Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. K. atskirąjį skundą dėl dviejų Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarčių, kuriomis, paskyrus pomirtinę teismo psichiatrijos ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizes, sustabdyta civilinė byla pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovėms D. P. ir B. L. (anksčiau – O.) dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovių D. P. ir B. L. priešieškinį ieškovui I. K. ir atsakovei pagal priešieškinį K. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovės D. P. ir B. L. prašė paskirti teismo ekspertizes: 1) pomirtinę psichiatrijos ekspertizę, užduodant klausimą, ar R. S., 2017 m. gruodžio 18 d. sudarydama preliminariąją sutartį dėl būsimo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, suprato savo veiksmus, jų reikšmę ir pasekmes; 2) 1200/16397 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei, buvusiai 2024 m. vasario 5 d., nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas sustabdė bylą, neišsprendęs ieškovo procesinių prašymų. Teismo argumentas, kad ieškovo prašymai išreikalauti rašytinius įrodymus bus sprendžiami po to, kai bus gautos ekspertizės išvados, neatitinka civilinio proceso teisės normų bei jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos. Prašymai išreikalauti rašytinius įrodymus nesusiję su teismo ekspertizės išvadomis ir nuo jų nepriklauso, jų nagrinėjimo atidėjimas yra nesuderinamas su proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais ir pažeidžia ieškovo teisę į greitesnį bylos išnagrinėjimą.

Remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateikta informacija, šioje byloje paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados būtų pateiktos tik 2027 metais. Dėl to teismo sprendimas atidėti įrodymų rinkimo klausimo nagrinėjimą iki bus atliktos ekspertizės reiškia šių klausimų nagrinėjimo nukėlimą beveik vieneriems metams. Tai pažeidžia proceso ekonomiškumo principą ir ieškovo teisę į kuo trumpesnį bylos išnagrinėjimą bei teisę rinkti įrodymus. Jeigu teismas prašymą nagrinėtų tik gavęs teismo ekspertizės aktą, bylos nagrinėjimas dar labiau užsitęstų, nes tektų laukti, kol bus pateikti įrodymai.

Prašomi išreikalauti įrodymai yra susiję su atsakovių priešieškinio reikalavimu, t. y. turi reikšmės sprendžiant dėl R. S. būklės preliminariosios sutarties sudarymo metu.

Ekspertai, paskirti atlikti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, privalo vertinti ne tik medicininius dokumentus, bet ir visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir šalių, liudytojų paaiškinimus. Dėl to ieškovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo yra reikšmingi ne tik įrodinėjimo procese, bet ir siekiant užtikrinti, kad ekspertams būtų pateikti visi duomenys.

Ieškovas skundžia ne bylos sustabdymą, bet aplinkybę, kad teismas, neišspręsdamas jo prašymų iki bylos sustabdymo, pažeidė ieškovo teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas skundžia teismo veiksmus, kurie atskiruoju skundu neskundžiami.

Ieškovui atstovauja du profesionalūs teisininkai. Ieškovas, neatsižvelgdamas į apskųstų nutarčių turinį, teigia, kad jo prašymai išreikalauti įrodymus neišspręsti, nors teismas dėl jų pasisakė ir juos išsprendė, jų šioje proceso stadijoje netenkindamas. Apskųsti teismo veiksmai negali būti atskirojo skundo dalyku. Dėl nepagrįsto atskirojo skundo eikvojami teismų ištekliai, atsakovių išlaidos advokatams. Ieškovas tokiu procesiniu veiksmu pažeidė proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principus. Dėl to spręstina, ar jis nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nenustatyta apskųstos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų.

Apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarčių dalių, kuriomis sustabdyta byla iki bus gautos teismo ekspertizių išvados. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė CPK 164 straipsnio 2 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą.

Dėl teisės skųsti teismo nutartį (-is) dėl civilinės bylos sustabdymo ir kitus procesinius teismo sprendimus

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sustabdė civilinę bylą, nes prieš tai neišsprendė jo atsiliepime į priešieškinį ir 2026 m. kovo 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose suformuluotų prašymų, t. y išreikalauti arba išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę jam ir jo atstovams gauti iš Vilniaus miesto 28–ojo notaro biuro, AB SEB banko, uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ įrodymus, pripažinti notarės S. B. ir K. M. dalyvavimą būtinu, kviesti liudytojais prof. dr. S. R., I. K., L. C. ir J. U.. Apeliantas mano, kad prašymų nagrinėjimo atidėjimas nesuderinamas su proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais. Be to, ekspertams pateikti ne visi duomenys.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008, 15 punktas). CPK išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvus (CPK 164 straipsnis). Vienas iš fakultatyvių atvejų, kada teismas turi teisę sustabdyti bylą, – kai teismas paskiria ekspertizę (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad, skirdamas byloje ekspertizę, teismas įvertina terminą, reikalingą ekspertizei atlikti, taip pat paskirtos ekspertizės pobūdį ir reikšmę bylos nagrinėjimo iš esmės procese, bei nutaria, ar yra tikslinga sustabdyti civilinę bylą tol, kol bus gauta ekspertizės išvada, ar laikotarpiu iki ekspertizės išvados gavimo bylos nestabdyti ir ją nagrinėti, atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-873-910/2023, 26 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-535-790/2023, 17 punktas).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutartimis paskyrė dvi teismo ekspertizes – pomirtinę teismo psichiatrijos ir nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo – bei, remdamasis CPK 164 straipsnio 2 punktu, sustabdė bylą.

Kasacinis teismas nurodė, kad byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, 10 punktas). Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011, 9 punktas).

Teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties sustabdyti bylą yra įtvirtinta CPK 165 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 7 d. nutarčių rezoliucinėje dalyje nurodė, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo, o kita nutarties dalis neskundžiama. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad skundžia pirmosios instancijos teismo nutarčių dalis dėl bylos sustabdymo. Vis dėlto apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar atitinkama nutartis gali būti apeliacijos objektas, svarbu nustatyti, koks klausimas šia nutartimi yra išspręstas, t. y. aplinkybę, ar nutartį galima skųsti atskiruoju skundu, lemia ne tai, kaip teismas ar šalys įvardija tam tikrą procesinį veiksmą, bet koks iš tiesų yra to procesinio veiksmo turinys ir tikslas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-794-516/2021, 14 punktas; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-934/2022, 16 punktas; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-873-910/2023, 18 punktas). Taigi, būtina nustatyti, koks procesinis veiksmas iš tiesų yra apskųstas atskiruoju skundu.

Akcentuotina tai, kad apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja ne bylos sustabdymo teisėtumą ir pagrįstumą, bet siekia įrodyti, jog teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo procesinius prašymus. Ieškovas nurodo, kad prašymų nagrinėjimo atidėjimas, bet ne bylos sustabdymas yra nesuderinamas su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, o prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai susiję su priešieškinyje nurodytais reikalavimais ir yra reikšmingi siekiant pateikti ekspertams išsamius duomenis. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, kuriais siektų pagrįsti aplinkybę, kad teismas, paskirdamas ekspertizes, nepagrįstai sustabdė bylą. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių dalių, kuriomis sustabdyta byla, iš tiesų skundžia nutarties dalį, kurioje, paskyrus pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, nurodyta, jog apelianto prašymai išreikalauti kitus rašytinius įrodymus bus sprendžiami, kai bus gautos teismo ekspertizės išvados, t. y. dalį, kuria atsisakyta patenkinti apelianto procesinius prašymus.

CPK 199 straipsnyje, taip pat ir kitose normose neįtvirtinta šalių teisė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria nuspręsta išreikalauti rašytinius įrodymus vėliau, t. y. po to, kai bus gautos teismo ekspertizės išvados. Taigi, nagrinėjamas atvejis nepatenka į tiesiogiai CPK numatytus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo. Be to, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartis laikoma užkertančia kelią tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 28 punktas). Atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutartys neatitinka kasacinio teismo nurodytų kriterijų.

Pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl rašytinių įrodymų neišreikalavimo šioje proceso stadijoje, priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais, t. y. negali būti apeliacijos objektas. Tai patvirtina nuosekliai formuojama teismų praktika, pagal kurią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018, 39 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 26 punktas; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015, 12 punktas; 2025 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-393-1097/2025, 26 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi, t. y. po to, kai apeliantas pateikė atskirąjį skundą, išsprendė taip pat ir jo prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus arba išduoti liudijimą jiems gauti. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė, kad toks apelianto prašymas įvertintas ir išspręstas 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuria paskirta teismo pomirtinė psichiatrijos ekspertizė. Teismas pažymėjo, kad nutarties dalis, kurioje nurodyta, jog dėl apelianto prašymų išreikalauti rašytinius įrodymus spręstina po to, kai bus gautos teismo ekspertizės išvados, pagal savo turinį prilygintina atsisakymui išreikalauti rašytinius įrodymus ir išduoti liudijimą rašytinius įrodymus gauti, todėl atskiruoju skundu neskundžiama.

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl įrodymų neišreikalavimo šioje proceso stadijoje negali būti apeliacijos objektu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su apelianto procesiniais prašymais, suformuluotais apelianto atsiliepime į atsakovių priešieškinį ir 2026 m. kovo 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose, ir jų nevertina. Pažymėtina, kad motyvai dėl teismo nutarties, kuri neužkerta kelio tolesnei proceso eigai ir neskundžiama apeliacine tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti nurodomi apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2026 m. rugsėjo 21 d. byloje gautas teismo eksperto V. Č. parengtas turto ekspertizės aktas. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, o 2026 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė atsakovių atsisakymą nuo priešieškinio ir šią bylos dalį nutraukė, pašalino Vilniaus miesto 28–ojo notarų biuro notarę S. B. iš bylos, pakeitė K. M. procesinę padėtį iš atsakovės pagal priešieškinį į trečiojo asmens pagal ieškinį, atšaukė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę R. S. psichinei būklei nustatyti ir paskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 2026 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad apskųstos nutartys, nesukels teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, išnyko teisinis suinteresuotumas ir atskirojo skundo objektas. Dėl to apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarčių nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis)

Atsakovės prašo spręsti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo apeliantui klausimą. Atsakovės nurodo, kad nors apeliantui atstovauja du profesionalūs teisininkai, atskirojo skundo turinys susijęs ne su bylos sustabdymo nepagrįstumu, bet rašytinių įrodymų neišreikalavimo klausimu. Apskųsti teismo veiksmai negali būti atskirojo skundo dalyku. Apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, pažeidė proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principus.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Kasacinis teismas išaiškino, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). CPK 95 straipsnis yra skirtas teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių dalių, kuriomis sustabdyta civilinė byla. Sutiktina su atsakovėmis, kad atskirojo skundo argumentais apeliantas nesiekė įrodyti, kad nebuvo ar buvo nepakankamas teisinis pagrindas stabdyti bylą, bet siekė, jog teismas išspręstų jo procesinius prašymus ir tam tikri įrodymai būtų gauti greičiau. Apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą dėl bylos sustabdymo, 2026 m. balandžio 13 d. rašte be kitų prašymų taip pat prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti rašytinius įrodymus arba išduoti jam ar jo atstovams teismo liudijimą gauti rašytinius įrodymus, kurie buvo įvardinti jo atsiliepime į priešieškinį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto lūkestis buvo tas, jog jo prašymai būtų kuo greičiau išspręsti. Tai nelaikytina savanaudišku ir piktnaudžiaujančiu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl to nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje skirti apeliantui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutarčių dalių dėl bylos sustabdymo.

Netenkinti atsakovių D. P. ir B. L. prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.