Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. A. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. A. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kojora“ dėl paslėptų defektų šalinimo, tretieji asmenys H. M. projektavimo įmonė ir J. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. A. individuali įmonė (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kojora“ (toliau – ir atsakovė) per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaitoje nustatytus paslėptus trūkumus, laikantis šiems darbams nustatytų reikalavimų: išpjauti seno korpuso metalą ir sumontuoti naują 4 mm metalą, demontuoti nerūdijantį plieną, sumontuoti 2 mm nerūdijantį plieną, pagaminti ir sumontuoti sudėtingas metalo konstrukcijas, išmontuoti nesandarius laivo iliuminatorius, sumontuoti 11 iliuminatorių ir užsandarinti, atlikti elektros įrangos darbų demontavimo darbus ir elektros įrangos montavimo darbus bei defektų šalinimo aktu perduoti atliktus trūkumų šalinimo darbus ieškovei; 2) atsakovei per 1 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus laivo stovumo bandymų ataskaitoje nustatytų trūkumų, priteisti ieškovei iš atsakovės 89 840,08 Eur būsimų nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2015 m. gegužės 25 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančio laivo modernizavimo darbus vadovaudamasi darbų technine užduotimi (toliau – Sutartis). Pagal darbų priėmimo – perdavimo aktus atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė darbų už 88 330 Eur. 2019 m. gruodžio 12 d. laivo stovumo bandymų ataskaitoje (toliau – Ataskaita) nurodyta, kad laivo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, nes po rekonstrukcijos laivo svoris padidėjo 6,39 t (tapo sunkesnis 81 proc.) dėl palikto senojo laivo korpuso, kuris traktuojamas kaip paslėptas defektas. Taip pat nustatyti ir kiti paslėpti defektai: nesandarus laivo antstato iliuminatorius, surūdijusi nerūdijančio plieno triumo arka, kuri deklaruota 2 mm storio, faktiškai yra 1,5 mm storio. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę, reikalavo pašalinti defektus ir pateikti defektų šalinimo planą. Atsakovė pašalinti defektus atsisakė.

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys tapatus anksčiau tarp šalių išnagrinėtam ginčui pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 96 828,93 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. liepos 26 d., 137 427,46 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, turėdama pareigą gražinti nesąžiningai gautas Europos Sąjungos (toliau – ES) piniginės paramos lėšas, tuo pačiu ieškinio pagrindu ir dalyku inicijavo naują bylą tam, kad užvilkintų paramos lėšų grąžinimą ar jas nesąžiningai prisiteistų iš atsakovės. Teismas, įvertinęs ieškovės nesąžiningą elgesį, neturėtų ginti tokio asmens interesų. Techniniai laivo rekonstrukcijos sprendimai ir darbo brėžiniai parengti su ieškovės atstovo (savininko) T. A. žinia, jam dalyvaujant juos įgyvendinant, todėl negalima spręsti, kad kas nors paslėpta ir kad darbo rezultatas su trūkumais. Preliminari būsimų nuostolių paskaičiavimo sąmata ne tik neatitinka Sutarties 7.4 papunktyje numatytų reikalavimų dokumentui, pagal kurį turėtų būti atlyginama patirta žala, bet negali būti laikoma objektyvi, kadangi ją sudaręs asmuo neturi techninio išsilavinimo laivų statybos ar jų remonto srityje.

4. Trečiasis asmuo H. M. projektavimo įmonė (toliau – ir trečiasis asmuo) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovė iš atsakovės reikalavo priteisti 234 156,39 Eur, ir šis ieškinys turi tapatumo požymių. Ieškovės nurodomi trūkumai negali būti laikomi trūkumais, tuo labiau paslėptais. Ieškovės nurodomi trūkumų šalinimo darbai negali būti realiai atlikti dėl techniškai neišsprendžiamų dalykų, jų neapibrėžtumo bei prasilenkimo su logika. Ieškovė, reikalaudama išpjauti seno laivo korpuso metalą, nenurodo, kokia apimtimi ir kokiose vietose reikėtų tai padaryti, o, siekdama įpareigoti pagaminti ir sudėtingas metalo konstrukcijas, nenurodo, pagal kokius darbinius brėžinius reikėtų jas pagaminti ir pagal kokius techninius sprendinius reikėtų jas sumontuoti. Ieškovė ieškinį grindžia vieninteliu įrodymu – Ataskaita. Šio įrodymo įrodomoji galia kelia abejonių, nes laivo stovumas nustatomas asmenų, turinčių tam licenciją, pagal specialią metodiką, o duomenų, byloje patvirtančių vieną ar kitą, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nusprendė, kad ankstesnėje byloje išnagrinėtas ieškovės ieškinys ir šioje byloje pareikštas ieškinys, negali būti vertinami kaip tapatūs, kadangi ieškinių pagrindas nėra tas pats.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinyje kaip faktiniu pagrindu iš esmės remiasi vienintele aplinkybe – Ataskaita. Joje nurodyti, ieškovės manymu, paslėpti trūkumai perkelti į ieškinio reikalavimą. Ieškovė atsakovės atliktus darbus priėmė be išlygų, darbų perdavimo – priėmimo aktuose nenurodydama pastabų ar darbų trūkumų. Priėmusi darbus jų nepatikrinusi ir nustačiusi darbų trūkumus po jų priėmimo, ieškovė remtis darbų trūkumų faktu gali tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad vėliau nustatyti trūkumai darbų priėmimo metu nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai).

5. Teismas atkreipė dėmesį, kad laivo stovumas ir / ar plūdrumas nustatomas asmenų, turinčių tam licenciją, pagal specialią metodiką. Ieškovės pateiktoje Ataskaitoje parašyta, kad bandymo metu „buvo siekiama nustatyti faktinį laivo plūdrumą“. Laivo stovumas ir laivo plūdrumas nėra tapati sąvoka, todėl Ataskaitos negalima vienareikšmiškai pripažinti laivo stovumo ataskaita, nes bandymas atliekamas kita metodika. Antra, nustatant laivo stovumą turi būti sumontuota visa reikiama laivui plaukti įranga, variklis ir jo pagalbiniai įrenginiai, pagrindiniai bei pagalbiniai mechanizmai, navigacija, laivo įgulos patalpos, valdymo mechanizmai. Nustatant laivo stovumą, būtina apkrova ir laivas turi būti paruoštas eksploatuoti. Šiuo atveju nustatyta, kad atliekant laivo stovumo testą, jis buvo atliekamas netinkamo komplektiškumo, nes, kaip nurodyta Ataskaitoje, laivas buvo tuščias, nebuvo žvejybinės technologinės įrangos, inkarinės gervės, dyzelinio kuro, geriamojo vandens, priešgaisrinių ir gelbėjimosi priemonių.

6. Atliekant bandymą į laivo triumą palaipsniui pripilta 3, 5, 7 m³ gėlo vandens. Atliekant bandymą į laivo triumą pripilta apie 7 t gėlo vandens, nors laivo originali keliamoji galia žymiai mažesnė. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino trečiojo asmens vadovas, toks bandymas atliktas netinkamai, tai grėsė laivo sugadinimu, sulaužymu. Laivo stovumas ir / ar plūdrumas nustatomas asmenų, turinčių tam licenciją. Šiuo atveju byloje duomenų, patvirtančių, kad J. L., surašęs Ataskaitą, turi tinkamą kvalifikaciją atlikti minėtą bandymą, nėra, be to, byloje nėra duomenų apie J. L. įgalinimą veikti juridinio asmens UAB „Baltik kontor Klaipėda“ vardu, todėl teismas nusprendė, kad šis dokumentas neturi įrodomosios galios dėl įrodymui keliamo leistinumo reikalavimo pažeidimo.

7. Ieškovės pateiktoje Ataskaitoje, be to, kad laisvojo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, kuris yra ne mažiau kaip 300 mm, nurodomi ir į ieškinio reikalavimą (dalyką) perkelti ieškovės nurodomi paslėpti darbų trūkumai. Ieškovė paslėptu trūkumu laiko tai, kad laivo rekonstrukcijos darbai, denio praplėtimas atliktas ant senojo laivo korpuso, teigia, kad senasis laivo korpusas turėjo būti pašalintas, kadangi rekonstruotas laivas pasunkėjo. Šiuo aspektu svarbu tai, kad laivo rekonstrukcijos darbai atlikti pagal atsakovei pateiktus techninio projekto sprendinius ir darbinius brėžinius. Konstruktorius H. M. ankstesnės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovė nenukrypo nuo darbo brėžinių ir rekonstrukcijos numatytų techninių sprendinių, darbai atlikti tiksliai pagal brėžinius. Trūkumas būtų, jeigu atsakovė darbus būtų atlikusi ne pagal techninę užduotį ir darbinius brėžinius. Ieškovės reikalavimas pašalinti senąjį laivo korpusą, prieštarautų atliktos rekonstrukcijos techniniams sprendimams ir darbo brėžiniams, o kitų techninių sprendimų ir brėžinių ieškovė nėra pateikusi. Be to, ieškovė, reikalaudama išpjauti seno laivo korpuso metalą, nenurodo, kokia apimtimi ir kokiose vietose reikėtų tai padaryti. Ieškovė, ieškiniu siekdama įpareigoti pagaminti sudėtingas metalo konstrukcijas, nenurodo, pagal kokius brėžinius reikėtų jas pagaminti ir pagal kokius techninius sprendinius reikėtų jas sumontuoti, kiek ir kokių sudėtingų konstrukcijų reikėtų pagaminti ir sumontuoti. Elektros instaliacijos trūkumai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, išvadomis, o išmontavimas ir naujos instaliacijos sumontavimas nėra pagrįstas techniniais sprendimais ir brėžiniais. Už pateiktus techninius sprendimus ir darbo brėžinius atsakinga pati ieškovė. Ieškovės atstovas T. A. nuo laivo rekonstrukcijos pradžios iki remonto darbų perdavimo – priėmimo stebėjo atliekamus darbus ir pretenzijų nereiškė. Kadangi techniniai laivo rekonstrukcijos sprendimai ir darbo brėžiniai parengti su ieškovės atstovo žinia, jam dalyvaujant juos įgyvendinant, negalima laikyti kad kas nors paslėpta ir kad darbo rezultatas su trūkumais.

8. Sutarties 7 dalyje šalys numatė konkrečias atliktų remonto darbų kokybės užtikrinimo garantijas. Sutartimi nustatytas 12 mėn. garantinis laikotarpis su galimybe pareikšti reklamaciją per 30 d. po 12 mėn. termino pasibaigimo. Ieškovė pretenziją dėl rangos darbų kokybės (ir dėl iliuminatorių, nerūdijančio plieno) pareiškė daugiau nei po keturių metų ir siekia trūkumų šalinimo kaštų atlyginimo ne pagal sutartas sąlygas, o pagal preliminarią sąmatą apie būsimas išlaidas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jeigu trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovės tyčia paslėpti, užsakovė privalo apie juos pranešti rangovei per protingą terminą po jų nustatymo. Ieškovės nurodomi trūkumai dėl iliuminatorių, nerūdijančio plieno nebuvo akivaizdūs darbų pridavimo metu, reikėjo specialių priemonių jiems nustatymo, tačiau pretenzijos dėl trūkumų turėjo būti reiškiamos laiku ir / ar bent jau garantinio termino laikotarpiu. Teismas ieškovės reikalavimus dėl iliuminatorių, nerūdijančio plieno trūkumų pašalinimo ir kaštų atlyginimo vertino kaip nepagrįstus.

9. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė laisvojo borto aukščio pažeidimo, nes jos pateikta Ataskaita negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas, ieškovės nurodyti paslėpti darbų trūkumai nurodyti po ketverių metų, t. y. praėjus per ilgam laiko tarpui, net nepasinaudojus garantinio remonto teise, be to, nustatyta, kad visi atsakovės darbai atlikti vadovaujantis techniniais sprendiniais ir brėžiniais, už kuriuos atsakinga ieškovė, todėl nusprendė, kad ieškovė trūkumų neįrodė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Ieškovė T. A. individuali įmonė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1. Teismas netinkamai įvertino bylai svarbias aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas. Ieškinio dalyku buvo paslėpti defektai (trūkumai) ir jie buvo grindžiami įvairiais faktiniais duomenimis. Ataskaita buvo tik viena iš priemonių, nustatant trūkumų faktą. Vertinant šio įrodymo patikimumą, nebuvo atsižvelgta į jo pobūdį, o taip pat į tai, ar jis pagrįstas kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas, nepripažindamas Ataskaitos įrodymu, sureikšmino atskirų aplinkybių svarbą ir nukrypo nuo ginčo esmės. Laivo stovumo, jo plūdrumo bei kiti sprendime išdėstyti klausimai yra svarbūs tik tiek, kiek byloje keliamas klausimas apie laivo tinkamumą plaukioti. Ataskaitoje užfiksuoti svarbūs duomenys apie paslėptus defektus, todėl vertinimo prasme pagrindinį dėmesį reikėjo skirti ne tiek pačiai tyrimo eigai, bet padarytoms išvadoms ir faktų apie paslėptus defektus buvimą ar nebuvimą. Tai, kas nurodyta Ataskaitoje apie paslėptus defektus, galėjo būti tiriama ir neatliekant laivo plūdrumo ar jo stovumo nustatymo. Kaip paslėpti defektai buvo įvardyti nesandarus laivo antstato iliuminatorius ir sumontuota surūdijusi laivo triumo danga. Šiems defektams nustatyti nereikia atlikti papildomų darbų ir užtenka tam tikros srities specialisto patvirtinimo.

13.2. Ataskaitą parengė UAB „Baltik Kontor Klaipėda“ ir jos dalyviai: laivybos ekspertas ir jūrų kapitonas J. L. bei inspektorius L. B. Iš viešai prieinamos informacijos internete matyti, kad tai didelės patirties turintis jūrų kapitonas, o įmonė, kurios vardu surašyta ataskaita, yra viena seniausių siurvejerių bendrovių Lietuvoje, kurios nepriklausomi ekspertai atlieka visų rūšių žalos vertinimą, tvirtina faktus, suteikia konsultacijas, atlieka su laivais susijusias ekspertizes ir t.t. Net jeigu teismui kilo abejonių dėl J. L. kompetencijos atlikti bandymą, bet jo išsakyta nuomonė bylai svarbiu klausimu turėjo būti vertinama. Apie J. L. nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmingą įrodomąją vertę, sprendime nepasisakyta.

13.3. Pažeista ieškovės teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, šalių procesinis lygiateisiškumas. Byloje nebuvo apklausta ieškovės savininkė G. V., kuri dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus apie jai žinomas reikšmingas bylai aplinkybes. Nors buvo pateiktas motyvuotas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau jis buvo atmestas. Teismas neleido dalyvauti ir ieškovės atstovui advokatui Robertui Ivanauskui, motyvuojant tuo, kad po ieškovės savininko T. A. mirties, atstovavimo sutartis pasibaigė, o turto paveldėtoja ir įmonės savininkė G. V. nesudarė kitos atstovavimo sutarties. Toks aiškinimas klaidingas. Pasikeitusi įmonės savininkė sutarties nenutraukė ir ji galioja iki šiol. Nėra duomenų, kad po T. A. mirties teisinių paslaugų teikimas tapo neįmanomas ar beprasmiškas.

13.4. Byloje įrodyta, kad pagal ieškinyje nurodytų trūkumų pobūdį, visi jie priskirtini paslėptų trūkumų kategorijai. Ieškinyje motyvuotai pasisakyta ir dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų, reglamentuojančių terminus darbų trūkumams nustatyti bei senaties termino taikymo, tačiau tai nebuvo įvertinta. Teismas komentavo tik tas CK 6.662 straipsnio normas, kuriose nekalbama apie paslėptus trūkumus.

13.5. Savo darbe rangovė vadovaujasi ne užsakovės norais ir pageidavimais, o griežtai laikydamasi visų reikalavimų. Kad ir ko norėtų užsakovė, rangovė darbus turi atlikti vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, apie kurias užsakovė gali nežinoti. Atsakovės teigimu, laivo denio padidinimas padarytas ieškovės prašymu, todėl visa atsakomybė tenka jai. Net ir pripažinus tokį aiškinimą, atsakovė pagal įstatymų nuostatas privalėjo arba įspėti užsakovę dėl Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo ir šį klausimą aptarti atskirai, arba nutraukti Sutartį. Sutartyje apie denio padidinimą nekalbama, o iš Sutarties 1.2 papunkčio matyti, kad prie jos buvo pridėta, kaip neatskiriama Sutarties dalis, darbų techninė užduotis. Šiame dokumente išvardyti darbai, kurie turėjo būti atliekami modernizuojant laivą, tačiau jame nėra kalbama apie laivo denio praplatinimo darbus. Atsakovė turėjo šį klausimą aptarti su ieškove. To nebuvo padaryta, nors apie tokią atsakovės pareigą kalbama tiek Sutarties 2.1, tiek ir 13.1 papunkčiuose. Visa atsakomybė pagal Sutartį tenka ne ieškovei, o atsakovei. Byloje šie klausimai nebuvo aptariami.

13.6. Tai, ką atsakovė suderino su trečiuoju asmeniu dėl laivo modernizavimo projekto parengimo, yra tik šių įmonių tarpusavio veiklos klausimas, kurį apibrėžia Sutartis ir jos neatskiriama dalis – techninė užduotis. Jeigu H. M. tvirtino, kad dėl visko tarėsi su T. A., toks aiškinimas yra niekinis. Kilus ginčui tarp šalių, aiškinimas, kas su kuo ir dėl ko tarėsi, tampa aktualus tik tiek, kiek tokia pozicija naudinga vienai ar kitai šaliai. Šiuo atveju atsakovės ir trečiojo asmens interesai sutapo, nes ir pati projektavimo sutartis sudaryta ne su ieškove, o tarp šių dviejų įmonių. Ieškovė apie H. M. nežinojo, o projektavimo sutartis su jam priklausančia įmone sudaryta atsakovės pasirinkimu. Nurodytos įmonės, vykdydamos prisiimtus įsipareigojimus, privalėjo vadovautis ne kieno nors prašymais ar norais, o teisės aktais ir techninėmis užduotimis. Nustatyti ribas tarp to, kas galima ir negalima buvo jų kompetencijos ribose ir teismas privalėjo tai įvertinti.

13.7. Teismas nebuvo objektyvus. Dėl laive nustatytų darbų trūkumų ieškovė patyrė daug finansinių, teisinių problemų, apie kurias žinojo ir teismas, tačiau byloje tai liko nepastebėta. Ši informacija svarbi, nes paneigia teismo aiškinimą, kad ieškovė laiku nereiškė pretenzijų atsakovei dėl rangos darbų kokybės. Ieškovė dar 2016 m. vasarą pateikė ieškinį laivo modernizavimo darbus atlikusiai atsakovei, prašydama atlyginti nuostolius dėl laive nustatytų trūkumų. Ieškovė dėjo visas pastangas ir siekė teisinėmis priemonėmis susigrąžinti pinigus už netinkamai atliktus laivo modernizavimo darbus. Neapgynusi savo interesų anksčiau nurodytoje byloje, ieškovė 2019 m. pabaigoje kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su nagrinėjamu ieškiniu. Laive problemų tikrai buvo ir jos atsirado vos tik prasidėjo jo modernizavimo darbai. Remonto pabaigos darbai buvo pratęsti iš viso net 4 kartus. Apie atsakovės atliktus laivo modernizavimo darbus galima spręsti ir iš to, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. pasirašius darbų priėmimo – perdavimo aktą, su žyma, kad modernizavimo darbai atlikti, ir užsakovė neturi pretenzijų darbų kokybei ir terminams, jau po kelių dienų, t. y. 2015 m. rugsėjo 21 d., rangovė paprašė dar pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2015 m. spalio 31 d. 2015 m. spalio 30 d. pasirašytas antras darbų priėmimo – perdavimo aktas, ir visi šie duomenys pateikti asociacijai Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei, taip pat apie tai informuota Nacionalinė mokėjimų agentūra (toliau – NMA). Ne ieškovė, o NMA 2015 m. gruodžio 28 d. iš paramai skirtų pinigų sumokėjo atsakovei už atliktus modernizavimo darbus. Abi šios valstybės institucijos atsakingos ne tik už lėšų panaudojimą, jos privalėjo kontroliuoti kaip atliekami darbai. Išmokant pinigus, buvo sudaryta komisija, kuri tikrino atliktų darbų kokybę, tačiau taip pat nenustatė trūkumų. Atsakomybė buvo perkelta tik ieškovei, akcentuojant, kad darbų priėmimo – perdavimo akte ji nenurodė darbų trūkumų.

13.8. 2021 m. birželio 28 d. mirus T. A., visą palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra G. V., kuri, nežinodama įmonės padėties ir neturėdama informacijos apie bylas teismuose bei galimas pasekmes, priėmė palikimą ir, kaip paveldėtoja, prisiėmė atsakomybę už skolas. Dėl to ne tik įmonės, bet ir G. V. padėtis tapo sudėtinga.

1. Atsakovė UAB „Kojora“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

14.1. Į bylą nepateikti ieškovės suteikti įgaliojimai advokatui dalyvauti teisminiame procese, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme. Atstovavimo įforminimo trūkumai, atsiradę byloje pasikeitus ieškovės atstovui (įmonės savininkui) dėl kurių advokatui teismas neleido dalyvauti teisminio nagrinėjimo procese, nėra pašalinti ir apeliacinio skundo padavimo dieną. Skundas pasirašytas ne advokato ir skundas pateiktas elektroniniu paštu, nesant galimybės nustatyti skundą pasirašiusio asmens. Byloje nėra įrodymų, kad su advokatu R. Ivanausku sudaryta pavedimo sutartis dėl apeliacinio skundo surašymo. Nėra duomenų, kad advokatas R. Ivanauskas tokį veiksmą atliko. Nesant detalizuotos pažymos už ką advokatui byloje, nesant tinkamai įforminto atstovavimo, sumokėti 500 Eur, šios išlaidos negali būti priteistos.

14.2. Nuo įstojimo į bylą po paveldėjimo proceso ir procesinių teisių perėmimo G. V., kaip įmonės savininkei, teismas sudarė visas sąlygas dalyvauti procese ir naudotis teisine pagalba – daugybę kartų atidėjo teismo posėdžius dėl G. V. tariamos ligos, nors tokių dokumentų į bylą nebuvo pateikta. G. V. byloje nedalyvavo ir su advokatu tinkamai neįformino atstovavimo sutarties dėl savo neveikimo, todėl teiginiai apie teismo proceso tinkamą neužtikrinimą yra nesąžiningas šalies elgesys.

1. Trečiasis asmuo H. M. projektavimo įmonė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

15.1. Byloje dar pirminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Saugios laivybos administracijos tarpinės techninės apžiūros išvada, kad laivas netinkamas plaukti, dėl nepateiktų jo rekonstrukcijos dokumentų ir stovumo skaičiavimų. Tačiau ta pati institucija pažymėjo, kad pašalinus nurodytus trūkumus techninę laivo apžiūrą būtina atlikti iš naujo. Ieškovė institucijos nurodytą trūkumų nepašalino, laivo techninei apžiūrai nepateikė. Todėl teigti, kad bylos medžiaga patvirtina laivo netinkamumą laivybai, nėra pagrindo.

15.2. Ieškovės nurodomi tariami paslėpti trūkumai, kad nebuvo pašalintas senas laivo korpusas, profesionaliu vertinimu laikytini visišku nesusivokimu apie atlikto remonto esmę. Laivo stovumo nustatymo aktas patvirtina asmens, atlikusio bandymą, kompetencijos nebuvimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

2. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmestas visiškai, o ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro viso Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

3. Ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2015 m. gegužės 25 d. pasirašė Sutartį, kurios objektas – žvejybinio laivo modernizavimo darbai (Sutarties 1.1 papunktis). Pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo atlikti laivo modernizavimo darbus pagal darbų techninę užduotį (Sutarties priedą Nr. 1) (Sutarties 1.2 papunktis), Sutarties darbų kaina – 88 330 Eur su PVM (Sutarties 3.1 papunktis).

4. Atsakovė (užsakovė) ir trečiasis asmuo (vykdytoja) 2015 m. liepos 13 d. sudarė sutartį, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo paruošti laivo modernizacijos projektą, įskaitant teorinio korpuso brėžinio paruošimą elektroniniu formatu su korpuso modernizacijos darbo brėžiniais, konstrukcijos detalių brėžinius laivo korpuso modernizavimui pagal kliento pageidavimus.

5. Ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktus, patvirtinančius, kad pagal Sutartį laivo modernizavimo darbai atlikti ir ieškovė (užsakovė) neturi pretenzijų dėl kokybės bei atlikimo terminų. 2015 m. spalio 5 d. atsakovės (rangovės) pasirašytoje faktiškai atliktų darbų sąmatoje, be kitų, nurodyti ir laivo išorinio korpuso modernizavimo, praplečiant iki 4 200 mm, darbai.

6. Atsakovė 2015 m. spalio 30 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą už laivo modernizavimo darbus 88 330 Eur su PVM sumai. Su atsakove už atliktus darbus atsiskaityta.

7. Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. sausio 19 d. laivo neeilinės techninės apžiūros akte konstatuota, kad pagal atliktos apžiūros rezultatus laivas netinkamos techninės būklės.

8. UAB „Baltik kontor Klaipėda“, 2017 m. spalio 9–12 d. apžiūrėjusi laivą, laivo apžiūros ir įvertinimo akte konstatavo, kad laive nustatyti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 23 straipsnio 2, 3 dalių, 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies ir 51 straipsnio 2, 3 dalių pažeidimai, žvejybinis laivas pripažintas netinkamu plaukioti Lietuvos Respublikos pakrančių ir teritoriniuose vandenyse dėl blogos laivo rekonstrukcijos.

9. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-653-777/2017 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl nuostolių, kilusių iš Sutarties, atlyginimo ieškinį patenkino iš dalies.

10. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-636-823/2018 panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019 apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12. UAB „Baltik kontor Klaipėda“ laivybos ekspertas ir jūrų kapitonas J. L. bei inspektorius L. B. 2019 m. spalio 22 d. atliko laivo stovumo bandymus, 2019 m. lapkričio 28 d. laivą pasvėrė. Parengtoje 2019 m. gruodžio 12 d. Ataskaitoje nurodyti ekspertų nustatyti paslėptų laivo modernizavimo darbų trūkumai (defektai).

13. 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija į atsakovę, reikalavo pašalinti defektus ir pateikti defektų šalinimo planą. Atsakovė pašalinti defektus atsisakė.

14. 2020 m. sausio 3 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Dėl ieškovės nurodomų procesinių pažeidimų

15. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista ieškovės teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kadangi byloje nebuvo apklausta ieškovės savininkė G. V., kuri dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį ir duoti paaiškinimus apie jai žinomas reikšmingas bylai aplinkybes, nors buvo pateiktas motyvuotas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau jis buvo atmestas.

16. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės atstovui advokatui teismui pateikus duomenis, jog mirusiojo ieškovės savininko T. A. turtą paveldėjo jo dukra G. V., Klaipėdos apygardos teismo gruodžio 21 d. nutartimi byla po jos sustabdymo buvo atnaujinta. Į 2022 m. balandžio 22 d. paskirtą teismo posėdį (nuotoliniu būdu) ieškovės savininkė G. V. neatvyko (neprisijungė), o teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2022 m. birželio 14 d., kadangi ieškovė nebuvo pasirinkusi tinkamo atstovo vesti bylą ieškovės vardu. 2022 m. birželio 13 d. G. V. pateikė teismui prašymą atidėti 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdį, nurodė, kad dėl sveikatos problemų negalės atvykti (prisijungti), pateikė duomenis iš „esveikata“ sistemos dėl apsilankymo pas gydytoją ir nustatytų nugaros bei juosmens srities skausmų. Teismas bylos nagrinėjimą nutarė atidėti iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. 2022 m. rugpjūčio 1 d. G. V. pateikė prašymą atidėti 2022 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdį, nurodė, kad dėl sveikatos problemų bylos nagrinėjime negalės dalyvauti, taip pat nurodė, jog dėl sveikatos negali pasirūpinti ir tinkamu atstovavimu. Nurodė, kad G. V. nedarbingumo laikotarpis baigiasi 2022 m. rugpjūčio 5 d. Teismas, 2022 m. rugpjūčio 2 d. posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių, nutarė bylos nagrinėjimą dar kartą atidėti, patenkinant ieškovės savininkės prašymą, tačiau nurodė, kad bylos nagrinėjimas tais pačiais pagrindais daugiau atidedamas nebus ir ieškovei suteikiamas paskutinis terminas atstovavimo sutarčiai su advokatu sudaryti, teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti 2022 m. rugpjūčio 10 d. 2022 m. rugpjūčio 8 d. G. V. dar kartą prašė atidėti teismo posėdį dėl jos sveikatos būklės, nurodė, kad jos nedarbingumo laikotarpis pratęstas iki 2022 m rugpjūčio 18 d., pateikė „esveikata“ duomenis apie pakartotinį apsilankymą pas gydytoją bei diagnozę apie nugaros ir juosmens skausmus. Teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. bylą teismo posėdyje išnagrinėjo iš esmės ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki 2022 m. rugpjūčio 24 d. Teismas posėdžio metu nurodė, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieškovės atstovė G. V. neatvyksta į teismą dėl svarbių priežasčių, nėra pateikta medicininių pažymų, nėra pateisinamų priežasčių, o jei ieškovės atstovė negali dalyvauti pati, galėjo sudaryti sutartį su advokatu.

17. CPK 162² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, jog neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Šis pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, yra ar nėra teisinis pagrindas atidėti teismo posėdį. Bet kuriuo atveju tai turi būti svarbios priežastys, dėl kurių buvimo kyla kliūtis teismo posėdžiui vykti.

18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Nurodytos CPK nuostatos reiškia, kad teismas privalo siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimas atidedamas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas CPK 162² straipsnio 1 dalies pagrindu, paprastai nelaikomas šalies (jos atstovo) neatvykimas dėl ligos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad CPK įtvirtintas teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti, kad byla būtų išnagrinėta greičiau, nevilkinti proceso. Teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-701/2015).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo ieškovės savininkės įstojimo į bylą po paveldėjimo proceso ir procesinių teisių perėmimo, G. V., kaip ieškovės savininkei, pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas dalyvauti procese ir naudotis teisine pagalba – du kartus teismas atidėjo teismo posėdžius dėl G. V. nurodytų sveikatos problemų (nors G. V. nepateikė medicininių pažymų), vieną kartą bylos nagrinėjimą atidėjo dėl G. V. nepasirūpinimo tinkamu atstovavimu ieškovei. Ieškovės savininkė po įstojimo į procesą ir 2021 m. gruodžio 21 d. teismo nutartimi atnaujinus bylą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje, turėjo pakankamai laiko pateikti savo nuomonę dėl bylai reikšmingų klausimų. Byloje iš tiesų nėra medicininių dokumentų, kurie pagrįstų, jog ieškovės savininkė dėl sveikatos būklės objektyviai negalėjo dalyvauti bylą nagrinėjant numatytuose teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės savininkei buvo sudarytos pakankamos sąlygos dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad pažeista ieškovės teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, šalių procesinio lygiateisiškumo principas.

21. Ieškovė teigia, kad jos savininkė nebuvo apklausta apie reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, jog 2021 m. birželio 28 d. mirus T. A., visą palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra G. V., kuri, nežinodama įmonės padėties ir neturėdama informacijos apie bylas teismuose bei galimas pasekmes, priėmė palikimą. Taigi viena vertus, ieškovė teigia, kad ieškovės savininkė nebuvo apklausta, kita vertus, teigia, jog ieškovės savininkė neturi informacijos apie ieškovės įmonės padėtį, bylas teismuose. Todėl yra pagrindas manyti, kad ieškovė jos savininkės neapklausimu pirmosios instancijos teisme remiasi deklaratyviai. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovės savininkė būtų nurodžiusi kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes. Ką būtent bylai teisingai išnagrinėti reikšmingo ieškovės savininkė būtų nurodžiusi pirmosios instancijos teisme nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

22. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas neleido dalyvauti ieškovės atstovui advokatui R. Ivanauskui, motyvuojant tuo, kad po ieškovės savininko T. A. mirties atstovavimo sutartis pasibaigė, o turto paveldėtoja ir įmonės savininkė G. V. nesudarė kitos atstovavimo sutarties. Ieškovės teigimu, toks aiškinimas klaidingas, kadangi pasikeitusi įmonės savininkė sutarties nenutraukė ir ji galioja iki šiol, be to, nėra duomenų, kad po T. A. mirties teisinių paslaugų teikimas tapo neįmanomas ar beprasmiškas.

23. CPK 55 straipsnyje numatyta, kad juridiniai asmenys bylas gali vesti patys. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. CPK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė juridiniams asmenims bylas vesti per atstovus pagal pavedimą.

24. Teisėjų kolegija nustatė, kad į bylą kartu su ieškiniu pateikta 2020 m. sausio 2 d. atstovavimo sutartis, sudaryta advokato Sigito Čepo ir ieškovės savininko T. A., kuria ieškovė pavedė advokatui S. Čepui veikti ieškovės vardu bylą nagrinėjant teisme. Į bylą taip pat pateikta 2020 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartis, sudaryta advokato R. Ivanausko ir ieškovės savininko T. A., pagal kurią ieškovė suteikė teisę taip pat ir advokatui R. Ivanauskui atstovauti ieškovei bylą nagrinėjant teisme. 2021 m. liepos 19 d. teismui apie ieškovės savininko mirtį pranešė advokatas R. Ivanauskas. 2021 m. gruodžio 20 d. teismą advokatas S. Čepas informavo apie palikimo priėmimą ir procesinių teisių perėmimą. 2022 m. vasario 22 d. advokatas S. Čepas informavo teismą, kad nėra gavęs ieškovės naujosios savininkės pavedimo tęsti atstovavimą šioje byloje. S. Čepas nurodė, kad ieškovei atstovaus advokatas R. Ivanauskas. Advokatas R. Ivanauskas buvo prisijungęs prie 2022 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio, tačiau teismas pasiūlė ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kadangi nusprendė, jog pasikeitus ieškovės savininkui pasibaigė atstovavimo teisiniai santykiai. Advokatas R. Ivanauskas buvo prisijungęs ir prie 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdžio, tačiau nurodė, kad ieškovės naujoji savininkė buvo informuota apie poreikį pasirašyti atstovavimo sutartį pasikeitus įmonės savininkui, tačiau advokatas dėl šio prašymo atsakymo iš įmonės savininkės negavo. Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 2 d. metu teismas nurodė, kad ieškovės savininkei nesudarius su advokatu R. Ivanausku atstovavimo sutarties iki kito teismo posėdžio, advokatui nebus leista atstovauti ieškovei, teismas dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą. Iki 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio teismui ieškovės savininkės su advokatu R. Ivanausku sudaryta pavedimo (atstovavimo) sutartis nebuvo pateikta. 2022 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdyje advokatas R. Ivanauskas nurodė, kad be atstovavimo sutarties negali dalyvauti posėdyje ir iš jo pasišalino.

25. Pirmiausia pažymėtina, kad individualios įmonės savininko pasikeitimas neturi įtakos ankstesnių pavedimo (atstovavimo) sutarčių, sudarytų buvusio individualios įmonės savininko įmonės vardu, galiojimui, kadangi CK nenumato tokio pavedimo sutarties pasibaigimo pagrindo (CK 6.763 straipsnis). Nors minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pavedimo sutartis, be kitų prievolių pasibaigimo pagrindų, baigiasi, kai miršta viena iš sutarties šalių, tačiau šiuo atveju, nors 2020 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartis sudaryta advokato R. Ivanausko ir ieškovės savininko T. A., tačiau T. A. veikė kaip ieškovės atstovas (savininkas), o ne kaip fizinis asmuo, todėl pavedimo sutarties šalys yra ieškovė ir advokatas R. Ivanauskas. Taigi po T. A. mirties ieškovės ir advokato R. Ivanausko atstovavimo santykiai nepasibaigė, kadangi ieškovė, kaip juridinis asmuo, nenustojo egzistuoti. Todėl yra pagrindas sutikti su ieškove, kad teismas nepagrįstai neleido advokatui R. Ivanauskui atstovauti ieškovei teismo posėdžiuose (CPK 56 straipsnio 2 dalis).

26. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

27. Nors ir yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės atstovui nepagrįstai neleista atstovauti ieškovei teismo posėdžių metu, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šis procesinis pažeidimas galėjo turėti (turėjo) įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Apeliaciniame skunde ieškovė, besiremdama minėtu pažeidimu, nenurodė, kokių procesinių veiksmų pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta ar kokios bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir (ar) ištirtos ieškovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose atstovaujant ieškovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad nustatytas pažeidimas turi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl paslėptų darbų trūkumų

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje duomenų, patvirtančių, jog J. L., surašęs Ataskaitą, turi tinkamą kvalifikaciją atlikti laivo stovumo bandymą, nėra, be to, byloje nėra duomenų apie J. L. įgalinimą veikti juridinio asmens UAB „Baltik kontor Klaipėda“ vardu, todėl laikytina, kad šis dokumentas neturi įrodomosios galios dėl įrodymui keliamo leistinumo reikalavimo pažeidimo.

29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai suabejojo Ataskaitą surašiusio asmens kompetencija ir įgalinimu veikti UAB „Baltik kontor Klaipėda“ vardu. Ieškovė taip pat teigia, kad Ataskaita buvo tik viena iš priemonių, nustatant paslėptų trūkumų faktą, vertinant šio įrodymo patikimumą, nebuvo atsižvelgta į jo pobūdį, o taip pat į tai, ar jis pagrįstas kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės teigimu, Ataskaitoje užfiksuoti svarbūs duomenys apie paslėptus defektus, todėl pagrindinį dėmesį reikėjo skirti ne tyrimo eigai, bet padarytoms išvadoms ir faktų apie paslėptus defektus buvimui ar nebuvimui. Ieškovės vertinimu, tai, kas nurodyta Ataskaitoje apie paslėptus defektus, galėjo būti tiriama ir neatliekant laivo plūdrumo ar jo stovumo nustatymo.

30. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino Ataskaitą parengusių asmenų kvalifikaciją ir šio įrodymo leistinumą. Ataskaitos turinys bei ieškovės pateikti duomenys apie J. L. kvalifikaciją patvirtina, kad ją parengęs J. L. turi ilgametę laivybos patirtį, turi tinkamą kompetenciją pateikti išvadas klausimais, susijusiais su saugia laivyba ir laivų būkle. Be to, nors iš Ataskaitos turinio iš tiesų nėra pagrindo manyti, kad J. L. turi teisę veikti UAB „Baltik kontor Klaipėda“ vardu (nėra pateikto įgaliojimo, ar aiškiai nurodyta, kad J. L. yra UAB „Baltik kontor Klaipėda“ darbuotojas ir pan.), tačiau Ataskaitoje nurodyti UAB „Baltik kontor Klaipėda“ rekvizitai, įmonės antspaudai, pateikti bendrovės sertifikatai ir kt. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo įrodymu ieškovė negalėjo grįsti galbūt paslėptų defektų nustatymo fakto. Toliau pasisakytina dėl ataskaitos turinio ir ieškovės nurodomų trūkumų.

31. Šioje byloje ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti nustatytus laivo trūkumus arba, nepašalinus trūkumų, atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Ieškovė kaip ieškinio pagrindą nurodė aplinkybes ir pateikė įrodymus, kad, atsakovei atlikus laivo modernizavimo darbus, ieškovė, priimdama darbus, negalėjo pastebėti darbų trūkumų, kuriais ieškovė remiasi ieškinyje. Ieškovės vertinimu, ieškinyje ir Ataskaitoje nurodyti darbų trūkumai laikytini paslėptais, todėl ieškovė turi teisę ginti savo teises CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais.

32. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Ataskaitoje nustatyti šie paslėpti (neakivaizdūs) trūkumai: 1) laivo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, nes po rekonstrukcijos laivo svoris padidėjo 6,39 t (tapo 81 proc. sunkesnis) dėl palikto senojo laivo korpuso; 2) nesandarus laivo antstato iliuminatorius; 3) surūdijusi nerūdijančio plieno triumo danga, kuri buvo deklaruota 2 mm storio, o faktiškai yra 1,5 mm storio. Ieškovės teigimu, šių trūkumų ieškovė negalėjo nustatyti priimdama darbus, nes senas laivo korpusas buvo paslėptas po nauju korpusu, triumo nerūdijančio plieno dangos storio matavimui reikia specialios įrangos, o plienas surūdijo ir laivo iliuminatoriaus įtrūkimai atsirado po darbų priėmimo.

33. Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad: apžiūrėjus laivo korpusą nustatyta, jog laivas rekonstruotas uždėjus (privirinus) naują korpusą (kevalą) ant senojo laivo korpuso (kevalo), o tai sudaro papildomą laivo svorį, neatitinkantį laivo stovumo reikalavimų bei pradiniame laivo statybos projekte nustatytos tuščio laivo grimzlės; kadangi laivą rekonstravusi bendrovė laivo rekonstrukciją darė neturėdama rekonstrukcijos plano bei nebuvo išpjautas senasis korpusas, todėl ir pertvarkius laivą jis tapo netinkamas saugiai laivybai; po atsakovės atlikto laivo rekonstrukcijos laivo svoris padidėjo 6,39 t arba 81 proc.; laisvojo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, kuris turi būti ne mažesnis nei 300 mm; kaip paslėptus defektus būtina traktuoti: 1) nesandarius laivo antstato iliuminatorius; 2) surūdijusią laivo triumo dangą, kuri deklaruota 2 mm storio, nors faktiškai yra 1,5 mm storio; 3) tuščio laivo svoris, kuris po rekonstrukcijos padidėjo 81 proc. dėl palikto senojo laivo korpuso, kuris traktuojamas kaip paslėptas defektas; norint atstatyti laivo pirminius techninius duomenis – laivo svorį ir laivo stovumą vandenyje, atstatyti laivo triume surūdijusį nerūdijantį plieną iš 1,5 mm storio, pakeičiant į 2 mm, kaip tai buvo fiksuota pirminio laivo remonto sąmatoje, būtina visiškai išpjauti seną laivo korpusą, paliekant tik naują; sutvarkius navigacinę ir sanitarinę laivo įrangą pagal reikalavimus laivas galėtų tapti tinkamas pakrančių laivybai.

34. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). CK 6.662 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

35. CK 6.665 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

36. Sutarties 7.1 papunktyje nustatyta, kad rangovė atliktiems darbams, kuriuos ji atliko pastatytiems įrenginiams ir darbams atlikti panaudotoms medžiagoms, suteikia 12 mėn. garantiją, skaičiuojant nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo datos. Sutarties 7.2 papunktyje nustatyta, kad jeigu per garantinį laikotarpį bus nustatyti defektai, susiję su blogai atliktų darbų arba naudotų medžiagų, pastatytų įrenginių, kuriuos tiekė rangovė, kokybe, rangovė privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. pateikti pasiūlymą dėl defektų pašalinimo ir savo sąskaita pašalinti šiuos defektus arba pakeisti nekokybiškus įrenginius. Sutarties 7.5 papunktyje nustatyta, kad visas pretenzijas dėl atliktų darbų, panaudotų medžiagų, įrenginių kokybės užsakovė privalo įforminti reklamaciniais aktais, kuriuose išsamiai aprašomi defektai, galimos jų atsiradimo priežastys, nustatymo laikas. Esant galimybei, prie aktų pridedamos fotografijos, schemos, skaičiavimai, raportai ir t.t. Sutarties 7.6 papunktyje nustatyta, kad užsakovė turi teise surašyti reklamacijas, o rangovė privalo jas priimti per 30 parų po garantinio termino pabaigos. Sutarties 7.7 papunktyje nustatyta, kad pranešimas rangovei pateikiamas per 48 val. nuo defekto pastebėjimo. Rangovė nedelsiant duoda atsakymą apie savo veiksmus.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai, patvirtinantys, kad pagal 2015 m. gegužės 25 d. Sutartį laivo modernizavimo darbai buvo atlikti ir ieškovė (užsakovė) neturi pretenzijų dėl kokybės bei atlikimo terminų.

38. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą užsakovas turi pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą). Priimdamas darbus, užsakovas turi elgtis rūpestingai, t. y. apžiūrėti, ar perduodami darbai neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal bendrąją taisyklę (jeigu ko kita nenustatyta rangos sutartyje), kai užsakovas priima darbus jų nepatikrinęs ar nenurodo priėmimo akte akivaizdžių trūkumų, jis netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumų ar kitokių nukrypimų nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-371/2008; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

39. Įrodžius paslėptus trūkumus ir užsakovui tinkamai įvykdžius prievolę apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, užsakovui atsiranda CK 6.665 straipsnyje nustatytos teisės. Tačiau užsakovo teisė reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas atsiranda tik nustačius paslėptus trūkumus ir įrodžius šį faktą. Pripažinus, kad darbo trūkumai byloje neįrodyti, nėra teisinių pagrindų ir užsakovo teisėms, nustatytoms CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2009).

40. Taigi akivaizdūs atliktų statybos darbų trūkumai ir paslėptų atliktų statybos darbų trūkumai yra darbų trūkumų rūšys, kurių nustatymas lemia skirtingas teisines pasekmes. Paslėptų darbų atveju, jeigu statybos darbų trūkumai buvo neakivaizdūs (paslėpti), t. y. užsakovas jų negalėjo nustatyti priimdamas darbų rezultatą arba jie išaiškėja vėliau, taip pat tais atvejais, kai rangovas darbų trūkumus paslėpė tyčia, užsakovas turėtų teisę reikšti rangovui pretenzijas dėl tokių trūkumų pašalinimo. Taigi užsakovas turėtų įrodyti, kad nustatyti trūkumai yra būtent paslėptų darbų atžvilgiu, t. y. tokie, kurių negalėjo nustatyti normaliai priimdamas darbą, taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti. Tokiais atvejais reikia vadovautis defektų akivaizdumo taisykle, pagal kurią, užsakovas praranda teisę reikalauti pašalinti trūkumus, kurie darbų perdavimo – priėmimo metu buvo akivaizdūs, tačiau gali reikalauti iš rangovo pašalinti paslėptų darbų trūkumus.

41. Laivybą ir laivų remontą reglamentuojantys teisės aktai nenustato, kokie darbai ar jų trūkumai laikytini paslėptais. Pagal įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 7 dalis), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 69 dalyje nustatyta, kad paslėptos statinio konstrukcijos ir paslėpti statybos darbai – konstrukcijos, paslėptos vėliau sumontuotų kitų konstrukcijų, ar statybos darbai, paslėpti vėliau atliktų darbų. Taigi šiuo atveju galima teigti, kad paslėptais laivo remonto darbais ir trūkumais, galėtų būti laikomi tokie darbai ar trūkumai, kuriuos dengia vėliau įrengiamos konstrukcijos, panaudojamas medžiagos, ir kuriuos pastebėti, nustatyti, reikia arba šias konstrukcijas ir medžiagas atidengti (pašalinti) arba naudoti specialias, užsakovui paprastai neprieinamas, priemones, kurių pagalba galima įvertinti paslėptus darbus ar trūkumus neardant konstrukcijų ir nepašalinant panaudotų medžiagų, tačiau darbai ir trūkumai, kuriuos galima nustatyti atidžiai apžiūrint daiktą užsakovui nesunkiai prieinamomis priemonėmis, negali būti laikomi paslėptais. Paprastai trūkumai gali būti nustatyti užsakovui tinkamai apžiūrėjus ir įvertinus pateiktą darbų objektą, t. y. tinkamai įvykdžius CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad Ataskaitoje ir ieškinyje nurodyti darbai ir jų trūkumai gali būti laikomi paslėptais. Primintina, kad ieškovė nurodė šiuos, ieškovės vertinimu paslėptus, atsakovės atliktus darbus su trūkumais: 1) laivo borto aukštis neatitinka numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščio, nes po rekonstrukcijos laivo svoris padidėjo 6,39 t (tapo 81 proc. sunkesnis) dėl palikto senojo laivo korpuso; 2) nesandarus laivo antstato iliuminatorius; 3) surūdijusi nerūdijančio plieno triumo danga, kuri buvo deklaruota 2 mm storio, o faktiškai yra 1,5 mm storio.

43. Ataskaitos turinys patvirtina, kad aplinkybes, susijusias su laivo borto aukščio neatitikimu numatyto saugaus pakrauto laivo laisvojo borto aukščiui, kurį iš esmės lėmė 6,39 t padidėjęs laivo svoris (tapo 81 proc. sunkesnis) dėl palikto senojo laivo korpuso, ekspertai nustatė apžiūrėję laivo korpusą ir nustatę, kad laivas rekonstruotas uždėjus (privirinus) naują korpusą (kevalą) ant senojo laivo korpuso (kevalo), o tai sudaro papildomą laivo svorį. Iš Ataskaitoje esančių nuotraukų matyti, kad aplinkybę, jog senas laivo korpusas nėra išpjautas, o yra tik apvirintas naujomis metalo konstrukcijomis, ekspertai nustatė stovėdami ant laivo denio (7 ir 8 fotografijos), todėl toks atliktas darbas (trūkumas) nelaikytinas paslėptu, o yra akivaizdus. Laivo svorio padidėjimą ekspertai nustatė laivą pasvėrę (16–19 fotografijos). Teisėjų kolegijos vertinimu, laivo (rangos objekto) masė nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti priskiriama paslėptiems daikto trūkumams (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2255/2014). Nepakankamas net nepakrauto laivo laisvojo borto aukštis (nustatytas faktinis nepakrauto laivo laisvojo borto aukštis 295 mm, o pakrautas turi būti ne mažesnis nei 300 mm) taip pat nustatytas apžiūrint nepakrautą į vandenį įleistą laivą (4 fotografija), o laisvojo borto aukštis, akivaizdu, kad dar labiau sumažės laivą pakrovus (6 fotografija). Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodyti trūkumai, susiję su laivo mase, paliktu senu laivo korpusu ir laisvojo borto aukščiu, nelaikytini paslėptais darbais (trūkumais), kurių nebuvo galima pastebėti priimant darbus ir laivą atidžiai apžiūrint.

44. Net ir nusprendus, kad paliktas senojo laivo korpusas laikytinas paslėptu darbu (trūkumu), sukėlusiu laivo svorio padidėjimą ir laisvojo borto aukščio sumažėjimą, ieškovė neturėtų teisės reikalauti iš atsakovės tokio defekto neatlygintinio pašalinimo arba pašalinimo išlaidų atlyginimo, kadangi aplinkybė, jog laivo modernizacija atlikta nepašalinant senojo laivo korpuso, ieškovei turėjo būti aiški dar 2017 m. spalį. J. L. ir L. B., veikdami UAB „Baltik kontor Klaipėda“ vardu, 2017 m. spalio 9–12 d. atliko laivo apžiūrą ir surašė apžiūros ir įvertinimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: mašinų skyriuje matosi seno laivo korpuso atskiros detalės su aštriais kampais; dedant naują korpuso detalę senoji turi būti išpjauta arba sutvirtinta su naujuoju korpusu; matosi senojo korpuso likučiai su aštriais kampais; mašinų skyriuje matyti senojo korpuso likučiai. Ieškovė į atsakovę dėl galbūt paslėptų trūkumų šalinimo su pretenzija kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams ir 2 mėnesiams po ieškovės akcentuojamo neva paslėpto – neišpjauto seno laivo korpuso – trūkumo nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks terminas nelaikytinas protingu CK 6.662 straipsnio 4 dalies prasme, todėl ieškovė negali reikalauti taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytas užsakovo teisių gynimo priemones ir dėl šioje nutarties pastraipoje nurodytų priežasčių.

45. Pasisakant dėl nesandarių laivo antstato iliuminatorių, kaip neva paslėpto darbo trūkumo, matyti, kad ieškovės pateiktoje Ataskaitoje nėra fotografijų, kuriose būtų matomi laivo antstato iliuminatoriai, kurie nurodomi kaip netinkamai užsandarinti. Ataskaitos tiriamojoje dalyje apskritai nėra užsimenama apie tiriamus iliuminatorius, tačiau prie išvadų nurodoma, kad laivo antstato iliuminatoriai nesandarūs. Tikėtina, kad tokia išvada Ataskaitoje pateikta todėl, kad laivo apžiūrą 2019 m. spalio 22 d. (kurios pagrindu paruošta Ataskaita) atlikęs J. L., dar 2017 m. spalio 9–12 d. buvo apžiūrėjęs laivą ir surašęs jau minėtą apžiūros ir įvertinimo aktą. Šiame akte pateikta laivo antstato vieno iliuminatoriaus nuotrauka, su komentaru „blogas laivo iliuminatorių sandarinimas“, taip pat akte nurodyta, kad „neatliktas iliuminatorių vandens pralaidumo testas, matosi tvirtinimas tik su silikonu, nors turi būti abipusis tvirtinimas plokštelėmis iš metalo, bei sandarinimo guma“. Taigi, šis trūkumas taip pat negali būti laikomas paslėptu, kadangi buvo nustatytas tik atliekant elementarią laivo apžiūrą, o tokią apžiūrą ieškovės savininkas galėjo ir privalėjo atlikti dar pasirašydamas 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo aktus. Be to, kaip ir senojo laivo korpuso neišpjovimo atveju, ieškovė į atsakovę dėl galbūt paslėpto laivo antstato iliuminatoriaus trūkumo šalinimo su pretenzija kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams ir 2 mėnesiams po ieškovės akcentuojamo neva paslėpto – nesandaraus iliuminatoriaus įrengimo – darbo trūkumo nustatymo. Kaip jau minėta, toks terminas nelaikytinas protingu CK 6.662 straipsnio 4 dalies prasme, todėl tariamo trūkumo atveju ieškovė taip pat negali reikalauti taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatytas užsakovo teisių gynimo priemones.

46. Iš esmės analogiška situacija susiklostė ir dėl ieškovės nurodomo neva paslėpto darbo trūkumo – surūdijusios nerūdijančio plieno triumo dangos, kuri buvo deklaruota 2 mm storio, o faktiškai yra 1,5 mm storio. Šis trūkumas J. L. nustatytas dar 2017 m. spalio 9–12 d. apžiūros ir įvertinimo akte, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad metalo storis turi būti 2 mm, faktinis tik storis yra tik 1,5 mm. Toks trūkumas buvo ne tik nustatytas žymiai anksčiau nei ieškovė pateikė pretenziją atsakovei dėl tokio trūkumo pašalinimo, tačiau šis trūkumas taip pat nelaikytinas paslėptu, kadangi galėjo būti nustatytas atliekant laivo apžiūrą elementariomis matavimo priemonėmis pačiam ieškovės savininkui priimant atliktų darbų rezultatą dar 2015 m. rudenį.

47. Nors ieškovė teigia, kad plienas surūdijo ir laivo iliuminatoriaus įtrūkimai atsirado po darbų priėmimo, tačiau ieškovė nedetalizuoja, kada konkrečiai tokie trūkumai atsirado, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šiems darbams jų trūkumų atsiradimo metu vis dar galiojo šalių Sutarties 7.1 papunktyje aptarta garantija. Kadangi minėti trūkumai anksčiausiai įvardyti tik 2017 m. spalio 9–12 d. apžiūros ir įvertinimo akte, tokių darbų (medžiagų) garantinis terminas jau buvo pasibaigęs (baigėsi 2016 m. rudenį), todėl ieškovė neturėtų teisės reikšti atsakovei reikalavimų ir dėl minėtos priežasties.

48. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, ieškiniu siekdama įpareigoti atsakovę pagaminti sudėtingas metalo konstrukcijas, nenurodė, pagal kokius brėžinius reikėtų jas pagaminti ir pagal kokius techninius sprendinius reikėtų jas sumontuoti, kiek ir kokių sudėtingų konstrukcijų reikėtų pagaminti ir sumontuoti. Pabrėžtina ir tai, kad Ataskaitoje neužsimenama apie ieškovės nurodomus paslėptus elektros instaliacijos darbų trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad minėti trūkumai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

49. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų ir veiklos, kurioje specializavosi ieškovės buvęs savininkas T. A., pobūdį (laivyba, žvejyba), nusprendžia, kad ieškovės buvusiam savininkui turėjo būti pakankamai nesudėtinga nustatyti ieškovės ieškinyje įvardijamus kaip paslėptus, tačiau iš tiesų pakankamai akivaizdžius, darbus (trūkumus). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atlikti darbai, kurių trūkumais remiasi ieškovė, kvalifikuotini kaip paslėpti, todėl konstatuotina, kad šių darbų trūkumus ieškovė turėjo ir galėjo nustatyti anksčiau, t. y. jų priėmimo metu.

50. Iš ieškovės ieškinio turinio ir byloje susidariusios faktinės situacijos matyti, kad ieškovės pagrindiniai reikalavimai atsakovei dėl laivo modernizavimo darbų trūkumų šalinimo iš esmės buvo išnagrinėti galutine Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019. Minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad kurie nors darbų trūkumai, priimant atliktus darbus, atsakovės (rangovės) buvo paslėpti, jų nebuvo galimybės pastebėti. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos Ataskaitos, J. L., 2019 m. rudenį atlikdamas laivo apžiūrą, kurios pagrindu surašė Ataskaitą, nustatė iš esmės tuos pačius trūkumus, kaip ir ankstesniame akte, tačiau šį kartą juos įvardydamas kaip paslėptus. Teisėjų kolegijos vertinimu, J. L. Ataskaitoje nurodytų neva paslėptų darbų (trūkumų) nėra pagrindo laikyti nei anksčiau ieškovės nenustatytais nei paslėptais, todėl ieškovės reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti laivo modernizavimo darbų trūkumus arba atlyginti šių trūkumų šalinimo išlaidas skundžiamu sprendimu atmesti pagrįstai.

Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų

51. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad net ir pripažinus pagrįstais atsakovės teiginius, kad laivo denio padidinimas padarytas ieškovės prašymu, todėl visa atsakomybė tenka ieškovei, atsakovė pagal įstatymų nuostatas privalėjo arba įspėti užsakovę dėl Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo ir šį klausimą aptarti atskirai, arba nutraukti Sutartį. Ieškovė nurodo, kad sutartyje apie denio padidinimą nekalbama, o iš Sutarties 1.2 papunkčio matyti, kad prie jos buvo pridėta, kaip neatskiriama Sutarties dalis, darbų techninė užduotis, kurioje išvardyti darbai, kurie turėjo būti atliekami modernizuojant laivą, tačiau jame nėra kalbama apie laivo denio praplatinimo darbus. Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo šį klausimą aptarti su ieškove, tačiau to nebuvo padaryta, nors apie tokią atsakovės pareigą kalbama tiek Sutarties 2.1, tiek ir 13.1 papunkčiuose. Ieškovės vertinimu, visa atsakomybė pagal Sutartį tenka ne ieškovei, o atsakovei, tačiau šie klausimai sprendime nebuvo aptariami.

52. Teisėjų kolegija primena, kad ieškovės ir atsakovė ginčas dėl to paties laivo modernizavimo jau išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-636-823/2018, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019 apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

53. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-636-823/2018, be kita ko nurodė, jog ieškovės valią dėl laivo denio praplatinimo darbų patvirtina: 2015 m. vasario 20 d. ieškovės (užsakovės) bei atsakovės (vykdytojos) suderintas ir pasirašytas dokumentas dėl laivo remonto darbų, siekiant pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, kurio vienoje iš dviejų redakcijų buvo numatyti laivo denio praplatinimo darbai pagal projektą (t. y. ikisutartiniai šalių santykiai, patvirtinantys atitinkamą ieškovės valią); 2015 m. spalio 5 d. atsakovės (rangovės) pasirašyta faktiškai atliktų darbų sąmata, kurioje be kitų nurodyti ir laivo išorinio korpuso modernizavimo, praplečiant iki 4 200 mm, darbai; 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. ieškovės (užsakovės) ir atsakovės (rangovės) pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai, patvirtinantys, kad pagal 2015 m. gegužės 25 d. sutartį laivo modernizavimo darbai buvo atlikti ir ieškovė (užsakovė) neturi pretenzijų dėl jų (taip pat ir denio praplatinimo darbų) kokybės; liudytojo N. M. (N. M.) parodymai, kad ieškovės atstovas T. A. jam nurodė norintis atlikti savo laivo modernizaciją, be kita ko, praplatinti laivo denį (apie 50 cm); liudytojo H. M. parodymai, kad ieškovės atstovas neužsiminė, jog jis nenorėjo tokio denio ar pan.; pačių darbų pobūdis ir apimtis – denio praplatinimas tokia apimtimi yra pakankamai žymus, kad jį būtų galima pastebėti apžiūrėjus laivą, arba nesudėtingai išmatavus laivo denį (pagal Sutarties 6.2 papunktį užsakovė (ieškovė) vykdomiems darbams stebėti visam darbų laikotarpiui turėjo skirti atsakingą atstovą). Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad dėl aptartų aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nebuvo užsakiusi laivo denio praplatinimo darbų atlikimo ir kad šiuos darbus atsakovė atliko savo iniciatyva (sprendimo 54 punktas).

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi minėtoje byloje sprendimas priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir iš dalies tuo pačiu pagrindu, minėti teismų nustatyti faktai šioje byloje laikytini prejudiciniais, kadangi buvo reikšmingo turinio įrodinėjimo dalyku minėtoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai išvadai dėl ieškovės valios atlikti laivo denio praplatinimo darbus, todėl ieškovės argumentai, susiję su atsakovės atsakomybe dėl savavališko laivo denio praplatinimo, atmestini.

55. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad rangovas turi vadovautis ne užsakovo norais ir pageidavimais, o laikydamasis įstatymo ir techninių reikalavimų. Kad ir ko norėtų užsakovas, rangovas darbus turi atlikti vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, apie kurias užsakovas gali nežinoti. Ieškovės teigimu, ieškovė apie H. M. nežinojo, projektavimo sutartis su jam priklausančia įmone sudaryta atsakovės pasirinkimu. Atsakovės ir trečiojo asmens įmonės, vykdydamos prisiimtus įsipareigojimus, privalėjo vadovautis ne kieno nors prašymais ar norais, o teisės aktais ir techninėmis užduotimis. Ieškovė akcentuoja, kad dėl atsakovės ir trečiojo asmens veiksmų laivas yra netinkamai laivybai. Nustatyti ribas tarp to, kas galima ir negalima buvo jų kompetencijos ribose ir teismas privalėjo tai įvertinti.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-636-823/2018 turinį, nusprendžia, kad minėtais ieškovės akcentuojamais klausimas jau pasisakyta ankstesnio šalių ginčo bylą išnagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo sprendime, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog:

71.1. Projektuotojas H. M. paaiškino, kad jo parengtas projektas nebuvo visos apimties laivo modernizavimo projektas; jo atlikti darbai yra dalis modernizavimo projekto, be jų, dar yra reikalingi konstruktyviniai brėžiniai, visos kreivės; pilnas modernizavimo projektas net nebuvo užsakytas, kliento (ieškovės vadovo T. A.) pageidavimu buvo atliekamas tik dalinis projektavimas; tiesioginis jo klientas, kuris viską kuravo, buvo ieškovės savininkas T. A.; dėl darbų apimties pagal su atsakove sudarytą sutartį liudytojas kalbėjo su klientu, sutartis buvo pasirašyta su atsakove, bet ne be kliento žinios; su laivo savininku buvo kalbama dėl projekto suderinimo su Lietuvos saugios laivybos administracija, tačiau klientas nurodė, kad nereikia nieko daryti, jis viską pats susitvarkys; visiškam dokumentacijos sutvarkymui trūkstamų dokumentų (brėžinių) nėra, nes jų parengimo atsisakė T. A. (sprendimo 48–50 punktai).

71.2. Trečiuosius asmenis projektavimo darbams atlikti pasitelkė būtent ieškovė, ji pati taip pat sprendė dėl projektavimo darbų apimties (dalinio, o ne pilno, modernizacijos projekto) rengimo; aplinkybė, kad sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė ne ieškovė, o atsakovė, bei kad už atitinkamų laivo korpuso modernizavimo projektavimo darbų atlikimą sumokėta suma buvo įtraukta į atsakovės faktiškai atliktų darbų sąmatą, nepatvirtina, jog atsakovė pagal tarp šalių sudarytą Sutartį turėjo pareigą rengti laivo modernizavimo projektą, kadangi, šios sutarties pagrindu parengtas tik darbinis projektas (modernizavimo projekto dalis), būtinas rangos darbų pagal sutartį vykdymui, o H. M. patvirtino, kad jo klientas, nurodęs, be kita ko, ir atliktinų projektavimo darbų apimtį, buvo ne atsakovė, o T. A. (sprendimo 52 punktas).

2. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamais aspektais pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-378/2019, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad:

72.1. Sutartimi atsakovė neprisiėmė pareigos parengti laivo modernizavimo projektą, todėl ši pareiga teko ieškovei. Ieškovė (jos atstovas) projektavimo darbus atlikusių asmenų buvo įspėta, kad jos užsakymu parengti laivo modernizavimo projekto dokumentai yra ne visos apimties projektas, informuota apie visiškam modernizacijos projekto parengimui reikalingus dokumentus, būtinybę projektą suderinti su Lietuvos saugios laivybos administracija, tačiau ji atsisakė pati parengti trūkstamus dokumentus. Dėl to buvo parengti tik laivo modernizavimo projekto dalį sudarantys teorinis ir darbinis brėžiniai, pagal juos buvo užbaigtas laivo korpusas (nutarties 31 punktas).

72.2. Laivo modernizavimo darbų atlikimas pagal ne visos apimties projektą ne visada lemia netinkamą darbo rezultatą, todėl, jei toks darbų rezultatas teisės normų nėra draudžiamas, jis gali būti įteisintas, prieš tai įvykdžius teisės aktų reikalavimus. Ieškovė nesiėmė veiksmų, kad būtų baigti rengti laivo modernizacijos projektą sudarantys dokumentai ir kad atliktą laivo modernizavimą būtų galima įteisinti. Nei teisės aktai, nei Sutartis nesiejo rangovės (atsakovės) galimybės pradėti ir vykdyti laivo modernizavimo darbus, tik gavus visos apimties laivo modernizavimo projektą ir (arba) tik šį projektą patvirtinus Lietuvos saugios laivybos administracijai. Taigi visiškai sukomplektuoto ir patvirtinto projekto nebuvimo atliekant darbus faktas negali būti pagrindas išvadai, kad šis faktas lėmė netinkamą darbų rezultatą ir darbus atlikusio rangovo atsakomybę. Pirmiausia turi būti konstatuota, kad darbų rezultatas netinkamas, tik po to – jį lėmusios priežastys (nutarties 34–36 punktai).

72.3. Rangovės įsipareigojimai atlikti konkrečius laivo modernizavimo darbus apibrėžti Sutartyje. Sutarties 1.2 papunkčiu atsakovė įsipareigojo atlikti laivo modernizavimo darbus pagal darbų techninę užduotį. Atsakovė atliko techninėje užduotyje nurodytus darbus, ieškovė užsakė laivo denio praplatinimo darbus, šiuos atsakovė taip pat atliko. Šie darbai atlikti pagal ieškovės nurodymus parengtus ir į laivo modernizacijos projekto sudėtį patenkančius laivo brėžinius (nutarties 38 punktas).

72.4. Lietuvos saugios laivybos administracijos 2017 m. sausio 19 d. akte nurodytos priežastys, dėl kurių nebuvo išduotas leidimas plaukioti laivu. Dalis priežasčių nėra susiję su Sutarties vykdymu, bet priklauso nuo ieškovės, pvz., pateikti laivo stovumo skaičiavimus, laivo modernizavimo projektinę dokumentaciją. Kita dalis trūkumų (pvz., iš dešiniojo borto ne visiškai atsidaro durys; per maža šoninio denio prošvaisa; nėra nutekamojo vandens surinkimo arba laikymo cisternos ir įrangos nuotekoms išleisti už borto arba joms perduoti į priėmimo įrenginius) turi būti šalinama atliekant rangos darbus, tačiau ieškovė, teigdama, kad laivo netinkamumo naudoti priežastis – modernizavimo projekto nebuvimas, nepagrindė, kaip minėtame akte išvardytus trūkumus lėmė viso projekto nebuvimas ir ar šie trūkumai apskritai yra susiję su atsakovės įsipareigojimais atlikti laivo modernizavimo darbus pagal Sutartį (nutarties 39 punktas).

72.5. Ieškovei neįrodžius netinkamo Sutartyje nustatytų rangos darbų atlikimo, vien aplinkybė, kad šie darbai atlikti nesant parengto modernizavimo projekto, negali būti pagrindas atsakovės atsakomybei už tai, kad ieškovės laivas šiuo metu negali būti naudojamas pagal paskirtį (nutarties 44 punktas).

3. Kaip jau buvo nurodyta, kadangi minėtoje byloje teismų procesiniai sprendimai priimti tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir iš dalies tuo pačiu pagrindu, minėti teismų nustatyti faktai dėl ieškovės savininko T. A. aktyvaus vaidmens laivo modernizavimo darbų projektavime, dėl projektinės dokumentacijos nevisiško parengimo ir laivo netinkamumo laivybai priežasčių, šioje byloje laikytini prejudiciniais, kadangi buvo reikšmingu įrodinėjimo dalyku minėtoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtos teismų nustatytos aplinkybės iš esmės paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su laivo modernizacijos projekto parengimo netinkamumu, projektuotojo pasirinkimu ir priežastimis, lėmusiomis laivo netinkamumą laivybai. Teisėjų kolegija šioje byloje neturi pagrindo kitaip teisiškai įvertinti minėtų faktinių aplinkybių nei šias įvertino ankstesnį šalių ginčą išnagrinėję teismai, todėl minėti ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmestini.

4. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad 2015 m. rugsėjo 18 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas ir 2015 m. spalio 30 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas pateikti asociacijai Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei, taip pat apie tai informuota NMA. Ieškovės teigimu, ne ieškovė, o NMA 2015 m. gruodžio 28 d. iš paramai skirtų pinigų sumokėjo atsakovei už atliktus modernizavimo darbus, todėl abi šios institucijos atsakingos ne tik už lėšų panaudojimą, jos privalėjo kontroliuoti kaip atliekami darbai. Ieškovė nurodo, kad, išmokant pinigus, buvo sudaryta komisija, kuri tikrino atliktų darbų kokybę, tačiau taip pat nenustatė trūkumų. Atsakomybė buvo perkelta tik ieškovei, akcentuojant, kad darbų priėmimo – perdavimo akte ji nenurodė darbų trūkumų.

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Ankstesnį šalių ginčą galutine nutartimi išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad ieškovė (užsakovė), pasirašydama abu į bylą pateiktus 2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktus, nė viename iš jų nenurodė atsakovės (rangovės) atliktų darbų defektų, trūkumų, jų neatitikties Sutarties nuostatoms. Dėl to ieškovė, priėmusi darbus iš atsakovės ir nefiksavusi darbų trūkumų, neteko teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad dalis laivo darbų trūkumų buvo paslėpti, todėl ieškovė, priimdama darbus, negalėjo jų patikrinti (nustatyti), tokius trūkumus nustačius ekspertams, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės nustatytų darbų trūkumų šalinimo. Tačiau šioje byloje taip pat konstatuotina, kad ieškovė paslėptų darbų trūkumų neįrodė. Todėl nustatytos aplinkybės iš esmės dera su ieškovės nurodomos komisijos, tikrinusios laivo modernizavimo darbų kokybę, išvadomis, kad šiuo atveju laivo modernizacijos trūkumų, kurie neleistų laivo registruoti ir naudoti laivybai, nėra. Be to, būtent ieškovė, kaip užsakovė, o ne kitos institucijos, buvo atsakinga už laivo modernizacijos darbų priežiūrą (Sutarties 6.2 papunktis), todėl ieškovė negali remtis kitų subjektų tariamu neveikimu, kai pati nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje aptarti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Kiti (neaptarti) ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

7. Apibendrinusi šioje nutartyje išdėstytas faktus ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paslėptų darbų trūkumų nustatymą ir šalinimą, o nustatytas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

8. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė ir trečiasis asmuo prašė priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl bylinėjimosi išlaidų klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.