtų tinkami“ ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad teismo ekspertai nenustatė papildomų duomenų, charakteristikų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar parinktos priemonės antikoroziniam padengimui atitiko koroziškumo kategoriją, tai savaime nereiškia, kad antikoroziniam metalinių konstrukcijų padengimui naudotos priemonės neatitiko tą korozijos kategoriją, kuri buvo numatyta projektavimo dokumentuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Teismo ekspertizės aktų išvados nepagrindžia neišsami šio akto tiriamoji dalis. Juolab kad Teismo ekspertizės akte nurodyta, ar esamiems defektams turėjo įtakos netinkamai vykdyti antikorozinio metalinių konstrukcijų padengimo darbai, ekspertai atsakyti negali, nes teismo byloje esamuose statybos darbų žurnaluose nėra pateikta būtina detali informacija apie atliktus antikorozinio padengimo darbus – metalinių paviršių nuvalymo švarumą, aplinkos temperatūrą ir santykinį oro drėgnumą padengimo metu, panaudotų sluoksnių storius.

Trečia, nagrinėjamu atveju aktualios ir ūkinės veiklos vykdymo sąlygos statiniuose ir šios veiklos įtaka faktinei koroziškumo kategorijai. Minėta, kad 2026 m. sausio 5 d. eksperto E. L. Ekspertinėje išvadoje buvo padaryta išvada, kad korozijos atsiradimą lėmė ieškovės netinkamai vykdoma pastatų eksploatacija ir netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose (žr. šios nutarties 120.4 papunktį). Vertinant šias eksperto E. L. išvadas, atkreiptinas dėmesys į antstolio R. Stanislausko 2018 m. rugsėjo 21 d., 2019 m. kovo 14 d., 2021 m. kovo 23 d. surašytus Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, iš kurių turinio matyti, kad antstolis R. Stanislauskas apžiūrėjo ginčo objektus ir konstatavo netinkamą Kauno MBA ir Zabieliškio MAR objektų eksploatavimą bei priežiūrą (žr. šios nutarties 52 punktą). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tai, jog ieškovė savo veiklą vykdo nesilaikydama teisės reikalavimų, patvirtina ir teismų sprendimai, iš kurių turinio matyti, kad Departamentas yra priėmęs eilę sprendimų dėl ieškovės netinkamai vykdomos veiklos ginčo objektuose. Taigi, byloje esančių duomenų visuma patvirtina Ekspertinę išvadą, kad korozijos atsiradimą lėmė netinkama pastatų eksploatacija ir netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose. Be to, ieškovės pateiktoje 2023 m. liepos 20 d. Esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimo ataskaitoje (t. 6, b. l. 658–846) pateikti paaiškinimai, jog biologinę koroziją sukeliančių mikroorganizmų poveikis statybinėms konstrukcijoms ir medžiagoms (biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo statinio konstrukcijose – plienui, jo polimerinėms dangoms, taip pat ir grindų, sienų, kolonų gelžbetoniui) yra tiesioginis, bet toks poveikis pastarosioms medžiagoms yra sunkiai pastebimas (žr. ataskaitos 95 psl.); dauguma įvardytų ar tik bendriausiais bruožais aprašytų biologinę koroziją sukeliančių mikroorganizmų yra pavojingi ne tiesioginiu poveikiu (tiesioginiu dažų ar dangų plėvelių, plieno ar jo korozinės plėvelės, betono ardymu, skaidymu, pavertimu maistinėmis medžiagomis), o šioms statybinėms medžiagoms agresyvių sąlygų sudarymu – drėgmės kiekio didinimu aplinkoje, kondensacinių plėvelių prisotinimo metabolitais (gyvybinėje veikloje išskirtomis ar susintetintomis, suskaldytomis medžiagomis, kurios gali būti maistas kitiems mikroorganizmams, bet nebūtinai), rūgštimis, druskomis, tirpiomis dujomis, sudėtingesniais organiniais junginiais (fermentais) ir pan. (žr. ataskaitos 100 psl.). Taigi, minėtoje ataskaitoje pateikti aiškinimai papildomai patvirtina, kad pastatų ir įrenginių koroziškumo lygis galėjo išaugti ir dėl vykstančio biologinio poveikio. Todėl atsakovės, atlikusios darbus pagal projektinę dokumentaciją, negali būti laikomos atsakingomis už tai, kad ginčo objektų koroziškumo lygis išaugo dėl ieškovės netinkamai vykdomos ūkinės veiklos statiniuose.

Ketvirta, nors apeliantė teigia, kad teismas neatskleidė konkretaus ryšio tarp 2016 m. fiksuotų korozijos požymių ir ginčo korozijos defektų, tačiau, viena vertus, šie apeliantės argumentai savaime nepaneigia pirmiau nustatytų aplinkybių, kad korozijos atsiradimą galėjo lemti netinkama pastatų eksploatacija ir netinkamai vykdomi technologiniai procesai pastatuose. Kita vertus, kaip matyti iš ieškovės pateiktos 2023 m. liepos 20 d. Esamo statinio plieninių konstrukcijų tyrimo ataskaitos, kuria ieškovė vadovaujasi, siekdama pagrįsti korozijos defektą (t. 6, b. l. 658–846), ekspertai M. S. ir A. Kvederas atliko tyrimą, kurio metu išnagrinėjo 11 statinio apžiūros aktų laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2022 m. gegužės 26 d. (aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatė, kad komposto rafinavimo ir brandinimo pastate tarp kitų defektų buvo nurodytos statinio metalinių konstrukcijų korozija bei kitų gaminių metalinių paviršių (vartų ir kt.) korozija (žr. ataskaitos 48 psl.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ginčo korozijos defektai nebuvo pastebėti dar 2016 m. ant statinio metalinių konstrukcijų ir kitų gaminių metalinių paviršių.

Nors apeliantė teigia, kad sprendime nepagrįstai buvo vadovaujamasi eksperto E. L. parengta išvada, nes jis neturi reikiamos kvalifikacijos, tačiau priešingai, E. L. yra įgijęs reikiamą kvalifikaciją. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad: Ekspertinę išvadą surašęs E. L. nuo 2013 m. spalio 3 d. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą; teismo eksperto kvalifikacija – statinio ekspertizė; 2017 m. išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suteikta teisė eiti statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas ir negyvenamuosiuose pastatuose; 2017 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės įsakymu Nr. 1R-303 E. L. patvirtinta papildomai įgyta kvalifikacija – jis turi teisę atlikti teismo eksperto pareigas gamybos ir pramonės paskirties; E. L. kvalifikacija: Statybos inžinerijos bakalauras, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, 2003 m. ir Statybos inžinerijos magistras, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas, 2005 m. VĮ SPSC Kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini). Suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo ir statinio ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Nors, kaip minėta šios nutarties 104 punkte, E. L. 2026 m. sausio 27 d. teismo posėdyje pripažino, kad neturi kompetencijos projektavimo srityje, tačiau tai nereiškia, jog, eksperto E. L. kvalifikacija neatitinka nagrinėjamos bylos ginčui (pvz., sprendžiant dėl koroziškumo kriterijaus) reikiamas žinias, atitinkamai nereiškia, kad teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentas, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad dėl netinkamai parinktos statinių vidaus koroziškumo aplinkos kategorijos ginčo statiniuose pasireiškė korozijos defektas. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės paremti teismo ekspertų ir ieškovės pateiktų specialistų ekspertinėmis išvadomis, neįvertinus kitų byloje esančių duomenų visumos, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl kelio defekto

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog kelio defektams taikytinas 5 metų garantinis terminas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, nes kelio defekto priežastis yra uždengtame sluoksnyje, o tai atitinka paslėptų darbų sąvoką. Apeliantės įsitikinimu, defektas pasireiškė uždengtame kelio sluoksnyje, todėl tai yra paslėptas darbas. Šis vertinimas pateiktas tiek Teismo ekspertizės akte, tiek E. L. išvadoje. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Bylos duomenimis nustatyta, kad statinio projekte „Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo statinių (duomenys neskelbtini), statybos projektas. II etapas. Mechaninio ir biologinio apdorojimo pastatų, saugojimo stoginės ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statyba, VI tomas, Susisiekimo dalis“ numatyta įrengti kelią už mechaninio rafinavimo pastato ir biologinio apdorojimo pastato. Kelio danga turėjo susidaryti iš: žvyro sluoksnio (5 cm), žvyro pagrindo sluoksnio (12 cm) ir šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio (30 cm) (t. 66, b. l. 11–19). Rangos sutarties pagrindu Kauno MBA buvo pastatytas kelias už mechaninio rafinavimo pastato ir biologinio apdorojimo pastato, kuris buvo užbaigtas 2015 m. gruodžio 11 d. (t. 4, b. l. 140–142) ir perimtas 2015 m. gruodžio 22 d. (t. 1, b. l. 143). Eksploatuojant kelią paaiškėjo ir 2022 m. liepos 26 d. Statinių apžiūros defektiniame akte užfiksuota, kad kelias už mechaninio ir biologinio pastatų (kelio pagrindai ir danga neatitinka projekto techninių sprendinių) yra nepravažiuojamas, o tai komplikuoja ir apsunkina mechaninio ir biologinio pastatų ir prie jų sumontuotų įrenginių tinkamą priežiūrą, užtikrinant priešgaisrinę saugą. Ieškovės techninis prižiūrėtojas 2022 m. liepos 26 d. Statinių apžiūros defektiniame rašte nurodė, kad projekte šis kelias suprojektuotas (priskirtas) prie pagrindinių transporto judėjimo ašių sklype, todėl daroma išvada, kad šiam keliui galimai parinkta kelio konstrukcija, neatitinka projekte numatytų sprendinių. Apie šį defektą Atsakovei 1 pranešta 2022 m. rugpjūčio 2 d. raštu, pareikalaujant iki 2022 m. spalio 18 d. pašalinti nurodytus defektus (t. 1, b. l. 355–357). Ieškovė nurodė, kad 2022 m. spalio mėnesį Atsakovė 1 buvo atvykusi šalinti kelio defektų, tačiau šis defektas ieškinio pareiškimo metu nėra pašalintas. Po ieškinio pateikimo ieškovė gavo PAGD KPGV VPPS 2023 m. sausio 20 d. nurodymą iki 2023 m. liepos 19 d. sutvarkyti kelią (t. 5, b. l. 17–19). Iš 2025 m. rugsėjo 24 d. Statinių apžiūros defektinio akto matyti, kad defektas buvo pašalintas ieškovės lėšomis (t. 70, b. l. 47–49).

Dėl kelio defekto garantinio termino byloje pateiktos ekspertų (specialistų) išvados:

Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad „Kelias buvo nepravažiuojamas“ nurodytiems darbams turėtų būti taikomi tokie garantiniai terminai: įrengto kelio viršutinei dangai (sutankinimui, storiui, nuolydžiams ir t.t.) turėtų būti taikomas 5 metų garantinis terminas; įrengto kelio pagrindo sluoksniams, paviršinio vandens drenažo įrengimui turėtų būti taikomas 10 metų garantinis terminas (išvada Nr. 17.1). Teismo ekspertai, atsakydami į klausimą, koks kelio defekto atsiradimo laikas ir kada minėtas defektas galėjo būti nustatytas, pastebėtas, nurodė, kad: nurodyto defekto atsiradimo laiku laikytinas kelio įrengimo darbų užbaigimo momentas; nurodyti defektai galėjo ir turėjo būti nustatyti atliekant einamąją statybos darbų techninę priežiūrą ir galutinį kelio priėmimą (išvada Nr. 16.1); kelio eksploatacijos metu nurodytas defektas galėjo būti pastebėtas, kaip pasekmė, pastebėjus telkšantį stovintį vandenį kelio dangoje ir besiformuojančias kelio provėžas (išvada Nr. 16.2). Teismo ekspertai atsakydami į minėtus klausimus, papildomai paaiškino, kad pagrindine nepravažiuojamo kelio defekto priežastimi laikytinas statybos darbų metu netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas. Dėl šios priežasties kelio dangose nepasišalina ir kaupiasi paviršinis lietaus vanduo. Prie šio defekto atsiradimo ir vystymosi taip pat prisideda statybos darbų metu nesuformuoti darbo projekto projektiniuose sprendiniuose nurodyti kelio dangos nuolydžiai, kelio dangos aukštis ir vandens nuvedimo grioviai (t. 69, b. l. 112–178).

Ekspertas E. L. Ekspertinėje išvadoje, atsakydamas į klausimą, koks garantinis terminas taikomas ieškovės nurodyto defekto „Kelias buvo nepravažiuojamas“ darbams, nurodė, kad kelio defektų atsiradimą nulėmė ieškovės veiksmai, susiję su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra, t. y. dėl nepriežiūros atsiradusioms pažaidoms ant kelio viršutinės dangos. Įrengto kelio viršutinei dangai taikoma 5 metų garantija, nes tai nėra paslėptas daiktas (išvada Nr. 20). Ekspertas, atsakydamas į klausimą, kieno veiksmai lėmė nurodyto defekto atsiradimą, paaiškino, kad kelio defektų atsiradimą nulėmė ieškovės veiksmai, susiję su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra, nes viršutinio (dėvimojo) žvyro dangos sluoksnio savalaikis tvarkymas bei priežiūra apsaugo pagrindo sluoksnius. Apžiūros metu užfiksuota, kad nebuvo prižiūrimas viršutinis (dėvimasis) žvyro dangos sluoksnis ir nebuvo tinkamai tvarkomos atsiradusios pažaidos, o buvo važinėjama toliau, kol privažiavimo kelias tapo nepravažiuojamu ir buvo sugadinti ne tik viršutinis, bet ir pagrindo sluoksniai. Objektas buvo įregistruotas 2015 m. gruodžio 11 d. Statybos užbaigimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuris valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2015 m. gruodžio 21 d.; UAB „Statybos procesų valdymas“ specialistai objekto apžiūrą atliko 2023 m. gegužės 29 d., iki kurios žvyro dangos kelias, reikalaujantis nuolatinės priežiūros, buvo eksploatuojamas net 8,5 metų. Žvyro dangos kelias reikalauja nuolatinės priežiūros, o nuolat važinėjant sunkiuoju transportu ir neatliekant kelio priežiūros, pažeidžiama ne tik važiuojamoji viršutinė kelio danga, bet ir jos pagrindai (t. 71, b. l. 51–75).

Ekspertinio tyrimo akte pateikta tuo metu fiksuota kelio būklė ir nurodyta, kad apžiūros metu užfiksuoti privažiuojamo kelio konstrukcijos pažeidimai, bet apžiūros metu kelias buvo pravažiuojamas. Kelio defektą nulėmė ieškovės veiksmai, susiję su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra, nes viršutinio (dėvimojo) žvyro dangos sluoksnio savalaikis tvarkymas bei priežiūra apsaugo pagrindo sluoksnius. Apžiūros metu užfiksuota, kad nebuvo prižiūrimas viršutinis (dėvimasis) žvyro dangos sluoksnis ir nebuvo tinkamai tvarkomos atsiradusios pažaidos (atliktas tik dangos lyginimas), o buvo važinėjama toliau kol privažiavimo kelias tapo nepravažiuojamu ir buvo sugadinti ne tik viršutinis, bet ir pagrindo sluoksniai. Įrengto privažiavimo kelio viršutinei dangai numatyta 5 metų garantija, nes tai nėra paslėptas darbas. Įrengto privažiavimo kelio pagrindo sluoksniams numatyta 10 metų garantija, nes tai yra paslėpti darbai (t. 4, b. l. 132–162).

Taigi, nurodytose ekspertų išvadose (žr. 125.1–125.3 papunkčius) yra skirtingai vertinamas kelio defekto garantinis terminas. Teismo ekspertų vertinimu, pagrindine nepravažiuojamo kelio defekto priežastimi laikytinas statybos darbų metu netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas ir toks trūkumas turėtų būti laikomas paslėptu, o atsiradusiems kelio defektams taikytinas 10 metų garantinis terminas. Ekspertas E. L. tiek Ekspertinėje išvadoje, tiek Ekspertinio tyrimo akte kelio defektus siejo su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra ir dėl to sugadintu viršutiniu (dėvimuoju) žvyro dangos sluoksniu, todėl atsiradusiems kelio defektams turėtų būti taikomas 5 metų garantinis terminas.

Nagrinėjamų atveju ginčo kelias buvo pastatytas 2025 m. gruodžio 11 d. ir ieškovės priimtas naudoti 2015 m. gruodžio 22 d. (žr. šios nutarties 51 punktą). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kelio priėmimo metu ieškovės atstovas ar FIDIC inžinierius būtų kėlę klausimą dėl nekokybiškai atliktų kelio įrengimo darbų ar dėl to, jog kelio pagrindai ir danga neatitinka techninių sprendinių, o kelio defektus ieškovės statinių techninis prižiūrėtojas fiksavo tik 2022 m. liepos 26 d. Statinių apžiūros defektiniame akte (žr. šios nutarties 55 punktą), t. y. praėjus 6,5 metų nuo kelio priėmimo (nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. liepos 26 d.), nurodydamas, jog kelias už mechaninio ir biologinio pastatų yra nepravažiuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybės nepatvirtina, kad nurodyti kelio defektai šiuo atveju atitinka paslėptų statybos darbų sąvoką, nes jie galėjo būti nustatyti ieškovei ar FIDIC inžinieriui atidžiai apžiūrint daiktą, ar eksploatacijos pradžios metu, kai ant kelio dangos stovėjo telkšantis vanduo ir besiformavo kelio provėžos. Tai patvirtino ir teismo ekspertai Teismo ekspertizės akte nurodydami, kad: nurodyto defekto atsiradimo laiku laikytinas kelio įrengimo darbų užbaigimo momentas; nurodyti defektai galėjo ir turėjo būti nustatyti atliekant einamąją statybos darbų techninę priežiūrą ir galutinį kelio priėmimą; kelio eksploatacijos metu nurodytas defektas galėjo būti pastebėtas, kaip pasekmė, pastebėjus telkšantį stovintį vandenį kelio dangoje ir besiformuojančias kelio provėžas (išvada Nr. 16.2). (žr. šios nutarties 132.1 papunktį). Nors Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad įrengto kelio pagrindo sluoksniams, paviršinio vandens drenažo įrengimui turėtų būti taikomas 10 metų garantinis laikotarpis, nes šie darbai yra paslėpti atliekant kitus kelio įrengimo darbus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste toks kelio defektas (netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas) neatitinka paslėptų statybos darbų sąvokos (žr. šios nutarties 84 punktą), nes, kaip minėta, jis galėjo būti pastebėtas užsakovui nesunkiai prieinamomis priemonėmis, tinkamai jį apžiūrėjus kelio darbų priėmimo metu ar eksploatuojant jį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju taikytinas bendrasis 5 metų garantinis terminas, skaičiuotinas nuo 2015 m. gruodžio 22 d.

Kadangi ieškovė į Atsakovę 1 dėl kelio defektų ir jų pašalinimo kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 2 d. (t. 1, b. l. 355), t. y. praėjus 5 metų garantiniam terminui, todėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl šios dalies buvo pagrįstai atmesti. Nepaisant to, teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų rangovų atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių (ne)buvimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Teismo ekspertizės akto turinys leidžia nuspręsti, jog abu statybos dalyviai (ieškovė ir atsakovės) yra vienodai atsakingi už ieškinyje nurodytų kelio defektų atsiradimą; Teismo ekspertizės akto turinys leidžia daryti išvadą, kad kelio statybos darbai buvo atlikti nesilaikant darbo projekte numatytų projektinių sprendinių, kuomet statybos darbų metu buvo netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas, tačiau Teismo ekspertizės akto kita argumentų grupė, iš esmės sutampanti su Ekspertinio tyrimo akte nurodytomis aplinkybėmis, rodo, kad kuomet nebuvo prižiūrimas viršutinis (dėvimasis) žvyro dangos sluoksnis ir nebuvo tinkamai tvarkomos atsiradusios pažaidos (atliktas tik dangos lyginimas), kelyje telkšantis vanduo, besiformuojančios kelio provėžos ir kelio sluoksnių tarpusavio maišymasis, yra nurodytų defektų pasekmė.

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, jog Atsakovė 1 įrodė jos atsakomybę dėl kelio defekto eliminuojančius faktus: teismo paskirti ekspertai nustatė, kad kelio defekto priežastis yra paslėptame sluoksnyje, todėl kelio viršutinio sluoksnio tariama nepriežiūra neturi reikšmės defekto pasireiškimui; nepriklausomai nuo viršutinio sluoksnio priežiūros, priežiūra nebūtų pašalinusi drenažo problemos; kelio defektus lėmė ne kelio eksploatavimas ar tariama jo nepriežiūra, o paslėptame sluoksnyje esanti problema – netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas; Atsakovė 1 sprendime nurodytu laikotarpiu atliko statinių priežiūrą, todėl sprendimo išvados, kad ieškovė laiku nesikreipė dėl defekto šalinimo, yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Specialių statybos žinių turintys asmenys, ekspertai pateikė išvadas:

2023 m. birželio 23 d. UAB ,,Statybos proceso valdymas“ atliko Kauno komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) statinių ekspertinį tyrimą ir surašė Ekspertinio tyrimo aktą (ekspertinio tyrimo vadovas – ekspertas E. L.). Atsakant į klausimą, ar egzistuoja ieškinio dalyje „Kelias yra nepravažiuojamas“ nurodyti defektai, buvo nurodyta, kad apžiūros metu užfiksuoti privažiavimo kelio konstrukcijos pažeidimai, bet apžiūros metu kelias buvo pravažiuojamas (išvada Nr. 14). Atsakant į klausimus, kokios yra šių defektų atsiradimo priežastys ir, ar defektų atsiradimą nulėmė Atsakovės 1 veikimas (neveikimas), ieškovės veikimas (neveikimas), ar kiti veiksniai, buvo nurodyta, kad kelio defektų atsiradimą nulėmė ieškovės veiksmai, susiję su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra, nes viršutinio (dėvimojo) žvyro dangos sluoksnio savalaikis tvarkymas bei priežiūra apsaugo pagrindo sluoksnius. Apžiūros metu užfiksuota, kad nebuvo prižiūrimas viršutinis (dėvimasis) žvyro dangos sluoksnis ir nebuvo tinkamai tvarkomos atsiradusios pažaidos (atliktas tik dangos lyginimas), o buvo važinėjama toliau kol privažiavimo kelias tapo nepravažiuojamu ir buvo sugadinti ne tik viršutinis, bet ir pagrindo sluoksniai (išvada Nr. 15). Atsakant į klausimą, kokie racionaliausi šių defektų šalinimo būdai, buvo nurodyta, kad racionaliausias privažiavimo kelio defektų tvarkymas būtų privažiavimo kelio viršutinės žvyro dangos išlyginimas, papildymas skalda iki projektinio storio ir nuolydžių bei tinkamas sutankinimas (išvada Nr. 16) (t. 4, b. l. 132–162).

Teismo ekspertizės akte atsakant į klausimus kokios priežastys lėmė ieškovės nurodyto defekto „Kelias buvo nepravažiuojamas“ atsiradimą (identifikuojant ar defekto atsiradimą lėmė netinkami projektiniai sprendiniai, netinkamai vykdyti statybos darbai, ar netinkama kelio priežiūra), ar nurodyti darbai buvo atlikti laikantis rangos sutarties, projektinės dokumentacijos ir kitų, statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nurodyta, kad nurodyto defekto atsiradimą lėmė netinkamai vykdyti statybos darbai (išvada Nr. 15.1), nurodyti statybos darbai buvo atlikti nesilaikant darbo projekte numatytų projektinių sprendinių (išvada Nr. 15.2). Teismo ekspertai papildomai paaiškino, kad esminė aplinkybė atsakant į minėtus klausimus yra ta, kad atliekant objekto apžiūrą 2024 m. birželio 20 d., nurodytas kelio ruožas Kauno MBA už mechaninio rafinavimo pastato ir biologinio apdorojimo pastato buvo perdarytas. O kaip matyti iš 2023 m. gegužės 29 d. nuotraukos: yra neužtikrinamas paviršinio ir gruntinio vandens nuvedimas, aiškiai matomas stovintis vanduo, t. y. tinkamai nesuformuotas paviršinio vandens drenažas; nesuformuoti kelio dangos nuolydžiai, kaip numatyta darbo projekte; kelio dangos viršutinės dangos ir besiribojančio augalinio sluoksnio faktinių aukščių skirtumas neatitinka numatyto darbo projekte; matomai neteisingai suformuoti vandens nuvedimo grioviai. Dėl nurodytų priežasčių paviršinis vanduo po lietaus nepasišalina, susikaupia kelio pagrinduose ir dangoje, sumažina jų laikomąją galią. Formuojasi provėžos, kelio sluoksniai maišomi tarpusavyje, toliau mažėja kelio laikomoji galia. Teismo ekspertai, atsakydami į klausimus, koks defekto atsiradimo laikas ir kada minėtas defektas galėjo būti nustatytas, pastebėtas, nurodė, kad nurodyto defekto atsiradimo laiku laikytinas kelio įrengimo darbų užbaigimo momentas. Nurodyti defektai galėjo ir turėjo būti nustatyti atliekant einamąją statybos darbų techninę priežiūrą ir galutinį kelio priėmimą (išvada Nr. 16.1), kelio eksploatacijos metu nurodytas defektas galėjo būti pastebėtas, kaip pasekmė, pastebėjus telkšantį stovintį vandenį kelio dangoje ir besiformuojančias kelio provėžas (išvada Nr. 16.2). Teismo ekspertai atsakydami į klausimą, kieno veiksmai (neveikimas) lėmė nurodyto defekto atsiradimą, nurodė, kad nurodyto defekto atsiradimą lėmė netinkamai atlikti kelio įrengimo statybos darbai (išvada Nr. 18.1) (t. 69, b. l. 112–178).

Ekspertas E. L. 2026 m. sausio 5 d. Ekspertinėje išvadoje atsakydamas į klausimus, kokios priežastys lėmė ieškovės nurodyto defekto „Kelias buvo nepravažiuojamas“ atsiradimą (identifikuojant, ar defekto atsiradimą lėmė netinkami projektiniai sprendiniai, netinkamai vykdyti statybos darbai, ar netinkama kelio priežiūra), ar nurodyti darbai buvo atlikti laikantis rangos sutarties, projektinės dokumentacijos ir kitų, statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat kieno veiksmai (neveikimas) lėmė nurodyto defekto atsiradimą, nurodė, kad kelio defektų atsiradimą nulėmė ieškovės veiksmai (neveikimas), susiję su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra (išvados Nr. 18 ir 21). Papildomai paaiškino, kad viršutinio (dėvimojo) žvyro dangos sluoksnio savalaikis tvarkymas bei priežiūra apsaugo pagrindo sluoksnius, tačiau apžiūros metu užfiksuota, kad nebuvo prižiūrimas viršutinis (dėvimasis) žvyro dangos sluoksnis ir nebuvo tinkamai tvarkomos atsiradusios pažaidos, o buvo važinėjama toliau, kol privažiavimo kelias tapo nepravažiuojamu ir buvo sugadinti ne tik viršutinis, bet ir pagrindo sluoksniai. Apžiūros metu, kuri buvo atlikta 2023 m. gegužės 29 d. buvo užfiksuota, kad kelias buvo pravažiuojamas. Ekspertas, atsakydamas į klausimus, koks ieškovės nurodyto defekto „Kelias buvo nepravažiuojamas“ atsiradimo laikas ir kada minėtas defektas galėjo būti nustatytas, pastebėtas, nurodė, kad tinkamai prižiūrint kelią jo defektai turėjo būti pastebėti ir užfiksuoti priežiūros žurnaluose bent kartą per metus (išvada Nr. 19) (t. 71, b. l. 51–75).

Taigi, ekspertai, atlikę ekspertinius tyrimus dėl ieškovės nurodyto kelio defekto, iš esmės padarė skirtingas išvadas, aiškindami kokios priežastys lėmė kelio defekto atsiradimą. Ekspertas E. L. tiek Ekspertinio tyrimo akte, tiek Ekspertinėje išvadoje nurodė, kad kelio defektų atsiradimą nulėmė ieškovės veiksmai (neveikimas), susiję su nepakankama privažiavimo kelio priežiūra, o teismo ekspertizę atlikę ekspertai V. R. ir S. Š. padarė išvadą, jog nurodyto defekto atsiradimą lėmė netinkamai vykdyti statybos darbai, kurie atlikti nesilaikant darbo projekte numatytų projektinių sprendinių.

Nors Teismo ekspertizės išvados, kad nurodyto defekto atsiradimą lėmė tai, jog statybos darbai buvo atlikti nesilaikant darbo projekte numatytų projektinių sprendinių („nesuformuoti kelios dangos nuolydžiai, kaip numatyta darbo projekte; kelio dangos viršutinės dangos ir besiribojančio augalinio sluoksnio faktinių aukščių skirtumas neatitinka numatyto darbo projekte; neteisingai suformuoti vandens nuvedimo grioviai“), tačiau šios teismo ekspertų išvados padarytos vadovaujantis 2023 m. gegužės 29 d. fotofiksacija, t. y. nuotrauka, kuri padaryta praėjus 7,5 metų po kelio priėmimo. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės neleidžia daryti objektyvią išvadą, kad nurodyto kelio defekto atsiradimą lėmė netinkamai vykdyti statybos darbai ar nesilaikant darbo projekte numatytų projektinių sprendinių. Kita vertus, net ir vertinant, kad kelio defektas susiformavo dėl to, jog buvo netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas, tai savaime neleidžia nuspręsti, kad būtent tik atsakovės yra atsakingos, jog kelias tapo nepravažiuojamas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė prižiūrėjo kelio dangą, t. y. atsiradus kelio pažaidoms, ėmėsi priemonių jas tvarkyti, o ne toliau naudotis tol, kol kelias tapo nepravažiuojamu ir buvo sugadinti ne tik viršutinis, bet ir kiti sluoksniai. Nors apeliantė, cituodama Teismo ekspertizės aktą, apeliaciniame skunde nurodė, kad įprastiniai kelio priežiūros darbai (viršutinio dėvimojo žvyro dangos sluoksnio išlyginimas) neduotų teigiamo rezultato, nes būtų šalinama tik pasekmė, o ne atsiradimo priežastis, tačiau šiuo atveju ieškovė ne tik nesiėmė priemonių prižiūrėti kelią, bet ir 6,5 metų nesikreipė į atsakoves, siekdama, kad būtų pašalintos jos nurodomos defektų atsiradimo priežastys (netinkamai suformuotas paviršinio vandens drenažas), nors esant netinkamai suformuotam paviršinio vandens drenažui, toks trūkumas turėtų išryškėti kelio eksploatacijos metu. Tai iš esmės patvirtino ir teismo ekspertai Teismo ekspertizės išvadose Nr. 16.1 ir 16.2.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Teismo ekspertizės akte nurodomą išvadą, kad kelio defektai galėjo ir turėjo būti nustatyti atliekant einamąją statybos darbų techninę priežiūrą ir galutinį kelio priėmimą. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta šios nutarties 134 punkte, nors kelias Kauno MBA už mechaninio rafinavimo pastato ir biologinio apdorojimo pastato buvo užbaigtas 2015 m. gruodžio 11 d. ir perimtas 2015 m. gruodžio 22 d., tačiau nebuvo nustatyti jokie esminiai trūkumai, o kelio defektai išryškėjo tik 2022 m. liepos 26 d. Taigi, po 2015 m. gruodžio 22 d. kelias eilę metų buvo sėkmingai eksploatuojamas (nereiškiant pretenzijų atsakovėms).

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad Atsakovės 1 atstovas penkerius metus (2015–2020 m.) prižiūrėjo ginčo statinius, todėl jeigu būtų pastebėjęs netinkamą statinių priežiūrą, būtų informavęs, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė prižiūrėjo savo statinius. Priešingai, tokios nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad kol 5 metus Atsakovės 1 atstovas prižiūrėjo ginčo statinius, tol kelio defektai nebuvo pasireiškę, nes kelias buvo prižiūrimas ir tvarkomas, o kelio defektai išryškėjo praėjus 6,5 metų nuo jo eksploatacijos pradžios, t. y. tada, kai Atsakovės 1 atstovas jo neprižiūrėjo.

Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog nurodomiems defektams taikytinas 5 metų garantinis terminas, o atsakovės įrodė savo atsakomybę šalinančias aplinkybes, teisėjų kolegija toliau nepasisako dėl išvestinių ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų (dėl įpareigojimo šalinti defektus, dėl kelio defekto šalinimo išlaidų priteisimo, dėl baudų priteisimo).

Dėl sprendimo (ne)prieštaringumo

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Viena vertus, teismas sprendime nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nekonkretūs, kita vertus, atsisakė priimti patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė siekė sukonkretinti savo reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio (žr. skundžiamo sprendimo 14–15 psl.), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio konstrukcija yra neaiški ir nekonkreti – nėra išgryninta defektų lokalizacija, kiekis, o visas dėmesys sutelkiamas ir yra suabsoliutinamos baudos už defektų nepašalinimą; taip suformuluoti ieškinio reikalavimai buvo išlikę ir 2026 m. sausio 22 d. patikslintame ieškinyje, kurį teismas atsisakė priimti; esant taip toli pažengusiam procesui, ir, kaip teisingai pastebėjo trečiojo asmens atstovas, esant tokiam brangiam procesui, bylos nutraukimas dėl nekonkrečių reikalavimų, prieštarautų civilinio proceso paskirčiai ir tikslams, nepasisakius dėl pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškinio reikalavimai stokoja konkretumo, tačiau tiek iš ieškinio pagrindo ir dalyko, tiek iš atsiliepimų turinio matyti, kad ginčo nagrinėjimo ribos šalims buvo aiškios, o duomenų, jog šios nutarties 144 punkte minimos aplinkybės apribojo šalių teisę įrodinėti, apeliantė nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Todėl teismo atkreiptas dėmesys dėl ieškinio dalyko abstraktumo, savaime nesudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar nuspręsti, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas yra neteisingas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi, nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 97 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek Atsakovė 1, tiek trečiasis asmuo pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka, priteisimo. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, Atsakovė 1 ir trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Atsakovė 1 pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 11 979 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (t. 77, b. l. 57–62). Trečiasis asmuo pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (2026 m. rugsėjo 7 d. prašymas Nr. DOK-20041).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, tačiau kompleksiškai įvertinus šalių veiksmus bylinėjimosi procese, taip pat byloje spręstinų klausimų pobūdį (byloje nagrinėjami rangos teisiniai santykiai, sprendžiami klausimai, susiję su kelių nekilnojamojo turto objektų garantiniu laikotarpiu atsiradusiais defektais, kiekvienam defektui taikytinu garantiniu terminu, atsakomybe už atsiradusius defektus, defektų šalinimo išlaidų priteisimu, baudų už kiekvieną iš nustatytų defektų nepašalinimą skyrimu), apimtis (visą elektroninės bylos medžiagą sudaro 77 tomai; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 75 tomai; ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurio apimtis siekia 72 lapai; Atsakovė 1 pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kurio apimtis – 53 lapai; trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis siekia 13 lapų), reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti šalys naudojosi atitinkamos srities ekspertų paslaugomis, tai, kad civilinė byla buvo nagrinėjama daugiau nei tris metus (pradinis ieškinys pateiktas 2023 m. sausio 13 d.), konstatuotina, kad nagrinėjama byla yra pakankamai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, be to, didelės apimties, joje gausu faktinių aplinkybių, šalių atstovai parengė ir pateikė teismui daug ir didelės apimties procesinių dokumentų (įskaitant apeliacinį skundą ir atsiliepimus į apeliacinį skundą), o tai lėmė darbo laiko sąnaudas, atitinkamai ir išlaidų dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nusprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kai teismas gali priteisti daugiau išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose. Atitinkamai iš ieškovės Atsakovei 1 ir trečiajam asmeniui naudai priteistinos visos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 300092998, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, 11 979 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Kauno regiono atliekų tvarkymo centro, juridinio asmens kodas 300092998, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroterra“, juridinio asmens kodas 300151329, 2 994,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.