Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens E. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vedina“ ieškinį atsakovui likviduojamai statybos-remonto uždarajai akcinei bendrovei „Ersta“ dėl skolos pagal statybos rangos sutartį priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys – E. K. ir S. D.

Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos darbų priėmimo ir apmokėjimo.

2000 m. spalio 27 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15 (toliau – rangos sutartis), pagal kurią ieškovas BUAB „Vedina“ (rangovas) įsipareigojo iki 2001 m. vasario 28 d. atlikti pastatų šildymo, vidaus ir lauko vandentiekio, vidaus ir lauko nuotekų, vėdinimo, šilumos tiekimo į kaloriferius, šilumos įvadų, apskaitos mazgų ir automatikos įrengimo ir derinimo darbus už 400 000 Lt bei pateikti visą santechnikos darbų dokumentaciją, dengtų darbų ir komunikacijas eksploatuojančių organizacijų pažymas, o atsakovas UAB „Ersta“ (generalinis rangovas) – atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Ieškovas pagal rangos sutartį atliko dalį darbų už 221 061 Lt, už juos atsakovas atsiskaitė. Ieškovas pateikė atsakovui 2001 m. birželio 28-29 d. įvykdytų statybos darbų aktus už 29 007 Lt (2001 m. liepos 2 d. PVM sąskaitą-faktūra Nr. 2704447). Atsakovas šiuos aktus pasirašė, nenurodė jokių darbų trūkumų ar defektų, tačiau už birželio mėnesį atliktus statybos darbus nesumokėjo. 2001 m. rugsėjo 25 d. atsakovas sudarė statybos rangos sutartį su UAB „Vėsa ir partneriai“, kuri užbaigė ieškovo pradėtus statybos darbus. 2002 m. spalio 21 d. ieškovas sudarė su UAB „Intrum Justitia“ debitorinių įsiskolinimų priežiūros sutartį dėl 29 007 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo už atliktus 2001 m. birželio mėnesį statybos darbus, tačiau skola nebuvo išieškota. 2006 m. birželio 23 d. ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Ieškovo įmonės bankroto administratorius, nustatęs, kad atsakovas nesumokėjo ieškovui už 2001 m. birželio mėnesį atliktus statybos darbus, 2007 m. lapkričio 27 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovui 29 007 Lt skolos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais 2001 m. birželio 28-29 d. atliktų statybos darbų aktus kaip sudarytus dėl ieškovo apgaulės; priteisti jam iš ieškovo 162 000 Lt nuostolių, patirtų šalinant ieškovo darbų trūkumus, bei 11 053,05 Lt už generalinio rangovo suteiktas paslaugas. Jis teigia, kad ieškovas pagal 2001 m. birželio 28-29 d. atliktų darbų aktus už 2001 m. birželio mėnesį neatliko dalies darbų, o kitą dalį atliko netinkamai. Ieškovas nuslėpė nuo atsakovo, kad ne visi aktuose nurodyti darbai yra atlikti, o atliktieji turi paslėptų trūkumų. Atsakovas sudarė statybos rangos sutartį su kitu rangovu ieškovo neužbaigtiems darbams atlikti ir atliktų darbų trūkumams taisyti, patirdamas 162 000 Lt nuostolių. Pagal rangos sutarties 4.8 punktą ieškovas taip pat turi sumokėti atsakovui 5 proc. nuo įvykdytų darbų sumos už suteiktas paslaugas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta faktą, jog ieškovas neatliko visų rangos sutartyje nurodytų darbų ir nepateikė atsakovui santechnikos darbų dokumentacijos, dengtų darbų ir komunikacijas eksploatuojančių organizacijų pažymų, be kurių objekto pridavimas Valstybinei komisijai yra negalimas. Dėl to ieškovas neturi teisės reikalauti atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, nes rangos sutarties dalykas taip pat yra santechnikos darbų dokumentacijos, dengtų darbų ir komunikacijas eksploatuojančių organizacijų pažymų pateikimas. Kadangi rangos sutarties galutinis rezultatas nebuvo pasiektas – darbai Valstybinei komisijai nebuvo priduoti, tai nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl skolos priteisimo pagal 2001 m. birželio 28-29 d. atliktų darbų priėmimo aktus, nes atsakovas neturi pareigos visiškai atsiskaityti su ieškovu pagal sutartį (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra pagrindo tenkinti ir priešieškinio reikalavimo dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, nes šalys nebuvo sutarusios prie kiekvieno atliktų darbų akto pateikti ir santechnikos darbų dokumentacijos, dengtų darbų ir komunikacijas eksploatuojančių organizacijų pažymų, o šiuose aktuose nurodytų darbų kiekio ar kokybės neatitikties atsakovas neįrodė. Ieškovui nutraukus darbus, atsakovas sudarė rangos sutartį su UAB „Vėsa ir partneriai“, kuri tęsė ieškovo pradėtus, tačiau nebaigtus darbus, už kuriuos atsakovas nebuvo atsiskaitęs su ieškovu. Atsakovas neįrodė, kad dalis iš UAB „Vėsa ir partneriai“ atliktų darbų buvo ieškovo darbų trūkumų šalinimas. Rangos sutarties 4.8 punkte nustatytas 5 proc. dydžio užmokestis mokamas tik už realiai suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas nenurodė jokių paslaugų, kurias jis suteikė ieškovui pagal rangos sutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 27 556,65 Lt už atliktus darbus ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos; iš ieškovo atsakovui priteisė 11 053 Lt už suteiktas paslaugas.

Teisėjų kolegija nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas 2001 m. birželio 28 d. pasirašė ieškovo pateiktus 2001 m. birželio 28-29 d. atliktų darbų priėmimo aktus, nenurodęs darbų trūkumų ar pastabų, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį jis vėliau darbų trūkumų faktu remtis negali. Atliktų darbų priėmimo aktai yra sutarties vykdymo dokumentai, kuriais įforminamas tarpinių darbų pridavimas ir jų priėmimas, ir atsakovo valia priimti juos be išlygų (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pranešė ieškovui apie atliktų darbų netinkamą kokybę ar kitus trūkumus, todėl jis neturi teisės atsisakyti atsiskaityti už 2001 m. birželio mėnesį atliktus ir aktais priimtus darbus (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Atsakovo 2001 m. lapkričio 21 d. pranešimas Nr. 01-236, 2001 m. gruodžio 6 d. pranešimas Nr. 01-252, 2001 m. gruodžio 12 d. pranešimas Nr. 01-257, 2001 m. gruodžio 13 d. pranešimas Nr. 01-259 ir 2002 m. kovo 21 d pranešimas Nr. 01-68 nelaikytini tinkamais pranešimais apie atliktų darbų trūkumus, nes jie yra susiję su ieškovo darbais, vykdytais po 2001 m. birželio 28-29 d. aktų pasirašymo. Šalys nebuvo sutarusios prie kiekvieno atliktų darbų akto pateikti ir santechnikos darbų dokumentacijos, dengtų darbų ir komunikacijas eksploatuojančių organizacijų pažymų, o atsakovas neįrodė ginčo aktuose nurodytų darbų kiekio ar kokybės neatitikties. Kadangi darbai pagal 2001 m. birželio 28-29 d. aktus yra faktiškai atlikti ir atsakovo priimti, atsiskaitymo terminas už juos yra suėjęs, tai ieškovas pagrįstai reikalauja už juos sumokėti. Ieškovas nepateikė atsakovui reikalingos dokumentacijos ir pažymų, be kurių objekto pridavimas yra negalimas, atsakovas pats atliko šiuos darbus, tai vertintina kaip jo suteiktos paslaugos pagal rangos sutartį, todėl iš ieškovo jam priteistina 11 053 Lt (5 proc. nuo sumokėtos pagal sutartį sumos).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo E. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sutarčių aiškinimo taisyklių, pažeidė CPK 185 straipsnį.

Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą rangos sutartį bei 2001 m. birželio 28-29 d darbų priėmimo-perdavimo dokumentus, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, šalių valią bei elgesį po darbų atlikimo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas atliko visus 2001 m. birželio 28-29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytus darbus ir turi teisę į jų apmokėjimą. Šalių elgesys po 2001 m. birželio 28-29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo patvirtina, kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovas nereikalaus atlyginimo už šiuos darbus, o atsakovas – šių darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Atsakovo pranešimai ieškovui apie darbų trūkumus yra būtent dėl 2001 m. birželio mėnesį atliktų darbų, nes po 2001 m. birželio 28-29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktų ieškovas jokių darbų nevykdė. Darbų trūkumus patvirtina statybos rangos sutartis su UAB „VĖSA ir partneriai“ tiems patiems darbams atlikti. Taigi šalys po sutarties vykdymo aiškiai susitarė, kad ne visi darbai atlikti, yra trūkumų, nepateikta dokumentacija, ieškovas nereikalaus darbų apmokėjimo iš atsakovo. Šis šalių susitarimas įgijo teisinę galią, šalys jo privalo laikytis ir vykdyti (CK 6.189 straipsnis). Ieškovas nereikalavo apmokėti už darbus ilgiau kaip šešerius metus, pripažindamas, kad dalis darbų neatlikta, o atliktieji turi trūkumų. Ieškinį dėl apmokėjimo už darbus pareiškė ieškovo bankroto administratorius, kuris nežino šalių susiklosčiusių santykių bei realios situacijos.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.662, 6.689 straipsnius, reglamentuojančius darbų priėmimą bei galimybę užsakovui (atsakovui) reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės vėliau nei darbų perdavimo momentu.

Teismas neįvertino, kad, esant paslėptiems darbų trūkumams, generalinis rangovas turi teisę pateikti pretenzijas dėl darbų trūkumų vėliau nei darbų priėmimo metu (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Reikalavimus dėl dokumentacijos, eksploatuojančių organizacijų pažymų nepateikimo atsakovas turėjo teisę reikšti vėliau nei priimdamas darbus, nes darbų priėmimo-perdavimo aktu, taip pat ir vėliau dokumentacija nebuvo perduota, nors pagal rangos sutartį rangovas turėjo pareigą pateikti statybos darbų dokumentaciją (rangos sutarties 4.7 punktas, CK 6.666 straipsnis). Statybos rangos darbų trūkumai gali būti akivaizdūs ir paslėpti. Paslėpti darbų trūkumai – defektai, atsiradę po darbų perdavimo-priėmimo, kurie negalėjo būti nustatyti priimant darbus. Pretenzijas dėl paslėptų trūkumų užsakovas turi teisę reikšti po darbų priėmimo per protingą laiką nuo trūkumų paaiškėjimo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Atsakovas ne kartą informavo ieškovą apie paslėptus darbų trūkumus, todėl turi teisę remtis nustatytais darbų trūkumais. Kai rangovas įvykdo tik dalį darbų, jis privalo pateikti darbų dokumentaciją dėl šios darbų dalies. Priešingu atveju negalima pripažinti, kad darbai atlikti visiškai ir rangovui priklauso apmokėti už juos (CK 6.671 straipsnis)

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo įrodymų pusiausvyros principo, nes, esant daugiau įrodymų, kad darbai (jų dalis) neatlikti, o atliktieji turi trūkumų, nepagrįstai sprendė, jog ieškovas turi teisę reikalauti apmokėti už visus darbus (CPK 185 straipsnis).

4. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas, nes nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas tas pačias faktines aplinkybes (dėl darbų atlikimo, trūkumų) vertina priešingai bei prieštarauja pats sau (CPK 263, 265 straipsniai).

Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovas nurodo, kad sutinka su skundo argumentais ir prašo skundą tenkinti.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad nepagrįstas skundo argumentas, jog ieškovas atsisakė reikalavimo teisės į atlyginimą už atliktus darbus. Priešingai, ieškovas 2002 m. spalio 21 d. sudarė debitorinių įsiskolinimų priežiūros sutartį dėl tarpininkavimo išieškant iš atsakovo skolą už atliktus darbus. Atsakovas buvo informuotas apie ieškovo finansines pretenzijas dėl atliktų darbų apmokėjimo. Rangos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių atsakovui teisę reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės po jų priėmimo. Atliktų darbų aktuose atsakovas jokių trūkumų ir defektų nenurodė, todėl jis neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. Bartkevičiaus firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008).

Vertindamas kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse formuojamas sutarčių aiškinimo taisykles, kasacinis teismas prieina prie išvados, jog šių teisės taikymo (aiškinimo) taisyklių laikytasi. Vien tai, kad ieškovas ilgą laiką įstatymo nustatyta tvarka nesiekė skolos iš atsakovo išieškojimo, negali būti vertinama kaip šalių susitarimas, jog ieškovas nereikalaus atlyginimo už šiuos darbus, o atsakovas – šių darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Šių kasatoriaus argumentų vertinimui yra reikšminga ir tai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas 2001 m. birželio 28-29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktais priimtus-perduotus darbus atliko su trūkumais.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad į bylą pateikti atsakovo pranešimai rangovui nepatvirtina atsakovo įrodinėjamų aplinkybių dėl 2001 m. birželio 28-29 d. priimtų-perduotų darbų trūkumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462/2002, 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo, o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro kasacijos dalyką, vadovaujantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Šios procesinės nuostatos reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus.

Dėl CK 6.662 straipsnio 4 dalies taikymo

Išvada, kad atsakovas neįrodė ieškovo atliktų darbų, priimtų-perduotų 2001 m. birželio 28-29 d. darbų priėmimo-perdavimo aktais, trūkumų, suponuoja, kad CK 6.662 straipsnio 4 dalies taikymas (aiškinimas) šios bylos kontekste yra neaktualus, todėl kasacinis teismas, atsakydamas į kasatoriaus argumentus dėl CK 6.662 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, tik pažymi, kad, įrodžius paslėptus trūkumus ir užsakovui tinkamai įvykužius prievolę apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, užsakovui atsiranda CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės. Tačiau, minėta, atsakovo teisė reikalauti iš ieškovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas atsiranda tik nustačius paslėptus trūkumus ir įrodžius šį faktą. Pripažinus, kad darbo trūkumai byloje neįrodyti, nėra teisinių pagrindų ir atsakovo teisėms, nustatytoms CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti.

Atsakovas, teikdamas argumentus dėl iš paslėptų darbų trūkumų konstatavimo užsakovui kylančių teisių, nurodo ir CK 6.689 straipsnyje įtvirtintas užsakovo teises kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę. Šioje normoje nustatytos bendrosios užsakovo teisės, kuriomis užtikrinama jo interesų ekonomiškiausiomis sąlygomis gauti kokybišką darbų rezultatą sulygtais terminais apsauga. Tačiau nagrinėjamu atveju teisinių santykių kvalifikavimui reikšmingos CK 6.662 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, nes byloje kilęs ginčas dėl darbų trūkumų, pastebėtų po priėmimo-perdavimo, ir atsakovo teisių apsaugos, kai nustatomi paslėpti darbų trūkumai, todėl kasacinis teismas pasisako tik dėl CK 6.662 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo taikymo bendrųjų sąlygų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme (CPK 79, 93 straipsniai). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1874,25 Lt. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyta, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis yra 1600 Lt (MMA – 800 Lt x 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija rekomenduotiną, jas mažina iki 1600 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniais iš kasatoriaus į valstybės biudžetą priteisiamos 111,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens E. K. ieškovui bankrutuojančiai UAB „Vedina“ ( juridinio asmens kodas 2483085) 1600 (vienas tūkstantis šeši šimtai litų) Lt išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš trečiojo asmens E. K. į valstybės biudžetą 111,95 (vienas šimtas vienuolika litų 95 centų) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.